0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Tema: Sporto diena

Ruduo. Rugsėjo galas. Hogvartso teritorijoje jau buvo prasidėjęs spalvų lietus, medžių lapai po truputį pradėjo gelsti. Buvo vis dar įtartinai šilta. Gamta iš ties stebino savo puikia pirma rudens dalimi.
Darren‘as nuo pat ankstyvo ryto pluko lauke, ruošiesi dar vienai žiobarotyros pamokai, tačiau ne jo mylimame kabinete, o lauke. Dėliojo reikiamus daiktus į vietas, ruošėsi užduočių pristatymui ir stengėsi, kad artėjanti pamoka įvyktų sklandžiai. Tai pradėjo dar prieš tai dieną, kai į koledžų bendruosius kambarius išsiuntė laiškus bei ant žiobarotyros kabineto durų pakabino lapuką, kuriame buvo parašyta:
Citata
Sveiki! Žiobarotyros pamoka vyks lauke, kvidičo aikštėje. Susitinkame iš karto ten.
Tvarkant tvoreles, tiksliau atliekant paskutinį svarbų darbą, mokiniai vienas po kito atėjo į Kvidičo aikštė. Darren‘as vos tik pabaigęs savo darbą, be jokios pertraukos atsistojo prieš visus mokinius ir pradėdamas pamoką tarė:
-Štai, prasidėjo dar viena pamoka. Šiandien kaip matote mes nežaisime daugelio mylimo kvidičo, taip pat ir nemėginsim to daryti žiobarišku būdu, nes tai mano nuomone būtų tik laiko švaistymas ir kvidičo iškraipymas. Tačiau įdomu tai, kad dauguma žiobarų vaikų net nenutuokdami, kad žmonės gali skraidyti ant šluotų, užsilipa ant jų ir bando skirti bėgiojant, tai atrodo gan kvaila, bet tikriausiai visi yra tai darę,-padarė trumpa kalbėjimo pauzę.- Šiandien kaip ir kvidičo žaidime, pagrinde lavinsim taiklumą ir reakciją, tačiau galbūt net vikrumą atliekant tam tikras užduotis su trupučiu magijos. Tikiuosi pasportuosit kaip reikalas. Žinoma, viskas bus vertinama į jūsų koledžo bendrą sąskaitą, tačiau fiksuosiu ir užduočių individualius taškus, kiekvieno lauks mano asmeninė simbolinė dovana jums. Taigi, kaip supratote, šiandienės pamokos tema: sporto diena, šiandien būtent kalbėsim apie sporto dieną žiobarų mokyklose, nes tai vyksta žymiai didesniu ar net mažesniu mastu visame pasaulyje. Manau pradėkime nuo teorinio klausimo, į kurį atsakyti galės visi. Žiobarų mokyklose yra jums puikiai žinomos fizinio ugdymo mokomasis dalykas bei žaidimai. Kaip manote, kokius sportinius žaidimus jie žaidžia sporto dienos metu? Kiekvienas pasakykite po bet kokį žaidimą/veiklą ir susiekite jį bent vienu sakiniu su mūsų kvidiču, atsakymas gali būti iš bet kokio kampo.
Baigęs visas kalbas, Darren‘as vienu metu apžiūrinėjo ar smiginio lentos stovi tvirtai bei pasiruošė klausytis mokinių nuomonių.

||Pamoką pratęsiu gruodžio 9 dieną, apie 19 valandą. Jeigu nesupratote klausimų, visada galite atsiųsti pelėdą.||
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Gavusi laišką pamoką sutikti lauke, Daniela nelabai apsidžiaugė. Grynas oras plius žiobarotyra buvo lygu kažkokiai fizinei veiklai, o tai klastuolės neviliojo. Vis dar atsiminė savąjį pasivažinėjimą tarktoriumi (kambainu?), ir, nors tądien buvo išties smagu, ji nemanė, kad profesorius Hasley kažkada ją prileis prie tokių prietaisų.
    Taigi dabar ji niūroku viedu stovėjo kvidičo aikštėje (pasistengė atsistoti pačiame gale, na ir kas, kad su savo nykštukiniu ūgiu nieko nematė) ir mąstė, kokį velnią sugalvojo tas nupušėlis. Žiobarai ją glumino, tačiau dar labiau trikdė burtininkai, savanoriškai pasirinkę juos tyrinėti.
    Tačiau klausimas tikrai nebuvo sunkus. Na, prieš užsidirbdama išmetimą iš mokyklos galiu gauti kelis taškelius... - mintyse sumurmėjo Dani ir atsikrenkštė. Rankos kelti per pamokas neleido išdidumas, o be to, šioje peraugusių mokinių jūroje tai nebūtų pagelbėję. Beliko kliautis balsu.
 - Žinau tokį puskvadratį, - skardžiai ištarė, o tada nutilo. Puskvadratis ar kvadratas? Mokyklėlėje Korke teko žaisti tik pirmąjį, tačiau atsiminė, kad fizinio mokytoja ją išbardavo nesugebančią žaisti net "netikro" kvadrato... - Eee, ne, turiu omeny kvadratą. Jo pagrindas yra žaidėjų išmušimas kamuoliu, ir, aišku, tas pats būna su muštukais. Ir dar kamuolio gaudymas savo zonoje šiek tiek primena besivaržyma dėl kritlio... - nepasitikinti savimi nutęsė mokinė. Tuoj bus beveik dešimtmetis, kai ji paskutinįsyk žaidė tą pusinį kvadratą, tad mokytojas negali pykti dėl keisto žodžių pasirinkimo, tiesa?
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Lauke?...
Sužinojusi, kad žiobarotyros pamoka vyks lauke, pagalvojo, kad sušals, tačiau, žinodama, kad jai turėtų sektis šioje pamokoje su šypsena veide stovėjo Kvidičo aikštėje.
Prasidėjus pamokai, mergaitė atsisuko į profesorių ir pradėjo klausytis jo aiškinimų.
Šiandien sportuosim? Nagi, Michelle, žinai, kad tau viskas pavyks. Su labai dideliu pasitikėjimu savimi švilpė apžiūrinėjo visą Kvidičo aikštę, joje esančius daiktus ir tuo pačiu išgirdo teorinį klausimą.
Hm, per daug lengva. Pirmakursė tyliai nusijuokė ir ištarė:
- Krepšinis. Tai žaidimas, kuriame žaidėjai yra pasiskirstę dviem komandomis ir bando kamuolį pataikyti į krepšį. Tas pats būna ir Kvidiče. Tiek Krepšinyje, tiek Kvidiče reikia surinkti kuo daugiau taškų pataikius į krepšį.
Geltonplaukė, prisiminusi, kaip vasarą su žiobarais žaidė krepšinį, nusišypsojo ir laukė, kol išgirs kitą klausimą arba užduotį.

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Violeta ne visada mėgo šaltį. Tiksliau žiemą jai patiko šaltis, bet rudenį jo pakęsti kai kada negalėjo. Tačiau šią dieną nebuvo taip jau šalta, dėl ko ji džiaugėsi. Klausėsi profesoriaus kalbos bei prisiminė ir pati, kaip tai kelis sykius darė. Bėgiojo užsilipusi ant šluotos. Tai sukėlė menką šypsnį mergaitės veide.
Profesoriaus, jog teks pasportuoti, privertė ją tyliai atsidusti. Sportuoti ne itin mėgo, nebent jai tikrai sekdavosi. Kas būdavo ne itin dažnai, tačiau visad stengėsi siekti geresnių rezultatų. Sulaukus teorinio klausimo, išklausė kelių mokinių atsakymus, o tada prabilo ir pati:
- Futbolas, - pasakė garsiau, kad girdėtų. - jame suskirstytos į dvi komandas ir tos komandos turi sparyti kamuolį, kad pataikytų į priešininko vartus, jog pelnytų taškus, - paaiškino kaip tik šovė į galvą. Mėlynų plaukų savininkei pats futbolas patiko, nors žaisti jo nemokėjo, tačiau stebėti tikrai mėgo. Tai buvo kone jos mėgstama dar viena veikla retkarčiais.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
 Pamokoje tema buvo sportas , mokinei patiko tema , nes be galo dievino sportą . Profesorius pirmiausiai paklausė visų mokinių klausimo kokį sporto žaidimą mokiniai žino ir kuo jis panašus į kvidičą Hmm.. manau žinau vieną žaidimą. Kristina pakėlė ranką ir pradėjo pasakoti:
- Tinklinis. Tai žaidimas kai turi permušti kamuolį per tinklą ir stengtis nepramušti jį kitur , rankas turi būti sudėjus patogiai , kad nesusimuštum rankų kai meti. Jis nėra labai panašus į kvidičą tik tiek , kad jį reikia numušt , o kvidiče jį reikia taip pat atmušti.
Kristina baigė atsakyti į klausimą ir laukė kol atsakys profesorius , jai dar pasidarė kiek šaltoka tai dar šiek tiek pajudėjo ir pasportavo. Mokinė norėjo vieną šokių judesį padaryti , kad bent kiek sušiltų , bet ji lyg tyčia nukrito ir susižeidė šiek tiek kelią . Nu kodėl taip turėjo atsitikti dar būtinai prieš mokytoją ir kitus .
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »



*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Cristal atrodė, kad ji viena nepaprastai džiaugasi, kad pamoka vyksta lauke. Nors buvo žvarboka, o grifės ploni marškinėliai jai vėliau atsilieps sloga ir kosuliu, keturiolikmetė džiūgavo proga paspoksosti į gamtą netupint prasmirdusiame kabinete. Dar labiau intrigavo stovėjimas tuščioje ir taip nykiai atrodančioje kvidičo aikštėje, kur niekas nepasakytų, kad čia kažkada buvo žaidžiama.
Aplink dauguma buvo susiraukę, kas nuo ne nuo pačio maloniausio oro, kas nuo tiesiog blogos nuotaikos, bet ant brunetės veido pūpsojo plati šypsena. Nesibaimindama, kad turbūt atrodo kvailai, žaliaakė, šiaip ne taip, nugirdus profesoriaus klausimą šovė ranką į viršų.
- Žiobarai, berods, mėgsta žaisti golfą, - staiga supratusi, kad net nežino kaip tas žaidimas yra žaidžiamiamas akimirkai nutilo. - Man rodos, kad yra bandoma pataikyti kamuoliuką į vieną iš skylučių ir yra žaidžiama lauke.
Keturiolikmetė nusivylė savo pačios žiniomis, tačiau ne jos kaltė, kad visus žinomiausius žaidimus nugvelbė kiti.

my morning face:

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Žiobarotyra - dar viena ne itin įdomi pamoka šiandienos repertuare. Išties, ką galima tyrinėti apie žiobarus, jei jų dauguma ir esi priverstas gyventi jų pasaulyje? Na, nebent esi jau visiškas senamadis senis ir net arbatą kaitiesi katile.
 Vienintelis žiobarotyros pliusas buvo tas, kad per ją nereikėdavo galvoti. Jokių lazdelių, jokių mostų, burtažodžių ar pamaišyk tiek kartų į kairę, o tiek- dešinę. Tobula pamoka smegenų pailsinimui bei miegui. Žinoma, jeigu pamoka vyktu kabinete.
 Šiandien Marlena kartu su būriu kitų žioplių stovėjo kvidičo aikštėje. Lauke vis dar žaidė vasarinės temperatūros, tad mergaitė metė uniformos dalį ant lovos ir išėjo atsiraitojusi marškinių rankoves, vėjui kedenant žalią kaklaraištį.
 Kvidičo, žinoma, jie nežais, kad ir kaip norėtų Ashley išbandyti atmušėjos poziciją. Vietoj to, teko pasukti galvą, mat dauguma mokinių išgraibstė visus lengvus atsakymu.
-Amerikiečiai turi tokį keistą... Sportą, vadinama beisbolu. Ten visi kaip atmušėjai su lazdom muša kamuoliuką, tik labai jau daug bėgioti reikia. Nu dar yra ir gaudytojai, kurie tą kamuoliuką gaudo, bet aš jau ten nesuprantu,-susimąsčiusi, kam beisbole reikalingi gaudytojai, nutilo Marlena ir egzistencinio nerimo kupinu žvilgsniu spoksojo į tuščias tribūnas.

*

mergaitė123

Adelė linksmai šokinėjo lauke ir klausė įdomios žiobarotyros pamokos. Mergaitei atrodė, kad ši pamoka pati lengviausia, nes vis gi jos tėvas buvo žiobaras.
Išgirdusi klausimą ji prabilo:
- Krepšinis! Šis žaidimas yra toks, kad metant kamuolį reikia pataisyti į krepšį. Šiame žaidime yra dvi komandos, kaip ir kvidiče, o ir kvidiče ,,kamuoliuku" irgi reikia pataikyti, bet tik ne į krepšį, o į lanką.
Ji greitai nutilo ir laukė profesoriaus atsakymo. Tikiuosi aš teisingai supratau klausimą, o jeigu ne, tai čia jau pačio profesoriaus kaltė.
Adelė linksmai stebėjo kitus vaikus ir jų kalbas ir stebėjosi, kad visi mokiniai tiek daug žino apie visus žiobarus ir jų žaidimėlius. Kodėl jie tokie protingi, norėjau bent kažkur puikiai viską mokėti.

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
 Amelija atkeliavo į pamoką. Kažkodėl ji turėjo vykti lauke. Amelija svarstė kodėl. Dar jai buvo įdomu ko per tą pamoką mokysis, nes Amelija buvo grynakraujė. Ji nelabai buvo tekę būti žiobarų pasaulyje ir su jais bendrauti, bet tėvai ir teta, kuri buvo nevertėlė, jai pasakojo apie žiobarus. Amelija labai norėjo iš tikrųjų pabendrauti su žiobarais ir tikėjosi, kad pamokų dėka jai pavyks kada nors papulti į žiobarų pasaulį.
 Ji klausė kaip kalba profesorius ir bandė prisiminti kokį nors žiobarų sportą. Deja, bet labai daug mokinių Amelijai galvojant į klausimą atsakė, todėl sumažėjo atsakymų variantai. Vos Amelijai šovė į galvą mintis ji sušuko:
- Tenisas! Raketės atstoja blokštus, o žiobariški kamuoliukai - muštukus.
 Daugiau Amelija nelabai sugalvojo ką pasakyti, todėl tik laukė praktikos.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
  Nikolė vis dar nustebusi stovėjo lauke, kvidičo aikštėje ir vis prisimindavo, kaip atėjo iki Žiobarotyros klasės ir ten ant durų rado raštelį:
Citata
Sveiki! Žiobarotyros pamoka vyks lauke, kvidičo aikštėje. Susitinkame iš karto ten.
  Na, bet varniukė nusprendė nebegalvoti apie tai ir įsiklausė ką aiškino profesorius Darren Hasley. Jis ir vėl dėstė Žiobarotyra. Tiesą sakant, Nikolei Žiobarotyra labai patiko, ji manė, kad žiobarai irgi yra įdomūs žmonės, ne tik burtininkai.
  Kai antrakursė išgirdo klausimą, iš karto suprato, kad jis bus vienas iš lengviausių, juk ji dar prieš Hogvartsą lankė žiobarų mokyklą! Tada mergaitė pakėlė ranką, ir sulaukusi leidimo kalbėti - prabilo.
- Taigi, žinau, kad žiobarai per sporto šventę (ir ne tik) žaidžia įvairius orientacijos žaidimus/sportus. Pas juos yra rengiamos ir orientacinio sporto varžybos (Kuriose esu dalyvavusi). Taigi, per tą sportą, sportininkai gauna žemėlapį, kuriame pažymėta kur rasti atitinkamą punktą. Tada dalyviai bėga (dažniausiai miške arba senamiestyje) ieškoti tų punktų. - tada dvylikmetė padarė pertrauką ir tęsė. - Taigi, manu, kad šis sportas gali būti susijęs su kvidiču taip, kad kvidiče gaudyotojas ieško šmaukšto, o pas žiobarus - dalyvis ieško punkto.
  Pabaigusi kalbėti Nikolė prisiminė, kaip pati pirmą kartą ieškojo punkto miške.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Lauke jau po keleto sekundžių pasigirto pirmasis atsakymas ir jis buvo ne bet koks padrikas, o tobulas. Po panelės Kravitz jis jautėsi patenkintas savimi, kad per tris mokymo metus jis sugebėjo kažką gero įkišti į mokinių galvas. Vienas po kito pasipylę atsakymai rungėsi tarpusavy, tačiau net ir atkartoti atsakymai jį džiugino, kad mokiniai bent moka vienas kito klausyti.
-Ką gi, kaip matau daugiau nebus norinčių pasisakyti,-švelniu balso tonu pasakė profesorius.- Ačiū už jūsų atsakymus, visiems pasakiusiesiems skiriu du taškus, išskyrus panele Mokslinčę, jūsų atsakymas yra tinkamas, tačiau visiškai identiškas paneles Riveros atsakymui, tad šį sykį skiriu nulį taškų. Be to, kai kurių atsakymuose yra mažų faktinių klaidelių, tačiau bet kokiu atveju visus noriu pagirti už išties nuostabius atsakymus.-Baigęs savo kalbą Darren‘as išsitraukė iš kišenės lapą su pamokos užduoties konspektu ir pradėjo savo kalbą:
-Iš jūsų atsakymų susidariau nuomonę, kad dauguma esate kažką girdėję apie sporto dieną ir žaidimus kuriuos žaidžia jos metu. Žaidimų yra begalės, pradedant nuo paprasčiausio bėgimo, baigiant ties sunkiųjų svorio kilnojimo. Jeigu ši pamoka būtų ilgesnė, tikrai supažindinčiau jus su daugiau sportinių veiklų, tačiau šiandien, lavinsime jūsų taiklumą, reakciją šaudant su lanku į taikinius arba su strėlytėmis į smiginio lentą. Beje, taiklumą treniruojate labai dažnai. Kaip pavyzdys puikiai tinka kerų naudojimas, gi dažniausiai taikome ne į dangų, o į tam tikrą daiktą, vietą. Taip pat, taiklumas bei reakcija reikalinga tame pačiame kvidiče, su kuriuo jūs bandėte susėti kiekvieną žaidimą, tačiau tai paliksiu jums pasamprotavimui. Pradėkime kalbėti apie užduotį. Šiandieną dirbsite individualiai arba poromis,-pakimęs pasakė Darren ir išdalino pergamento lapelius kiekvienam mokiniui, ant kurių buvo praktinių užduočių santrauka ir instrukcija kaip jas atlikti.-Pradėkime nuo to, kad kiekvienas turite padaryti penkių minučių mankštą, man nesvarbu ar jūs apibėgsite visą kvidičo aikštę, ar šoksite, ar kaip medžiai linguosit, tačiau judėkite. Po mankštos, jūs turėsite galimybę rinktis šaudyti iš lanko į taikinius ar drauge su kažkuo strėlytės į smiginio lentą. Jeigu norite dirbti vieni, turite išmokti šaudyti su lanku strėles į skirtingus taikinius, tad pasistenkite pataikyti kuo daugiau. Kaip matote taikiniai yra ne vienodo tolumo, vieni juda (zombiai, žmonių skeletai), kiti ne (šiaudiniai taikiniai), tad ir taškus žymėsiuosi ne vienodai. Jūsų pamokos tikslas: išmokti laikyti lanką, įstatyti strėlė, ją išauti, pataikyti į taikinį. Jeigu norite dirbti poroje ir šiek tiek pasirungti, užduotis su smiginio lenta tam ir skirta. Poroje jums reikia reiks konkuruoti tarpusavy, skaičiuoti vienas kito taškus ir žinoma pataikyti į smiginio lentą surenkat kuo daugiau taškų. Jūsų tikslas: išmokti taisyklingai laikyti strėlyte, ją mesti į taikinį ir surinkti kuo daugiau taškų. Lankai ir strėlės prie tvoros, tad jeigu baigiasi strėlės, panaudokite Accio burtažodį, o nelipkite per ją ir nebėkite pasiimti savo strėlių kai visi šaudo arba prašykite kito pagalbos, jeigu niekas nepadeda, kvieskite mane arba pasiimkite naują strėlių rinkinį. Na, o smiginio strėlytės prie smiginio lentos. Tikiuosi užduotys aiškios ir pataikysite visada į taikinio centrus be jokios magijos pagalbos. Taikliausi mokiniai bus apdovanoti mano prizais, tačiau jeigu jums nesiseks, vertinsiu pastangas, įdėta darbą, o ne taiklumą. Tad nuo to nepriklausys pamokos įvertinimas. Gi ne kiekvienas gimine taiklūs. Be to, prašau neišdurkite vieni kitiems akių, elkitės atsargiai ir saugokite vieni kitus. Jeigu reiks pagalbos, šaukite mane, tačiau tikiuosi, kad ir be jos apsieisite, be to, daug informacijos mano išdalintuose lapukuose.
Baigęs savo labai ilgą kalbą ir sugaišęs visas penkias minutes, Darren‘as tikėjosi, kad atsiras tokių mokinių, kurie sportuos iš širdies ir pamoka be magijos patiks. Tad Darren‘as pasiėmė lapą su vardais ir laukė kol mokiniai atliks mankštas.

Reikalauju dviejų ilgesnių po 1100+ arba trijų trumpesnių po 600+ simbolių postų.
Atliekate mankštą, išsirenkate dirbsite vieni arba porose. Jeigu vieni, pasiimate lanką, taikotės į taikinius ir pataikote bent į keturis iš jų, jeigu žaisite poroje, sužaidžiate tarpusavyje bent du raundus(ty. kiekvienas metate strėlytę bent 6 kartus).
Pamoką pabaigsiu gruodžio 20 dieną, apie 20 valandą.
Jeigu kas neaišku, visada galite rašyti a.ž..
Papildymas: accio burtažodis mokomas 4 kurse.


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Noriu gyventi, o ne egzistuoti
Kaip visada - profesoriaus buvo įdomu klausytis. Nikolė manė, kad praktinė užduotis tikrai smagi ir įdomi, todėl nekantravo ją pradėti. Kadangi šiandien buvo apsivilkusi suknele, buvo labai nepatogu sportuoti, todėl magijos pagalba varniukė išsikvietė savo sportinius drabužius (juodas timpas, juodai gelsvą palaidinę ir ryškius geltonus sportbačius) ir juos taip pat kerų pagalba (nors ir buvo Žiobarotyros pamoka) užsidėjo ant savęs. Na, lik ir viskas... susimąstė mergaitė Ak taip, dar plaukai palaidi. Tada antrakursė panaudojusi Accio burtažodį, gavo mėlyną plaukų gumelę ir su ja susirišo savo ilgus rožinius plaukus į uodegą. Tada mergina dar kartą apsvarsčiusi, ar jau tikrai viskas, pasileido aplink kvidičo stadioną. Iš pirmo Nikolė pradėjo bėgti palengva, bet vis po truputį greitėjo. Apibėgusi daugiau nei pusę kvidičo stadiono, varniukė truputi paduso. Ji sparčiu žingsniu paėjo, kokius gerus 7 metrus ir vėl pasileido bėgti. Kai buvo likę visai nebe daug iki tos vietos, iš kurios išbėgo, panelė Parker pradėjo svarstyti kaip dirbs - poroje ar viena. Po kiek laiko (kuris gana greitai prabėgo) dvylikmetė jau stovėjo lygiai toje pačioje vietoje, kur išbėgo, ir dūsavo. Ak, pagaliau apibėgau!. Tada, kai jau buvo pasiruošusi dirbti, panelė Parker apsisprendė, kad ims šaudymą iš lanko, viena. Ir tada (dar vis su sportine apranga, juk taip patogiau) pasinaudojusi Accio kerais, prisišaukė lanką ir 6 strėles ir nuėjo prie pirmojo  (nejudančio) taikinio.
Vieną dieną aš priversiu svogūnus verkti


*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Apie Žiobarus mergina nusimanė gana daug, nors daugiausia laiko praleisdavo su močiute burtininke, vis dėl to gyveno žiobarų miestelyje ir kartais bendraudavo su žiobarų vaikais. Tačiau jos sukauptas žinių bagažas neturėjo nieko apie sportus. Bendrai gal ir žinojo kur kas, bet ypač nesidomėjo. Išgirdusi teorijos klausimą jau buvo išsigandusi, kad nieko doro negalės nuveikti per visą pamoką, bet nusiramino išgirdusi praktikos nurodymus.
Bėgti mėgo, todėl apšilimui tą ir pasirinko. Nors ir turėjo daugybė blogų prisiminimų apie bėgimo metu įvykusių nelaimių nežadėjo šokinėti žvaigždučių tiesiai prieš mokytoją. Bėgdama bent galėjo apsimesti, kad niekas jos nemato. Pradėjo bėgti lengva ristele nenorėdama išnaudoti visų savo jėgų, vis dėl to didelė sportininkė nebuvo. Tiesą sakant sporto išvengdavo kada tik galėdavo, galvojo, kad burtų ir kerų mokykloje nebeteks su juo susitikti. Bent jau tikrai ne Žiobarotyros pamokoje. Nubėgus maždaug pusė kvidičo aikštės rato, nusprendė pagreitinti. Pavargus nebuvo, nors jau girdėjo save kvėpuojant, bet pasitikėjo savo jėgomis. Galbūt pasitikėjo per daug. Tik po kelių akimirkų pagreitinimo mergina pajuto kojas susipinant ir po dar kelių akimirkų jau gulėjo ant žemės. Įvyko tai ko ji labiausiai bijojo. Prie visos klasės ji sugebėjo nugriūti darant paprasčiausią užduotį kaip apšilimą. Nesižvalgydama į bendraklasius mergina greitai atsistojo ir nusikratė žolės ir purvo likučius nuo rūbų ir rankų. Žinoma ant kelnių kelių liko rudos ir žalios dėmės, ant alkūnių irgi. Bent jau lazdelė nelūžo, ir galūnes aišku. Veide užsiplieskiant raudoniui nusprendė apsimesti lyg niekur nieko ir pradėjo risnoti toliau. Buvo sunku apsimesti, kad nieko nebuvo, su purvinais rūbais ir nežymiu skausmu dešinėje kojoje. Tikėjosi, kad bent jau neparodo to. Atbėgusi atgal prie profesoriaus sustojo keliomis akimirkomis atsikvėpti.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Olivia Legrand

  • Magizoologė
  • ***
  • 55
  • Lytis: Moteris
  • Fallen Angel of the night
Žiobarotyra. Pamoka, kuri beveik nereikalavo žinių ar didelių pastangų. Dauguma dėstomų temų buvo pažįstamos iš bendrojo išsilavinimo. Negalėjo pasakyti nei vieno blogo žodžio apie žiobarus. Patiko įprasti žmonės, jų gyvenimas, jų darbai. Treti metai, kaip mąsto galimai sieti savo ateitį su žiobariška profesija. Galimai su gyvūnais arba medicina. Nors.. atvirai kalbant, Olivija nepajėgtų mokytis medicinos. Brunetė išsiblaškiusi. Neįstengtų sutelkti dėmesio ties rimtais medicininiais terminais.
Jau prieš teoriją buvo pasiruošusi nedidelį stalelį skirtą tai įkyriai mergiūkštei, kuri nepriklausomai nuo pamokų sėdi apsikabinusi teleskopą. Vos pamačiusi iškabą, kad žiobarotyra vyks lauke pasinaudojo burtu lazdele atskraidindama nedidelį stalelį į lauką. Teorijos metu sėdėjo ant atsinešto daikto. Nebuvo labai patogu, bet kam rūpi. Tabaluodama kojomis kraipė galvą. Nuoširdžiai troško dingti už mokyklos ribų, grįžti į normalų gyvenimą. Jei tik nebūtų susikirtusi ketvirtame kurse jau dabar džiaugtųsi laisvu ir nepriklausomu gyvenimu Prancūzijos širdyje - Paryžiuje. Toje nuostabioje gimtinėje. Užsisvajojusi atsiduso. Stipriai pasiilgo namų ir laisvės. Negalėjo apkęsti kontrolės, kurią kūrė mokykla. Pamokų lankymas, namų darbai, naktimis iš bendrojo kambario išeiti draudžiama, po miškus vaikščioti draudžiama, tas draudžiama, anas irgi draudžiama. Rodos, čia tik ir egzistavo šis žodis neleidžiantis daryti nieko savo malonumui.
Profesoriui išdėsčius praktinę dalį - susidomėjo. Veikla neatrodė nuobodi. O jeigu kažkas juodai užknis galima strėle perrėžti galvą kiaurai. Tyliai sukrizeno ir vis dar tabaluodama nuo suolelio kojas, iškėlė abi rankas į viršų. Atseit labai produktyvus ir vertingas tempimo pratimas.
Žydras žvilgsnis ieškojo mergaitės arba kažkur paguldyto teleskopo. Nejaugi atsinešiau tą prakeiktą stalą be reikalo?
     
~ With her sweetened breath, and her tongue so mean She's the angel of small death and the codeine scene ~


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Teleskopas stovėjo ant stalo. Kadangi pamoka vyko lauke, Elliw niekaip nesuprato, iš kur čia atsirado tas stalas. Iš pradžių pagalvojo, kad tai galėjo būti profesoriaus darbas: galbūt jis pakankamai rūpestingas, kad aprūpintų ją reikalingomis priemonėmis? Vis dėlto galiausiai mergaitė teikėsi pastebėti ant to paties stalo sėdinčią merginą, kuriai už nugaros teleskopas ir buvo pastatytas.
- Joana Trečioji! - baisiausiai apsidžiaugė Elliw ir pagaliau viską suprato: būtent ta maloni mergina pasirūpino, kad ji turėtų kur pasidėti teleskopą. Tiesą sakant, toks poelgis buvo gerokai netikėtas, tačiau labai malonus. - Ačiū!
Rudaplaukė pažvelgė į draugę su viltimi, kad ji paaiškins, ką reikia daryti, mat pati profesoriaus žodžių negirdėjo: tuo metu rūpinosi sužinoti, iš kur šioje vietoje atsirado stalas. Vis dėlto nelaukusi atsakymo lėkte nulėkė prie kažkokių itin įdomiai atrodančių lankų. Jie tikriausiai buvo skirti praktikai atlikti, tad mergaitė ramiai paėmė vieną iš tų daiktų kartu su keliomis strėlėmis. Neįsivaizdavo, ką daryti dabar, tad nutarė vis dėlto grįžti pas Joaną Trečiąją ir dar kartą paklausti, ką reikia atlikti šioje pamokoje.
Kaip ir visada, šurmulys buvo nemažas, ir tai kažkodėl privertė Elliw pasiklysti. Ji ilgokai trynėsi tarp mokinių, kažkas vos nepaleido strėlytės tiesiai jai į galvą. Visgi pagaliau pavyko rasti draugę, tad ji patenkinta išsišiepė. Tuo labiau, kad ir teleskopas, atrodo, vis dar buvo sveikas.
- Atnešiau... - norėjo pranešti naujieną Elliw, tačiau kadangi negalėjo tiksliai pasakyti, ką atnešė, teko save pertraukti jau po vieno žodžio. Norėjo prieiti arčiau Joanos Trečiosios, tačiau nepastebėjo, kad dvi strėlės yra atsikišusios į priekį, tad stipriai dūrė jomis koledžo draugei į pilvą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko