[Luna Evanns]

Kad ir kaip bebūtų gaila Luna jau nebe buvo tokios geros nuotakos kokios buvo prieš kelias geras minutes nors viskuo kalti buvo švilpiukėi į galvą atėję prisiminimai. Bet kadangi Evanns čia buvo pirmą kartą tai ji nusprendė bent jau apsimesti , kad jai viskas gerai. Šviesiaplaukė ir toliau glostė vienaragį ir tuo pačiu ji žvilgsniu nužiūrinėjo kitus gyvūnus ir po truputį ėjo prie kitų. Eina viskas ir visi į pragarą! Man nežmoniškai nesiseka Vegard mane metė dėl tos... Luna nebenorėjo tęsti visų šių minčių nes šimtu procentu galėjo , bet kurią minutę tiesiog apsiverkti. Taigi kaip ten bebūtų Evanns dar kartą nuėjo pasiimti vaišių tik jau šį kartą sau. Tik vieną minutę į Luną kažkas įsirėžė ir mergina parvirto. Tą minutę švilpės prisiminimai grįžo vėl ir čia ji tikrai galėjo apsiverkti. Jeigu tai vyksta vėl arba aš nudėsiu tą kažką arba
 arba save. Kitą sekundę Evanns išgirdo atsiprašymo žodžius ir ji nurimo ir pratarė:
- Tai aš atsiprašau , aš tikriausiai nepamačiau kur einu , atleisk.- Luna neturėjo jokio supratimo kodėl ji tai pasakė , bet nusprendė tęsti toliau todėl ilgai negalvojusi vėl pasakė:
- Gal tau padėti? Beje aš Luna Evanns iš švilpynės koledžo , o tu ? Beje mielas šuniukas...- Dabar jaunoji Evanns tik ir galvojo kaip išeiti iš šios nelemtos situacijos kurią ji jau patiria antrą kartą... Dar kartą kartoju eikit visi įpragarą!                                                                                                                                                                                                                                                           

[Vėtrūnė Kristė de Leighi]

[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
                       
     Vėtrūnė baisiai susigėdo, kad kažką užgavo.
     - Labai atsiprašau, - tikino mergaitę Vėtrūnė. - Aš nenorėti. Netyčia. - Teisinosi, tačiau staiga tokios pačios reakcijos sulaukė ir iš pašnekovės. Tiesa, ne visus žodžius suprato angliškai, tačiau, kad buvo paminėtas ir jos šuo, ji puikiai suprato. Kas pasakyta tiksliai buvo, de Leighi tisklai įvardinti negalėjo, nes nesuprato, tačiau pristatė augintinę:
     - Čia Efė. Ji labai... - Kristė bandė prisiminti kaip angliškai pasakyti „draugiška“ tačiau neprisiminė, tad vietoj to pasakė giminišką žodį: - draugė.
     Sutikta mergaitė dar kažką kalbėjo, tačiau baltaplaukė nesuprato ką. Luna. Gražus vardas.
     - Sveika, Luna. Aš būti Vėtrūnė Kristina de Leighi, bet gali vadinti Vėtra arba Kriste.

[Dori Mendel]

Kas galėjo būti geriau šį rudens šeštadienį, nei eiti į gyvūnų aptvarą, kuriame reikės surasti kažkokius plikakirmius, gyvenančius po žeme, ir iškasus duobę prisiskinti kitoms herbologijos pamokoms reikalingų augalų, klestinčių po ja? Deja, tų augalų pavadinimo Dori neprisiminė, tik žinojo, jog augalai turėtų būti sodriai mėlynos spalvos. Baisiausia buvo tai, jog jie auga ten, kur gyvena plikakirmiai paprasčiausiai todėl, jog tiems augalams užaugti yra reikalingos kirminų išmatos. Ir viską privalu kasti, nes jeigu augalas bus nuskintas, kai išlįs iš po žemių, taps visiškai nebenaudingu.
Apie plikakirmius Dori pasiskaitė. Tai buvo ilgi, dideli, šlykštūs pilkos spalvos kirminai. Be to, jie yra glitūs, todėl ir jų namučiuose tarp žemių ir ant tų augalų turėtų būti daug gleivių.
Nuo tokių minčių penktakursę kone vimdė, bet juk ji buvo pasižadėjusi sau gerai mokytis. Ir mokėsi. Stengėsi. Žinoma, tamsiaplaukė neketino tų darbų atlikti rankomis. Tam ji pasitelks burtų lazdelę. Todėl atėjo nešina tik ja ir kibirėliu, į kurį mes tas gėles ar ką ten.
Mergina vaikštinėjo po atvarą ir dairėsi plikakirmių, tačiau kol kas nieko panašaus į juos ant žemės nesimatė. Nei kokių tai skylių, kuriose jie galėtų gyventi. Aplink klastuolę tik zujo tuntas bjaurių gyvūnų, o jų Mendel juk negalėjo pakęsti. Be to, jie siaubingai dvokė. Susiraukusi paauglė įspyrė kažkokiam dideliam paukščiui, kuris maišėsi po kojomis, o šis sučirškė ir suplasnojęs dideliais sparnais pakilo dangun tik dar labiau paskleisdamas viso šito gyvūlyno smarvę.
Tačiau tarp tų visų gyvūlių Dori pamatė galvą. Labai labai pažįstamą galvą, su kurios savininke kažkodėl šiuo metu mažiau bendravo, nors vis dėlto jeigu kas būtų paklausęs, kas yra Dori geriausia draugė, ji būtų atsakiusi, kad Meg.
- Meg! - sušuko Dori ir pasileido jos link. - Ką čia veiki? Ir tu ieškai tų suknistų plikakirmių? Nekenčiu šitos vietos! - pavartė akis. - Gal pameni, kaip vadinasi tie augalai, kurių Grybas liepė prisirinkti?

[Meghan Natali Pritz]

Pusbalsiu keikdamasi panosėje Meghan saulėtą rudenio šeštadienį vaikščiojo po aptvarą su gyvūnais. Apskritai kalbant, švilpiukė ne itin mėgo gyvūnus, tačiau nebuvo taip, kad jų nekęstų. Gyvūnai buvo neatsiejama miško dalis, o mišką rudaplaukė labai mėgo, tad visai pakentė ir gyvūnus.
Tačiau šiandien Meghan čia buvo ne dėl gyvūnų, o dėl augalų. Tiksliau, dėl nekenčiamiausio per visą jos mokslų Hogvartse istoriją profesoriaus Matthew Turner (arba kaip Meghan jį vadindavo - misterio Grybo) kaltės. Jis liepė kitai pamokai priskinti kažkokių gėlių. Kalmakų ar kalmadų. Tačiau švilpiukė ne tik kad nežinojo, kur jų ieškoti, bet ir kaip jos atrodo, tad tiesiog maklinėjo po aptvarą tarsi tikėdamasi, kad tos gėlės pačios nukris jai prie kojų. Po gerų penkiolikos minučių rudaplaukė išgirdo pažįstamą balsą. Jis priklausė Meg geriausiai draugei Dori ir nors jos pastaruoju metu ne tiek daug bendravo, kiek, pavyzdžiui, pirmame kurse, Meghan vis tiek buvo prisirišusi prie klastuolės ir labai apsidžiaugė ją čia pamačiusi.
- Dori, - nusišypsojo, eidama link draugės, tačiau susiraukė išgirdusi jos klausimą. - Kas tiek plikakirmiai? Ai, tai mes juos turime surasti, kad rastume tuos augalus? - švilpiukės atmintyje atgijo misterio Grybo balsas, aiškinantis tai. - Tie augalai vadinosi... kalmakai ar kalmadai. Kažkas tokio, nepamenu tiksliai. Tačiau koks skirtumas? Vis tiek herbologijos po šių metų nebesimokysiu.
Mergaitė buvo visiškai tikra, kad susikirs per herbologijos VML, o ir šiaip neketino savo ateities sieti su šiuo betiksliu mokslu.
- Taigi, - vėl prabilo dairydamasi aplink. - Ko mes tiksliai ieškome? - paklausė. - Beje, seniai kalbėjomės. Kas naujo?

[Dori Mendel]

- Kažkokie šlykštūs kirminai, - nusišypsojo draugei.
Kaip buvo gera matyti Meg! Mintyse pralėkė nuotykis kambaryje be durų, kur jos abi ir susipažino, kelionės į Hogvartsą ir iš jo traukiniu, visi tie reikalai su Apelsinu ir begalė dienų, kai jos abi laiką leisdavo pilyje arba lauke.
- Kalmadai. Tikrai kalmadai. Taip, dairykis didžiulų šlykščių kirminų. Arba skylių žemėje, - atsiduso ir pradėjo lėtai eiti ieškodama bent kokio nors plikakirmių ženklo.
Apie plikakirmių išmatas ir gleives klastuolė nusprendė bent kol kas nutylėti, nes bijojo, kad draugė atsisakys ieškoti kalmadų, o mokytis juk reikėjo.
- Tada reikės kasti ir ieškoti tų kalmadų, jie turėtų būti kažkas panašaus į mėlynas gėles. Oi, nežinau, - atsakė. - Negaliu sustoti rūkyti. Vaikų namuose tai tiesiog privaloma, nes nenoriu būti nepritapėle, o čia, Hogvartse, tai nepriduoda jokios vertės. Bet aš pripratau, Meg! Kaip man liautis?.. Ir dar, nežinau, kas vyksta tarp manęs ir Alano. Jis mane pabučiavo, bet jo šuo mums sutrukė ir dar tuo pačiu užklupo tokios dvi varnės! Tuo viskas ir baigėsi. Paprasčiausiai nebežinau, kaip įvardinti mūsų santykius, - kilstelėjo antakius. - O kaip laikaisi tu? Beje, Matthew Turner visiškas idiotas, ar ne? - pridūrė jausdama nesuvokiamą jausmą.
Širdis ėmė plakti tankiau, o viduje pasijuto ir kaltė, kad ji šitaip pasakė apie trečiame kurse jai tiek daug padėjusį žmogų, bet tuo pačiu ir piktdžiuga, kad tas žmogus ėmė ir taip šaltakraujiškai pasitraukė iš jos gyvenimo praeitais metais kartas nuo karto dar suteikdamas vilties.
Beeinant kažkoks į kupranugarį panašus gyvūnas, tik daug mažesnis, išleisdamas bjaurų garsą nuteškė seilių pliūpsnį merginų link. Ir štai, Dori pečiai pasidarė gleivėti net nepamačius plikakirmių.
- Fui, fui, fui! - ėmė rėkti ir purtytis Mendel. - Nuvalyk, fui, nuvalyk!

[Meghan Natali Pritz]

Dieve, kaip Meghan nekentė kirminų! Visokio dydžio ir pavidalo gleivėti padarai rudaplaukei kėlė pasišlykštėjimą. Apskritai, ji pripažino tik paukščius, na ir, reikalui prispaudus, kokius mielus ir pūkuotus padarėlius. Tačiau tikrai ne plikus, gleivėtus ir šlykščius.
Tačiau niekur nesidėsi, ir mergina patraukė per aptvarą drauge su Dori klausydamasi jos pasakojimo ir ieškodama skylių žemėje.
- Girdėjau apie kerus, kurie leidžia atprasti nuo priklausomybių, - tarė išklausiusi. - Neprisimenu, tačiau kažkur esu užsirašiusi. Jei norėsi, galiu paieškoti. - pasiūlė. - O dėl Alano... na, aš tikrai nesu ekspertė santykiuose, Dori, - šyptelėjo. - Tačiau vis tiek siūlau su juo pasikalbėti. Arba tiesiog palauk ir žiūrėk, ką jis darys. Ir taip, Turner yra pats didžiausias grybas, kokį tik šis pasaulis matė. Matyt nekeista, kad dėsto herbologiją.
Merginos žingsniavo toliau. Dori paklausė, kaip einasi Meghan, tačiau ši kurį laiką tylėjo. Nebuvo tikra, kaip jai einasi. Galiausiai prabilo:
- Jei nuoširdžiai, Dori, esu visiškai pasidavusi gyvenime. Žinai mano istoriją: tėvai mirė, sesuo paliko. Įsivaikino Veronica - aš nuo jos pabėgau. Įsivaikino Quentin - jis mane paliko. Net nežinau, kur leisiu kitas vasaros atostogas ar ką darysiu. Esu tikra, kad susikirsiu moksluose, tačiau tai man net nerūpi. Bijau, kad galiu pasukti blogu keliu. Ir šiuo metu tu esi vienintelis mano artimas žmogus. - tyliai prisipažino.
Tačiau šis jos prisipažinimas buvo nutrauktas kažkokio kupranugario (ar panašaus į jį), kai jis sugalvojo, kad būtų gera idėja apspjauti Dori. Meghan išsitraukė lazdelę ir burtų pagalba padėjo draugei. Tada nukreipė ją į tą kupranugarį.
- Stupefy.
Padaras sustingęs nukrito ant žemės ir švilpiukė, be jokios išraiškos ant veido, perlipo per jį ir patraukė toliau. Jai nerūpėjo tas padaras. Jis pakenkė Meghan draugei ir stojo jai skersai kelio, vadinasi, jo reikėjo atsikratyti.
Paėjusi kelis žingsnius rudaplaukė pamatė žemėje kažkokias skylutes ir pasisuko į Dori.
- Dori! Man regis, radau. Ateik!
Mergina pritūpė šalia skylučių ir pabandė pažiūrėti iš arčiau.

[Dori Mendel]

- Tikrai? - Dori susidomėjo kerais, apie kurios užsiminė Meg. - Gerai, gali paieškoti, - sutiko. - O kam tau jie? Tikiuosi, bent jau tu nerūkai? - nusijuokė. - Nežinau, kaži, ar aš Alanui ką nors sakysiu, - atsiduso. - Jis vaikinas, jis tegul ir imasi iniciatyvos, - nusprendė.
Kai tas gyvūliūkštis apspjaudė Dori, švilpė ne tik, kad padėjo apsivalyti, bet ir sustingdė tą padarą. O čia tai mano draugė, mintyse pagalvojo tamsiaplaukė ir klastuoliškai šyptelėjo. Juk visi kiti draugai būtų ėmę sakyti, kad čia tik gyvūnas ir tokia jo prigimtis - spjaudytis. Ar ne?
Po to, kai Meg pasipasakojo apie savo situaciją, Dori paglostė jai petį.
- Abi mes tokios, tiesa? - apmaudžiai šyptelėjo. - Gyvenimo mėtomos. Aš irgi dar pavasarį nežinojau, kur ir kaip gyvensiu, - atsiduso. - Bet viskas bus gerai. Pamatysi. Vis dėlto ne tiek jau ir daug liko iki pilnametystės. Ir nebūsim nuo nieko priklausomos.
O tada Meg žemėje pastebėjo skylutes.
- Taip! Man atrodo, kad čia tai, ko ieškome!
Penktakursė mostelėjo burtų lazdele ir žemė ėmė kastis. Dori tikėjosi, kad čia tikrai plikakirmių namai ir kad jos tuoj pamatys tą augalą.
- Žinai, o kalbant apie Matthew Turner, - kalbėjo kasantis duobei, - ar tu girdėjai, kad jis buvo įsivaikinęs mokinę?

[Meghan Natali Pritz]

 - Nerūkau, - tarstelėjo ir nusišypsojo. - Jį radau atsitiktinai ir pagalvojau, kad kada nors gali praversti, juk žinai, man patinka kerėti.
Eidama Meghan dar kartą apmaudžiai apsvarstė savo gyvenimo situaciją.
- Žinai, laukiu nesulaukiu, kol būsiu pilnametė. Tada bent jau galėsiu savarankiškai gyventi ir nereiks man kiekvieną vasarą belstis į tuos suknistus vaikų namus. Neįmanoma. Turbūt šiemet grįšiu į savo seną namą Olandijoje ir ten kaip nors prastumsiu vasarą. O tada neužilgo ir pilnametystė. Tereikia išgyventi du apgailėtinus metus.
Mergina atsiduso. Du metai, nors ir buvo, palyginti, nedaug, vis tiek rodėsi kaip amžinybė. Gerai bent, kad rudaplaukės gimtadienis buvo vasarą. Greičiau ateis ta pilnametystė ir laisvė.
Dori pradėjo kerais kasti duobę ir vėl prabilo apie profesorių Grybą. Meghan su džiaugsmu ėmėsi šios temos.
- Buvau girdėjusi apie tai. Regis, ji buvo vardu Deo, ar kažkaip panašiai, tik už mus bent keliais metais vyresnė. Girdėjau, kad ji vienintelė priežastis, kodėl Turner dirbo profesoriumi. Neįsivaizduoju, kaip tokį nemokantį kerėti alkoholilą priėmė į mokyklą dirbti. - nusijuokė.
Duobutė pilnai išsikasė ir Meghan pažvelgė vidun. Ten mėlynavo kažkokios gėlės.
- Dori, - prabilo. - Man regis, čia yra tai, ko mes ieškome.
Tačiau kaip mat pašoko ant kojų.
- Kaip jas paimsime? Vadink mane beprote ar baile, tačiau aš rankos į tu kirminų irštvą nekišiu, net nesvajok.
Sukryžiavusi rankas ant krūtinės mergina blykstelėjo akimis laukdama draugės atsakymo.

[Dori Mendel]

Dori atsiduso, kai Meg pasakė, kad ketina prastumti vasarą senuose namuose Olandijoje. Tačiau žinojo, kad draugė yra užsispyrusi ir jeigu jau norės tai padaryti, padarys, ir niekas jos nesustabdys.
- Tačiau būk atsargi, - rimtai tarė. - Juk žinai, kas man buvo po tokios vasaros. Aišku, taip atsitiko dėl to, jog kažkas ieškojo mano mamos. Bet vis dėlto. Vienai būti nėra labai saugu, - prikando lūpą. - Praeitą vasarą supratau tai. O vaiknamis... Na, jame yra maisto ir kur miegoti, - apmaudžiai šyptelėjo. - Aš irgi laukiu pilnametystės. Tačiau tada, Meg, mes turėsime pačios save išlaikyti. Man neramu. Laikas taip greitai bėga... Ar bent nutuoki, ką norėtum dirbti? Nes aš tai ne, - nusijuokė.
Kai merginos ėmė kalbėtis apie Matthew ir Meg pasakė girdėjusi, kad herbologas buvo įsivaikinęs mokinę ir dar žinojo Deoiridh vardo trumpinį, tamsiaplaukė suglumo.
- Buvai girdėjusi? - išpūtusi akis paklausė. - Bet... bet iš kur? Meg, toji Deo buvo mano draugė. Ir taip gavosi, kad aš sužinojau, jog Grybas yra ją įsivaikinęs. Jie manęs prašė niekam nesakyti, sakė, kad tai didžiulė paslaptis, apie kurią nežino net direktorė. O čia, pasirodo, žino visa mokykla, - susiraukė. - Grybas pavasarį mane apkaltino, neva aš prasitariau. Bet ilgą laiką apie tai nežinojo nei Alanas, nei tu. Aš niekad nieko niekam nesakiau! O jis mane kaltino, - primerkė akis ir sučiaupė lūpas. - Taip, Grybas visiškas idiotas.
Meg pradėjo kalbėti apie tas gėles ir Dori prisiminė, kad kerais kasa duobę. Ši jau buvo gerokai per didelė. Sustabdžiusi kerus mergina žiūrėjo į mėlynus augalus. Veidas ėmė švelnėti ir galiausiai Mendel susijuokė.
- Aš kasiau, o tu skink, - mirktelėjo juokaudama. - Diffindo, diffindo, diffindo, - ėmė pjauti augalų kotus, kad paskui galima būtų gėles atsiskraidinti. - Winggardium leviosa, - pradėjo skraidintis jas į kibirėlį.
Tačiau spėjus atsiskraidinti vos dvi mėlynas gėles, pro pat merginas praskrido kažkoks didžiulis didžiulis paukštis, kuris šmurkštelėjo atliekas iš savo kūno tiesiai į tą duobę. Likę augaliukai, laukę savo eilės, kol bus paimti, dabar kankinosi mirštantys to paukščio fekalijose.
- Aš nekenčiu gyvūnų, nekenčiu, nekenčiu! - suriko Dori ir ėmė trepsėti kojomis. - Dabar mums teks ieškoti kito tų parazito urvo! - žanduose plykstelėjo raudonis, o veidą iškreipė pykčio grimasa. Tą paukštį norėjosi nudėti.

[Meghan Natali Pritz]

Dori klausimas apie ateities karjeros galimybes kiek išmušė Meghan iš vėžių. Tiesa ta, kad švilpiukė apie tai nebuvo susimąsčiusi. Jai rūpėjo tik suaugti ir nebebūti priklausomai nuo nieko. Kai rudaplaukė buvo mažesnė, jai atrodė, kad stuktelėjus pilnametystei ji staiga taps protinga ir savarankiška. Augdama suprato, kad viskas nėra taip paprasta, tačiau vis dar neprisivertė galvoti apie karjeros galimybes. Viskas atrodė per nuobodu ir per paprasta.
- Tiesą sakant, neįsivaizduoju, - atsakė. - Tačiau ką nors sugalvosiu. Bent jau galėsiu gyventi ramiai, nesibaimindama kokių vaikų namų tarnybų, - užvertė akis.
Rudaplaukė minutėlei pasinėrė į savas mintis, tačiau Dori netruko tęsti kalbą apie profesorių Grybą ir jo kažkokią globotinę.
- Juokinga, tačiau tam tikra prasme Grybas pats man pasakė. Buvo girtas ir pasakojo savo gyvenimo istoriją tam magijos istorijos profesoriui, kad ir koks jo vardas. Abu nevykėliai, nenuostabu, kad susigiedojo. O aš atsitiktinai ėjau pro šalį ir išgirdau. - gūžtelėjo pečiais, tačiau neslėpė šypsenėlės.
Klastuolė ėmėsi gėlių pjaustymo ir sandėliavimo. Meghan stovėjo šalia sukryžiavusi rankas ant krūtinės ir stebėjo draugės darbą. Atrodė, kad jau viskas bus gerai, tačiau tada atskrido kažkoks paukštis ir sugadino merginų Dori darbą. Švilpiukė pajuto, kaip jos lūpų kampučiai išsiriečia į nieko gero nežadančią šypseną. Tas paukštelis ką tik pasirašė sau mirties nuosprendį.
Staiga Meghan prisiminė Dori dar nepapasakojusi, kad yra animagė. Ta mintis iššaukė švilpiukėje juoką. Vis dar krizendama ji pasisuko į draugę.
- Dabar bus smagu, pasiruošk. - pranešė ir pasivertė į voverę.
Voveraitė nuliuoksėjo aptvaru, o tas paukštis, kaip ir reikėjo tikėtis, ją nusivijo. Meghan-voverė mikliai apsuko porą ratų aptvare, įsliuogė į medį ir, greitai atsivertusi, šūktelėjo Dori:
- Sustingdyk jį!
Tada vėl grįžo į voverės pavidalą ir pabandė išlaikyti paukščio dėmesį, kad Dori būtų lengviau pataikyti į taikinį.

[Dori Mendel]

- Del tų visų tarnybų tu esi teisi. Tačiau atsimink, kad turėsime pilnai pačios save išlaikyti, - atsiduso. - Tai šiek tiek gąsdina. Manau, kad viskas nebus taip paprasta, kaip atrodo dabar, - prikando lūpą.
O, taip, suknistas girtuoklis, pamanė tamsiaplaukė, kai Meg pasakojo apie tai, iš kur girdėjo apie herbologo globotinę. Priliuobęs pats išpliurpia, o aš lieku kalta.
- Kartą su Levanda užtikome jį visiškai nusitašiusį šiltnamyje, - nusikvatojo. Nebeketino slėpti nieko gėdingo apie šį profesorių.
Ir tada... ir tada Meg ėmė ir pavirto į voverę. Mendel tiesiog stovėjo be žado.
- Ką?! - išpūtė akis. - Del Merlino, Meg, kodėl man nesakei? - balse ir veide atsispindėjo nuostaba. - Kiek laiko tu gali pavirsti į voverę?
Dori sustingdė tą paukštį, kaip švilpė ir liepė, tačiau sparnuotasis dabar jau penkiolikmetei mažiausiai rūpėjo. Šis dabar gulėjo prie medžio, o klastuolė, netekusi amo, galvojo, kad tikriausiai būti animagu nėra jau toks retas reiškinys. Bet kodėl voverė? Aš juk nemėgstu voverių. Žinoma, aš jai to nesakysiu. Bet, po velnių. Vienas augina voverę, pagalvojo apie Alaną. O kita pati gali ja tapti.