0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #15 Prieš 2 metus »
  Po Soreno išvykimo, namuose nemažai kas pasikeitė. Heidi namo šone įsiveisė nedidelį darželį, kuriame augo kiek paprastesni ir šiam klimatui tinkami augalai. Taip pat šioji ėmė elgtis kiek drąsiau ir Sabrina pasitikėjo dar labiau. Vienaip ar kitaip, mergaitės gyvenimas žymiai pasikeitė ir tuo šioji labai džiaugėsi, kadangi nemanė, kad per tas kelias, vasaros pradžios savaites, tiek pasieks.
  Pasiėmusi laistytuvą, jaunoji vampyrė pasirūpino savo augalėliais, o tuomet grįžusi į kambarį, susitvarkė su pagrindiniais. Atlikusi ir kitas rytines veiklas bei darbus jaunoji vampyrė prisėdo svetainėje, vartydama praeitos dienos laikraštį ir bandydama rasti kažką, kas šią sudomintų ir leistų prastumti laiką iki kiek vėlesnės valandos. Tikriausiai vienintelė įdomi dalis buvo nusikaltimų skiltis, kurių per dieną įvykdavo ne vienas ir ne du bei kurie užimdavo nemažą dalį laikraščio. Aišku nusikalstama veikla neretai kartodavosi, tačiau žalsvos spalvos akių savininkei tai nebuvo svarbu.
  Pasigirdo durų skambutis, kurį vargiai galėdavai išgirsti, tad susidomėjusi tuo, klastuolė patraukė durų link.
  -Atidarysiu, -pranešė Sabrinai, jau rakindama ir verdama duris. Nors Heidi ir nesitikėjo kažko įstabaus, o tuo labiau nieko nesitikėjo, tačiau nustebo išvydusi stovintį vyriškį su vokiečių aviganiu šone. -Sveiki? -įtariai ir bandydama suprasti kas jis ir ko jam čia prireikė pasisveikino mergaitė. Vienintelis spėjimas, kurį turėjo jaunoji vampyrė buvo, kad vaikinas pasiklydo ir atėjo paklausti krypties iki miestelio centro ar kitokio žinomesnio objekto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Heidi Mollson »
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #16 Prieš 2 metus »
   Sunkiai praplėšė akių vokus apsidairydama po kambarį. Name tvyrojo tyla ir Sabrina buvo bepradedanti prie jos priprasti. Žinojo, kad Heidi turbūt atlieka savo rytinę rutiną gėlių darželyje, Saiko tuo metu ramiai išsidrėbęs snūduriavo šalia von Sjuard kojų retkarčiais sukarpydamas ausimis, o rūsyje, Soreno pasirinktoje vietoje įkurti savotišką laboratoriją, neįprastai ramu. Tiesa sakant, auksaakė nuoširdžiai vylėsi, kad vos tik išvyks jos brolis, pasirodys Mayran ir užpildys tą keistą tuštumą, tačiau, regis, vaikinas delsė atvykti. Ir Sabrina dėl to nekaltino, turėjo būti sunku palikti savo mylimą merginą be jokio konflikto ir išvykti pas draugę į kitą pasaulio kraštą kelioms savaitėms. Turbūt per daug tikėjosi, mat retkarčiais vidinis balselis leptelėdavo, kad Wallfloweris čia neapsistos ilgam, geriausiu atveju - kelioms dienoms.
   Kurį laiką snūduriuodama klausėsi krebždesio kieme, neabejotinai skleidžiamo Heidi. Suvokdama, kad šiai viskas gerai ir joks pavojus negresia, ir vėl paniro į tamsą. Šįkart vos kelioms akimirkoms, nors rodėsi, kad tai truko ištisą amžinybę. Nusprendusi, kad palikti visam rytui jaunąją vampyrę vieną būtų nederama, von Sjuard dar kiek pasivartė lovoje, o tada nuropojo į vonią.
   Vėsus, gaivus vanduo kaip mat privertė pabusti ir pasiruošti naujai dienai. Kiek tiksliai išstovėjo po bėgančiu vandeniu, nežinojo, tačiau atrodė, kad ten praleido daugiau nei kelias valandas, visgi iš tiesų prabėgo vos keletas minučių.
   Džiugiai nusiteikusi ir atsigavusi įsispraudė į juodus šortus, baltą džemperį, gautą iš paties Mayran su juodu užrašu ant nugaros, kiek per didelį jai ir pasuko laiptų link, kaip tik tuo metu, kai į duris ėmė skambinti. Kiek stabtelėjusi rauktelėjo antakius svarstydama, koks gi paklydėlis galėjo čia pasirodyti. Išgirdusi Heidi įsipareigojimą pasirūpinti nekviestu svečiu, Sabrina kuo ramiausiai nusileido į apačią. Tiesa, smalsumas vedė durų link ir mergina per daug neslėpdama to jausmo, nupėdino prie Mollson kedendama dar drėgnus, jau kiek ataugusius plaukus.
   - Heidi, kas... - rausvos lūpos prasivėrė iš nuostabos.
   Tarpduryje stovėjo ne pašalietis, o Mayran su Lordu. Negalėdama tuo patikėti von Sjuard kelis kartus sumirksėjo taip ir negalėdama sučiaupti lūpų. Čia pat pasirodė ir juodai baltas haskis, pasiryžęs susipažinti su nauju draugu. Iš pradžių atsargiai, laukdamas puolimo sėlino prie vokiečių aviganio, o šiam neparodžius jokio agresyvumo, linksmai ėmė vizginti uodegą vis dar kiek prisibijodamas būti užpultas.
   Ar jis visuomet buvo toks gražus?
   Papurtė galvą. Tarpduryje stovintis vaikinas buvo pasikeitęs. Ilgos garbanos, kurias ji ketino surišti į dvi kasytes, buvo gerokai patrumpintos, o visas garbaniaus kūnas dar labiau ištreniruotas, pripumpuotas raumenų ir žavesio. Akimirką Sabrinai pritrūko kvapo ir tik dėka minčių, kad Wallfloweris negali būti daugiau nei draugu, privertė pabusti iš keisto transo.
   - Mayran... - pagaliau teikėsi prabilti nusijuokdama ir žengdama kelis žingsnius arčiau. - Užeik, - žengusi į šalį praleido šį į vidų, o tada užvėrė duris.
   Dabar reikėjo viską paaiškinti Heidi, supažindinti ją su jos simpatija ir viltis, kad Mollson neprasitars nė žodeliu apie jų pokabį.
   - Heidi, čia Mayran, mano draugas apie kurį pasakojau, - maudaujančiu žvilgsniu žvilgtelėjo į mergaitę. - Mayran, čia Heidi, Soreno globotinė, mano sesuo nuo kitų tėvų, - gūžtelėjo pečiais nusijuokdama.
   Širdis krūtinėje kelis kartus apsivertė kūliais, nusirito į kulnus ir vėl grįžo į savo vietą. Sabrina negalėjo apsakyti žodžiais to jausmo, kurį jautė išvydusi Mayraną. Ji iš visų jėgų bandė tvardytis, neišsiduoti ir elgtis kaip įmanoma santūriau, nežymiai šypsotis ir išlikti draugiška, tačiau nuojauta kuždėjo, kad auksinės akys ją išdavė geriau nei būtų išsakiusi žodžiais.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
  Durims pradedant prasiverti, Mayrano veidą nušvietė tik dar platesnė ir džiaugsmingesnė šypseną, tačiau vos tik šis pamatė už jų stovinčią ne Sabriną, o nepažįstamą,  tamsiaplaukę mergaitę, gavo nustebti ir kiek pasimesti. Tačiau  atrodo, kad Lordui tai per daug nerūpėjo. Jis džiaugsmingai, makaluodamas uodega priėjo prie tamsiaplaukęs, snukučiu laimingai patrynė jai į koją, taip tarsi prašydamas dėmesio, prašydamas būti paglostytu.
  - Umm, sveika. Ar čia gyven... - išpradžių kiek pasimetęs bandė paklausti vaikinas, tačiau taip klausimo ir nepabaigė, kadangi prieš jo akis tuoj pat pasirodė ir šio ieškota mergina. Mayrano veidą kaip mat nušvietė plati, laiminga šypsena ir šis nė nebesistengė pabaigti pradėto klausimo.
  Tiesą pasakius, po tokio laiko tarpo matyti Sabriną, buvo palaima jo akims. Mergina vaikinui šią akimirką atrodė kaip deivė, pati gražiausia mergina, kuri tik egzistuoja šioje planetoje ir Mayranui buvo nesvarbu, kad ši aiškiai ką tik pabudusi, išlipusi iš dušo, vis dar su šlapiais plaukais ir neapsirengusi nieko ypatingo. Mergina tiesiog jam atrodė tobula tokia, kokia buvo ir to jam niekas nebūtų pakeitęs.
  Minutėlę paspoksojęs į Sabriną, galbūt net kiek per daug akivaizdžiai ją nužiūrinėjęs, vaikinas pagaliau atsigavo iš transo būsenos ir trumpam nukreipė laimingą žvilgsnį į augintinį, kuris nedrąsiai žvelgė į tolumoje link jo atžingsniuojantį haskį, nekantravo susipažinti. Lordui šią akimirką neberūpėjo nė mergaičiukė, nė ką tik prie durų pasirodžiusi Sabrina. Šią akimirką vokiečių aviganį buvo sudominęs kitas šuo ir aiškiai matėsi, kad vaikino augintinis tikėjosi, kad galės pažaisti su savo naujuoju draugu.
  - Elkis gražiai, - šunims rodos susipažinus, nedrąsiai pasidžiaugus vienas kito kompanija, tarė vaikinas ir paleido augintinį nuo pavadėlio, taip jam leisdamas laisvai lakstyti ir pasidžiaugti nauju draugu, su juo pažaisti. Lordas kaip mat sureagavęs į tai patenkintas pribėgo prie haskio ir nosimi bakstelėjo į jo nosį, taip tarsi kvietė pažaisti. Suprasdamas, kad viskas bus gerai, vaikinui daugiau nereikia rūpintis dėl gyvūnėlių sutarimo, šis vėl grąžino žvilgsnį į dvi namų šeimininkes.
  - Staigmena? - klausiamai nusijuokdamas tarė vaikinas ir nieko nelaukdamas, pirmas imdamasis iniciatyvos, priėjo prie Sabrinos, ją tvirtai apkabino ir kiek kilstelėjo nuo žemės, taip pasisveikindamas, - nė neįsivaizduoji kaip tavęs pasiilgau, - tyliai, kad girdėtų tik ji, merginai prie ausies sušnanždėjo Mayranas ir atsitraukęs nuo tamsiaplaukės, tik dar plačiau ir laimingiau išsišiepė.
  - Tikiuosi, kad labai nepykstat dėl to, kad atsivežiau ir Lordą. Neturėjau kur jo daugiau palikti, o vieno tikrai nebūčiau palikęs, - trumpam žvilgtelėjęs į laimingai ant pievos jau pradėjusius žaisti, lakstyti šuniukus, tačiau tuoj pat ir vėl grąžindamas žvilgsnį į merginas, tarė vaikinas.
  - Heidi, malonu susipažinti, - linktelėdamas galva, šyptelėdamas, bijodamas per daug išgąsdinti mergaitę ir todėl nepuldamas jos apsikabinti, tik ištiesdamas ranką ir laukdamas kol ji bus paspausta, tarė garbanius. Tiesą pasakius, geriau įsižiūrėjus į šių namų gyventojas, vaikinas galėjo drąsiai teigti, kad šios turėjo gan nemažai panašumų, tad drąsiai būtų jas palaikęs bet tikromis seserimis.
  - Och, skruzdelyte, nemaniau, kad aš čia toks populiarus, kad apie mane pasakoji, - kiek paerzindamas merginą, žaismingu žvilgsniu pažvelgdamas į ją ir nusijuokdamas, o galiausiai ir užeidamas į namus, tarė vaikinas.
  Per tą mėnesį, kurį Wallfloweris praleido nematydamas Sabrinos, Londone, šis nebūdavo toks linksmas, žaismingas ar nesišypsodavo tiek daug. Tačiau vos tik atvyko čia ir savo akyse išvydo jo mintis užkaraviusią tamsiaplaukę, jo nuotaika pagerėjo šimtą kartų, kas tik įrodė, kokia svarbi jam buvo Sabrina, kaip ji jam rūpėjo ir beviltiškai patiko, ūžėmė svarbią vietą jo širdyje.
  Dar kartelį nužvelgęs taip pasiilgtą merginą, vaikino akys sustojo ties jos apranga, o plačią ir laimingą šypsenėlę pakeitė patenkintas ir žaismingas šypsnis.
  - Gražus džemperis, skruzdelyte, - su aiškiai girdimu džiaugsmu balse dėl to, kad Sabrina apsimovusi būtent jam priklausantį džemperį, tarė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mayran Wallflower »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
  Nebuvo panašu, kad vyriškis būtų tikėjęsis, kad durims jam atvers kažkas kitas, kaip pavyzdžiui Sabrina ar Sorenas ir neteks susitikti su jaunąja paaugle. Tikėdamasi, kad jaunoji von Sjuard tuoj pasirodys, Heidi vis dar įtariai žiūrėjo į jį, neketindama jo praleisti, na nebent tik tuo atveju, jeigu sumanytų palikti vokiečių avigani, kuris trynėsi palei koją. Keletą kartų perbraukusi per šio švelnią ir gauruotą galvą bei taip suteikusi šiam džiaugsmo, mergaitė sulaukė dviejų skirtingų klausimų, iš kurių nei vienas nebuvo užbaigti. Tai šiek tiek priminė filmo sceną, kurioje susitikę du priešai ima kautis, kai kitas, šalutinis ir nieko neįtardamas veikėjas stovi netoliese visą tai stebėdamas ir vėliau žūsta. Tačiau jaunosios vampyrės džiaugsmui ir šiokiam tokiam nusivylimui, tai neįvyko ir jie tiesiog vienas kita nužiūrinėjo.
  Nusprendusi, tariamai tik draugus, palikti trumpam vienus, išleido du laimę trykštančius šunis į kiemą, tikėdamasi, kad darželis liks sveikas, o duobių liks tiek pat kiek ir dabar - nulis. Grįžusi prie skirtingos kūnų šilumos asmenybių, žalsvos spalvos akių savininkė atsistojo kiek tolėliau, norėdama išsiaiškinti tiek ore tvyrančius santykius tarp jų, tiek su kokiais ketinimais Mayran atvyko čia. Vienintelis aiškus dalykas buvo tas, jog vaikinas nenujautė, kad yra apsuptas ne tik artimą ryšį turinčių merginų, tačiau ir vampyrių, tad dabar nors ir kaip to nenorėjo, tamsiaplaukei teko klausytis meilių šnabždesių.
  -Jeigu darželis po Lordo ir Saiko žaidimų išliks sveikas, tuomet nepyksiu, -nusijuokė klastuolė, ištiesdama ranką garbaniui, -man taip malonu susipažinti, Mayran.
  Norėjosi pridurti, kad ji yra vampyrė ir kad šnabždesiai nepadės, tad jeigu jie norėtų pasišnibždėti, turėtų ją kažkur išvaryti, tačiau nusprendė leisti šiam tai susiprasti pačiam, na ar bent tikėtis, kad šis susiprotės. Nukreipusi žvilgsnį į Sabriną, kuri žvelgė į ją maldaujančiu žvilgsniu, Heidi linktelėjo, leisdama suprasti, kad ji nieko, apie jų buvusį pokalbį, neužsimins. Aišku mintyse pasižymėjo punktą, kad jeigu nei vienas iš jų, per kelias dienas, nesugebės pasakyti „Aš tave myliu“ ar kažko panašaus, ji imsis vienokių ar kitokių veiksmų. Kadangi tiesiog negalės stebėti, kaip Sabrina kankinasi, manydama, kad vaikinas myli kitą, kai net ir pašaliečiui matėsi, kad taip nėra. Aišku tai galėjo būti ir artima draugystė, tačiau mergaitei taip neatrodė. Vienaip ar kitaip, visada buvo galima užsiimti gąsdinimu ir taip įvaryti bent šiek tiek proto į garbaniaus galvą, kad šis pagaliau susiprotėtų ir nebesipriešintų meilei.
  -Norit arbatos? -klausiamai sužiuro į porelę, uždarydama lauko duris ir traukdama virtuvės link, ketindama šiandien, bent jau iš ryto, šeimininkauti čia.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
  Auksinės akys akimirkai susidūrė su tamsiomis, kūną užplūdo jausmai, taip ilgai slėpti ir slopinti. Mergina ėmė būgštauti, kad šitaip išsiduos, sulaužys sau pačiai duotą pažadą, tad skubiai nusuko žvilgsnį į šalį, krimstelėjo apatinę lūpą ir kelis kartus giliau įkvėpė. Reikėjo susitvardyti ir normalizuoti savo pulsą, nes širdis kėsinosi iš šokti iš krūtinės.
   Laimei, spoksodama į grindis, nepastebėjo į ją įsmeigto, nužiūrinėjančio žvilganio, tad jaudintis ir nereikėjo. Kurį laiką spoksodama į žemę vis krimstelėdavo apatinę lūpą. Reikėjo neparodyti tos plačios, džiugios šypsenos, sukeltos pasirodžiusio vaikino. Pakelti galvą nuo grindų privertė linksmas, džiugus Saiko amtelėjimas. Haskis akivaizdžiai džiaugėsi radęs naują bičiulį, o kol šie džiaugsis vienas kito draugija, jų šeimininkai ir kita jaunoji vampyriukė galės ramiai pasibūti. Jau ketindama eiti atidaryti duris ir keturkojus išleisti į lauką buvo sustabdyta. Nesitikėdama tokio veiksmo iš vaikino, ypač šalia būnant Heidi, tik aiktelėjo iš nuostabos ir paskutinę akimirką vos suspėjo apglėbti šį, kad nebūtų sutraiškytos jos rankos. Švelniai apsivijusi vaikino pečius nusijuokė, tačiau į ištartą sakinį nieko neatsakė. Pirmiausia dėl to, kad žinojo, jog visa tai girdės ir Heidi, o Sabrina nenorėjo parodyti Mollson, kad yra neabejinga Mayranui. Ji juk pasižadėjo, nelaužys savo pažado. Kita priežastis buvo pats Mayran. Jam taip pat nereikėjo žinoti, kad von Sjuard jo velniškai ilgėjosi ir troško visai ne apkabinimo. Tiesa, ištarti žodžiai, sušnabždėti į ausį visu kūnu pasiuntė malonius virpuliukus ir tą akimirką auksaakė nekentė savęs už tai, kad šitaip jos kūnas reagavo į Mayran.
   Paleista iš glėbio taip papurtė galvą, jog teko atsiremti į sieną, kad nesitėkštų ant žemės. Laimei, bjaurias mintis pavyko išvyti. Toptelėjo, kad derėtų pasakyti, kad visus jo išsakytus žodžius girdėjo ne tik ji, tačiau nusprendusi, kad statyti vaikino į nemalonią padėtį nederėtų, pasiliko šitai vėlesniam laikui. Likus dviese, ko mergina visai netroško, nors tuo pačiu norėjo klykti iš noro pabūti dviese, pasakys.
   - Žinoma, kad ne, - papurtė galvą. - Saiko dabar turi draugą, - gūžtelėjo pečiais.
   Kambaryje stojo tyla. Na, ne visai tyla, dabar nesigirdėjo dviejų keturkojų keliamo triukšmo, liko tik jie trys. Dėkingai žvilgtelėjusi į Heidi, sutalpindama į savo žvilgsnį daugiau nei galėjo ištarti žodžiais, sugrįžo auksinėmis akimis prie garbaniaus. Iš galvos niekaip nepavyko išmesti minties - priešaia stovintis vaikinas buvo tikras gražuolis.
   - Na, pasakojau apie Lordą, teko keletą sakinių papasakoti ir apie tave, - sukryžiavusi rankas ties krūtine išsiviepė neleisdama būti erzinama. - Ačiū, - nusijuokė.
   Tik dabar toptelėjo, kad ji stovėjo priešais garbanių su jo džemperiu. Šį visuomet užsidėdavo, kai netgi nesąmoningai jausdavo ilgesnį. Mintis, kad nešioja jo džemperį, keistai sušildydavo.
   - Nugvelbiau iš draugo, - gūžtelėjo pečiais ir klausiamai sužiuro laukdama atsakymo į arbatos pasiūlymą. - Kaip sekėsi kelionėje? Ar Lordas nebijojo skrydžio? - susidomėjosi paklausė nesugebėdama atitraukti žvilgsnio nuo garbaniaus.
   Negalėjo apsakyti džiaugsmo matydama jį savo namuose, priešais save. Regis, jų laukė ilgas pokalbis. Reikės viską paaiškinti dėl praėjusio karto.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
  Vaikinas spėjo pastebėti, kad Sabrina buvo kažkokia keista, tarsi kažką slėpė nuo jo. Tai jam nelabai patiko, tačiau savo nepasitenkinimų šis nežadėjo reikšti ar rodyti, taip gadinti ir taip trumpo laiko, kurį galės praleisti čia, pas Sabriną, tad teko tiesiog susitaikyti su tuo, palikti savo nepasitenkinimus savoje galvoje.
  Nors ir matėsi, kad tamsiaplaukė nesitikėjo apsikabinimo, kas iš tiesų buvo keista, kadangi jie beveik visad apsikabindavo susitikę, tačiau vaikinas pripažino. Laikyti Sabriną savam glėbyje buvo tikrai malonu ir gera. Nors lieknas merginos kūnas ir visad būdavo šaltas, tačiau Mayranui jis skleidė keistai malonią ir artimą šilumą, malonų jausmą ir vertė šypsenai veide tik dar labiau praplatėti. Tačiau ilgai apsikabinę jie negalėjo stovėti, kadangi Heidi būtų pasidarę nepatogu, o ir pati Sabrina būtų galėjusi pradėti kažką įtarinėti, kas vaikino nuomone būtų buvę per daug anksti.
  - Na, bent Lordas nėra mėgėjęs iškasinėti žemes ar lakstyti po jas, tad tikiuosi, kad jis ir liks sveikas, o jeigu ką, pažadu už tau atsakyti, - šyptelėdamas ir švelniai spustelėdamas Heidi ranką, ištarė vaikinas.
  Pirmą kartą nusukęs žvilgsnį nuo dviejų vampyrių ir lauke laimingai lakstančių bei žaidžiančių šunų, vaikinas greitai akimis perbėgo per namus, taip tarsi susipažino su jų aplinka, tačiau ilgai neužsižiūrėjęs, grąžino žvilgsnį į merginas.
  - Jeigu nesunku, norėčiau, -  trumpam dėkingai žvilgtelėdamas į, kaip spėjo Mayranas, virtuvės link keliaujančią mergaitę, tarė. "Draugams" likus dviese, vaikinas plačiau išsišiepė, dar kartelį nužvelgė Sabriną, pagalvojo kokia ši graži ir grąžino žvilgsnį ties jos auksinėmis akimis.
  - Turėjai omenyje, kad pasakojai apie mane, tad keliais sakiniais užsiminei ir apie Lordą? - toliau sėkmingai erzindamas von Sjuard ir žaismingai kilstelėdamas antakius, paklausė.
  - Matyt tavo draugas turi labai gerą skonį, kad nešioja tokius gražius džemperius, - savotiškai pagyrė save, o gal labiau pajuokavo ir dar kartelį trumpam žvilgtelėjo į džemperį, kuris ant merginos atrodė daug kartų geriau negu ant pačio Wallflowerio, - Tiesą pasakius, Lordas kiek prisibijojo skrydžio, bet buvo pakankamai paklusnus ir iškentėjo visą skrydį ganėtinai ramiai. Tačiau grįžtant, tikrai rinksimės kokį nors kitą būdą, o ne skridimą lėktuvu. Nenoriu jo gąsdinti ir kankinti.
  Supratęs, kad šis prie durų stovi vis dar su batais, vaikinas kaip mat pasilenkė ir nusimovė juos, tvarkingai pasidėjo šone ir vėl atsitiesė.
  - O pas jus čia daug šilčiau, negu tikėjausi. Niekad nesu čia buvęs. Gausi aprodyti man Venisą, skruzdelyte, - mirktelėjo akimi ir šyptelėjo
 
 
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
  Stovėdama kiek tolėliau, Heidi stebėjo porelę kuri bandė įrodyti, kad jie vienas kitą myli tik kaip draugus. Vien jau stebint šių veiksmus buvo galima susidaryti kitokį įspūdį, tačiau nebuvo panašu, kad jiedu nori tai pripažinti. Nors tai ir nebuvo santykiai, kuriuose mergaitė turėjo svarbią rolę, tačiau nešiodama Sabrinos paslaptį, norėjo jai padėti. Aišku Mayran apie tai negalėjo nieko sakyti, tačiau galėjo uždavinėti klausimus, kurie šiam tikriausiai būtų pasirodę kiek nemalonūs, jeigu šis tikrai mylėjo merginą ir taip šį paskatinti prisipažinimui.
  Išgirdusi, kad Lordas nėra linkęs į žemės grožio naikinimą, jaunoji vampyrė linktelėjo, pildama vandenį į arbatinuką ir kaisdama šį. Laikas ėjo, tačiau nei vanduo, nei porelė niekur nesiskubino, tačiau buvo panašu, kad skystis ims garuoti greičiau nei jiedu pasijudins svetainės link. Taip ir įvyko, arbatinis neužilgo pranešė, kad vanduo jau paruoštas vartojimui, tad tamsiaplaukė į tris puodelius įdėjo arbatžolių maišelius ir šiek tiek pamaišė. Dabar tik liko sulaukti, kol šie sumanys baigti meilintis vienas kitam ir pasirodys svetainėje.
  -Kiek žinau, namuose yra ne tik prieškambaris, -nusijuokė klastuolė, norėdama juos kiek paerzinti tuo, kad šie jau kelias minutes trynėsi ten, -taip pat, arbata jau paruošta, -pranešė, traukdama į lauką, ketindama pasižiūrėti ar darželis bei Lordas su Saiko vis dar sveiki.
  Buvo panašu, kad šunyčiai tiek pat gyvi, kiek ir buvo prieš keletą minučių bei jėgų turėjo panašų kiekį. Tad šiek tiek juos pastebėjusi, Heidi grįžo į vidų, nužvelgdama danguje besikaupiančius debesis, kurie pranašo ateinančią liūtį. Nunešusi dvejetą puodelių ant svetainės stalelio, likusį pasiėmė į ranką ir užvertusi nusikaltimų skyrių, laukė kol šie sugebės palikti vienintelę namo vietą, kurioje teko buvoti Mayran.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
   - Atsakyti? Prisiimsi kaltę už Lordą? Ką gi, tavęs laukia ilgos kančios, kurias sukels Heidi, o aš prisidėsiu, - nekaltai suklapsėjo blakstienomis, leisdama veidą papuošti šypsenai. - Užkutensim iki mirties, - sušnibždėjo mirktelėdama, o tada lyg niekur nieko, tarsi tokio pokalbio nė nebūtų buvę, išsitiesė ir surimtėjo. Paslaptis reikėjo išlaikyti saugiai.
   Pasiilgau tavęs, Mayran...
   Giliai įkvėpė. Buvo taip gera ir vėl šnekučiuotis su garbaniumi, erzinti vienas kitą ir nesiliauti šypsotis. Šiam būnant šalia viskas atrodydavo paprasta. Būtų galėjusi su vaikinu kalbėtis valandų valandas, dienų dienas, mėnesių mėnesius ir kiekvieną akimirką mėgaudamasi visu tuo: artumu, draugyste, keistu ryšiu ir... Skaudžiu suvokimu, kad jis myli kitą. Priminusi pati sau, kad derėtų laikytis pagarbaus atstumo ir nė už ką neparodyti savo jausmų, liūdnai vyptelėjo. Mayranui būnant už tūkstančių kilometrų viskas buvo lengviau. Daug lengviau buvo negalvoti apie jį, apie savo jausmus ir visas tas akimirkas, praleistas kartus. Kaip skaudu bus jį išlydėti...
   - Ne, - daug liūdniau nei norėjo atsakė, tad akimirksniu papurtė galvą dirbtinai nusijuokdama. - Lordas mielesnis ir fainesnis, todėl nusipelnė daugiau dėmesio, - nelikdama skolinga paerzino ir šį.
   - Koks pagyrūnas, - apsimestinai pasibaisėjusi išplėtė akis pasipiktindama, stengdamasi nesusigūžti dėl Mayrano žvilgsnio.
   Šįkart tamsių akių žvilgsnį, įsmeigtą į save, pastebėjo ir tą akimirką viduje pajuto priešingus jausmus. Mintis, kad vaikinas niekaip nenuleidžia nuo jos akių, glostė savimeilę, tačiau žinodama, kad šis priklauso kitai, jautėsi dėl to kalta ir už tai nekentė savęs. Jis atvyko pas ją, palikęs savo merginą už tūkstančių kilometrų, tad kodėl ji, Sabrina, negali išmesti jos iš galvos?
   - Nes tu pavydi.
   - Nepavydžiu. Džiaugiuosi, kad jis laimingas.
   - Meluoji pati sau, Sabrina.
   Juto, kad Fandangas nori dar kažką pasakyti, o ji norėjo atsikirsti, tačiau, regis, Marso sakalas persigalvojo nusprendęs palikti viską jaunuoliams. Jiems patiems reikėjo išsiaiškinti savo jausmus.
   - Narsuolis, - šyptelėjo žvilgtelėdama pro langą ir akimis susirasdama ramiai pievelėje besiilsinčius keturkojus.
   - Eime, nes Heidi tuoj numirs ten iš nuobodulio likusi viena, - garsiau, kad ir ši girdėtų, šūktelėjo patraukdama į virtuvę. - Už ekskursiją teks susimokėti, - kreivai šyptelėjo trumpam grįžtelėdama į Mayran.
   Nė nepastebėjo, kad taip ilgai užsibuvo su garbaniumi prie durų. Būnant su šiuo Sabrina prarasdavo laiko nuovoką, mat laikas pralėkdavo nepastebimai. Nujautė, kad Heidi stebėdama iš šalies darosi savo išvadas ir aiškiai mato merginos pastangas paslėpti savo jausmus nevykusiu būdu.
   - Įsitaisyk, - žvilgsniu parodė patogią sofą ant kurios retkarčiais užsnūsdavo priešais židinį. - Jeigu iš tiesų norėtum pamatyti daugiau Veniso, ne tik mūsų namą, galėtume kurią nors dieną išeiti visi pasivaikščioti, o tuomet prieš grįžtant į namus - nueiti į paplūdimį? - žvilgtelėjo į abu pašnekovus.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
  - Ar man jau gailėtis, kad atvažiavau ir bėgti pro duris, kol dar turiu progą ir nesu įkalintas šių dviejų raganaičių pinklėse, kol dar nenukentėjau? - prunkštelėdamas paklausė ir vyptelėjo žaisminga šypsena, - Mieloji, teks tave nuvilti... Užkutentos būsit jūs, nes aš kutenimo nebijau, - taip pat tyliai, kaip ir Sabrina, sušnabždėjo ir Mayranas, o galiausiai linksmai, trumpai nusijuokė ir pakedeno savo garbanas.
  Tačiau šypseną veide tuoj pat pakeitė kiek sunerimęs veidas. Tamsus vaikino žvilgsnis žvelgė į kiek liūdnoką, kažką slepiantį ir keistų jausmų apimtą merginos veidą, tarsi analizavo jį ir taip bandė suprasti, kas Sabrinai ne taip, kodėl ji liūdna.
  Jau norėdamas prabilti ir paklausti ar Sabrinai viskas gerai, taip pat greitai kaip ir prasižiojo, taip greitai ir užsičiaupė. Nusprendęs, kad apie tai būtinai su ja pakalbės kiek vėliau, kai jie liks dviese ir tai nesukels jokių nepatogumų Heidi, nevers jos pasijausti nemaloniai, vaikinas vėl grąžino savo įprastą, laimingą šypsnį veidan.
  - Tu nori pasakyti, kad aš ne mielas? Ar aš jau turėčiau įsižeisti? - apsimesdamas labai įžeistu ir įskaudintu, paklausė tamsiaplaukis. Vaidindamas šis pridėjo ranką sau prie širdies, tarsi taip bandydamas parodyti, kad šis pasakymas skaudus, ir išsižiojo. Tačiau kaip visad, toki "cirko" vaikinui ilgai išlaikyti nepavyko ir šis sukikeno.
  - Žinoma, o kas daugiau save pagirs, jeigu ne pats? Nejaugi tu pasakysi, kad tau mano džemperis labai patinka ir dėl to tu jį nešioji dažnai ir nešiodama prisimeni šitą tavo mylimą, gražuolį pagyrūną? - juokaudamas, tačiau iš tiesų tikėdamasis, kad ištartuose žodžiuose yra bent kažkiek tiesos, tarė.
  Iš virtuvės pasigirdus perspėjamam šūksniui, Mayranas rodosi tik dabar prisiminė, kad šie vis dar stovi prieškambaryje, kas privertė jį nepastebimai vyptelėti. Gavęs pakvietimą ir iš kitos šių namų gyventojos, jis nusekė ją, kol atsidūrė jaukioje ir mielai atrodančioje svetainėje.
  - Dėkui, - padėkojo už arbatą jaunajai šių namų šeimininkei vos tik spėjo klestelėti ant sofos ir vos tik puodelis atsidūrė ant stalo.
  - Skamba įdomiai. Aš už šią idėją, - šyptelėjo vaikinas ie žvilgtelėjo į Heidi, taip tarsi laukdamas jos nuomonės. Deja, tačiau rodosi, kad ilgai užsisėdėti ant sofos šiam nebuvo lemta, kadangi prie durų tuoj pat pribėgo ir lodami pradėjo prašytis į vidų du energija trykštantys šunyčiai.
  - Aš juos įleisiu, - savanoriškai tarė Wallfloweris ir atsistojęs, nužingsniavo prie durų bei pravėrė jas.
  Lordas kaip mat patenkintas pribėgo prie šeimininko, priekinėmis letenomis pasirėmė į jo kojas bei suamsėjo, taip tarsi išdidžiai bandydamas pasigirti, kad susirado naują draugą. Vokiečių aviganiui nubėgus į vidų, vaikinas perbraukė per švelnų haskio pakaušį, kas tik paskatino jo uodegai laimingai makalotis dar greičiau. Tačiau ilgai ir šis neužsibuvo prie durų, nubėgo paskui Lordą į namą, tad Mayranui liko tik užverti duris ir grįžti į svetainę, prie šio namo šeimininkių.
  Rodosi, kad ne vien mano širdis džiūgauja pamačiusi Sabriną, tačiau ir Lordas džiaugiasi susiradęs naują draugą...
  Dar kartelį klestelėjęs ant sofos, vaikinas pasiėmė šiltą arbatos puodelį į rankas ir gurkštelėjo mažą kiekį skysčio.
  - Taigi, kaip jums sekasi? Ką gero nuveikėt per šį mėnesį, kai atsikraustėt į Venisą? Kaip jums jis? - iš tiesų domėdamasis paklausė aukštaūgis bei žvilgtelėjo į abi merginas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mayran Wallflower »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
  Sėdėdama ant vieno iš fotelių ir laukdama pasirodančios porelės, Heidi stebėjo šuniukus, kurie karts nuo karto prabėgdavo pro durų stiklą ir nurūkdavo tolyn. Buvo smagu stebėti jų tokius nedidelius, bet daug laimės atnešančius žaidimus, kurie nebuvo panašu, kad bent kažkiek vargintų šiuos ar atsibostų. Taip pat stebėdama juos, mergaitė galėjo prisiminti ką ji patyrė su jai svarbiais žmonėmis, kas šiek tiek ir liūdino, nes nemaža jų dalis buvo per tūkstančius kilometrus nuo jos. Tačiau šioji liūdesiui neleido apimti akių, nenorėdama pasirodyti kaip liūdna asmenybė ir kad naujam svečiui atrodytų, kad šioji visuomet yra liūdna.
  Tariama „draugų“ porelė matyt susiprato, kad jau neaišku kokį kiekį laiko praleido prieškambaryje ir nusprendė prisijungti prie jos. Greitai nužvelgdama šiuos, mergaitė susidarė išvadą, kad bent Sabrina stengiasi kiek galėdama apsimesti, kad ji jį myli tik kaip draugą, kas jai nelabai sekėsi ir viduje virto judesiu. Sulaukusi padėkojimo, linktelėjo apmąstydama vyresnėlės pateiktą pasiūlymą. Nors ir nesinorėjo trukdyti judviejų laiko kartu, tačiau tuo pat metu nesinorėjo atsisakyti, o tuo pačiu palikti tamsiaplaukės vienos, pasimetusios tarp savo emocijų.
  -Man tinka, -šyptelėjo, žalsvos spalvos akių, savininkė, ketindama kilti ir įleisti prie durų besimalančius šuniukus, tačiau Mayran buvo greitesnis.
  Šiam nutolus, tamsiaplaukė trumpam pažvelgė į jaunąją von Sjuard, lyg klausdama, kada šioji žengs lemtingą žingsnį. Aišku abejojo, kad tai atsitiks greitai, tačiau bent buvo galima to tikėtis. Gurkštelėjusi šiltos arbatos, klastuolė perbraukė per prabėgančių šuniukų kailį, o tuomet žvilgsnį vėl grąžino kažkur į tolį, karts nuo karto pažvelgdama tai į vieną, tai į kitą.
  -Įkūriau darželį, o daugiau kaip ir nieko, -gūžtelėjo pečiais Heidi, nežinodama ką atsakyti ir tikėdamasi, kad Sabrina turės ką pasakyti daugiau. Mergaitė nukreipė žvilgsnį kiek toliau, kur pagal garsus turėjo rastis Lordas su Saiko ir ėmė stebėti šių mielą ilsėjimąsi, saulės pripildytame kvadrate.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
   Sutramdyti šypsenos šįkart nepavyko, kad ir kaip Sabrina bandė. Nuo anksčiau buvo pratusi prie Mayran jai parenkamų pravardžių ar įvardžių, tačiau šįkart ištartas vaikino žodis privertė kūnu pasklisti šilumą. Žinojo, kad tai tebuvo tik pajuokavimui skirtas žodis, visiškai neturintis reikšmės žodis, tačiau mergina nebandė nuvyti to keisto jausmo. Juk niekas to nežinojo, o slėpti nuo savęs, kaip jau suprato, beprasmiška. Tik apgaudinėtų. Nieko paaiškinti Mayranui taip pat nereikėjo. Jos šypsena - jo pajuokavimo padarinys, tad jaudintis taip pat nebuvo dėl ko.
   - Kur gi ne, - papurtė galvą dėbtelėdama į vaikiną ir sukikendama.
   Buvo spėjusi pasiilgti to lengvumo jausmo būnant su garbaniumi. Tas mėnesis prilygo ištisai amžinybei... Laimei, visuomet šalia buvo Heidi, bet kaip ji ištvers, kai Heidi grįš į Hogvartsą, Mayran išvyks, o Sorenas nesuspės sugrįžti? Nuo tokios minties kūną nupurtė šiurpas. Per visus beveik dvidešimt metų ji niekuomet nebuvo likusi viena, na, neilgiau nei kelioms valandoms, tad dabar... Tuoj pat nuvijo tokias mintis šalin. Ji niekuomet ir nebus viena, šalia bus Fandangas ir Saiko.
   - Ne, - papurtė galvą. - Visiškai ne mielas. Neturi nei kailiuko, nei mielo snukučio, - liūdnai vyptelėjo pažvelgdama vaikinui į akis ir tą pat akimirką pasigailėjo.
   Kūną užplūdo taip ilgai ir kankinančiai slopinti jausmai. Norėjosi čia pat išrėkti, ką ji jaučia, sulaukti tokio pat atsako ir atsidurti garbaniaus glėbyje. Vietoj to auksaakė tik papurtė galvą. Nieko panašaus nebus.
   Sekantys Wallflowerio žodžiai privertė garsiai ir nuoširdžiai nusikvatoti. Skruostai dailiai nusidažė raudoniu paryškindami auksines akis. Negalėdama nustoti juoktis ir tuo pat metu jaustis nepatogiai, mat garbanius itin detaliai išsakė viską, ką Sabrina jausdavo nešiodama tą džemperį. Papurčiusi galvą ir trokšdama kaip nors paslėpti savo rausvus skruostus nėrė į svetainę. Pokalbis buvo baigtas.
   Garbaniui trumpam pasišalinus iš svetainės, Sabrina patogiai įsitaisė kaip įmanoma toliau nuo šio pasirinktos vietos ir nenoriai žvilgtelėjo į Mollson. Kaip reikėjo tikėtis, ši klausiamai žiūrėjo į ją. Giliai įkvėpusi mergina tik papurtė galvą. Ji neketino nieko daryti, žinojo, kad vaikinui patinka kita, o jo laimės ji negriaus.
   Netrukus prie trijulės prisijungė porelė keturkojų. Laimingai nusiteikę abu šunys puolė prie šeimininkų, tik ne savo. Lordas džiaugsmingai pasilabino su von Sjuard kelis kartus bakstelėdamas nosimi į koją, o Saiko apuostė Mayran ir įsirėmęs šiam į krūtinę kelis kartus suamsėjo. Sabrina kikendama stebėjo tą sceną. Netrukus abu keturkojai prisistatė prie Heidi. Regis, Saiko nekantravo supažindinti Lordo su ja.
   Sulaukusi atsakymų linktelėjo tuo pat metu susimąstydama apie tai, ką gero nuveikė per šį mėnesį. Pasigirti niekuo negalėjo, viskas, ką ji darė, tai bandė išmesti Mayran iš savo galvos. Deja, ir šitai nepavyko.
   - Ištyrinėjom Venisą, iškraustėm Soreną iš namų, - nusijuokė gūžtelėdama pečiais. - ir laukėm pasirodančio Lordo, - padarė trumpą pauzę rauktelėdama antakius, tarsi bandytų prisiminti kažką, ką buvo pamiršusi. - Ak, taip, ir tavęs su Lordu, - nusijuokė paerzindama.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
  Matyti plačią šypseną ir rausvus, paraudusius skruostus vampyriukės veide, žinoti, kad to priežastis yra jis, vertė jaustis patenkintam, laimingam, o šypsenai veide tik dar labiau praplatėti. Vaikinas nesuprato, kaip anksčiau nepastebėjo kokia nuostabi Sabrina yra ir, kad jam reikia jos, tik jos, o ne kažko kito. Jokia mergina nebuvo tokia graži kaip Sabrina, jokia mergina neturėjo tokios gražios ir tirpti privertančios šypsenos, jokia mergina nebuvo tokia miela ir neturėjo tokio gero, žaismingo ir mielo charakterio. Tiesiog jokia mergina Mayranui neatrodė tokia tobula, kokia atrodė Sabrina.
  Vaikinas puikiai suprato, kad buvo įklimpęs giliai, visiškai pametęs galvą dėl tamsiaplaukės, tačiau jis to nesigailėjo. Taip jaustis šiam net visai patiko, kadangi žinojo, kad šis jausmas skirtas ne kažkam kitam, o Sabrinai.
  Haskio veislės šuniui prisiartinus prie garbaniaus, pasirėmus letenomis į jį ir pradėjus uostyti, o galiausiai ir laimingai suamsėjus, šis nusijuokė.
  - Žinau, žinau, aš irgi manau, kad dėl plaukų kiekio mes atrodom gana panašūs. Nejaugi mes būsim broliai? - pajuokaudamas, tarsi bendraudamas su šunimi ir norėdamas tik dar labiau pakelti šių namų šeimininkių nuotaiką, tarė vaikinas. Paglostęs šuns, kuris atrodo gan džiaugėsi jo atvykimu, švelnu pakaušį, vaikinas kiek susidomėjęs išklausė merginų trumpų pasakojimų. Kiek rauktelėjo antakius, kadangi šis tikėjosi, daug platesnių ir išsamesnių pasakojimų iš jų pusės, daugiau įspūdžių ir įvykių.
  Rodosi, kad tik pas mane gyvenimas nebuvo ramus ir visko vyko tikrai nemažai...
  - Taip trumpai? Nejaugi Venisas nesužavėjo, kad taip nesusidomėjusios šnekat? - susidomėjęs paklausė ir pažvelgė į augintinį, kuris rodosi, kad labai džiaugėsi jaunosios vampyrės kompanija, vizgino uodegą, visas patenkintas spurdėjo ir cypdamas prašėsi dėmesio. Šyptelėjo.
  - Ai, tai reiškiasi, kad aš galiu palikti čia Lordą, o pats grįžti atgal į Londoną? - apsimesdamas liūdnu paklausė, tuo pačiu metu erzino Von Sjuard, prisidėjo prie šio žaismingo erzinimo.
  Turbūt Heidi galvoja, kad mes kažkokie nesubrendę, tačiau suaugę, dideli vaikai.
  Nuo minties tik plačiau šyptelėjo visiškai nesirūpindamas tuo ir tiesiog būdamas savimi. Būdamas laimingas, turėdamas savo širdies savininkę visai netoliese savęs.
  Trumpam nukreipęs žvilgsnį nuo merginų, vaikinas nusimovę džemperį ir liko tik su marškinėliais. Šis visiškai nesitikėjo, kad čia bus taip šilta, tad buvo pasiruošęs kiek šaltesniems orams, bet pasirodo, kad prašovė.
  Džemperiui dingus nuo aukštaūgio kūno, darbo metu sužeista nuo alkūnės iki peties ranka, kuri buvo apibintuota, aiškiai pasirodė, tačiau į tai šis nelabai atkreipė dėmesio, nepastebėjo to, ko kaltininkas turbūt buvo nuovargis. Prieš pat skrydį Mayranas dirbo naktinėje pamainoje, o skrydis taip pat išvargino, tačiau šis stengėsi to neparodyti, nors kiek pajuodę paakiai tam visiškai nepadėjo.
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
  Lėtai gurkšnodama arbatą, Heidi stebėjo tai kas vyko priešais ją. Tiek Sabrina, tiek Mayran priminė vaikus, kurie po ilgo nesimatymo tik ir norėjo vienas kitą paerzinti. Iš dalies tai buvo miela, tačiau tuo pačiu ir kiek keistoka. Aišku per tuos penkioliką gyvenimo metų, mergaitė jau buvo pripratusi ir prie keistesnių dalykų, tad tai nebetaip stebino. Karts nuo karto, plačiau šyptelėdama dėl vienas kitam mėtomų komentarų. Jaunoji vampyrė kiek nuliūdo, kad gyvenime neturi draugo, su kuriuo galėtų taip laisvai bendrauti, ignoruodama esamą situaciją. Aišku iki to meto, kai bus per sena turėti draugų ir žmonės su kuriais ji bendraus bus tik trumpi pažįstami, buvo pakankamai daug laiko. Tad todėl, žalsvos akių spalvos savininkė tikėjosi, kad iki tuomet pavyks atrasti tą vienintelį draugą.
  -Pažiūrėsim kaip pats apibūdinsi miestą, -ant stalo pastačiusi puodelį, nusijuokė tamsiaplaukė, išgirdusi atsakymais nepatinkantą Mayran kalbant.
  Kasydama aviganio paausius, klastuolė stebėjo situaciją nežinodama ką turėtų dabar daryti. Jautėsi lyg pašalietė šioje situacijoje ir norėjo keliauti į kambarį rūpintis augalais, tačiau tuo pat metu nenorėjo, kad Sabrina jaustųsi nepatogiai, jeigu ji dėl tokių dalykų taip jaustųsi. Lordo likimas čia skambėjo smagiai ir Heidi nebūtų supykusi dėl dar vieno keturkojo draugo, tačiau žinojo, kad tai yra tik pajuokavimas ir vargu ar tai įvyks, tačiau galimybė visada egzistavo.
  Gurkštelėdama dar vieną gurkšnį, mergaitė padėjo jau beveik tuščią puodelį ant stalo. Trumpam nužvelgusi kūno proporcijos, jaunoji vampyrė susidėmojo ant rankos palikta žaizda. Nors ir norėjosi patenkinti savo smalsumą ir išsiaiškinti kokiomis aplinkybėmis ji ten atsidūrė, tačiau vien jau mintis apie klausimą atrodė kiek keistoka, tad nusprendė tai palikti Sabrinai. Aišku, jeigu šioji iš viso norės apie tai kažką girdėti, kas atrodė kaip beveik neįmanomas dalykas, tačiau niekada negali žinoti, kaip pasisuks pasaulis.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
   Von Sjuard švelniai krimstelėjo apatinę lūpą mėgindama sutramdyti besiveržiantį juoką. Galiausiai po nesėkmingo mėginimo tyliai sukikeno. Niekaip negalėjo suprasti, ką Mayran turėjo tokio, kas nuolat ją vertė juoktis ir be perstojo šypsotis. Ji nebuvo ta, kuri į visas šalis dalintų savo šypsenas ir rodytų laimingas emocijas, tačiau šalia būnant garbaniui, išlikti niūrios nuotaikos atrodė neįmanoma.
   Stebėdama savo augintinį ir su juo kalbantį vaikiną, rudaplaukė kilstelėjo lūpų kampučius. Saiko, regis, nuoširdžiai buvo susidomėjęs naujuoju svečiu ir lygiai taip pat, kaip ir Sabrina, spėjo jį pamėgti.
   - O aš vis mąsčiau, kur tu matytas, - sukikeno šitaip atkreipdama haskio dėmesį į save.
   Palikęs garbanių ramybėje keturkojis patogiai įsitaisė prie šio, mėlynomis it vandenynas akimis stebėdamas sėdinčius žmones.
   - Ne, - tuoj pat papurtė galvą paprieštaraudama. - Venisas žavus, manau, kad visiems, - turėdama omenyje Heidi, Saiko, Spaiką, Soreną ir Fandangą. - čia patinka, tik mums kur kas įdomiau, ką spėjai nuveikti tu, - susidomėjusi pakreipė galvą žvilgtelėdama į Mayran.
   Netrukus svetainėje nuskambėjus apgaulingai liūdnam klausimui, mergina žvilgtelėjo į jaunąją vampyriukę. Šiai, regis, tokia mintis patiko. Lordas iš tiesų buvo be galo draugiškas ir mielas aviganis, von Sjuard taip pat nebūtų prieštaravusi, kad keturkojį garbanius būtų palikęs joms. Tiesa, daug labiau troško, kad čia pasiliktų ir pats Mayran. Tokiu būdu ji galėtų jį matyti kasdien, kalbėtis, juoktis ir žinoti, kad jis šalia. Ir tuoj pat tokia mintis buvo nustumta į šalį.
   - Manau, kad Heidi tam neprieštarautų. Be to, Lordą mes gerai prižiūrėsim, - nusijuokė pakasydama šiam paausius ir prieš skuodžiant prie tamsiaplaukės dar spėjo brūkštelėti per nugarą.
   Pagaliau išgėrusi visą puodelį arbatos pastatė šį ant stalo. Žvilgsnis užkliuvo už Mollson ir Wallflowerio puodelių. Nieko nelaukdama paėmė tuščius puodelius ir trumpam palikusi juos svetainėje, nuskubėjo į virtuvę. Palikusi indus kriauklėje ir nusprendusi juos išplauti vėliau, grįžo atgal. Akimirksniu pasigailėjo. Čia pat stovėjo džemperį nusivilkęs Mayran, kurio raumenys pūpsojo iš po marškinėlių. Sabrina neįstengė suprasti, kodėl jis taip ją veikė. Nė į vieną vaikiną von Sjuard nekreipdavo dėmesio, šie tarsi jai nė neegzistuodavo, bet Wallfloweris priversdavo pasijusti taip, tarsi jis būtų vienintelis vaikinas žemėje. Nekęsdama savęs už tai pabandė nukreipti žvilgsnį į šalį, bet akies krašteliu pastebėjusi subintuotą ranką, akimirksniu žengė arčiau tamsiaakio.
   - Kas nutiko? - sunerimusi atsargiai ištiesė ranką švelniai priliesdama sutvarstytą vietą. - Pasakyk, kad tai tik menkas sužeidimas, - kilstelėjo galvą pažvelgdama tiesiai į tamsias akis tą pat akimirką suvokdama, kaip arti ji stovėjo.
   Išsigandusi ir sunerimusi pamiršo sau duotą pažadą, tad dabar prie vaikino stovėjo vos per kelis centimetrus. Tereikėjo žengti dar vieną žingsnį ir ji būtų galėjusi atsitrenkti į šį it į kokią sieną. O rudaplaukė nujautė, kad būtent taip ir būtų, mat ji tebuvo silpna, gležna mergaitė palyginus su raumeningu, plačiapečiu aukštaūgiu. Žinoma, pasinaudojusi vampyriška jėga ji būtų šį nusviedusi per visą kambarį ir turbūt išdaužusi langą.
   - Ammm... - nenoriai žengė atbulomis keikdama save mintyse. - Eime, nuvesiu tave į kambarį, galėsi pailsėti, - bandydama paslėpti savo sutrikimą ir tą maloniai nejaukų artumą, kurį ką tik sunaikino, pratarė nerdama laiptų link.
   Garbanius buvo akivaizdžiai pavargęs. Spėjo, kad ne tik skrydis išvargino, bet ir darbas. Jam iš tiesų reikėjo poilsio, o ji to nė nepastebėjo, buvo per daug apakinti laimės, kad jis čia.
   - Kol tu ilsėsiesi, mes su Heidi ką nors pagaminsim, - tarsi pažadėdama nepalikti vampyriukės vienos ir netrukus sugrįžti, - grįžtelėjo per petį. - Tikėkimės virtuvės nesudeginsim, - nusijuokė.
   Užlipusi į antrą aukštą pabandė nusiraminti, nuraminti krūtinėje besidaužančią širdį ir susikaupti. Pravėrusi savo kambario duris pirmiausia praleido vaikiną, o tada įžengė ir pati.
   - Pasigrožėk kambariu, kurio negausi, kol paruošiu tavąjį, - sukikeno dingdama koridoriuje.
   Pro praviras balkono duris į kambarį skverbėsi vėjas kedendamas permatomas, plonytes užuolaidas. Ant tvarkingai paklotos lovos gulėjo sukramtytas, kiek paplyšęs Saiko žaislas. Nieko ypatingo, išskyrus tamsų rašomąjį stalą ant kurio stovėjo didelė raudonų rodžių puokštė. Savo grožiu jos būtų pakerėjusios visus. Atrodė, kad nuskintos jos tik vakar, bet dideli, tamsūs žiedai buvo spėję prasiskleisti visu savo grožiu. Čia pat gulėjo ir krūva piešinių. Vieni iš jų buvo nuspalvinti ir priminė tikrovę, mat Sabrina buvo spėjusi neblogai patobulėti šioje srityje, kiti tebuvo nupiešti su paprastu pieštuku, bet dailiai ir kruopščiai. Vienas iš tokių piešinių ir buvo Mayrano Wallflowerio portretas.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Alehandro Murrell

  • Burtininkas
  • ***
  • 194
  • Lytis: Moteris
Ats: Sabrinos von Sjuard namas (Venisas, JAV)
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
  Gurkštelėjęs paskutinį gurkšnį arbatos, kuri buvo tikrai skani, kas buvo gan keista, kadangi vaikinas anksčiau visad gerdavo kavą ir arbata jam nepatikdavo, padėjo tuščią puodelį ant svetainės stalo, linktelėjo galva, taip tarsi padėkodamas. Trumpam nusukęs žvilgsnį į augintinį, kuris buvo skyręs visą savo dėmesį Heidi, patenkintas gautu dėmesiu ir glostymu vizgino uodegą ir susižavėjusiu žvilgsniu žvelgė į naująją draugę, šyptelėjo nuo mielo vaizdo ir vėl grąžino žvilgsnį į merginą, dėl kurios čia ir atvyko.
  - Jau dabar galiu apibūdinti tai, kad čia daug karščiau, negu aš įsivaizdavau ir rodosi, kad teks eiti nusipirkti naujų rūbų, nes tokiems orams aš nebuvau pasiruošęs, - pasidalino savo pirmuoju įspūdžiu apie Venisą ir taip tarsi atsakė į jaunosios vampyriukės žodžius, - O aš nieko ypatingo nenuveikiau. Darbo krūvis padidėjo, buvau paaukšintas, tad ir dirbau daugiau, dažniau apsilankydavau sporto salėje ir šiaip leisdavau laiką su Lordu ar mieste.
  Akies krašteliu žvilgtelėjęs į šalia jo įsitaisiusį haskį, vaikinas pradėjo glostyti jį, nuo ko šis išleido keistus, kiek juokingus, tačiau patenkintus garsus. Nenustodamas glostyti šuns, vaikinas žvelgė į Sabriną ir tarsi laukė jos sekančiųjų žodžių. Išgirdęs juos, buvo priverstas susimąstyti.
  Lordui čia būtų daug geresnės sąlygos gyventi, negu pas mane... Čia yra ir didžiulis kiemas, kuriame jis galėtų kada tik nori išsilakstyti, ir didžiulė patalpa namuose, ir kitas šuo, draugas, su kuriuo galėtų žaisti ir džiaugtis vienas kito draugija... O ir Sabrina su Heidi jis labai patinka, kaip ir jos patinka jam...
  - Galbūt jam tikrai reiktų pasilikti čia? Aš nesuteikiu jam to, ką jūs suteiktumėt jam, o be to, tokiu atveju dar dažniau atvažiuočiau jus aplankyti... - išreiškė savo mintis garsiai, tačiau pats vis dar buvo kiek susimąstęs, nežinojo, ką reikia daryti, kad pasielgtų teisingai.
  Žvilgtelėjęs į Lordą, kuris šią akimirką atrodė laimingas kaip niekad gyvenime, šyptelėjo ir įtikino, kad čia jam gyvenimas būtų daug geresnis, negu gyvenimas su juo bute. Kad ir kaip nenorėjo to pripažinti...
  Numautas džemperis vis dar buvo vaikino rankose, tad tvarkingai perlenkęs jį vieną kartą, padėjo ant sofos, o atsisukęs, susitiko su gintariniu žvilgsniu, stebinčiu jį. Akimirkai pasimetė, pats užsispoksojo į tamsiaplaukės akis, tarsi paskendo jose, nors jos ir žvelgė ne į jo akis, o į jo ištreniruotą kūna, kas iš tiesų kėlė Mayrano ego. Garbanius atsigavo, nusuko žvilgsnį nuo merginos akių tik tada, kai išgirdo klausimą iš jos lūpų. Prisiminimas apie žaizdą, kuri buvo paslėpta po bintų sluoksniu, kaip mat šovė į galvą, tačiau jis jos nesureikšmino. Jam nerūpėjo jokie bintai ar jokios žaizdos. Vienintelė mintis galvoje šią akimirką buvo ta, kad von Sjuard stovi taip arti šalia jo ir jam užtektų tik pasilenkti, kad jaunuolių lūpos susijungtų.
  Sabrinos švelnus prisilietimas prie jo rankos tarsi silpna ir malonia elektros srovele perbėgo per visą jo kūną, vaikinas šyptelėjo, kad ir kaip nenorėjo parodyti, kad tokie maži veiksmai gali taip smarkiai jį paveikti.
  - Man viskas gerai, nesijaudink. Tai tik menkas įpjovimas, kurį gavau dirbdamas, darbe gindamas svarbius žmones, - kiek pameluodamas dėl žaizdos dydžio, nenorėdamas, kad vampyrė jaudintųsi, tačiau toliau sakydamas visišką tiesą, tarė ir kiek nusiminė kai ši atsitraukė, tikėjosi, kad ji nepastebėjo to nusiminimo, nusivylimo.
  Merginai greitai sumalus žodžius, tada dar labiau atsitraukus, nubėgus į savo kambarį ir liepus jam jį sekti, vaikinas sutrikusiu, tarsi klausiančiu "kas čia ką tik įvyko?" žvilgsniu, pažvelgė į mergaitė. Tačiau atsakymo taip ir nesulaukęs, atsiduso, nebeturėdamas jokio kito pasirinkimo, pasigriebęs ant sofos gulintį džemperį kartu su savimi, nusekė namų savininkę.
  Pagaliau pasivijęs merginą, vaikinas įžengė į jaukų, mielą ir gražų kambarį, kuris, kaip jis suprato, priklausė Sabrinai. Dar kartelį apsižvalgęs ir nespėjęs nieko pasakyti, Mayranas kambaryje buvo paliktas vienas. Šis nesuprato, kodėl von Sjuard elgėsi taip keistai, tarsi truputį prisivengė jo, tačiau to pakeisti negalėjo, atsiduso ir trūktelėjęs pečiais, padėjo kuprinę su džemperiu ant žemės, prie sienos, ėmė apžiūrinėti kambarį. Pirmas dalykas, kuris užkliuvo už jo akių, buvo ant stalo paskleisti balto popieriaus lapai, kuriuose buvo įvairiausi piešiniai. Prižygiavęs prie stalo, vaikinas peržvelgė visus piešinius, tačiau už jo akių labiausiai užkliuvo vienas vienintelis piešinys. Jame buvo pavaizduotas ilgų, garbanotų plaukų vaikinas, kurį šis pažinojo geriau negu niekas kitas. Jame buvo pavaizduotas pats Mayranas Walllfloweris.
  Pasiėmęs piešinį į rankas, patenkintai ir plačiai išsišiepė, akimis atidžiai analizavo jį, viduje džiaugėsi.
  Tačiau apsauginio darbą dirbančio vaikino žvilgsnį užkliudė ne tik piešinys. Greitai šypsena iš jo veido dingo, jame pasirodė pavydas, šioks toks pyktis ir nusivylimas, o žvilgsnis žvelgė tiesiai į rožes.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mayran Wallflower »
Asmeninė apsauginė ir meilės ekspertė, patarėja – Heidi Mollson (Kleckutis)