0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
 Miegoti? Šito Amelija mažiausiai tikėjosi pamokoje. Pradžioje ji galvojo, kad gerai pailsės ir tik įgaus energijos kitoms pamokoms, bet išgirdus apie sapnus ji susiraukė. Visai nenorėjo sapnuoti kažko pranašiško. Ką žinai, ką gali iškrėsti jos vaizduotė? Skęsti ar būti užpultai, nors ir sapne, Amelija labai nenorėjo. O ko tu tikėjaisi? Kad ramiai pamiegosi be jokios prasmės per pamoką? Juokinga! Mintyse pasityčiojo iš savęs Amelija. Daugiau ji nespėjo nieko padaryti, nes pasigirdo kažkokia labai į miegą traukianti muzika. Amelija spėjo pagalvoti, kad ta muzika labai graži ir tada užmigo.
 Amelija atsirado labai gražiame pastate. Tiksliau ant laiptų, link kažkokios menės. Mergaitei atrodė, kad tai pilis. Grojo labai graži muzika, Amelija pamatė, kad ten orkestras. Taip pat ten buvo didelis stalas su daug skaniai atrodančių valgių ir vaikščiojo daug gražiai pasipuošusių žmonių. Jie atrodė labai malonūs. Amelija pradėjo leistis laiptais ir tada visi žmonės pažiūrėjo į ją ir pasitraukė. Amelija norėjo prie jų prieiti, bet negalėjo. Atrodė, kad tarp jos ir žmonių buvo nutverta siena. Amelija pagalvojo, kad gal ji kaip vaiduoklis ir nieko negali padaryti. Ji priėjo prie stalo ir paėmus vynuogę suvalgė. Dar ji pamatė kažkokį instrumentą, pabandė pagroti ir jai išėjo. Amelija nesuprato kas tada jai darosi, kad negali prieiti prie žmonių. Ji vis bandė pasiekti žmones. Jie stovėjo vienoj menės pusėje ir kalbėjosi, ir juokėsi, o Amelija kitoje. Amelija labai nuliūdus pradėjo verkti, tada visi žmonės išėjo, o menė pradėjo tolti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amelija Harmon »
Galbūt...

*

mergaitė123

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Adelė niekada negalvojo, kad per bet kokią galima nemiegoti. Tačiau mergina tam visiškai nebeprieštaravo. Ji tiesiog buvo per daug pavargusi pratarti net žodelį ar kelis.
Mokslinčės pavardę nešiojanti mergaitė prigulė ant stalo ir apglėbė savo pilką ir pūkuotą katiną. Tikiuosi, kad katinus šioje pamokoje urėti galima, na, o jei ir ne, aš nemirsiu. Žanos jaunesnioji sesė užmerkė akis ir pradėjo sapnuoti. Mergaitė sapnavo, kad su savo katinu buvo mėnulyje. Ji ten nusileido su laivu (kas buvo labai neįprasta ir neįmanoma) į šį žemės palydovą mergina žvelgė iš viršaus, nors jautė, kad ten buvo ji. Mėnulyje jos katinas šokinėjo ir leido muilo burbulus, kurie dėl gravitacijos skrido labai aukštai. Kaip nekeista Adelė visiškai nesuprato, kas vyksta ir staiga pastebėjo šokinėjančią mumiją. Po kelių minučių Žanos jaunesnioji sesuo atsibudo ir pradėjo glostyti katiną.

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Bėgdama Veronika paspruko iš namo, bet atsirado prie restorano kuriame visiškai nebuvo žmonių. Kodėl čia nėra nieko? Spellman ėjo ir už jos išvydo tą patį demoną. Sapnų demonas pradėjo ją smaugti kiek tik galėdamas. Vargšė Kristinos pusseserė su skausmu ir jau atsikėlė.
- Mokytoja, padėkite man aš dustu negaliu įkvėpt mane tikriausiai vis dar smaugia!
- Gal padėsite ar tik su ta Eliw bendrausite?!
Veronika visa susipiktinusi pati atsikėlė ir pradėjo visa su stresu pildyti lapą:
Citata
1. Ką sapnas priminė? Kai buvau maža mane dažnai aplankydavo sapnų demonai.
2. Kas sapne vyko? Pristojo sapnų demonas ir mane smaugė.
3.Ar mąstydamas kažką jaučiu? Jaučiu tik jaudulį ir, kad tuoj apsivemsiu.
4. Kokia perkeltinė prasmė galėtų slypėti? Neįsivaizduoju.
5. Išskirtinis simbolis: demonas
6.Dabartinė būsena: jaučiuosi silpnai.

Veronika Spellman po akimirkos prieš visus mokinius nualpo.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
 Amelija pabudo išmušta šalto prakaito. Ji puikiai suprato ką reiškė jos sapnas. Ji buvo vieniša. Mergaitė visą laiką bandė tai nuo savęs nuslėpti ir meluodavo sau, kad viskas tikrai gerai. Dabar Amelija sėdėjo ir didelėm akim žiūrėjo į klasės priekį. O tiksliau - niekur. Jos širdis plakė labai greitai. Amelija jautė, kad jos akyse po truputį atsiranda ašaros ir iš paskutiniųjų bandė jas sulaikyti. Viskas gerai. Čia tik pamoka, tavo sapnas nieko nereiškia ir viskas yra gerai. Atlik pamokos darbą ir viskas baigsis. Mintyse Ameliją bandė raminti kažkoks balsas. Bet mergaitė jau nebegalėjo nuslėpti nuo savęs tiesos. Ne! Viskas labai labai blogai! Aš visai neturiu draugų! Nei vieno draugo! Aš niekam nerūpiu! Net tėvams, jie užsiėmę savo darbais... Viskas labai labai blogai!!! Šaukė Amelija mintyse, bet išore to neparodė. Ji tik ramiai sėdėjo ant kėdės spoksodama pirmyn. Galiausiai pamačius, kad nespės atlikti darbo nenoromis paėmė plunksną ir tikėdamasi, kad niekas jos nemato paskubomis nubraukė vieną netyčia išriedėjusią ašarėlę.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
 Liucijos atsakymas, žinoma, tiko - mergina ne kartą buvo atsivertusi vadovėlį iš smalsumo. Bandydama susikaupti per tą nelemtingą galvos skausmą, baltaplaukė plunksna atsargiai vedžiojo raides pergamente, norėdama suspėti pasižymėti svarbiausią informaciją, kuri, deja, netrukus išnyko. Ką gi, jos laukė praktika.
 Nusiėmusi akinius, mat šių sulaužyti netyčia griuvus veidu į suolą iš nuovargio nesinorėjo, Liucija padėjo galvą ant rankų ir užsimerkė. Seniai sapnavo, o jei ir sapnuodavo, tai būdavo košmarai, varginantys ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
 O ji... Ji tokia pavargus. Muzika kaip šilta antklodė uždengė ją, traukdama į malonią tamsą. Švilpės akys užsimerkė, kvėpavimas sulėtėjo ir ji buvo nebe ateities būrimo klasėje, bet miške.
 Ji traukė į save pušų kvapą, taip skaudžiai primenantį kažką. Liucijai atrodė, kad ji tą kažką pametė, o gal tai buvo atimta iš jos? Sutrikusi mergina dairėsi. Minkštos samanos po kojomis bangavo kaip jūra, o gal kaip ežeras. Kaip vanduo. Štai, ir vėl tas jausmas, kažką viduje skauda, ji kažką pametė. Bet kaip jai tai surasti? Visos pušys vienodos, kur pasisuksi, nebežinosi, į kur žiūrėjai prieš tai.
 Bandydama pasitikėti savo intuicija, Liucija žengė pirmuosius žingsnius pirmyn.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

mergaitė123

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Adelė suglumusi pabudo. Na, būtina duoti tiek mažai miego tokiai „svarbiai“ užduočiai. Na bent jau Snaigius gali pabūti kartu. Šis katinas gelbėja mane nuo mirimo iš nuobodulio kiekvieną pamoką. Mokslinčė išsitraukė pergamento ir su plunksna pradėjo raityti raides.
Citata
1. Ką sapnas priminė? Mamą, nes ji visad su manimi pūsdavo muilo burbuliukus.
2. Kas sapne vyko? Sapne vyko tai, kad aš kartu su Snaigiumi (mano katinu) atsiradau mėnulyje.
3. Ar mąstydama kažką jaučiu? Jaučiu, kad visas organizmas sukilo prieš mane.
4. Kokia perkeltinė prasmė galėtų slypėti? Gal, kad į viską reikia žiūrėti ramiau ir paprasčiau.
5. Išskirtinis simbolis- laivas mėnulyje.
6. Dabartinė būsena- jaučiuosi šiek tiek suglumusi, truputį pykina.

Adelė Mokslinčė ir klastūnyno koledžo.


Adelė nesijautė gerai, tačiau pažvelgusi į Christiną suprato, kad ji dar geroje situacijoje. Tiesą sakant mergaitė dažnai taip jautėsi po sapnų, dėl to ji visiškai nenerimavo.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
 Žemė bangavo. Dabar Liucija įsitikino, kad vaikšto ant ežero. Kaip Jėzus. Šita mintis prajuokino baltaplaukę. Ji, šventa Liucija su vainikėliu ir žvakėmis ant galvos, vaikšto vandeniu kaip Jėzus! O Jėzų galiausiai nukryžiavo! Neįtikėtinai juokinga arba kaip tie keisti anglai sako - hilarious!
 Liucijos juokas pripildė tuščią erdvę tarp pušų. Baltaplaukei jau skaudėjo šonus nuo juoko, trūko oro ir akyse pasirodė ašaros, bet ji negalėjo nustoti juoktis. Graudžiai juokinga! Savo Išganytoją, Dievo Sūnų - nukryžiuoti!
-Kaip va-gį!-suriko Liucija ir besikvatodama nukrito ant banguojančių samanų. Kaip jai skaudėjo! Skaudėjo šonus, pilvą ir galvą, o pušys tik pasityčiodamos lingavo ir lingavo negirdimu ir nematomu ritmu!
-Jie nukryžiavo Jėzų!-vis dar besikvatodama skausmo kupinu balsu sušuko mergina kaip beprotė. O gal ji tokia ir buvo?
 Susiėmusi už šonų, mergina pabandė atsistoti, bet besikvatodama iš skausmo kelis kartus nusivertė.
-Viešpatie, nebenoriu... Cha cha cha... Nebenoriu juoktis!-atsirėmusi į vieną iš tų keistai guminių medžių, besijuokdama maldavo Liucija, o ašaros pasruvo jos veidu.
 Šiaip ne taip išsilaikiusi ant kojų, ji patraukė prie kito medžio, tada prie kito ir vėl prie kito... Ir visą laiką tramdė ją apėmusį juoką.
 Ak, kaip skaudėjo viską! Ir kodėl jos kojos nelaikė, o nagai smigo į raudoną žemę, kur Golgota, kur jos kryžius!
 Vėl nuskambėjo isteriškas juokas.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
 Amelija visai nenorėju užrašyti to, ką katik patyrė. Jos jausmai buvo jos jausmai ir kodėl juos turėtų skaityti koks nors visiškai nepažystamas žogus? Kuris niekada nesupras to ir ne padės, ir gal dar ir pasijuoks. Kodėl? Amelija jautėsi kaip atversta knyga, kurią gali skaityti kas nori, galvot apie ją ką nori, elktis su ja kaip nori ir juoktis, tyčiotis, nesuprasti... Ir dar tokia kvaila ir neįdomi knyga, kad net nėra turėti vilties, kad ji kažkam patiks ar bus paimta ir suprasta.
 Amelija apsvarstė variantą visai nerašyti tiesos. Nemanė, kad būtų sunku išgalvoti kokį nors sapną. Bet iš kitos pusės profesorė gali suprasti apgaulę, juk ji turi, vadinamąją, vidinę akį, buria ateitį... Mergaitė atsiduso ir vis dėl to pradėjo rašyti tiesą:
Citata
Ką sapnas priminė? Kad aš esu vieniša.
Kas sapne vyko? Buvo daug malonių žmonių, bet aš negalėjau prie jų prieiti, jų pasiekti.
Ar mąstydamas kažką jaučiu? Liūdesį ir vienatvę.
Kokia perkeltinė prasmė galėtų slypėti? Kad neturiu tikrų draugų ir jokio tikrai artimo žmogaus.
Išskirtinis simbolis: Muzika, maistas, vynuogė, puošnūs rūbai.
Dabartinė būsena: Jaučiuosi labai liūdna.
Amelija, melsdamasi, kad profesorė niekam neparodytų ar nepapasakotų jos išpažinties ant apgailėtino lapelio, atidavė jį į profesorės ir likimo rankas.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
Jos nevaldomas kūnas staigiai pasisuko ir ėmė bėgti paplūdimio smėliu. Ne bent iš pradžių tai buvo paplūdimys, po kelių akimirkų kraštovaizdis ėmė keistis ir paplūdimys tapo mišku. Jei tiksliau beržynu. Beržynas, kitaip negu paplūdimys jos atmintyje atgaivino prisiminimus, tai buvo miškelis priklausantis jos mamos valdoms. Buvusioms valdoms. Dabar jos, valdos, teoriškai priklausė pačiai Žanetai. Buvo keista matyti šį beržyną, nes jau labai ilgą laiką nebuvo jame lankiusis, ar tiesą sakant net pagalvojusi. Jis buvo gražiai sutvarkytas - medžiai susodinti lygiai vorelėmis, žolė nors ir buvo laukinė, augo gražiai, krūmai ir gėlės augo lygiai. Jei nežinotu, būtų galėjusi prisiekti, kad šis miškelis gauna reguliarią žmogaus rankų priežiūrą. Tikriausiai prie to bus prisidėjusi močiutė. Arba sapnas buvo sapnas ir logiškumas čia negaliojo.
Kad ir kaip norėjo varstyti savo atminties gijas ir sapno prasmę, kūnas, kuriame ji buvo kaip svečias, jos nelaukė ir bėgo toliau. Beržyną taip pat staigiai kaip paplūdimį pakeitė kitas miškas. Tik šį kartą daug tankesnis ir mažiau prižiūrėtas. Toks prižiūrėtas ir tankus, kad net šis sapno kūnas jo neįveikė. Šis liko vietoje ir ėmė žvalgytis aplinkui. Matė daugybė įvairių medžių, pradedant nuo paprastų lapuočių ir spygliuočių ir baigiant įvairiais magiškais augalais. Visi augo netvarkingai ir kiekvienas sau. Žemės galima sakyti nesimatė, ji buvo uždengta apaugusiais krūmais, piktžolėm ir senais lapais. Kur ne kur taip pat gulėjo nuvirtę, seni, mirę medžiai. Galiausiai žvilgsnis sustojo su labai netikėtu ir trikdančiu vaizdu. Žaneta žvelgė į didžiulį rudąjį lokį ir, kaip atrodė, jo pietus. Kad tai jo pietus mergina suprato iš išvirtusių elnės žarnų bei kruvino lokio snukio.
Paskutinis dalykas kurį šviesiaplaukė matė, ar tiksliau girdėjo, buvo kraują stingdantis lokio riaumojimas. Ji tik per plauką susivaldė nepradėjusi klykti, susilaikė vien dėl to nes sėdėjo kabinete pilname miegančių bendraklasių. Miegas buvo magiškas ir ji nenorėjo jo, ir kartu pamokos, kaip nors sugadinti.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Švilpė sėdėjo ir klausėsi profesorės. Pirmakursė, išgirdusi, kad gavo du taškus, pralinksmėjo ir su dar didesniu pozityvumu pradėjo klausytis praktinės užduoties.
Išgirdusi, jog reikės lankytis savo sapne, nustebo, kas ateities būrimo pamokoje galės pamiegoti. Vienuolikmetė tyliai nusijuokė ir pradėjo ruoštis užduočiai. Geltonplaukė išsitraukė pergamentą, plunksną ir rašalą.
Michelle, išgirdusi muziką, atsirėmė į kėdės atlošą. Ji pajuto, kad staiga susirgo labai sunkia liga ir užmerkė akių vokus. Ji užsnūdo ir pradžioje matė tik tamsą. Tik staiga Rivera pamatė paplūdimį, kuris išniro iš tamsos.
Pirmakursė pamatė banguojančią Tirėnų jūrą.
- AŠ NAMIE!!!- staiga sušuko mergaitė ir bėgo link jūros. Tik švilpė pėda palietė vandenį, ji pasivertė į mažą save su maudimuku. Michelle labai nustebo ir staigiai įbėgo į vandenį.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
 Ji dabar šliaužė keliais, maniakiškai šypsodamasi ir kartais sukikendama. Vainikas, taip, vainikas su žvakėmis, nemaloniai smuko ant akių, bet kiekvieną kartą jį pasitaisydama Liucija prapliupdavo juoktis. Pirštai smigo į minkštas samanas, po kuriomis slypėjo drėgnas raudonis. Kaip kraujas. Kaip kūnas.
 Juokas vėl supurtė baltaplaukės išvargintą fizinę buveinę. Vėl parpuolusi ant paraudusių samanų, mergina kvatojosi. Kūnas ir kraujas, kraujas ir kūnas - ji būna kūnas, ir ji buvo kraujas, stebima ritmingai linguojančių pušų. Pirmyn, atgal.
 Vienas.
 Du.
 Trys. Ji toliau lėtai judėjo šakų raizginio link. Ar ji jo ir ieškojo? Liucija nebeprisiminė. Ji nebežinojo, kada jai kelią pastojo ta keistai gyva raizgalynė. Ištiesus keistu raudoniu nuspalvintą ranką, baltaplaukė stebėjo, kaip tamsios vijos atgyja ir viena iš jų apsiveja jos riešą.
 Ji lėtai artėja, kabinasi. Čia jos namai. Čia jos tamsa.
 Liucija pabudo su šypsena veide. Skaudėjo šonus ir pilvą - matyt ji juokėsi ir sapnuodama. Gerai buvo bent tas, kad pranyko tas prakeiktas galvos skausmas. Pakėlusi akis, švilpė pastebėjo, kad nebuvo pirmoji atsibudusioji, o jos, regis, laukė dar viena užduotis. Pergamento lapelis ir į tamsų rašalą pamerkta plunksna. Tamsa.
 Ką ji sapnavo? Minkštos banguojančios samanos, pušys, vaikinas, raizgai, pasiglemžę ją ir tamsa. Užsirašiusi klausimus, Liucija spoksojo į svetimai atrodančius žodžius. Ar ji nori suprasti sapno reikšmę? Kažkas viduje sakė, kad po to kažkas pasikeis. Kažkas svarbaus.
 Deja, užduotis buvo užduotis.
 
Citata
Ką sapnas priminė? Namus.
Kas sapne vyko? Aplink lingavo medžiai, šliaužiau samanomis ir kvatojausi. Galiausiai mane apraizgė tamsa ir susiliejau su ja.
Ar mąstydamas kažką jaučiu? Kylantį juoką, kuris veikia mano minčių tėkmę.
Kokia perkeltinė prasmė galėtų slypėti? Kad ir ko ieškau, kelias bus atimantis protą, pilnas kančios ir nelengvas. Galiausiai,
Išskirtinis simbolis: Jėzus Kristus.
Dabartinė būsena: Pagaliau mano mintyse ramybė.
Mergina dar norėjo pridėti, kad galiausiai ji pati ties rankas į tamsą, bet nusprendė, kad to minėti nereikia. Ir tai sapnas atskleidė per daug.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Elliw gulėjo tarp kėdės lūženų ir stengėsi apie nieką negalvoti. Nesisekė: pernelyg rūpėjo, ar teleskopas išliko sveikas, mat neprisiminė, ar spėjo padėti jį ant stalo. Tarsi šitos nelaimės būtų maža, dar ir bjaurioji ne neLiucija vėl pradėjo rėkauti!
- Ar užsičiaupsi tu pagaliau?! - suklykė Elliw kiek galėdama garsiau. Nutarė, kad reikia galų gale atsistoti ir kaip nors atkeršyti tai nemandagiai mergiūkštei.
Deja, tai padaryti nebuvo taip paprasta. Bandydama išsivaduoti iš lūženų gniaužtų rudaplaukė kaukštelėjo galvą į stalą. Laimei, nuo jo niekas (tiksliau, teleskopas) nenukrito. Kita vertus, jeigu žvaigždžių stebėjimo prietaisas nenukrito nuo stalo, kur jis iš viso dingo?! Ši nežinia gerokai trikdė, tad reikėjo greičiau stotis ir viską išsiaiškinti. Dar kokius tris kartus trenkusi galvą į suolą Elliw pagaliau sugebėjo išsitiesti stačia. Atidžiai nužvelgė klasę. Akys užkliuvo už ne neLiucijos.
- Kur mano teleskopas?! - piktai suriko velsietė. Buvo įsitikinusi, kad dėl prietaiso dingimo kalta būtent ta mergaitė. Ilgokai spoksojusi į ją Elliw pamatė prietaisą ant stalo. Tai ją kiek pradžiugino, bet neapykantos ne neLiucijai nesumažino: ji buvo pernelyg bjauri ir nemandagi. Pasilenkusi paėmė nulūžusią kėdės koją ir paleido ne neLiucijos link.
- Profesore! - suriko Elliw. Nežinojo, kaip tiksliai apibūdinti tai, kas vyksta šitoje pamokoje. Ji jau buvo pamiršusi, kad atdidavė darbą, kad ir kaip prastai jis atrodė. - Šita bjauri mergiūkštė... Ji man trukdo dirbti!
Rudaplaukė skubiai atsisuko į stalą. Laimei, teleskopas tebebuvo ten. Ir galbūt netgi sveikas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
Išsirėkusi Nikolė kiek aprimo. Ji piktai pažvelgė į Elliw, tarsi sakydama "Jau gana, ir taip daug pridirbai" ir išsitraukusi pergamento lapelį ėmė skrebinti plunksną. Staiga nemandagioji klastuolė subliuvo, kad dingo jos nelemtas teleskopas ir vėl kaltino rožinių plaukų savininkę. Nikolė atsisuko į Elliw ir rėžė tiesą jai į akis.
- Ko tu su savimi visur tampaisi tą prakriktą teleskopą? Niekur nebūni be jo. Ir jeigu tau vaidenasi, tai nereiškia, kad turi rėkti ant manęs. - tai pasakiusi varniukė mostelėjo ranka į ant stalo tvarkingai stovintį teleskopą ir daugiau nebekreipusi ddėmesio į nemaloniąją mergaitę, ėmėsi pamokos paskutinės darbo dalies. Ji pamirkė plunksną į rašalą ir ėmė rašyti. Kol panelė Parker prisiminė sapno visas dalis ir užrašė, praėjo nemažai laiko, bet galutinis darbas buvo tobulas. Antrakursė nunešė lapelį profesorei ant stalo, padėjo jį tvarkingai, o tada dar perbėgo per jį akimis pasitikrindama ar tikrai viskas gerai.
Citata
Ką sapnas priminė? Magijos Ministerijoje vykstantį košmarą.
Kas sapne vyko? Bėgau link durų, tada netyčia atsitrenkiau į ministrą, jis paskyrė mane 5 metam kalėti Askabane, o kai atsitempė paskui save psichų gaują, vienas iš jų man trenkė į galvą teleskopu (realybėje Elliw).
Ar mąstydamas kažką jaučiu? Šiokią tokią baimę ir nemalonumą.
Kokia perkeltinė prasmė galėtų slypėti? Kad nereikia bendrauti su Elliw
Išskirtinis simbolis: Magijos Ministerija, Ministras, Psichas su teleskopu, Durys.
Dabartinė būsena: Jaučiu didelį skausmą galvoje.
Kai rožinių plaukų savininkė buvo patenkinta savo darbu, ji apsisuko eiti link durų. Eidama dar specialiai užkliudė Elliw, o paskui trenkusi duris išėjo iš klasės. Pagaliau! Jokios Elliw!
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #43 Prieš 3 metus »
Vis dėl to, ar Elridė tikrai norėjo tapti profesorė? Ar ji suvokė, kokie kartais žiaurūs vaikai buvo. O juk galvojo, kad ištvers su vienu kitu vaiku, kuris bus kaip ji. Pasirodo tokių kaip ji buvo daugiau. Pasirodo yra tokių, kurie yra kaip trys jos. Merginai atsibodo jų pykčiai, atsibodo viskas, ką ji girdėjo iš dviejų merginų.
-Suolų yra, o jei su regėjimu prastai patarčiau įsigyti akinius, beje, jei neišsiskirsite tikrai bus labai malonus areštas,-taip pareiškusi mergina patraukė prie kitos mokinės, kuri reikalavo dėmesio. Taip. Dusulys, o kokio velnio? Atsikėlus sapnų poveikis neturėtų pasilikti, jokiu būdu, tai yra didžiulė loginė klaida. Bet vis dėl to, galbūt tai ne sapno poveikis, o padarinys?
Elridė išbūrė stiklinę vandens, matydama, kad panelytė supykusi, nes negauna dėmesio atsiduso. O galėtų panelytė ir pagarbos turėti, o galėtų ir nereikšti savo pretenzijų. Tiesą sakant, būtent dėl jų profesorė nebenorėjo padėti, bet, ką padarysi - reikia.
-Prašau, darbą spėsi pabaigti, atsisėsk ir nurimk, vanduo čia, o jei bus visiškai blogai galėsiu palydėti pas sesele,-kuo ramesniu balsu tarusi mergina šyptelėjo klastuolei ir apsidairė aplink klasę. Ir, rodos, dvi merginos vis tiek nesugebėjo išsiskirti. Joms pasisekė, kad nutilo, nes Elridė jau buvo pasiruošusi paleisti kerus, kad tik susitvarkytų su tokiu nemandagumu.
-Ar dar kažkas nori bandyti mano nervus, ar jau užteks?-kreipdamasi į dvi merginas, tačiau tuo pačiu ir į klasę garsiai paklausė baltapūkė.

pamoką uždarau lygiai vidurnaktį pereinant į 24 dieną.

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams |'20 žiema
« Atsakymas #44 Prieš 3 metus »
- Aš nežinau kodėl, aš žinokit labai pavargau ir dar ta Eliw atsiprašant mane nervuoja. Labai ačiū jums už vandenį gal viskas bus gerai. O varge, mano manikiūras... jis, jis nusitrynė!!! Viskas, man reikia stotis gi aš esu stipri mokinė, o ne ten kokia dramų karalienė.
Veronika atsistojo ir dar atsigėrė vandens. Dusulys praėjo ir jai šiek tiek pagerėjo. Klastuolė džiaugėsi, kad jai jau geriau todėl nenorėdama prisidaryti dar daugiau gėdos parašė raštelį Eliw:
Citata
Tu, tu mane nervuoji per tavo tą rėkavimą ir nesąmonių kalbėjimą aš vos nenualpau tiesą sakant lengvai būčiau nualpus todėl žinai ką? Aš žinau, kad vis tiek būsi per šiandien lauke ar kada, o kadangi lauke daug sniego aš į tave mesiu sniego gniūžtę už šita chaosą!

Perdavus Veronika raštelį sėdėjo visa nelaiminga. Nu ir dienelė..