0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Dori atrodė sveika, tik žinoma persigandusi. Tai jį tikrai apramino. Tik aiškaus atsakymo kas čia atsitiko vis dar nebuvo. Ji pasitraukė nuo vaikino. Susigūžė kampe ir toliau verkė. Alanas nežinojo kur dėtis. Apsižvalgė, bet kambarys buvo tuščias. Pagaliau Dori prabilo. Bet visai ne apie tai ką reikėjo.
- Aš negalėjau kitaip. Jeigu būčiau atvykęs čia vienas, būčiau užgaišęs daug laiko. Kokius vaikų namus, juk tu gali eiti su manimi. Gyvenk dvare kiek tau reikės. - Paskui ji visgi papasakojo kas nutiko ir Alaną užliejo dar viena kaltės banga. Ji galėjo mirti. Ji būtų žuvusi nes tylėjau. Alanas atsisėdo šalia jos, bet davė merginai erdvės. Nežinojo ką geriau dabar daryti. Tik norėjo kuo greičiausiai eiti iš čia.
- Dori, nurimk prašau. Mes turim keliauti iš čia. Kuo greičiau.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Kerai įsibrovėlių neparodė. Bet jis vis tiek degė noru kuo greičiau išnykti iš šios bjaurios vietos. Kol Alanas su Dori aiškinosi buvo veltui gaištamas laikas. Nors Dori nieko jam neaiškino, iš viso šio pašnekesio vaikinas suprato, kad jos motinėlė šlaistosi neaišku kur. O mielasis pusbrolis tai žinoma žinojo. Kažkokie bepročiai paleido į Dori žudymo užkeikimą? Aurį užliejo nyki mintis, kad čia kokie nors Dolohovų pasiuntinukai žaidžia. Juk ji paleido į juos tą kvailą nukryžiavimo užkeikimą. Bet šią mintį jis greit atmetė. Nes mergaitė sakė, kad tie asmenys ieškojo jos mamos.
- Gana. Stokis Dori. Alanai, tu man tik dar kartą įrodei, kad esi nesubrendęs vaikigalis. Einam iš čia. Tuoj pat. - Rankoje Auris vis dar turėjo kortelę. Tiesiog neįtikėtina. Vieną akimirką jie abu žaidė, kitą štai atsirado šioje klaikioje vietoje.
Senkleris priėjo prie tų dviejų. Norėjo juos paskubinti. Kai nuo lubų pabiro tinkas. Orą suvirpino kažkokie kerai.
- Ot velnias... - Atrodo Dori draugai laužiasi.
- Nagi imkit greičiau nešyklę ir dingstam iš čia. - Skubino juos vaikinas.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Žinoma, Alanas pasakė, kad ji gali gyventi dvare tiek, kiek reikės. Tada mergina atsiduso.
- Ačiū, Alanai, bet niekas neleis man ten gyventi, supranti? Aš privalau turėti oficialų globėją. O kadangi jo nėra, mane įkiš į vaikų namus! Ir ten nebus taip, kaip buvo apleistuose mamos namuose. Aš negalėsiu išeiti kada panorėjusi. Negalėsim taip imti ir išvykti nakčiai į mišką, kaip...
Tada keturiolikmetė susičiaupė. Pagalvojo apie tai, kad viską girdi Auris. Juk jis nežinojo apie tą išvyką į mišką. Gerai, kad bent nepakišau Juzefo, pagalvojo. Dori, tylėk, kokia tu plepė, sudraudė save mintyse.
 - Tiesiog... Būsiu visiškai kontroliuojama, - dar kartą atsiduso. - Žinoma, jeigu manęs nenužudys, - isteriškai sukrizeno.
Ir ne šiaip sau. Mat vos tik ištarus tuos žodžius viskas pradėjo dundėti. Dori suklykė ir pasislėpė už Alano nugaros. Pasijuto visiška bejėgė. Auris rodė kažkokią kortelę, mergina suprato, kad tai nešyklė, bet paliesti jos nespėjo - iš kažkur atsirado trys suaugusios žmogystos, slepiančios savo veidus po juodomis kaukėmis, ir viena jų pagriebė kortelę tiesiai Auriui iš rankų.
- Vanesa, Vanesa, Vanesa... Slepiesi už vaiko? - paklausė vienas iš trijulės.
- Idiote tu, sakau tau, kad čia ne Vanesa, o jos dukra! - prabilo kitas.
- Gerai, paimsim kaip įkaitę. Judu, - parodė į Aurį ir Alaną, - lauk ir paliekat mergaitę mums. Turit progą išeiti ir apsimesti, kad nieko nebuvo. Arba mirti. Rinkitės patys.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Alanas dar norėjo ką nors sakyti. Bet staiga į namą įsiveržė žmonės. Jie buvo kaukėti ir net trys. Šitie paleido į Dori žudymo užkeikimą. Alaną suėmė neapykanta jiems. Jis pašoko ant kojų,  norėjo paliesti Nešyklę, o mintyse ragino Dori irgi tai padaryti. Bet kortelė buvo išplėšta Auriui iš rankų. Dori stovėjo už jo. Alano rankoje atsirado lazdelė. Išeiti. Tai jau ne. Kaip ir tada, kai užtiko sode Dolohovus taip ir dabar baimė kažkur užšalo. Liko tik ryžtas. Nors žinoma, proto balsas sakė, kad kažin ar galėtų ką nors padaryti suaugusiems burtininkams. O kodėl ne? Haris Poteris įveikė Voldemortą. Kad ir tada, kai buvo keturiolikos pabėgo nuo jo. Man irgi keturiolika metų. Ir aš nesitrauksiu. Taip ir sustingo vietoje su iškelta burtų lazdele rankoje.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Nešyklę atėjūnai iš rankų išplėšė labai netikėtai. Auriui kraujas užvirė. Neketino trauktis nei todėl, kad tada Dori nukentėtų. Nei todėl, kad ką čia slėpti, kautynės jam patiko. Ir šituos norėjosi ištaškyti kaip reikiant.
Raudonplaukis atsistojo priešais vaikus. Alano poza jam nepatiko. Jis man trukdys. Galvojo Auris. Nors kažkur giliai širdyje didžiavosi, kad jaunėlis jau verčiau kovos, nei paliks Dori vieną. Bet vis tiek norėjo, kad jo čia tiesiog nebūtų.
- O tu čia mums sakai? - Pašaipiai pasiteiravo to, kuris liepė jiems dingti.
- Gal padarom atvirkščiai gerai? Jūs nykstat iš čia, o aš pamiršiu, kad susitikom. Jūs žinot kas aš esu? Įsidėmėkit. Šią mergaitę globoja Senklerių šeima aišku? Taip kad pamirškit ją supratot mane? Vanesos čia nėra ir nebus. Dinkit. - Kovoti Aurį išmokė visokie nutikimai. Ilgai kovojo su Dolohovais praktikuodamasis. Paskui su kitais jiems dirbančiais kerėtojais. Taigi neabejojo, kad su šiais trimis susitvarkys. Įdomu ar jie žino kas esu? Pamanė. Norėjo ir pats pamatyti su kuo turi reikalą. Gal irgi juos pažinojo. Juk dirbant kontrabandos versle teko daug ką susitikti. Būtų labai negerai, jei jie žino, kad turiu dabar problemų su Simonu ir Grėte. Nutaręs, kad jie tikrai neišeis pagalvojo. Expelliarmus. Jei galėtų greitai juos nuginkluoti, tai ir pabėgti būtų lengva. Taip. Pakovoti Auris norėjo. Bet reikėjo nepamiršti, kad čia pat du paaugliai, už kuriuos jautėsi atsakingas.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
Tikrai, Dori dar niekada nesijautė tokia sumišusi ir beviltiška. Ji tik slėpėsi už Alano ir verkė, o šis laikė burtų lazdelę pasiruošęs kovai. Auris atrodė išties drąsiai, tačia ar jis įveiks tris suaugusius blogus žmones?
Kai Auris paminėjo Senklerių pavardę, regis, atėjūnai šiek tiek pasimetė. Dori pasirodė, kad net kažką susišnibždėjo, tačiau tiksliai mergina to pasakyti negalėjo, mat buvo per dideliame šoke.
Mendel matė, kaip vyresnysis Senkleris paleido kažkokius kerus į priešų pusę, tačiau, regis, kad užpuolikams pavyko tuos kerus atremti. Šita kova buvo tiesiog siaubinga, mat niekas čia nekalbėjo, o veikė bežodžiais kerais. Toji trijulė siuntė nežinomus kerus į Dori ir Senklerių pusę, ypač į Aurį. Paauglė vos spėjo pasitraukti, koks centimetras ir į ją būtų pataikę nežinomi kerai.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
Kad ir kaip troško padėti vaikinukas suprato, kad ši kova ne jo lygio. Alanas bandydavo bežodžius kerus, bet tik ramioje mieloje mokykloje. O ne čia. Kur bet kada galėjo pasirodyti žalias žaibas ir nušluoti jį, Dori ir patį Aurį. O be to žaibai ir lakstė iš tos trijulės lazdelių. Atrodė jie Alanui geri kovotojai.
Kai dar kažkokie kerai prazvimbė pro galvą jis čiupo Dori už rankos ir nubėgo į tolimiausią kambario kampą. Toliau nuo tų viską šluojančių kerų. Alanas žinojo, kad iš to kažin ko nebus, bet vis geriau, nei stovėti pačiame ugnies proveržyje.
O kas bus, jei jie nugalės Aurį? Staiga vaikinas prisiminė tai, ką regėjo per pirmą ateities būrimo pamoką. Daug kraujo. Iš pradžių kova, tada kraujas ir miręs pusbrolis. Tie žmonės, kuriuos tada regėjo buvo nepažįstami. O jeigu tai dabar ir nutiks? Dabar visos mintys apie Harį Poterį ir Voldemortą išgaravo. kažkodėl apėmė tokia panika. Tas vaizdas, kurį tada matė užgožė visą kitą. Tai tik ateities būrimas, tai nesąmonė. Bandė jis save raminti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Nuginkluoti tų žmogėnų nepavyko. Ir užvirė tikra maišalienė.
O jie irgi naudojosi tik bežodžiais kerais. Auriui teko labiau gintis nei pulti. Visgi jie buvo trys ir niekada negalėjai žinoti ką ir kada į jį paleis. Štai vaikinas vos išsisuko nuo žalio žaibo. O vos tik tai padarė į Aurį atzvimbė kažkas, kas sušiaušė ir apsvilino plaukus. Senkleris vos spėjo pasilenkti. ugniniai kerai šovė tiesiai į langą, kuris išdužo. Auris tik atsikvėpė, kad jie išlėkė pro langą ir nepadegė šito laužyno.
Vaikai nulindo į kampą. Tas buvo ir gerai, nes jie buvo toliau nuo visko. Ir blogai, nes Auris negalėjo taip gerai jų sužiūrėti ir reikėjo baimintis, kad kokie kerai juos ten pasieks iš netyčių.
Reikėjo imtis rimtesnių veiksmų nei gynyba. Auris staigiai mostelėjo lazdele ir iš jos išlėkusios violetinės kibirkštys pataikė į vieną iš užpuolikų. Tas iškart susmuko. Ačiū seni Dolohovai. Nors buvai ir pamišęs beprotis, kerus kurti tikrai mokėjai. Apie Antonino Dolohovo kerus jam papasakojo Grėtė. Aišku tais laikais, kai jie dar puikiai sutarė. Jeigu taip galima pasakyti. Auris žinojo, kad to žmogaus neužmušė. Nes mirtini šie kerai būna tik ištarti garsiai.
- Stop! - Užriko Auris.
- Gana sakau. Ką nematot, Vanesos čia nėra ir nebus. Čia yra tik du persigandę vaikai. Gana. Vanesai ši mergaitė nerūpi ką nesuprantat? Kam jums jos reikia? Verčiau sudarykim sandorį. Galbūt, jei dabar dingsit iš čia aš padėsiu jums ją rasti ir galėsit su Delegardi daryt ką norit. Man tas pats. Aš galiu, turiu ryšių. O mergaitė Vanesai nerūpi. Net jei ją ir paimsite, nieko negausite. - Aplamai tai Auris net nemanė tos Vanesos ieškoti. Dar čia ko... Ši dvikova buvo išties sudėtingas atvejis, nes jam reikėjo nuolat žvilgčioti į tuos du. Ir kad ir kaip mėgo pasišvaistyti kerais žinojo, kad to dabar negali daryti. Aišku, Auris nieko tikslaus apie tą Vanesą nežinojo. Bet manė, kad jai dukra nerūpi. Pirma vos čia atvykus Dori plepėjo apie vaikų namus. O ir dabar jos motinos čia nebuvo nė kvapo. Gal jau seniai. Kiek laiko Dori gyvena vienutėlė? Ir kur ji tiksliai gyvena? Šios mintys perlėkė galvoje jam stovint su iškelta lazdele rankoje. O jei dabar žiauriai suklydau? O jei Dori pakels vėją dėl mamos. Juk Vanesa jos motina. Ir sugriaus tai, ką sakiau. Jei ji ims dėl motinos jaudintis, tai jie supras, kad tarp jų visgi yra ryšys ir vis tiek teks kovoti. Auris norėjo kovoti, bet tik ne tada, kai kambaryje Dori su Alanu. Vėliau, jei jo ir šių trijų keliai dar kada susikryžiuotų prašom. Jis jau tikrai pasišvaistytų lazdele. Bet dabar buvo kas kita.
- Na, tai kaip?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
Netrukus Alanas nusitempė Dori į priedangą. Mergina stebėjo kovojantį Aurį. Šiaip jau Dori buvo pakankamai nemenka savanaudė, tačiau dabar pradėjo gailėtis, jog pasinaudojo saugu. O jeigu jie nužudys Aurį? Dėl Merlino barzdos, kaip tada jausis Alanas? Kaip jis gyvens? Tada jis tikrai ims manęs nekęsti, mintyse galvojo keturiolikmetė.
Tačiau būtent Auris parbloškė kerais vieną asmenį iš trijulės ir šis susmuko. Nebuvo žalio blyksnio. Turbūt nenužudė, pamanė. Po to viskas šiek tiek nurimo. Prasidėjo derybos.
- Sakai, padėsi surasti? - regis, vienas iš priešininkų susidomėjo. - Gerai, Senkleri. Po savaitės tave susirasime ir pažiūrėsime, kiek darbų būsi spėjęs nuveikti. Tik nebandyk slėptis, nes Dolohovams tai labai nepatiks, - žmogus ėmė šaltai juoktis, o tada griebė už skverno sveikąjį, po to - gulintį savo sėbrą ir išnyko oru.
- Auri! - Dori šoko iš slėptuvės ir pribėgo jo link. - Ar viskas gerai? Ar nenukentėjai? - merginos akyse atsispindėjo nerimas, ji žvilgtelėjo į apsvilusius plaukus. - Tu tikrai surasi Vanesą? - vadinti ją mama paauglei nesivertė liežuvis.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Kad ir ką galvojo Alano galvoje vis tiek vis labiau plėtėsi vaizdas, kaip Auris tyso kraujo klane. Kvailas ateities būrimas, va kaip išsipildo pranašystės, žmonės pamato ką nors ir patys mintimis prišaukia negandas. Siuto, nors pamažu apėmė kažkokia panika. Buvo taip sunku čia stovėti ir nieko nedaryti.
Iš Aurio lazdelės išsiveržė kažkokie jam nežinomi kerai ir partiesė vieną žmogų. O po to prasidėjo tos derybos. Ar jis tikrai? Bet kažko apmąstyti neteko, nes tie žmonės dingo. O Alanas šovė iš kampo.
- Auri, - Balse skambėjo įtampa. Kol ieškojo ką pasakyti pamažu atėjo šioks toks palengvėjimas. Mintis, kad galėjo pusbrolio netekti pasidarė nepakeliama. Taip, jis Aurio tikriausiai gerai nepažinojo, nors kartu leido tiek laiko. Daug ko apie jį nežinojo. Negalėjo dažnai suprasti kam jam reikalingas žiaurumas. Bet mintis, kad Auris galėjo žūti vertė tik dar labiau save kaltinti, nes tylėjo ir niekam nepasakojo apie Dori gyvenimą dvare ir jos motiną. Ir kaip jiems pasisekė, kad Dori regis sveika ir nesužeista. O Auriui irgi nieko neatsitiko. Tada Alanas prisiminė tas derybas. Ar jis ieškos Vanesos?

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
Auris pasijuto nukautuotas. Tada, kai išgirdo tą šaltą kvatojimą. Ką jie žino apie mane ir Dolohovus? Kam čia tai paminėjo? Jis tik linktelėjo išgirdęs apie duotą savaitę, nutarė nesiginčyti.
Užpuolikams pradingus iš nežinios ir siaubo gniaužtų jį sugražino išsigandę paaugliai. Negalėjo juk dabar atrodyti pasimetęs. Koks jautėsi.
- Nieko man neatsitiko. - Ramiausiai pasakė ranka persibraukdamas tai, kas liko iš plaukų. Su kiekvienu ištartu sakiniu grįžo ryžtingumas. Dar ko. Savaitę matai davė. Sėkmės iškrapštyti mane iš mokyklos. Kad mane kas nors varinėtų.
- Nejau galvoji, kad surasiu tavo motiną ir vesiu ją jiems, kad ją nudobtų? Dar ko... O ir šiaip aš turiu ką veikti. - Tai jau tikrai. Burtų trikovės turnyras ir jame dalyvaujanti Elliw Kėlė jam šiurpą. Krūva namų darbų, artėjantys egzaminai, mokinių reikalai pasidarė jo pasauliu. O be to jautė įtampą, nes neturėjo supratimo kodėl beveik kiaurus metus Dolohovai nerodo veidų. Kad paliko jį ramybėje patikėti buvo neįmanoma.
- Gerai, dingstam iš čia. O tai dar kas ims ir prisistatys. - Jis susigrūdo rankas į kišenes ir iš ten ištraukė aplamdytą cigarečių pakelį. Daugiau nieko ten nebuvo, ką galėtų panaudoti kaip nešyklę. Nes tie niekšai išsinešė monopolio kortelę.
Auris mostelėjo lazdele ir išdužęs langas susitvarkė. Tada užkerėjo pakelį.
- Na judinkitės. Uždėkit pirštą ant jo ir nykstam iš šito laužo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Regis, Auris buvo sveikas. Dori jis pasirodė piktas, bet kaip kitaip galėtų būti? Juk jis ką tik po kovos, o vienas iš tų blogų žmonių jam pagrasino ir su tuo susijusi Mendel mama. Ji nusivylė, net pyktelėjo, kad Auris vis dėlto neketina ieškoti Vanesos. Tačiau to parodyti negalėjo. Juk Auris ją išgelbėjo. Ir dar pats įklimpo į kažkokius reikalus. Per ją. Dabar jau keturiolikmetė pasijuto kalta.
- Ačiū, - šiek tiek raustelėjusi pažiūrėjo į Alaną, o paskui į Aurį. - Juk manęs turbūt jau nebebūtų, ar ne? Jei ne judu, - paauglė nurijo seiles.
Dori džiaugėsi, kad Auris nepradėjo kamantinėti apie reikalus su mama. Tikėjosi, kad ir nekamantinės. Netrukus vyresnysis Senkleris paruošė nešyklę. Mergina nežinojo, kur jie keliaus. Ji tik uždėjo pirštą ant cigarečių pakelio ir netrukus trijulė dingo. Namas liko tuščias.

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
  Henrieta neskubėdama žingsniavo Londono gatvėmis. Buvo visai gražus vasaros atostogų vakaras. Naktis nusimatė giedra. Turėjo būti pilnatis. Priėjusi negyvenamą namą, kuris buvo stebėtinai gerai išsilaikęs, grifė pasuko į kvapų ir nuostabių žiedų pilną kiemą. Pasiekusi namą, penktą kursą baigusi Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos mokinė, atidarė girgždančias duris ir įžengė į prieblandoje skendintį namo vidų.
  Viduje buvo daug jaukiau, nei grifė įsivaizdavo prieš ateidama. Henrieta tyliai atsiduso ir atsisėdo ant vienos iš kėdžių, laukti kol pasirodys Alanas. Grifė negalėjo patikėti, kad šiąnakt jie tikrai bandys grąžinti Adrijui kūną. Raganaitė puikiai prisiminė trečiame kurse sielai duotą pažadą. Ji pati, didžiąją dalį savo laisvo laiko praleisdavo bibliotekoje, tačiau nieko ypatingo rasti nepavyko. Net ir panaršius bibliotekos skyriuje po grindimis, kur ji su Alanu ir pakliuvo į knygelę, kur sutiko Adriją ir demoną Vendigo.
  Adrijas ne kartą padėjo Henrietai kovoje su Vendigo, kai jis ją persekiojo, tad mintis, kad pagaliau galės ištesėti sielai duotą pažadą Poter tikrai džiugino. Nekantraudama grifė atsiduso ir sėdėdama laukė kol pasirodys Alanas.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Negyvenamas namas
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
Laukė labai sunki naktis. Alanas tai žinojo eidamas gatvėmis. Kaip tyčia tąnakt tėvų namie nebuvo. Nes jie išvyko į svečius. Taigi išsmukti iš namų sudėtinga nebuvo.
Pagaliau vaikinas pasiekė reikiamą vietą. Namas atrodė negyvenamas. Kaip tik tiko jų suplanuotam darbui.
Senkleris įžengė vidun. Kur jau laukė Henrieta.
- Labas. Ar tavęs nepasiges vaikų namuose? Kaip pavyko išeiti? - Paklausė.
Tada nusiėmė kuprinę nuo pečių. Aurio seną nesusekamaisiais išplečiamumo kerais išplėstą kuprinę, kurią pasiskolino iš pusbrolio dar prieš porą dienų, kai pas jį svečiavosi. Iš kuprinės jis ištraukė didžiulį katilą. Į kurį vėliau reikės pripilti vandens.
- Dar gyvenime taip nesinervinau. - Pasakė draugei. Tada iš kišenės išėmė veidrodėlį.
- Imk. - Padavė jai. O pats pradėjo vartyti senojo rankraščio lapus. Apie jį jau pasakojo Henrietai dar mokykloje.
- Reikia nulipdyti molinę figūrėlę. Aš galiu nulipdyti. Imk, paskaityk viską, kas čia parašyta. - Padavė jai seną knygelę.

[RPG Rašomas vasaros atostogų metu. Alanui baigus ketvirtą kursą]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alanas Senkleris »