[Ryan Jones]

Berniukas sėdėjo kerėjimo pamokoje. Iš tiesų nuobodžiavo, kadangi kerėjimas jam buvo lengvai įkandamas dalykas. Šalia vaikinuko tupėjo Trėjus. Panašu, kad drakoniukui irgi buvo nuobodu. Švilpis atsiduso ir klausėsi profesorės.
- Garantuoju, kad kitais metais turėsim ir vėl naują kerėjimo profesorę ar profesorių, - tyliai sumurmėjo drakoniukui. Tada vienu rankos judesiu pasitvarkė plaukus. Pamatęs siūlomus saldainius kilstelėjo antakius, bet neėmė nei vieno. Jam saldainiai atrodė labai keisti. Gelsvai rudų plaukų savininkas klausėsi profesorės. Išgirdęs pamokos temą ir joje žodį meilė iš karto paniro į apmąstymus. O kas ta meilė? paklausė mintyse savęs. Ar tai jausmas draskantis krūtinę ir pilnas liūdesio? O gal tai dalykas, kuris tavęs ištirpdo viduje. Ir tu jame imi plaukioti lyg zefyras kakavoje? vėl paklausė savęs mintyse. Abu variantai teisingi pasakė Trėjus įsiveržęs į berniuko mintis. Rudaakis atsiduso ir prakalbo.
- Yra kerai Ne Amour Pas. Žmogus juos panaudojęs yra nepaveikiamas jokiais meilės kerais ir niekas negali matyti kada jis myli, net jei myli visa širdimi. Tai lyg koks skydas jo širdžiai, - pasakė berniukas sunkiai nurydamas seiles. - Norint jį panaudoti ore reikia nupiešti širdį perbrauktą iksu, - paaiškino švilpis. Tada išgirdo kaip atsisegė jo kuprinės sagtis. Lėtai atsisuko ir pamatė knisių Auksą. Jis bėgo paimti saldainių, nes jų popierėliai buvo blizgūs. Jones tyliai nusikeikė ir atsitūpęs pradėjo gaudyti knisių.

[Lumija Gulley]

Lumija nuėjo į kerėjimo kabinetą. Ji vos surado laisvą kėdę ir atsisėdo. Po kelių minučių į kabineta iėjo kerėjimo profesorė. Mokiniai nutilo. atsisėdusi į kėdę ji tarė-:šiandien mokysimės kerus alohomora. Toliau profesorė rodė kaip veikia šie kerai. Paskui mokiniai pradėjo burti. Lumija pirma bandė kerais atrakinti durų spyną bet pamanė kad spyną gulinčia ant stalo atrakinti bus lengviau. Toliau ji bandė atrakinti spyną ant stalo. Pirma karta kai ji tarė burtažodi alohomora nieko neivyko. Antra karta spyna tik sukrutėjo. Mergaitė vėl atsivertė tipinių kerėjimų knygą 1 dalį. tada viska atdžiai perskaitė ir pabandė dar kartą. Šy kartą spyna atsirakino mergaitė labai nudžiugo. Profesorė kuri viską matė pagyrė Lumiją ir paleido iš pamokos.

Pataisyk savo post'ą, mes nesimokėme jokių alohomoros kerų, o reikėjo tik atsakyti į užduotus klausimus.

[Jennifer Emma Henderson]

   Tai buvo pirma Marios pamoka šiais metais. Kodėl pirmoji pamoka pati baisiausia, kažkaip kvailai. Kerėjimas. Maria žingsniavo į kerėjimų klasę. Nuėjusi į klasę varniukė  apžiūrėjo kitus pirmakursius. Mąstė gal susiras draugų nors nera linkusi kalbinti žmonių. Ji galvojo kad pirma metų pamoka bus teorinė, lengva, nors ji nekentė teorijos, galvojo galės nusnausti. Truputį suglumo kai pamatė ateinančią profesorę Sabrina Spellman. Varnė sustingo. Net nežinojo dėl ko, matyt ji truputį išsigando, viskas nauja ir klasė, ir profesorė. Spellman pradėjo dalinti saldainius. Maria pasiėmė savo saldainį ir suvalgė. Skonis buvo tikrai geras. Varniukei patiko nuoširdūs žmonės, jos manymu ten buvo ir profesorė Spellman. Kai profesorė paklausė apie meilės kerus mergaitei iš kart toptelėjo mintis.
- Aš žinau vienus kerus ammm...kaip jie vadinasi, taip Evanso Laktorna padeda žmogui tave pamilti. Aplink tave ir žmogų kuris nori, kad tave mylėtų susidaro širdis matoma tik žmonėms kurie nieko nemyli. Net jei žmogus piktas, bet myli tarkim mamą, tėtį jis to nematys.
Kodėl aš taip jaudinuosi, viskas nauja, bet nelabai smagu, ką aš čia nusišneku išvis, kam patinka pamokos?

[mergaitė123]

  Kerėjimas. Pamoka, kuri Adelei nekėlė pačių nuostabiausių prisiminimų turbūt dėl to, kad ji savo gležnose rankose net nesugebėjo nulaikyti savo lazdelės. Na, bent jau ši nebuvo baisi, pagaliukas buvo su įvairiais raštais ir tikrai - visai nieko. Ak, kaip būtų puiku, jei Mokslinčė tuo pagaliuku mokėtų naudotis...
  - Miau, - mergaitės katinėlis pasisveikino su profesore, nors ir negarsiai, bet Adelė tą suprato. Pati dvylikametė tikrai nežadėjo sveikintis su kažkuo, kuris dar nebuvo pažįstamas jai. Ką gali žinot, gal ta Spellman buvo koks nors demonas ar kitoks baisus padaras.
  Noriu namo, - vienintelė mintis, kuri pirmosiomis dienomis skraidžiojo klastuolės galvoje, mat ši jau spėjo pasiilgti namų, saulės ir jūros, prie kurios leido ištisas dienas. Mane jau užkniso, - katinėlių mylėtoja pasitiko dar vieną pesimistišką mintį ir pirmuosius Spellman žodžius.
  - Saldainiai saldainiai, jų juk negalima duoti katėms, - sumurmėjo sau po nosimi jusdama, kaip ant kojų guli švelnus padarėlis. Aišku, Snaigė jos tikrai negalėjo palikti likimo valioje, ne be reikalo šis augintinis ir buvo Adelės mėgstamiausiais.
  Pamačiusi, kaip link jos skrieja saldainis mergaitė nustūmė jį nuo stalo. Jei negalima katėms, tai negalima ir man, - priminė sau ir pasirėmė galvą ranką. Mergaitė jau buvo beveik užsnūdusi, pradėjusi sapnuoti pirmąjį sapną, tačiau kur jau tau, aišku ta kerėjimo profesorė turėjo pradėti teoriją.
  - Yra tokie kerai Amaritio, jie yra ne patys paprasčiausi, - pradėjo mintį mergaitė. Tau neįmanomi ir paprasčiausi, - priminė sau ir tęsė: - Taigi šie kerai dešimčiai minučių užburia žmogų, kad jis girdėtų tik tavo balsą ir į kitus asmenis neatkreiptų dėmesio, - giliai įkvepė ir jau norėjo apsiverkti klasėje išvydus tą patį veidą, kuris praeitais metais sugadino paskutiniasiais dienas mokykloje Snaigę išpuošęs mėlyna spalva. Mergaitė jau norėjo sėstis į suolą, tačiau paskutinę sekundę sugalvojo pridurti svarbiausią dalyką.
  - Jei nežinote, kam skirti taškus tai aš Adelė, antrakursė ir geriausiojo koledžo.
  Viskas. Daugiau mergaitė tikrai neturėjo ko pasakyti, tad akimis stebėjo tą penktakursę primenančią profesore. Ar tai virs cirku? Bent aš tai labai tikiuosi, - šyptelėjo ir perbraukė per katinėlio kailiuką.

[Indio Dellso]

Profesorė neatrodė vyresnė už bet kurį kitą Hogvartso mokinį. Jos entuziazmas ir gera nuotaika vimdė Indio, nors pamokos nepraėjo nei dvi minutės. Dvylikmetis jautėsi labai laisvai, nors tai tebuvo jo antrieji metai. Kelis kartus jį net buvo aplankiusi mintis demonstratyviai užsikelti kojas ant stalo arba kaip nors ant jo išsidrėbti. Kad tik atkreiptų į save daugiau dėmesio ir suerzintų profesorę. Šiai, kalbant apie save, paminėjus žodį "nepakartojama" klastuolis labai sunkiai sutramdė juoką. Kai profesorė ėmė dalinti saldainius, vienu metu klastuolis pagalvojo, kad tai kokio eksperimento dalis. Pamačius kaip visi šlamščia saldainius berniukas savąjį pastūmė toliau ir net negalvojo paliesti.
Profesorei uždavus klausimą tiesiog pasipylė atsakymai. Kai kurie skambėjo taip kvailai, kad Indio buvo tikras, jog tai nėra tiesa. Laimei, berniukas suskubo praverti burną ir pasakyti savo atsakymą, kol jo nenudžiovė koks pirmakursis.
- Convoc kerai sukuria amžiną ryšį tarp dviejų žmonių meilės ar susižavėjimo būdu. Užkerėtas žmogus, priklausomai ar jis su kitu žmogum yra pažįstamas ir kaip gerai, ima jausti meilę ar susižavėjimą. Ir nesvarbu ar tie du žmonės iki gyvenimo galo lieka kartu, ar pasuka savais keliais, juos sieja ryšys ir jie gali žinoti ką jaučia kitas žmogus, o gerai įvaldę šituos kerus, matyti blankiai matyti ir patį žmogų.
Baisiai patenkintas savimi Indio nuleido vos vos pakeltą ranką ir laukė ką mokytoja pasakys.

[Magdė]

  Alisa sėdėjo prie didelio, kramtomomis gumomis aplipdyto ir inicialais išraižyto staliuko kerėjimo klasėje ir meilės kupinomis akimis žiūrėjo į profesorę Spellman mamą. Nuo to iškilaus įvykio ,,Gyvybės Upelyje" mergina daug dažniau juto laimę ir meilę.
  Penkerius metus ji sėdėjo kerėjimo kabinete ir liūdnai vėpsojo pro langą, o dabar, kupina entuziazmo ir jaunatviškų svajonių su džiaugsmu ėmėsi mokslų.
 Sabrina pradėjo pamoką saldainiais. Ir vėl mažutis maišelis, kimšte prikimštas baltų saldainių su mėlynais dryžiais, sukėlė pasigerėjimą ir sužadino palaimą bei prisiminimus iš tos laimingos dienos, iš tų švelnių akimirkų.
 Teoriniai klausimai nebuvo labai sunkūs, tad mergina akimirksniu švystelėjo viršun ranką ir atsakė:
 - Taigi, žinau tokius meilės kerus. Rodos, jų ažkalbėjimas toks: Etfloret caritas ex rosadiu. Išvertus iš lotynų kalbos tai reiškia ,,Meilės rožė žydi ilgai". Šie kerai bet kokį augalą padaro nuostabaus grožio ir kvapo, tad mylimi žmonės lieka apžavėti. Tereikia lazdele parodyti į augalą, kurį nori užkerėti, mostelti ir ištarti burtažodį.
 Atsakiusi į klausimą, penktakursė klestelėjo atgal į suolą ir visai laiminga nusišypsojo mamai.

[Sabrina Wolfhard]

 Į teoriją, mokiniai atsakė puikiai, Sabrina stovėjo be žado ir didžiavosi mokinių atsakymais.
 - Adele?  Tu tikrai antrakursė? Mergaite, tavo vieta penktame kurse, bet nepasakei ką reikia daryti, norint, kad pavyktų. Vienas taškas.  Vegard, 1 taškas, nepasakei kaip reikia naudotis kerais, bet patikai man, patikai, Maria vienas taškas, o tu švilpi, Ryan gal būsi? Taip, nuostabiai, brangusis, nuostabiai, du taškai, Amelija, tiesiog nešnekam apie tai, tu pati tikriausiai žinai, kad esi nuostabi, teoriją supratai puikiai, du taškai, Michelle, labai graži mergytė esi, du taškai, Silverstone, t.. tu rėksnė, bet atsakymas tavo yra kažkas vau, du taškai, Isabelle, čia ne prisistatymo paroda, nulis taškų, Rosabel, vienas taškas, ta pati klaidelė, Poliana, vienas taškas, Aurora, nu jau tokia elegantiška, du taškai,  Delfe, vienas taškas, kad ir kaip man tavo plaukai patiktų, vienas taškas, Sophie, ar ne? Vienas taškas, ta pati klaida, ir aš žinok mačiau, kad nevalgai mano firminių saldainių, Amanda, vienas, Daniela, tave tai aš mačius, vienas taškas, Rivera, vienetas, klastuoli, nežinau tavo vardo, bet kai sužinosiu, gausi vieną taškelį, dukryte, aš žinojau, kad esi protinga, bet, kad tokia, tikrai nesitikėjau, gauni du taškus, gerbiu tokius.
 Mergina po ilgo vertinimo, atsigėrė tos pačios, jau atšalusios arbatos ir ruošėsi sakyti vėl ilgąją praktiką.
- Nu šaunuoliai, prieikime prie praktikos, kadangi teorija buvo susijusi su meile, praktika bus panaši. Jus turėsite išsirinkti mokinį iš čia, ir ant jo užleisti meilės kerus ,, Lovinsmit " , prieinate prie kažkokio, tarkim bendrakursio ir sakot Lovinsmit, taip pat, siūlau neišsirinkti kokio nors baisuoklio, nes meilės tikrai apsėstas bus, na ir žinoma, mokinsimės atburti, juk nenorite, kad jus gaudytų visą dieną, tiesa? Kai norėsite atburti, turėsite sakyti Unlovinsmit, tik iš pirmo karto gali neišeiti, beje, nusitaikote į asmens širdį, su lazdele pamosikuojat du kartus, ir sakote burtažodį, jei nepavyks atburti, kviečiate mane, bet šiaip, viskas turėtų pavykti, vienas toks kaimynas, mano praeitame miestelyje, paleido kerus ant katino, nenorėtumėt pamatyti kas buvo, vos atkerėjo, tie kas liks neužburti, bandykite atburti, nes gali būti taip, kad net visi bus čia užkerėti, nors to tikriausiai net nebūtų, o dabar dirbam, dirbam!
Vos tik pasakiusi praktiką, mergina išgirdo keistą kriokimą, primenantį į paršą. A.. ar čia knisius? Knisiaus baimę, ji buvo paveldėjusi iš Christinos, dvi pusseserės bijojo šių padarų, nors Sabrina ne tiek bijojo, kiek princesė.
- PASIIMKITE IŠ ČIA KAŽKAS TĄ KNISIŲ! - Rėkė profesorė.
Aštuoniolikmetė kaip psichė užsilipo ant kėdės ir drebėdama sėdėjo.
- Nežiūrėkite jus čia į mane, eikit geriau dirbti, kol mano priepolio nepamatėt, susitvarkysiu pati!
Sabrina vis tebesėdėjo ant kėdės ir kažkiek žiūrėjo į dirbančius mokinius. Ach, jie susitvarkys, aš negaliu nulipt, ach,  Adelė ir Alisa, bent protingos, reik pasakyt, kad jei pamatytų ką neklausantį, velnių išrašytų.
- Adelyte, Alisyte, jei kas atsitiktų velnių išrašykit, nes, aš... aš to greičiausiai negalėsiu padaryt, bijau nulipt, bijau knisiaus.. - Kalbėjo išsigandusi mergina.
Oi, viskas bus gerai..

 Taigi, išsirenkate mokinį, užburiate jį, matot, kad jau negerai, pabandot atburt, jei jus kas nors užburia, greičiausiai nebegalėsit patys išsigelbėt, nebent tas asmuo jus atkerėja, pabandot padėt profesorei nulipt. 3 postai- 800 simbolių,  2 postai- 2000 simbolių, praktika iki 03.20. Sėkmės. 
 

[Ryan Jones]

Ryan'as klausėsi profesorės. Ji šnekėjo baisiai nuobodžiai. Gyrė vaikus ir bla bla bla. Kiti profesoriai būtų tiesiog pakomentavę atsakymus. Berniukas suprato, kad profesorė kalba per saldžiai ir elgėsi per saldžiai. Kadangi švilpis išgirdo, jog gavo du taškus, šyptelėjo, o tada palindo po suolais. Knisius nubėgo prie profesorės stalo, kadangi ten daugiausia saldainių auksiniais popierėliais. Jones pavardės nešiotojas tyliai nusikeikė ir pribėgo prie ten. Į rankas paėmė jį ir pakėlė prie profesorės.
- Jūs nebijokite jo, profesore, jis nieko blogo nedaro. Tiesiog kol kas neišdresaravau jo ir jis dar nevisada manęs klauso. Plius jis labai retai žnaibosi, - paaiškino rudaakis ir išsinešė knisių. Tada uždarė jį kuprinėje, o kuprinę tvirtai užsegė. Ta profesorė labai keista ir net per daug keista. Bijoti paprasto knisiaus, kuris nieko nepadarys apart vagysčių pagalvojo vaikinukas būdamas kiek nustebusiu. Tada pasitvarkė savo plaukus ir nuėjo ieškoti ,,aukos'' pamokai. Pats jis visiškai nenorėjo būti užkerėtas. Jis juk jau ir taip turi jausmų mergaitei. Jam nereikia kažkokių kerų, kad įsimylėtų dar kažkokią mergaitę. Galiausiai nusprendė, kad užburs kažkokią klastuolę. Vis tiek nesvarbu ką užburs ir po to atburs. Tai tik kvailas žaidimėlis su kerais. Atburk, užburk. Bet vien paprastai burti būtų nuobodu. Švilpis ir vėl lėtai pravėrė kuprinę. Iš jos išsitraukė kelias varles ir pasisodino jas ant stalo. Po kelių akimirkų jos pradėjo sutartinai kurkti. Švilpis šyptelėjo ir meistriškai išsitraukė savo lazdelę iš apsiausto. Tada dar kartą apsižvalgė ir priėjo prie tos mergaitės, kuri bus jo auka.
- Adelė ar ne? Na, tai nelabai svarbu. Paklausyk man reikia atlikti praktiką, tad siūlau bendradarbiauti. Aš užkerėsiu tave, o tada atkerėsiu. Tą patį gal galėsi padaryt su manim, sutarta? - paklausė švilpis. Tada tiesiog užsimojo lazdelė ir įkvepė šiek tiek oro. Atsistojo į patogesnę poziciją ir prakalbo:
- Lovinsmit.
Nežinojo ar burtažodis suveikė, tad tiesiog atsisėdo ant vieno iš stalo esančio šalia ir laukė kokio nors poveikio. Sekiojimo ar kažkokio kito dalyko išduodančio, kad kerai suveikė. Deja, kol kas vis dar nieko nematė. Berniukas atsiduso ir grįžo prie savo suolo. Pažiūrėjo į Varlytę, kuri nustojo kurkti, kadangi jos kurkimo partija jau pasibaigė. Švilpis šyptelėjo ir paėmė ją į rankas. Tada užsidėjo sau ant peties ir tyliai pasakė.
- Su jumis daug smagiau nei su meilės kerais.

[Indio Dellso]

Gavus vieną tašką Indio tiesiog užvirė kraujas. Berniuko atsakymas tikrai buvo geresnis ir ilgesnis nei kitų, o ta kvaiša mokytoja net nesugebėjo pasakyti už ką tik vienas taškas. Nors ir paraudonavusioms ausimis, kas reiškė didelį pyktį, Indio tik burbtelėjo. Galėjo paklaust kodėl gavo tašku mažiau nei kiti, tačiau nepaklausė. Ir taip aišku. Jai šimtu procentu nepatinka Klastūnynas ir jo koledžo mokiniai. Šventai patikėjęs savo prielaida antrakursis klausėsi ką dar kvailo pasakys Spellman.
Meilės tema berniuką vimdė. O būti tam, kuris kažką sekioja, nes buvo užkerėtas tiesiog pažeminimo vuršūnė. Nusiteikęs eiti prieš taisykles berniukas susinėrė rankas ir buvo įsitikinęs, kad ne vienas jis pasipiktins tokia užduotimi. Vis dėl to, svajonės liko svajonėmis. Kiekvienas iš eilės klasėje esantis vis rasdavo sau porą. Išpūtęs akis klastuolis susizgribo ir nenoromis priėjo prie kažkokios mergšės.
- La...labas, - turėjo mandagumo pasisveikinti. - Nieko prieš atlikti praktiką kartu?
Tiesiai šviesiai išrėžė Indio o tada nukreipė lazdelę ten, kur pagal visus mokslinius faktus, turėjo būti mergaitės širdis.
- Lovinsmit.

[mergaitė123]

  Ta profesorė buvo mažų mažiausiai keista. Adelė penktam kurse? Spellman tikrai nusišnekėjo ir deja, bet mergaitė visiškai nieko nesuprato. Viskas buvo sumalta ir tiesiog bele kaip. Ir ką ta profesorė čia veikė?
  - Nea aš jums tikrai nepadėsiu, - paprastai pasakė, kai mokytoja maldavo jai padėti. Gi Adelė nebuvo profesorė, kad prižiūrėtų vaikus. Ir išvis kodėl ji turėjo to norėti? Rudaplaukė prižiūrėjo kates, joms dėmesio reikėjo daugiausiai ir Mokslinčei tai buvo aišku. Savo dėmesio daugiau niekam skirti ji neturėjo noro.
  Adelė kelis kart pamojavo lazdele tarė tą burtažodį vien tik norėdama pasitreniruoti tačiau ir taip buvo aišku, jai nieko nepavyks.
  - Ir už ką man taip? - sumurmėjo sau po nosimi ir pakėlusi akis pastebėjo kažkokį vyresnį už ją vaikiną. Na, jaunoji burtininkė bent jau žinojo, kad tai, kad ją kažkas pasirinko reiškė, kad ji nėra kažkoks baisuoklis, nes profesorė Sabrina tikrai kažką apie juos minėjo.
  - Gerai, daryk ką tu nori, bet aš...už savo veiksmus neatsakau. Tikiuosi, supranti tai, - pabaigusi kažkokius  sau neįprastus žodžius įsmeigė žvilgsnį į švilpio lazdelę, kol pats berniukas ištarė tą keistą burtažodį.
  Na, ir tada viskas buvo, lyg iš vadovėlio. Mergaitė tiesiog negalėjo atitraukti nuo jo savo mėlynų akių ir visiškai beveik negalėjo kontroliuoti savęs. Jei jis būtų paėjęs bent žingsnį, rudaplaukė būtų tiesiog sekiojosi paskui jį. Keista, tačiau daugeliui lengvai įveikiama praktika Adelei pasirodė kažkokia neįprasta ir nesmagi. Galėjo užburti savo katę, tai būtų daug puikesnė veikla.

[Magdė]

 Klasėje kilo chaosas ir Alisa sutrikusi droviai, iš padilbų viską stebėjo. Kai mama, paprašė padėti mergina nedvejodama atsistojo ir nužingsniavo į klasės priekį. Nieko daugiau nesugalvojo, tad išsižiojo, giliai įkvėpė ir stipriu balsu, nutaisiusi griežtą toną suriko:
 - Tylos!
 Tikiuosi, kad tai pagelbės...
 Penkiolikmetė jau nurimusi, apsisuko ir apglėbė Sabriną, norėdama nuraminti.
 - Nebijokite, to knisiaus, viskas bus gerai, - ramindama kuždėjo ji.
 Kai pagaliau pavyko šiek tiek patramdyti tuos patrakusius bendraklasius, penktakursė grįžo į darbo vietą. Nežinojo su kuo dirbti, tad apžvelgė klasę ir patraukė prie į akį kritusios rudaakės iš švilpynės koledžo.
 - Labas, gal nori dirbti kartu? - be užuolankų paklausė ji.
 Nieko nelaukdama penkiolikmetė atsistojo prieš ją ir pakėlė savo burtų lazdelę, ketindama mokinę užburti.
 - Jei tu nieko prieš, aš pradėsiu, - nusišypsojo švilpynukė, supratusi, kad su tais ,,liepimais" kiek perlenkė lazdą, ir prisistatė, - Aš esu Alisa Luna Bergman, gali vadinti tiesiog Alisa, o kaip tu tituluota?
 Vela nusijuokė, tikėdamasi, kai tai p-adės tai išsigandusiai mokinukei pasijusti laisviau. Nenorėjo nieko gąsdinti, tenorėjo būti normalus žmogus. Bet panašu, vien tai, kad ji gyveno burtininkų pasaulyje, sutrypė paskutines galimybes tokiai būti.

[Arabella Dawson]

  Realus pasaulis vis dar atrodė įdomus, kiek kraupus ir be galo paslaptingas, nors jau buvo praėję gana nemažai laiko po to, kai ši ištrūko iš paveikslo ir mokosi gyventi ne jame. Tiesą pasakius, tai buvo gan didelis iššukis Arabellai, o ypač tada, kai dar nespėjus pilnai apsiprasti su realiu pasauliu, tėvų mirtimi, ši turėjo iškart pradėti lankyti mokyklą ir palikti žmones, kuriais vieninteliais bent šiek tiek pasitiki. Tačiau tamsiaplaukė žinojo, kad negali leisti sau būti tokiai palaužiamai, jautriai, kokia buvo pastarąjį laiką, jeigu nori išgyventi šioje aplinkoje.
  Tyliam atodūsiui palikus varniukės lūpas, ši išlindo iš savo apmąstymų ir pakėlė žvilgsnį nuo medinio suolo. Supratusi, kad praleido pamokos teorinę dalį bemąstydama, kiek susikaupė ir tikėjosi nepraleisti bent praktikos, išgirsti ją. Nors vienuolikametė ir nebuvo dabar labai nusiteikusi dirbti pamokoje, tačiau žinojo, kad šiame pasaulyje mokslas yra svarbus dalykas, tad ši turi bent šiek tiek stengtis.
  Išgirdusi pamokos praktinę dalį, parodydama menką nepasitenkinimą, Holland suraukė antakius.
  Kas per kvailė skirtų pirmakursei pirmos praktikos metu kažkokį meilės burtažodį kaip pamokos darbą? Neturėtumėm pradėti nuo kokio wingardium leviosa ar kokio nors kito paprasto, lengvo burtažodžio?
  Nespėjusi išreikšti daugiau nepasitenkinimo savo mintyse, kiek suerzinta nuo tokios vaikiškos profesorės baimės menkam padarėliui, mergaitė pastebėjo jos pusės link žygiuojantį vaikiną, vilkintį klastūnyno aprangą. Supratusi to priežastį, nelabai patenkinta šios pamokos darbu, Arabella dar kartelį tyliai atsiduso, o kai atsisuko į pusę, kurioje link jos žygiavo gal kiek vyresnis vaikinukas, pamatė šį visai šalia jos. Iš netikėtumo krūptelėjus, klausiamu žvilgsniu pažvelgė į nepažįstamąjį.
  - Sveikas, - dar spėjo į pasisveikinimą atsakyti mokinė. Tuoj pat į jos širdį buvo atkreipta burtų lazdelė ir ištartas burtažodis. Iš pradžių Arabella pasijautė kiek keistai, bet tuoj pat jos ne pati laimingiausia veido mimika pasikeitė į kiek flirtuojančią, tamsiose akyse žybtelėjo žiburėliai. Nors mergaitė ir buvo apkerėta meilės kerais, per daug nesiėmė veiksmų, o tik nesidrovėdama žvelgė į žmogų, kuris ir apkerėjo mergaitę. Atsistojusi ir visu ūgiu išsitiesusi prieš kiek aukštesnį už ją vaikinuką, nesidrovėdama nužvelgė jį.
  - Žinai, nors ir nežinau kas tu per vienas, bet tu visai nieko, - mirktelėdama akimi, veide vis dar laikydama flirtuojančią išraišką ir pakeldama žvilgsnį iki tamsiaplaukio akių, tarė pirmakursė.
  Būdama sveiko proto, Holland tikrai nebūtų to sakiusi ar taip pasielgusi, tačiau už ją pačią šiuo metu kalbėjo ir veiksmus nusprendė kerai.

[Indio Dellso]

Prieš Indio stovinti mergaitė niekada nebūtų klastuolio pirmas pasirinkimas. Iš viso kabineto, nė vienas žmogus nebūtų Indio pasirinkimas. Turbūt pasaulyje yra labai mažai žmonių, kurie galėtų būti Indio pasirinkimas tokia kvailai užduočiai.
Antrakursis žinojo, kad bet kada turi teisę tiesiog išžygiuoti iš kabineto, tačiau buvo per vėlu. Praleidęs savo progą viso šito išvengti, Indio jau turėjo taikstytis su mergaitės akių tikais ir nuvalkiotomis frazėmis.
- Baik, - nesmarkiai stumtelėjęs mergaitę tarė Indio, lyg tas vienas žodis būtų galėjęs kažką pakeist. Nuo nepažįstamosios, jau tapusios juodaplaukio didžiausia gerbėja, žvilgsnio ir veido grimasų net purtė tarsi nuo elektros šoko. Ech, į ka aš įsivėliau...
Bijodamas, kad varniukė (?) nepadarytų nieko dar labiau gėdingo ir neleptelėtų kokios nesąmonės, nuo kurios Indio užraudonuotų kaip burokas, berniukas nukreipė į ją lazdelę ir pabandė atkerėti.
- Unlovinmit.
Dideliai varnės nelaimei, Indio burtažodyje praleido vieną raidę ir jo gerbėja, kuri jau nebeatrodė tokia susižavėjusi nei klastuoliu, o ypač savo išvaizda, stypsojo su žvynais nusėta oda, panaši į undinės. Tramdydamas juoką antrakursis ėmė galvoti kokios gal būti šito pasėkmės, tačiau priemė sprendimą, kad bet kokia bausmė bus verta šio nepamirštamo vaizdo.

[Ashton Hughes]

 Ashtonas be proto mylėjo kerėjimą ir tikėjosi, kad bent vienais metais gaus profesorių, kuris iš tiesų vertas kerėjimo profesoriaus vardo. Vos prasidėjus pamokai, Hughes pradėjo keikti direktorę, jog tokią personą išvis priėmė dirbti. Kas jai čia? Kerėjimo pamokos - saldainukų valgymas? Grifas norėjo išmokti kuo daugiau burtažodžių, kurie galėtų padėti kovos lauke, palengvintų daugelį darbų ar šiaip pamalonintų širdį, kaip jautiesi, kai iš burtų lazdelės teka Magija.
 Berniukas nematė tikslo atsakinėti į tuos kvailus klausimus. Kas per nesąmonė - meilės kerai! Ar ji matė bent vieną normalų žmogų, kuris naudotų meilės kerus savo kvailiems tikslams? Kokiems tikslams juos išvis įmanoma naudoti? Trečiakursis rankose vartė guobos lazdelę su viltimi, kad bent kita pamoka bus normalesnė. Ką tu padarysi sutikęs pavojingą gyvūną ar prireikus greit sutvarkyti sugadintą daiktą? Akromantulą užbursi meilės kerais? Utopija snaudė kišenėje. Pagaliau išsiaiškino, kodėl tas voras toks nepatenkintas, kai vadindavo Upiu. Ji - Utopija. Visomis prasmėmis. Turbūt ir tą klykiančią profesorę išgąsdintų ne paprastai, kaip koks kitas voras, o utopiškai.
 Supratęs, jog nors meilės kerai padės nebent  norint, kad kokia įsimylėjus mergiotė už jį atliktų namų darbus (tas tikrai praverstų, nes Ashtonas turėtų daugiau laiko skraidymui šluota), pradėjo žvalgytis. Ar ta profesorė ką tik pasakė, jog partnerį reikia rinktis pagal grožį? Tai, jeigu niekas manęs neužburs, aš būsiu negražus? Jis apžvelgė visą klasę, kur daugumą sudarė mergaitės. Įvairūs bandymai raminti mokinius ir paprastų gyvūnų išsigandusi profesorė visai nedomino. Jeigu aš kurią nors mergaitę užkerėčiau kerais ir parodyčiau vorą, ar ji išsigąstų, ar per stipriai mane mylėtų, jog pradėtų klykti?
 Per burtažodžių jūrą ir labai nemalonią atmosferą pamokoje prasibrovęs Ashtonas priėjo prie kitoje klasės pusėje pamoką leidusios mergaitės, kurios gerai nematė, bet ryškūs plaukai atrodė gražiai, o berniukui ne taip jau ir rūpėjo kitų išvaizda, nes šluotos ir greitai skrajojantys kvidičo kamuoliai buvo daug įdomiau už visokias meiles seiles.
 - Labas. Nori dirbt kartu?- spėliojo, iš kurio kurso ši mergaitė (tikrai švilpė. Matė ją prie Švilpynės stalo). Jei iš aukštesnio, būtų nuostabu - turbūt užburt vyresnį žmogų sunkiau, nei kokį vos lazdelę užžiebiantį pirmakursį.

[Ryan Jones]

Jones stebėjo savo varles. Jam nebuvo malonu tai daryti kai ta užburtoji klastuolė stebėjo jį, tarsi jis būtų kažkoks keistas padaras, o nežmogus. Švilpis atsiduso ir ėmė ieškoti lazdelės. Ši buvo numesta ant žemės. Švilpis ją pasikėlė ir pažvelgė į mergaitę.
- Unlovinsmit, - ištarė berniukas atlikdamas rankos judesį. Deja, nieko neįvyko. Rudaakis suraukė savo antakius. Juk viską ištarė taip kaip reikėjo ištarti. O ir rankos judesys atrodė teisingas. Toks koks turi būti. Berniukas, būdamas nepatenkintas, tyliai suurzgė.
- Unlovinsmit, - pakartojo rudų plaukų savininkas. Berniukas pasivėlė savo plaukus. Atrodė, kad gal viskas pavyko. Aišku to švilpis negalėjo žinoti iki tol kol nepamatys tolimesnių mergaitės veiksmų. Rudų akių savininkas dar kartelį atsiduso ir susidėjo savo varles į kuprinę. Jau norėjo eiti į pamoką, bet pamatęs, kad kažkoks grifas priėjo prie Cindy, kilstelėjo antakius. Jones pavardės savininkas atsisėdo ant vieno iš stalų esančių netoliese. Akių nenuleido nuo Cindy.