[Auris Senkleris]

Auris drožė koridoriumi gana šauniai nusiteikęs. Rankose nešėsi maišelį šio bei ano nuotaikai pakelti. Pagaliau priėjo savo kelionės tikslą ir pravėrė duris. Čia turėjo vykti profesorių vakarėlis. Nieko iš jų Senkleris nepažinojo. Nors, gal kai mokėsi, tai ir dėstė kuris nors. Juk ne taip ir seniai vaikinas baigė mokyklą. Ketveri metai nuo to tepralėkė.
Bet kaip ten bebuvo jis norėjo susipažinti su savo kolegomis. O ir smagiai praleisti laiką Auriui visada patiko.
Klasėje pastebėjo sėdintį tik vieną iš profesorių. Auris pastatė savo krepšį, kurio turinys subarškėjo į stalą.
- Labas, - Kuo draugiškiausiai pasakė Auris. Kažkodėl viskas jam dabar kėlė juoką. Gal dėl aplinkos, kurion pateko. Pasijuto kaip Paauglystėje, kai šėldavo kokioje nors skylėje. Kur primėtyta butelių ir nuorūkų.
Iš maišelio ištraukė ir prie jau atneštųjų padėjo porą butelių raudonojo vyno. Turėjo dar ir Viskio, bet jo netraukė. Kol kas.
- O mes taurių turėsim? - Paklausė ir atsisėdo priešais Rafael'į.

[Matthew Turner]

Matthew buvo patenkintas. Išgirdęs Rafaelio pasiūlymą sutiko su džiaugsmu. Žinoma, gerti galima ir dviese, tačiau atėjo laikas ir susipažinti su naujais kolegomis, kurių šiais metais, tiesa, tebuvo du. Herbologas labai nuoširdžiai tikėjosi, kad Gloria neprisijungs. Užteko jam ir vieno karto. Bet Auris ir Quentin nebuvo padarę nieko blogo, tad teliko tikėtis, kad šiedu kolegos pasirodys ir sutiks kartu pakelti taurę.
Slaptos klasės link profesorius keliavo nešinas dviem buteliais visai neblogo raudono vyno. Nebuvo tikras, kiek gėrimo reikėtų paimti, bet nusprendė, kad ir kiti turėtų prisidėti prie vakarėlio. Turint omenyje vyno kokybę (o kartu, žinoma, ir kainą) tokio škoto indėlio tikrai turėjo pakakti. O jeigu ne... Ką gi, kiti profesoriai yra stipresni burtininkai, tad prireikus sugebės kiekį padidinti.
Pasiekęs reikiamas duris Turner jas plačiai atidarė ir tą pačią akimirką sustingo. Jam pasirodė, kad ant stalo stovi teleskopas. Ar turėjai balių dar prieš balių? sudraudė save herbologas ir papurtė galvą. Dar kartą pažvelgęs į tą stalą nušvito: tai visai nebuvo teleskopas. Tai buvo trys buteliai vyno. Nuostabu. Kažkas iš profesorių taip pat prisidėjo prie šventės. Toks variantas Turner visiškai tiko, tad jis nusišypsojo ir galiausiai įžengė pro duris.
- Sveiki sveiki, - žvaliai pasisveikino jis. Nepalyginsi šio pasisveikinimo su tais, kuriuos jis vis pasiūlo mokiniams. - Nepavėlavau, ar ne?
Į tokią šventę pavėluoti būtų tikra nuodėmė, tad Matthew patenkintas nusišypsojo. Jis atėjo laiku, vadinasi, be jo žinios nebuvo prarytas nė gurkšnelis kurio nors nuostabaus gėrimo.
- Ar dar kažko laukiam, ar pradedam? - paklausė jis, tikėdamasis, kad kuris nors atėjusių profesorių pasirinks antrąjį variantą. Šiaip ar taip, Rafaeliui ryžto tokiais klausimais tikrai netrūko. Taigi Matthew šyptelėjo ir viltingai atsisuko į prancūzą ir, ko gero, draugą.

[Gloria Clarke]

     Prakeikimas! Tie velniūkškaičiai (kad ir kas jie tokie būtų, Gloria, žinoma, kaltino mokinius) dabar ne tik vaidenasi pamokose ir padaro jas katastrofiškomis, o dar ir po jų, kai Gloriai oficialiai priklauso laisvas laikas, jie sugeba erzinti tą vargšą profesorę ir tampyti už nervų ūsų! Šiandien ryte albinosė rado tų niekšybių paliktus raštelius apie tai, kaip jie jos "maloniai laukia" kažkokioje smirdančioje nenaudojamoje klasėje! Į Hogvartsą grįžti buvo pati didžiausia kokia tik gali būti pasaulyje problema, net didesnė už Šventojo Voldemorto - kuris visai ne šventas - prisikėlimą!
     Jeigu anie netikšos yra tokie bukapročiai, kad rimtai pamanė, jog Gloria iš tiesų pas juos apsilankys, klydo... Net nėra žodžių nusakyti kaip smarkiai jie klydo! Tačiau atėjus ir praėjus pietų metui, Gloria tempėsi pluoštą įvairiausių popierių, ieškodama kokio nors kito kabineto, kur galėtų pravesti kitas Ateities būrimo pamokas. Ir ji lyg tyčia, o gal netyčia, patraukė tuo koridoriumi, kuriame yra įėjimas į tą prakeiktą nenaudojamą klasę, į kurią atvykti kažkas kvietė Glorią. Susinervinusi iki pat nervinių ląstelių pašaknų, profesorė nusprendė, kad blogiau nebus, jei įsiverš į tą klasę, pričiups mokinius, numuš po milijoną taškų ir paskirs penkiasdešimt areštų, tad nusprendė patraukti į tą nenaudojamą klasę ir, kas žino, gal netgi kabinetas jai patiks ir tenai buvus vedamos likusios Ateities būrimo pamokos?
     Įsiveržusi į klasę su trigubai stipresne uragano galia, Gloria išsižiojo vardyti kurie koledžai ir kiek taškų netenka, tačiau tada ji pamatė, kad čia visai ne mokiniai, o profesoriai! Ir, kad tave kur perkūnas, čia buvo ir... Matthew!!! Po paskutiniojo jų susitikimo, per kurį Gloria prisiekė sau niekada nebesusitikti su šiuo nevėkšla, jos neapykanta šiam herbologui augo kaip ant mielių - žiū, jau tuoj ir Hogvartso pilį praaugs.
     Išvydusi jį Clarke staigiu mostu išvertė visus pergamentus ir lapus, taip paskleisdama juos po visą klasę. Tuomet staigiai sugniaužė kumščius, užsimerkė ir pradėjo spiegti. Spiegė taip, kad net pačiai ausys paskaudo, tačiau nesiliovė. Kai galiausiai pritrūko energijos cypti, ji atsimerkė dėbė pirštą į Matthew ir šaltai sušnypštė:
     - Tu...
      Tuomet lyg niekur nieko, paspyrusi kelis išmėtytus lapus ant žemės, baltaplaukė priartėjo prie stalo, astitraukė kėdę, prisėdo ir nužvelgusi visus tarstelėjo:
      - Taaaaigi.... Sakykite, kuriam iš jūsų, vyrai, turėčiau užvošti per buką makaulę, už tai, kad palikote man kabinete prakeiktą raštelį?

[Auris Senkleris]

Va čia tai spektaklis. Tokio riksmo, Auriui dar nebuvo tekę išgirsti.
Jam prisėdus priešais Rafaelį, į klasę užėjo dar vienas Profesorius. Atrodė jis kuo puikiausiai nusiteikęs ir Auris jau norėjo siūlyti įsipilti gėrimo į taurę ir pasišnekučiuoti bet...
Staiga, trenksmingai atsivėrusios durys įleido moteriškę, kuri dabar spiegė. Ne prasčiau nei mandragora. Nusprendė Auris. Regis, tas jos pyktis buvo nukreiptas kaip tik į herbologą. Vargšelis. Užjautė jį Senkleris.
Pagaliau Mandragora nutilo ir įsitaisė prie stalo. Auris grakščiai mostelėjo lazdele ir visi ištaškyti popieriai subėgo į gražią krūvelę. Tada pakilo, perskriejo per klasę ir nutūpė šalia Profesorės ant stalo.
- Žinot, po šio jūsų nuostabiai stulbinančio pasirodymo, man atrodo būtų pats metas atsipalaiduoti. - Tarstelėjo jis, žvelgdamas į Glorią.

[Matthew Turner]

Diena nusimatė nebloga. Praleisti kiek laiko su Rafaeliu visada būdavo smagu. Na, gal ne tiek su Rafaeliu, kiek su jo turimu vyno buteliu. Šis kartas nebuvo kitoks. Naujasis kolega Senkleris nebuvo pažįstamas, bet vien jau tai, kad atėjo, parodė, kaip jis yra nusiteikęs. O jeigu profesorius nori išgerti, jis jau yra tinkamas kolega. Matthew nusišypsojo. Galbūt norėjosi daugiau kompanijos, bet ir trise galima smagiai išgerti. Herbologas prisiminė neplanuotas išgertuves sandėliuke po laiptais, kur jis viso labo norėjo pabūti vienas. Tada buvo smagu, nors apgirtus Monica ir buvo nemaloniai panaši į Daviną.
Tai, kad šį kartą susitikimas buvo planuotas, buvo tik geriau. Vadinasi, jis nebus vienintelis turintis vyno. Be to, buvo galima nesidrovėti. Būtent dėl to Turner paėmė butelį ir ramiai jį atkimšo. Deja, nespėjus pripildyti taurių (arba burnos, nes taurių nesimatė) šiuo tauriu gėrimu pasigirdo siaubingas trenksmas. Jis galėjo reikšti du dalykus: arba čia kažkokiu būdu atsidūrė Elliw, arba isterikė Gloria taip pat gavo kvietimą ir kažkodėl sugalvojo jį priimti. Nespėjus nuspręsti, kuris variantas būtų blogesnis, paaiškėjo, kad teisingas buvo antrasis.
- Ak, užsikišk pagaliau, - burbtelėjo juodaplaukis, kai atrodė, kad kolegės klyksmas susprogdins ausų būgnelius. Kai ji tai pagaliau padarė, paaiškėjo, kad susitikimas Londone nebuvo atsitiktinumas. Ji išties buvo siaubingai bjauri.
- Aš, aš, o ką? - neištvėrė Matthew ir galiausiai nugėrė godų gurkšnį. Gerai buvo tai, kad Auris pasirodė esąs stipresnis burtininkas ir kuo gražiausiai sutvarkė tai, ką isterikė Gloria skubiai pavertė jovalu. - Geriau išgertum.
Herbologas pastatė pradėtą butelį šalia Glorios ir atidarė dar vieną. Ne taip užtikrintai pasiūlė jį Senkleriui ir atsisuko į Rafael. Dabar atrodė, kad geriau jau jie gertų dviese - bent jau nereikėtų klausyti cypimo.
- Na, už ką išgersime? - paklausė ilgesingai žvilgčiodamas į magiškųjų gyvūnų priežiūros profesioriaus atsineštus butelius. Tik dabar susivokė nepasirūpinęs didesniu kiekiu vyno.

[Cassidy Melens]

Vovere sėdėjo savo kabinete ir žvelgė į didelį raudoną laikrodį. O rankose laikė neseniai gautą kvietimą kuris kvietė susitikti su kitais profesoriais. Mergina tuomet svarstė ką daryti, nes ji galėjo šiek tiek paskaityti, pasiruošti pamokoms ar net pailsėtų. Arba ji galėjo susipažinti su savo kolegomis apie kuriuos mėlynakė beveik nepažinojo. Dar šiek tiek palaukus profesorė nusprendė nueiti ir bent jau pabandyti  susipažinti su kitais profesoriais. Ėjo ji lėtai ir reikiamą kabinetą ji pasiekė daug vėliau negu reikėjo. Nors ir anglė buvo ganėtinai punktuali. Jau kai norėjo atidaryti duris merginos ausis pasiekė keistas spieginas. Ar tikrai reikėjo susitikti su profesoriais ? Sutrikusi savęs paklausė devyniolikmetė ir trumpai pastovėjusi koridoriuje pagaliau atvėrė duris. Ir tada jos mėlynos akys pastebėjo penkis butelius vyno ( iš kurių jau du buvo atidaryti ). O šviesiaplaukė pati negėrė ir nemėgo kai kiti gerdavo dėl to ji tai pamačiusi buvo šiek tiek nusivylusi bei tuo pačiu pikta, ant savęs, kad ten ji sumanė nueiti.
- Sveiki,- suniurzgėjo profesorė  ir nuėjusi į klasės galą
ant kėdės atsisėdo.

[Rafael Beaumont]

Greitai kabinete pasirodė nematytas profesorius, vardu Auris. Beaumont nusišypsojo apsidžiaugdamas, kad jo maišelis žvangėjo. Tai reiškė, kad naujasis kolega yra suprantingas ir rimtas žmogus.
- Labas, - atsakė į pasisveikinimą profesorius. Tada tyliai prancūziškai nusikeikė, mat taurių neturėjo.
- Ne, apie taures aš visai pamiršau, - tarė susiraukdamas savo antakius. Jis mąstė apie taurių priburimą, tačiau šiek tiek nenorėjo to daryti. Vis tik labai jau seniai užsiminėjo transfigūracija... Plius galima gerti iš butelių. Jų tikrai užteks visiems. Po kelių akimirkų kabinete pasirodė ir jo draugas Matthew. Rafael'is nusišypsojo, apsidžiaugdamas jo pasirodymu.
- Sveikas, manau, kad galime pradėt, kadangi... - sakinio baigti nespėjo, kadangi į klasė įsiveržė kažkokia spiegianti moteriškė. Prancūzas užsikimšo savo ausis dėl jos klaikaus spiegimo. Iš karto suprato, kad su šia kolege draugais nebus. Jis negalėjo prarasti klausos vien todėl, kad bendrautų su kažkokia pamišėle.
- Tu es un idiot complet, - po jos rėkimo susinervinęs pasakė profesorius. Gailėjosi, kad kvietė išgerti ir ją. Tai buvo tikrai kvailas sprendimas, kuris bent kol kas apkartins gėrimą. Vėliau pilkšvai melsvų akių savininkui tai tiesiog neberūpės, kadangi jis bus išgėręs.
- Tiesiog išgerkime už tai, kad mums ką tik nesprogo ausų būgneliai, - sumurmėjo suirzęs. Buvo baisiai piktas, kad ta cyplė ir alkoholio neatsinešė.

[Gloria Clarke]

     Glorios nuotaikos subjurimas buvo pasiekęs maksimumo lygį, tad nežinia kokio velnio šetono ji vis dar tūnojo čia su žmonėmis, tiksliau tai buvo vienas iš jų, taigi žmogumi, kurio nekenčia visa širdimi. Tačiau ji tūnojo ir žvelgė į visus susirinkusiuosius savo lediniu smerkiamu žvilgsniu.
     - Metas... ATSIPALAIDUOTI?! - nepatikėjo Gloria, kai kažkuris iš profesorių paskelbė, kad „pats metas atsipalaiduoti“. - Jūs norite pasakyti, kad man tokioje vietoje reikia atsipalaiduoti?! Ir juo labiau su tokiais žmonėmis šalia?
      Aprėkusi kažkokį kolegą, ji vėl atsilošė kėdėje, tačiau tuomet prabilo tas, kuris labiausiai ir prisidėjo prie Glorios nuotaikos sugadinimo.
     - Ak, tu, tu! Nepasimetinėk, kad viskas čia čiki piki! Toli gražu, taip nėra ir tu tikrai turėtum suprasti dėl ko taip yra! - baltaplaukė užvertė akis ir pasičiupusi nuo stalo vieną butelį pamakaliojo jį prieš nosį ir įtraukusi kvapo, kilstelėjo butelį prie lūpų ir nusiurbė gerą gurkšnį. Tuomet vėl vyptelėjo į Matthew ir mestelėjo:
     - Tau laimė šypsosi jau antrą kartą, čia vėl ne alus, - o tada jau tyliau, jog girdėtų tik herbologas, pridūrė: - Vis viena norėčiau tau dar kartą gerai vožtelti.
     Nusprendusi, kad likusią šio susibūrimo dalį, Gloria tik tylės (na nebent bus neišvengiama nieko neaprėkti), ji nepatogiai įsitaisiusi medinėje kėdėje užsikėlė kojas ant stalo ir po truputį ėmė gurkšnoti butelio turinį. Tik staiga pro praviras duris, kurių albinosė taip ir neuždarė, įžingsniavo dar viena profesorė ir Clarke nesusilaikiusi (jugi buvo davusi pažadą nebekomentuoti ir nebeplepėti nieko) sušnypštė:
     - Oho, o aš jau maniau, jog esu vienintelė moteris profesorė šiame pragare...

[Matthew Turner]

Matthew norėjo paprašyti Rafael butelio, bet daryti tą prie prakeiktos Clarke buvo nejauku. Jai įtikti ir taip nebuvo įmanoma, tad nereikėjo, kad kolegė palaikytų jį girtuokliu. Šiaip ar taip, juo herbologas (dar) nebuvo.
Panašu, kad turėjęs būti smagus vakarėlis visiškai griūna. Juodaplaukis viltingai žvilgtelėjo į klasės duris tikėdamasis, kad ateis ir Quentin. Jaunojo kolegos Matthew nepažinojo, bet kadangi už Glorią blogiau būti negali, norėjosi kuo didesnės kompanijos. Deja, įžengė ne vaikinukas, o kita menkai pažįstama kolegė - Vovere. Turner jau norėjo nusišypsoti ir pasiūlyti jai neegzistuojančią taurę, bet neatrodė, kad kolegė būtų gerai nusiteikusi. Herbologas suirzo. Ar kas nors čia buvo nusiteikęs išgerti? Laimei, Rafael tokio įvykio niekada nesugadins, o ir Auris, atrodo, nenorėjo laiko švaistyti veltui. Matthew šyptelėjo ir galiausiai paėmė vieną iš magiškųjų gyvūnų priežiūros profesoriaus atneštų butelių.
- Žinoma, už tai ir išgerkime, - sukikeno jis atkimšdamas butelį. Išgirdęs dar daugiau Glorios nesąmonių susiraukė ir neištvėręs burbtelėjo: - Čiaupk tu žabtus pagaliau.
Nugėręs godų gurkšnį profesorius palaimingai atsiduso. Dar keletas gurkšnelių ir bus galima pamiršti, kad ta isterikė baltapūkė sėdi toje pačioje patalpoje. Vovere neatrodė esanti tokia beviltiška, tad Turner atsisuko į ją ir paklausė:
- Gal nori ateiti arčiau ir paragauti vyno? Nereikia drovėtis. Visi savi.
Sukikenęs herbologas žvilgtelėjo į Rafael ir kilstelėjo antakius. Kol kas viskas klojosi ne taip, kaip planuota. Vis dėlto vyno buvo, jeigu ką, kolega jo padaugins, tad viskas ne taip jau ir blogai.
- Auri, - kreipėsi Turner žvilgsniu paskatindamas jaunąjį kolegą nesidrovėti paimti butelio. - Kaip tau pirmieji mokslo metai? Sunkus tas profesoriaus darbas, ar ne?
Juodaplaukis sukikeno ir dar kartą užsivertė butelį. Įsivaizdavo, kad Glorios Clarke buvimas toje pačioje klasėje privers išgerti nepalyginamai daugiau.

[Auris Senkleris]

Ar pagaliau aš galėsiu gurkštelėti? Buvo jau pats metas tą padaryti. Ir kai Matthew pasiūlė jam butelį Auris jį paėmė. Ir visgi, negalėjo praleisti pro ausis tos ponios Mandragoros žodžių.
- Atsiprašau, Ponia, panele mandrag... - Skubiai nutraukė save per pusę žodžio.
- Panele Clarke. Kas jums vis nepatinka? - Toji Profesorė sėdėjo susikėlusi kojas ant stalo ir vis dar atrodė nepatenkinta. Išgirdęs kolegos tostą, paliko ramybėje Glorią ir atsisuko į kitus.
- Nuostabus tostas. - Vyptelėjo ir pakėlė butelį su jais susidaužti. O tada išgirdo jam skirtą klausimą. Nuotaika kiek pakito. Po galais, per tą pamoką vos neprisidirbau iki ausų.
- Na... Apskritai negalėčiau niekuo skųstis. Yra kelios karingos sielos mano klasėje, bet šiaip... Nieko tokio nenutiko. - Aha, tik tu vos neužkerėjai mergaitės, kaukštelėjusios teleskopu per makaulę. Bet apie tai Auris neketino kalbėti.
- O jūs jau seniai čia dirbat? - Klausimas buvo skirtas tiek Rafael, tiek Matthew. Jie Auriui pasirodė seni geri draugai.

[Rafael Beaumont]

Ta moteris iš tiesų buvo labai bjauri. Beaumont pavardės nešiotojui ji labai nepatiko. Ji it grinčas, tik nori sugadinti ne Kalėdas, o šį pasisėdėjimą pagalvojo profesorius nepatenkintu žvilgsniu žvelgdamas į moterį. Apskritai toks moterų elgesys priversdavo jį nenorėti susirasti antros pusės, kuri būtų moteris. Su jomis labai sunku, ypač jei jos tokios kaip ši profesorė.
Profesorius sunkiai atsiduso toliau besiklausydamas moteries.
- Gal malonėtum nutilti? Mes tiesiog norime ramiai išgerti, moterie, - ištarė pilkšvai melsvų akių savininkas. Jis tenorėjo susipažinti su kolegomis, o gavosi taip, kad vos išsaugojo sveikus ausų būgnelius. Juk negalėtų mokyti vaikų jei jo ausų būgneliai sprogtų.
Galiausiai kolega susidaužė su juo buteliais. Profesorius šyptelėjo ir gurkštelėjo šiek tiek alkoholio. Skanus. Puikiai subrandintas ir išlaikytas vynas.
Greitai Rafael'is išgirdo klausimą iš Aurio ir, kaip suprato, tas klausimas buvo adresuotas jam ir Matthew, greičiausiai.
- Na, aš Hogvartse dirbu nuo to laiko kai pats pabaigiau Hogvartsą, nors galvojau, kad Hogvartse nepasiliksiu. Tačiau likau čia. ir Hogvartse magiškųjų gyvūnų priežiūrą dėstau jau penktus metus, prieš tai dar dėsčiau transfigūraciją vienerius metus, tačiau mokslas neįtraukė, - ištarė draugiškai šypteldamas.

[Cassidy Melens]

Vovere atsisėdusi pajuto, kad visai nereikėjo tądien eiti į tą profesorių susitikimą. Ir tuomet būtų šimtą kartų geriau, kad mergina nebūtų ten nuėjusi. Kokia kvaila aš buvau. Ko aš išviso tikėjausi ? Galvojo ir savęs klausinėjo profesorė tuo pačiu metu apžiūrinėdama klasę. Ji buvo netvarkinga, purvina, ganėtinai apleista ir pilna šiukšlių bei butelių. Gal ši vieta yra tradicinė kur susitinka profesoriai ir geria. Kilo vieną mintis šviesiaplaukei žiūrint į vieną tuščią alkoholio butelį. Apžvelgdama klasę buvusi varnė klausėsi apie ką šnekėjo kiti profesoriai. O kai išgirdo šnekant apie ją pačią nukreipė savo neįprastą ir šiek tiek žiaurų žvilgsnį į tą žmogų kuris apie ją šnekėjo. Ir tai padarė dukart nieko nesakydama ir daugiau nieko nedarydama. Po kiek laiko anglei tai labai atsibodo ir ji labai užsinorėjo tiesiog išeiti iš klasės. Bet ji tuo pačiu ir suprato, kad taip elgtis būtų ir nemandagu ir ne etiška. O prieš profesorius mėlynakė nenorėjo pasirodyti labai nemandagi. Ir dėl to  žemaūgė toliau nuobodžiaudama sėdėjo ir bandė gaudyti kiekvieną kolegų ištartą žodį.

[Alanas Senkleris]

Alanas kažkaip jaudinosi. Tiesiog degė iš nekantrumo. Nes šiandien jis, Dori ir Henrieta turėjo pradėti kai ką be galo svarbaus. Iškviesti gynėją Alanui atrodė kažkas ypatingo. Be to taip masino žinoti koks jis bus. Kaip atrodys.
Vienintelis dalykas šiandien nervino. Tai aišku buvo bjaurioji Bevardė.
- Galėtum šššliaužžžioti miššške ir tiek.
- Negalėčččiau. Noriu žžžiūrėti, kaip sssusssimausssi. - Alanas tik prunkštelėjo ir užsidėjo tą padarą sau ant pečių. Gyvatė nebuvo labai didelė. Dar gana maža, bet augo pasiutiškai greitai.
- Jei tu man trukdysssi.
- Aišššku trukdysssiu. - Jis išlėkė iš savo kambario ir dabar jau buvo šioje keistoje apleistoje klasėje kartu su Dori ir Henrieta.
- Sssveikosss mergiūkššštėsss. - Alanas žinojo ką ji sako. Bet jos ne. Be to Henrieta juk nežinojo, kad jis yra šnypštūnas.
- Nekreipkit į ją dėmesio. Kai nekreipi į ją dėmesio, ji nutyla. - Pasakė joms.

[Dori Mendel]

Dori kartais juokaudavo, jog Alanui baigiant Hogvartsą kartu su juo iškeliaus ir visas zoologijos sodas. Tad ir šiais metais ji nutuokė, kad raudonplaukis ir vėl atsiveš į mokyklą kokį gyvūną. Spėjimas pasitvirtino. Tačiau Alano pasirinkimas šį kartą merginą sužavėjo. Tai buvo šimtą kartų geriau už pelę, kuri pirmą kartą ją pamačius taip pat sukėlė klastuolei žavesį. Su gyvate buvo ne žavesys, bet nuostaba ir kažkoks keistas pasididžiavimas. Jeigu anksčiau Mendel vaikščiodavo su Senkleriu po Hogvartsą su Dingu bei Gringo ir vildavosi, kad niekas jų nepamatytų, tai dabar paauglė kaip tik norėjo, jog kuo daugiau akių išvystų ant jos gražuolio draugo pečių gyvatę.
Netrukus visi trys draugai jau buvo slaptoje klasėje, kurioje mokysis iššaukti gynėją. Tai planavo jau kurį laiką. Juk Dori jau penktakursė! Privalo žinoti, koks jos gynėjas!
- O kaip manai, ką ji galėtų sakyti? - paklausė Alano žiūrėdama į gyvatę.
Dori nebuvo tikra, ar Alanas yra pasakojęs Henrietai apie savo ypatybę, todėl tiesiai šviesiai nepaklausė, ką gyvatė sakė. Tačiau Mendel žinojo, jog Alanas suprato šnypštimą ir klastuolei buvo velniškai smalsu.

[Henrieta Poter]

  Henrieta su nekantrumu laukė šios dienos, kai pagaliau ji su savo draugais - Dori ir Alanu mokysis iškviesti gynėjus. Šią savaitę Poter iš galvos niekaip nedingo mintys kaip atrodys jos gynėjas. Grifė įtarė, kad jos gynėjas gali būti katinas, nes jos pačios auginamas katinas Cinamonas gyveno su ja dar prieš tėvų netektį, o vėliau padėjo nustumti liūdesį po jų mirties.
  Atėjus į klasę Henrieta pastebėjo, kad Alanui ant pečių tupi gyvatė kurios anksčiau grifei dar neteko matyti. Ji kažką sušnypštė ir grifė susimąstė, kad būtų šaunu, jeigu būtų galima žinoti ką ji pasakė. Žinoma, Alanas, kaip gyvatės šeimininkas gal ir nujaučia, ką ji galėjo pasakyti, tačiau būtų visai įdomu jeigu jis galėtų susikalbėti su gyvatėmis, kitaip tariant, būtų šnypštūnas.
  Henrieta dar nebuvo kalbėjusi su Alanu apie jo, kaip burtininko ypatybes, tad nežinojo ar draugas galėtų būti šnypštūnas. Galbūt kada reikės paklausti, arba jis pats pasakys. Priėjusi prie draugų grifė pasisveikino:
- Sveiki, na tai nuo ko pradėsime?