0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Po pertraukos mergina nusprendė iš karto nueiti prie pamokos rekvizitų, su kerais žaisti nenorėjo, buvo beveik visiškai įsitikinus, kad jai taip ar taip nepavyktų, o be to jai jau buvo pasibaigusios ir anksčiau pasiimtos strėlės. Ji buvo nusiteikusi gana pozityviai, nes tikrai matė per pamoka padarytą pažangą. Taip tai buvo nedaug, bet palyginus tai, kad ji pirmą kartą rankose laikė lanką, buvo gana geras rezultatas.
Į rankas pasiėmusi pakankamai strėlių ji apsisuko ir nužingsniavo į tą pačią vietą kur šaudė pirmiau. Šį kartą jau maždaug gaudėsi kaip geriau stovėti ir tempti lanką, todėl šūvis išėjo visai neblogas. Pirmą kart pataikė į taikinį. Nors vidurį prašovė kaip turi būtį,, strėlė jau buvo įsmigusi kelis centimetrus nuo taikinio krašto. Šovė dar keliolika kartų, iki kol vėl pasibaigė strėlės. Rezultatai buvo - dauguma strėlių taikinio nepasiekė, bet buvo ir kelios kurios jau styrojo taikinyje. Taip pat kelios, dvi ar trys, strėlės buvo gražiai įsmigusios, jei ne į viduriuką, tai labai arti jo.
Subėgiojusi pirmyn atgal iki strėlių krūvos, ji grįžo su dar viena sauja strėlių. Užsiėmimas jai patiko todėl strėlių nepagailėjo. Buvo apsupta labai pakilios emocijos, didžiavosi savimi, kad taip gerai sekasi, todėl nusprendė pradėti šaudyti į judančius taikinius. Idėja nebuvo geriausia ir kiek numušė jos pasididžiavimą. Iš viso pataikė į vieną judantį žmogaus skeletą ir tai į tą kuris buvo arčiausiai. Į judančius objektus taikytis buvo sunkiau ir tai atėmė daugiau jėgų, todėl ji nusprendė pasilikti ties vietoje stovinčiais taikiniais. Geriau taikys į tolimesnius taikinius.
Iššaudžius visas strėles pakili nuotaika sugrįžo, bet kartu atsirado ir maudžiantys rankų raumenys. Buvo pataikiusi į bent tris toliau esančius taikinius, daug strėlių smigo ir į pirmą , arčiausiai esantį taikinį, netrūko ir ant žemes nusileidusių strėlių. Bet pamokos užduotį jau buvo atlikusi, todėl raumenų kankinti nebenorėjo ir nuėjo padėti lanką į tą pačią vietą kurioje jį rado. Ką išsineš iš šios pamokos, tai, kad ateityje laisvu metu reikės prisiminti šaudymą iš lanko ir galbūt netgi užsiimti tuo kiek rimčiau.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Mulungu stovėjo kvidičo aikštėje ir džiaugėsi. Jeigu gerai suprato, šita pamoka turėjo būti apie žmones, kurie nėra burtininkai. Angliško žodžio jiems apibūdinti neprisiminė, suahili kalboje toks turbūt iš viso neegzistavo, tad berniukas nebūtų galėjęs aiškiai pasakyti, kaip vadinasi dalykas, kuriame dabar dalyvavo.
Dėl anglų kalbos žinių trūkumo berniukas, žinoma, negalėjo sudalyvauti ir teorinėje pamokos dalyje. Spėjo, kad būtų ką nors žinojęs - juk tarp ne burtininkų gyveno visą savo gyvenimą. Deja, teko tylėti ir laukti pamokos praktikos. Kam ji bus reikalinga, nežinojo: jeigu jie čia mokosi apie tuos, kurie neužsiima magija, jis ir taip viską žinos.
Pagaliau ta nuobodi teorinė dalis baigėsi, ir mokiniai pradėjo užsiiminėti sportiniais žaidimais. Mulungu toks variantas visai tiko: gyvendamas savo tėvynėje kasdien daug sportuodavo. Nesunkiai apibėgo kvidičo aikštę ir netrukus grįžo prie būrio. Neįsivaizdavo, ką daryti dabar, tačiau lankai nedomino: buvo pernelyg pažįstami. Tas kitas daiktas buvo nematytas, tad sudomino berniuką. Priėjęs paėmė kelias strėlytes ir atidžiai jas apžiūrėjo. Nelabai žinojo, ką reikėtų daryti, tad nutarė susirasti kokį žmogų, kuris galėtų viską parodyti. Žinoma, labiau būtų norėjęs kreiptis į berniuką, mat prie mergaičių vis dar jautėsi kiek nejaukiai. Ilgokai žvalgęsis norėjo prie kurio nors prieiti, bet daugelis jau buvo pradėję pamokos darbą, o trukdyti nesiryžo. Teko įsidrąsinti prieiti prie vienišos mergaitės. Mulungu lėtai žengė jos link ir per visą kvidičo aikštę užbaubė:
- Ačiū!
Plačiai išsišiepęs jis atkišo strėlytes mergaitei. Teliko tikėtis, kad ji susipras, ko iš jos norima, ir padės jam atlikti pamokos praktiką.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Šiandien sportuoti Elizabet neketino, todėl kol daugelis bėgo ratus aplink kvidičo aikštę, ši  tik stovėjo ir stebėjo visus dirbančius-sportuojančius. Kai dauguma mokinių jau apšilo ir pradėjo dirbti Vanesa nusprendė, kad praktinės užduoties imtis atėjo pats metas ir jai. Ji aišku jau buvo sugalvojusi ko ims - šaudymą iš lanko (viena), todėl atsargiai nuėjo iki tos vietos kur turėjo būti lanakai, bet didžiajam klastuolės nusivylimui - lankų nebeliko! Ji piktai tryptelėjo koja, sukryžiavo rankas ir atsistojo vidury aikštės. Tada, po kurio laiko, mergina apsidarė - su kuo čia būtų galima atlikti tą praktinę užduotį?
Staiga Hogvartso mokinė pastebėjo... Mulungu! Jis irgi lygtais ieškojo su kuo galima dirbti drauge, nes rankose laikė strėlytes, nieko šalia nebuvo (turbūt akivaizdu kodėl) ir jis įdėmiai žvalgėsi. Klastuolė apsisuko ir pradėjo sparčiu žingsniu tolti nuo Mulungu. Ji buvo tvirtai apsisprendusi - jau geriau nedirbs, negu dirbs kartu su Mulungu.
Elizabet tikėjosi, kad berniukas jos nepamatys, bet buvo per vėlu. Jis pribėgo prie jos ir ištiesė strėlytes, o tada dar ant viso kvidičo stadio užriko "AČIŪ", vos neapkurtindamas Vanesos.
- Prie ko tas "Ačiū", juk nieko nepadariau - klastuolė nežinojo, kad Mulungu nemoka angliškai, todėl tęsė. - Na gerai, jau gerai... Sutinku. (sutiko tik todėl nes, būtų buvę per daug nemandagu atsisakyti) Bet! - pridūrė ji, kai pastebėjo, kad berniuko veidas lyg ir linksmėja (o gal ji tik prisigalvojo). - Su viena sąlyga. Tu daugaiu taip neberėksi ir nebebandysi manęs apkurtinti.
Tai pasakiusi pirmakursė rimtu veidu nužvelgė Mulungu ir laukė kol šis (ne)sutiks.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
 Amelijai jau skaudėjo rankas, o ji dar buvo nepataikius nei vienos strėlės. Mergaitė labai nusivylės savimi. Ji manė, kad jai seksis geriau, o be to, Amelija manė, kad šaudymas iš lanko yra įdomus dalykas, todėl pripažinti, kad jai neišeina buvo labai apmaudu. Amelija priėjo kaliais žingsniais arčiau taikinio. Bandydama ignoruoti skaudančią ranką įtempė lanką ir iššovė. Šį kartą iki taikinio trūko labai nedaug. Amelija bandydama nepasiduoti greitai dar kartą iššovė.
- Pavyko! - nepajuto kaip sušuko Amelija. Jai pasidarė gėda, kad taip garsiai rėkavo, todėl ji vėl paėmė naują strėlę ir įsidėjo į lanką. Vėl šovė, bet nepataikė. Dar labiau susigėdus, nes dabar gal į ją žiūrėjo kiti mokiniai, Amelija nuėjo prie kito taikinio. Šį kartą ji pataikė iš pirmo sykio. Amelija apsidžiaugė ir ėmė šaudyti toliau. Sekėsi daug geriau negu prieš tai. Gal ten koks užkeiktas taikinys buvo? Pagalvojo mergaitė. Atsakymo nežinojo, bet dabar jai sekėsi tikrai gerai. Greitai ji perėjo prie judančių taikinių. Neišėjo iš pirmo karto, bet Amelija to ir nesitikėjo. Dar truputį pašaudžius ir pamačius, kad pamoka jau greitai baigsis, Amelija sudėjo darbo priemones į vietą. Ji buvo sušilus, bet patenkinta. Kaip gerai, kad tuoj pietūs, nes aš labai išalkau. Pagalvojo Amelija, žiūrėdama, kaip tvarkosi kiti mokiniai. Tik dabar pastebėjo, koks čia chaosas. Mergaitė nustebo, kad to nepastebėjo anksčiau. Ji nusprendė, kad turbūt labai susikaupus dirbo, todėl nieko ir nematė, bet nusprendė daugiau apie tai negalvoti ir nusuko ilgesingą žvilgsnį į pilį, kur galės pailsėti.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Švilpis klausėsi pamokos teorijos. Ji jam buvo kiek nuobodoka, bet teko ją išklausyti. Išgirdęs pamokos praktikos temą trumpai šyptelėjo. Šaudymas iš lanko vaikinuką viliojo nuo pat vaikystės. Visi tie filmukai apie Robiną Hudą ir panašias personas kartais galima sakyti užburdavo švilpį. Jis vos profesoriui leidus pasiėmė strėles ir lanką. Bet, deja, išgirdo, kad reikia padaryti mankštą. Vaikinukas padėjo lanką ir apibėgo du ratukas. Pasiėmė lanką ir strėles atgal. Tada pabandė įdėti strėlę ir ją iššauti. Deja nieko gero nesigavo. Pilkaplaukis apžvelgė strėlę. Jos gale surado įpjovimą. Pabandė įdėti strėlę dar kartą. Šį kartą pavyko daug geriau. Tada stipriai įtempė lanką ir paleido strėlę. Ji nuskrido iki pat taikinio ir pataikė į kraštą. Dėl to berniukas kiek nuliūdo, bet paėmė kitą strėlę. Tada įtempė lanką ir šovė. Šį kartą pataikė beveik į viduriuką. Nežinia čia buvo sėkmė ar tiesiog geras nusitaikymas, bet pilkaplaukis buvo labai patenkintas savimi. Greitai Jones pavardę nešiojantis vaikinas pagriebė dar vieną strėlę ir šį kartą vaikinukas pataikė tiesiai į viduriuką. Rudas akis turintis vaikinas pašoko ir suriko iš džiaugsmo.Tai buvo tik sėkmės reikalas. Tu pats be sėkmės taip šauti negalėtum pasakė vaikinuko pasąmonė. Ačiū ištarė mintyse ir atsiduso. Kartais jo pasąmonė elgdavosi daug baisiau nei kokie vaikai, kurie tyčiojosi iš Ryan žiobariškoje mokykloje. Tada švilpis vėl paėmė strėlę ir įtempė templę. Tada primerkė vieną akį ir nusitaikė. Greitai šovė ir vėl pataikė į viduriuką. Panašu, kad tai nėra vien sėkmė. Cha pasakė savo pasąmonei su šypsenėle. Ar jis išprotėjęs? Gal šiek tiek.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Ryan Jones »
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
  Praėjus penkioms minutėms nuo to momento kada Heidi ėmė judėti ir daryti kažką panašaus mergaitė sustojo ir ėmė kvėpuoti bandydama atgauti mažai prarastą kvapą. Kadangi neatsirado nieko kas galėtų dirbti poroje kartu su tamsiaplauke, šioji nuėjo pasiimti lanko kartu su strėlėmis. Aišku klastuolė taip pat nenorėjo dirbti poroje vien dėl to, nes būtų tekę mėtyti strėlytes, kas atrodė kaip labai neįdomi praktikos veikla.
  Grįžusi į vietą su reikalingais daiktais dirbti individualiai Heidi išsitraukė pirmąją strėlę ir pabandė įtempti lanką ir iššauti strėlę. Aišku iš pat pradžių to nepavyko padaryti, nors mergaitei ir buvo tekę vieną ar kelis kartus šaudyti iš lanko. Po kelių minučių bandymų tamsiaplaukei pagaliau pavyko teisingai įdėti strėlę, įtempti lanką ir mirties pagaliuką nušauti pakankamai toli, bet nepakankamai, kad pataikytų į taikinį.
  Po kelių beveik sėkmingų ir nesėkmingų šūvių klastuolei baigėsi strėlės, tad teko panaudoti Accio burtažodį, kuris pagal viską turėjo padėti susirinkti šiuos pagaliukus ir išvengti sužeidimų ar mirties. Dar dešimtis šūvių ir pagaliau Heidi pataikė į pirmąjį taikinį, kas ją labai pradžiugino ir privertė dar labiau stengtis pataikyti į dar bent tris likusius taikinius.
  Vienas šūvis - pro šalį, antras - pro šalį, trečias - pro pat taikinio kraštą ir galų gale ketvirtas buvo sėkmingas ir strėlės galas sulindo į minkštą taikinį. Taip panašiai tęsėsi dar porą kartų kol galų gale buvo pataikyta į paskutinius du taikinius.
  Surinkusi strėles iš mūšio lauko mergaitė nunešė jas su lanku į tą pačią vietą iš kurios paėmė. Gražinusi daiktus tamsiaplaukė atsipūtė ir apsidžiaugė, kad ši nors ir įdomi praktika pagaliau baigėsi.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Mergaitė pradėjo daug šnekėti, tad nenuostabu, kad Mulungu nieko nesuprato. Vis dėlto ji nuo jo nepabėgo, tad galbūt buvo galima tikėtis, kad sutiko. Taigi afrikiečio lūpose pradėjo rastis šypsena, kuri vis labiau ir labiau platėjo. Įbrukęs dalį strėlyčių mergaitei į ranką jis padėkojo:
- Labas!
Žinoma, ištarė tai tokiu pat garsumu kaip ir viską, ką tik pasakydavo. Dabar jau labai plačiai šypsojosi ir patenkintas patraukė darbo vietos link. Iš pradžių šiek tiek sutriko, mat ten mokiniai šaudė lankais ir daug didesnes strėlęs, tačiau susivokė ne ten nuėjęs. Dar kartą nužvelgęs viską aplinkui suprato, kur reikia eiti, tad dar plačiau išsišiepęs pažvelgė į mergaitę ir beveik bėgte pasileido ten link.
Niekad nebuvo tekę užsiimti ta veikla, tad gerokai jaudinosi, tačiau galiausiai paėmė vieną strėlytę. Gerai ją apžiūrėjęs tarėsi suprantąs, kaip reikia mesti, tad paleido ją taikinio link. Tiesą sakant, džiaugtis galėjo nebent tuo, kad strėlytė nuskrido į teisingą pusę, mat neįveikė net pusės kelio iki taikinio. Mulungu pasijuto nejaukiai: negalėjo prieš šitą mergaitę pasirodyti esantis nevykėlis. Juk, šiaip ar taip, jis yra pirmojo genties medžiotojo vyriausiasis sūnus. Paskubomis paėmęs antrąją strėlytę vėl nusitaikė. Kelias akimirkas mąstė, ką padarė ne taip, kol galiausiai nutarė tiesiog pabandyti mesti ją šiek tiek stipriau. Arba gerokai stipriau.
Tai ir padaręs baisiausiai apsidžiaugė: strėlytė nepataikė į vidurį, tačiau ji buvo taikinyje. Mulungu pajuto pasididžiavimą savimi ir jau žinojo, ką rašys kitame laiške namo. Norėdamas parodyti ir mergaitei, kad džiaugiasi, atsisuko į ją ir ištarė:
- Skanaus!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Berniukas pasiėmė dar vieną strėlę. Tada įtempė templę ir šovė visiškai pro šalį. Vos nepataikė į visiškai kitą taikinį. Tai buvo tik sėkmė pasakė pasąmonė lyg ir nusijuokdama. Švilpis atsiduso ir šovė dar kartą. Šį kartą pataikė visai netoli viduriuko. Jones nusprendė, kad pakaks šaudyti į tuos nejudančius taikinius. Jis nuėjo prie judančių taikinių. Atsistojo į puolimo poziciją ir pradėjo šaudyti. Strėlės lėkė viena po kitos. Kai kuriuos pataikydavo visiškai į viduriuką kai kurios pro šoną, bet Ryan vis tiek buvo patenkintas. Strėlės gana greitai baigėsi.
- Accio strėlė, - pasakė išsitraukęs lazdelę vaikinas. Greitai strėlė jau buvo pilkaplaukio rankose. Jis ją šovė ir šį kartą pataikė tiesiai į judančio taikinio viduriuką. Baigęs savo praktiką priėjo prie profesoriaus.
- Atsiprašau, profesoriau. O jūs kada nors šaudėte iš lanko? - pasidomėjo vaikinas, kadangi jam buvo kiek nobodoka. Jis jau pataikė nemažai kartų ir nusprendė, kad to užteks. Švilpis kantriai laukė atsakymo ir paniro į pamąstymus. O kas jei vasarą pasidomėtų šaudymu iš lanko labiau ir susirastų vietą kur gali jais šaudyti. Tada gal taptų profesionalu šauliu ir viskas būtų labai smagu. Bet, deja, tėvai jam tikrai neleistų to daryti. Sakytų, kad tai nesaugu ir jam šaudyti visiškai negalima. Rudų akių savininkas išleido ilgą atodūsį ir apsižvalgė. Daugelis vaikų taip pat buvo pabaigę praktiką ir nuobodžiai laukė pamokos pabaigos. Švilpis  atsisėdo ant žemės ir pradėjo rauti žolę.
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Antroji pamokos dalis po incidentų ėjosi kiek geriau, mokiniai dirbo puikiai ir kai kurie tikrai stengėsi išmokti šaudyti lanku ne į žmones, o į taikinius. Tačiau taškų skaičiavimas nuėjo velniop, jis per tvarkymąsi su keliais mokiniai pražiopsojo daugelio pataikytas strėles, tad vaikščiojo su lapu rankose ir apsimetė, kad vis dar žymisi taškus. Ponaitis Jones iš ties taiklus!
-Taip, esu šaudęs iš lanko, tai dar dariau prieš pamokai prasidedant.-Atsakė į ponaičio užduotą klausimą.
-Taigi, iki pamokos galo liko kelios minutės, norėčiau padėkoti už daugumos mokinių puikų darbą. Kalbant apie rezultatus, jie yra pas mane, tačiau, kad būtų draugiška ir lygu, noriu pasakyti, kad draugystė visada laimi.-atidengė krepšį.-Visi pasiimkite po šokoladinį medalį, nes esate tikri šaunuoliai.-Pasakęs palaukė, kol mokiniai pasiims jo simbolinius prizus ir prisiminė, kad prieš pusvalandį jų dar nekentė, tačiau vis tiek pagyrė.
-Geros jums likusios dienos.-Vėl prabilęs pasakė Darren.
Mokiniam išsiskirsčius jis kaip visad pradėjo tvarkyti didžiulė betvarkę. Ir vėl.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »