0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Vaisių sodas šalia ežero
« Prieš 3 metus »
Vaisių sodas- vieta, kurioje visada rasi kažką skanaus ir patrauklaus. Čia galima rasti visko nuo saldžių, raudonų obuolių iki purpurinės spalvos slyvų. Kaip nekeista čia galima valgyti beveik visus vaisius ir šioje vietoje galima praleisti gal ir visą dieną ar net kelias.
Prie įėjimo į sodą yra padėta gal šimtas įvairaus dydžio ir spalvų pledų, kurie gali būti naudojami kiekvieno, jeigu norima pasidaryti iškylą ar tiesiog ramiai ir girdint bičių dūzgesį nusnausti per sunkios dienos pertraukų laiką. Taip pat viskas čia nemokama, taigi galima valgyti kiek tik širdis leidžia arba pasimti į savo kambarį.
Taigi tai puiki vieta ramiai ir be trugdžių praleisti daug ypatingo laiko Hogvartso mokykloje ir už jos ribų.

Šiandien Žana šį šaltą žiemos rytą, kada pamokų ji visiškai neturėjo net nežinojo ką ir beveikti. Moteris ramiai vaikštinėjo tarp Hogvartso koridorių ir nusprendė nueiti į Hogvartso vaisių sodo, kuris buvo kažkur einant link ežero. Mergina niekada ten nesilankė, todėl ji labai užsinorėjo ten nueiti. Keista buvo tai, kad ten ištisus metus augdavo vaisiai, todėl visada galėdavai ten užsukti. Mergina beidama apibarė keletą mokinių, nes jie nedėvėjo savo žieminių mantijų, o vis gi buvo gruodžio mėnuo. Tie mažiukai pirmakursiai tikros neklaužados, kaip jie taip sugeba... Tiesą sakant Mokslinčė neturėjo daug laisvo laiko, tačiau norėjo jo turėti, todėl vaikų namų darbus ir kitus popiergalius tempėsi kartu.
Atėjusi prie milžiniškų vartų ji pasiėmė baltą lyg sniegas pleduką, kurį pasities ant žemės, nes sniego nebuvo nė kruopelės. Ji įėjo į vidų ir pasitiesė jį po obelimi ant kurios augo patys skaniausi obuoliai visame pasaulyje ir už jo ribų. Mergina atsikando raudono ir gardaus obuolio, išsitrauką baisų mėlyną rašalą ir automatinę plunksną ir pradėjo taisyti visų pirmakursių ir vyresnių vaikų darbus, nors tuo pat metu ir graužė gardųjį obuoliuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žana Mokslinčė »
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

mergaitė123

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Šiandien Adelė buvo visiškai įsiutusi, jai viskas krito iš rankų ir ji jautėsi, kaip nė nežinojo kas. Mergaitei taip pat labai skaudėjo galvą. Gal man reikėtų susirasti Žaną ir ji man kažkuo padėtų? Na, ji privalėtų man padėti, ji gi devyniolika metų vyresnė už mane. Tikiuosi nežadės manęs nugabenti į ligoninę, nes tada aš tikrai iš ten pabėgsiu arba išgersiu kažkokių nuodų ir mirsiu. Adelė visada labai bijojo gydytojų, jų adatų, vaistų ir visokių kitokių nesąmonių. Mokslinčė apsidairė ar kur nematyti kerėjimo profesorės, tačiau jos akys nieko nepamatė. Tai aišku, kad jos čia nebus. Gi ji visada nori dingti nuo šurmulio, o jeigu ir būtų čia tikrai girdėčiau jos kvailą balsą. Klastuolė patraukė, kur kojos neša- link ežero. Net nesuprantu kodėl ten einu, gal čia nuojauta, o gal tiesiog kvaila aš, mergaitė kuri net nežino, kur jos sesė. Adelė priėjo vaisių sodą, kuris buvo šalia ežero ir tolumoje pastebėjo automatinę plunksną, kuri kažką rašė. Tai aišku, kad ten sesė, ji visada nori pasigirti ta savo kvaila plunksna. Adelė lėtai ir nevaidindama, kad ji miršta iš skausmo priėjo prie Žanos.
- Labas, sese, man labai skauda galvą aš neištversiu, gal gali kažką padaryti, kol nenumiriau iš skausmo? -susireikšmindama kalbėjo Adelė.

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Žana sutriko, nes net nežadėjo turėti pokalbio su seserimi. Tiesą sakant mane jau užkniso šita mažvaikė, kuri savo problemų negali pasilaikyti sau, lyg aš čia jai mama tapau...
- Labas, Adele, tai ką man dabar padaryti, kad tau tą galvą skauda? Gali nueiti iki ligoninės arba galiu duoti vaistų, nes juos visad nešiojuosi po ranka, o jums ,panele, irgi reikėtų. Išmokite savo problemas spręsti pati, nes gi esate didelė mergaitė, -kiek įpykusi burbėjo Žana Mokslinčė. Po kelių minučių iš portfelio Žana ištraukė vaistus ir ištiesė ranką, kad Adelė juos pasiimtų, tačiau mergaitė buvo per daug lėta, todė, tiesiog įmetė juos Adelei į burną.
- O tai kodėl tau tą galvą skauda? Prisidirbai ar kas? Beje kaip tau Hogvartsas? Patinka ar jau labai labai nusibodo? Nes man čia yra pasaka, tačiau kartais norėčiau pailsėti nuo viso šito sunkaus darbo ir vaikų balsų, kurie mane labai nervina. Tu dar normalesnė, bet kiti...lyg aš neturėčiau savų problemų...- užsikalbėjo kerėjimo profesorė.
“Sometimes just to say your own truth out loud is enough to find others like you.”

*

mergaitė123

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Išgėrusi vaistų nuo galvos skausmo Adelė pagaliau nusiramino ir galėjo klausytis sesers burbėjimo sau po nosimi, bet kaip nebūtų keistą šį kartą ji kalbėjo visiškai rimtai. Žana jos paklausė klausimo, tačiau vis nenustojo šnekėti. Mane jau erzint pradeda tas sesės burbėjimas sau po nosimi.
- Hogvartse man labai patinka, tiesą sakant čia draugų dar nelabai turiu, tačiau tai niekis. Juk turiu tave, taip pat labai įdomios pamokos, o ir namų darbų yra. Stengiuosi mokslams skirti tikrai daug laiko - vaidindama šnekėjo Adelė. Negi ji patikės tokia nesąmone, Hogvartse aš patyriau tiek nuotykių, kiek ji per visą gyvenimą nepatyrė.
- Sese, o gal aš jau galiu eiti? Jaučiuosi tikrai geriau, o ir namų darbų kol kas nė nepradėjau, o jų tiesą sakant yra kalnas ar net keli. Aš tau ir trukdyti nenoriu, todėl jau bėgu, iki, -atsisveikino Adelė.

*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
 Alisa nusprendė pasivaikščioti prie ežero. Vandens paviršius - lygus kaip krištolas. Dangumi skraidžiojo paukščiai. Oras - kiek niūrus, debesys pilki lyg švinas.
 Turėtų lyti pamanė mergina ir iš anksto užsismaukė švarkelio gobtuvą.
 Tyla ir ramybė jai patiko. Atsigulusi ant žolės, mergina ilgai stebėjo plaukiančius debesis. Lazdelę laikė rankoje, jei prireiktų gintis.
 Per tas keletą dienų pilyje ji jau spėjo išsityrinėti vieteles. Šiandien nusprendė aplankyti vaismedžių sodą. Bet kam skubėti?
 Pagaliau atsistojusi, švilpynukė nužingsniavo žole laiminga. Jos veidą puošė retai kada nuo išsiskyrimo su mama matomas šypsnys.
 Lyg apsidžiaugusi, kad Alisa laiminga, pro debesis švystelėjo saulė. Dangus prasigiedrijo, neliko nė vieno debesėlio.
 Regis, lietaus nesulauksiu pagalvojo mergina ir dar labiau pralinksmėjo. Visai nenorėjo sušlapti kaip kokia rupūžė.
 Staiga, kai jos baltas sportbatis užlipo ant slidaus kupsto, mergina slystelėjo ir skaudžiai plojosi ant žemės visu gražumu.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Grifų gūžtos pirmakursė kaip ir įprastai vakare vaikščiojo po miškus, prie ežero pakrančių, na vienu žodžiu ji mėgo būti gamtoje. Bevaikštinėdama šalia ežero, aptiko vaisių sodą. Vaisių sodas atrodė nerealiai, o sau nusiskinti obuoliuko, Kristina tikrai nepatingėjo. Valgydama grifų gūžtos mokinukė, išgirdo kaip kažkas lyg ir nukrito. Nukritusią ant žemės mergaitę, pamatė Kristina.
- O Dieve brangus, tau tikriausiai viskas gerai? Aš nežinau, ar nereiktų tau į ligoninės sparną? Ir iš vis kas tu? Gal tu naujokė? O gal aš tavęs nepastebėjau?
Supanikavusi isteriškai, kad burtininkė tiesiog nukrito, ji jau planavo kviesti direktorę. Bet Kristinos protas atsivažiavo atgal ir nusprendė tiesiog padėti atsikelti mergaitei.
- Be to, aš Kristina, Kristina Granger, o kuo tu vardu?



*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Apipilta klausimais, Alisa kurį laiką tik spoksojo į mokinę ir stebėjosi, Po to prasižiojo ir ištarė:
 - Dėkui, viskas gerai, tik nukritau. Aš Alisa.
 Ji padavė Christinai ranką ir šiaip ne taip atsistojo.
 -Puiki vietelė, tiesa? Aš esu naujokė ir būtų smagu su tavimi artimiau susipažinti. Matai aš neturiu draugų.
 Grifiukė atrodė draugiška, todėl Alisa nebijojo jai parodyti savo sugebėjimo.
 Įsitempusi kiek pamąstė, tada užsimerkė ir pajuto, kaip jos plaukai ir akys pamažu drėksta.
  Ne, ne, ne, ne tik ne dabar!
  Neplanuotas lietutis pagaliau prapliupo ir užpuolė penktakursę visiškai ne vietoje. Ji tik dar labiau sulindo į švarkelį, susitraukė lyg pingvinas ir troško sušilti šiaušdamasi užsegusi savo plunksnas švarkelį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Alisa Luna Bergman »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Pamačiusi grifų gūžtos pirmakursė, kad jos plaukai persidažė rudai, o akys žaliai, ji labai nustebo.
- Eina sau, tu esi metamorfomagė? Nerealiai!
Tokį talentą ne kiekvienas burtininkas turi tad matėsi jog Alisa tikrai turi gabumų. Be to, pakilo saulė, buvo šilta, žolytė šilta ir atrodė lyg būtų vasara. Kristina pamanė, kad jos galėtų užauginti šalia vaisių sodo didelį augalą, nes grifiukė mokėjo auginti visokias gėles, augalus ir apie tai gerai nusimanė herbologijoje. Pirmiausiai ji pasėjo augalo sėklą, užpylė vandeniu ir laukė kokias dešimt minučių, augalas turėjo greitai užaugti, nes vis dėl to jis buvo magiškas. Po dešimties minučių augalas pradėjo labai greitai augti ir atrodė lyg siektų dangų.
- O Dieve, šis augalas tuoj mus nugalabys!
Nuo tokio ilgumo ir didumo augalas pasiekė mergaites ir šakos pradėjo jas smaugti. O varge.. prasta mintis buvo..



*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
 Christinos nuostabos šūksniai pralinksmino Alisą. Keista, ši mergaitė jai kažką priminė.
 - Ačiū, - trumpai padėkojo mergaitė.
 Kai grifiukė pasėjo sėklą, švilpynukę ėmė kankinti negera nuojauta.
 Tuoj atsitiks kažkas negero...
 Taip ir buvo. Augalo šakos suspaudė Chirstinai kaklą. Alisa suskubo išlaisvinti draugę.
 Anapneo, - pamėgino burtus.
 Šakos atsileido. Rūpestingoji mergaitė prilėkė prie grifės.
 - Sveika? - paklausė.
 Staiga Alisos kaklą taip pat suspaudė virkčios. Dygliai raižė veidą. Augalas vis aukštėjo, aukštėjo, aukštėjo. Tai švilpei visai nepatiko. Ji pragariškai bijojo aukščio.
 - Christina-a, p-p adė-ėk,- sušvokštė ji, mosikuodama kojomis ir rankomis. Paskui, kai suprato, kad, tikriausiai, trugdo grifei ją gelbėti, nurimo.
 

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
- Sveika, ačiū tau! - Nudžiugusiu balsu, tarė mergaitė.
Vieną akimirką Alisa buvo sveiką, o kitą kentėjo ir prašė Kristinos pagalbos. Mokinė nesusiprato ką daryti tad pradėjo rėkti kaip nenormali. Buvo labai keista, bet rėkimas sustabdė šakas. Tamsiaplaukė paėmė švilpei už rankos ir nusitempė toliau nuo to augalo. Mergaitės buvo daug toliau nuo augalo, o kadangi ant žemės buvo numesti gražūs, švarūs obuoliukai, Kristina paėmė du raudonus obuolius, ant jų buvo likę šiek tiek žemės, tad ją nuvalė su gražiu geltonu skudurėliu papuoštu gėlytėmis ir obuoliai buvo švarūs.
- Skanaus. - Nusišypsojusi pasakė grifų gūžtos narė.
Kai baigėsi visos nesąmonės su augalu, atsitiko kitokia nesąmonė, už medžių slėpėsi mergaitė lygiai tokia pati kaip ir Alisa. Kristina atsisuko į pirmą Alisą kuri stovėjo šalia Kristinos ir paklausė:
- Kaip suprasti?



*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
 Alisa nudžiugo, kad Christina sveika.
  Paėmusi obuoliuką, mergaitė atsikando jo. Tokio neapsakomai gardaus vaisiaus švilpynukė dar neragavo.
 - Ačiū tau, Christina, - mandagiai padėkojo ji.
 Kurį laiką tik stovėjo ir valgė tą gardėsį. Staiga iš už medžių išlindus savo antrininkei, Alisai net kys ant kaktos iššoko. Antrininkė pasuko tolyn prie ežero. Staiga supratusi, kad reikia save pasivyti, švilpynukė puolė pirmyn. Antrininkė ramiausiai perėjo ežero paviršiumi, o mergaitė puolė iš paskos. Staigiai sustojo ant kranto, bet nesuspėjo ir įdribo į ežerą. Vanduo buvo tiesiog ledinis.
 -Gelbėk! - suriko Alisa. Ji mokėjo plaukti, bet sunkūs drabužiai traukė švilpę į dugną.
 Dar kart pasinėrus į gerklę pritekėjo vandens ir Alisa užtemo akyse.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Alisa pradėjo vytis antrininkę, tas grifų gūžtos pirmakursei nepatiko, bet sustabdyti švilpę buvo sunku. Kristina stovėjo prie ežero ir kažkur užsisvajojusi, žiūrėjo į žolę. Bet ją prabudino mergaitės šauksmai. Pala ką? Tamsiaplaukė puolė gelbėti draugę, bet nepavyko. Antrininkė pastūmė grifę į ežerą, o mokinė leidosi į dugną, bandė išnerti, bet nepavyko. Ji atsimerkusi šiek tiek primatė Alisą, bet ilgai įžiūrėti negalėjo, nes jai trūko oro, o įkvėpti negalėjo. Granger nežinojo ką daryti ar kaip nors išplaukti iš ežero ar atsisveikinti su Hogvartsu ar užmigti. Sunki padėtis buvo, sunki. Bet kadangi tai buvo stebuklingas ežeras ir jame galėjai būti prasižiojęs, tad Kristina bandė kvėpuoti per burną ir dar sudainavo.
                                       Aš leidžiuosi žemyn,
                                       skauda man giliai širdy,
                                       žalias dumblas traukia mane į dugną,
                                        o kvėpuoti išeina tik per burną,
                                        šventas angele,
                                        išlaisvink mus greičiau,
                                        nes dar noriu pagyvent toliau
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
 Alisa be kvapo, visiškoje tamsoje skendo į dumblą. Buvo šiurpu, odą tartum kuteno maži pirštai. Staiga ji išgirdo pūkštelėjimą ir dainą.
 Pala, Christina dainuoja? Ji gali dainuoti? Reiškia, aš galiu kvėpuoti!
 Mergaitė giliai įkvėpė, tarsi būtų vandenė. Apėmė palaima. Švilpė atsimerkė, daugiau nebematė tos juodos tamsos, matė tik tamsiaplaukę grifiukę, skęstančią į dugną. Alisa staigiai nusiyrė prie jos, čiupo už rankos ir išvilko aukštyn. Stiprios kojos plaukė ir galų pasiekė vandens paviršių. Išlindusi, mergaitė iškosėjo gurkšnelį vandens, išlipo krantan ir padėjo išsiropšti Christinai. Ją nupurtė nuo vakaro vėsos. Permirkę rūbai prilipo prie kūno ir neleido sušilti.
 - Gal susiraskime šakalių, sukurkime laužą?Turiu antklodžių ir maisto, gal net pernakvotume čia? Jau tamsu, į pilį grįždamos, tik persišaldysime. Ką manai?

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
- Taip, tai būtų išties smagu, nes tikrai labai šalta ir aš tuomet pastatysiu palapinę, nes na žiauriai lyja. - Pusiau linksmai tarė Granger.
Mokinė sunkiai pastatė didelę palapinę, į ją sunešė antklodes ir pagalves ir žinoma su kerais užstingdė teritoriją kurioje jos buvo, kad nepamatytų jų kokie nors pikti burtininkai ar kas nors kitas. Palapinė buvo pastatyta, joje buvo jauku, taip pat prieš miegą mokinė mėgo paskaityti apie visokiausius kerus arba burtus, tad susinešė dar ir knygų. Tuomet užkūrė laužą ir atsisėdo šalia jo jog nesušaltų.
- Na ir dienelė, ištrauk maisto, nors ir per vėlu valgyti aš vis tiek liksiu liekna, o esu baisiai išalkusi, tikiuosi yra kokių nors sumuštinių ar sausainių, o ne salotų lapų.
Nors teritorija buvo ir užburta, pasimatė kažkokie keisti vyrai, į tai mergaitė stengėsi nekreipti dėmesio ir laukti kol švilpė išsitrauks maisto.
Na, viskas bus gerai, turbūt..



*

Magdė

Ats: Vaisių sodas šalia ežero
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
 Alisa nudžiugo, kad Kristina vis dėlto nusprendė likti lauke.
 - Tai nuostabu, ačiū tau. Aš mėgstu būti lauke. Bijojau, kad tu nemėgsti, bet tikriausiai mėgsti, jei sutikai. Nes jei nemėgtum, tai nežinau, nenorėčiau tamsoje lydėti tavęs į pilį,- kaip žirnius išbėrė penktakursė ir padvejojiusi pridūrė, - Ar tikrai mėgsti būti lauke?
 Po tokios tirados baltutėlis merginos veidas švelniai paraudo, jai pritrūko oro. Kol grifiukė rūpinosi palapine ir teritorija, ji išsitraukė iš lengvos kuprinėlės, kurią visada nešiojosi su savimi, keletą antklodžių ir megztinių. Naktis buvo vėsi ir drėgna ir našlaitė nenorėjo šalti.
 Kai stovyklavietė buvo įrengta, Alisa nutarė pasirūpinti maistu. Ir pačiu laiku, nes, pasirodo, Kristina taip pat jau išalko. Mergina išsiėmė dėžutę kimšte prikimštą sumuštinių, saldainių, sausainių, pyragęlių ir bandelių.
 Bevalgydama penktakursė pastebėjo gan įtartinus vyrus, besiartinančius prie jų. Regis, draugė taip pat juos pastebėjo. Dėl visa ko švilpė pasidėjo greta savęs lazdelę ir, ignoruodama juos, valgė toliau.
 Staiga vyrai ėmė bėgti link jų. Žinoma, teritoriją Kristina apsaugojo, kerai veikia, bet juk jie gali pastebėti kokius nors ženklus rodančius, kad čia kažkas ne taip.
 Netikėtai vienas vyras atsitrenkė į kerų sieną ir plojosi ant žemės.
  Jie supras, kad čia kerai, juk ne kvaili. Ir supras, kad čia mes  atėjo mintis merginai.
 Alisa pašoko su burtų lazdele rankoje.