[Danielis Lorijanas]

Buvo ir gerai, kad per teoriją tylėjo ir dabar tylėjo. Klasėje vyko tokia komiška situacija, jog Etanas nesuprato, kaip kerėjimo profesorė gavo savo vietą. Kažin kodėl ji priminė kadaise dirbusį apsigynimo nuo juodosios magijos profesorių Gilderojų Lokhortą.
Praktika buvo paprasta, nesudėtinga. Bet Etanas nesuprato vieno. Kam naudoti tokį burtažodį, kuriuo galima pasinaudoti viena spalva? Ar ji neįsivaizduoja, kaip būtų nuobodu, sudėtinga burtininkui tapytojui naudotis šiais kerais? Iš viso, tokį burtažodį būtų galima panaudoti dažant sieną...Negalėtume išmokti kažko, kas visiems tikrai prireiktų? Kodėl mes nesimokinam Expelliarmus, reducio ar icendio? Visa tai galima plačiai pritaikyti gyvenime.
Taip burbėdamas Etans ėmėsi dažyti penkių puodukų.
-Aunikusis geltona,- švelniai mostelėjo burtu lazdele ir vienas puodelis buvo gatavas. Šie kerai buvo be galo lengvi švilpiui, kuris dar pirmam kurse buvo kelis mėnesius mokytas namuose, o ten vaje, išmoko daug sudėtingesnių burtažodžių.
Arbažolė išlindo iš uniforminės kišenės ir susiraitė prie geltono puoduko. Okamė stebėjo, kaip užkerėtas teptukas lėtai dažo antrą puoduką violetine spalva.
Etanas šyptelėjo plunksnuotai ir žvynuotai augintinei, šią truputį patraukė prie kerėjimo vadovėlių rietuvės nuo kitų akių. Ką žinai, gal nubaus už augintinio atsinešimą į klasę. Gi ne trasnfigūracijos pamoka.
-Aunikusis mėlyna.
Dar vienas puodukas.
-Aunikusis juoda.
Ketvirtas puodukas.
-Aunikusis žalia.
Penktas puodukas.
Easy peasy.
Puodukai buvo sustatyti į eilę, ir toliau nuobodžiaudamas su kaštoninės spalvos plaukais Etanas ėmėsi kitos praktinės dalies.

[Daniela Kravitz]

    Danielos nuotaikos nebuvo pačios geriausios - ji sėdėjo kerėjime, kur taškų kiekvienas pienburnis galėjo gauti už netaisyklingai ištartą burtažodį. Bent jau klastuolė taip spėjo. Nelabai tame kerėjime ir dalyvavo.
    Iš jos pasiryžimo nepraleidinėti pamokų ir tobulai pasiruošti egzaminams išėjo šnipštas.
    Na, bet ar aš kalta, kad profesorė tokia keista? - piktai bambėjo mintyse. Liepusi dažyti puodelius, ji atvėrė tikro chaoso vartus - niekas neklausė, visi spygavo ir minėtuosius puodelius mėtė vienas į kitą. Galiu lažintis, Mokslinčė nė nepastebės, jei nieko nedarysiu...
    Staiga šalia Dani kažkas klestelėjo. Ji kaip mat pasišiaušė - nejau sunku suprasti, kai žmogus nori būti vienas?? - ir atsisuko. Ten buvo tasai mažas keistuolis, per magiškų gyvūnų priežiūrą sutrukdęs įveikti basiliską. Dani norėjo jį pavaryti šonan, bet užsispoksojo į pavadėlį berniūkščio rankoje. Paršelio nesimatė. Dieve, o jei jis po stalu? - sunerimo klastuolė ir suspaudė blauzdas. Nenorėjo, kad užpultų - kaip ta varlė.
    Tamsiaodis jai padėkojo. Nė kiek nesutrikusi, Daniela atsiliepė:
 - Nėra už ką. - Tuomet jis prisitatė keistu, ilgu vardu, kurio ji vis vien nebūtų įsiminusi. Mergina nė nemirktelėjo: - Daniela.
    Mululu kažkoks patogiai įsitaisė šalimais. Daniela įdėmiai jį nužvelgė - toks aplinkinių nepaisymas jai patiko. Buvo aišku, kad jis taip elgiasi ne arogancijos, o visiško nenuovokumo varomas, bet vis tiek.
 - Ei, žinai, ką čia reikia daryti? - paklausė meiliai. Viduje prabudo piktai bešypsantis Grinčas. - Stebėk. - Ji lazdele bakstelėjo į jo garbanas ir ištarė: - Aunikusis mėlyna!

[Danielis Lorijanas]

Antra užduotis buvo dar nuobodesnė. Metamorfmagas pasiėmė popierių ir tyliai atsiduso. Jo galva buvo tuščia, o dar klausimas ar buvo prie meno. Pažiūrėsim ir pamatysim.
Užsibūrė teptuką ir šis pradėjo pro lapą keverzoti geltona spalva. Tapybos darbas buvo paprastas ir nesudėtingas. Etanas tik vylėsi, jog nutapytoje mozaikoje pavyks įžiūrėti palergoniją su vazonu. Kaip buvo baigtas eskizas, Etanas vėl pakėlė savo lazdelę ir ištarė:
-Aunikusis ruda.
Ir taip praėjo laikas tapant. Begalė pakeltų lazdelių mostų, ištartų spalvų pavadinimų, teptuko slydimas per popierių. Etanas bent pasidžiaugė, kad nereikia plauti teptuko ir keisti vandens. Bent dviejų darbų atsikratė su šiuo burtažodžiu.
Okamė visą laiką stebėjo, ką darė jos šeimininkas, turbūt irgi mąstė, kaip iš dalies geras šis burtažodis, arba nuobodžiavo. Juk abu nė kiek nekreipė dėmesio į tai, kas (į)vyko klasėje.
Po keliasdešimties minučių Etanas atsilošė, teptukas nusileido ant stalo, ir pergalingu žvilgsniu nužvelgė savo kūrinį.
Ant medinių turėklų pūpsojo rudas molinis vazonas su viena raudonų žiedų palergonija. Raudoni žiedai konstrastavo su mėlynai žaliu fonu - tolumoje raibuliavo mėlynas ežeras ir ošė vasariškai žalias miškas. Štai tokia buvo mozaika. Etanas tik tyliai krimtosi, jog daugiau spalvų nebuvo, krimtosi, jog nenutuokė, kaip spalvas sumaišyti, nes grynos spalvos badė, rėžę metamorfmago akis. Atspalviai būtų dar labiau pagyvinę šį švilpio šedverą, kad ir kaip spindėjo vaikiškumu ir buvo nutapytas, nesilaikant jokių proporcijų ir erdvės taisyklių.
Etanas pažvelgė į profesorę. Toks nebylus žvilgsnis reiškė tik vieną - jis jau atliko praktiką.

[Ariella Annė Brown]

Profesorė sedėjo suglumusi, vis gi nesitikėjo, kad jos klasėje gali vykti toks chaosas, todėl mintyse jau deliojosi planą ką kitą pamoką galės privalės daryti kitaip. Žana pastebėjo dar kelias neklaužadas, kurios sugalvojo nudažyti plaukus mėlynai ir kitomis spalvomis. Moteris net nebesigilino kieno tai darbas, tačiau privalėjo kažką daryti, todėl tarė ir atkerėjo visus spalvotus plaukus:
 - Unaunikusis plaukai!
Moteris apsižvalgė ir pastebėjo, kad lyg tais visų plaukai savo vietose ir spalvose. Žana ramiai pakėlė lazdelę ir tarė:
 - Sonorus. Vaikai!
Išgirdus mokytojos balsą monstrai mokiniai pritildė savo balsus ir mokytoja tesė:
 - Quietus. praktika baigta. Taip pat prašau, kad puodeliai ir piešiniai liktų klasėje, o jeigu kas nors labai norite vieną ar kelis pasiimti, vakare ateikite pas mane į kabinetą ir gal būt leisiu tai padaryti. Taip pat dėl arešto, tai šiandien vakare apie aštuonioliktą valandą abiejų -  Elliw ir Nikolės lauksiu savo kabinete, kur aptarsime jūsų abiejų padarytas klaidas ir atliksite bausmę. Tuo pat metu į kabinetą gali ateiti vaikai, kurie kažko nesuprato ar nori pasiimti puodelių ar piešinį. Jeigu viskas aišku jau galite eiti.
Mokytoja galvojo: tikiuosi, kad niekas neturi klausimų, nes jau sveikatos tokiems monstrams aš tikrai nebeturiu.