0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
Davidui nepatiko šalia sėdintis berniukas. Kodėl jis kalba taip, tarsi Davidas būtų kažkoks kvailys?! Gal ir geriau suprato tą kvailą tekstą, bet tai nereiškia, kad Davidas iš viso nieko nežino! Berniukas išklausė, jo nuomone, pasipūtėliško aiškinimo. Jau seniai gailėjosi, kad kažką sakė šitam nepažįstamajam - jis tikrai per gerai apie save galvoja! Demonstratyviai (šį kartą ne taip garsiai) atsidusęs Davidas žvilgtelėjo į pasipūtėlio pergamentą. Ar ir jam reikės rašyti tokias nesąmones?! Jis dar kartą atsiduso ir išsitraukė plunksną.

Citata
David Dominguez, I kursas, Klastūnynas

a) Nežinojo, kokia bus jų reakcija, nes nebuvo tikras, kad jie krikštyti.
b) Ji buvo kaimo moteris ir "pagonė". Kunigas bijojo kokio nors prakeiksmo.
c) Miške galima rasti naudingų medžiagų eliksyrams virti; galima mokytis magijos ten, kur niekas nemato.

Davidas žinojo nusirašęs paskutinį atsakymą nuo pasipūtusio berniuko, bet koks skirtumas?! Tarsi būtų svarbu, ar jis ką išmoks per tokią kvailą pamoką kaip magijos istorija! Pamatęs, kad tas berniukas kažką rašo kitoje pergamento pusėje, Davidas nustebo: kokio ilgio jis rašo atsakymus?! Vis tik prisiminė, kad mokytoja minėjo refleksiją. Dar kartą demonstratyviai atsidusęs berniukas apvertė pergamentą ir nenoriai parašė:

Citata
Pamoka buvo nuobodi, o tas berniukas - pasipūtęs.

Davidas atsistojo ir paėmė pergamentą. Nužingsniavo iki profesorės stalo ir paliko darbą ten. Na ir kvaila šita pamoka! Su šia mintimi Davidas paliko klasę.

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
Abigailė savotiškai nudžiugo dėl gautų dviejų taškų- Kodėl aš stebiuosi? Juk visi gavo po du taškus, nesu nė kiek prastesnė už bet kurį kitą, sėdintį šioje klasėje. Reikia pagaliau nustoti visada save nuvertinti... pagalvojo ji. Nestrof po to, kai profesorė prabilo apie gautus taškus šiek tiek ,,atitrūko nuo žemės''. Bet, deja, teko mintimis grįžti į pamoką.
Pamokos pradžioje pirmakursė dar galvojo, kad Magijos Istorija jai nėra nuobodus dalykas, tačiau ją vis labiau pradėjo erzinti profesorės kalbėjimas lyg su panieka. Ar tikrai ji nesugeba paslėpti savo nepasitenkinimo mumis? Kad ir kokia baili ir nepasitikinti savimi buvo Abigailė Nestrof, nemanė, kad yra normalu tokiu tonu kalbėti su savo mokiniais.
Pagaliau visi gavo praktikos užduotį: kas čia per praktika, jei nereikės net lazdelių?, savęs mintyse paklausė varnanagė. Teksto nagrinėjimas ir atsakinėjimas į klausimus?? pasibjaurėjo Abigailė.
Nestrof apskritai nemėgo nei knygų skaitymo, nei tekstų nagrinėjimo. Viskas, kas buvo susiję su nuobodžiais tekstais pirmakursę iš karto tiesiog atbaidydavo. Be jokių išimčių.
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
 Henrieta sėdėjo suole ir klausėsi, kaip kiti mokiniai atsakinėja į teorijos klausimą. Ji taip pat būtų mielai atsakiusi, tačiau jai niekaip nesisekė prisiminti jokio įtikėjusio burtininko. Galiausiai mergaitė nusprendė, kad nieko neprisimins nuvijo pašalines mintis ir įsiklausė ką kalba klasės draugai.
  Grifiukė nekantriai laukė, kol baigsis teorijos užduotis ir prasidės praktika, nes jau pradėjo atsibosti klasiokų istorijos. Galiausiai aprimus mokinukų minčių lietui vėl prabilo profesorė. Iš to, kaip ji priverstinai nusišypsojo vienuolikmetė suprato, kad jai mokinių atsakymai nepaliko didelio įspūdžio.
  Kai profesorė Hopes pradėjo aiškinti praktikos užduotį Henrieta sukluso. Nereikės lazdelių? Paklausė pati savęs pirmakursė, nes ji buvo įpratusi, kad per pamokos praktiką tenka naudotis kerais. Ne, ji nieko bloga prieš rašymą neturėjo, tiesiog, tai buvo neįprasta...
  Grifiukė pasirausė kuprinėje ir iš jos išsitraukė pergamentą, rašalo buteliuką ir plunksną. Viską gražiai išdėliojo ant stalo ir išvyniojo mokytojos duotą pergamento ritinį. Pirmakursė įtempė protą ir pabandė perskaityti tekstą. Nenuostabu, kad iš pirmo karto ji nieko nesuprato. Tad mokinukė nusprendė dar kartą perskaityti tekstą.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
   Dabar jau viskas buvo daug aiškiau, tačiau Henrietai galvoje vis kirbėjo vienas klausimas.  Kas, po velniais, ta "Rudens Keturiasdešimt trečia diena"? Grifė nusprendė, kad tai turėtų būti kažkur apie spalio 13 dieną, bet nebuvo tuo tikra. Bet kadangi pamokos laikas jau ėjo į pabaigą mergaitė perėjo prie rašto darbo.
Citata
Henrieta Poter, Grifų gūžta, pirmas kursas.

a) Kunigas nuslėpė nuo savo bendražygių,  kad krikštys kaimo gyventojus, nes jiems buvo leidžiama krikštyti tik kilminguosius.

b) Elekiejus bijojo motinos kurios vaiką nužudė, nes jis tikėjo Dievu ir manė, kad motinos sielvartas gali atverti jam vartus ne į Dangų, o į Pragarą.

c) Kunigas, ten kur negyvena žmonės gali pašventinti žemę ir pastatyti kryžių Dievui garbinti. Be to, dar tyloje galėtų melstis niekieno netrukdomas.
  Henrieta nebuvo tikra ar į klausimus atsakė tinkamai. Tačiau kitko jai nepavyko sugalvoti, tad paliko taip kaip parašė. Mergaitė žvilgtelėjo į lentą. Ką ten dar reikia padaryti? Grifiukė apvertė lapą ir kitoje pusėje užrašė:
Citata
Refleksija:
Man labai patiko pamoka. Užduotis įdomi, labai daug visko išmokau. Ačiū.
  Vienuolikmetė atsistojo ir nunešė mokytojai ant stalo savo ir mokytojos duotą pergamentus. Pirmakursė grįžo prie suolo ir ramiai susidėjo daiktus į kuprinę. Po kokių penkių minučių ji išpėdino iš klasės ir tyliai uždariusi duris nužingsniavo koridoriumi.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Abigailė Nestrof

  • VI kursas
  • *
  • 125
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • esu Katherine Silverstone įšventintas Garfildas.
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Vis gi, reikėjo atlikti darbą. Abigailė perskaitė metraščio ištrauką- Ką? Palauk, PALAUK. Kas yra Rudens Keturiasdešimt trečia diena? Nestrof nusprendė, jog nereikia gilintis, nes vis vien klausimai nėra apie datas. Šiaip ne taip varnanagė pradėjo rašyti ant pergamento.

Citata
Abigailė Nestrof, Varno Nagas, I kursas

a) Jis greičiausiai nenorėjo pasirodyti esąs tikrai labai prastas krikštytojas, nes visgi jam reikėjo atlikti laidotuvių ceremoniją.
b) Elekiejus bijojo vaiko motinos, nes... ši galėjo jį patį nužudyti?
c)Vietose, kur nėra žmonių, kunigas galėjo sėkmingai, nieko neslėpdamas praktikuoti magiją arba pakrikštyti Žemę, jog ten ji būtų šventa. Tikriausiai. Nežinau.

Kas per nesąmoningi klausimai? Iš kur aš turėčiau žinoti, ką kunigas gali veikti ten, kur nėra žmonių! Abigailė labai susinervino-Magijos Istorijai ji galutinai pasakė ne.

Citata

Refleksija
Užduotis labai nepatiko, tekstas ir klausimai buvo absoliučiai nesąmoningi.

Nestrof nudrėbė pergamentą ant profesorės stalo ir, susirinkusi daiktus, išėjo pro duris.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Abigailė Nestrof »
"Lazanija - ne maistas, o gyvenimo būdas." - Katherine Silverstone.

*

mergaitė123

Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
  Adelė nusipurtė. Kokia nesąmonė! - pagalvojo ir pasirėmė galvą ranka. Kaip gi ši maža mergaitė galėjo suprasti kažkokį keistai išverstą tekstą? Ji dar kelis kartus stengėsi perskaityti tekstą, bet akys vis prisimerkdavo, o smegenys atrodė, lyg tyčia nenorėjo dirbti savo darbo. Vis gi praktiką klastuolė vylėsi pabaigti, nors ir nelabai ką ir suprato. Ji pasiėmė plunksną ir pamerkė ją į juodo rašalo buteliuką.
Citata
Adelė Mokslinčė, Klastūnynas, II kursas.
a) Tas kažkoks (pamiršau pavardę ar vardą) burtininkas nemokėjo krikštyti žmonių.
b) Ji galėjo jį nužudyti, nes taip stipriai mylėjo savo sūnų. Nors nežinau, kas yra tas „rangas“, tai ką čia ir prigalvosi.
c) Jis tiesiog numirtų, badaudamas.
  Adelė parašiusi atsakymus į klausimus apsidžiaugė, nors iš tikro abejojo, kad į vieną atsakė bent jau pusėtinai gerai. Bet ji stengėsi ir tai buvo svarbiausia. Nieko nelaukusi dvylikametė apvertė pergamentą ir toliau kibo į rašymus, jos lūpas paliko atodūsis, jau buvo pradėję skaudėti riešą, nuo tiek daug įnirtingo rašymo.
Citata
Darbą sekėsi atlikti sunkiai, trukdė susikaupti aplink kalbantys vaikai, taip pat pasigedau savo kačiuko. Nesupratau dalies žodžių, jie kažkaip per sunkiai parašyti, tai jeigu galėsite kitą kartą pateikite sąvokas žodžių tokių, kaip „rangas“ ar „pagonis“, nes šitie žodžiai arba neteisingai išversti arba parašyta visiška nesąmonė šiek tiek nelogiškai, ko pasekoje nepavyko suprasti teksto, nors jis ir buvo truputį įdomus.
  Adelė pasišokinėdama nunešė pergamentą ant profesorės stalo ir su šypsena veide nėrė pro klasės duris. Nors pamokoje ir buvo pavargusi, jai pasibaigus atrodė, kad nuovargio net nebuvo.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: II MI pamoka I-III kursams
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Mergina atidžiai nužvelgė mokinius. Buvo tikra palaima matyti juos susikaupusius ir dirbančius. Turbūt pirmą kartą per jos mokytojavimo istoriją niekam neatsitiko jokia nelaimė. Greičiausiai dėl to, nes nebuvo leista naudotis lazdelėis. Ji stebėjo kaip vaikai po vieną, vieni greičiau, kiti lėčiau padaro užduotį ir palieka klasę. Ji nužvelgė ant stalo gulinčias refleiksijas. Skirtingi žmonės, skirtingos ir nuomonės. Dorotėja atsiduso.
Paskutiniam mokiniui susirinkus daiktus ir išėjus pro duris ji su palengvėjimu atsistojo. Pamoka atrodė kaip niekada ilga ir nors ji didžiavosi visais kurie atėjo ir kažką darė, tuo pačiu metu nekantravo juos išgrūsti ir kristi lovon. Skaudėjo kojas, nors atrodo nieko neveikė. Ji vienu lazdelės mostu užtrauke kabineto užuolaidas ir uždekė keletą žvakių. Pasiruošusi dar porai valadų darbo sėdo taisyti mokinių atsakymų.