0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Teorija pavyko ,kas išties patiko berniukui. Keli taškai link taurės ne pro šalį. Vegard įdėmiai klausėsi mokytojos pasakojimo ,bet įdomiau buvo brangakmenis ant stalo negu šios jaunutės profesorės pasakojimai ir nesąmonės. Praktika vis artėjo ir artėjo į rankas akmenuką paiimti knetėjo. Profesorė užtilo, tai reiškė ,kad praktika galima pradėti. Nesiruošiu laimėti mūšio ,kad ir kaip pasisektų. Akmenukas jau rankoje, Vegard pradėjo jį trinti. Apsisuko galva ir Vegard jau stovėjo mūšio lauke. Jaudulys buvo labai didelis. Arkliai padabinti spalvomis ir auksais atrodė nuostabiai. Vadai ir krūva karių taipogi stebino jaunuolį. Patraukęs link velnias žino kokios grupės Vegard atsisėdo ant žirgo ir pasiruošė mūšiui. Pastebėjęs ,kad vilki kariškio uniformą nustebo ir apsidžiaugė. Blankus pučiamūjų garsas reiškė mūšio pradžią. Kaitri diena saloje apsunkino viską. Juk aš nemoku kerų, kurias galėčiau apsiginti... Mėlyna šviesa lėkė tiesiai į Klastuolį. Staigus pasilenkimas padėjo išvengti kerų. Žirgas iš visų jėgų pradėjo joti į priekį, berniukas nesugebėjo suvaldyti žirgo ar kaip nors apsiginti. Virvės pasukimas buvo kvailas ,nes dėl to Vegard nukrito nuo žirgo ir skaudžiai susižeidė kairią ranką. Aš greitai ją susilaužysiu. Brangakmenis netoli berniuko laukė kol bus sučiuptas, dėja...kutenimas neleido to padaryti.
-Accio brangakmenį!
Dėja...Greitai atsistojęs berniukas ruošėsi bėgti prie brangakmenio...
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
-Bet aš pasisveikinau?- sutriko mažasis švilpis, nesupratęs, ar Danielai su klausa blogai, ar ši tyčia neišgirdo jo.
Metamorfmagas piktai suniurzgė.
-Daniela, pasitikrink klausą, ir ne, aš veidus atpažįstu,- išpoškino gan drąsiai mažius.
Išgirdęs, jog teisingai atsakė į klausimą, Etanas patenkintas nusišypsojo. Bent per praktiką bus atskirai nuo Danielos, nes kad ir kaip būtų keista, norėjo mūšį išgyventi vienut vienutėlis.
Patrynė brangakmenį. Staiga, kažkas sugavo jį už žarnų ir pasiutusiu greičiu nutempė į grindis, tartum, ten atsivėrusi žemė laukė praryti savo laimikį. Nespėjus surikti, tamsa prarijo Etaną.
Skaudžiai tėškėsi ant žemės. Kažkas rėkė, žvengė, kažkur tolumoje griaudėjo, bildėjo. Kažkas Etaną čiupo už pakarpos ir nutysė šalin. Kažką jam rėkė, bet švilpis nieko nesuprato.
Gal airiškai?
Greitai buvo paliktas vienas, nes tas kas jį nutysė kažkur nulėkė.
Etanas papurtė galvą.
-Kas per....?
Pirmiausia, jei Etanas būtų atsidūręs pas kitus mokinius jų simuliacijoje, švilpis būtų pagalvojęs, jog kai kurie galbūt gavo sugedusius brangakmenius.
Eiggo sala buvo kalnuota, šiurkščia žole apdengta sala, plūduriuojanti šaltuose vandenyse prie Škotijos.   Nei palmių, nei kitų velniavų. Etanas suprato sėdįs ant plynos žolės (!) be jokio sniego (!) ir žvelgiąs kaip netoliese jo kovėsi tuntas burtininkų ir raganų. Jų aprangos, kai kurių burtų lazdelės mostai ir pavadinimai buvo kitokie.
-Juk XVIII amžius...
Kaip dėl Helgos keksiukų laimės jam pavyks nusgauti prie to brangakmenio?!
-Kodėl simuliacijos? Kodėl ne darbas klasėje kaip senesniais laikais?! Kodėl ne klasių dvikovos?! Gal ji nori mums įvaryti košmarų?!
Pyktis kilo stemple aukštyn, betrūko, kad garai švilptų iš ausų.
Etanas urzgė. Visa tai jam atrodė nelogiška. Kaip iš viso jie gali būti siunčiami į čia, kai dauguma mokinių žino vos keletą, ir taip menkus, burtažodžius?! Ji turi mus mokyti pačių kerų, o ne į eskursijas vesti! Ah, o gal ne?!? Manai, kad per šį mūšį turėsim galimybę panaudoti kerus!? Oh, o gal tada žinai, kad tokiose situacijose žmogus nemąsto, o elgiasi inkstintyviai, daugmaž pamiršta, ką būna išmokęs?!
Pyktis, sumišęs su siaubu, paralyžiuojančiu išgąsčiu dusino Etaną. Koks skirtumas, kokie jo plaukai buvo. Praeitis, nuo kurios bandė pabėgti, rodės tuoj dar kartą pasikartos.
Etanas susigūžė, stipriai apsikabino save. Kam jis meluoja!


*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Olivia, kaip ir kiti, šiandien buvo magijos istorjos pamokoje. Mergina žvalgėsi pro langą šiek tiek užsisvajojusi ir garbanės galvoje sukosi įvairios mintys. Ją iš minčių prikėlė profesorės pasakojimas apie Eiggo salą. Tada ji paskelbė praktinę pamokos dalį ir švilpė pažvelgė į nugludintą levandų spalvos akmenį. Mergina paėmė šį akmenėlį į rankas ir geriau įsižiūrėjo. Iš tiesų, atrodė lyg viduje įkalinta nedidelė švieselė. Ji dar kiek pavartė akmenėlį, o tada nieko nelaukusi jį patrynė.
Iš pradžių nieko neįvyko, o tada viskas aplinkui pradėjo suktis ir rudaplaukė atsirado kažkokiame tai lauke. Iš abiejų lauko pusių rikiavosi jai nematyti žmonės, vien tik vyrai. Iš pradžių mergina, paveikta neįprastos kelionės, nesiorentavo erdvėje, bet netrukus prisiminė kur ji ir koks jos tikslas čia. O tikslas buvo iškovoti tikrąjį brangakmenį. Ji atidžiai apsidairė ir pamatė jį pastatytą viduryje lauko ant pakylos. Penktakursė pastoviniavo dar čia vieną kitą minutę, o tada išgirdo šaukšmus iš kitos lauko pusės. Viena iš burtininkų grupuočių puolė kitą grupuotę. Jie buvo ginkluoti burtų lazdelėmis, o dalis burtininkų buvo ant žirgų. Kita grupuotė taip pat nieko nelaukusi nuskubėjo į mušį, kurio viduryje buvo brangakmenis. Olivia stipriai suspaudusi savo lazdelę pasivijo pastarąją grupę ir saugodamasi, kad jos kas nesužeistų ar neužgriūtų ant jos įsitaisė grupuotės viduryje tarp dviejų augalotų vyrų. 
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Bandymas pagriebti buvo nesėkimgas, ir vėl. Kerai parbloškė ant žemės. Berniukas iš skausmo aiktelėjo. Visi laidėsi įvariausias kerais, daug žmonių buvo paveikti žudymo kerų, kai kurie krito nuo žirgų. Žiaurus vaizdas, privertė Klastuolį nusipurtyti. Kol čia griuvinėji, galvok kaip paimsi brangakmenį. Piktai pagalvojo norvegas. Dar vieni kerai lėkė į Vegard ir tai privertė vėl vartytis nuo kutenimo. Kerai mane paveikia kaip Rictumsempra? Susimastė vaikinukas. Kutenimo poveikis praėjo, Vegard šliaužė link brangakmenio, bet ir vėl nesėkmingai... Atrodė ,kad šį kartą neteks paimti deimanto dėl kurio kilo visas šis konfilktas. Berniukui nepatiko karių rėkaujimas. Kai kurie rėkė lotyniškai ,kas šiek tiek padėjo susigaudyti. Šie šaukė: -Taikyk į šį kvailį. Vegard stebėjo kaip kerų sukurti ietys skraidė po mūšio lauką, stebėjo ir į kraujuojančius karius. Vegard sukaupė visas jėgas ir puolė prie brangakmenio ,bet ausyse pradėjo gausti Hogvartso varpas, garsas buvo stiprus ,kad Vegard paėgė tik išsitraukti kopiją ir grįžti į klasę. Berniukas gulėjo ant grindų jau su Klastūnyno uniforma ir su kalnu jėgų. Sėdęs prie stalo Saeterhaug griebė plunksą ir ant pergamento pradėjo keverzoti:
Citata
Per šią praktiką atsidūriau kovos lauke kur stebėjau daug karių ir žiaurų mūšį. Buvau ne kartą paveiktas kerų. Brangakmenio paimti nepavyko.
Berniukas galėjo atsipūsti ir apgalvoti ,kas šiandien įvyko ir kodėl reikalinga Magijos istorija.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Kurkt.
Tylus nepasitenkinimo kupinas balsas priminė Deoiridh, kad šį kartą klasėje ji buvo ne viena. Nutarusi, kad Matthew reikia daugiau dėmesio, į pamoką atsinešė ir varlę. Kažkodėl teorija augintinei visiškai netrukdė, tačiau profesorei vėl pradėjus kalbėti, Matthew akivaizdžiai suirzo. Pradėjo veržtis iš kišenės, tad grifiukė turėjo laikyti ją abiem rankomis, kad žaliaodė niekur nepaspruktų. Deja, iš kišenės atsklindantis kurkimas darėsi vis garsesnis, tad teko pasiduoti: Deoiridh ištraukė Matthew iš kišenės ir pasidėjo ant stalo. Kelias akimirkas viskas atrodė gerai, tačiau netrukus varlė stryktelėjo ant žemės. Mergaitė keiktelėjo. Atsistojusi norėjo vytis augintinę, tačiau netrukus suprato: dviejų kojų tam neužteks. Garsiai ir demonstratyviai atsidususi ji pati pasivertė varle ir sukurkė. Deja, Matthew neatrodė nusiteikęs bendradarbiauti. Ir nebuvo svarbu, ar Deoiridh buvo žmogus, ar varlė.
Kurį laiką naršiusi po grindis mokinė pastebėjo ieškomąjį kažkur klasės priekyje. Skubiai nušokavo į tą pusę. Laimei, suoluose kažkodėl buvo labai mažai mokinių, tad pavojus būti sutryptai praktiškai negrėsė.
Vos tik Deoiridh prišokavo prie Matthew, pastarasis kažkur vėl nuskubėjo. Jeigu tik varlės galėtų dūsauti, mokinė šio gyvūno pavidale būtų tai ir padariusi. Deja, tokios galimybės ji neturėjo, tad teko tiesiog skubėti Matthew iš paskos. Kurį laiką niekaip negalėjo rasti augintinės: atrodė, kad ant grindų antros varlės nebėra. Deoiridh susiprato pakelti išsprogusias akis ir pamatė, kad Matthew įsitaisė ant profesorės Hopes stalo. Priekaištingai kurktelėjusi stryktelėjo iš paskos, bet ir vėl pavėlavo: augintinė jau buvo šuolyje ant tos pačios profesorės veido. Tiesą sakant, Deoiridh jau kurį laiką to nedarė (Daniela Kravitz, žinoma, nesiskaito - ji to nusipelnė), tačiau dabar nebuvo, ką daryti: reikėjo sutramdyti Matthew, Nelabai ryžtingai Deoiridh dar kartą stryktelėjo ir atsitūpė šalia augintinės.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
-Kurkt. - tylus garsas atsklido nuo vieno iš galinių suolų. Tačiau kadangi profesorė įsijautusi aiškino apie burtininkų mūšį, o dalis mokinių lyg užhipnotizuoti spoksojo į savo brangakmenius, niekas jo tikriausiai neišgirdo. Kurktelėjimas nesulaukė atgarsio. Nuliūdusi varlytė pasisuko į šeimininką bei šis ją supratingai paglostė. Sigurdas ir pats akimis ieškojo žaliaodžių, bet nė vienos nematė. Taip pat ir tos, kuri bet kurį akimirksnį galėjo pavirsti į žmogų. Neleidęs viduje užvirti pernelyg stipriems jausmams, jis atsiduso. Aišku, skruostai šiek tiek raudo nuo praeitos pamokos įvykių, bet... Dabar jokio akivaizdžiai matomo sutrikimo jo veide negalėjai pastebėti. Tik nerimstančios akys, kartkartėmis nukrypstančios į šviesiai violetinį akmenėlį. Kadangi pamokoje kol kas nieko pažįstamo nerado, ketino dingti iš klasės ir pasinerti į mūšio sūkurį. O tai skambėjo nuostabiai, nes kirmyti savo suole visą pamoką islandas nelabai troško.
Sigurdas jau norėjo patrinti brangakmenį, kai kažką išgirdo. Pala, kas tai buvo? Negi kurkimas? Kilstelėjo galvą ir apstulbo: tiesiai prieš jo akis iš nežinia kur atsiradusi Deoiridh pavirto į varlę. Nieko nelaukusi ji nušokavo klasės priekin, palikdama sutrikusį vaikinuką. Šis atsisuko į Eylfą, vildamasis rasti šiokią tokią paramą, bet jos ant stalo jau nebebuvo. Greičiausiai augintinė nusivijo pasirodžiusią žaliaodę; netrukus paaiškėjo, kad jų yra dvi. O viena jų nusprendė ,,itin mandagiai’’ sutrukdyti profesorės ramybę. Būtent dėl kabinete pradėjusių vystytis linksmybių grifas neatsidūrė burtininkų kare - čia buvo žymiai įdomiau. Kad ir kas ką sakytų.
Vis dėlto jis nesvajojo nuobodžiai sėdėti, tad atsidusęs atsistojo. Abejodamas patraukė į klasės priekin, dažnai pasilenkdamas po stalais, nors aukštaūgiui tai nebuvo patogu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sigurd Eddi Hallgrimsson »

*

Neprisijungęs Olivia Eier

  • VII kursas
  • *
  • 64
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • We are all made of stardust
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Netikėtai kažkas į ją paleido kerus. Žinojo, kad jai nieko negali atsitikti, bet visvien išsigando. Olivia pajuto tik kutenimą ties pilvu ir nejučia susijuokė. Ji dairydamasi tikėjosi, kad kaip nors atsivers jai kelias tarp vyrų prie brangakmenio, bet per tą laiką į ją pataikė dar dveji kerai. Tada švilpė nusprendė pati jais pasinaudoti.
- Flipendo! - sušuko ji, nukreipdama lazdelę į prieš save esantį vyrą.
Vyras krito aukštielninkas, o Olivia vikrai prasispraudė šiek tiek į priekį. Mergina dabar tiksliai nesusigaudė kur yra ir kur yra brangakmenis, bet kadangi kai kurie burtininkai bėgo į kairę pusę, mergina bėgo paskui juos. Ją ir vėl pradėjo kutenti, tik šįkart visą dešinę koją. Juokdamasi švilpė paleido Flipendo kerus į aukštą vyrą su ilga barzda.
Ji vėl bėgo į tą pačią pusę ir prieš jos akis tolumoje sušmėžavo levandinis taškelis. Olivia pasilenkė, pralindo pro du kerais besikaunančius vyrus ir bėgo savo tikslo link.
Į ją vėl pataikė kerai, tik šįkart paleisti kažkokio tai gal dvidešimtmečio vaikino. Jausdama kutulį ir tvardydama juoką ji ištiesė į jį lazdelę ir pasakė pirmus į galvą atėjusius kerus:
- Rictusempra!
Tegu ir jis pasikankina kutuliu kaip aš... - pamanė švilpė, atsistodama nuo žemės. Jai buvo likę visai nedaug iki jos tikslo. Bebėgant į ją pataikė dar vieni kerai, bet jiems nesipriešino, o tiesiog toliau bėgo stendamasi nekreipti dėmesio į kylantį juoką. Staiga kažkoks vyras stojo priešais ją.
- Flipendo, - mergina nukreipė lazdelę į jį, jam nespėjus nieko ištarti. Ir ji jau buvo prie pat savo tikslo. Penktakursė iš tiesų nesitikėjo, kad pavyks gauti brangakmenį, bet štai paėmė jį nuo pakylos ir kol niekas nespėjo iš jos atimti patrynė netikrąjį brangakmenį.
Po sekundės ji jau buvo kerėjimo kabinete. Buvo truputį apsvaigusi nuo keliavimo, bet netrukus išsitraukė pergamento ir parašė lapelyje refleksiją.
Citata
Atsidūrus mūšyje sekėsi gerai. Panaudojau Flipendo ir Rictusempra kerus ir prasiskyniau kelią iki brangakmenio.
Where'd you wanna go, how much do you wanna risk?

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Švilpė sėdėjo savo suole ir klausėsi visų atsakymų į teorinį klausimą. Pirmakursė visiškai neturėjo noro ką nors sugalvoti, nes miegojo labai blogai, todėl nuobodžiai laukė, kol bus paskelbta praktinė užduotis.
Po keletos minučių profesorė pradėjo aiškinti praktinę užduotį. Geltonplaukė atsisėdo patogiau ir įdėmiai klausėsi užduoties.
Visų aiškinimų išklausiusi Michellė pasiėmė į rankas netikrą brangakmenį ir nestipriai patrynė. Italė pasijuto labai nemaloniai, bet netrukus ji atsidūrė karo lauke, kuriame kovojo Škotija su Airija dėl brangakmenio. Vienuolikmetė greitai apsižvalgė po karius ir nusprendė joti ant žirgo. Ji atsistojo į žirgo vietą ir iš karto prasidėjo karas. Pradžioje viskas buvo gerai. Na, mergaitė jodinėjo iš vieno kampo į kitą ir viską stebėjo. Fone girdėjosi įvairūs burtažodžiai. Michellė nenorėjo naudoti savo burtų lazdelės iki tol, kol išgirdo baisų burtažodį Avada Kedavra. Pirmakursė nejučiomis išsižiojo ir išsitraukė lazdelę. Nors mergaitė nepažinojo nieko iš karių, bet nukreipė lazdelę į tą burtininką, kuris ką tik panaudojo baisų burtažodį ir garsiai ištarė:
- Sectumsempra!
Rivera net nesitikėjo, kad toks burtažodis suveiks, tačiau netrukus kariui pilve atsirado skylės ir jis kraujavo. Eik tu sau Michelle! Eik paimt to brangakmenio ir nebežudyk žmonių. Mintyse pasikalbėjusi pati su savimi, mergaitė visu greičiu nujojo į priešų pusę. Po kelių sekundžių į ją buvo paleistas burtažodis.
- Tu gal nuo proto nušokai?! Aš dar nepasiruošus mirti!- sušuko vienuolikmetė.
Laimei, geltonplaukei nieko nenutiko, tik ji pajuto kutenimą. Švilpė nusijuokė ir nujojo toliau.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Dėl akmens buvo pamišusi, bet kruopelytė likusio blaivaus proto jai priminė, kad jos kerėjimo sugebėjimai čia bus niekam tikę. Teks akmenį gauti naudojantis savomis rankomis ir protu. Dar nežinojo kaip ji žada apgauti ne vieną, o dvi armijas sudarytas iš daugybes, apie šimto, suaugusių ir tikriausiai vienų stipriausių burtininkų. Pradžiai pirmas veiksmas buvo atliktas jai dar nespėjus nieko doro sugalvoti. Armijos, abi vienu metu, ėmė bėgti viena į kitą. Abi bėgo šaukdamos kraupų karo šūkį. Žaneta pasinaudojo aplinkybėmis ir įsimaišė į vidurines gretas. Buvo gana arti pirmutinio fronto, bet ne taip arti, kad tektų atmušti pagrindinius kerus. Ji nors ir žinojo, kad gerai nepanaudos, vis tiek išsitraukė lazdelę. Jei ir kerai nepavyks, gindamasi žinos, kad padarė viską ką galėjo.
Armijoms susidūrus prasidėjo tikrasis mūšis, toks apie kokius yra skaičiusi. Čia nebuvo jokių taisyklių, tris puolė vieną ir vienas puolė tris. Niekas nežiūrėjo kur, kerus laidė į kiekvieną. Laukas žybsėjo nuo įvairių kerų ir po pievą sklido įvairių balsų simfonija. Vieni klykė kankinami agonijos, kiti šūkavo kerus, o treti rėkė karo šūkius. Po susidūrimo nepraėjus nė kelioms minutėm ant žemės jau gulėjo sužeisti burtininkai. Vieni nekvėpavo ar kvėpavo taip sunkiai, kad atrodė mirę. Bėgdama tolyn su armija ji vis artėjo prie priekinių eilių. Ją sustabdė, tiksliau pargriovė gulinti moteris. Ši sučiupo jos koją ir grifiukė neišlaikiusi pusiausvyros drėbėsi veidu žemyn. Tik prisilietusi prie išmindžiotos žemės jos suknelė permirko. Suknelė buvo tamsiai žalia todėl spalvos gerai nesimatė, bet ji gavo suprasti, kad tai buvo kraujas. Žvilgsnis į moterį šalia, visiškai iš minčių išplovė brangakmenį. Ši sužeistoji gulėjo kraujo klane, jos kovinis apdaras buvo permirkęs kraujo ir prakaito mišiniu. Krūtinėje ir pilve matėsi keli įbrėžimai, bet smarkiausia žaizda buvo - trūkstama ranka. Ties vieta kur turėtų būti alkūnė buvo išsikišęs kaulas, ir daugiau nieko. Vaizdas ją supykino, bet mergina susilaikė nuo vėmimo. Ji priėjo prie moters arčiau ir išgirdo šią tyliai šnabždančią "padėk". Garsai iš jos burnos buvo panašūs į gargaliavimą, ir žodžio prasmę ji suprato tik iš lūpų. Ji staigiai nusiplėšė suknelės kraštą nuo apačios ir kiek išėjo aprišo bigę. Daugiau nieko negalėjo jai padėti, gydomųjų kerų nežinojo, ir jeigu ir žinotu nebuvo tikra ar jai jie pavyktų. Žinodama, kad elgiasi labai savanaudiškai ji atsistojo ir patraukė toliau. Toliau prie brangakmenio. Puikiai žinojo šios moters likimą, bet nebegalėjo stebėti gyvybės gęstančios jos žaliose akyse. Tai tik pamoka, tai tik pamoka. Viskas tik iliuzija. Šis mūšis jau įvyko ir tai tik jo reprezentacija. Tu nieko nebepakeisi. Tokiomis mintimis šviesiaplaukė bandė save guosti. Tačiau mintys niekur nedingo, nedingo ir tada kai į ją buvo paleisti kažkokie kerai. Kaip profesorė ir minėjo kerai nesuveikė, bet priešininkas paleidęs kerus vis dar bėgo į ją, todėl ji nusprendė vėl kristi ant žemės ir apsimesti negyva/sustingdyta. Nugriuvo į tą pačią krauju įsigėrusią žemę. Kritęs kūnas išskleidė šlapią tekštelėjimo garsą. Šis garsas buvo paskutinis lašas, ir Žaneta pajuto kaip jos skruostais teka ašaros. Viskas taip tikroviška.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
 Ant Ryan suolo sėdėjo dešimt varlių. Kaip nekeista visos buvo jo. Didžioji dauguma varlių buvo rastos šiek tiek sužeistos ar toli nuo vandens, tad Ryan priglaudė visas savo kuprinėje. Juk burtais ją padidinti gana lengva, ypač kai tėvai jį ragina. Plius daug kas gyvūnus kaip dovanas palikdavo jam ant lovos. Na, ir jam tai atrodydavo it koks raginimas nesustoti. Kada nors su šiais gyvūnais atidarysiu zoologijos sodą pagalvojo jaunuolis išleisdamas svajingą atodūsį. Vaikinas trumpam paniro į svajones, kol galiausiai jį pažadino profesorės balsas. Praktika buvo gana nelengva. Berniukas nužvelgė klasę. Čia kažkur gale pamatė tą animagę, Deoiridh. Tada nužvelgė savo varles ir suprato, kad jomis bus gerai pasirūpinta. Ryan'as patrynė brangakmenį ir nusikėlė į salą. Čia jis susirado laisvą žirgą. Vaikinukas lengvai ir grakščiai užšoko ant žirgo. Tada nujojo kažkur į žirgų rikiuotės vidurį. Iš apsiausto išsitraukė lazdelę ir nusitaikė į medinę patranką.
- Incendio, - gana garsiai tarė vaikinukas ir medinė patranka, gal labiau svaidyklė užsiliepsnojo ugnimi. Jones pavardę nešiojantis berniukas šyptelėjo dėl to, kad jam pavyko įvykdyti savo planą. Tada ėmė mąstyti kokius dar kerus galėtų paleisti. Staiga kažkas į taip pat paleido kerus. Ketvirtakursis ėmė kikenti ir taip ramiai nebesilaikė balne. Švilpis stengėsi ramintis, bet jam nesisekė to padaryti. Jis vis kikeno ir kikeno. Švilpis ėmė bandyti susikaupti, bet jam ir tai buvo sunku padaryti. Velnias...
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Profesorės Hopes veidas kažkodėl buvo itin nepatogus tupėti. Deoiridh bandė kuo greičiau priversti Matthew nušokti, kad pačiai nebereikėtų likti ten, bet augintinė buvo užsispyrusi.
- Kurkt! - vienas kurktelėjimas nuskambėjo garsiau nei planuota. Deja, jis nesuveikė taip, kai Deoiridh tikėjosi: netrukus išsprogusios akys pastebėjo dar daugybę varlių, ir visos jos jau tupėjo ant profesorės stalo. Ne ne ne ne! kiek išsigando animagė. Spėjo, kad profesorė žino, kad viena iš varlių yra žmogus. Ir tikriausiai žino, kas tas žmogus yra. Tai buvo rizika užsidirbti areštą iki gyvenimo pabaigos, tačiau, atrodo, nebuvo ką daryti: gal dešimt varlių, tupinčių ant profesorės stalo, labai jau smalsiai žiūrėjo į tas dvi, kurios buvo įsitaisiusios jai ant veido. Deoiridh kurktelėjo prašydama kompanijos nesiartinti, tačiau buvo akivaizdu, kad įvykiai klostosi priešinga linkme. Esant varlės pavidale tiksliai suskaičiuoti, kelios varlės tupėjo ant stalo, buvo gana sunku, tačiau jų tikrai buvo daug. Grifiukė būtų buvusi visai patenkinta, tačiau šią akimirką tai kėlė tik didelį pavojų.
- Kurkt!
Deja, žaliaodės ir toliau neklausė ir pradėjo strykčioti ant profesorės. Kadangi ant veido netrukus neliko vietos, kažkuri varlė (ne)tyčia nuspyrė Deoiridh. Slysdama žemyn ji spėjo pastebėti, kad ir Eylfa čia. Sigurdai? Galvoje šmėkštelėjusi mintis nebuvo maloni: nesinorėjo, kad vaikinas ją matytų darančią tokio lygio nesąmones. Deja, buvo per vėlu: jeigu jis vis dar klasėje, tikrai turėjo atkreipti dėmesį į sujudimą profesorei ant veido. O tokiu atveju jis tikrai klausinėja savęs, ar ir Deoiridh yra ten. Deja, atsakymas į tokį klausimą buvo teigiamas, mat grifiukė vis dar trynėsi tarp varlių. Tiesą sakant, gerokai supyko ant Matthew: juk būtent jis viską pradėjo!
Galiausiai netekusi kantrybės nušoko ant stalo ir dar kartą garsiai kurktelėjo. Mergaitės varlė ir toliau ignoravo šeimininkę. Nepatenkinta animagė stryktelėjo ant žemės ir netrukus grįžo į savo suolą. Ten atvirto į žmogų. Nebežiūrėjo, ar varlės tebėra ant profesorės, nežinojo, ką turi parašyti, tad tiesiog vos įskaitomai pakeverzojo:

Citata
Susipykau su Matthew.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
Mergina nuo žemės paliko praėjus daug laiko. Ji laukė kol ją užpuolęs burtininkas nutols ir kol ašaros nudžius nuo skruostų. Nusiraminus atsistojo į jau gerokai aptuštėjusį lauką. Dauguma burtininkų gulėjo pasliki, kiti gydė sužeistuosius. Dvikovoje susikovusių buvo stebėtinai mažai. Brangakmenio, buvusio lauko viduryje, taip pat nebebuvo. Mergina suprato, kad mūšis pasibaigė ir matomos kovos buvo paskutinis pralaimėjusiųjų pasispardymas. Kuri pusė laimė, Žaneta nežinojo. Tikriausiai laimėjimo momentą praleido liedama ašaras ant krauju pralietos žemės. Išgirdusi keistą skambėjimą, ji tik dar kartą spėjo apžvelgti lauką. Tiek daug žuvusių ir sužeistų. Ir viskas dėl brangakmenio. Merginai viduje kaupėsi pyktis. Pyktis ir nusivylimas žmonėmis. Bet per daug laiko skirti tam negalėjo, nes akyse pradėjo temti, ir mergina grįžo į klasę. Supratus, kad nuo pamokos praktikos pradžios jos buvimo vieta nepasikeitė, ji išliko toje pačioje sėdėjimo pozicijoje, jos emocijos kiek prasiblaškė. Tik dabar galėjo save pilnai įtikinti, kad tai ką išgyveno, buvo paprasčiausia iliuzija.
Drebančiomis rankomis mergina pasiėmė pergamento skiautę. Pasiruošė rašymo priemonę ir ėmėsi darbo.
Citata
Viskas buvo labai tikroviška. Negaliu patikėti, kad burtininkai galėjo kovoti, dalyvauti mūšyje dėl tokios menkos priežasties. Pamokos praktikos iki galo neatlikau, brangakmenio neatgavau. Tiesą sakant net nežinau kuri pusė laimėjo. Teko pajausti kerų sukeltą kutenimą, kaip ir sakėte. Daugiau galiu pridurti, kad emocijos užėmė viršų.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Pirmakursė drąsiai jojo ant žirgo. Kad ir kiek, kad ir kokie baisūs burtažodžiai buvo paleisti į mergaitę, ji pajusdavo tik kutenimą ir visada nusijuokdavo.
- Jūs bandot mane nužudyt? Nepavyks!- drąsiai sušuko Michellė ir pradėjo greičiau joti į priešų palapines, kuriose tikėjosi rasti brangakmenį.
Beieškant brangaus akmenuko, kaip nebūtų keista, švilpė mintyse su savimi pradėjo kalbėtis. Žmonės čia žudo vienas kitą, lavonai keli mėtos, o tu linksminiesi. Šaunuolė. Tiesiog šaunuolė. Ir kur tas prakeiktas brangakmenis?! Juk nepakasė po žeme. Paskui patys nebesurastų... O jeigu? Ne, negali būti...
Staiga vienuolikmetė pamatė, kad karys, taip pat jojantis ant žirgo, rankose laikė brangakmenį ir žiūrėjo į Michellę pašaipiai šypsodamasis. Mergaitė labai greitai nukreipė į burtininką savo burtų lazdelę ir sušuko:
- Stupefy!
Deja, burtininkas buvo greitesnis ir jis pradėjo labai greitai joti tolyn. Rivera pradėjo joti paskui karį, kurio rankose buvo brangakmenis.
Švilpei tikrai sunkiai sekėsi, bet ji nepasidavė ir vėl suriko:
- Stupefy!
Šį kartą ji pataikė į karį, bet ne į tą, į kurį norėjo. Sustingo kažkoks karys, kuris bėgo į mergaitės pusę.
Po kelių sekundžių Michellė išgirdo skambutį, kuris reiškė, jog reikia grįžti į klasę. Mergaitė patrynė savo netikrą brangakmenį ir grįžo į Magijos istorijos klasę.
Pirmakursė iš karto pasiėmė popieriaus lapuką, plunksną ir pradėjo rašyti:
Citata
Karas tikrai atrodė žiaurus, laimei, jokie burtažodžiai nepakenkė man, o tik sukėlė mažą kutenimą. Brangakmenio nepavyko gauti.
Michellė padėjo raštelį ant profesorės stalo ir, pasibaigus pamokai, išėjo iš kabineto.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: II MI pamoka visiems kursams
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Dorotėja stengdamasi neparodyti sumišimo rankomis nuo veido purtė varles. Gal dėl to nes vis dar buvo nauja mokytoja, gal šiaip iš jaunatviško naivumo, ji buvo įsitikinusi, jog jei nieko nesakys mokiniai patys sutramdys savo augintinius. Pačiai didžiausiai jos nuostabai tai neįvyko. Ji net nespėjo sužiūrėti, kad pora mokinių neatlieka praktikos, o tiesiog išsidirbinėja klasėje, taip susikaupusi taškė į visas puses varliagyvius. Mergina bijojo naudoti kerus, mat, kad ir koks svarbus orumas, gražus veidelis svarbiau. Galiausiai jai pavyko porą varlių nutrenkti taip stipriai, kad jos ir nebeatsikėlė. Vargšės, pamanė ji ir sukalbėjo maldelę už mirusiuosius. Pamatė dar vieną leisgyvę šliaužiant link suolo ir atvirstant į mokinę, tačiau jai nespėjus skaityti moralų nuskambėjo varpas. Į klasė pradėjo grįžti mokiniai, kai kurie smarkiai sukrėsti karo baisybių. Deja, gailesčio jiems profesorė per labiausiai nejautė, niekada nepamirš kaip jai būnant pirmakursei profesorius ją pačią įmetė į vidurį karo lauko. O tuomet kerai ne tik kuteno, bet ir gražias mėlynes paliko.
-Brangiausieji, visi puikiai padirbėjot, ne kas iš tikro kažką darėt, - ji metė žvilgsnį į Sigurd ir Deoridih. -Tikiuosi pasisėmėt žinių ir lauksiu jūsų kitą pamoką. O dabar lauk ir eikit dykaduoniauti į lauką, taip bent gryno oro gausit.
Dora metė žvilgsnį į vaizdą už lango. Ir vėl sninga.