0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
Planas buvo tiesiog nuostabus! Apvogti vyresnę merginą daug įdomiau nei "protingą pirmakursę"! Profesorę apvogti irgi įdomu, bet tam gali sutrukdyti visokios "princesės". O dabar jam nesutrukdys niekas! Davidas prisiminė, kad jis čia yra ne vienas. Ar Dori jam nesutrukdys? Ne! Viskas sekėsi pernelyg puikiai. Jeigu tik mergaitė nesugalvos užmigti.
- Ar negali paskubėti? - kuo tyliau paklausė Davidas. Jis vis dar laikė merginos rankas, bet pradėjo galvoti, kad reikėjo imtis pakabuko. Kol šita Dori atliks savo darbo dalį, vyresnė mergina atsibus, ir viskas bus sugadinta! Davidas atsiduso ir susiraukė. Dar kartą sušnibždėjo: - Greičiau!
Jam pasirodė, kad snaudusi mergina tuoj atsibus, tad norėjo pats imti pakabuką, bet nusprendė, kad tai privalo atlikti Dori. Jeigu jie yra komanda, jis visko vienas nedarys. Davidas paleido miegalės pirštus ir kuo tyliau pasuko išėjimo iš balkonėlio link. Jis nenorėjo įkliūti vagiantis, kai viską daro Dori!
- Ar tu eini? - tyliai paklausė jis ir dingo kažkur bibliotekos gilumoje. Jeigu mergaitė norės, susiras jį pati! O jeigu įkliuvo, tai jau ne jo bėdos.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
Dori ėmė svarstyti. Ką gi ji veiks su tuo pakabuku? O ką, po galais, su juo darys Davidas? Akivaizdu, kad nei vienas, nei kitas to pakabuko nenešios. Kas belieka? Parduoti? Na, taip, galeonai dar nepamaišė niekam. Juk tėvai Dori tikrai nepirks šluotos, tie žiobarai to nesupras... Tačiau tas pakabukas, ar jis vertingas? Ar Davidas tikrai neapmaus mergaitės ir nepaliks jos be nieko?
Na, bet net jei ir taip, nuostolio klastuolei iš to būtų maža. Juk ji vagia ne dėl to, kad kažką gautų, o todėl, kad pateisintų klastuolio vardą ir kompensuotų savo purvino kraujo trūkumus, kad ir kokie jie bebūtų.
Paskendusi mąstymuose Dori dėliojo visus už ir prieš, tačiau išgirdo, kad Davidas kažką jai sako. Bet visai neatkreipė dėmesio, ir toliau sau galvojo. Galiausiai Davidas paleido vyresnėlės aukos rankas ir pakvietė pirmakursę eiti kartu. Susizgribusi Dori vikriai, bet tyliai nukabino grandinėlę nuo snaudžiančiosios kaklo ir pasivijo Davidą.
Mergaitė suprato, kad Davidui nepatiks, jog ji šitaip ilgai delsė. Kokia iš tavęs vagilė? Rado laiką filosofuoti, mintyse subarė save Mendel.
- Viskas gerai, - pasakė ji Davidui. - Tiesiog ta mergšė prie manęs kabinėjosi bendrajame kambaryje, todėl minutėlę svarsčiau, ar nereiktų jos užkerėti, - pamelavo ir paskui Davidą išėjo iš bibliotekos.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
Danguje paslaptingai žibėjo žvaigždės vis kviesdamos prigulti ant šaltos pavasario žolės. Juodaplaukis šįvakar nemiegojo nors ir buvo pavargęs. Rankoje jis negailestingai gniaužė lazdelę, o vėjas kedeno vaikino du kartus didesnius rūbus. Ant pečių, Klastuolis buvo užsimetęs ploną apsiaustą kuris turėjo nežymiai teikti šilumą. Pilkos spalvos treningai kurie buvo du kartus didesni ir juodas apsiaustas puikiai derėjo, nakties šviesoje tai atrodė dar labiau įspūdingai. Vegard nesinorėjo nuotykių, galbūt jis jau subrendo ir įžengė į nuobodų suaugusiųjų pasaulį per greitai? Atsakymo į šį klausimą deja nebuvo. Kojos pačios nuvedė į nuobodžiausią vietą Hogvartse. Biblioteka - tas žodis jau skambėjo nuobodžiai, juodaplaukis tikrai nesiruošė skaityti knygų, tuomet, ką jis čia veikė? Vegard žinojo apie paslaptingą vietą, kurią žinojo tikrai nedaug mokinių. Slaptas bibliotekos balkonėlis - skambėjo daug smagiau negu biblioteka. Klastuolis nužingsniavo link jo, nes tikrai žinojo tą vietą. Priėjęs lentyną jis pasuko tą mažą rankenėlę kurią apšvietė mėnulis. Tyliai įžengęs į vidų, vaikinas nusišypsojo, pro langą švytėjo tos pačios žvaigždės ir mėnulis, išsidriekęs per visą dangų. Saeterhaug užsimerkė.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
Na ką gi šį vakarą Luna ir vėl patraukė į biblioteka nors ir nuotaikos skaityti visai neturėjo ir knygų savo miegamajame tikrai turėjo. Na ką gi aš labai tikiuosi, kad  Ava ir Rubė jau miega , nes kitu atveju blogai padariau, kad jų nepaėmiau. Dar kelias minutes Evanns ėjo mąstydama apie savo gyvūnėlius ir kitus dalykus. Kiek laiko ir švilpiukė priėjo duris į bibliotekos balkoną tai buvo vieta kuria žinojo tik Luna na arba bent jau ji taip manė. Kaip bebūtų keista, bet priėjusi mergaitė rado duris atidarytas. Panašu, kad čia jau kažkas buvo ir taip žino apie šitą vietą. Dar pora žingsnių ir Evanns suprato kas čia buvo, o tiksliau yra. Luna pamatė jau tikrai pažįstamą žmogų tai buvo Vegard Seaterhaug jos mylimas klastuolis , bet mergaitė prisiminusi aną kartą jau norėjo eiti atgal , bet ne kažkuri dalis ją sulaikė ir Evanns vis tik įėjo į  balkoną. Tikėkimės šį kartą viskas bus gerai.
 Pamąstė sau Luna ir galų gale ištarė:
- Sveikas.- Kiek nedrąsiai pasisveikino atrakursė ir priėjo arčiau berniuko.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Klastuolis stovėjo užsimerkęs ir sunkiai alsavo. Nakties tyloje girdėjosi svirplių daina, muzika Vegard ausims. Vaikinas tikėjosi jog ta tyla truks amžinai, bet vargu. Amžiną tylą nutrauktų tik giltinė netikėtai užsukusi į šį kambariuką. Atsimerkęs, vaikinas pažvelgė pro langą. Akis vargino didžiulis mėnulis ir žvaigždės. Vegard nosis uodė neseniai nupylusio lietaus kvapą, kuris dar nespėjo įsigerti į žolę, o tik plūduriavo viršuje. Juodaplaukis išgirdo žingsnius, kurie suerzino trylikametį. Vegard Lysfjord Saeterhaug atsiduso. Klastuolis niekada nenorėjo pripažinti savo antrojo vardo, nes šis jam baisiai nepatiko, bet ši naktis pakeitė jo požiūrį. Durys buvo atdaros, langas taip pat. Susidarė skersvėjis. Ausis pervėrė vardas, vaikino vardas, o balsas, jis buvo kažkur girdėtas. Luna Evanns. Ši mintis privertė juodaplaukį atsigręžti ir pažvelgti į jau pažįstamą švilpę.
- Labas, Luna Evanns. - Pasisveikino Saeterhaug.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
Evanns šypsodamasi Priėjo visai arti Vegard. Viskas bus gerai , juk galų gale nemanau , kad sugėbėsiu padaryti tą pačią klaidą aiškiai žinodama , kad jam patinka kita ir tai žinoma yra Elizabet Vanesa Von Chang. Visai priėjusi prie balkono krašto Luna nusisuko nuo Seaterhaug ir žiūrėdama kažkur į dangų pradėjo šiek tiek verkti tik dėl to ką pagalvojo. Na vat kodėl būtent taip? Jam visuomet rūpės ir rūpėjo Tik ta prakeikta klastuolė. Švilpiukė buvo jau be pradėjusi verkti kiek stipriau ,bet greitai nusivalė visas ašaras prisiminusi ,kad ji čia ne viena ir šalia stovi jos mylimas klastuolis. Kiek nurimusi Evanns vėl atsisuko į Vegard'ą ir pratarė:
- Man viskas gerai...T.. Tiesiog kai ką pamaniau.- Tai pratarusi Evanns pabandė bent kiek nusišypsoti ir paskui vėl pasakė.
- Tiesa pasakius atleisk, kad aš čia ,juk tu sakei ,kad daugiau nenori manęs daugiau akyse matyti,bet aš čia ne dėl tavęs...Ir dar kaip tau sekasi su Elizabet Vanesa Von Chang?- Luna tiksliai nesuprato nei kodėl ji pasakė pilną jos didžiausios priešės vardą nei kodėl ji apskritai to paklausė , bet Evanns tikrai žinojo vieną ji tikrai mylėjo Vegardą ir tikrai po tiek laiko buvo jo pasiilgusi tik to nežinojo klastuolis. Ech.., kad tik galėčiau jį dar kartą pabučiuoti..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Luna Evanns »
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
Klastuolis atsiduso. Prie jo prisiartino Luna, kas išties gąsdino. Nedrįsk dar kartą manęs bučiuoti. Piktai pamintijo vaikinas.
- Negražu meluoti, Evanns. Jeigu esu kvailas dar nereiškia jog esu aklas, aš matau jog tu verki. - Kiek savikritiškai ir kiek sarkastiškai tarė juodaplaukis.
- Pamirškime kas buvo, gyvenkime čia ir dabar, nereikia atsiprašinėti, Evanns. - Filosofiškai išbliovė. - Elizabet Vanesa Von Chang, manau tai palikime paslaptyje, Evanns.
Saeterhaug nuėjo kiek toliau ir atsisėdo ant grindų kurios buvo velniškai šaltos. Vegard stebėjo apkerpijusias Hogvartso sienas kurios bylojo apie praeitį palietusią šią mokyklą. Juodaplaukis ir vėl užsimerkė. Užsimerk ir pagalvok kas esi, tik tai padės tau atrasti kelią į širdį, sielą ir protą. Filosofiškos mintys aplankė žaliaakio galvą.
- Evanns.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #37 Prieš 2 metus »
Luna tiesiog stovėjo šalia Vegard ir klausėsi to ką jis sakė, bet pati tylėjo. Kodėl jis mano , kad jis kvailas? Na taip žinoma Vegard ne varnanagis , bet vis tik.. Evanns klausėsi toliau , bet po kiek laiko klastuolis greitai atsitraukė nuo Švilpės ir ji jau pagalvojo , kad Seaterhaug nori ją palikti čia. Bet mergaitė klydo jis tik atsitraukė ir atsisėdo ant šaltų grindų. Na čia tikrai klaida ką garantuoju čia tikrai reikėtų kėdžių. Po kelių minučių Evanns priėjo šalia savo mylimo klastulio ir atsisėdo šalia, nes nenorėjo , kad Vegard liūdėtų. Kiek laiko Luna tiesiog sau sėdėjo ir mąstė , nes visiškai nenutuokė ką ji galėtų pasakyti. Ech.., kad tik aš galėčiau jį apkabinti...Nors iš tiesų norėčiau jį pabučiuoti.. Baigusi mąstyti Evanns truputį apsidairė ji bandė nustoti galvoti apie tai ,jog nori pabučiuoti Vegard. Na ,o vis tik ,o kodėl gi ne?... Antrakursė prisėdo kiek arčiau ir padarė tai ką padarė aną kartą kai jie buvo susitikę pabučiavo jį į lūpas ,o po kiek laiko tyliai ištarė:
- Aš tave myliu, Vegard Seaterhaug.- Švilpiukėi prireikė kiek laiko , kad suprastų , jog ji tai pasakė balsu ir klastuolis tai girdėjo. Po velnių! Juk šitus žodžius jam gali pasakyti tik jo mergina ,o tai kaip žinau , bent jau šiam laikui yra Elizabet Vanesa Von Chang Evanns visai nerūpėjo tai ką ji ką tik pagalvojo ir gal būt taip šiai minutei  Elizabet laimėjo , tačiau Luna nė už ką neplanavo pasiduoti džiaugėsi tuo , kad šiuo metu gali būti su savo mylimu klastuoliu ir toliau jį bučiuodama.                                                                       
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #38 Prieš 2 metus »
Saeterhaug giliai įkvėpė. Galbūt nepradės ji čia bučiuotis. Juodaplaukis labai norėjo dingti iš šios situacijos, bet labai knietėjo sužinoti ,kas bus toliau. Galimi variantai buvo tikriausiai tik du: Ji lys bučiuotis arba nedarys nieko. Nors variantų buvo ir daugiau, trečiakursio smegeninė to neišspaudė. Vegard buvo nusisukęs ir šypsojosi, šiaip sau, sako juokas ir gera nuotaika pailgina gyvenimą aštuoniais metais, tai kodėl nesišypsojus. Jis jautė kaip prie jo kažkas eina, tas kažkas buvo tikrai Luna, nes be jos balkonėlyje nieko nebuvo. Kai juodaplaukis atsisuko jį pradėjo bučiuoti. Ar jam buvo malonu? Galbūt. Ar jis norėjo kažką daryti? Taip, labai, bet neįstengė, nes Evanns baigė iškąsti visą Klastuolio lūpą. "Aš tave myliu, Vegard Saeterhaug". Tokie žodžiai palietę jaunuolio ausis. Reikėjo kažką atsakyti, ne kasdien tau mergina pasako jog myli tave. Saeterhaug širdis jau buvo užimta, dėl to klastuolis ruošėsi pasakyti labai skaudžius ir žiaurius žodžius.
- Atleisk, Luna Evanns, aš tavęs nemyliu. Tu žinai kas šiuo metu gyvena mano širdyje. - Šaltakraujiškai ištarė vaikinas. Jis buvo visiškas parazitas, bet kam rūpėjo? Būtent, niekam, dėl to buvo galima nesigilinti į šį reikalą, o tik mėgautis situacija. Kartais atrodydavo, jog Vegard Lysfjord Saeterhaug yra žiauresnis už Valdovą Voldemortą.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #39 Prieš 2 metus »
Luna žinojo , kad tai ką darė buvo be galo didžiulė klaida , bet ar mažoji švilpiukė galėjo su savimi ką nors padaryti? Na jeigu ir galėjo tai nežinojo kaip. Žinoma Evanns tikrai nepamiršo kam priklausė jos mylimo klastuolio širdis , bent jau šiam momentui ir tai buvo Elizabet Vanesa Von Chang , bet jos čia nebuvo todėl , bent jau kol kas Luna galėjo daryti ką norėjo.   Na aišku aš žinau , kad šį kartą kaip ir aną  nieko neišeis , juk tikrai nemanau , kad jis taip greitai pamirštų tai yra visiškai neįmanoma. Nuo šios minties Luna pasijuto tikrai ne kaip  ,o po kelių minučių pasijuto dar blogiau kai Vegard pasakė tai ką mergaitė jau ir taip žinojo , bet nepaisant to šitie žodžiai antrą kartą įskaudino švilpiukę. Susinervinusi Luna atsitraukė nuo Vegard ir ištarė:
- Nagi žinoma kokia aš kvailė! - šaukė susinervinusi Evanns.- Tau visada rūpės tik ta kavila klastuolė Elizabet , o ne aš! - Luna iš visų jėgų stengėsi tvardytis , bet vis vien galų gale apsiverkė ir per ašaras ištarė:
- B.. bet aš tave myliu Vegard ir tu tai žinai.
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #40 Prieš 2 metus »
Vegard pradėjo nežmoniškai pykti. Švilpynės mokinė vis labiau erzino.
- Luna, aš tavęs negaliu mylėti ,kad ir kaip norėčiau. Esi girdėjusi apie Švilpynės prakeiksmą Saeterhaug šeimai? Sakoma jog mano proproproprosenelis netyčia prasikeikė. Įsimylėjęs žavią Švilpukę ją nužudę ir išgėrė jos kraują, nes buvo vampyras, tuomet, kraujo likučius supylė į mažą stiklainį ir užkeikė. Sakoma jeigu bent vienas Saeterhaug šeimos narys ves Švilpę arba ją įsimylės - mirs. Vienintelis būdas panaikinti prakeiksmą yra nužudyti Švilpynės mokinį, bet nei vienas iš mano šeimos to padaryti nesugebėjo, nes visi mirdavo. Bet, jeigu nori pasiaukoti dėl manęs, aš galiu tave greitai nužudyti. - Nusišypsojęs savo kvaila šyspenėle jis apsisuko ir išėjo, bet prieš tai dar pasakė vieną dalyką.
- Sudie, jeigu norėsi mirties, žinosi kur mane rasti. - Po šių žodžių, Klastuolis pranyko bibliotekos tamsoje.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #41 Prieš 2 metus »
Tai beviltiška... Vis dėlto joks skaudus atodūsis nepaliko lūpų, tik buvo sviestas apgailėtinas žvilgsnis mergiotės link.
-Nereikia vargti apsimetinėjant, nes tam alkoholikui net nerūp... - suburbėjo Alrisa, tą pat akimirką šiurkščiai pastumta. Akys grėsmingai sužaibavo, bet vėl nė vienas žodis nebuvo ištartas. Kažkas viduje tikino, kad jokios kalbos čia nepadės - tik atitinkami veiksmai galbūt sulauks atgarsio raudonplaukės smegenyse. Tuomet susipras, kad prieš šią klastuolę neverta šokinėti. Todėl dabar tik tylėjo, kantriai laukė, kol piktdžiugiška šypsena pradings iš to buko veido.
Giliai kvėpuodama ji sliūkino paskui, kol veidas pasidengė tobulos ramybės kauke. Nors norėjosi, o, kaip norėjosi pykti už asmeninės erdvės pažeidimą - jau nuo pat pradžių rodėsi, kad ta mergiotė jos nė nejaučia. Gal bendraujant kariaujant su kokia Elliw nebuvo galima to tikėtis, bet su šita... Tiesą sakant, Alrisa vylėsi ko nors daugiau, tačiau veltui. Daugiau niekada iš žmonių nelauks nieko daugiau nei iš teleskopininkės. O jei jie nesugebės pasiekti jos lygio... Mintys vėl nuklydo prie Yuno - vaizdai galvoje
Pagaliau pasiekus biblioteką klastuolė paspartino žingsnį ir neprabilus aplenkė savo partnerę. Pro lentynas ryžtingai nukulniavo link sunkiai pastebimų siauručių durų, greitai jas atvėrusi nėrė laukan. Prisispaudė visu kūnu prie uždaryto įėjimo, patogiau įrėmė kojas ir akimirksniu apžvelgė erdvę. Plonas siūlas tingiai siūbavo, pririštas prie kitos turėklų pusės. Bingo! Nors profesorius kiek persistengė su naujų užuominų pateikimu, Alrisa tuo negalėjo neatsidžiaugti, mat tai pakišo neblogą idėją.
Kadangi ilgiau nebuvo galima delsti, ji apdairiai šastelėjo į šoną. Kas žino, gal po sekundės durys būtų išsilaksčiusios į šipulius, jei įžūlioji raudonplaukė būtų praradusi kantrybę? Bet juodaplaukė neketino kvaršinti sau galvos dėl tokių nereikšmingų klausimų. Šią minutę buvo svarbiausia vaidinti, kad nieko neatsitiko ir jokios mįslės nerado.
Palydėtos atodūsio, akys nuslinko viršun, tyrinėdamos apskretusį balkonėlio stogą. Nagi, pradžiugink mane... Po  apsimestine ramybės kauke šypsena tingiai išsirietė, atidegdama baltus dantis. Kitaip teks tave nustumti nuo čia.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #42 Prieš 2 metus »
   - Gal,- teatsakė raudonplaukė. Sutriko. Visai, bet ji nenorėjo pasiduoti. Ta pakvaišusi mergiotė erzino Sofi, tad ji tiesiog užtilo. Einant ji tyliai klausėsi. Tylos turbūt, bet...gal ir pati nežinojo ko. Įžengusi į biblioteka, nieko kito ir nesitikėjo: senos knygos ir gausybė grifų.
   Ji dėliojo sunkius žingsnius, mat šioje bibliotekoje buvo labai labai seniai. Net neatsižvelgdama, kad ta kūtvėla yra kartu ji praėjusi mergiotę ji greitai atsidūrė. Pasilenkdama ji sustingo, nes atrodė, kad ta tyli klastuolė tuoj smeigs peilį į nugarą. Ji vėl atsistojo. Apsidairė ir vėl apsiklaupė. Ieškojo lapelio. Tyliai praėjo pakraščius.
 - Tik tegu nepamato ji manęs. Turbūt klaidingai suprato, kad aš noriu čia dalyvauti. Bet ne! Kuo greičiau įvykdysim šitą nesąmonę, tuo greičiau tai pasibaigs,- tyliai kalbėjo sau po nosimi raudonplaukė.
   Atsistojusi ji pamatė juodaplaukę. Ji suprato, kad su šita varžytis neverta. Geriau nebus. Tiesiog. Reikėjo pasistengti nesipykti. Sofi nusišypsojo, bet jos šypsena sakė: nieko neišdegs. Susikaupk,- palinkėjo sau. Atrodė lyg turėdama didelę lūpą. Tyrinėdama balkono grindis.
   Neradusi ko ieškojo ji pradėjo barbenti į bortą:
 - Bum...bum...bum..,- aidėjo tyliai. Nesiliovusi ieškoti Sofi vėl viską įdėmiai peržiūrėjo.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #43 Prieš 2 metus »
Deja, jokio įspūdingo įsiveržimo nebuvo. O gaila, labai gaila. Visas įdomumas pradingo kaip dūmas. Alrisa piktai atsiduso, stebėdama tylią užuominos paiešką. Su ja vienas vargas... Dar kartą įsitikino, nepatiklioms akims užkliudant keistą mergiotės šypseną. Tačiau juodaplaukė į ją nesureagavo, tik žvelgė tuščiu žvilgsniu, lyg ragindama verčiau susikoncentruoti į darbą. Nelaimei, ji nebandė daugiau ieškoti, juo labiau įdėmiai išžvalgyti vos kelių kvadratinių metrų balkonėlio. Nejučia pradėjo kauptis pyktis. Lašas po lašo kapsėjo į taurę. Prie jo prisidėjo ir įkyrus bumpsėjimas, toks nereikalingas, toks...
-Kad tave teleskopas nutrenktų! - pratrūko ji, kumščiu taip sudavė į seną akmeninį turėklą, kad kelios smulkios dalelės atitrūko ir skaudžiai įbrėžė odą. Klaikiu neteisingumo jausmu kunkuliuojančios smegenys to net nepastebėjo. Geras smūgis teleskopu į galvą šią akimirką buvo puikiausias vaistas nuo kvailumo, kurį atsidėjusi demonstravo ta raudonplaukė. Akys gręžte gręžė buką mergiūkštės snukį. - Gal tu akla, ar ką? Nieko nematai pro tuos šlykščius grifiškus plaukus! - sušnypštė ji, sugrubusiais pirštais traukdama siūlą. Galiausiai popieriaus lapas atsidūrė Alrisos rankose, bet jis ten ilgai neužsiliko:
-Še! - sugrūdo popiergalį tiesiai į marmūzę, kad šis net susigaranksčiavo. - Skaityk! Įrodyk, kad nesi jau tokia beviltiška. Tik pirmiau nustok atrodyk kaip buka grifė, kuri ne... Ech... Tiek to. Vis tiek nesuprasi.
Klastuolė sunėrė rankas ir išleido sunkų atodūsį.Ir iš kur tokių žmonių tiek atsiranda? Pirmiau Elliw, o dabar šita... Pykčio taurė jau ištuštėjo, kad greitu metu vėl prisipildytų.
-Na, kas ten parašyta? Gal eisim į virtuvę? Aš jau noriu valgyt.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Slaptas bibliotekos balkonėlis
« Atsakymas #44 Prieš 2 metus »
   Sofi suprato, kad gal ir anksčiau buvo pamačiusi užuominą, bet paskutiniu metu jos atminti pradėdavo labai greitai blėsti. Negi pasidarei tokia beviltiška? Negi pasidarei panaši į Elliw?
   Juodaplaukė isterikavo, bet Sofi į tai nusispjovė ir lyg negirdėdama atsisuko ir pažiūrėjo, net kur buvo pamačiusi mažą, baltą šiūkšlę. Bet ką tu. Ten buvo ne saldainio poperėlis. Užuomina? Sofi paėmė užuominą ir tyliai murmėdama perskaitė:
Citata
Atrodo dangų tu ranka pasieksi,
Į tolį žvelgi tylumoj.
Aukštai, šalia prie debesų,
Sapnai ten pildos jūsų.
   Pamanė, kad tai nesąmonė ir pačiupinėjo popierių. Suglamžytas. Šaunu. Ir iš viso, eilėraštukas? Eilėraštukas be rimo? Ir kaip Matthew taip sugalvoja? Rimtai? Ai...am...visai nesusijusi užuomina, nes gali būti daug vietų, bet vis dėl to renkuosi stogą.
 - Einam,- mostelėjo ranka, net nedavusi porininkei paskaityti raštelio. Ir pridūrė,- Ne. Ne virtuvė, dar palauk. Gal kitą kartą tau nuskils,- Ji sulankstė užuominą ir įsidėjo į kišenę. Pamąsčiusi persigalvojo. Sofi išmetė užuominą ant grindų ir tik tada nubildėjo link kito jų tikslo. Stogo. Tuo metu ji dar ir pati nežinojo kodėl taip padarė. Juk nesitikėjo, kad panelė pakels lapuką ir jį perskaitys. Tikrai ne! Juk tai įžeistų jos didenybės malonę.
   Ir vis dėl to Sofi truputį abejojo dėl vietos tikslumo. Užuominoje nebuvo viskas parašyta aiškiai. Juk galėjo būti ir tarkim Astronomijos bokštas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sofi Barbierato »