0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Žvaigždžių žiebėsi vis daugiau. Pro teleskopo galą jos matėsi labai aiškiai. Teleskopo spalvos negalėjai įžiūrėti per tirštą tamsą. Dangus buvo visiškai nedebesuotas. Tai tikriausiai buvo numačiusi profesorė Žana Mokslinčė. Žinoma, kad buvo numačiusi. Kitaip kam eiti iš saldaus miego į astronomijos pamoką jei nė nematyti žvaigždžių? Pirmakursės apmąstimai jai skambėjo tikrai logiškai. Grifiukė šiek tiek pasuko teleskopą. Dabar ji galėjo matyti žvaigždes šone. Tuo astronomija ir buvo gera - galėjai stebėti kurias tik nori žvaigždes (bent jau šią pamoką), o taip pat puikiai tiko apmąstymams kaip ir beveik betkuri praktika. Įsitaisė patogiau ant neseniai iš bendros krūvos paimto tamsaus pledo. Jei būtum pažiūrėjes iš šono tikrai būtu atrodę, Džonson sėdi ant žolės. Tamsa nors ir dangus buvo šviesus, buvo tiršta. Su mantija tikrai nėra taip šalta kaip maniau esant pakeitė mintis savo galvoje grifiukė. Apsiaustas tikrai plonesnis. Jos mantija buvo juoda ir jidėlto nesigailėjo. Ji sunkiai išsitepdavo (tai Hogvartse tirkai buvo įmanoma) , o jei išsitepdavo beveik nesimatydavo.
Dar vienas pasukimas į kitas žvaigždes. Žolėje kur kurį laiką stovėdavo teleskopas įsispausdavo jo žymės ir beveik visa žolė aplink Eveliną taip atrodė. Jai rpadėjo pabosti darbas. Juk vis tiek kuo skiriasi žvaigždės? Ji to neįsivaisdavo. Gal dydžiais, arba spalvomis. Neįsivaizduoju. Netgi  jai tai buvo sunkoka įsivaizduoti. Bet jai tam nebeliko laiko. Profesorė Mokslinčė ėmė garsiai barti mergaitę kuri nesugebėjo pasistatyti teleskopo. Evelinai tai neatrodė jau toks didelis "nusikaltimas". Bet ji nusisuko nuo tos pirmakursės. Dar kartą pasuko teleskopą.
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Akys jau buvo pilnos ašarų, kai kažkas priėjo prie Šarlotės. Mergaitė susigūžė savyje ir kai išgirdo balsą, suprato, kad tai profesorė. Kodėl ji priėjo būtent prie manęs? Juk aš nesu vienintelė, kuri kažką ne taip padarė... Ar vienintelė? Ar būtina mane žeminti visų akyse?.. liūdnai mąstė mergaitė. Ji nežiūrėjo į profesorę, nežiūrėjo ir į teleskopą. Ji tiesiog užmerkė akis ir tikėjosi, kad niekas nepastebės ašarų. Kodėl visi būtinai turi ją peikti ir žeminti? Kuo ji ir vėl neįtiko?.. Taip stengiasi gerai mokytis, bet vis tiek visiems kažkas negerai...
Mokytoja nepasakė jokio blogo žodžio, tačiau Šarlotei vis tiek atrodė, kad ji buvo pažeminta. Dėl tos priežasties buvo labai skaudu ir norėjosi verkti. Mergaitė atsisėdo ant grindų ir nė nežiūrėdama į teleskopą apsikabino kelius ir galiausiai neišlaikiusi pravirko. Ji niekam ir niekada neįtinka. Dabar šita profesorė turbūt parašys tėvams, kokia ji nevykėlė, nesugebanti net pasistatyti teleskopo. Ką tada pasakys tėtis?..
- Aš juk nieko blogo nepadariau... - tyliai pratarė ji, bet tikėjosi, kad jos niekas neišgirs. Ak, ir kodėl jai nuolat taip nesiseka? Kodėl iš visų mokinių mokytoja turėjo išsirinkti ir supeikti būtent ją? Šarlotė sėdėjo ant grindų ir verkė.
Šarlotė tikėjosi, kad per verkimą kažkieno balsas jai tik pasigirdo, bet pakėlusi akis pamatė, kad prie jos prisiartino kažkokia daug vyresnė mokinė. Mergaitė išsigando ir dar labiau susigūžė savyje. Negi ir ji nori iš manęs pasityčioti? Šarlotė nusprendė ignoruoti tiek teleskopą, tiek tą vyresnę mokinę. Nelaimei, pastaroji tokiai idėjai, atrodo, nepritarė. Kai nepažįstama mergina ją apsikabino, Šarlotė dar labiau išsigando. Norėjosi bėgti ir kur nors kampe išsiverkti, tačiau nė nesuprasdama ką daro ji įsikniaubė į tos merginos apsiaustą ir pradėjo gausiai jį laistyti ašaromis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Charlotte Claire Evans »
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
  Kai profesorė paprašė apsivilkti žiemines mantijas Henrieta tuoj pat pagriebė saviškę ir vangiais judesiais, šiaip ne taip įvykdė prašymą. Neužilgo visi mokiniai jau žygiavo paskui profesorę į astronomijos bokštą. Kai mergaitė užlipo į tokį aukštį jai truputį pradėjo svaigti galva, nes pirmakursė bijojo aukščio. Dabar jai neberupėjo miegas. Vienuolikmetė sukandusi dantis pagalvojo: Reikia atlikti pamokos darbą. Linkstančiomis kojomis grifė nurėgliojo prie vyšninės dėžės ir išsitraukė rausvos spalvos pledą.
  Virpančia širdimi priėjusi prie lango, Henrieta drebančiomis rankomis pasitiesė pledą ir pasistatė teleskopą. Mokinukė pasilenkė ir pažvelgė pro teleskopą į dangų. Tai buvo nuostabu! Žvaigždės iš arti pirmakursei atrodė daug gražiau nei žiūrint plika akimi. Kokias dešimt minučių tyrinėjusi dangų mokinukė jau buvo radusi didžiuosius ir mažuosius Grįžulo ratus, žuvų ir dvynių žvaigždynus.
  Pamačiusi tiek daug žvaigždynų mergaitė nusprendė padaryti trumpą pertrauką ir trumpam atsistojo. Henrieta apsidairė po astronomijos bokštą. Grifiukei jis pasirodė gana jaukus (neskaitant aukščio). Pirmakursė atsargiai atsitraukė nuo savo darbo vietos ir ėmė vaikštinėti po bokštą. Jis buvo pilnas dangaus kūnų stebėjimui skirtų rakandų ir šiaip įdomių daiktų. Grifų gūžtos moksleivė bevaikščiodama prisiminė, kad jai dar reikia pabaigti darbą ir skubiai grįžo prie savo teleskopo.
  Per likusią pamokos dalį pirmakursė sėdėjo prie savo teleskopo, susisukusi į žieminę mantiją, ir stebėjo žvaigždes. Tai buvo magiška! O kai pasibaigus pamokoms mergaitė grįžo į savo šiltą lovą dar ilgai nesisekė neužmigti, nes ji negalėjo pamiršti naktinės pamokos įspūdžių. Nors, Henrietą, pamokoje ir kankino aukščio baimė, pamoka vienuolikmetei vis vien atmintyje įrėžė nepamirštamą įspūdį.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Po minutės, ar kelių, nieko neįvyko, nei Žana nukrito, nei Christina kažką naudingo nuveikė. Kažkokia mergiotė net teleskopo nemoka pastatyti, siaubas kas šiais laikais.. Karališkosios šeimos atstovė vis dar žiūrėjo į žvaigždes ir skaičiavo vieną po kitos. Galbūt ir nebuvo taip blogai eiti naktį stebėti žvaigždžių, gal tai buvo kaip tik gerai? Akys vis labiau merkėsi pas mergaitę, kai žiūrėjo į žvaigždes.
- Tetule Žana, aš matau, kad čia yra kažkur e... atlantensko žvaigždynas, man tokį pasakojo mama..
Padariusi pauzę, pasiėmė pleduką ir užsiklojo save, visą smulkutės kūną kratė šaltis. Šitaip, buvo jau žymiai šilčiau ir geriau. Į galvą ėjo visokios keistos mintys, išties buvo keista, jog princesė šioje pamokoje sudalyvavo, juk miegoti ji tikrai mėgo, gal net per daug. Taip pat, matėsi gražus mėnulis, kuris simbolizavo kažkiek Christiną, juk ji turėjo mėnulio akmens pakabuką, tad mėnulis visada būdavo jos simbolis. Ilgai užsižiūrėjusi, atsisėdo ant žemės, užsiklojo pleduku ir sumanė stebėti žvaigždes gulinčiai, juk taip buvo įdomiau ir patogiau. Tik, kad be teleskopo ne taip stipriai matėsi. Atsigulusi, ištiesė kojas ir bandydama neužmigti, svajojo ir žiūrėjo žvaigždes, net nekreipė dėmesio į tai, jog į ją kažkas žiūri, ji daro tą ką nori, gali žiūrėti žvaigždes, kad ir atbulai, svarbu kaip jai patinka. Po gerų dešimt minučių, Christinai užsimerkė akys, o ji pati įėjo į gilų miegą, vis dėl to buvo nemažai valandų, o užmiršus žvaigždes, užmigo ant žemės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Christina Granger »



*

Magdė

Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
 Alisa krūptelėjo, pajutusi, kad maža, smulkutė figūrėlė jos glėbyje kūkčioja ir verkia. Ramindama mažąją grifiukę, mergina glostė jos ilgus, šilkinius, rudos spalvos plaukus ir žiūrėjo į tas nuo ašarų kiek paraudusias, nuostabiai mėlynas akis.
 -Viskas gerai, nurimk...,-švelniu balsu prabilo vela. Ji nenorėjo, kad pirmakursė bijotų jos, - Kuo tu vardu?
 Penkakursė nusimetė nuo pečių savo raudonąjį pledą ir užklojo juo mergaitę. Tada išsitraukė burtų lazdelę, mostelėjo ja ir išbūrė sušalusiai mėlynakei puodelį karšto šokolado. Tada prisitraukė savajį teleskopą arčiau, kad galėtų padėti grifiukei, jei to prireiks.
 -Žinai, kai buvau pirmakursė, taip pat bijodavau žmonių. Jaučiausi vieniša, nes...Nes...Matai, mano tėvai mirė, o brolių, seserų arba kitų giminių neturiu.Taigi, teko gyventi prieglaudoje...Ten buvo siaubinga. Visi iš manęs šaipėsi, vadino lenta, mušė, tampė už plaukų...Niekam aš nerūpėjau. O tada atvyko Sabrina, kerėjimo profesorė, - penkiolikmetė stabtelėjusi nusišypsojo, prisiminusi malonų įvykį, - Ji mane įsivaikino ir dabar man daug geriau. Ir tavo gyvenime atsiras toks gelėbtojas, Dievas niekieno nepalieka vienbo, pamatysi, - švilpė paglostė mergytės nugarą, laukdama, kol ši galutinai nurims.

*

Neprisijungęs Charlotte Claire Evans

  • II kursas
  • *
  • 66
  • Taškai:
Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Šarlotė sriūbavo. Ji bandė pasislėpti vyresnės merginos apsiauste, tarsi tikėdamasi, kad tada jos niekas nematys ir nesityčios. Nebenorėjo nė galvoti apie teleskopą, astronomiją ar mokytojus. Mergaitei norėjosi pasislėpti po lovą ir ten netrukdomai išsiverkti.
Šarlotė vis dar šniurkščiojo, bet paėmė puodelį į rankas. Pakėlė blizgančias akis į švilpę ir norėjo padėkoti, bet žodis užstrigo gerklėje. Mergaitė tik dar kartą sukūkčiojo ir vos neišpylė gėrimo.
- Aš niekam niekada neįtinku, - vos girdimai pratarė Šarlotė, kai mergina baigė kalbėti. Ji nežinojo, kodėl pradėjo kažką pasakoti - buvo tikra, kad merginos tikslas yra tik pasišaipyti. Kodėl likimas ją taip skriaudžia?.. - Visi iš manęs šaiposi, o mama visada randa prie ko prikibti...
Mergaitė nutilo ir prisitraukė arčiau teleskopą. Labai bijojo, kad profesorė pamatys ją nedirbančią ir vėl ateis priekaištauti. Ši mergina, dabar sėdinti šalia, jau ir taip atkreipė dėmesį, kai mokytoja supeikė Šarlotę. Ar ji gali būti tikra, kad antrą kartą to neišgirs dar daugiau mokinių? Geriau jau nebeatkreipti į sve dėmesio...
Mergaitė žvilgtelėjo pro teleskopą ir, savo nuostabai, pamatė daugybę žvaigždžių. Kelias akimirkas žiūrėjo į jas, kai prisiminė, kad toji švilpė berods klausė jos vardo. Tik jam jai? Negi nori pasišaipyti?..
- Šarlotė, - nedrąsiai prisistatė mergaitė. Nė nepakėlusi akių į merginą paklausė: - O tu?
Atrodo, nė nejudino teleskopo, bet dar kartą pažvelgusi nieko nepamatė. Negi ir vėl kažką padarė ne taip? Akyse vėl susikaupė ašaros, ir Šarlotė dar kartą pradėjo kūkčioti.
Norėčiau, kad šitas personažas taptų patyčių auka. Jeigu norite, tyčiokitės per pamokas, taip pat galime parašyti RPG

*

Magdė

Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
 Alisa gailesčio kupinomis akimis žiūrėjo į Šarlotę. Ją užplūdo tyli užuojauta šiai mažai, susigūžusiai pirmakursei, sėdinčiai priešais. Mergina priglaudė grifiukę prie savęs ir švelniai glostė jos rudus, žvilgančius plaukus. Išgirdusi nedrąsų atsakymą, penktakursė nusišypsojo ir ištarė:
 -Mano vardas Alisa. Man penkiolika metų, bet daugelis sako, kad atrodau kur kas jaunesnė. Gali nebijoti manęs. Patikėk, Hogvartse tau nėra ko baimintis. Žinau, profesoriai atrodo labai griežti, bet viskas bus gerai, pamatysi. Žinok, jie nepyksta, tik nori tau padėti ir pamokyti.
 Šarlotė vėl ėmė kūkčioti, tad švilpė pasielgė labai netikėtai:pasisodino mergaitę sau ant kelių, priglaudė jos nuo ašarų paraudusį veidelį prie peties ir tyliai sušnibždėjo:
 -Viskas gerai, nusiramink. Jei reikės pagalbos, visada gali kreiptis į mane ir į profesorius. Jie nesikandžioja, - neįmantriu juokeliu pamėgino praskaidrinti grifiukei nuotaiką, - Žinau, gali atrodyti, jog niekam nerūpi, esi viena, o visi nori tik tyčiotis. Ir mane pačią prieglaudoje vadindavo lenta dėl mano liesumo, apmėtydavo akmenimis, vos tik pasirodydavau. Bet pamatysi, dabar viskas pasitaisys. Hogvartsas taps tavo namais.

Ats: Antra astronomijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
  Astronomijos bokštas skendėjo prieblandoje, tačiau tai astronomijos profesorei visai patiko, ypač žinant tai, kad tiksėjo paskutinės antrosios pamokos minutės. Per tą laiką dar apsižvalgiusi ir suskaičiavusi mokinius su viltimi, kad koks vienas pirmakursis netyčia neiškrito ar neiššoko iš bokšto gurkštelėjo vėsios arbatos ir giliai įkvepė.
  – Džiugu, kad nei vienas neužsimušėte, o dabar eisite pasiimti astronomijos klasėje jūsų paliktų daiktų, o tada jau tiesiai miegot, – šyptelėjo ir perbraukė per tamsius plaukus. Per tą laiką, kol Hogvartse dienas leidžiantys vaikai susivokė, kas vyko trisdešimtmetė surinko pledus ir sudėjo juos į dėžę, kurią paėmė, nunešti į klasę. Nors naktis ir buvo giedra, nesimatė nė vieno lietų pranašaujančio debesėlio tikimybė, kad lis ryte ar po kelių valandų vis gi egzistavo.
  Tamsiaplaukė nusekė mokinius, kurie žingsniavo klasės link. Profesorė kulniavo, pati pirma, patraukė už kabineto rankenos, atvėrus kabineto duris žvilgtelėjo į vaikus, duodama leidimą įeiti pirmiems.
  – Tie, kurie pasiėmėte mantijas iš manęs, tai prašau jas palikit, nepavokit, dėkui, – vis dar stovėdama tarpduryje, pavargusi pasakė ir po penkių ar mažiau minučių klasėje neliko nė gyvos dvasios. Patalpos neapleido tik ta mirtina ir bauginanti tyla, dėl kurios astronomijos profesorė neliko savo klasėje ilgesnį laiko tarpą, nei privalėjo.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”