[Magdelė]

 Vilė atėjo į klasę labai patenkinta, žvali ir laiminga. Per atostogas ji ne tik spėjo pailsėti, išsiūsti dovanas ir susitikti su draugais, bet dar ir pavyko aplankyti Haną, kuri dabar gyveno su Semu.
 Pasidėjusi daiktus ant stalo, mergina apžvelgė klasę. Keista, bet jai atrodė, kad čia vis dar tvyro jos rožių kvapo gaiviklio dvelksmas.
 Naktis buvo pati tinkamiausia kosmoso stebėjimui - giedra, šiek tiek vėsu. Dangus - tamsus lyg juodas aksomas, nubertas deimantų kruopelėmis ir padabintas dideliu apvaliu perlu - pilnatimi.
 Iki pamokos buvo likęs dar pusvalandis, taigi Vilė nesusilaikė ir užsiropštė ant stogo. Nakties dangaus vaizdas ramino. Išvydusi raudoną žiburėlį virš debesų, mergina suskubo nulipti - laikas pradėti pamoką.
 Ji atsistojo klasės viduryje. Mokiniai dar tik rinkosi, taigi ji kantriai palaukė ir prabilo:
 - Džiaugiuosi, kad susirinkote. Tikiuosi gerai praleidote atostogas. Šiandienos tema meteoritai ir kometos. Teorijos bus labai mažai, bet, galiu pasakyti, laukia įspūdinga praktika.
 Taigi pirmasis mano klausimas - kas yra kometos ir kas yra meteoritai? Kuo jie skiriasi?
 Pirmoji teorijos dalis iki rytdienos 18:00. Jei nežinote, kaip atsakyti, klauskite manęs. Galite paiešoti informacijos internete, nes atsakymas turi būti tikslus.

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Kaip visados pirmame suole sėdėjusi Kristina klausėsi visa išsišiepus mokytojos ir stengėsi būti kuo aktyvesnė. Išgirdusi mergaitė užduotį tuoj pat atsakė:
- Kometos yra mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą (kometos skraistę) arba uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo. Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui. Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus.
Per visą Žemės istoriją meteoritai nuolatos krito ant žemės paviršiaus. Kai kurie šių kritimų buvo katastrofiški, o kai kurie meteoritų kritimai nepadaro jokios žalos, nes didžioji jų masės dalis sudega atmosferoje. Tik dideli meteoritai palieka susidūrimo žymes – kraterius (astroblemas). Vieni iš žinomiausių meteoritinių kraterių pasaulyje pavyzdžių yra krateris Arizonoje, vadinamas Velnio kanjonu ir Vulf Kriko krateris esantis Australijoje. Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų. Šis meteoritas yra Namibijoje, Grootfonteino miesto pakraštyje, pavadintas Hoba fermos, kurioje buvo rastas, vardu (Hobos meteoritas). Žinomiausias pasaulyje meteoritas yra Mekos Šventasis akmuo. Jie skiriasi tuoj, kad meteoritai yra didesni negu kometos.
Atsakiusi Kristina nuo ilgo kalbėjimo sėdėjo vietoje ir atsigėrė vandens.

[Trevonie Glitynė]

Įėjus į klasę, Trevonie pastebėjo, kad beveik visos laisvos vietos jau užimtos. Pirmakursė atsiduso ir kuo greičiau nėrė į pirmą pasitaikiusią vietą, nes kol kas astronomija buvo jai įdomiausia pamoka ir ji su nekantrumu laukė pamokos pradžios. Beveik visas atostogas praleidusi prie knygų, mergaitė dabar svajojo apie ramų poilsį, tačiau dabar reikia susikaupti... Per savo svajones apie artėjantį vakarą Glitynė neišgirdo mokytojos pasisveikinimo, tačiau dar spėjo išgirsti pamokos temą. Kas yra kometos ir kas yra meteoritai...?
-Žinau! Tikrai, žinau..., - sušuko grifiukė ir išsitraukė pergamentą, kuriame buvo jos ranka surašytas atsakymas į mokytojos klausimą.
Kometa – mažas kosminis kūnas, skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui.
Kometą sudaro trys pagrindinės jos dalys: branduolys, galva ir uodega. Branduolys yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo.
Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant Žemės paviršiaus. Didžiausias kada nors rastas meteoritas svėrė 60 tonų. Meteoritai skirstomi į 3 pagrindines rūšis.
Šie dangaus kūnai skiriasi tuo, kad kometa turi uodegą, o meteoritas yra kūnas, nesudegęs Žemės atmosferoje, ir nukritęs ant žemės.
Mergaitė jau skaitė savo atsakymą, tačiau išgirdo balsą iš klasės priekio. Ji ir vėl nespėjo. Trevonie suvyniojo pergamentą ir įgrūdo giliai į kuprinės galą.

[Katherine Silverstone]

Atėjusi į klasę rudaplaukė, atsisėdo į pati galą, kad tik niekam nesimaišytu ir neatkreiptu dėmėsio. Pirmakursę labiausiai sudomino keistas kvapas klasėje kuris priminė rožės kurios jau katik nuskintos ir perneštos į šia klasę. Pasidėjusi ant stalo storas knygas, ir pati atsisėdusi ant medinės kėdės, matė kaip visi mokiniai sėdėjo savo vietose ir kaip mokytoja pradėjo pamoką.
-Sveiki, kometas arba „uodeguotąsios žvaigždes“ yra mažas kosminis kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo. Meteoritas yra dangaus kūnas, kuris yra nukritęs ant žemės paviršiaus arba plutos.  Kometa nuo meteorito skiriasi, kad Kometos sudarytos tiek iš mineralų tiek iš ledo, tačiau beveik neturi metalų kaip meteoritas. - prakalbo ir tikisi, kad viską pasakė teisingai.
Atsirėmė į kėdę ir pagriebusi knygą pradėjo vartyti plonus knygos puslapius.
    Pataisyk rašybos klaidas! Be to, pažiūrėk, kur nėra tinkamas laikas (būtasis kartinis) ar panašiai. Pataisyk iki rytdienos 18 h..

[Magdelė]

 Vilė perklausė mokinių atsakymus. Buvo keletas naujokų, ir tai merginą nudžiugino.
 Galbūt tai reiškia, kad mano pamokos iš ties nors kam nors patinka? pamanė ji, ir ši mintis privertė profesorę nusišypsoti.
 - Taigi,  Trevonie Glitynė,  Katherine Silverstone ir Christina Granger pelno du taškus. Puiku! Aš
 apibendrinsiu ir supaprastinsiu>
 Kometa - didelis uoliena. Kometos pasirodo retai, kartą ar du metuose. Jos primena taškelį su uodega. Kadangi kometos juda labai greitai, mums atrodo, kad jos stovi vietoje.
 Meteorai - dideli atšalusios ir sustingusios lavos, uolienų ir mineralų luitai. Jie krisdami iš dangaus per meteorų lietų dažnai atsitempia paskui save lavos ir ugnies uodegą.
 Na, pereisime prie praktikos. Saferio, - abigė burtažodžiu tiradą Vilė.
 - Šiandien vyks meteorų lietus, matysime ir kometą. Taip būna vieną kartą metuose. Mano kerai neleis meteorams pakenkti nei mokyklai nei jums. Ramiai stebėkite juos. Tokia jūsų užduotis. Be to, parašykite, kaip vadinasi klaikas, kai vienu metu matosi ir kometa, ir lyja meteorai.
  Praktika iki rytdienos 14 h. Būkite kūrybiški! Sėkmės!
                       P. S. Antruosius namų darbus ištaisysiu per šiandieną ir rytojų!

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Atsakiusi gerai Kristina, nusišypsojo profesorei. Praktika buvo labai šauni, tas pirmakursei buvo įdomu. Ji atsistojo prieš visą klasę ir pradėjo žiūrėti į tikrąjį meteorų lietų.
- Kaip nuostabu, kaip nuostabu! - klykė per visą klasę Kristina.
Vaizdas buvo nerealus ir dar vienu metu matėsi kometa, kada ir lijo meteorais. Kai kometa vienu metu kada ir meteorai krenta, tai yra klaikas vadinamas ,,Krumsdėlis".
- Mokytoja, juk tai Krumsdėlis!
Kristinai vaizdas buvo tiesiog nerealus ir iš visos tos laimės ji nukrito tiesiai ant nukritusio meteoro. Jai nelabai skaudėjo, nes meteoras nebuvo stiprus, bet prieš visą klasę nukristi jai buvo nejauku.
- Nu ko čia spoksote? Visiems gi pasitaikoo.. - užvertus akis pasakė grifiukė.
Atsistojusi ji toliau žiūrėjo į nerealiai krentančius meteorus.

[Mulungu Kinyonga]

Astronomija. Vienintelė pamoka, kurioje reikia teleskopo, kad ir ką galvotų ta keista mergaitė, teleskopą turinti visur ir visada.
Mulungu šį prietaisą kaip tik ir turėjo, dabar jis stovėjo ant stalo. Berniukas bandė klausyti teorinės dalies, tačiau ji buvo per sudėtinga suprasti, tad teko tylėti. Tai klastuolį kiek liūdino: jis labai norėjo mokytis, suprasti viską, kas vyksta per pamokas, tačiau nekokios anglų kalbos žinios trukdė tai padaryti. Teliko laukti praktikos ir tikėtis, kad jos metu reikės teleskopo: nors praėjusi pamoka Mulungu gerokai išgąsdino, naktinis dangus buvo nuostabus reginys, į kurį jis būtų galėjęs žiūrėti labai ilgai.
Profesorei prakalbus apie praktiką, afrikietis nelabai ką tesuprato, tačiau kiti mokiniai prie lango artinosi be žvaigždžių stebėjimo prietaiso rankose. Tai jį gerokai nuvylė, tad jis atsistojęs nuo kėdės vis tiek pasiėmė teleskopą ir drąsiai nužygiavo iki vietos, kurioje jau būriavosi vaikai. Nelabai suprato, kodėl reikia spoksoti pro langą, kai galima paprasčiausiai išeiti į lauką, tačiau nieko nesakė - vis tiek nebūtų sugebėjęs.
Kurį laiką nuobodžiaudamas žiūrėjo į tamsų dangų. Jame praktiškai nieko nesimatė, tad Mulungu plačiai nusižiovavo. Per tai vos nepražiopsojo dviejų ryškių meteorų, praskriejusių, atrodo, visai netoli. Visas nuobodulys dingo, juodaodis dabar į dangų spoksojo su plačia šypsena veide. Nepaisant to, kad vaizdą kiek užstojo pilies sienos, jis vis tiek mėgavosi. Bent jau iki tos akimirkos, kai pamatė geltoną taškelį, kuris tarsi nelabai noriai, bet didėjo. Iš pradžių buvo be galo smalsu, kas tai, tačiau galiausiai "taškelis" išaugo iki taško ir augo toliau. Afrikietis išsigando: prisiminė praėjusią astronomijos pamoką, kai atrodė, kad pasaulis tuoj tuoj sugrius. Neįsivaizdavo, kas nutiko tada, nežinojo ir kas vyksta dabar. Atsisukęs į klasę garsiai užrėkė:
- KOBRA-21!
Turint omenyje, kad jis visada šnekėdavo garsiai, net tada, kai darė tą tyliai, ko gero, nereikia stebėtis, kad nuo jo šūksnio išdužo vienas iš klasės lango stiklų.

[Trevonie Glitynė]

Nelabai patenkinta savo atsakymu Trevonie liūdnai pasirėmė ranka galvą ir kitos rankos smiliumi pradėjo vedžioti įvairias mokinių išdrožinėtas figūras suole. Ji nelabai klausėsi toliau kalbančios profesorės, tačiau išgirdo savo vardą. Net krūptelėjusi grifiukė tuojau pat išsitiesė ir negalėjo nuslėpti savo plačios šypsenos.Profesorė man skyrė du taškus... Pirmą kartą per šiuos pirmus mokslo metus ją pagyrė už dalyvavimą pamokoje.
Nors Glitynei atrodė, kad jau geroji naujiena įvyko, ji sužinojo, kad jų laukia ir praktinė dalis. Jaunoji burtininkė staigiai pašoko iš savo suolo ir nusekė bendramokslius, kurie jau buvo susirinkę prie lango. Vienuolikmetei teko prasibrauti pro vyresnius mokinius, kad bent akies kampučiu pamatytų šį nuostabų reiškinį. Trevonie meteorų lietų matė pirmą kartą. Tyliai aiktelėjusi mokinukė tuojau pat sugalvojo norą. Kad tai niekada nesibaigtų!  Užsisvajojusi Glitynė grįžo į realybę. Ji pamatė mažą geltoną taškelį danguje. Jis ėmė didėti, o kartu su juo atsirado ir uodega.
-Tai kometa,- tyliai sau ištarė Trevonie.
Kometos uodega buvo įspūdingai ilga ir ryški.
Kažin, ar tai Perseidų meteorų lietus?
 - Galbūt tai dar nuostabiau,-tyliai sau vis dar užsižiūrėjusi tarė grifiukė.
 

[Martin Grant]

Dar viena astronomijos pamoka, kurioje švilpis sėdėjo ir tylėjo, nežinodamas ką atsakyti į profesorės užduotą klausimą. Vietoj to, kad jis klausytųsi kitų mokinių atsakymų apie meteoritus ir kometas, jis galvojo apie niekaip neužmirštama seną astronomijos pamoką, kurioje meldėsi net pačiam Dievui. Kobra-20, kokie nepakartojami prisiminimai su gera pabaiga. Ech.
Mokiniams baigus atsakinėti į užduotą klausimą ir profesorei apžvelgus atsakymus, Martin'as grįžo į pamoką ir įdėmiai klausėsi mokytojos. Tai vadinasi, kometos ir meteoritai visiškai panašūs žiūrint plika akimi į dangų? Nestebina ši pamoka. Išklausęs praktikos, Martin'as su didžiuliu nuoboduliu pakilo iš savo suolo ir nuėjo prie lango stebėti meteoritų lietau bei kometos. Vienu metu danguje krito daugybė taškų su uodegomis, vaizdas buvo nepakartojamas. Švilpis sugalvojo norą, nors ir žinojo, kad jis niekada neišsipildys. Kaip seniai bemačiau krentančią ''žvaigždę''. Po to, jis pasinėrė į kometos paieškas, tačiau meteoritų buvo per daug, tad jis niekaip negalėjo surasti skrendančios kometos.
Pamokai įsivažiavus, švilpis prisiminė, kad profesorę prašė užrašyti apie kažkokį klaiką, tad švilpis grįžęs į savo vietą pasiėmė pergamento skiautę ir užrašė:

Kai vienu metu matosi kometa ir lyja meteoritų lietu, tas klaikas yra vadinamas kometeoritų lietumi.

Tikiuosi bent į šitą klausimą sugebėjau atsakyti teisingai. Tada vaikinukas vėl grįžo prie lango ir apsimesdamas, kad vis dar stebi vaizdą, galvojo apie maistą. Noriu šokolado.

[Alrisa Fuentes]

Šįkart Alrisa nemiegojo. Tačiau ir nesižvalgė, ieškodama tos šlykštynės su teleskopu - nenorėjo susigadinti nuotaikos. Vis dėlto ji nusipurtė, prisiminusi praeitą pamoką. Tos bjaurios planetos veidas pradėjo kartkartėmis lankytis sapnuose, lyg kažką pranašaudamas. Bet net dėl tokių nerimą keliančių dalykų tikrai nebūtų pradėjus lankyti ateities būrimo - pačios didžiausios nesąmonės.
Klastuolė kelioms sekundėms užsimerkė ir atsiduso. Ne, neketino snausti, tiesiog profesorės paskirta pati nuododžiausia užduotis kėlė susierzinimą.
-Ir ko aš čia atsivilkau... - sušnibždėjo, akimis nusekdama Mulungu. To dar betrūko... Juodaplaukė visiškai nenorėjo pasidaryti kurčia, tad rankomis greitai užsidengė ausis. Neabejojo, kad jis ką nors nežmoniškai garsiai sušuks, kaip ir praeitą kartą. Stebuklas, jog nuo to sykio su klausa viskas kol kas buvo gerai. O dabar netroško rizikuoti. Be to, žvelgti į meteorų lietų atrodė baisiai nenaudinga: nei ką nors išmoksi, nei ... . Nebent tuo metu galėjai valgyti, tačiau net tai Alrisos neprivertė pakilti iš suolo. Tyloje ji matė, kaip juodaodis kažką pastebėjo. Po to sekęs riksmas puikiai girdėjosi, kad ir kaip stengėsi jį nuslopinti rūbų sluoksniais ar delnais. Akimirksniu sukilo pyktis:
-Kad tave teleskopas nutrenktų, užsičiaupk! - sušuko ji, bet ne taip garsiai kaip Mulungu. Šioje srityje jam niekas negalėjo prilygti.
Vis dėlto KOBROS-21 pasirodymas sudomino perpykusią mergaitę ir ji priėjo prie lango. Pakėlusi galvą į naktinį dangų išvydo daug žvaigždžių, tarp kurių vienas taškelis vis didėjo. Jis virto tašku.

[Mark Fraceller]

  Kažkelinta astronomijos pamoka. Vis dar neišblėsęs nuovargis ir niekur nedingusi neapykanta profesoriams, pamokoms ir visai švietimo sistemai. Noriu dingti iš čia.
  Mark nemiegojo, bet profesorės ir mokinių balsų negirdėjo. Jis buvo kažkokioje būsenoje, kurios pavadinimo nė pats nežinojo. Stipriai nusižiovavęs, garbanius padėjo galvą ant rankų, gulinčių ant stalo, ir tuščiu žvilgsniu žvelgė į profesorę. Klastuolis pradėjo galvoti apie vaikinuką, matytą sapnuose. Paskutinį kartą, kai jį matė, jie bėgo nuo išsišiepusios planetos, kuri buvo Kobra-20. Prisiminęs šią ypatingą ir tikriausiai niekad iš atminties neišsitrinsiančią planetą, trečiakursis šyptelėjo ir bandė suprasti, kodėl dangaus kūnui lekiant tiesiai į Hogvartsą, jis išliko toks ramus.
  Pamatęs, kad eilinę pamoką visi stojasi ir eina prie lango, Mark padarė tą patį. Rudaakis mėgavosi skriejančiais meteoritais, iki kol kažkas sušuko. Iš šūksnio garso (ir sudužusio stiklo) nusprendęs, jog tai Mulungu, klausiamu žvilgsniu pažvelgė į jį.
  Atsisukęs į dangų, pamatė vis ryškėjantį tašką, kuris lyg ir buvo kometa. Ach, negi vėl? Rudos akys pradėjo klasėje ieškoti Elliw – žmogaus, visus išgelbėjusio nuo išsišiepusios planetos spindinčiomis akimis.

[Katherine Silverstone]

Išgirdusi praktinę dalį pirmakursė, nejautė didelio džiaugsmo, kad galėtu visa šypsodamasi būti, jai žiūrint į žvaigždes ir kitus dangaus kūnus ar reiškinius primindavo jai skausmingą praeitį kuria jau seniausiai yra pamiršusi.
Rudaplaukė nuėjo link lango prie kuriu stovėjo ir teleskopai, žiūrint į meteoritus ir kometą jau leido skausmingiems prisiminimams sugrįžti, bet tik toliau bežiūrint rudaplaukiai pro teleskopo akutę,  profesorė uždavė dar sudėtingesni klausimą į kurio net pati atsakymo nežinojo.
Vis girdėjusi skirtingus atsakymus, dar labiau glumino pirmakursę kuri tik apsimetė, kad neišgirdo klausimo.
Ilgai nesusilaikius, norėjo atsakyti į klausimą kurio taip ir nežinojo atsakymo.
-Yra daug skirtingu pavadinimų, bet manau teisingas atsakymas gal yra K.I.M lietus  (kometų ir meteoritų lietus). - tarė ir pažvelgė į profesorę.
Ahh, nejaugi vėl privalėsiu žiūrėti į kometas ir meteoritus. pamąstė rudaplaukė. Patrynė paraudusias akys ir vėl žiūrėjo pro teleskopą į kometos ir meteoritų lietų.
 Pataisyk, prašau rašybos klaidas šiame ir praeitame savo RPG

[Heidi Mollson]

Dar viena Astronomijos pamoka ir galbūt dar kažkas įdomaus nutiks per šią pamoką. Nors Heidi šiose pamokose nieko neišmoko, bet bent jau jose buvo smagu ir mergaitė gerai praleisdavo valandą savo gyvenimo. Pamoka prasidėjo panašiai kaip ir visos kitos - kažką pakalbėjo, paaiškino, lyg tais dar buvo ir teorinių klausimų, bet tamsiaplaukė per daug į juos nekreipė dėmesio.
  Kai profesorė baigė aiškinti ką reikės daryti per praktiką klastuolė apsidairė ir ėmė žiūrėti pro langą lyg bandydama pamatyti dar kokią kometą ar planetą eilinį kartą lekiančią į Hogvartsą. Nors iš pat pradžių to ir nepavyko padaryti, bet skardžiabalsis klastuolis ją pastebėjo ir tuomet kaip ir praeitą kartą vos ne visi puolė į paniką.
  Heidi priėjo prie lango ir dar vieną kartą ėmė stebėti artėjančią mirtį, tik šį kartą ją nešė ne gražuolė planeta, o beveidė būtybė, kometa, pavadinta Kobra-21. Šioji buvo kiek panaši į praeitos pamokos svečią (Kobra-20), tad tikriausiai dėl to ir gavo tokį nuostabų ir gražų vardą, kuris garsino ir nešė šlovę dangaus būtybėms.
  Mirtis po truputį artėjo ir tik kažkas (NE Feniksas bandantis išmokyti Astronomijos) galėjo juos išgelbėti. Galbūt, tai vėl bus Elliw, o galbūt šį kartą pasaulis turės kitą didvyrį (kartoju: NE Feniksas bandantis išmokyti Astronomijos). Tokį dalyką buvo galima sužinoti tik kai asteroidas buvo labai arti žemės ir iki visų mirties buvo likusios kelios sekundės.

[Magdelė]

 Vilė stebėjo mokinius ir šypsojosi. Girdėjo ir murmančius Klastuolius, ir susižavėusią Christiną, ir džiugius kitų mokinių šūksnius.
 Staiga Mulungu sušuko suklykė taip, kad išdužo visi langų stiklai.
 Tačiau ne tai buvo svarbiausia, o tai, ką jis pasakė.
  Taigi, šios pamokos prtaktika ir vėl baigėsi taip pat, kaip praitos pamokos  pamanė Vilė.
 Į klasę lėkė ,,Kobra - 21" , tokia pat baisi, kaip ir praeitos pamokos svečias - ,,Kobra - 20".
 Mergina išties nežinojo, ką daryti. Kurį laiką ji tik panikavo. Galų gale ji atgavo šaltą protą.
 -Visi, lėkit greičiau prie durų! - riktelėjo Vilė ir atsisuko į  ,,Kobrą - 21, - Kilogerts!
 Kometa staiga sustojo ir driokstelėjo prie pat klasės. Mokinių, rodos, nepasiekė, bet Vilei  į veidą tvokstelėjo su tokia jėga, kad ji nugriuvo. Paskutinis garsas ir jausmas buvo klyksmai ir deginantis viso kūno skausmas.
          Antra praktikos dalis iki rytdienos 20 h. Sugalvokit pagal savo personažą, gelbėsite Willy, ar tiesiopg užsiknisę išeisite :DDD .

[Mikasa Sei Yoshitaka]

Grifų gūžtos pirmakursė pamačiusi jog vyksta kažkoks chaosas net nesusiprotėjo kas ten vyksta ir nežinojo ar gelbėti mokytoją ar mauti kuo greičiau iš klasės.
- ŠVENTAS JERONIMAI! Mokytoja, juk jus nemirsit? KUR JUS LEKIAT VISI, MOKYTOJA GRIŪNA! Jeronimai, ir visi kiti šventieji, išprotėjo tie mokiniai, o palaukit aš nežinau kaip man jums padėt?  Man kerėjimas prastai sekasi, aš nesuprantu ką man daryti?
  Visa išsigandusi Kristina puolė į paniką ir pradėjo verkti. Jau buvo nebe klasė, o kažkoks pasaulinis karas, kometos skraidžiojo visur, o profesorė buvo vos gyva ( taip manė Kristina). Mergaitė nebežinojo ką daryti, tad išsibūrė kočėlą ir keptuvę ir bandė taip apsiginkluoti. Bet deja nepavyko, kometa trinktelėjo Kristinai per galvą, kočėlas vožtelėjosi į pilvą, o keptuvė nukrito ant profesorės.
- Mokytoja, labai bloga man.