0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • II kursas
  • *
  • 69
  • Taškai: 30
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #30 Prieš 14 valandų »
Be abejo, kiti mokiniai žinojo daugiau, negu tik kerus. Ir vien dėl to Abigailė gavo ne du, o vieną tašką. Tačiau to ir reikėjo tikėtis- juk ji pasakė tik kerus. Bet iš kur jai žinoti magiškos mašinos modelį, jeigu jomis nesidomi?
Rudaplaukė stebėjo profesorę. Ši, kaip ir praeitais metais, atrodė išsiblaškiusi ir perdėtai linksma. Tai Nestrof neerzino, tačiau trikdė. Kaip galima susikaupti, kai aplinkui laksto ir kalba tokia moterytė? Ji tiesiogine ta žodžio prasme ištisai kalbėjo ir nebuvo panašu, kad užsičiaups.
Varnė susijaudino išgirdusi, kad reikės atkerėti kažkaip užkerėtas magiškas mašinas. Tokia užduotis buvo tiesioginė patyčia! Ji net nenorėjo pagalvoti, kaip reikės bandyti atkerėti kažkokį magišką metalo laužą.
Su visais kitais Hogvartso mokiniais išėjusi laukan mažoji Nestrof pamatė daug mašinų. Be abejo, patraukė prie pačios labiausiai neišsiskiriančios juodos mašinos. Ji neatrodė užkerėta ar kažkaip sugadinta- tiesiog stovėjo ant minkštos burtų ir kerėjimo mokyklos kiemo pievutės. Ką čia atitaisyti, jeigu šita mašina net nesugadinta? Gal čia netyčia Sabrina tokią atvežė? svarstė vienuolikmetė. Tačiau tai negalėjo būti klaida, ir tikriausiai šis metalo laužas buvo užkerėtas tokiais kerais, kurie iš išorės nepasireiškia.
Žaliaakė nusisuko nuo mašinos ir apžvelgė kitus vaikus. Jie jau dirbo. Mergaitė kaip ir bijojo kažką daryti, tačiau tuo pačiu metu norėjo kuo greičiau smukti iš kerėjimo pamokos ir nueiti į Pelėdyną, pas Relę. Abigaile, tau pavyks. Tu gali tiesiog imti ir atkerėti keistais kerais užburtą automobilį.
Ji pakreipė savo lazdelę link juodosios mašinos ir, piešdama lazdele profesorės Spellman nurodytus judesius, ištarė burtažodį:
-Aklimytunto!
Nieko. Galbūt reikia daugiau intencijos?
-Aklimytunto!- garsiau suriko antrakursė. Tačiau ir šį sykį priešais mergaitę stovintis juodas automobilis net nepajudėjo iš savo vietos. Ką aš darau blogai?
„Žiūrėdami į mirtį ir tamsą bijomės nežinomybės, ne daugiau.“

*

Neprisijungęs Elodie Gold

  • I kursas
  • *
  • 47
  • Taškai: 52
  • Lytis: Moteris
  • ❝Un peuple malheureux fait les grands artistes.❞
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #31 Prieš 10 valandų »
 Kuo toliau, tuo labiau šioji baltapūkė erzino vienuolikmetę. Ir ypač jos liaupsinimas kitus mažybiniais vardais. Fe. Vemt verčia. Aišku, dauguma tuo mėgaujosi. Ta dauguma mergaitei irgi atrodė apgailėtini. Nors ir varnė klusniai (kiek sugebėjo) laukė Sapaliojančios Spellman tirados pabaigos, šioji rodės visiškai nesvarsto apie pabaigą. Gi visi neturi amžinybės laiko poniutę, paskubink savo paistymą pagaliau, jergau. Elodie vargiai atsiduso, ir pasirėmė galvą į kairiąją ranką.
 Neužilgo kankynė pasibaigė, bet abejotinai. Mat praktika žodžiai džiaugsmo jai irgi nesuteikė. Ji jau džiaugėsi kabineto mūrinių sienų vėsuma, o jau šast ir reikia eiti laukan. Moterie, ką tu sau galvoji?! Dar nė nespėjau nuo vasaros kančių atsipūst, o tu jau... Suirzusi tamsiaplaukė nė nepastebėjo, kaip baltapūkė dingo iš klasės, o paskui ją ir vargšai vaikai judėjo. Tyliai po nosimi iškeiksnojusi visą šitą nelogiškumą ir idiotizmą, vienišė sulaukė eilės pabaigos, ir išėjo viena iš paskutiniųjų.
 Po ilgo koridorių kelio, žemaūgės baltas veidas iškart susiraukė, nuo netikėtos saulės šviesos ir ryškumo. Tai jos irzulį gražiai kėlė aukštyn, be jokių planų krist žemyn. Pakėlusi juodų plaukų galvą, kai jau rudos akys priprato prie nesveikos šviesos, pirmakursė pastebėjo eilę mašinų aplink. Tai mergaitės visai nestebino, gyvendama pajūrio didmiestį ji jau buvo pratusi prie tokių. Todėl pastebint keletą suglumusių veidų, varnės veidą papuošė pašaipos mimika. Ji įdėmiai tęsė automobilių apžvalgą iš tolo. Visgi miestietė atrado savotišką keistumą juose. Tai buvo visiškai nežinomos markės, kas ir nustebino ir nenustebino jos. Logiškai mąstant, čia gi ne normali pasaulio dalis. Patrūkčiojus petimis, trumpų plaukų savininkė pagaliau pradėjo klausytis neįdomių profesorės šnekų. Lyg buvo viskas aišku, iki paskutinių Spellman veiksmų. Iš minios galo ji nepastebėjo, ką tokio profesorė padarė, bet staigus mašinų šėliojimas net labai išvedė ją iš vėžių. Su didžiu šoku, jos rudos akys su nuostaba ir trupučiu baimės lakstė nuo skraidančių, iki spalvų diskoteką turinčių ir pašėlusiai lakstančių netoli mašinų. KAS PER?! Britė sunkiai atsigavo nuo netikėto chaoso, visiškai jos žiobariškos kilmės pusei neprilygstančio. Nurijusi susikaupusias seiles, varnė susivokė, kad dar nieko nepradėjo daryti, ir liko viena iš paskutiniųjų.
 Greitai atsitokėjusi, pajūrio mergaitė nuskubėjo link kokios nors laisvos pašėlusios mašinos. Deja, ant žemės esančios jau buvo užimtos, tad teliko tik paukščius vaidinančios. Pasirinkusi pirmą pasitaikiusią, varnė nelaukusi nutaikė piktai lazdelę į šią. Bet tada susisgrizbo. Pala minutėlę, o ką reikia sakyti? Velnias, nenuklausiau. Čia vis per tą kvaišą Spellman, svaičiojant savo nesąmones, rupūžė... Šiek tiek susigėdusi dėmesio pamokai stoka, varnanagė nuleido savąją lazdelę ir apsidairė aplink. Mokiniai rėkavo kažkokį žodį, turbūt reikiamą burtažodį, bet jai buvo sunku sugaudyti kokį. Atsitraukusi nuo pasirinktos mašinos, ji priėjo artyn prie kažkokios lyg grifės ir pradėjo klausytis. Aklė? Akla? Ai ne, ilgesnis žodis. Nagi, ištark aiškiau, mergiūkšte. O! Aklimyunto? Ar tikrai? Akli..my..tunto! Puiku. Gavusi būtent tai ko norėjo, mergaitė nuskubėjo prie pastarojo automobilio. Šį sykį jau galėjo pasirodyti ne visiška idiotė, tad vėl šovė lazdele aukštyn ir tarė pati:
 - Aklimytunto!
 Tyla. Nieko nenutiko. Varnė sumišo, bet nepasidavė. Visgi, gal ne taip ištarė.
 - Aklimytunto! - garsiau ištarė.
 Tas pats. Kas per kiaulės išmatos? Kodėl?! Turi pavykti! Aš. Nesu. Nevykėlė.
 - AKLIMYTUNTO! - šį sykį jau rikte surėkė.
 Net ir rėkiant, mašinos tai absoliučiai nepaveikė. Pirmakursė visiškai susinervavo ir išleido piktą riksmą skraidančiai mašinai.
B r i g h t o n ,  U K

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 10
Ats: I Kerėjimo pamoka/visiems kursams |21 vasara
« Atsakymas #32 Prieš 9 valandas »
Pastovėjusi kelias minutes ištikta visiško šoko dėl langų sprogimo, Dori pagaliau atsitokėjo. Mokiniai, buvę netoliese, kai kurie išsigando, kiti keiksnojosi. Vienam varniui šukė smigo ir ranką, todėl jam bėgo kraujas. Dori nustebo, kad keli hogiečiai tolėliau visiškai nekreipė dėmesio į šį kiemą sudrebinusį sprogimą.
Po velnių, nejaugi tokie dalykai burtininkų pasaulyje yra įprasti? Šitoks trenksmas, tiek stiklų, o pamoka ir toliau vyksta kaip niekur nieko, stebėjosi mergaitė. Ką gi, teks priprasti. Iš pradžių Dori išsigando jau vien to, kad už tokį darbelį jai gali atimti taškų arba skirti arešto. Bet juk aš netyčia! Kita vertus, kažkoks vaiduoklis per nuodų ir vaistų pamoką sugebėjo sviesti į profesorę bitės geluonis. Tai šis mano darbelis, kuris atliktas net nesąmoningai, tikrai neturi atnešti jokios bėdos! Dori jautė, kaip nuslūgęs pyktis vėl ima kilti. Kodėl lazdelė jos neklauso? Kodėl stengiantis atkeikti tą besisukančią mašiną nieko neįvyksta ir net dabar, sprogus jos stiklams, ji sukasi toliau?
Dori dar išgirdo, kaip kažkoks vyresnysis švilpis pasisiūlė pabandyti kerais dužusius stiklus sutvarkyti, bet mergaitė jau nieko nebegirdėjo. Jos kraujas virė, mintyse ji dar pavadino jį žiobarišku krauju, ėmė galvoti, kad būtent dėl jo klastuolei nesiseka atkeikti automobilio, ir vėl, kaip ir pastarąjį kartą, apimta įniršio, visiškai nesistengdama atkeikti mašinos, bet tiesiog nesuvaldydama emocijų, mergaitė ėmė be jokių kerų judesių grubiai raižyti orą į automobilio pusę daug kartų išrėkdama tą nelemtą burtažodį. Automobilis vėl sekundėlei pakibo ore. Sustojo. Nudundėjo dar vienas sprogimas, šį kartą sprogo visos keturios automobilio padangos. Klastuolė dar spėjo pagalvoti, kad taip ir reikia šitai kvailai mašinai, bet, mergaitės nustebimui, po sprogimo mašina ne kniūbtelėjo ant žemės, kaip mokinė tikėjosi, o vėl kaip niekur nieko ėmė suktis ant galinio rato ir subliūškusi padanga, regis, visiškai netrukdė šiam monotoniškam veiksmui.
Dori jautė, kaip jos įniršis vis labiau ir labiau stiprėja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 9 valandas sukūrė Dori Mendel »