0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
  Šiam sutikus įeiti į vidų ir tai padarius, Heidi užvėrė duris paskui save, palikdama  šiuos dalinai atskirtus nuo pasaulio. Vis dar nesuprasdama, kodėl Quentin iš viso atvyko čia, mergaitė įtariai stebėjo šį, mąstydama ką galėtų pasiūlyti, kad šlykštus kvapas bent kažkiek pasišalintų. Tačiau jokia idėja neatėjo į per daug perkaitusią jaunosios vampyrės galvą, tad šioji ėmė mąstyti kodėl ir kaip šis atsidūrė čia. Tikriausiai paprasčiausia buvo atsakyti į klausimą „kaip“, kadangi vargu ar šis atsidūrė čia kitaip, nei su žiobariška transporto priemone, o tuo labiau šiai, atsakymas į šitą klausimą nebuvo labai svarbus. Tad teko galvoti priežastis, kodėl jis galėtų čia būti.
  Vienas iš žalsvaakės spėjimų buvo tai, kad šis gailėjosi savo poelgių ir sukorė tokį ilgą kelią tik dėl to, kad atsiprašytų. Tačiau greitai tai atmetė, kadangi tai tiesiog skambėjo kaip dalykas, kuris vargu ar būtų įvykęs. Juk jie po poros mėnesių turėjo susitikti Hogvartse ir tenai galėjo išsiaiškinti santykius, tad pagal šią, šiam nebuvo labai logiška atvykti iki Veniso, vien tik dėl to.
  Laukdama bent kokio pasiaiškinimo, tamsiaplaukė akimis gręžė Quentin, bandydama anksčiau, negu šis pasakys, išsiaiškinti šio tikslą. Nors anksčiau jie ir buvo draugai, tačiau klastuolę vistiek nustebino atsakymas, kurio sulaukė. Nors klastuolė ir matė, kad šis gailisi savo poelgių, ir norėjo šiam atleisti, tačiau jai vistiek tai buvo sunku padaryti.
  -Quentin, viskas gerai. Tuomet visko buvo tiesiog per daug, tad suprantu kodėl taip tą dieną atsitiko, -Heidi trumpam nutilo, nežinodama ką turėtų pasakyti, -aš tau jau seniai atleidusi, -gūžtelėjo pečiais, manydama, kad tai leis vaikinui suprasti, kad viskas yra gerai ir šiam nereikia atsiprašinėti.
  Tai, kad tamsiaplaukis prisipažino, kad ji jam yra svarbi, mergaitę pamalonino. Buvo keista tai girdėti, o tuo labiau žinoti, kad tai yra tiesa ir jos nėra bandoma pradžiuginti ar kitaip pakelti nuotaiką. Išgirdusi, kad šis ruošiasi eiti, jaunoji vampyrė susiraukė. Neketino šio paleisti tokio, o tuo labiau nenorėjo, kad šiam kažkas atsitiktų ir ji jaustų dėl to kaltę.
  -Niekur tu neeisi, -atsistojusi priešais Quentin, sunėrė rankas žalsvaakė. Nors tamsiaplaukė ir jautėsi nemaloniai, žinodama, kad šis yra girtas ir dabar viską sakė nieko neslėpdamas, tačiau norėjo tuo šiek tiek pasinaudoti. Aišku abejojo, kad sąžinė jei leistų tai padaryt, tačiau jeigu kas, visada tai galėjo padaryti, kol turėjo šansą. Kadangi stovėti ir kalbėtis buvo nelabai patogu, o tuo labiau tamsiaplaukė nenorėjo, kad grįžę jaunuoliai juos čia užtiktų, šioji nusprendė pokalbį pratęsti šios kambaryje, kur buvo mažesnis šansas būti užkluptiems. Nors ir abejojo, kad Sabrina būtų kažką padariusi dėl to ir tikriausiai net gi palaikiusi klastuolę, tačiau mintis, kad šį, o dar tokios būsenos pamatys Mayran, neskambėjo kaip geras dalykas. Spėjo, kad palaikęs šį girtuokliu, kuris įsilaužė į namus, būtų išmetęs į gatvę ir ties tuo būtų pasibaigęs šių laikas kartu.
  -Gal nori pokalbį pratęsti mano kambaryje? -pasiteiravo Heidi, judėdama laiptų link. -Galbūt turėčiau ką apsirengti, kas tiktų tau, -dar pridūrė, spėdama, kad galbūt tai suviliotų šį ir priverstų susiprotėti, kad rūbai, kuriais vilki šis, buvo per daug prisikaupę bjauraus alkoholio kvapo.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
  - Ne, viskas nėra gerai. Aš pasielgiau kaip paskutinis idiotas tave ten palikdamas vieną ir išsigandusią, o negana to, dar aprėkdamas ir išsiliedamas ant tavęs. Aš net nesugebėjau pas tave pasirodyti tada, kai buvau blaivas. Pasirodžiau čia tik tada, kai mane nugirdė kažkokie kvaili seniai ir taip leido man pamiršti visas nuoskaudas, išskyrus pačią svarbiausią. Aš tiesiog... Per daug bijau prarasti ir tave, - sunkiai paversdamas liežuvį, tačiau kalbėdamas kaip niekad nuoširdžiai ir nusikaltusiai, neslėpdamas nieko ką mano ar ką jaučia, tarė jaunuolis bei apgailestaujančiu žvilgsniu pažvelgė į merginos akis, minutėlę tarsi užhipnotizuotas žiūrėjo į jas, tačiau greit ir vėl grąžino žvilgsnį ties durimis.
  - Aš dar vis nesuprantu, kaip tu gali norėti bendrauti su tokiu sugadintu žmogumi kaip aš ir kaip tu gali man už viską taip lengvai atleisti... - ranka jau siekdamas durų rankeną, ruošdamasis palikti šią teritoriją ir tikėdamasis, kad jaunuolių bendravimas kada nors dar sugrįš į tokį pat lygį, koks buvo prieš Quentin padarant didelią klaidą ten, prie netoliese Hogvartso esančio ežero, tarė šis.
  Deja, tačiau rodosi, kad jo planams, palikti šią teritoriją tarsi nė nebūtų čia atėjęs, o kitą dieną, kai šis jau bus išsiblaivęs, gailėtis to ir keikti save, nebuvo lemta išsipildyti.  Rodosi, kad Heidi nenorėjo jo išleisti ir kūdučiu savo kūnu užstojo jam kelią, pasitikėdama savimi stovėjo ir nė nesiruošė pasitraukti. Grifo veidą papuošė nežymi, sunkiai pastebima šypsena, o akys greitai ir nepastebimai nuskanavo žemaūgę, kuri nors ir Yann'o nuomone bandė apsimesti rimta, tačiau jai tai visiškai nepavyko. Ji atrodė tik dar mielesnė.
  Ji graži...
  Nežinia kieno kaltė čia buvo. Ar vaikiną veikė vis dar jo kūnę aiškiai pasilikęs ir bent kol kas dingti neplanuojantis alkoholis, ar tai buvo visiška tiesa, tačiau šis klatuolėje sugebėjo pastebėti tikrai be galo gražią ir vidumi ir išorę merginą. Girti žmonės nemeluoja ir sako tiesą...
  Tačiau nors ir kaip Heidi šį sugebėjo apkerėti savu grožiu, tačiau jis turėjo suprasti, kad ši situacija tikrai nebuvo pati tinkamiausia ja grožėtis, ar ją nužiūrinėti. Išvis, jam to geriausia būtų nedaryti matant merginai. Tamsiaplaukis tiesiog nenorėjo, kad ji tai pastebėtų, net pats nesuprasdamas kodėl.
  - Bet aš negaliu čia likti. Tu tik pažiūrėk į mane, aš beviltiškas. Nusigėręs mieste, kurio visiškai nepažįstų, atkeliavęs tokį galą dėl merginos, kuri nors yra nuostabi, tačiau aš nesu vertas jos atleidimo, jau trejetą dienų miegantis paplūdimyje dėl savo kvailumo. Aš turiu eiti, tiesiog negaliu likti... - pradėdamas vepėti visiškas nesąmones, kuriose iš tiesų buvo ir šiek tiek tiesos, prakalbo vaikinas, nors buvo visiškai aišku, jog jeigu reiktų, šis laisvai pasiduotų ir darytų tą, ką pasiūlytų ar paprašytų tamsiaplaukė, neišeitų pro šių namų duris.
  - Gerai. Jeigu jau siūlai... - šiek tiek užkimti pradedančiu balsu tarė, ir netvirtais, kiek svirduliuojančiais judesiais, nusekė šių namų šeimininkę, - atleisk, kad aš atėjau čia tokioj būsenoj. Turėjau pasilikti paplūdimyje, - mintyse keikdamas save, nevisiškai aiškiai ištarė.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
  -Quentin, viskas gerai, aš tau jau atleidau už tai, -bandydama nuraminti vaikiną, dar kartą tą patį pakartojo Heidi. Mergaitė spėjo, kad šiam buvo sunku priimti tą faktą, kad šioji taip greitai atleido jam, tačiau kitaip ji negalėjo. Jis jai buvo per daug svarbus, kad ji tiesiog galėtų imti ir pykti ant jo visą likusį gyvenimą, o tuo labiau, kai šis sukorė visą tokį kelią dėl jos. Visą tai skambėjo net gi šiek tiek romantiškai.  -Tu esi mano draugas ir per daug rūpi, kad nesugebėčiau atleisti tau už bet kokias tavo padarytas klaidas. Žinau, kad tai sunku priimti, tačiau tiesiog turi patikėti manimi.
  Nebuvo panašu, kad tamsiaplaukis būtų buvęs patenkintas tuo, kad jam nėra leidžiama pasišalinti iš namo teritorijos, tačiau jaunoji vampyrė neketino nusileisti ir patenkinti šio norų. Galų gale pasiekusi laiptų viršų, žalsvaakė atsiduso, sulaukusi dar vienos liūdesio bangos. Nors ir žinojo, kad grifiukui yra sunku, tačiau negalėjo klausytis šio nusiskundimo, žinodama, kad jie yra tik dėl to, nes jis vis dar bijo ją prarasti ir šia nepasitiki.
  -Quentin, man nesvarbu koks tu esi, kol aš esu gyva, tol aš tavęs niekada nepamiršiu ir nepaliksiu.
  Pravėrusi kambario duris, greitai atvėrė ir spintos, imdama ieškoti kažko, kas tiktų šiam. Radusi šiai per didelį, tačiau šiam puikiai tiksiantį džemperį bei kiek didokus šortus, juos padėjo ant kėdės.
  -Imk, persivilk, -tiesdama rūbus tarpduryje pasirodžiusiam vaikinui, prakalbo tamsiaplaukė. -sudėsiu rūbus skalbtis ir jau ryt turėsi apsivilkti ką geresnio, -klastuolė nutilo, neįsivaizduodama ką galėtų pridurti. -Čia miegosi tu, -ranką nukreipusi į gražiai paklotą lovą, parodė Heidi. Mergaitė tikėjosi, kad šis yra ant tiek girtas, kad nesusiprotės paklausti kur miegos ši, o sužinojęs, kad kokioje nors nepatogioje vietoje, neims ginčytis su šios nurodymais. -Taip pat, paėjęs labiau į dešinę, rasi vonios kambarį. Pasiūlyčiau nusiprausti dabar, tačiau nesinori tavęs palikti ten vieno, o ir vargu ar norėtum, kad padėčiau tau, tad palikim tai rytojui, -kiek paraudusi, pasiteisino mergaitė.
  Dar kartą nužvelgusi Quentin, jaunoji vampyrė nusprendė pasišalinti iš kambario ir suteikti šiokio tokio privatumo, kol ji tuo tarpu atneš dar nespėjusius atšalti vištienos sparnelius, šiam užkasti, kad nenumirtų iš bado.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
  Žalsvų, ryškių akių žvilgsnis žvelgė į prieš jį stovinčią merginą, kuri turėjo per daug gerą ir tyrą širdį, kuri buvo per gera jam ir taip lengvai atleido visas jo padarytas klaidas, nors šis iš tiesų ir nebuvo to vertas. Vaikinas vis dar nesuprato, kuo buvo toks ypatingas, kad turėjo proga bendrauti su tokiu tyru, ir geru žmogumi kaip Heidi. Šis nesuprato, ką padarė tokio, kad šiam būtų atleista už viską, tačiau suprato vieną. Visa to priežastis buvo ne jis, o Heidi su savo neįprastu ir ypatingu gerumu.
  Tamsiaplaukė buvo tokia tyra, kad šią norėjosi apsaugoti nuo kiekvieno pasaulyje egzistuojančio pavojaus. Ją norėjosi įtraukti į savo glėbį ir niekad iš jo nepaleisti. Tačiau vaikinas šiuos norus pateisino alkoholiu. Jis manė, kad būdamas blaiviu tikrai to nenorėtų, tačiau tokiu būdu melavo net pats sau.
  - Ačiū, - nuoširdžiai padėkojo vaikinukas žaliomis akimis žvelgdamas tiesiai į vampyriukės žalias akis. Šio veide atsirado nežymi, girta, tačiau nuoširdi šypsenėlė, kuri aiškiai rodė, kad šie žodžiai ir šis pažadas yra labai svarbūs grifukui.
  Įžengus į kambarį, prieš akis pasirodė graži ir jauki vieta, kuri buvo pripildyta ir tarsi papuošta įvairiais augaliukais. Jeigu ši situacija būtų buvusi kiek kitokia, jeigu Quentin šiuo metu nebūtų girtas, tai būtų daug labiau atkreipę šio dėmesį, tačiau taip greitai išsiblaivyti kaip norėjosi, nebuvo įmanoma.
  Merginai ieškant rūbų spintoje, Yann'as jau norėjo paprieštarauti, pasakyti, kad ir pats turi rūbų, į kuriuos gali persirengti, tačiau šiai įteikus juos jam į rankas, buvo priverstas užtilti ir nesiginčyti, galvos linktelėjimu tik padėkojo.
  - Heidi... - jau norėjo prieštarauti dėl miegojimo vietos vaikinas, tačiau nespėjo to padaryti, kadangi mergina net nespėjus sureaguoti dingo iš kambario ir paliko jį jame vieną. Nusprendęs, kad šis vis vien privers klastuolę miegoti lovoje, o pats mieliau miegos ant grindų, kai ši grįš, padėjo rūbus ir savo kuprinę ant lovos. Atodūsiui palikus lūpas, žvilgsniu įvertinęs merginos duotus rūbus, vaikinas nusprendė, kad paieškos savo rūbų kuprinėje, bet prieš tai jam reikia apsilankyti duše.
  Nesunkiai radęs vonios kambarį, šis greit, tačiau kiek nerangiai nusimetė ne pačios geriausios būklės drabužius nuo kūno, palindo po šalta vandens srove, kuri kiek atgaivino, prablaivino ir davė energijos Quentin.
  Pašalinęs šlykštų alkoholio kvapą nuo kūno, šis paliko dušą. Baltas, gaiviai kvepiantis rankšluostis kabėjo ant šio liemens, o nuo plaukų, kurie jau reikalavo kirpimo, lašejo vanduo. Įžengęs į kambarį vaikinas susirado apatinius ir treningines kelnes, kurie greitai atsirado ant šiojo kūno. Toliau ieškodamas rūbų, grifas kuprinėje ieškojo marškinėlių ir tikėjosi, kad spės juos surasti ir apsivilkti iki tol, kol Mollson įžengs į kambarį.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
  Kraudama vištienos sparnelius į lėkštę, Heidi vis dar bandė atsigauti nuo tos minties, kad Quentin sukorė tokį kelią vien dėl to, kad atsiprašytų šios. Juk jie, jau vos po poros mėnesių, turėjo susitikti Hogvartse ir tenai būtų galėję išsiaiškinti visą tai, kas mergaitės nuomonę būtų buvę geriausia. Vienaip ar kitaip, jiems būtų tekę tai išsiaiškinti, tad tikriausiai visą tai buvo geriausia padaryti anksčiau, negu vėliau.
  Išgirdusi vandens bėgimo garsą, jaunoji vampyrė kiek persigando, kadangi visiškai nenorėjo tvarstyti praskeltą galvą, jeigu šis kaip nors sugebėtų paslypsti ir nukristi, pakaušį atkišdamas į aštrų kampą. Aišku, tikriausiai tamsiaplaukė tiesiog per daug bijojo ir toks dalykas vargiai būtų atsitikęs, net ir kiek per daug išgėrusiam jaunuoliui. Vienaip ar kitaip, to nebuvo galima garantuoti, tačiau šioji labai tikėjosi, kad taip neatsitiks.
  Baigusi savo tariamą „darbą“, nusprendė, kad su tokiu patiekalu tamsiaplaukis laisvai išsivers be įrankių, na, o jeigu reikės, visada būtų galėjusi nueiti į apačią. Dar pripildžiusi stiklinę vandens, numalšinti alaus sukeltam troškuliui, žalsvaakė ėmė kilti aukštyn. Lėtai ir atsargiai lipdama laiptais, šioji stengėsi neišpilti nieko ir taip sau neprisidaryti, papildomo ir vargu ar kieno labai mėgstamo, darbo. Galų gale, per mažiau nei dvi minutės, klastuolė pasiekė viršų ir jau kiek greitesniu žingsniu patraukė kambario link. Kiek labiau pravėrusi gyvenamasios patalpos duris, Heidi kiek nustebo ir trumpam sustingo, išvydusi Quentin be viršūtinės aprangos. Nors tai ir nebuvo pirmas kartas, kai matė, tačiau pirmas kartas, kai regėjo visą tai sveiku ir vandens neperpildytu protu. Nusprendusi, kad taip spoksoti yra kiek nemandagu, mergaitė aplenkė šį, padėdama maistą, kartu su gėrimu ant stalo, o tuomet prisėsdama ant kėdės netoliese lango.
  -Atnešiau maisto, jeigu kartais norėtum, -jaunoji vampyrė neįsivaizdavo ką dar galėtų pasakyti. Šiai šią dieną visko tiesiog buvo per daug ir smegenys buvo sumaniusios atsijungti ir šiandien nepriimti beveik jokios pateiktos informacijos, kas nebuvo labai geras dalykas, tačiau nelabai galėjo ką dėl to padaryti, na nebent ilgesniam ar trumpesniam laikui numigti.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
  Kuprinė buvo užkerėta, kad joje tilptų tiek daiktų, kiek tik buvo galima panorėti, kas darė jų radimą tik dar sudėtingesniu. Žinoma, vaikinas galėjo pasinaudoti savo burtų lazdelės pagalba tam, tačiau vis dar jį veikiantis kiek menkesnis negu prieš tai alkoholio kiekis, neleido jam apie tai pagalvoti, tad teko marškinėlių ieškoti ne pačiu lengviausiu būdu, kas kiek prailgino jų radimo laiką. Quentin pagaliau užčiuopus kuprinėje medžiagą, kuri buvo gan panaši į marškinėlius, šis labiau patenkintas savimi ištraukė juos iš kuprinės, tačiau vos tik šiam spėjus tai padaryti, kambario durys prasivėrė ir jų tarpe pasirodė Heidi.
  Vaikinas pasimetė, net kiek sustingo ir vietoje to, kad apsimautų rankose laikomus marškinėlius, pasimetęs stovėjo vienoje vietoje ir nieko nedarė. Žinoma, šis pro akis nepraleido ir Heidi žvilgsnio, kuris akivaizdžiai spoksojo ir nužiūrinėjo jį, tačiau šią akimirką jam tai per daug nerūpėjo, arba tiesiog girtas protas nesugebėjo per daug į tai atkreipti dėmesio.
  Merginai pajudėjus iš vietos ir prakalbus, Yann'as taip pat atsigavo ir greitu judesiu apsimovė marškinėlius, taip paslėpdamas savo viršutinę kūno dalį po nestoru rūbų sluoksniu. Kiek nesusipatoginęs, kas buvo šiam tikrai neįprasta, ranka perbraukė per pakaušį ir pažvelgęs į Heidi, atsisėdo prieš ją, ant lovos.
  - Nereikėjo taip stengtis dėl manęs, aš nesu labai alkanas. Bet ačiū, - tarė kiek prikimusiu balsu, pats sau meluodamas, kadangi per gana ilgą laiko tarpą praleista čia, Venise, šis tikrai nebuvo valgęs daug. To priežastis tikrai nebuvo ta, kad šis neturėjo su savimi pasiėmęs pinigų. Ne, visai kas kita. Jis buvo jų pasiėmęs, tiesiog visai pamiršdavo apie tai, kad reikia pavalgyti, nors iš tiesų valgydavo gan nemažai.
  - Ir aš dar vis nesutinku dėl tavo žodžių, kad lovoje miegosiu aš. Man tiks, kad ir grindys, aš nenoriu, kad tu išsimiegotum blogai ar tau skaudėtų nugarą, - kiek per daug atviraudamas dėl išgerto alkoholio, tarė grifukas.
  Tiesą pasakius, nors šis ir buvo alkanas, tačiau maistas šią akimirką jo nelabai viliojo. Jis buvo labai pasiilgęs Heidi ir nenorėjo atitraukti savo žvilgsnio nuo jos, norėjo kalbėtis su ja visą vakarą ar net visą naktį, tačiau nors ir buvo išgėręs, tačiau nebuvo toks girtas, kad prisipažintų. Be to, šis nenorėjo įžeisit Heidi ir padaryti jos pastangas bevertes, tad tiesiog atsidusęs, visgi prisislinko arčiau lėkštės ir pradėjo valgyti. Maistas, kaip bebūtų keista, buvo tikrai skanus, tad neužtrukęs ilgai, jis visą jį ir pabaigė, o galiausiai išgėrė ir atneštą gėrimą. Pakilęs nuo lovos vaikinas vėl nužygiavo į vonios kambarį, nusiplovė rankas ir neužtrukęs ilgai, grįžo.
  - Ačiū, maistas buvo iš tiesų skanus, tačiau tikrai nereikėjo stengtis. O be to, kaip jau sakiau, aš tau neleisiu miegoti kur nors kitur, negu lovoje, - Tarė Quentin ir išspaudęs nežymią, tačiau kažką žadančią šypseną veide, priartėjo prie vampyriukės. Lengvu judesiu šis pakėlė ją nuo kėdės ant rankų, kiek susvyravo nuo alkoholio, tačiau išlaikydamas pusiausvyra tvirtais žingsniais nužygiavo prie lovos ir paguldė į ją merginą.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
  Šiam atsigavus po tokio staigaus užklupimo ir apsirengus marškinius, Heidi dėl to apsidžiaugė ir apsisuko, nuo kojų iki galvos nužvelgdama vaikiną. Mergaitė jautėsi kiek nemaloniai, kadangi siūlydama jam rūbus nepagalvojo apie tai, kad šis gali turėti ir savus, tad dabar ta krūvelė liūdnai gulėjo ant lovos. Šio ginčijimasis dėl miegojimo vietos, jaunajai vampyrei nepatiko. Ji buvo tvirtai nusprendusi, kad šis miegos jos lovoje, o šioji kaip nors išgyvens vieną naktį nepamiegojusi ant minkšto paviršiaus. Vistiek, amerikietiškos grindys nebuvo labai kietos ir net gi kartais ant jų būdavo patogiau sėdėti ar gulėti, negu ant lovos ar kokio kito minkšto paviršiaus.
  -Taip tikrai nebus, tu miegosi lovoje, o ne aš. Viena naktis ant kietesnio paviršiaus, man tikrai nepakenks ir tau tikrai reikia bent vienos nakties ramaus bei patogaus miego, juk ne aš keletą dienų blaškiausi po miestą, tikriausiai normaliai neišsimiegodama.
  Quentin padėkojus už maistą, tamsiaplaukė linktelėjo, džiaugdamasi, kad bent kažkaip galėjo prisidėti prie šio gerovės, o jis neatsisakė pateikto „patiekalo“. Pajutusi, kad yra pakeliama nuo medžio gabalo ant kurio pakankamai patogiai sėdėjo, žalsvaakė negarsiai klyktelėjo, šiek tiek išgąsdinta tokio staigaus „užpuolimo“, tačiau nesipriešino ir leidosi nešina. Paguldyta į lovą, klastuolė ketino priešintis, kadangi tikrai neketino nusileisti grifiukui.
  -Na jau ne, čia miegosi tu arba niekas, tad tikrai nemanyk, kad paguldyta tampu visiškai nejudri iki ryto ir nebandysiu šitam priešintis, -pareiškė savo nuomonę Heidi.
  Bandydama pakeisti roles ir dabar stovėti ant žemės, o ne gulėti, mergaitė pabandė išsilaisvinti, tačiau tik užsivertė vaikiną ant savęs ir dabar gulėjo prispausta šio ir su mažesnėmis galimybėmis ištrūkti.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
  Merginai dar bandžius ginčytis dėl miegojimo vietos, vaikinas verstelėjo akis, nė nemanydamas sutikti su šiais jos norais. Jeigu šis leistų merginai miegoti ant žemės, visų pirma, pats nesijaustų gerai, visų antra, negalėtų užmigti, žinodamas, kad jam turbūt vienitnelis svarbus žmogus miega nepatogiai, o šis pats guli minkštoje, šiltoje lovoje. Tad atsakymas buvo aiškiai žinomas ir neužginčijamas. Nebent...
  - Tšš, klykaliuke tu, - sukikendamas nuo tokios merginos reakcijos, dėl atsiradimo vaikino glėbyje, ant vaikino rankų, tarė. Žinoma, jeigu Quentin kraujyje nebūtų likę alkoholio, šis nebūtų besielgęs taip atsipalaidavusiai, nebūtų taip laisvai kikenęs ir reiškęs visas savas mintis, kurios tik šaudavo jam į galvą.
  - O ar tu galėtum priešin... Ooo, - norėjo pašaipiai ištarti vaikinas, tačiau merginai užvertus jį ant savęs, taip ir nepabaigė sakinio, kiek nustebo. Nenorėdamas užspausti šios savu svoriu, Yann'as pasirėmė viena ranka į lovą, žvilgsniu susirado jos žvilgsnį ir tarsi paskendo, nebegalėjo atitraukti akių.  Jaunuolių veidai buvo ganėtinai arti vienas kito, galbūt net kiek pavojingai per arti ir tai privertė keistam, tačiau maloniam ir dar niekad nejaustam jausmui siųsti savą srovę po visą grifo kūną. Pakėlęs vieną ranką, o su kita vis dar tvirtai laikydamas savo svorį, vaikinas nubraukė kelias nepaklusnias sruogas nuo merginos veido, jo veide pasirodė nežymi šypsena.
  - Ir ką gi čia sugalvojai, Heidi? - su nežymia, tačiau keistą prieskonį turinčią šypsena veide, ganėtinai tyliai paklausė vaikinas, žinodamas, kad mergina išgirs jo užduotą klausimą. Alkoholis vis dar veikė jaunuolio protą, vis dar klaidžiojo po jo kūną, tačiau nuo tokio artumo su Mollson šis jautėsi dar labiau apsvaigęs, negu buvo prieš tai. Jautėsi keistai, bet nesuprantamai gerai, maloniai. Tarp jaunuolių tvyranti keista įtampa siuntė keistą elektros srovę kūnu, o Heidi lūpos keistai traukė vaikiną, tačiau paskutinė blaiva proto dalelė privertė jį atsitraukti ir sukristi šalia merginos lovoje.
  Nežinau kokie tai kerai buvo, bet man jie patiko... Galėtų ji ir dažniau juos panaudoti...
  - Gerai, kadangi tu nesutinki miegoti lovoje, aš pabūsiu savanaudis ir padarysiu savaip, - su vis dar išlikusia paslaptinga, nežymia šypsenėle veide, tarė Quentin ir su iš kažkur atsiradusia drąsa, apglėbė liekną vampyriukės liemenį, įsitraukė ją į glėbį ir tvirtai laikė jame.
  - Labos, - tarsi lyg niekur nieko tarė jaunuolis ir užmerkė akis. Nežinia ar jį paveikė nuovargis, ar alkoholis, ar kelios dienos praleistos miegant ant nepatogių suoliukų, tačiau nepraėjus nė minutei, jo kvėpavimas sulėtėjo ir grifukas užmigo. Tylus balselis galvoje jam šnabždėjo, kad tokį greitą užmigimą paveikė ne kas kitas, kaip tik glėbyje tvirtai laikoma jam artima mergina...

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
  Nebeturėdama jokios galimybės ištrūkti, Heidi tiesiog gulėjo, tikėdamasi, kad Quentin nesuspaus jos ir nepadarys žmogienos tyrės. Stebėdama vaikino veidą, mergina stengėsi suprasti, kaip į tokį netikėtą įvykių posūkį reaguoja šis, nors pati ir žinojo, kad taip neturėjo nutikti, tačiau tamsiaplaukis vargu.
  -Bandžiau ištrūkti, -sulaukusi klausimo apie praėjusią veiksmų seką, atsakė jaunoji vampyrė, -tačiau, nelabai pavyko, tad jeigu būtum toks malonus ir galėtum pasitraukti į šoną ir leisti man užleisti tau vietą.
  Tamsiaplaukė labai abejojo, kad taip įvyks, tačiau bent buvo verta pabandyti, ką žinai, galbūt grifiukas jau bus pakeitęs savo mąstyseną ir teiksis miegoti lovoje, neversdamas jos jaustis blogai. Kuo ilgiau, žalsvaakė stebėjo Quentin veidą, tuo jai labiau norėjosi jį pabučiuoti, tačiau neprisivertė to padaryti ir nors jų lūpas skyrė vos dvi dešimtys centimetrų, jis atrodė per daug toli. O gal labiau ji bijojo tokiam žingsniui. Juk jie buvo tik draugai, draugai ir daugiau nieko. Taip? Geri draugai, kurie vienas kitam padeda ir palaiko.
  Klastuolės mintis nutraukė judėjimas, kuris atrodė pranašiškas, tačiau pajautusi, kad yra tik dar labiau suspaudžiama ir paliekama be galimybės išsigelbėti. Aišku, šioji galėjo ištrūkti panaudodama savo vampyriškas jėgas, tačiau kodėl taip turėtų daryti. Juk ji gali tiesiog, leisti įvykiams rutuliotis taip, lyg ji neturėtų jokios didesnės ir paprastam žmogui nesuvokiamos galios.
  -Ei, taip nesąžininga, -išgirdusi dažniausiai prieš nueinant miegot girdimą atsisveikinimą, pabandė prieštarauti Heidi, tačiau buvo per vėlu. Vaikinas jau buvo paskendęs sapnų pasaulyje ir net per miegus, dažniausiai atsipalaiduojantis kūnas, neketino šios paleisti. Neturėdama kito pasirinkimo, mergaitei teko dar vieną kartą susitaikyti su likimu.
  -Labos, -įsitaisydama į kiek patogesnę padėtį, sušnibždėjo šioji, pakštelėdama šiam į lūpas ir taip pat užmerkdama akis.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
   Rausvais skruostais tekėjo ašaros. Buvo sunku įžiūrėti taką, vedantį link namų. Vaizdas liejosi, buvo neryškus, akis perštėjo nuo sūrių ašarų. Laimei, nė vieno praeivio nesutiko, tad niekas nematė, kokia įskaudinta ji buvo.
    Nežinojo per kiek laiko sugrįžo iš centro, tik vylėsi, kad namuose jos lauks Mayran. Buvo pasiryžusi pamatyti jį piktą, liūdną, nusivylusį, nebenorintį bendrauti su ja, ar dar kokį nors, tačiau pamatyti jį namuose. Galvoje sukosi tik ši viena mintis. Ji meldė, kad grįžusi pamatytų tą mielą, linksmai besišypsantį tamsiaplaukį, priverčiantį ją nuolat kikenti. Atrodė, kad nieko daugiau ir nereikėjo – tik pamatyti jį. Negalėjo pakęsti, kad jie taip išsiskyrė po visko, kas nutiko. Jei tik ji būtų mačiusi, kur jis nuėjo...
   Niekaip nepajėgė suprasti, kas šitaip išprovukavo vaikiną. Žinojo, kad garbaniaus nuomonė apie Marką nėra pati geriausia, tačiau ji parodė, kad jos širdis priklauso jam, ne kam nors kitam. Nebuvo nė menkiausios priežasties taip jautriai sureaguoti, juk ji nepultų kokiai nors merginai tampyti už plaukų, veidą brūžinti į grindinį, jei ši apkabintų garbanių. O gal...
   Papurtė galvą. Lėtai nusibraukė ašaras. Reikėjo nustoti verkti ir susiimti, antraip nesugebės atskirti sienos nuo durų. Pravėrusi namų duris akimirksniu peržvelgė koridorių ir įsiklausė. Namuose buvo nepaprastai tylu, Heidi turbūt kažkur išėjo pasivaikščioti, o galbūt ilsėjosi kieme, bet per užverktas akis ji nepastebėjo jos. Mayran taip pat nebuvo, girdėjosi tik letenų dudnėjimas. Netrukus pasirodė ir kaltininkai. Išsiilgę savo šeimininkų, pasitikti atbėgo Saiko su Lordu, mosuodami uodegomis į visus šonus.
   - Mayran? – pamėgino nenorėdama patikėti, kad namai tušti. Balsas skambėjo liūdnai ir tyliai.
   Paskutinė viltis užgeso, nebuvo jokio atsako. Nusivylusi, pikta ir liūdna paleido krepšius kristi ant žemės. Susidomėję augintiniai apuostinėjo šiuos. Lordas neabejotinai užuodė savo šeimininko kvapą, nes uostė įdėmiai, vizgindamas uodegą. Jaunoji vampyrė nebeturėdama jėgų lipti į savo kambarį, susmuko prie sienos paslėpdama veidą delnuose. Netrukus pasigirdo tylus kūkčiojimas. Labiau už viską mergina norėjo, kad šalia atsisėstų Daniela ir ją nuramintų. Motiniškai ją apkabintų ir pasakytų, kad viskas bus gerai, kad Mayran netrukus sugrįš.
   Pastebėję tokią liūdną rudaplaukę, abu keturkojai šlapiomis, vėsiomis nosimis ėmė baksnoti merginą, tačiau atsako nesulaukė. Negalėdama nustoti kūkčioti ji tik gūžėsi ir slėpė veidą delnuose.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
  Kvailys, idiotas, šiknius...
  Mintyse skrajojo keiksmažodžiai, įžeidžiantys žodžiai, tačiau vaikinas nė pats nežinojo kam šie buvo skirti. Galbūt tam idiotui Markui, kuris kęsinosi  į jo mergytę? O galbūt tai idiotiškai savo pusei, dėl kurios Mayran nekentė savęs? Turbūt ir vienam, ir kitam, nes jie puikiai šiuo metu tiko abiems vaikinams apibūdinti.
  Širdis skaudžiai tukseno krūtinėje. Šonkaulius, veidą, kumščius ir visą kūną maudė didelis skausmas, bet šis neprilygo tam, kurį vaikinas jautė krūtinėje. Jautėsi nusivylęs savimi, nekentė savęs už savo poelgius ir staiga pasirodžiusį pykčio priepuolį. Jautėsi kaip pabaisa.
  Garbanius nė nenorėjo pagalvoti, kaip tuo metu, kai šis pasišalino iš įvykio vietos, turėjo jaustis Sabrina.  Šis nenorėjo pagalvoti, kaip ši jautėsi dabar, kokia įskaudinta ši buvo. Jis ja paliko. Vieną. Nenorėjo apie tai pagalvoti, bet tai nė sekundei nepaliko jo minčių. Bijojo, kad šį kartą nebūtų paliktas jis.
  monstras. Aš viską tik gadinu.
  Kuo labiau vaikinas artėjo link namų, tuo rodosi žingsniai darėsi tik dar labiau sunkesni. Ne, visa tai nebuvo dėl to, kad vaikinas šiandien buvo sumuštas du kartus(viena, Marko, kitą, Marko ir jo draugų), kad jam be galo skaudėjo visą kūną, kad jį puošė šimtai mažų ir didelių sužeidimų, ko šis iš tiesų nusipelnė. Visa tai buvo dėl to, kad šis bijojo. Mayranas bijojo išvysti įskaudinta Sabrinos veidą, bijojo pamatyti bent vieną ašarėlę, riedinčią jos skruostu. Bijojo būti dėl viso to kaltas.
  Nagi, Mayran, tu ir esi kaltas. Pripažink tai, tu sužlugdysi ją, jeigu dar to iki šiol nepadarei.
  Prieš jo akis ir vėl pasirodė vienas iš jo įsivaizduojamų, be galo seniai beregėtų draugų, kuris, kas buvo neįprasta prieš tai, šypsojosi pašaipia šypsena. Tačiau šį kartą Mayran žinojo - jis netikras, nors jo žodžiai, buvo tikri ir kirto skaudžiau už bet kokį smūgį.
  - Išnyk, - pro sukastus dantis pats sau ištarė garbanius, šiam net pasirodė, kad šis kraustosi iš proto. Deja, tam laiko jau nebebuvo. Prieš jo akis, vos už keletos metrų, stūksojo Sabrinos namai, jų durys. Nors visa tai ir tebuvo už kelių metrų, tačiau tie keli metrai atrodė tokie sunkūs, tokie tolimi ir tokie nepasiekiami.
  - Aš negaliu, - tyliai sau sušnabždejo vaikinas. Buvo įskaudintas pačio savęs ir nekentė savęs vienu metu.
  Šiaip ne taip įveikęs tuos kelis, sunkius metrus, leido kūnui sudribti visai šalia durų, nugarai atsiremti į šaltą pastato sieną, skausmui dar labiau užvaldyti kūną ir širdį.
  Nagi, būk vyras. Stokis ir įeik į vidų.
  - Aš ne vyras... Tikri vyrai taip nesielgtų... Aš šiukšlė, aš viską sugadinau, - gan garsiu balso tonu atkirto savo mintims vaikinas, tačiau ties paskutiniu žodžiu jo balsas užlūžo, po daugelio metų savęs tvardymo ir laikymo jis leido sau išsilieti, kelios išdavikės ašaros deginančiai nutekėjo skruostais. Viena po kitos šios leidosi žemyn, o palietusios marškinėlių medžiagą, šušlapindavo ją.
  Praėjo penketą minučių, ašaros nustojo plauti skruostus, tačiau buvo aišku, jam būtų užtekę vieno skaudesnio žodžio ir visa tai pasikartotų, galbūt net trigubai stipriau.
  Skystas idiotas. Koks iš manęs vyras?
  Per skausmus ir keletą inkštelėjimų šis pagaliau išdrįso atsistoti, nuspaudė durų rankeną ir pradėjo atidarinėti duris. Durys atrodė sunkios kaip niekad, jo raumeningos, sužalotos rankos, sunkiai sugebėjo jas atverti. Tačiau žvilgsnis, sumuštas ir nuverktas veidas, vis dar liko nudelbtas į tarpdurį, apačią.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mayran Murrell »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
   Sūrios, karštos akys degino skruostus. Oda ir akys jau buvo spėję parausti ir paburkti nuo tokio kiekio ašarų, tačiau Sabrinai niekaip nepavyko nustoti lieti ašarų. Nė nežinojo, kad įmanoma tokį ilgą laiką paprasčiausiai sėdėti ir verkti. Žinoma, ji verkė ir tuomet, kai mirė Daniela, bet tada ji tebuvo vaikas, į viską žiūrėjo tik vaiko akimis, be to, ilgą laiką manė, kad Gilbertas jai meluoja. Šįkart jai niekas nemelavo, ji pati viską matė savo akimis, tačiau vis tiek negalėjo patikėti, kad tas vaikinas, kurį ji pažinojo - mielas, geras ir be galo rūpestingas, galėjo šitaip pasielgti. Galbūt ji nepažinojo Mayran taip, kaip manė?
   Trūkčiojamai įkvėpusi, kelis kartus dar sukūkčiojusi atitraukė šlapius delnus nuo veido. Saiko bakstelėjo nosimi į skruostą, liūdnai suvizgino uodegą. Pakėlė liūdnas akis į savo augintinį. Jei kas nors ir nusipelno meilės pasaulyje, tai šunys. Atsidavimas ir ištikimybę šiems buvo didžiausios vertybės. Priešingai nei žmonėms. Ištiesusi ranką panardino pirštus į purų kailį. Netrukus prie Saiko, prašydamas dėmesio prisijungė ir Lordas. Jam akivaizdžiai trūko dėmesio. Tarsi žinodamas, kad vos už kelių akimirkų pasirodys Mayran, jis vis grįžtelėjo per petį žvilgtelėdamas į duris, tačiau niekas pro jas neįėjo.
   Žinodama, kad visą likusį vakarą taip sėdėti negali, nenoriai atsistojo. Nupėdino į pirmame aukšte esantį vonios kambarį. Kelis kartus nusipraususi veidą šaltu, beveik lediniu vandeniu giliai įkvėpė. Kurį laiką taip ir stovėjo vonios kambaryje tuščiu žvilgsniu spoksodama į sieną. Auksinės akys žvelgė į marmurinę sieną, tačiau nieko nematė. Tarsi šios nė nebūtų buvę. Koridoriuje kažkam sukrebždėjus kelis kartus sumirksėjo, papurtė galvą ir naiviai vildamasi, kad ten Mayran nėrė iš vonios. Teko nusivilti. Saiko paprasčiausiai užkabino vieną iš krepšių.
  Atsidususi paglostė savo augintinį. Ašaros ir vėl ėmė tekėti skruostais. Buvo skaudu matyti pirkinių krepšius ir prisiminti, kaip jiedu linksmai rinkosi visą jų turinį. Kaip aistringai garbanius ją bučiavo prirėmęs prie sienos, laikydamas savo glėbyje. Paskutinę akimirką, kai von Sjuard ketino palikti krepšius gulėti koridoriuje, o pati dingti savo kambaryje su abiem keturkojais, namo durys prasivėrė. Sustingusi giliai įkvėpė. Nematė, tačiau žinojo, kad jai už nugaros ką tik į vidų įžengė garbanius.
   Grįžtelėjo per petį. Auksinės akys akimirksniu susidūrė su tamsiomis. Širdis krūtinėje kelis kartus apsivertė ir ėmė daužytis it pašėlusi. Lordas su Saiko taip pat džiugiai nubėgo prie tamsiaplaukio vizgindami uodegas.
   - Mayran! - šūktelėjo pasileisdama ir apsivydama šį rankomis.
   Jai nerūpėjo, kaip stipriai jautėsi įskaudinta, kokia vieniša ir nereikalinga dar neseniai buvo, tačiau rūpėjo tai, kad garbanius grįžo ir jam viskas gerai. Na, iš dalies, ant kūno dabar buvo daug daugiau sužeidimų nei prieš jiems išsiskiriant.
   - Eikš, tau reikia dezinfekuoti žaizdas, - kiek atsitraukusi, nusivaliusi ašaras paėmė už rankos ir nesiklausydama jokių priešinimosi, nusivedė į virtuvę.
   Atsinešusi visas reikalingas priemones kruopščiai ir atsargiai ėmė valyti veidą, kaklą, o tada visą likusį kūną. Nesuvokė, kur tamsiaplaukis dar galėjo spėti įsipainioti. Toptelėjo, kad šis paprasčiausiai užsipuolė gatvėje visiškai nekaltą žmogų, tačiau tuoj pat tokią mintį nuvijo šalin. Mayran nebuvo toks. Jis buvo geras ir mielas.
   - Kas nutiko? - vis dar kiek užkimusiu ir lūžinėjančiu balsu paklausė. - Labai skauda? - liūdnos auksinės akys nužvelgė kiekvieną vaikino kūną puošiančią žaizdą.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
  Ašarų gumulas tarsi buvo užstrigęs burnoje, rodosi, kad bet kurią sekundę šis gali išsiveržti, o ašaros vėl kaip pupos pabirti skruostais, deginti juos, šlapinti odą ir marškinėlių medžiagą, parodyti, koks nusikaltęs ir suknistai nevertėlis jautėsi. Monstras.
  Žvilgsnis dar vis tuščiai žvelgė į tarpdurį. Vaikinas bijojo jį pakelti, bijojo sutikti liūdną, įskaudintą ir ašarotą Sabrinos žvilgsnį, bijojo būti viso to priežastis. Jis norėjo būti jos šypsenos, laimės ir džiaugsmo priežastis, o tikrai ne skausmo, liūdesio ir ašarų. Jautėsi didžiausiu šikniu pasaulyje.
  Garsiai nurijęs seiles, delnu persibraukęs per smarkiai susivėlusius plaukus, stengdamasis juos tvarkingai paguldyti ant pečių, kas be šukų pagalbos buvo neįmanoma, vaikinas pagaliau išdrįso pakelti žvilgsnį, tačiau iškart to pasigailėjo. Jo tamsus žvilgsnis susitiko su gintarinėmis akimis, kurios buvo be galo liūdnos, įskaudintos ir perpildytos skausmo. Ašaros vis dar spindėjo tyrose, tačiau labai liūdnuose akyse, viena kita ašara nutekėjo švelniais merginos skruostais, kas pridėjo tik dar kelis skaudžius smūgius, dar kelis dūrius
 šio krūtinėj. Naujos žaizdos atsivėrė ir dėl jų kaltas buvo tik jis pats, niekas kitas.
  - Mažy... - užkimusiu nuo ašarų balsu pradėjo sakyti vaikinas, tačiau nespėjo nė pabaigti žodžio, kai pajautė liekną, tačiau be galo artimą kūnelį savo glėbyje. Kūno skausmas pasmarkėjo, bet nuo sielos skausmo nukrito vienas mažas akmenėlis, esantis ant didelios akmenų krūvos. Vaikinas užsimerkė, paslėpė veidą merginos plaukuose, įkvėpė jos aromato ir stipriai, nenorėdamas niekad gyvenime jos paleisti, suspaudė savame glėbyje. Tačiau ta amžinybė ilgai netruko, rankos buvo priverstos atlaisvėti ir paleisti trapią būtybę iš glėbio.
  - Pra... - Ir vėl buvo pertrauktas Sabrinos. Paklusniai, nusikaltusiu ir pavargusiu, liūdnu, skausmo pilnu žvilgsniu pažvelgė į ją, leidosi vedamas į virtuvę. Tiesą pasakius, Mayranas tikrai nesitikėjo tokio merginos reakcijos, tikėjosi visko ko blogiausio ir buvo pasiruošęs tam, jautėsi vertas to. Tačiau džiaugėsi, kad mergina suprato jį, nebuvo taip, kad ši nekęstu jo, nors tai ir buvo neteisinga.
  Nesipriešino, leido merginai nuvalyti, nudezinfekuoti visas žaizdas jam ant veido ir ant krumplių. Nesipriešino net tada, kai ši nuvilko jo marškinėlius, kurie jau buvo išteplioti jo pačio ir ne tik krauju, leido jai dezinfekuoti ir ant krūtinės, nugaros bei rankų esančias žaizdas. Skaudėjo, bet skausmas viduje buvo smarkesnis, griaužė jį. Vis dar jautė žiaurią kaltę. Vis dar jautė esantis monstru, ir nevertas tokio gero merginos elgesio. Galbūt dėl savo elgesio nevertas ir pačios Sabrinos.
  - Mažyte... Aš atsiprašau, pasielgiau kvailai. Dieve, aš toks idiotas... Tik prašau, nepalik manęs, aš myliu tave, - praignoravo merginos užduotus klausimus. Švelniai, dilkčiojančiu delnu suėmęs merginos skruostą, kilstelėjo jos veidą aukščiau, kad ši žvelgtų jam į akis. Tamsios akys apgailestaujančiai, liūdnai, tačiau su meile žvelgė į gintarines vampyriukės akis. Mayran nebebijojo prisipažinti savo jausmuose, norėjo tai padaryti ir padarė, nors tai ir nebuvo pati geriausia akimirka tam.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mayran Murrell »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
   Auksinės akys stebėjo skausmo perkreiptą veidą. Sužalotas kūnas turbūt prie šio neprisidėjo, o jei ir prisidėjo, labai maža dalimi. Vaikinui skaudėjo ne kūną ir Sabrina gailiai stebėjo jo liūdnas, aavimi nusivylusias akis. Niekad nebuvo mačiusi tiek skausmo kieno nors akyse. Nė nebūtų pagalvojusi, kad kas nors gali taip kankintis.
   Pyktis, kuris slėpėsi viduje, užgožtas liūdesio ir baimės, išnyko. Auksaakė paprasčiausiai negalėjo pykti ant garbaniaus ir ne tik dėl to, kad jį mylėjo. Jis nenusipelnė to, kad ir kaip kvailai ir neatsakingai pasielgė. Jis gailėjosi, o tai buvo svarbiausia. Von Sjuard būtų atidavusi viską, kad tik skausmas vaikino akyse išnyktų. Jis nepadarė nieko dėl ko turėtų taip kankintis.
   Stengėsi kuo švelniau prisiliesti prie žaizdų, kuo švelniau jas išvalyti ir užtepti rastu tepalu tarp Soreno daiktų. Jei gerai prisiminė, o vylėsi, kad būtent taip ir yra, tepalas turėjo imti veikti vos po kelių akimirkų ir visus nubrozdinimus bei mėlynes ir sužalojimus panaikinti.
   Dezinfekuodama žaizdas ir gydydama spėjo nusiraminti. Auksinės akys kiek atsigavo nuo ašarų. Susikaupimas ir minčių nukreipimas kitur padėjo, be to, dabar ji žinojo, kad Mayran saugus ir beveik sveikas. Jam niekas nebegresė. Netrukus žaizdos užgis. Netgi pati sau šyptelėjo pastebėjusi, kad garbaniaus kūnas atrodo daug geriau nei prieš tai. Oda pamažu atgavo savo tikrąją spalvą, o tai reiškė, kad tepalo ji nesumaišė. Štai, kam reikalingas brolis eliksyrininkas - gydyti vaikinų sužalojimus.
   Atsistojusi priešais vaikiną atidžiai šį nužvelgė auskinėmis akimis tyrinėdama kūną, bandydama įstikinti, kad nepaliko jokios žaizdos nedezinfekuotos. Regis, iš jos buvo visai nebloga hilerė, tik eliksyrų ir burtų klausimu jei nesisekė. Nedrįsdama pakelti akių, pažvelgti į tamsiaplaukį, pravėrė rausvas, dailias lūpas ketindama pakartoti klausimą, mat atrodė, kad vaikinas neišgirdo, tačiau netrukus suvokė, kad vaikinas puikiai girdėjo, tik šiam nerūpėjo jie. Jis jaudinosi dėl jos.
   Nesipriešindama, jausdama, kaip švelnįs delnai nugula ant jos skruostų, kilstelėjo galvą. Auksinės akys susidūrė su tamsiomis. Norėdama kiek išsklaidyti liūdną atmosferą, nežymiai šyptelėjo. Prie nuotaikos gerinimo prisidėjo ir abu keturkojai, linksmai besitrindami į jaunuolių kojas. Šie akivaizdžiai nemėgo, kai jų šeimininkai liūdėdavo.
   - Tu tikras idiotas, - nusijuokė. - Bet kartu esi be galo mielas ir žavus, tavo žavumas neleidžia ilgai pykti ant tavęs, - pakštelėjo šiam į skruostą.
   Nuskambėję žodžiai privertė plačiai nusišypsoti. Nesitikėjo, kad Mayran prisipažins savo jausmuose, bent jau ne tokiu būdu, tačiau buvo gera girdėti tuos tris žodžius.
   - Žinau, - linktelėjo. - Todėl tikiuosi, kad tai, kas įvyko, daugiau nepasikartos, antraip... - neužbaigė sakinio, tačiau žinojo, kad garbanius suprato jos mintį.
   - O dabar eime, tau reikia pailsėti. Mums abiems reikia, - pasukusi prie laiptų patraukė į antrą aukštą, o tada įsitikinusi, kad Mayran nuėjo į savo kambarį, krito į savo lovą ir užmerkė akis.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
  Kiekvienas švelnus merginos prisilietimas prie vaikino kūno, privertė jį dilkčioti. Ne, tai nebuvo skausmingas dilkčiojimas(nors vaikinui ir skaudėjo kūną dėl žaizdų), tai buvo reakcija į Sabrinos prisilietimus, rūpestį ir turbūt juo išreiškiamą meilę. Mayran nesuprato ir tiesiog nesugebėjo suvokti, už ką jis nusipelnė tokio angelo kaip Sabrina, tačiau ir neklausinėjo, tiesiog džiaugėsi turėdamas ją šalia savęs.
  Pamažu žaizdų kiekis pradėjo mažėti, jos susitraukinėjo, kol galiausiai visai išnyko, paliko įdegusią odą be jokių sužeidimų pėdsakų ar randų. Žaizdoms dingus nuo kūno bei veido, veide išryškėjo nuovargis. Šią dien visko, gražių ir liūdnų akimirkų, įvairiausių jausmų, buvo tiesiog per daug, tai išvargino.
  - Žinau, mažyte, žinau, - jau kiek labiau atsipalaidavęs, vos pastebima šypsena vyptelėdamas, tačiau vis dar jausdamas kaltę, tarė Mayranas.
  Bet šis idiotas per smarkiai tave myli.
  - Aš pažadu, daugiau tai nepasikartos. Aš pasistengsiu, nenuvilsiu tavęs.
  Bet jeigu tas nevykėlis dar kartą kiš rankas prie tavęs...
  Aplink kojas vis dar pynėsi du šunyčiai, kurie ne tik troško visą dieną nematytų šeimininkų dėmesio, tačiau tuo pačiu metu norėjo ir patikrinti, ar šiems viskas gerai, norėjo pakelti jaunuolių nuotaiką, neleisti šiems būti nusiminusiems. Vaikinas švelniai perbraukė per abiejų keturkojų viršugalvius, taip tarsi parodydamas, kad šiems nėra dėl ko jaudintis, stengdamasis juos nuraminti ir skirti bent žiubsnelį dėmesio ištikimiausiems padariūkščiams.
  Vaikinas dar ruošėsi paprieštarauti merginos pasakymui, kad šiems reikia pailsėti, tačiau supratęs, kad taip bus geriau, užsičiaupė, tyliai atsiduso ir nusekė vampyriukę laiptais į antrą aukštą. Jų pavyzdžiu pasiekė ir augintiniai, kurie aplenkė jaunuolius ir patys pirmieji nubėgo į miegamuosius.
  Sustojęs kambario tarpduryje, tarsi vis dar dėl kažko abejodamas, norėdamas eiti kartu su mergina, garbanius žvilgsniu nulydėjo į savąjį kambarį nuėjusią Sabriną. Minutėlę pastovėjęs, apmąstęs visus dienos įvykius, šis neturėjo kitokio pasirinkimo, kaip tik įžengti į kambarį.
  Ilgai besivartęs lovoje, vis dar nesugebėdamas iš galvos išmesti visos dienos sumaišties, po kelių gerų valandų nuovargis galiausiai pasiglemžė vaikiną ir šis užmigo. O rūbai taip ir liko mėtytis pirmo aukšto koridoriuje. Kai kurie - maišuose, o kai kurie - numesti ant žemės.
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)