0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Nuvažiavus į Londono miesto centrą, galima išvysti keturių aukštų, seną, nenaudojamą daugiabutį. Viename iš butų, legendiniai, apleisti apartamentai. Mirus šeimininkui, jie paliko nebenaudojami, ilgainiui iš čia išsikraustė ir kiti gyventojai, todėl visas daugiabutis ir visi butai liko nenaudojami. Tačiau šie apartamentai yra labiausiai mylimi paauglių, vandalų, benamių ir kitų, skirtingų likimų žmonių. Įžengus pro senas duris, pasitiks tamsa ir klaiki smarvė. Nuo dregmės supeliję baldai ir atsilupusios sienos. Išdaužyti langai, išniokoti kambariai. Aplink pilna šiukšlių. Ant sienų - įspudingo grožio grafičiai, palikti maištaujančių paauglių. Apsilanko čia ir velnio garbintojai, pilna satanistinių ženklų. Sakoma, kad čia vykdomos apeigos. Šie apartamentai nėra paprasti, čia pilna paslapčių... Jeigu nebijai - užsuk ir patirk viską savo kailiu...

[Ankščiau ši tema priklausė Noah Erick Wolhard ir garsėjo kaip Noah apartamentai, tačiau tema perkurta ir ja naudotis gali visi.]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Noah Erick Wolfhard »

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Rytas prasidėjo nuostabiai, Sabrina buvo pasiruošusi važiuoti į svečius pas savo simpatiją. Dukra buvo palikta namuose, tikriausiai pasirūpins pati, o į Londoną mergina važiavo tik dėl Nojaus. Na ir grįžti į miestelį, kuriame tikrai buvo ne vieną kartą. Būtent jame susipažino su labai gera drauge, Selena, kuriai galėjo pasakoti, bet ką, bet kokius įvykius, bet kokias bėdas. Anksti ryte, buvusi varnanagė ėjo per Londono gatves su didžiausia kuprine, o makiažą tikrinosi kas minutę. Turėjo atrodyti gražiai, stilingai. Net buvo užsidėjusi savo mėgstamiausią, odinį sijonėlį su geltonu golfu ir juodu švarkeliu. Aukštakulnių garsai vėl girdėjosi per visą Londoną. Mergina nuėjo trumpam pas savo draugę, kuri gyveno visai netoli Nojaus namų. Sena, gera pažįstama, kuri visados pavaišina Sabriną gera arbata. Užėjusi, pasidėjo lagaminus, apkabino draugelką ir prisėdo ant sofutės. Lina aprūpino šviesiaplaukę, savo žalia arbata ir senoviniais laikraščiais. Nebegalėjusi ištylėti, su didžiausia šypsenėle veide, garsiai tarstelėjo.
- Ruošiuosi eiti pas vaikiną,- Pamelavo Sabrina, bandydama pasigirti. Lina nustebusi, atsakė jai, laikydama sausainuką rankoje. - Eik tu, tikrai? Kaip fainai!- Džiaugėsi ji, kaip tikra draugė. Na, jei jis būtų mano vaikinas aš strikinėčiau iš laimės, o ne arbatytę gurkšnočiau.. Ši tik maloniai šyptelėjo. Nieko nebesakiusi Lina, toliau valgė savo sausainius kol nesuvalgė viso šaldytuvo. Kiek ji čia pririjo.. kaip taip žmogus be saiko valgo, dar ir išvaizda pasikeitė.. Ech, reikia dingti iš čia ir varyti greičiau pas savo gyvenimo meilę.- Galvojo nusprendusi Sabrina. Baltaplaukė atsistojo, atsisveikino su drauge ir pasiėmė kuprinę, kurioje buvo visi svarbūs daiktai, vaistai, narkotikai, šukos, makiažas, kremai. Eidama ir ieškodama Eriko namų, pasuko į kairę ir matėsi didelis, tamsus, butas. Atidariusi rudas dureles, užėjo vidun ir nekantraudama, pradėjo greitais žingsniais lipti. Aaaaa, kaip laukiu! Kaip aš jo pasiilgau! Atėjusi prie Nojaus durų, šiek tiek palaukė ir išsidrąsinusi paspaudė skambučio miktuką. Kol dar neatidarė, pasitaisė šukuoseną ir pakeitė laikyseną. Jautėsi taip, lyg būtų kokie naujieji metai. 

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Rytas. Nojus vis dar gulėjo savo lovoje apsivilkęs marškinėlius ir šortus ,nes bute buvo neįmanomai karšta. Veikė senas kaip žemė ,bet geras kondicionierius. Langas taip pat buvo atidarytas, girdėjosi vaikų šūkaliojimai, važiavo mašinos, viskas normalu juk šis butas netoli miesto centro. Rankose jis laikė popierius kurie buvo susiję su verslu. Ant naktinio stalelio stovėjo raudona dėžutė su žiedu. Vaikinas laukė Sabrinos, Sabrinos Spellman. Buvo neramu, kaip jam reiks pasipiršti? Jis jautė jog su ta mergina nugyvens visą savo gyvenimą. Išlipęs iš patalų greitomis paklojo lovą, pasiėmė dežutę ir išėjo į virtuvę, pasiruošti Sabrinos atėjimui. Erikas sukosi virtuvėje kaip voverė ir galiausiai, iš blankios virtuvės išėjo visas restoranas! Na gerai, gal ir restoranui toli, bet atrodė gražiai. Kišenėje gulėjo ta pati dėžutė su žiedu. Prisėdęs ant sofos jis nekantriai laukė Sabrinos. Suskambo durų skambutis. Sabrina. Pakilęs nuo sofos kaip viesulas ir numetęs keletą žurnalų jis nuskuodė prie pigių durų. Giliai įkvėpęs jis atidarė duris ir prieš save savaime aišku išvydo Sabriną, atsargiai įstūmęs ją į vidų tarė:
-Sveika atvykusi, ko norėtum? Gal pirma papusryčiaukim?,-Pasiūlė vaikinas.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Atsidarė duris, Sabrina prikando lūpą, kojas sukryžiavo. Ar aš netrukdžiau žmogui? O jeigu jis buvo užsiėmęs, o aš kaip kokia durnelė jam paskambinau?- Nerimavo dėl visiškų menkniekių Sabrina. Ši draugiškai pamojavo ir užėjusi vidun, nusiėmė batus. Kaip čia jauku. Butas patiko merginai, atrodė labai jaukus ir šiltas.
- Labas rytas,- Šyptelėjo, kiek per vėlai atsakiusi. Ko ji norėjo? Norėjo gerai praleisti laiką su Nojumi, pasikalbėti, galbūt pasižiūrėti kokį senovinį filmą. - Nagi, nagi, ar Nojus gerai gamina?- Pasidomėjo ir mirktelėjo. Jeigu jis dar šefas, tai mano dukrytė būtų tokia laiminga, ne visados jai padarau kažką valgyti... Aš bloga mama.. Tokios mintys šiek tiek gadino nuotaiką, giliai širdyje ji žinojo, kad moka pasirūpinti dukra ir suteikti jai tik gero. Apsižiūrėjusi butą, jautėsi kaip namuose, pirštu perbraukė per sieną ir visa atsipalaidavusi nuėjo į virtuvę. Viskas atrodė labai gražiai, nebuvo tos tamsumos, kuri buvo pas Sabriną namuose. Visas Spellman'ų namas ir vidus buvo kaip koks vampyrų viešbutis. O čia, daug geriau ir šviesiau. Baltaplaukė atsisėdo ant kėdės, ištiesė kojas ir pasižiūrėjo į  maistą. Viskas atrodė labai skaniai.  Prisiminusi, kad kai ką turi Nojui Erikui, nuėjo link drabužių spintos, pasiėmė savo juodą kuprinę ir atsidariusi, paėmė gražiai užlakuotą dėžę, su užrištu kaspinėliu. Dovanoje buvo butelis brangiausio Spellman'ų viskio, kai pamatė ką jis mėgsta gerti, iškart atsirado idėja paimti šio alkoholinio gėrimo. Tuomet buvo vyriški kvepalai, knyga ir pati svarbiausia dovana- jausmų laiškelis. Laiškelyje  surašyti visi devyniolikmetės jausmai jam, prisipažinimas meilėje na ir daug pripieštų širdelių. Jautėsi kaip ta paauglė, bandydama prisipažinti Valentino dienai, savo simpatijai. Dovanėlę padėjo ant stalo ir laikydama, pasakė, kad šis dabar neatidarytų.
- Aš tau turiu dovaną,- Linksma intonacija, parodė jam.- Bet galėsi ją atidaryti vėliau, tarkim kai papusryčiausime arba kada norėsi, bet dabar geriau nedaryk,- Paėmė puodelį, kuriame buvo kažkoks gėrimas. Skanu. Tikriausiai buvo arbata, žalia arbata. Žandai vėl išraudo, o akys vos išlaikė žvilgsnį.
- Klausyk, kaip ten su tavo verslu?- Prisiminė dėl ko buvo nudžiugęs vaikinas, Ispanijoje.- Kaip einasi? Aš pavyzdžiui jau pravedžiau vieną pamoką, buvau taip stipriai pasiilgus vaikų, kad net vos neapsiverkiau,- Jau kiek nukreipė temą, Sabrina.   

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Vaikinas išraudo kaip burokas. Kodėl? Nežinia. Žinoma jis jaudinosi, juk šiandien ta diena - Nojus peršasi Sabrinai. Vaikinas svarstė, galbūt persirengti į kostiumą, jog būtų gražiau ir oficialiau? Diena buvo graži, šviesi. Nuo baro paėmęs lazdelę jis užtraukė langus visame bute, dabar - buvo tamsu, vienintelis šviesos šaltinis buvo žvakės kurios blausiai apšvietė stalą ir mažą plotą buto.
-Taip, gaminu, manau jog skaniai, man bent jau skanu.,-Šyptelėjo taręs.
Užsimerkęs jis išbėgo į kitą kambarį, persirengti ir paliko Sabriną vieną. Aišku neužtruko ilgai ir išėjo visas spindintis ir džiūgaujantis iš laimės. Kostiumas buvo brangus, išties labai brangus, tad dėžutė su žiedu beveik nesimatė. Sabrinai prisėdus ant kėdės vaikinas įpylė vyno, brangaus. Dabar jis galėjo palepinti savo merginą, nes buvo verslininkas ir turėjo, tiksliau turės kalnus pinigų. Pats prisėdęs ant kedės, priešais Sabriną jis jautė kaip jį išmušė karštis, jis pradėjo jaudintis ir su savimi kovoti - jog nieko nepridirbtų. Maistas tikriausiai jau buvo atšalęs, griebęs lazdelę jis paleido keletą kerų kurie turėjo sušildyti maistą. Rudaplaukis pats įsipylė sau vyno, ir net nepastebėjo kaip jis išbėgo. Balta staltiesė dabar buvo su raudona dėme. Vaikinas galėjo panaudoti Tergeo, bet to nepadarė, iš jaudulio savaime suprantama. Giliai įkvėpęs jis pamatė jog Sabrina pakyla ir nueina pasiimti kažkuo ir grįžta su dėžę, o dėžė buvo skirta Nojui. Šis apsidžiaugė. Koks sutapimas. Ji man dovanoja kažką ir aš jai padovanosiu... Rudaplaukis mirktelėjo ir išsiviepė savo gundančia šypsena, kurią naudodavo labai retai. Paėmęs dovaną ištarė, su jauduliu lūpose, kaip kitaip?
-Ačiū, Sabrina.
Paragavęs savo spagečių jis pažvelgė į Sabriną tokiu žvilgsniu kuris turėjo reikšti - Valgyk, brangioji. Sabrina galėjo nesuprasti, nes kartais elgdavosi kvailai, bet iš jaudulio. Visi jaudinasi, tiek Nojus, tiek Sabrina tiek visi 7 milijardai žmonių pasaulyje, jaudinasi dar net negimę. Gurštelėjęs vyno jis ruošėsi atsakyti į klausimą, bet žiojosi ir vynas išsiliejo - vėl, dabar jau ant stalo dvi dėmės.
-Atleisk, šiandien man kažkas yra ne taip, verslas puikiai, mano įmonė uždirba pluoštus pinigų, man patinka šis verslas. Galbūt norėtum būti mano pavaduotoja? Tau nieko nereiktų daryti, tik sėdėti kabinete ir popieriukus pasirašinėti. Be to mano verslas yra mados srityje, tad tau manau patiks.,-Atsiprašymą su pasiūlymu pateikė vaikinas.
Gurkštelėjęs vyno jis labai greitai suvalgė savo spagečius, vos nepaspringo be valgydamas, bet tai irgi iš jaudulio. Ši diena buvo romantiškas košmaras, tiek jaudulio per gyvenimą nėra patyręs šis rudaplaukis, net laukdamas verslo atsakymo taip nesijaudino kaip dabar. Sukaupęs visas jėgas jis judėjo link reikalo, to dėl kurio jie čia abu susirinko.
-Sabrina, tu mano gyvenime lyg saulės spindulėlis, lyg paukštis skraidantis mano širdyje.,-Nusišnekėjo truputį.,-Pradėsiu iš naujo - taigi, aš tave labai myliu, taip myliu jog galėčiau net nužudyti.
Užsimerkęs jis atsistojo ir priėjęs prie Sabrinos, jog ji nematytų išsitraukė raudoną dėžutę ir priklaupęs tarė:
-Sabrina, ar tekėsi už manęs?

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Smagiai leisdama laiką, žvelgė į Nojų ir paimdama taurę vyno, gurkštelėjo. Šypsena kuri buvo pas Eriką, jam taip tiko, kad Sabrina negalėjo atsigrožėti, tiesiog svaigo galva. Kostiumas kuris buvo ant jo, tiko ir prie gražių akių ir prie plaukų. Spellman gailėjosi, kad neapsirengė savo naujos, juodos, suknelės, jautėsi kiek paprastai. Kadangi pasidarė šilta, Sabrina nusiėmė savo juodą švarkelį ir pasidėjo ant kėdės. Įsidėjusi į lėkštę salotų, pradėjo valgyti. Na, jis tikrai gerai gamina.- Didžiavosi vaikinu, ji. Sočiai pavalgiusi, dar kartelį atsigėrė vyno ir atsigėrusi, patraukė taurę toliau. Nenorėjo, kad atsitiktų taip kaip praeitą kartą, nenorėjo būti vėl girta ir kristi ant grindų. Jau ir tai, beveik taurė buvo išgerta, tad dėl viso pikto, įsipylė į taurę paprasto, šalto, vandens.
- Nėra už ką, - Pasitaisė plaukus ir įsidėjo dar salotų. Buvo tikrai išalkusi, o iš jaudulio, norėjosi vis dar ir dar. Kad nepersivalgytų, įsidėjo gan mažą porciją, vis dėl to, savo figūrą ji irgi stengėsi išlaikyti. - Tai labai paprasta dovana, nieko ypatingo,- Mirktelėjo. Na, tai tikrai nebuvo ypatinga dovana, nebent išpuoštas laiškelis kuris tikrai turėjo prasmę. Ant staltiesės išsiliejo vynas, mergina nusijuokė. Pati nežinojo kodėl, tiesiog buvo juokinga. Pasižiūrėjusi iš baltos staltiesės, virstančią į raudoną, bandė sutramdyti juoką.
- Nesijaudink, būna, - Pabandė padrąsinti Nojų, kad šis nesijaustų nepatogiai. Vieną servetėlę uždėjo ant dėmės, ir jos nebesimatė. Šaunusis Sabrinos gyvenimo būdas, jei išsipila gėrimas- uždenk tą dėmę servetėle. - Iš tiesų, man irgi labai keista, na, turiu omeny aš labai, labai, jaudinuosi, - Susigėdo baltaplaukė. Kas man yra.. kodėl aš taip jaučiuosi, lyg mane norėtų nužudyti? Kažkas neįprasto. Nugirdusi puikias žinias iš Nojaus, šyptelėjo bandydama parodyti, kad ji tikrai džiaugiasi dėl jo pasiekimo. Tai tikrai, šaunu.
- Aš džiaugiuosi, tau turėjo pavykti,- Palaikė verslininką. Dėl darbo pasiūlymo, dar labiau apsidžiaugė. Dar vienas darbas tikrai būtų ne pro šalį. Uždirbtų daugiau pinigų, Alisa būtų  laiminga. - Manau tikrai pagalvosiu, skamba smagiai,- Atsakė įsišiepusi. Kažkas atsitiko, devyniolikmetė paspringo. Staigiai nurijo gurkšnį vyno, akys išsipūtė. Sabrina negalėjo patikėti, ką girdi, buvo tiesiog užvaldyta emocijų, kurių negalėjo paaiškinti.
- Nojau,- Ištarė jo vardą, norėdama prisipažinti tai ką ir turėjo. - Aš tave myliu. Tu pakeitei mano gyvenimą, aš negaliu nustoti galvoti apie tave, tiesiog negalėčiau tavęs paleisti!- Riktelėjo, išliedama savo jausmus. Kai jis pradėjo stotis, vilkolakė išsigando. Uždėjo rankas sau ant lūpų ir stengėsi nusiraminti. Širdis plakė taip stipriai, jog atrodė, kad ji iššoks. Nebežiūrėjusi į jį, kad išvis neapsiverktų, viena akimi žvilgtelėjo į dėžutę kurioje buvo aišku, kas bus. ŽIEDAS? Sabrina, tu sapnuoji. Mergina įžnybė sau į ranką, bandydama įsitikinti ar tai tikrai realu.
- Tai negali būti tikra,- Negalėjo tiesiog patikėti kerėjimo profesorė. - Aš sapnuoju, čia netikra,- Nusisuko nuo dėžutės ir gerai apmasčiusi, susivokė, kad nusišneka. Drebulys krėtė visą kūną, iš akių pradėjo bėgti karštos, it ugnis, ašaros. Ilgą laiką pratylėjusi, gerai pagalvojo ir nusprendė, kad nori būti, Nojaus gyvenimo dalis.
- Taip! Aš tekėsiu už tavęs!- Sutiko Sabrina ir vis dar negalėjo nustoti verkšlenti. Toks stiprus susijaudinimas ne itin patiko buvusiai varno nago mokinei. Ši stipriai apsikabino Eriką ir prisimindama svarbiausią dalyką, vestuves, greitai jį paleido.- Palauk, taigi vestuvės! Man reikės suknelės naujos, batelių, kvepaliukų, būtinai turės važiuoti limuzinas, juodas. Reikės jokiais būdais nesakyti Christinai, nes ta ateis ir sugadins visas vestuves. O Dieve, kiek reikalų!- Jau anksčiau laiko, planavo Sabrina. Sėdėjusi, susiėmė už galvos.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Vaikinas meldėsi, kad tik ji sutiktų. Nojui jau pats laikas vesti, turėti šeimą, galbūt palikuonių. Įsiskaudo kelį, ant kurio klūpėjo rudaplaukis. Maldauju, sutik, Sabrina, brangioji mano. Jis užuodė kvapą, nuostabų, aštroką bet puikų, Levandos? Taip, tai tikrai buvo levandos. Bingo! Tai juk Sabrinos kvepalai. Rudaplaukiui šis kvapas labai patiko, jis jautėsi lyg gyventų aštonioliktame amžiuje, rūmuose, su Levandų sodu. Atrodė visi daiktai kalbėjo, ragino, ne tik Nojų, bet ir Sabriną, prieš kurią išties buvo nepatogu klūpėti. Šis kostiumas - jis tikrai bus panaudotas, vėl, per Nojaus ir Sabrinos vestuves. Kodėl Erikas toks įsitikinęs? Galbūt Sabrina nesutiks ir skels stiprų antausį jo ištins žandas? Ne, tai netiesa, rudaplaukis jautė jog ši mergina pasakys - TAIP. Vaikinas užsimerkė ir vaizduotės vaisiai sugeneravo tris įvykius - Bažnyčią, šią porą ir vestuves. Tai turėjo būti ženklas, savaime aišku jog Nojus ne aiškiaregys ,bet širdis jautė jog tai pavyks, įvyks ir vaikinas savo gyvenimą nugyvens su Sabrina, mirs tą pačią dieną. Tai buvo visai jau romantišką, nebūdinga Wolfhardui. Jo mintis išblaškė atsakymas, ir jis buvo... TAIP. Nojus atsimerkė, nusišypsojo ir užmovė žiedą Sabrinai. Atsistojęs jis pajuto kaip Sabrina jį apsikabina. Tai buvo lyg devintas dangus, purūs debesys.
-Sabrina, nesijaudink, viskas bus gerai, ir suknelė ir limuzinas, viskas ko tik panorėsi.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Viskas, žiedas buvo užmautas ant Sabrinos piršto! Tai reiškia, kad ji jau tuoj bus Nojaus žmona. Santuoka, vestuvės, merginai atrodė tai taip netikroviškai. Tiesiog negalėjo patikėti tuo, jog bus jau moteris, turinti vyrą, daug rūpesčių. Išvis, buvo įdomiausia, kaip reaguos į tai dukra. Mergina grožėjosi žiedeliu ir pažadėjo sau, niekada jo nenusiimti. Kiek pinigėlių ant jo suplojo.. čia tikriausiai tikras auksas.- Negalėjo atsidžiaugti dovana, devyniolikmetė. Nojaus žodžiai šiek tiek ramino kerėjimo profesorę, bet tai vis tiek- jaudino.
- Turi būt gerai. Tik aš privalau nusipirkti šešias sukneles, viena vakarėliui, kita dar kažkam, kita jeigu išsitepčiau, tiesiog jau reikia po truputį ruoštis. O klausyk, kur tuoksimės? Ką kviesime? Man būtinai reikės susipažinti su tavo tėvais, tau su mano. Na, pirmiau su tavo tėvais reiks, nes tu nenorėtum pamatyti Spellman'ų klaikios šeimynėlės,- Nesustodama tauškėjo Sabrina. Užsimaniusi valgyti, nubėgo prie stalo ir įsidėjo į burną vieną, violetinę vynuogę. Tada vėl priėjo prie savo būsimo vyro, šyptelėjo ir įjungė televizorių. Kad nebūtų tylos. Tyla profesorei nepatiko. Todėl ir mėgo vaikus.
- Žiūrėk,- Paėmė jam už rankos, vis dar negalėdama nusiraminti. - Tu turėsi susipažinti su savo nauja dukrele, vadink ją saulyte, širdele arba spindulėliu. Alisai patinka kai ją taip vadina, niekados ant jos nerėk ir būtinai, turėsi rūpintis ja. Suplanuosiu jūsų susitikimą tuojau pat!- Riktelėjo kupina džiaugsmų.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
Nojus toliau džiaugėsi ir negalėjo patikėti jog greitai turės žmoną, ir netgi dukrą! Mama ir tėtis manimi didžiuosis. Mintyse pagalvojo vaikinas. Buvęs Grifų Gūžtos mokinys apsižvalgė ir nuo staliuko pasiėmė keletą vynuogių, idėjęs vieną Sabrinai į burną ir pats sukramtė vieną, saldžią bei sultingą uogą. Pro atvirą langą girdėjo bažnyčios varpo gausmas, žmonės ruošėsi į šv.mišias. Noah nebuvo baisiai tikintis, išties buvo šiek tiek satanistas, bet karts nuo karto apsilankydavo bažnyčioje. Rudaplaukis nenorėjo vestuvių katalikų bažnyčioje, jis mielai būtų susituokęs šėtono katedroje arba kur tik panorės Sabrina. Rudaplaukis tikėjosi jog jo verslas nesugrius po šito didelio renginio - vestuvių. Sužadėtinė vėl pradėjo panikuoti ties vestuvių klausimu, išpylusi visą klausimų laviną ji nutilo ir Erikas prabilo:
-Brangioji, viskas bus gerai, bus ir šešios suknelės ir susipažinsime su tavo tėvais, savaime aišku ir su mano.,-Šiek tiek nutilęs tesė.,-Pakviesime gimines, draugus, kelis tavo mylimus mokinius, mano kolegas. Viskas bus puiku. Tuoksimės, bet ar yra skirtumas kur, galėsime tuoktis Šėtono katedroje arba katalikų bažnyčioje, ar kur nors kitur - bet kur, kur tik panorėsi.,-Nutilo vaikinas.
Mergina paėmė Nojų už rankos ir vėl pradėjo kalbėti, ir tai išties erzino, nes ji išties labai panikavo.
-Susipažinsime ir su tavo dukra, nesijaudink, vadinsiu ją širdele, gerai?,-Šiek tiek įkvėpęs oro tesė.,-O galbūt dabar važiuokime pas tavo dukrą? Aš tuoj persirengsiu ir galėsime vykti. Po gerų penkiolikos minučių vaikinas grįžo su vasariniais rūbais ir paėmęs Sabrina už rankos ją išsivedė, užrakinęs duris, vaikinas ir mergina nusileido laiptais ir sėdo į automobilį.

*

Neprisijungęs Sabrina Wolfhard

  • Burtininkė
  • ***
  • 125
  • Kiekvienas zuikis laukiamas kerėjimo pamokose
Ats: Noah Erick Wolfhard butas
« Atsakymas #9 Prieš 2 metus »
Sabrina pasijautė per daug kvailai. Dėl to, nes per daug panikavo, atrodė nenustygstanti vietoje. Gerai, Sabrina Wolfhard, nusiramink. Mergina nekantravo, kol gaus vaikino pavardę, pavardė išties skambėjo gražiai ir prie vilkolakės, turėjo labai tikti. Erikas šiek tiek nuramino dėl vestuvių, sužadėtinę. Bet vis tiek, streso buvo.
- Taip, taip, žinau, - Atsakė, nuliūdusiomis akytėmis. - Bet, žinai, man kažkaip vis tiek neramu, o jeigu mano tėvas sužinos? Jis aukščiausias kunigas ir na, man sakė, kad aš niekada gyvenime su niekuo nesituokčiau, - Prisipažino, Sabrina. Aišku, tai jai nerūpėjo, mergina gyveno ne dėl jo, o dėl savęs, todėl šimtą procentų, kad tuoksis. Tiesiog, reikės nesakyti to, savo tėveliui.
- Aš norėsiu kur nors... kur šiurpu!- Nusijuokė devyniolikmetė. - Šėtono katedra visai gerai skamba, arba galime Paryžiuje, arba kapinėse,- Siūlė ir savo variantus, kerėjimo profesorė. Sutikusi su Nojumi, palaukė jo, užsidėjo savo aukštakulnius ir vis dar negalėdama patikėti, kad turi santuokos žiedą, įlipo į automobilį.

*

Neprisijungęs Noah Erick Wolfhard

  • Burtininkas
  • ***
  • 75
Ats: Wolfhard'ų butas
« Atsakymas #10 Prieš 2 metus »
Pasibaigė darbo diena Magijos ministerijoje, reikėjo skubėti namo. Noah vylėsi, jog vaikai pavalgę, o žmona neguli girta ant sofos, priešais televizorių arba kokiame bare. Jų santykiai atšalo, tos meilės nebeliko, viskas tapo rutina. Pradėjo temti, Noah greitu žingsniu žygiavo Londono gatvėmis ir dairėsi į šalis, Londone nebesaugu. Viskas pasikeitė, viskas. Po gerų dviejų valandų, kuomet jau buvo pilnai sutemę, vyras įžengė į laiptinę ir pradėjo lipti laiptais su nežmoniška viltimi. Giliai įkvėpęs, atrakino duris ir įžengė į vidų. Į nosį trenkė susmirdusių šiukšlių kvapas. Akis pasitiko baisi netvarka visame bute. Sabrina sugriovė žodį "namai" Nojaus gyvenime. Taip gyventi nebegalima. Viršuje klykė vaikai, Sabrina... O kur Sabrina.
- Sabrina?! SA-BRI-NA?!
Pavartęs akis ir kol kas neišgirdęs atsakymo, nusirengė ir drėbė paltą su portfeliu į kampą. Išsitraukęs lazdelę, su kerų pagalba bent kažkiek aptvarkė butą. Ant stalo mėtėsi sąskaitos, galimai nesumokėtos. Po Sabrinos išėjimo iš Hogvartso Kerėjimo profesorės vietos, gyvenimas pasidarė daug senesnis. Verslas skendėjo skolose ir gyveno ant bankroto ribos. Magijos ministerija moka nedaug. Gyvenimas pasidarė nežmoniškai sunkus. Vyras užbėgo į antrą aukštą ir žaibišku greičiu pasileido į vaikų kambarį, klyksmas kurtino.
- Silencio! - Galbūt tai nebuvo geriausias sprendimas dvimečiams, bet Nojui tai nerupėjo. - Atleiskit vaikai, manau geriausia jums bus augti toliau nuo viso šito.
Noah mąstė apie vaikų apgyvendinimą vaikų namuose, ta mintis buvo labai skaudi, bet Noah nebegalėjo taip gyventi toliau. Greitai nusileidęs žemyn, su ašaromis akyse, jis griebė telefoną ir surinko vaikų namų „Gyvybės upelis“ numerį.
- Sveiki. Kada galėčiau užpildyti anketą ir atiduoti savo vaikus jūsų globon? - Su begaliniu skausmu lūpose ištarė Noah Erick Wolhard.
Pokalbis netruko ilgai, tačiau jis buvo labai labai skausmingas. Noah padėjo telefoną ir magijos pagalba pašovė vakar sumarinuotą vištą į orkaitę. Pasigirdo skambutis į duris, Noah nuėjo pažiūrėti. Pažvelgęs pro akutę, pamatė ne ką kitą, o savo „brangiąją“ žmoną Sabriną, kuri atrodė, girta kaip šliurė. Atidaręs duris jis pradėjo rėkti:
- KĄ TU SAU GALVOJI? AR TU SUVOKI KĄ DARAI? EIK Į VIDŲ, TU KALIAUSE! - Wolhard niršo kai žveris.
- SABRINA, TAI DAUGIAU TĘSTIS NEBEGALI, AŠ PAVARGAU, PAVARGAU NUO TAVĘS, PAVARGAU NUO VISKO. - Rėkė Noah ir netrukus, ramiu balsu teištarė. - Manau, mes turime išsiskirti, tai bus geriausias sprendimas tiek tau tiek man, mūsų vaikus laikinai globos Londono vaikų globos namai.
Vyras nebežinojo nieko, jis buvo pasimetęs, kažkur giliai širdyje, jis mylėjo Sabriną, tačiau, jis išvargo per daug. Santuoka jų net netruko penkerių metų ir Noah jau spėjo surasti vietos savo širdyje kitam žmogui, Noah tikėjo, jog Sabrina taip pat myli kažką kitą, tikėjo, bet ar taip buvo nežinia.
- Noriu, jog rytoj keliautumėme į Londono metrikacijos skyrių ir išsiskirtumėme, noriu, jog per septyniasdešimtdvi valandas, susirinktum savo daiktus ir paliktum šią vietą, gerbiama Sabrina Spellman. - Noah nesitikėjo, jog tai galėjo pasakyti, tačiau pasakė ir to nesigailėjo.
Iškepė višta, jis ištraukė ją ir atsisėdo prie stalo.
- Sėsk, mes turime apie tai pasikalbėti. - Teištarė ir nutilo.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Praėjusi naktis buvo ypatinga. Visa kompanija šventė gimtadienį, tad netrūko nei juoko, nei draugijos, nei, žinoma, psichotropinių medžiagų. Deoiridh puikiai žinojo padauginusi, tad dabar neprisivertė išlipti iš lovos. Gulėjo ir iš paskutiniųjų stengėsi neapsivemti. Dalis vakarykščių svečių išsivaikščiojo po namus, o šeimininkai išlėkė į miestą. Nemaža dalis atsargų baigėsi, tad reikėjo pasipildyti tiek maisto, tiek gėrimų ir rūkalų sandėlius.
Po kiek laiko pasidarė taip bloga, kad nori nenori teko keltis iš lovos. Šiaip ne taip nuslinkusi iki tualeto kurį laiką pylė iš organizmo visą ten susitelkusį brudą. Pasidarė šiek tiek geriau, tačiau ne pakankamai, kad mergina susimąstytų. Ne, toks gyvenimas Deoiridh visiškai tiko, ir ji visai nenorėjo nieko keisti. Niekada anksčiau neturėjo tiek draugų. Na, ar bent jau galvojo, kad jos butiokai yra draugai.
Noriu parūkyti kažkur nuskriejo nelabai aiški mintis, ir rudaplaukė išlindo į pagrindinę patalpą. Deja, nespėjo pasiekti išganingosios spintelės: kojos neatlaikė, ir Deoiridh skaudžiai nudribo ant grindų. Jau po akimirkos ji miegojo apsvaigusio žmogaus miegu.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Buvo vasaros atostogų pradžia. Dori visą naktį praleido apleistame daugiabutyje. Žinoma, tai buvo rizikinga. Ar ne kvailai paauglė elgėsi leisdama laiką tokioje vietoje ir dar naktį? Juk bet kurią akimirką galėjo išnirti tas bjaurybė, su kuriuo praeitais metais Dori, Alanas, Auris ir Juzefas buvo susidūrę parke. O gal net pasirodyti Dolohovai. Arba jų pakalikai.
Kita vertus, jeigu kas nors iš tų nusikaltėlių burtininkų norėtų prisikasti iki Dori, tai žiobariškas vaiknamis tikrai nebūtų jiems kliūtis. Tad koks skirtumas?
Tamsiaplaukė tiesiog norėjo pabūti viena. Be to klegesio kitų merginų pilname kambaryje. Tiesa, būtent į šį pastatą ji ateidavo su savo žiobarėmis draugėmis iš vaikų namų. Būtent čia yra vykę keli pasisėdėjimai. Čia į sieną įsirėžė jaunuolių markeriais rašyti keiksmažodžiai. Čia Raja eidavo susitikti su keliais dvidešimtmečiais vaikinais.
Pati Dori name buvo atradusi mažytį butuką antrame aukšte. Jis atrodė pakankamai tvarkingas, na, palyginus su tuo, ko galima rasti kitur. Tad penkiolikmetė jame ir praleido naktį.
Ryte, prieš grįžtant, ji užsinorėjo užlipti ant stogo ir pasigrožėti Londono panorama. Tačiau reikės paskubėti. Kitos merginos, kiek galės, Dori pridengs, mat ji joms sumelavo, kad praleis naktį su Alanu. Tačiau artėjo metas grįžti, nes jeigu darbuotojos pastebės, kad Mendel buvo prapuolusi, paskui laikys ją ant pavadėlio. Aš greitai.
Užlipusi į paskutinį aukštą ji jau norėjo eiti kopėčių, kurios vedė ant stogo, link. Aplink buvo velniškai tylu, bet staiga Dori išgirdo kažkokį dunkstelėjimą. Tarsi kažkas būtų nukritęs. Aišku, kad čia knibždėte knibždėjo visokių narkomanų, bet Dori pasidarė smalsu.
Ji pravėrė buto, iš kurio, regis, pasigirdo tas garsas, duris.
- Merline, kaip čia dvokia, - užsikimšo nosį įėjusi į tą irštvą.
Įžengus į butą pasidarė kaip ir aišku, kas čia krito. Patalpoje, kuri kadaise tikriausiai buvo svetainė, ant grindų gulėjo mergina, kuri arba buvo girta, arba mirusi. Priėjusi prie jos Mendel su koja atvertė ją taip, kad pamatytų veidą. Pažvelgusi į jį tamsiaplaukė pakėlė antakius, kelioms akimirkoms užsimerkė, o po to atsiduso.
- Kelkis, Deoiridh. Tu siaubingai atrodai, - pasakė Dori.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Tokioje situacijoje Deoiridh nesapnuodavo. Be to, atsibudus siaubingai skaudėdavo galvą ir reikėdavo išgerti stebuklingojo skysčio. To, kurį jai pigiau nei kitiems parduodavo vaikinukas iš Mušeikų skersgatvio. Jo šį kartą namie nebuvo, tad viena buvo aišku: atsibudusi mergina bus be galo pikta ir viskuo nepatenkinta.
Situaciją dar labiau sunkino tai, kad atsibudo ji ne pati. Kažkas sugalvojo ją pažadinti. Sujudėjusi Deoiridh prisivertė atmerkti akis ir sumurmėti:
- Rose, jeigu čia tu...
Sakinys liko neužbaigtas. Pro traiškanotas akis pavyko įžvelgti, kad priešais ją tikrai ne kiek vyresnė panelė ryškiai geltonais plaukais. Vadinasi, buvo galima dar pamiegoti. Jau vertėsi ant šono, kai išgirdo žodžius. Tiksliau, kreipinį. Deoiridh mintyse pakartojo škotė. Taip jos niekas nevadino jau seniai. Dabartiniams draugams ji buvo tiesiog Deo, daugelis, ko gero, net nežinojo viso jos vardo.
- Man reikia... - pradėjo sakinį rudaplaukė, tačiau neturėjo jėgų jo užbaigti. Užsimerkė ir pasikasė susiveltus ir seniausiai neplautus plaukus taip padarydama dar didesnį kaltūną. - Kas tu ir ko tau reikia? - pridūrė, tačiau tai atėmė visas jėgas. Apsivertusi ant šono ji vėl užmigo ir netruko garsiai užknarkti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Apleisti apartamentai miesto centre
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Deoiridh atrodė tiesiog apgailėtinai. Kai rudaplaukė atmerkė akis, Dori suabejojo, ar čia įsipaišęs tik alkoholis. Ar ji galėtų vartoti narkotikus? Animagė, regis, nesusigaudė nei kur ji yra, nei kas stovi šalia jos. Kelias akimirkas Mendel tiesiog stovėjo ir žiūrėjo į Deoiridh, į tai, kaip ji užmigo.
Galvoje kirbėjo daug klausimų. Kaip vyresnėlė sugebėjo šitaip nusiristi? Jos buvo susitikusios beveik prieš dvejus metus. Tada Deoiridh atrodė tokia motyvuota pradėti žurnalistės karjerą. Aišku, per dvejus metus viskas galėjo kardinaliai pasikeisti. Ar Matthew tai žino? Ar jis bendrauja su Deoiridh? Kada visa tai prasidėjo?
Dori besimokant ketvirtame kurse jis minėjo, kad Deoiridh ketina keliauti į užsienį. Ar tai iš ten tu šitokia grįžai? Galvoje sukirbėjo ir keli pateisinimai į Matthew pusę, na, jeigu jo įdukra pasuko šitokiais keliais, nieko nuostabaus, kad jis pasikeitė. Bet jis vis tiek tavęs nekenčia, Dori.
Kol apsinešusi persona, kuri kadaise Dori buvo kaip vyresnioji sesuo, parpė ant grindų, penkiolikmetė nusprendė apsidairyti po šitą irštvą. Čia buvo keli kambariai. Pirmiausia, tai juose visuose dvokė. Buvo primėtyta šiukšlių, butelių, švirkštų. Aišku, visas butas skendėjo siaubingoje nešvaroje. Norint praeiti reikėdavo praspardyti nežinia kokius daiktus. Tualetas buvo užsikišęs, apdergtas. Žinoma, juk čia nėra vandens. Viename kambaryje tiesiog stūksojo išmatų krūva. Košmaras.
Tame pačiame kambaryje merginos akį patraukė iš purvinų drabužių krūvos kyšantis medinis pagaliukas. Dori iškart suprato, kas tai. Ištraukusi iš tos smarvės Deoiridh raudonmedžio lazdelę mergina tarė:
- Valyk.
Butas pradėjo tvarkytis. Išmatų krūvos neliko, didžiumos šiukšlių - taip pat. Svarbiausia buvo apvalyti tą tualetą, ką Mendel ir padarė kerų pagalba. Tada ji atvėrė langus, kad grynas oras bent kiek prapūstų kambariuose karaliaujantį dvoką. Nors kaži, ar langas padės. Norint panaikinti šią smarvę tikriausiai reikėtų nugriauti pastatą.
Žinoma, butas ir toliau atrodė kraupiai. Bet bent jau nereikėjo lipti ant šiukšlių ir uostyti kažkieno tikrai ne šiandien pridirbtos krūvos.
Grįžusi pas Deoiridh Dori besidaužančia širdimi paėmė jos ranką. Norėjo kai ką patikrinti. Paneigti. Įsitikinti, kad viskas nėra taip blogai. Tačiau kai ką pamačius paauglės akyse susikaupė ašaros. Subadyta. Mendel šiurkščiai paleido buvusios draugės ranką. Nusivalė tas kelias ašaras, kurios buvo spėjusios nuriedėti skruostais. Viduje kaupėsi ir pynėsi neigiami jausmai.
- Kelkis! Kvaiša tu! - garsiai sušuko Dori ir stipriai kelis kartus spyrė Deoiridh į kojas. - Narkomanė paskutinė!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »