0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai: 10
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
Išėjus į lauką Džeinės noras paleisti kerus dar labiau sustiprėjo. Mokinių keliamas šurmulys mergaitei kėlė susijaudinimą.
Pasirodo, tame didžiuliame lagamine buvo skėčiai, nes reikės paleisti perkūnijos kerus. Hmmm, gal ir nėra ta profesorė tokia jau kvaila? Su tuo skėčiu galėsiu apsaugoti savo nuostabiuosius plaukus.
Netrukus po profesorės paaiškinimų, ką reikės daryti, Bromley paėjo į šoną ir pirmą kartą pabandė paleisti kerus.
-Metelojinx,- iškėlusi lazdelę į dangų sušuko klastuolė. Tačiau nieko neįvyko.
-Metelojinx!- ir vėl nieko. Džeinei Klerei jau prasidėjo nepasitenkinimo viskuo priepuolis. Sabrina tik pasakė, jog nepavyks iš pirmo ar antro karto, ir nieko daugiau! Oho, jūs tik pamanykite, koks paruošimas!
-Meteolojinx! Kodėl man nepavyksta?! Kas čia vyksta!
Pirmakursė suprato, jog ką tik viešai pratrūko ir sugriovė savo įvaizdį. Tikiuosi, kad niekas manęs nematė, bet koks skirtumas, man juk nesvarbu, ką mano kiti, haha.
-Tikriausiai reikėtų pabandyti dar kartą,-Bromley pasakė taip garsiai, kad girdėtų tie, kurie pamatė jos isteriją. Visgi Džeinei rūpėjo, ką apie ją pasakys ar pamanys kiti, tačiau klastuolė bandė apsimesti kitokia. Jai patiko įvaizdis mergaitės, kuriai niekas nerūpi, išskyrus ją pačią.
-Meteolojinx!-garsiai ištarė mergaitė, bet danguje virš jos neatsirado nei vienas debesėlis, tik aiškiai matėsi žvaigždės.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Tesa Džonson

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai: 12
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
Dar vieną kartą ištartas burtažodis nepadarė jokios pažangos. Iš dangaus galėjai tepamatyti jog perkūnijos čia mažiausiai tikimasi. Tesa vėl nuleido lazdelę. Ji giliai atsiduso. Nu, tikriausiai niekada nepavyks. Juk profesorė minėjo, ka gali nepasisekti. Tikriausiai taip ir bus. Bet kadangi nesu ateities būrėja tai turbūt teks bandyti, nes gal bent debesėlį išburt pavyks. Grifiukė apsidairė tamsa, labai po truputi artėjo link pilies kiemo kur mokiniai bandė "Metelojinx" kerus. Saulė jau dingo (jei iš viso būtu pasirodžiusi) už horizonto. Tesa nerimavo, kad gal nespės. Bet ir gerai, vis tiek susimausiu. Nieko iš to neišeis. Ji vėl nutaisė lazdelę į dangų, ir lauke nuaidėjo dar vienas tariamas "Metelojinx" šūksmas. Nieko - dangus nepaliestas, o veltui sunaudota energija šūksniui vėl neatsiras. Bet Tesa nebuvo ta kuri pasidoutu pargriuvusi pirmame žingsnyje. Venuolikmetė vėl pakėlė lazdelę ir nusitaikė į dangų. Ji sušuko burtą - nieko. Dangus visai nepasikeitė: toks pat niūrus, bet be perkūnijos. Nagi, tu burte, veik! yg tai galėjo padėti išburti perkūniją ji stipriai pakratė lazdelę. bet iš jos neiškrito nei jokia sulūžusi šerdis, nei jokio požymio, kad lazdelė būtu buvusi netikra. Tikriausiai tai mano pačios kaltė, kad nesugebu gerai burti.
The sun is shining - what kind of curiosity? Moon shines:
- I'm on my way!

*

mergaitė123

Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
  Mergaitė perbraukė per tamsius plaukus ir nieko nepasakė. Praktikos užduoties, dar nebuvo girdėjusi, mat profesorė Spellman pradėjo pasakoti kažkokią kvailą istoriją, kurios aišku, buvo priversta klausyti visa klasė, kurioje tūnojo mokiniai.
  - Taip tau, Sabrina, ir reikia, - vos girdimai sumurmėjo ir kiek įmanydama dramatiškiau atsiduso. Nors istorija ir nebuvo labai prasta ir ji tikrai buvo įdomesnė, nei per Magijos Istoriją išgirstos litanijos nuobodžia tema, klastuolė džiaugėsi, jog pagaliau kerėjimo profesorė nustojo pasakoti nedominančias istorijas.
  Mergaitė lėtai, vos pavilkdama kojas pasiėmė iš gudobelės pagamintą lazdelę ir kartu su kitais mokiniais patraukė uždraustojo miško link. Nors šiandien noro, kažką daryti nebuvo labai daug, Adelė nudžiugo, kai atsidūrusi vietoje, kurioje pagal logiką turėjo vykti praktikos užduotis, kerėjimo profesorė ryžosi pradėti kalbėti apie praktikos darbą. Vis dėl to, nusiteikti linksmiau nebuvo pats geriausias sumanymas, kadangi dvylikametė nustėro išgirdusi, ką reikės padaryti.
  Ir vėl nepasakė, nei kaip tiksliai mostelėti lazdele, taip pat dar kartą nepaminėjo ant, kurios balsės tariant burtažodį, turėjo būti kirtis. Nors daugeliui burtininkų, kurie buvo įvaldę kerėjimo meną, tokie dalykai iš tikro nerūpėjo, Adelei tai buvo kažkiek svarbu, ypač tada, kai buvo kažkiek pasiryžusi tinkamai atlikti praktikos darbą ir gauti keletą taškelių už jį. Taip pat rūpėjo ir egzaminai, kurie jau buvo ant nosies, nenorėjo nuvilti motinos, jų neišlaikydama, todėl paskutinę minutę stengėsi bent stengtis išmokti viską ką galėjo, pamokų metu. Nors tai ir skambėjo kiek absurdiškai, jaunosios kerėtojos mastymu, tai tikrai nebuvo blogai. Ji net gi žadėjo kažką daryti!

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • VI kursas
  • *
  • 107
  • Taškai: 37
  • Gal daug kam ir atrodau velnias, bet Sabrina visada bus mano angelas.
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
   Alisa pasišokinėdama atlėkė į savo mamos kerėjimo pamoką. Sabrina ją pavaišino makaronais. Maloniai nustebusi ir susižavėjusi, mergina smagiai sukirto savąją porciją.
 -Ačiū, mamyte, jie tiesiog nuostabūs! - baigusi  skanauti tą tiesiog nuostabų patiekalą, šūktelėjo vela.
 Keista, man tokios audringos mintys nebūdingos. O...O gal aš.. švilpė nedrįso to pagalvoti. Gal aš pagaliau taisausi?
 Nuo šios minties širdyje net saldu pasidarė. Prisiminė tą dieną, kai ,,Gyvybės upelio" parke susipažino su Sabrina. Tada buvo liesa, išblyškusi ir labai liūdna. O dabar lieknėjo, grakštėjo, ir darėsi vis linksmesnė. Tiesa, iki mamos jai buvo dar toli. Sabrina buvo penkiolikmetės grožio idealas.
 Supratusi, kad mamytė juos veda laukan, penktakursė atsistojo ir nusekė paskui. Visą kelią jos veidą glostė malonus vėjelis, o Uždraustasis miškas, kažkodėl, nė kiek nebaugino. Atsidūrusi miško viduryje ir išklausiusi visos praktikos, mergina smagiai atsistojo ir iškėlusi lazdelę, sušuko:
 -Metelojinx!
 Kerai, kaip ir sakė Sabrina, nepavyko. Tiesa, lyg ir blykstelėjo kažkas panašaus į silpną žaibą, tačiau vela pamanė, kad jai pasivaideno.
 -Metelojinx!- vėl riktelėjo.
 Viskas įvyko akimirksniu. Plykstelėjo žaibas, nugriaudėjo graustinis ir pasipylė  lietus. Pirmą kartą taip patenkinta lietumi ir savimi, penktakursė išskleidė  mamos duotą skėtį ir, žvelgdama į lietaus lašus, džiūgavo, kad kerai pavyko.
Kol kas lietus man per daug neatsibodo ir netgi patinka...  pamanė švilpė ir tyliai nusijuokė iš neįprastos mintelės.
Čia mano mamytė :) .

*

mergaitė123

Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
  Klastuolės žydros akytės pastebėjo skėčių dėžę ir mergaitė, nors tiksliai ir nenumanė kam jai šie reikalingi, sliūkino prie dėžes ir pasiėmė, bet kurį. Jo išvaizda, spalva ar dydis nebuvo svarbu. Juk Adelei vis tiek nepavyks, tad kam stengtis dėl smulkmenų?
  Adelė nežinojo ką kaltinti dėl tokio nesisekimo kerėjimo dalyke. Tik aišku, nenorėjo kaltinti savęs, tad visą kaltę suvertė ant kerėjimo profesorės, kuri aišku neišdėstė visko, ką privalėjo. Bent jau būtų pasakiusi vadovėlio puslapį, būčiau susiradusi reikiamą informaciją pati, - primerkė vandenyną primenančias akis, pagalvojusi ir sunėrė rankas.
  Visa tai skambėjo tiesiog absurdiškai, tačiau Mokslinčės pavardę nešiojanti katinėlių mylėtoja sumanė vis tiek pamėginti Metelojinx kerus. Vylėsi, kad jeigu pamoka buvo visiems kursams, kerai neturėjo būti ypatingai neįmanomi...
  - Metelojinx, - sumurmėjo sau po nosimi ir į dangų nukreipė lazdelę. Stipriai užmerkė ir atmerkė akis, kadangi išgirdo, kaip lietaus lašeliai atsimušė į skėtį. Ramiai gūžtelėjusi pečiais šyptelėjo, bet greitai gavo nusivilti. Ne jai pavyko kerai, o kažkokiai švilpiukei. Kaip visada ir kodėl gimiau po prasta žvaigžde? - paklausė savęs, giliai įkvėpusi ir dar kartą pabandė pasakyti perkūnijos kerus, kurie neskambėjo paprastai nuo pat pirmo karto, kai išgirdo juos ir teko nusivilti, kad dvylikametė neklydo. Jie iš tikro buvo sunkesni, na arba kerėjimo pamokose Adelė buvo vienintelė nemokša, kuriai visiškai nesisekė burtažodžių tarimas, lazdelės mostai ir gauti reikiamą rezultatą. Ir tai tikrai nebuvo, šios nekaltos asmenybės kaltė! Ak, kodėl gyvenimas buvo toks neteisingas ir taip baudė klastuolę, kai kitiems viskas pasisekdavo lengvai ir jokiuose moksluose neturėjo nė menkiausio sunkumo...Negi ji vienintelė buvo tokia nemokša?

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai: 10
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
Džeinė Klerė bandė dar kelis kartus, tačiau neiškrito nei lašelis lietaus vandens.
-Meteolojinx!
Trūko vos kelių nepavykusių bandymų iki galutinio pirmakursės nervų ląstelių sprogimo.
Tačiau reikėjo susikaupti. Bromley mintyse pradėjo suktis mintys apie smarkų lietų, žaibus, griaustinį. Nors klastuolė akivaizdžiai nemėgo niūrių orų (dėl to, jog jos plaukai galėdavo sušlapti), vis gi reikėjo intencijos.
-Meteolojinx!-sušuko Džeinė.
Virš jos galvos atsirado debesis, pasipylė lietus, mergaitė net išgirdo šiokį tokį griaustinį. Man pavyko! Ir gali kiti pradėt pavydėt, nes MAN PAVYKO.
Bromley kelias minutes skendėjo euforijoje be galo be krašto didžiuodamasi savimi. Ji tiesiogine ta žodžio prasme norėjo kam nors šią pamoką nušluostyti nosį, ir jai tai pavyko. Jau dabar pirmakursei kilo noras eiti ir kažkam sugadinti nuotaiką pasityčiojant, bet norėjo išlaikyti puikų įvaizdį prieš profesorę Spellman.
Tačiau Klastūnyno koledžo mokinė visai pamiršo paleisti liūtį sustabdančius kerus, tad greitai mestelėjo:
-Meteolojinx Recanto.
Perkūnija sustojo, o Džeinė Klerė buvo be galo patenkinta savimi.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • VI kursas
  • *
  • 107
  • Taškai: 37
  • Gal daug kam ir atrodau velnias, bet Sabrina visada bus mano angelas.
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš mėnesį »
 Alisa, vis dar labai patenkinta, kad taip greitai pavyko kerai, stebėjo lietutį, kuris palenga iš lengvo krapnojimo perėjo į tikrą uraganą. Dangų vis perskrosdavo nežinia iš kur atsiradę žaibai ir kraupiai grūmėjo griaustinis. Pūtė toks šaltas vėjas, kad net įprastas merginos megztinis aukšta apykakle negelbėjo, ir jos skruostai nuraudo tarsi du pomidorai rožių žiedai.
 Kai velai jau ėmė įkyrėti tas nesiliaujantis vėjas, žaibai, griaustinis ir šaltas lėtus, savo pirštais braukantis per arfos stygas, ji iškėlė burtų lazdelę. Kurį laiką mėgino prisiminti burtažodį.
 Mama kažką minėjo apie Metelojinx burtažodį primenančius kerus... Metelojinx nukando...Ne...Rucando...Recanto! Taip, Metelojinx Recanto
 -Metelojinx Recanto! - sušuko penktakursė. Vėjas liovėsi siautėjęs, dangaus nebeskrodė žaibai, negrūmėjo griaustinis. Nebesigirdėjo ir tylaus lietaus pirštų šnarenimo ir miško arfos skambesio. Jau po kelių minučių švilpė ėmė ilgėtis to keisto, mįslingo, paslaptingo garso primenančio sidabrinių adatų dzingsėjimą, liūdną pilnatį ir dilgėlių bei mėtų kvapą. Nuo to keisto, svajingo, ilgesingo liūdesio ją atitraukė kažkoks blyksnis. Suvokusi, kad tai pilnaties šviesa atsispindėjo nuo jos sidabrinio laikrodžio, šviesiaplaukė žvilgtelėjo, norėdama pažiūrėti, kiek valandų. Tada pakėlė akis į mamą. Jei laikrodis neklysta, pamoka ėjo į pabaigą. Tiesą pasakius, jai buvo liūdna. Ir mokslo metai ėjo į pabaigą ir ji baiminosi, kad Sabrina nepriims jos į namus.
 Ji tik iš paprasčiausio gailesčio paėmė mane. Anksčiau ar vėliau atsitokės ir išsiųs mane atgal į ,,Gyvybės upelį" .
 Vos apie tai pagalvojus, Alisą nukrėtė šiurpas. Bet ji nuginė įkyrias mintis šalin ir vėl įsistebeilijo į mamą. Šią temą jau daug kartų apmąstė. Ir bemiegių naktų, ir pertraukų ir slogių sapnų metu.
Čia mano mamytė :) .

*

Neprisijungęs Sabrina Spellman

  • Kerėjimo profesorė
  • *
  • 92
  • Alisa Luna Bergman, geriausia dukra.
Ats: III Kerėjimo pamoka/visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš mėnesį »
Darbai, darbai. Jau mokiniai buvo kibę prie darbų. Sabrina tik įsišiepė ir kvėpavo grynu oru. Labiausiai pakėlė nuotaiką šiandien, jos gyvenimas... Alisa. Mergina ją mylėjo ir norėjo, jog lankytų jos pamokas. Ši pamojavo dukrelei ir priėjo prie kitų mokinių.
-Heidi, norėčiau tavęs paprašyti, kad nebūtum tokia rimta,- Šyptelėjo, nužvelgusi jos gražias akis.- Toks jausmas, lyg tau čia pragaras būtų, nagi, pralinksmėk, šita pamoka yra labai svarbi.-Pabandė pakelti nuotaiką mokinei, Sabrina. Oras vis po mažu keitėsi, o vėliau vėl pasikeisdavo koks būdavo anksčiau, taip jis ir keitinėjosi pastoviai, bet į tai žiūrėti, aštuoniolikmetei patiko. Greičiausiai, jeigu būtų pilnatis, Sabrina pasivirstų į vilkolakę ir visus ištaškytų, bet buvo džiugu, kad bent pilnaties nebuvo. Nugirdusi kažkokius ginčus, staigiai pradėjo bėgti link klastuolio ir varniukės.
-Vaikai, kas čia vyksta? David, tuojau pat čiuoši iš klasės, jasna?- Piktokai įsakė vilkolakė ir netikrai šyptelėjo.- Tu supranti, kad šita mergaitė rėkia, reiškia, kad kažkas juk ne taip, tu ją įskaudinai? Ant ledo palikai? Mušei? Pasityčiojai?- Nenustodama klausinėjo ir paėmė mergaitei už rankos.- Abigaile, viskas bus gerai, Sabrinutė su tavimi.- Bandė nuraminti ją. O išgirdusi, jog lazdelės pas Abigailę nėra, išvis susiraukė. Nu dabar prasidės cirkas...
-Atiduodi jai lazdelę, arba prieš visus turėsi sušokti indišką šokį, tu to nori? Ne? Tada atiduodi, ir kam reikia į ligoninę tai tik tau,- Nebesusivaldžiusi, pradėjo mintyse sakyti kerus. Taip, tiesos kerus, kuriuos turėjo mokytis per šiuos mokslo metus, kerai buvo tokie, jog su jais gali sužinoti kur yra tavo daiktas ir panašiai. Melagis... Sabrina mintimis, jau pamatė kaip ant jos rankos, guli, graži lazdelė.
-Na nepavyko kaip matau, David, geriau manęs neapgaudinėk.- Mirktelėjo akimi ir grąžino Abigailei lazdelę. Tuomet, ji nuėjo prie vienos iš nemandagiausių mokinių, taip, Adelės Mokslinčės.
-Tai, tau puikiai sekasi,- Pagyrė keliais sakiniais ir net nebesiruošė stovėti šalimais jos.
Labiausiai jai rūpėjo, kaip sekasi dukrytei Alisytei.
- Dieve, Alisa! Kaip aš tavęs pasiilgau, tau taip gerai sekasi!- Apsikabino ją iš visų jėgų ir šiek tiek apsiašarojo. Mylėjo ją taip, kaip katinas mylėtų pieną. Jau nebekreipusi dėmesio į visą tą triukšmą, prieš visus atsistojo ir tarė kelis žodžius:
-Taigi, labai džiaugiuosi, jog nesusprogdinote dangaus, labai nuliūdau, jog niekas lietuje nesušoko šokio, bet vis tiek, gerai padirbėjote, dabar pasidėkite savo lazdeles šalin ir galite eiti į bendruosius kambarius miegoti, gudbai.- Atsisveikino ir pati nupėdino, palikus vaikus, iš uždraustojo miško.