0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
[Tema: Demonai]
[Kabineto aprašymas]


 Gruodis. Vietoje kalno sniego ir speigo, Hogvartsas gavo į viršų šoktelėjusius termometro stulpelius ir purškiantį lietų. Žemė pavirto apgaulingai slidžiu dumblu, o pažliugusi pusiau supuvusių lapų masė situacijos negerino. Ruduo aršiai kovojo su žiema.
 Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas skendėjo tamsoje. Sunkios užuolaidos dengė langus, o kelios žvakės, kurios degė savo paskutines minutes, apšvietė krūvomis sukrautas dėžes, o gal narvus - matėsi tik siluetai po audeklu ir keistas šnypštimas, traškėjimas bei braškėjimas.
 Markas buvo palikęs kabinetą atrakintą, tad jam įžengus mokiniai jau sėdėjo vietose. Mokytojo plaukai styrojo išsitaršę į visas puses, guminiai batai palikdavo pėdsakus, o juodas paltas, blizgantis nuo lietaus, puikiai derėjo prie storų apsauginių pirštinių.
-Laba diena. Tęsiam pamokų ciklą apie demoniškas bei kitokias tamsos būtybes. Nuo seno žinoma, kad trumpėjant dienoms Tamsos jėgos sustiprėja. Ne išimtis ir demonai. Būtent per Adventą padaugėja apsėdimų bei sužeidimų atvejų. Šiandien apie žmones nekalbėsime, apsistosime ties gyvūnais,-profesorius viena ranka apvertė lentą ir pradėjo ant jos kreida rašyti.-Gyvūnai yra imlesni silpnesnių demoniškų būtybių įtakai. Paprasčiausiai dėl to, kad dar nesutikau voverės, tikinčios, kad ją išgelbės Dievas; jie neturi pagrindo, nuo kurio atsišokę galėtų pasipriešinti šioms būtybėms. Apsėdimo požymiai paprasti: pasikeitusi akių spalva, paraudę akių skleros, negyjančios žaizdos, agresija, savo rūšiai nebūdingų garsų skleidimas. Nuo pasiutligės skiria tai, kad niekada nebus hidrofobijos. Taip pat apsėstas gyvūnas išliks gyvas tol, kol pradės pūti jo kūnas ir sustos širdis. Daugiau skirtumų turėjote rasti vadovėliuose.
 Markas priėjo prie uždengto dėžių kalno ir truktelėjęs nuėmė audinį.
-Taip pat niekada nebūna photofobijos! Šie mieli šėtoniški burundukai perpjautų jums gerklę net vidurdienį!
 Pasigirdo, kaip smulkūs miško gyvūnėliai daužosi į narvų sienas, šnypščia ir leidžia kitokius ausiai nemalonius garsus.
-Ant jūsų suolų yra plona knygelė. Čia rasite užkalbėjimo žodžius, trisdešimt šeštas puslapis. Ir taip, tai yra magija, tad pasiruoškit lazdeles. Ne viskas abra kadabra ir iškart pasidaro. Užsidedat pirštines, kurias jums padėjau - jūsų turimos nėra pakankamai storos, kad tinkamai apsaugotų. Tada pasiimate narvą su gyvūnu,-Markas pasiėmė voverę kalėjime,-Atsinešate ant stalo. Turite apsvaiginti arba sustingdyti - vyresni mokiniai gali naudoti kerus, jaunesnieji paima šią tabletę ir suvynioję ją į faršą įmeta į narvą. Jie išalkę - tikrai suės,-mostelėjęs lazdele, profesorius sustingdė į narvo sienas besitrankiusią voverę,-tada paimate gyvūną ir laikote tvirtai - pradėjus sakyti užkalbėjimą jų kūnas pradės nevaldomai trūkčioti. Tada, nukreipę lazdelę gyvūnui į krūtinę, aiškiai tariate: Beimitz ha Abra bei latez.
 Voverė Marko rankose pradėjo trūkčioti, o iš jos krūtinės iki lazdelės galo nusitiesė tamsiai violetinė gija, kurią garbanius įgudusiu judesiu truktelėjo ir galiausiai nuvedė prie dubenėlio su druska, kuri nuo gijos prisilietimo pajuodavo.
-Viskas. Gyvūną įdedat atgal į narvą ir laisvi. Jeigu jums apsėstas padaras įkąs ar įdrėks privalote ateiti pas mane - turėsiu suleisti priešnuodžių.
 Uždaręs leisgyvę voverę į narvą, Markas priėjo prie narvų krūvos stebėti, kaip mokiniai atlieka darbą.

Ant jūsų suolų yra šios priemonės: storos odinės pirštinės (juodos), dubenėlis su druska, lėkštutė su balta tablete ir gabalėliu faršo, plonas maldynas (parašytas lotyniškai).
Pasiimate narvą. Jame yra apsėstas smulkus miško gyventojas (graužikas ar paukštis koks).
Pakartojate, ką darė Markas - visą eigą jis paaiškino ir parodė.
Tarp I ir šitos pamokos vyko dar kelios ne-RPG pamokos, todėl nerašykite, kad antra pamoka, nepažįstate mokytojo (Markas jau turėtų būti per kelis mėnesius atsibodęs) ar kad nieko nežinote.
Mažiausiai 3 įrašai po 800+ simbolių
Pamoka iki 01-10
Jeigu kas neaišku, parašykite až.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw su išsitaršiusiu balandžiu ant rankų stovėjo šalia. Ant stalo, žinoma. Ji neprisiminė, kaip sugebėjo čia užlipti, mat kabinete buvo keistai tamsu. Mergaitė niekaip nesuprato, kodėl nėra jokios šviesos: negi profesorius Goore nori, kad jie nieko nematydami susižeistų? Toks variantas buvo visai įmanomas, mat šis žmogus mergaitės atmintyje buvo įstrigęs kaip tas, kuris trankosi teleskopais per galvą. Tiesa, ankstesnės pamokos metu jis buvo padaręs kažką gero, tačiau Elliw jau buvo pamiršusi, ką. Tiesą sakant, ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl taip puikiai prisiminė, kad Goore daužosi teleskopais. Kai pagalvoji, jis toks ne vienintelis: ne neLiucija daug blogesnė.
Kad ir kaip ten būtų, dabar reikėjo klausyti, ką kalba tas baisus profesorius, mat jo užduotis, ko gero, kaip visada bus baisiausiai pavojinga ir nesaugi. Elliw kuo puikiausiai suprato, kad tai yra apsigynimo nuo kažko ten pamokos, tačiau argi jos tikrai turėjo būti tokios pavojingos? Tuo patikėti buvo gana sunku, tad rudaplaukė labai nuoširdžiai nemėgo Goore.
Na, bet kol kas ji buvo sveika, teleskopas - taip pat. Vadinasi, ši pamoka dar galėjo būti normali. Jeigu tik kas nors, kas yra susijęs su šituo profesoriumi, gali būti normalus. Elliw bandė klausyti, ką aiškina mokytojas, ir jai darėsi vis baisiau ir baisiau. Pusės nesuprato, tačiau vis tiek buvo be galo baisu. Pažvelgusi į savo brangenybę pamatė, kad pastatė teleskopą ne ant stalo, o ant kažkokio daikto, buvusio ant jo. Suirzusi Elliw pakėlė žvaigždžių stebėjimo prietaisą ir persigando: jis buvo purvinas.
- Profesoriau Goore! - nepatenkinta sušuko ji, tačiau daugiau nespėjo nieko padaryti: balandis pasinaudojo proga pasprukti, o Elliw bestatydama teleskopą į švaresnę vietą neišlaikė pusiausvyros ir trinktelėjusi galvą į kėdę nudribo ant žemės. Brangenybė nukrito ant jos.
- Profesoriau Goore... - gerokai tyliau pakartojo mergaitė. Skaudėjo visą kūną ir, maža to, visas veidas buvo išterliotas kažkokia mėsa.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Pamoka. Dar viena pamoka. Lauke niūru, kabinete taip pat. Garbanius Moore ir vėl stovi prieš klasę ,o Vegard sėdi priekyje. Teorinės dalies nesulakta, reiškiasi tik praktika. Apsigynimas nuo juodosios magijos labai įdomus mokslas ,bet ir pavojingas. Daužymosi ir kiti keisti garsai greitai gali įvaryti galvos skausmą. Berniukas vėl eilinį kartą buvo piktas, tik ne iš oro, o dėl kvailos praktikos. Vėl pirštinės. Ar tie bukapročiai profesoriai nieko geriau negali sugalvoti? Nesąmonė. Praktinė dalis tikrai pasirodė kvaila. Užmigdyti kažkokį padarą? Grynų gryniausia nesąmonė, Turner už Moore protingesnis. Piktas pamąstymas ir vėl aplankė berniuką. Pirštinės jau užmaukšlintos ant rankų laukė kol klastuolis pradės darbą. Vėl pradėjo lyti. Gruodis išties ne koks šiais metais. Vegard nuėjo pasiimti narvo su gyvūnu. Mielas, pūkuotas ir piktas burundukas jau stovėjo ant Vegard'o stalo ir laukė savo eilės. Burundukas pradėjo draskytis po visą narvą lyg psichinis koks būtų. Vegard ruošėsi gaminti jam vakarienę.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Katherine Silverstone

Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Pirmakursė atsisėdo į pati galą, kad tik niekas neatkreiptu dėmesio ir stebėti kaip kiti daro užduotys nors ir buvo tamsu kelios žvakės padėjo pamatyti kas yra ant stalo, iškart pamačiusi kas gulėjo jau rudaplaukė pamanė Nejaugi dabar mokinsimės gaminti valgyti, jog aš nenoriu nieko nunuodyti su savo gebėjimais. Visi produktai lyg būtu priskirti gaminti kotletus išskyrus tabletę dubenėlis su druska, lėkštute su balta tablete ir gabalėlių faršo, o plonas maldynas tik priminė receptų knygą. Tas keistas braškėjimas ir šnypštėjas vis labiau erzino jaunąją pirmakursė, o dar labiau kai nežinojo kas po audeklų.
Prasidėjant pamokai, grifė pamanė Tą pati pamoką su humoro jausmų profesoriumi Goore, nebūčiau nustebusi jei mes mokytumėmės lobotomijos su demonais., bet labiau įpusėjus pamokai, rudaakė suprato, kad vėl dirbsime su demonais ir dar graužikais.
-Tai ne naujiena. - sumurmėjo sau po nosim grifė ir atsirėmusi į kėdę iškart sukryžiavo rankas.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
Sėdėjusi pirmame suole Kristina buvo visa rimta kaip ir per kiekvieną Marko Moore's pamoką. Jai šis mokytojas buvo griežčiausias ir rimčiausias mokytojas, visados jai atrodydavo, kad šis profesorius jos nemėgsta. Išgirdusi gyvūnų mylėtoja Kristina, kad reiks juos užsvaigint ar užmigdyt ar kaip nors kankint sutriko.
- Mokytojau, jūs gal visai nebežinote ką darot?! Šie mieli gyvūnėliai nenusipelno to, jie nusipelnę irgi gyvenimo, o ne kankynių, bet žinoma, gerai leisime juos kankinti. - Tarė supykusi Kristina.
Mokinė nuėjo visa liūdna pasiimti narvo ir gyvūno. Kaip tyčia pasiėmė voverę ir nusinešė ją ant savo suolo. Voverė buvai labai pikta ir pradėjo lakstyti ir mėtyti savo kakus.
- O Dieve, kaip šlykštu! - Suriko išsigandusi  grifiukė.
Gal ir gerai, kad reiks ją kankinti..
Mokinė pradėjo po visą klasę gaudyti tą pasiutusią voverę ir begaudydama pati vožėsi į stalą.
- Aučč
Kristina buvo visiškai be vilčių ir vos neverkė iš visų tu nervų ką padarė ta pasiutusi voverė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Praktika buvo Veronikai labai aiški. Dievinu šį profesorių... Spellman nuėjo prie prie narvo ir gyvūno, ji išsirinko pelę. Užsidėjo odines pirštines ir nusitvėrė gyvūną. Atsinešusi ir pasidėjusi pelę ant suolo jau norėjo ją apsvaiginti, nors pelė pasitaikė labai rami ir net gi miela. Jai sutrukdė vėl jos pusseserė Kristina. Jos kvaila voverė pradėjo lakstyti po klasę ir dar mėtyti baisiai šlykščius šūdus. Veronikai atrodė ne tvarkinga klasė, o kažkoks tvartas todėl garsiai surėkė:
- Kas tau negerai? Tu kaip visados sugebi sugadinti visiems nuotaiką su savo kvaila vovere, aš nesuprantu kaip tu taip nieko nemoki? Dieve, duok man.
- Beimitz ha Abra bei latez!
Voverė tuoj pat sustojo ir sustingo. Veronika nesitikėjo, kad jai iš pirmo karto pavyks, bet tikriausiai jai apsiginimas nuo juodosios magijos labai sekėsi. Po už Kristiną atlikto darbo, klastuolė nuėjo pati dirbti ir pati užsvaiginti ar užmigdyti pelę. Veronika jau ruošėsi.

Burtažodis taip neveikia. Pasitaisyk iki pamokos galo, pastabą ištrinsiu aš.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
- Kaip aš tau sugadinau visiems nuotaikas? Aš nekalta, kad ta išsigandusi voverė pradėjo lakioti per visą klasę.
Visa pasipiktinusi Kristina pamačiusi, kad jos kvaila pusseserė už ją atliko darbą, susigraudino. Mokinė nuėjo pasiimti kito gyvūnėlio, nes vis gi tai būtų labai nesąžininga ir darbą atlikti turi ji pati. Šį kartą ji pasiėmė burunduką ir tikėjosi, kad su juo bus lengviau nei su vovere. Buvo atvirkščiai, burundukas buvo dar piktesnis nei voverė, bet bent buvo narve ir nešiko per visą klasę. Mokinė pasiėmė narvą kartu su burunduku ir nusitempė ant stalo. Ji jau atidarė narvą ir burundukas vos  neišsilakstė. Vienintelis burundukas nubėgo prie Kristinos kojos ir įkando.
- Auč! Man skauda! Profesoriau, padėkit..
Grifiukė nubėgo prie Marko Moore's stalo ir prašė pagalbos. Priešnuodžiai tikrai buvo pas profesorių tad stovėjo prie jo ir laukė kol duos priešnuodžių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »



*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Švilpė nenoromis atsivilko prie apsigynimo nuo juodosios magijos kabineto ir, prasidėjus pamokai, įėjo į kabinetą ir atsisėdo pačiame gale. Po praeitos pamokos pirmakursė labai nenorėjo grįžti į šį kabinetą, bet tai darė tik dėl taškų.
Mergaitė klausėsi profesoriaus aiškinimų ir stebėjo, kaip jis visą praktinį darbą demonstruoja su vovere. Aišku, Michelle norėjo, kad ta voverė profesoriui įkąstų, bet ji sėdėjo ramiai ir galvojo kaip greičiau reikia atlikti tą užduotį.
Profesoriui baigus aiškinti užduotį, vienuolikmetė apsimovė padėtas pirštines ir nuėjo pasiimti narvą su gyvūnu. Pakelėje geltonplaukė pamatė mergaitę, kuriai įkando burundukas ir norėjo kaip nors padėti, bet supratusi, kad padėti turi profesorius su savo priešnuodžiais, nuėjo pasiimti gyvūno. Ji pasiėmė rudą voverę, kuri, iš pirmo žvilgsnio pasirodė miela. Deja, voverė toli gražu nebuvo miela. Voverė pradėjo baubti kaip karvė, bet baubimas buvo žymiai garsesnis nei paprastos karvės.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Sigurdas nepasimokė. Ir kurgi jis pasimokys, jei visai neseniai (ar bent jau taip jam atrodė) toje pačioje pamokoje nusivertė ir trumpam prarado sąmonę begaudydamas varlę. Tiesą sakant, tai buvo daug įdomiau nei nuobodi herbologija ar transfigūracija. Todėl, ketindamas patirti šį tą įdomesnio nei įprastai, islandas kartu su Eylfa atsinešė ir Mjornirą. Kaip paaiškėjo, tai buvo visiškai nevykęs sprendimas, nes vienu metu sužiūrėti savuosius ir išprotėjusius gyvūnus turėjo būti gana sudėtinga. O kur dar tikimybė, kad vienas iš tų paklaikusių padarų įkąs ne grifui, bet augintiniams. Tad nerimaudamas jis klausėsi nenormalių garsų, sklindančių iš pridengtų narvų. Profesoriaus aiškinimas, reikia pripažinti, kėlė šiurpą. Vis dėlto šviesios akys su smalsumu stebėjo atliekamą procedūrą.
Sigurdas jautė, kaip tylomis kranklys įsitveria į petį dar stipriau. Neik, nedaryk - tarsi sakė. Tačiau vaikinukas ėmė ir apsimovė tas juodas ankštokas pirštines, lyg ženklą, kad dalyvaus pamokos chaose.
-Ar tu irgi proto netekai? - pasibaisėjęs paklausė paukštis.
-Nebijok, nieko nenutiks. - tarstelėjo, nors giliai viduje slėgė kažkokia tamsuma, tartum nerimas.
Nesulaukęs aštraus prieštaravimo, išskyrus grėsmingos tylos, šiaurietis priėjo prie sukrautų narvų ir pasiėmė vieną iš jų. Po sekundės suvokė, kad pasiėmė tokį, iš kurios sklido varlei būdingi garsai, nors pro grotas nesimatė nieko žalio. Dabar kol kas netroško įdėmiau apžiūrėti, be to galėjo ir netyčiomis numesti, kaip kad nutiko kažkokiai mergaitei.
Smilktelėjo širdy ir jis prikandęs lūpą atsargiai pastatė mažąjį gyvūno kalėjimą ant suolo. Neaišku, ko Sigurdas tikėjosi, bet kurkimas nenuslopo. Tik dabar pažvelgė į narvą, nors Mjorniras nebyliai stengėsi atitraukti jį nuo šios užduoties. O ten, nenutildamas nė sekundei, paklaikusiomis akimis juos stebėjo kažkoks tamsus mažas paukščiukas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Tikrai ne noras pamatyti ir gal net pasimušti su ta šlykštyne atvedė Alrisą į šią pamoką. Nors nemanė, kad ją čia pamatys, apsidairė - ir štai bjaurybė jau voliojosi su išterliota ant veido mėsa. Pagalvojusi, kad taip tie išdurnėję žvėreliai greičiau ją sugrauš, nepalikdami nė kaulelio, klastuolė nusišypsojo. Kadangi šįkart netroško susidurti su kvaiša, dideliu ratu aplenkė ją ir galiausiai atsidūrė prie narvų. Iš jų sklindantys keisti garsai kėlė šiurpą, tačiau mintyse padrąsinusi pati save, juodaplaukė paėmė viršutinįjį. Net nežiūrėjo, kas ten, nes sklindantis miaukimas neatrodė baisiai pavojingas, tad pasirinko būtent jį. Jau nešėsi narvą ant stalo, kai iš vidaus staiga pasigirdo nebe miaukimas, bet agresyvus kiaulės žviegesys. Alrisa išsigando, nes to visai nesitikėjo, ir paleido daiktą iš rankų. Nelaimei, jis nusileido tiesiai ant kojų, tad netrukus klasėje nuskambėjo pasipiktinęs šūksnis bei keiksmai:
-Kad tave kur teleskopas! - sušnypštė, su neapykanta prisimindama pamoką, kai buvo išmesta iš šios klasės vien už to kvailo prietaiso mindžiojimą.
Baimės nebebuvo nė kvapo, liko tik pyktis. Kiauliški garsai nenutilo, tad ji tiesiog smarkiai paspyrė narvą. Pagaliau įdėmiau pažvelgusi vidun nustėro. Už grotų kriuksėjo spygliais apsiginklavęs gyvūnas - ežys.
-Ir pūk sau, purvinas padare! - į jos žodžius atsakė dar vienas bjaurus žvygtelėjimas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Alrisa Fuentes »

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Mulungu sėdėjo klasės viduryje ir tarsi laukė prasidėsiančio chaoso. Mokslo metams įsibėgėjant, jis suprato vis daugiau ir daugiau iš to, ką šnekėdavo profesoriai ir bendraklasiai, tačiau Moore pamokos jam iki šiol buvo kažkokia neįmenama mįslė. Atrodydavo, kad per jas visi staiga išprotėja, klasėje siautėja varlės ar kokie nors keistesni padarai, o jis taip ir lieka nieko nesupratęs.
Kriu tupėjo po suolu ir kol kas laikėsi tyliai. Tai buvo nemažas pasiekimas, mat naujasis paršelis triukšmą mėgo daug labiau nei jo pirmtakas. Jam, ko gero, šitos pamokos patiks daug labiau. Iki šiol naujojo augintinio į apsigynimą nuo juodosios afrikietis nebuvo atsivedęs, tačiau tą rytą jis buvo labai neramus, tad nesinorėjo palikti jo vieno. Būtent dėl tos priežasties paršelis buvo kartu su šeimininku.
Išgirdęs garsų kriuktelėjimą Kriu džiaugsmingai atsakė tuo pačiu. Kad ir ką sakė ana kiaulė, tai turėjo būti kažkas panašaus į kvietimą, mat Mulungu augintinis staigiai dingo iš pasuolės. Mulungu pašoko ir nuskubėjo iš paskos. Kai pamatė savo paršelį, jau buvo per vėlu: jis jau buvo stryktelėjęs tiesiai kažkokiai mergaitei ant galvos.
- Truputį Tyliau! - net ir pagal savo standartus garsiai sušuko klastuolis, vis dar manantis, kad būtent toks yra bendrakoledžės vardas. Prisiartinęs prie jos Mulungu norėjo padėti Kriu nulipti nuo Truputį Tyliau galvos, tačiau iki to laiko paršelis ir pats susiprato tą padaryti. Berniukas nė neketino atsiprašyti už augintinio veiksmus, nors tą žodį jau buvo išmokęs. Daug svarbiau šią akimirką buvo Kriu sveikata ir gerovė. Juodaodis galiausiai paėmė paršelį ant rankų ir įdėmiai apžiūrėjo. Susidarė įspūdis, kad jis susižeidė koją. Tai buvo antras kartas, kai Mulungu atsivedė paršelį į profesoriaus Moore (Klastūnyno vadovo!) pamoką, ir antrą kartą jis nukenčia...
- Tu kalta! - užbaubė jis, prisiminęs reikiamus žodžius. Piktokai žiūrėdamas į Truputį Tyliau nutarė: ilgą laiką laiką ją tiesiog keista, tačiau iš tiesų ji nėra gera mergaitė.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Graužikas vis draskėsi narve kol berniukas gamino nuodingą maisto davinį. Netvarkingas faršo gabaliukas jau gulėjo berniuko rankoje. Įgrūsto mėsos gabalo greitai nebeliko - burundukas tai suvalgė. Saeterhaug atidarė narvą ir paėmė burunduką. Pasiėmės knygutę kurioje prašyti užkeikimai berniukas trukčiojančiu balsu pradėjo ją skaityti. Paskutinis žodis, tas lemtingas paskutinis užkeikimo žodis ir graužiką pradėjo kankinti lyg konvulcijos. Vegard su pasišlykštėjimu griebė lazdelę ir susikaupęs tarė:
-Beimitz hababa Abra beileta latez.
Burundukas keistai nusidažė oranžine spalva. Šūdas... Pagalvojo berniukas supratęs ,kad ne taip ištarė burtažodį.
-Beimitz ha Abra bei latez.
Tamsi, šlykšti ir niekinga violetinė gija lindo į berniuko lazdelę. Vaizdas buvo šlykštus ,bet ilgai galvoti nebuvo galima ,nes reikėjo giją paleisti į dubenį su druska. Dubenėlis stovėjo ant stalo ir laukė savo eilės. Su viena ranka reikėjo laikyti burunduką su kita lazdelę, darbas buvo bjaurus. Gijų suleidimas į druską buvo dar šlykštesnis negu ištraukimas į lazdelę. Berniukas įmėtė oranžine spalva nusidažiusi burunduką atgal į narvą. Ir atsisėdo į suolą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Ofelija Sutema

  • II kursas
  • *
  • 3
  • Taškai:
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Ofeliją stebino apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetas: juodas, tamsus, slegiantis, ore justi magija. Ji pasirinko pačiame toliausiame kampe esantį suolą, vis dar buvo nedrąsu. Jos stalas buvo nukrautas įvairiais įrankiais. Nuo kiekvieno stalo aidėjo triukšmas.
Staiga atsidarė durys ir pro jas tvirtu žingsniu įėjo juodais it varnas, išsitaršiusiais plaukais mokytojas, nuo jo varvėjo lietaus lašeliai. Jis monotonišku balsu išdėstė ką jaunieji burtininkai ir raganos turi atlikti. Ofelija nuėjo pasiimti uždengtą narvą su apsėstu gyvūnėliu. Grįžus pasistatė ant stalo narvelį su besiblaškančiu šešku, jis urzgė. Susikaupusi ėmėsi darbo (kuo greičiau užbaigs, tuo greičiau išeis į ramesnę vietą).
Mergina užsidėjo storas apsaugines pirštines, pavartė padėtą knygelę, atsivertė reikiamą puslapį ir ėmėsi to, kas neišvengiama, juk šito padarėlio kitaip neišgelbėsi. Ji paėmė faršo gabalėlį su tablete, kuri nuramins paklaikusį šešką ir įmetė jį į narvelį. Gyvūnas kaip mat sutaršė tabletę ir netrukus sustingo. Ofelija pagriebė šešką už pakarpos ir pradėjo tyliai, bet aiškiai kartoti burtažodį ,- "Beimitz ha Abra bei latez". Plona ir trapi lyg šilkas violetinė gija nusitiesė nuo padarėlio krūtinės iki burtų lazdelės galo, kai ji nutrūko, Ofelija prilietė ją prie dubenėlio su druska, gija staigiai pajuodavo. Tada mergina padėjo šešką atgal į narvą ir užrakino spyną. Mergina džiaugėsi pasisekusiu darbu, bet labai nesistebėjo, nes su magiškais gyvūnais jai teko dirbti kartu su tėčiu. Baigusi užduotį sutvarkė stalą ir gavusi leidimą pasišalino iš kabineto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »

*

Katherine Silverstone

Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Užsimaukšlinus storas odines pirštines, nuėjo pasiimti graužiką su narvelių. Priartėjusi prie narvų ieškojo, nors kiek ramesnio graužiko, o visi tik skleidžia siaubingus garsus. Praradusi viltį rudaplaukė, surasti ramų graužiką, pagriebė pasitaikiusi burunduką. Pasiėmusi narvelį už rankenų, pasidėjo ant savo stalo.
-Nu, ką burunduk, ruošiu tau maistą. -pažvelgė į ta pati burunduką kuris vis trankėsi į narvelio sienas.
Atsisėdusi į savo vietą, ir nusiėmusi pirštines. Pasiėmė faršo gabaliuką ir suviliojusi į kamuoliuką faršą įdėjo tabletę į pati vidurį faršo, kad graužikas nesuprastu, kad šalia yra tabletė. Nors graužikas ir taip suvalgys kas pasitaikys po ranką.
Įmetusi pro narvo plyšius faršą, iškart suvalgė, net nerūpėjo, kad jį davė žmogus burtininkė ir jau po kiek laiko jau buvo apsvaigintas burundukas.
Dar neatidariusi narvo, vėl užsidėjo pirštines ir atrakinus narvo spynelė, tikėjosi, kad iš karto nepuls apsvaigintas burundukas vienuolikmetės mergaitės, bet atvirkščiai burundukas atrodė lyg būtu miegojęs žiemos miego, atidariusi grifė narvelio dureles, lėtai kišdama rankas į narvelį, pasiėmė stipriai į savo rankas, bet stengėsi per daug jo nespausti, kad nenužudytu išrinkto gyvūno.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: II ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
 Markas stebėjo nuo suolų kylančius mokinius ir svarstė apie darbus, kurie jo laukė Uždraustajame miške. Kylanti temperatūra ir sniego trūkumas nebuvo itin geras dalykas ten gyvenančioms būtybėms - profesorius net svarstė dirbtinės sniego audros idėją. Žinoma, tam reiktų pasitarti su kitais mokytojais, kad šie sužiūrėtų savo vaikus, kol jis melsis dangaus dievams ir bandys visų nenužudyti mosuodamas lazdele į dangų.
 Ir, žinoma, tai nebūtų jo pamoka, jeigu kas nors neatsitiktų. Šį kartą Marką nustebino iš nežinia kur atsiradusi Elliw, mat garbanius jos įeidamas į klasę nepastebėjo - buvo per daug susikaupęs ties tuo, kad nepamirštų, kokia pamokos tema. Ir, žinoma, Elliw nebūtų Elliw, jeigu jai kas nors nenutiktų. Profesorius, nuskubėjęs prie nelaimėlės, sumurmėjo:
-Švenčiausioji Mergele Marija, suteik man kantrybės.
Išsitraukęs iš kišenės nosinę, jis nuvalė faršo likučius nuo mergaitės veido bei lazdelės mostelėjimu sugrąžino teleskopui, kuris, laimei, buvo sveikas, jo nemėsišką spindesį. Pastatęs Elliw ant kojų, Markas įdavė jai žvaigždžių stebėjimo prietaisą į rankas ir paklausė:
-Gal nori atlikti praktiką kartu su manimi?
Deja, mokytojas negalėjo ilgai laukti mergaitės atsakymo, mat kažkas paleido pasiutusią voverę lakstyti po klasę. Išvengęs šviežios spiros, rudaplaukis nusikeikė. Na, bent jau jo auklėtinė sustingdė tą padarą. Abiems nagus nukapot ir lazdele sugrūsti į... Į gerklę.
 Netrukus prie jo stalo prisistatė ir viena iš chaoso skleidėjų. Dar kartą keiktelėjęs, profesorius vienais tiksliai paleistais kerais sustingdė ir sugavo besikandžiojantį burunduką ir atsinešė prie Granger.
-Jeigu nesugebi laikytis elementariausių instrukcijų, siūlyčiau čiuožti pas savo vadovę ir praleisti likusias pamokas jos kabinete,-piktai išrėžė mokytojas apsėstą padarą padėdamas mergaitei ant galvos. Pasiėmęs švirkštą, jis atvyniojo rankovę ir per kelias sekundes suleido priešnuodžių.
-Pasiimk tvarstį, dezinfekanto, atlieki praktiką ir čiuoži į Ligoninės sparną, Granger,-padėjęs tvarstį pakuotėje ir buteliuką dezinfekanto ant stalo liepė mokytojas.
 Pamokoje toliau siautė chaosas, prie kurio Markas jau buvo pripratęs. Tiesą pasakius, jis nelabai ir įsivaizdavo savo pamokų kaip ramaus knygų skaitymo - ne, šio dalyko taip neišmoksi. Beliko stebėti įvairius garsus skleidžiančius gyvūnus, išsigandusius mokinius, skraidančius paršelius ir...
 Skraidančius paršelius? Pamatęs Mulungu su augintiniu, Markas persižegnojo ir atsisėdo į kėdę. Ne, jis nebus atsakingas už dar vieno keturkojo mirtį, tegul jie ten išaiškina patys.