0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

mergaitė123

Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Adelė sumišusi jau norėjo pasakyti nelabai malonius žodelius profesoriui, kuria jai buvo pats nemaloniausias, kurį tik teko sutikti. Na šį kartą aš patylėsiu, bet jei dar kartą jis bus toks nemandagus tikrai jam kažką atsakysiu.
Po minutėlės ar dviejų Adelė susiprotėjo, kad reikia išvyti tuos mažus padarėlius, kurių pavadinimo ji vis dar nežinojo.
- Koltar?- sumišusi tarė Adelė ir nukreipė lazdelę į tuos mažus padarėlius, tačiau kaip ne keista jai nieko nepavyko.
-Koltar, -sušnibždėjo Adelė, tačiau taip pogi padarėlis nė nepajudėjo. Mokslinčės akyse ėmė kauptis ašaros, negi man niekada ir nepavyks, o jeigu tas profesorius mane aprėks??? Ak...kodėl aš atėjau į šią kvailą pamoką. Adelė numetė lazdelę ant grindų ir atsisėdo į suolą. Daugiau nei bandyti neverta...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Mokslinčė »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Deja, paršas buvo ne tik gerai nupenėtas, bet ir siaubingai kvailas. Vos tik Alrisa atkišo sausainį, šis paklaikęs kvyktelėjo bei patrakęs nudūmė po suolais, sulaukdamas kelių išsigandusių šūksnių. Buvo beviltiška vytis kepsnį su kojomis, tad taupydama energiją ji pasiliko suole. Kaip tik tada prabilo girtuoklis koledžo vadovas, šįkart atrodantis gana blaiviai. Nors iš kalbos, kurioje galėjai išgirsti tokių dalykų kaip besmegenių konkursas, darėsi aišku, kad profesoriui bus greičiausiai tiesiog nučiuožęs stogas. Ar pusryčiams tiesiog išgėręs šio to stipresnio.
Pasirodo, tie skraidantys šūdukai iš tiesų buvo pavojingi. Sunerimusi ji nukreipė žvilgsnį į Joną:
-Gal tu skrisk į kiemą, aš tave po pamokos pasiimsiu.
Taip tarusi, švelniai paėmė vis dar nelabai besiorientuojantį balandį ir paleido pro atvertą langą, pirmiausiai išstumdžiusi keletą mokinių. Galbūt jie užsiundė porą anthrakų ant jos, nes vos tik juodaplaukė pasitraukė, prie apsiausto prilipo vabzdys. Ot, bjaurybė.Pasišlykštėjusi pabandė nukrapštyti su lazdele, bet nieko neišėjo. Baisiai nemalonu buvo jausti jį, todėl Alrisa karštligiškai galvojo, kaip padaru atsikratyti. Regis, neliko jokios kitos išeities nei šventinto vandens ataka.
-Bjaurūs parazitai... - suniurzgė, pasiimdama purkštuką.
Sparnuotam šūdukui toks metodas visai nepatiko, tad greitai atsikabino, palikdamas šlapią dėmę drabužyje lyg kokią gėdos žymę. Negana to, jis ėmė tolti nuo lango, o tai įsiutino Alrisą.
-Ei, kur tu neši savo muilą? - riktelėjo.
Išsigimėlis vabzdys kaipmat palindo po stalu, o supykusi klastuolė nusekė iš paskos. Ji dar kelis kartus smagiai spustelėjo rankenėlę, kol susivokė, čia yra ne viena (be anthrako, žinoma). Šalia klastuolės sėdėjo senoji pažįstama šlykštynė, greičiausiai jau visiškai šlapia nuo šventinto vandens lietaus. Susiraukė. Purkštelėjo dar kartą, kad neišgirstų ,,Tu neLiucija’’ dainelės, kuri buvo įgrisusi iki gyvo kaulo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Elliw buvo visai patenkinta. Nežinojo, ar jos atsakymas teisingas, ar ne, nes jau buvo pamiršusi tiek klausimą, tiek tai, ką kalbėjo ji pati. Tačiau po stalu buvo gana ramu, niekas neerzino ir, svarbiausia, buvo galima tikėtis, kad teleskopas tebestovi ant stalo. Taigi rudaplaukė sėdėjo ant grindų ir ramiai laukė pamokos pabaigos. Padarėliai lyg ir nenorėjo leistis taip žemai, kas vėlgi buvo gerai. Elliw neprisiminė, ar profesorius ką nors pasakojo, ką jie daro ar nedaro, tačiau per Goore pamokas buvo galima tikėtis visko.
Taip besidžiaugiant ramybe pas ją kažkas atskrido. Net ir Elliw neprireikė daug laiko, kad suprastų: tai vienas iš tų šlykščių padarų, su kuriais reikia kažką padaryti. Deja, labai greitai iškilo klausimas, kuris padaras šlykštesnis: ar tas, kuris atskrido, ar tas, kuris atsekė iš paskos. Velsietė puikiai prisiminė tą bjaurią mergiūkštę, vardu neLiucija. Žinoma, ji pripylė kažkokios medžiagos ant Elliw, tad pastaroji skubiai šiek tiek pasitraukė ir atsitrenkė į stalo koją.
- Tu ne Liucija! - pasiskubino priminti mergaitė. Niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita bjaurybė turi ją persekioti. Buvo daugiau nei nemalonu. - Ir pasiimk tą šlykštų padarą!
Nežinojo, kuri iš tragedijų buvo blogiausia: skausmas nuo susitrenkimo, šlykštus padaras, šlapi rūbai ar neLiucijos draugija. Šiek tiek pasilenkusi į priekį Elliw stumtelėjo šlykščiąją mergaitę. Kažkurią akimirką, ko gero, prilietė antrąjį šlykštynę, mat jis iš karto prilipo jai prie veido.
- Patrauk jį nuo manęs! - suklykė rudaplaukė. Pradėjo mosuotis rankomis, tikėdamasi nuvyti padarą. Arba bent jau bjauriąją mergaitę, nors geriausia, žinoma, būtų atsikratyti jais abiem.
Bemosuodama rankomis ji vėl užkliudė stalo koją ar dar kažką. Baldas pavojingai susvyravo ir, daugiau nebelaukęs, nudribo mergaitėms - ir anthrakui - ant galvų. Elliw spėjo išgirsti, kaip nuslydęs nuo stalo nukrito ir sudužo teleskopas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Mulungu labai nuoširdžiai nerimavo dėl Kriu. Neįsivaizdavo, kaip koledžo vadovas reaguos, jeigu pastebės klasėje paršelį. Deja, berniukas nė neįsivaizdavo, kur jo augintinis dabar galėtų būti. Žvalgėsi po klasę, atkakliai stengėsi išgirsti bent kriuktelėjimą, tačiau aplinkui vyravo toks triukšmas, kad pakankamai tylaus būdo Kriu tikrai negalėjo jo peršaukti perkriuksėti.
Klastuolis labai nerimavo, tad prasidėjus pamokos praktinei daliai, kai klasėje kilo nemažas šurmulys, pakilo iš savo vietos ir pradėjo žvalgytis paršelio. Juk vis dėlto ne kokia pelė, tikrai turi būti matomas. Svarbiausia, kad į paršelį pernelyg didelio dėmesio neatkreiptų profesorius Moore. Mulungu vis dar nežinojo, koks likimas tada ištiktų Kriu ir, tiesą sakant, nenorėjo to sužinoti. Koledžo vadovo gerai nepažinojo, tačiau paršelis jau buvo susidūręs su rimtais pavojais Klastūnyno bendrajame kambaryje. Daugiau taip kankinti augintinio nesinorėjo.
Bevaikščiodamas po klasę Mulungu negalėjo nepastebėti ant stalo įsitaisiusios mokinės, matytos koledžo bendrajame kambaryje. Priėjęs prie jos pamatė ir tą, kurio taip atkakliai ieškojo.
- Kriu! - užbaubė afrikietis taip, kad merginai tikriausiai sprogo ausų būgneliai. Berniukas atskubėjo prie paršelio ir pradėjo jam kažką kalbėti suahilių kalba. Bėda ta, kad jis ir ta kalba šnekėjo lygiai taip pat garsiai, tad aplinkiniams tikriausiai jau seniai skaudėjo galvas. Mulungu nutarė, kad galbūt reikėtų atsiprašyti mokinės, kurią, atrodo, Kriu baisiausiai išgąsdino, tačiau nežinojo tam reikalui skirto žodžio. Ilgokai rausęsis atmintyje jo vis tiek nesurado, tad galiausiai išsirinko tą, kuris pačiam atrodė pats universaliausias.
- Skanaus!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
 Vos tik jis paskelbė praktiką, mokiniai puolė šūkauti, purkšti vandenį bet kur, kur tik papuolė ir visaip kitaip trikdyti šventą kabineto ramybę. Markas, vis dar atsargiai pilstantis iš kanistro šventintą vandenį į purkštukus, bandė ignoruoti chaosą.
 Deja, netrukus atėjo laikas atskiesti kanistre likusį švęstą vandenį, tad profesorius neišvengiamai turėjo pakelti akis. Daugelį paviršių dengė smulkūs lašiukai, anthrakai skraidė po klasę kaip išprotėję, o juos dar intensyviau gaudė mokiniai. Gerai buvo tik tas, kad juodi rutuliukai sparčiai skriejo pro langus lauk ir klasėje jų jau buvo perpus mažiau.
 Ir nors Markas būtų galėjęs pasidžiaugti vaikų darbingumu ir supratingumu, pasigirdo nelemtas kosėjimas. Mintyse nusikeikęs, profesorius nuskubėjo prie dūstančio švilpio. Persimetęs bernioką per petį, garbanius greitai nugabeno jį į savo kambarėlį ir, pasodinęs į lovą, į rankas įdavė dubenį.
-Kosėk čia,-burbtelėjo, kuisdamasis po stalčius, Markas dar kartą nusikeikė. Efektyviausiai veiktų švęsto vandens garų inhaliacijos, bet tokio dalyko čia ir dabar sukonstruoti jis negalėjo. Eliksyras veiktų po lėtai, o infuzinio tirpalo jis neparuoš per kelias minutes. Reikėjo imtis dalyko, kuris pristabdytų puvimą. Ir, žinoma, nuramintų švilpį.
 Ištraukęs specialiojo migdančio eliksyro (supraskit, žmogus tampa pusiau lavonu) buteliuką, suvertė jo turinį Jones į burną ir pagulė baltaplaukį ant šono.
 Naršydamas po knygas, profesorius išsitraukė vieną paauksuotu odiniu viršeliu, kuris buvo išmargintas keistais simboliais. Atsivertęs pažymėtą puslapį, tyliai skaitė ir lazdele braukė simbolius ant vaikino odos. Po kelias minutes trukusios procedūros, Markas grįžo į klasę.
 Kuri, regis, vis dar buvo savo vietoje. Tikėdamasis, kad daugiau dusuolių neatsiras, jis pasiėmė kanistrą ir nužingsniavo prie kabineto sienoje įtaisyto čiaupo jo pripildyti ignoruodamas klasės triukšmą.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Žanetos galvoje sukosi planas. Kvailas ir neapgalvotas, bet planas. Visą laiką iki šiol ji apie tai stengėsi galvoti mažiau ir visą dėmesį sutelkdavo į bet ką kitą išskyrus ne mokytoją, tačiau būtent dabar visos jos pastangos žlugo. Jautėsi taip lyg negalėtų savęs suvaldyti. Niekada nieko panašaus nėra dariusi, bet klasėje ir taip jau siautė chaosas todėl pagalvojo, kodėl gi ne. Net norėdamas nebūtum galėjęs nustatyti kas buvo chaoso pradininkas, atrodė, kad visi ir kiekvienas savaip ėjo iš proto.
Laukdama geriausio šanso įvykdyti savo keisčiausią planą nusprendė apsimesti nekalta ir tęsti pamokos darbą. Apsižvalgiusi aplink kabinetą, pastebėjo kitą mažą padarėlį, bet šį kartą jau esantį arčiau profesoriaus stalo. Pribėgusi prie priekinių suolų pradėjo kaip pasiutusi purkšti vargšą padarėlį. Nuvijusi jį prie lango greitai mostelėjo lazdele ir sumurmėjo burtažodį. Kad ir kaip keista bebūtų jai pavyko. Dar nėra taip greitai ir nerūpestingai panaudojusi kerų, ir pati tuo nespėjo pasidžiaugti ar pastebėti nes galvoje sukosi kitos mintys. Nustačiusi kitos aukos buvimo vietą, visai netoli, šalia esančios palangės, ir taip pat agresyviai ėmė jį purkšti. Prie lango ir vėl nerūpestingai mostelėjo lazdele ir murmtelėjo burtažodį. Buvo tokia neapdairi, kad net nepastebėjo, kad jai nepavyko ir apsisukusi nužingsniavo link pirmų suolų eilių, palikusi mažą, juodą burbuliuką gyvą ir sveiką.
Eidama link profesoriaus, mergina baimės nejautė, buvo apimta neapgalvoto džiaugsmo ir linksmumo. Gerai, kad veidą buvo uždengusi kaukę, nes emocijos paveikė ir veidą, todėl ji buvo išsišiepusi kaip nenormali. Plane nebuvo vietos susikirsti ir Žaneta nežinojo iš kur tiek pasitikėjimo savimi. Pagrindinis plano veiksmas buvo pagrįstas kerais, ir iki šiol tai nebuvo jos stipriausia pusė. Bet ir vėl nesinaudodama loginiu mąstymu, o tik jausmais ji išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į suolą, esantį arčiausiai profesoriaus Moore.
- Wingardium Leviosa. - Pakilęs stalas, net ir kaip nesavame kailyje esančia grifę, pribloškė. Niekada nebandė, bet ir negalvojo, kad pavyks pakelti tokį, gana didelį objektą. Bet štai, daug negalvojant stalas jau pasuko link profesoriaus. Emocijom prasiblaškant mergina spėjo tiktais šiek tiek pasukti stalą į šoną. Kad ir kiek įdėjo pastangų stalas vis tiek užkliudė tamsiaplaukį profesorių.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
Tikra parazitė. Neveltui apipurškiau. Šmėkštelėjo mintyse, kai nevėkšla pabandė pasitraukti toliau nuo Alrisos. Aišku, tai neapsiėjo be incidentų - nukentėjo vargšo stalo koja, kurią ta šlykštynė drįso užkliudyti. Nors iš tiesų suolo nereikėjo gailėti - jis greičiausiai vėl priminė jai legendinę frazę, kuri tuojau buvo pakartota. Lūpos po tamsia kauke išsiviepė. Kažkaip mergiotė stebuklingai žinojo (o gal tiesiog nujautė), kaip supykdyti klastuolę. prisišaukti nelaimę.
-Dabar tu jau prisiprašei! - tyliai suurzgė, ruošdamasi dar sykį išmaudyti bjaurybę. Tačiau dėl klasėje siaučiančio chaoso šis sakinys greičiausiai liko neišgirstas, mat ana pareikalavo pasiimti vabzdį.
-Puiku, tai kur jis? - irzliai atsakė. Kadangi anthrakas nesusiprotėjo išlįsti, ji tiesiog purkštelėjo tiesiai kvaišai į veidą. Tiesą sakant, net pradėjo jausti širdį kutenantį malonumą. Tačiau, deja, daugiau neteko to patirti, nes besmegenė staiga stumtelėjo ją. Juodaplaukė nuvirto, kaukštelėjo galva į grindis ir riebiai nusikeikė. Negana to, kvėša ėmė klykti - klausytis buvo baisiau negu Mulungu kalbėjimo.
-Užsičiaupk! - Alrisa pabandė perrėkti jos balsą, bet niekaip nepavyko. Buvo neįmanoma sutramdyti besimosikuojančią kaliausę ir dar su anthraku ant veido, todėl pasinaudojo akivaizdžiausia išeitimi. Šventinto vandens ataka baigėsi tik tada, kai ant galvos uždribo stalas.
Tamsa. Tokia jauki, artima. Kad ir kaip stipriai laikėsi jos įsitvėrusi, ji nenumaldomai traukėsi, tolo.
Garsai. Pirmiausia išgirdo juos bei pabandė sukrutėti. Tuomet pajutusi prispaudusio suolo svorį sudejavo.
Mintys. Tikėkimės, ta šlykštynė užsimušė. Po galais, kaip man reikės iš čia išlįsti?!
Įtempusi visas jėgas klastuolė pasistūmė kažkuria kryptimi, kaukė tokiomis aplinkybėmis trukdė kvėpuoti. Tačiau dėl siauros erdvės ji jos nenusiplėšė. Nežinia po kiek šimtmečių mokinė pajuto šviesą ir prisimerkė. Neilgai trukus, atsistojo. Drabužiai buvo aplipę dulkėmis, laimei, bent jau tų šūdukų neprilipo. O bjaurybės irgi nesimatė - Alrisa lengviau atsiduso bei apsižvalgė.
Už akių užkliuvo prie nuvirtusio stalo gulinčios kažkokios nuolaužos, panašios į teleskopo liekanas. Beveik neabejojo, kad jos priklausė mergiūkštei, tad priėjusi juodaplaukė varganas dalis dar labiau sutraiškė smagiai ant jų pašokinėjusi.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
    Daniela seniai žinojo, kad jos atsakymas - geresnis nei vadovėlinis paaiškinimas, todėl profesoriau Moore apibendrinimo nė nesiklausė. Deja, taip pro ausis praleido ir iškeltą užduotį.
    Na, ne visą. Puikiai suprato, kad mokytojas tikisi įdarbinti ją valytoja. Jėzau, jeigu nepavyko koks eksperimentas, tegul pats ir kuopiasi, - pagalvojo Dani. Reikėjo pripažinti, kad suversti savo problemas mokiniams buvo idealus planas, tačiau ją galėjo paleisti, pridurdamas, kad tokią privilegiją gavo ypatinga išmintimi pasižyminti mergina. Geriausia mokinė - valo klasę nuo kažkokių vabzdžių??
    Klastuolė pasitelkė savo aktorės talentą ir suskubo tikrintis nagus. O, kad turėčiau nagų dildę... Deja, teko apsieiti tik su susirūpinusiu, į pirštus įsmeigtu žvilgsniu.
    Staiga Daniela ant kojos pajuto kažin ką drėgną ir lipnų. Akimirka, ir ausis pasiekė kurkimas. Mergina mestelėjo greitą žvilgsnį - taip, tikrai šlykšti žalia varlė - o tada suspigo. Gerai bent tiek, kad per chaosą klasėje niekas to neišgirdo. Klastuolė pakilo ir koją taip loštelėjo viršun, kad gyvūnas atsikabino ir nuskridęs tėškėsi į lubas. Tada komiškai žnektelėjo ant grindų.
    Kažin gyva? - nelabai sunerimus, pagalvojo ji.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
Elliw dejavo. Veidas buvo visas šlapias, ant jo galbūt tebebuvo šlykštusis padaras, nors dėl šito mergaitė nebuvo tikra. Tarsi to būtų maža, neLiucija sugalvojo užversti ant jų stalą! Dėl šito velsietė buvo visiškai tikra: jau seniai aišku, kad ana mergiūkštė yra neįtikėtinai bjauri, tad padaryti tokį dalyką jai būtų vieni niekai. Taigi dabar prie visų nelaimių, nuolat persekiojančių vargšę Elliw, prisidėjo ir stalas, iš po kurio kažkaip reikėjo išlįsti. Laimei, atrodo, bent ta bjaurybė pasitraukė. Velsietė girdėjo kažkokį bruzdesį ir nutarė, kad tai neLiucija lenda lauk. Toks variantas nebuvo pats blogiausias, ypač jeigu ji teikėsi su savimi pasiimti ir tą ne mažiau šlykštų padarą.
Galų gale Elliw suprato, apie ką yra šita pamoka: jai reikėjo išsiaiškinti, kas yra bjauresnis: neLiucija ar tie skraidantys padarai, kurių pavadinimo jai, žinoma, niekas nepasakė. Norint atlikti pamokos darbą reikėjo kažkaip išlįsti iš po stalo, kuris atkakliai niekur nesitraukė. Velsietė buvo labai nepatenkinta gyvenimu, tačiau dabar negalėjo nieko padaryti. Atkakliai judino stalą, tačiau jis vis nesitraukė.
Laimei, neLiucijai teikusis išsinešdinti pasidarė šiek tiek lengviau, ir galiausiai pavyko baldą patraukti pakankamai, kad pavyktų atsistoti. Deja, Elliw tai padarė tą akimirką, kai šlykščioji mergiūkštė trypė jos teleskopą. Rudaplaukė persigandusi žiūrėjo, kas vyksta, tačiau suprato: su šita bjaurastimi šnekėtis yra neverta. Panašu, kad teks eiti pas Goore ir viską papasakoti jam. Elliw beveik bėgte pasileido profesoriaus link. Žinoma, pakeliui užkliudė viską kas įmanoma, tačiau galiausiai pasiekė tikslą.
- Profesoriau Goore! Profesoriau Goore! - šaukė Elliw prisiartinusi prie to baisaus žmogaus. - Ta šlykštynė... neLiucija... Ji daužo mano teleskopą!
Mergaitė norėjo parodyti, kuri yra ta šlykšti mergaitė, tačiau mostelėjusi ranka netyčia užkliudė čiaupą, iš kurio bėgo vanduo. Čiaupas pradėjo pavojingai svyruoti, tačiau šį kartą, atrodo, visiškai nulaužti jo nepavyko.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
Švilpė priėjo prie savo suolo ir pasiėmė purkštuką su šventiniu vandeniu ir lazdelę. Ir pažvelgė į kabinetą ieškodama anthrakų. Ką aš čia darau? Juk jie virus, net šalia manęs... Michelle pažvelgė į skraidantį gyvį šalia jos ir, su lazdele, pradėjo stumti anthraką link lauko. Italė po truputį stūmė gyvį ir tyliai sau ištarė:
- Kokia nesąmonė. Mes turėtumėm tobulinti savo sugebėjimus, kad ištikus nelaimei mokėtumėm apsiginti, o dabar varom šituos skraidančius gyvius laukan? Kada mums to prireiks?
Susinervinusi pirmakursė net nepastebėjo, kaip netgi anthrakai atsidūrė prie lango. Pagaliau... Švilpė nutaisė lazdelę į abu gyvius ir garsiai ištarė:
- Koltar!
Laimei, Riverai pavyko ir skraidančiai gyviai, lėtai ir sunkiai, skrido pro langą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
 Ledinis vanduo stabilia srove bėgo į kanistrą, ten tapdamas šventu. Markas, abejodamas savo gyvenimo pasirinkimais, vėl bandė ignoruoti klasės chaosą. Deja, tai ir buvo beveik mirtina klaida - garbanius nepastebėjo link jo skriejančio stalo, kuris itin gražiai vožė jam į galvą. Pametęs po kojomis grindis, profesorius išsitiesė ant grindų.
 Jį nokautavęs stalas kažkur garsiai nukrito prie sienos, o Markas spoksojo į lubas, bandydamas atsigauti po tokios gyvenimą keičiančios patirties. Kadangi netrukus kanistras prisipildė, iš jo pradėjo bėgti vanduo, pasiekdamas paslikai gulintį profesorių ir susigerdamas į jo marškinius.
-Viešpatie, suteik man stiprybės,-sumurmėjo mokytojas ir persižegnojo.-Froz! Nedrįsti išeit iš kabineto!-sušuko rudaplaukis, vėl paslikai išsitiesdamas.
 Deja, jam nebuvo lemta gulėti šventinto vandens baloje, mat netrukus Marko ausis pasiekė širdį veriantis krano ir Elliw šauksmas. Lyg įkvėptas Šventosios Dvasios, garbanius pašoko ant kojų ir, pasičiupęs lazdelę, nuskubėjo gelbėti mažosios nelaimėlės teleskopo.
-Fuentes!-įsiutęs mokytojo balsas prasimušė net per mokinių keliamą triukšmą. Pačiupęs juodaplaukę už peties, Markas patraukė nuo luženų.
-Lauk iš klasės. Vakare ateisiu į bendrąjį kambarį. Pasikalbėsim,-mostelėjęs durų link, dar kartą stumtelėjo auklėtinę jų link ir nusprendė, kad daugiau neverta į ją kreipti dėmesio. Gerai pasirausęs sutrenktoje smegeninėje, mokytojas mostelėjo luženų link tardamas Reparo ir netrukus jo rankoje buvo teleskopas. Pastatęs stalą į vietą, Markas grįžo pas Elliw.
-Imk. Ar tavęs daugiau niekas neskriaudė?-ištiesęs teleskopą paklausė mokytojas. Kad ir kokia anomalija ji buvo, mergaitė nenusipelnė patyčių. Ir nors šlapi marškiniai nemaloniai lipo prie kūno, o šalto vandens karalystė ant grindų plėtėsi, kol neįsitikins, kad viskas jau gerai, Markas nenorėjo palikti mažosios Elliw vienos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl profesorius Goore yra visas šlapias, nors ji čiaupo nenulaužė. Na, kiek prisiminė. Vis dėlto mokytojas buvo šlapias šlaputėlis ir dar, atrodo, gerokai įsiutęs. Tai gerokai gąsdino mergaitę, mat ji šito žmogaus ir taip bijojo, o supykęs jis tikrai gali pradėti daužyti per galvas teleskopais... Akyse pamažu pradėjo kauptis ašaros. Baimė tik patrigubėjo, kai pamatė, kad Goore grįžta nešinas teleskopu. Elliw buvo taip persigandusi, kad net nesusivokė, jog šitas pabaisa sutaisė jos didžiausią brangenybę. Jau norėjo skubiai pasitraukti šalin, kai Goore paprasčiausiai ištiesė teleskopą. Rudaplaukė labai nuoširdžiai nustebo ir šiaip ne taip sugebėjo išspausti:
- Ačiū...
Paklausta, ar jos niekas nenuskriaudė, Elliw susimąstė. Atsiminė, kad per šią pamoką nutiko kažkas. Deja, daugiau informacijos pateikti atmintis griežtai atsisakė. Teliko tylėti ir ramiai laukti pamokos pabaigos. Žinoma, kiek tai buvo galima daryti ramiai, kai klasėje vyravo visiškas chaosas, kurio kaltininkė ji, kiek prisiminė, nebuvo.
Žvilgtelėjusi į Goore rudaplaukė susimąstė, ar jis išties yra toks jau baisus žmogus, kaip ji visada galvojo. Na taip, jis daužosi teleskopais per galvas, tačiau šį kartą grąžino jai prietaisą visiškai sveiką... Deja, klausimas buvo pernelyg sudėtingas, tad Elliw nutarė jį atidėti vėlesniam laikui. Žinoma, toks sprendimas buvo itin protingas, nes buvo daugiau nei akivaizdu, kad po kelių minučių visi šitie svarstymai bus pamiršti.
Velsietė jau ruošėsi žengti žingsnį tolyn nuo profesoriaus. Nepaisant to, kad šį kartą jis nieko blogo nepadarė, mergaitė vis dar prisibijojo. Nė nepastebėjusi, kad stovi baloje, Elliw ramiai bandė pakelti koją, tačiau tą pačią akimirką paslydo ant šlapių grindų ir drėbėsi žemėn. Pasigirdo labai nemalonus trakštelėjimas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #42 Prieš 3 metus »
Koja buvo maloniai šilta ir, galima sakyti, patogi. Deoiridh suprato gyvenime netupėjusi jokiam žmogui ant kojos, tad dabar buvo visai smagu. Galbūt dėl tos priežasties kurkimas kiek pagarsėjo, nors kažin ar buvo galima jį girdėti: klasėje pernelyg triukšmavo dvikojai.
Deja, pasipūtėlė Daniela varlės nepajusti, ko gero, negalėjo, tad nereikėjo stebėtis, kai ji pradėjo klykti. Jeigu tik varlės turėtų antakius, ši būtinai būtų juos pakėlusi ((žr. parašą)). Deja, žaliaodės šiuo nuostabiu organu nepasižymėjo, tad teko pasimėgauti vidiniu džiaugsmu. Šis, deja, tęsėsi labai neilgai. Ta bjaurybė sugalvojo, kad Deoiridh nori skraidyti! Smūgis į lubas dar nebuvo toks skausmingas. Deja, kritimas žemyn buvo daug baisesnis, o smūgis į grindis - žiauresnis. Deoiridh neteko amo (jeigu tik varlės jį turi) ir ilgokai gulėjo nejudėdama. Laimei, bent sąmonės neprarado. Tiesą sakant, nežinojo, ar varlės tai gali, mat toks dalykas šiame pavidale (dar) nebuvo nutikęs.
Atsargiai pajudinusi priekines kojas suprato, kad jos sveikos. Galinės, deja, atrodė kelsiančios daugiau problemų. Nenorėdama kristi Danielai Kravitz į akis Deoiridh nė nekurktelėdama persivertė teisinga puse. Dešinę galinę koją iš karto pervėrė skausmas, kurį palydėjo išsprūdęs tylus kurksmas. Tu man dar atsiimsi nutarė varlė. Atsargiai pašokinėjusi per grindis įsitikino, kad šiek tiek gali tai daryti. To turėjo užtekti planui įgyvendinti. Prisiartinusi prie pasipūtėlės stalo, Deoiridh pamatė, kad jo struktūra yra tiesiog nuostabi. Patenkinta stryktelėjo ant kažkokios atramos ir netrukus atsidūrė prie pat bjauriosios merginos. Nenorėdama duoti jai laiko vėl pridaryti nesąmonių, žaliaodė staigiai stryktelėjo ir atsidūrė tiesiai Danielai ant veido. Tokį stiprų šuolį palydėjo dar viena skausmo banga, tačiau buvo verta. Garsiai sukurkusi varlė nelaukė bjaurybės reakcijos ir stryktelėjo tolyn. Ilgai nedvejojusi prisiartino prie lango ir paprasčiausiai iššoko pro jį. Žinojo, kad teks keliauti į ligoninę, tačiau tikėjosi, kad tai karvei Danielai Kravitz ši pamoka nebus pati maloniausia.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #43 Prieš 3 metus »
Švilpė buvo nusiteikusi visai gerai, nes buvo likę tik du anthrakai, kuriuos mergaitė turėjo išstumti pro langą.
Pirmakursė pasiėmė purkštuką su šventintu vandeniu ir lazdelę bei nuėjo prie vieno, toliausiai buvusio gyvio, kuris sėdėjo ant suolo. Geltonplaukė jį papurškė antharą šventintu vandeniu ir pastūmė lazdele taip, kad mažas gyvis atsidūrė viduryje kabineto. Italė dar kartą gyvį pastūmė lazdelę ir jam atsidūrus prie lango ištarė burtažodį:
- Koltar.
Michelle nustebo, nes jai iš pirmo karto pavyko burtažodžiu išstumti gyvį per langą. Vienuolikmetė nusišypsojo ir greitai nužingsniavo iki paskutinio anthrako. Viskas, pagaliau galėsiu eiti iš šito kabineto! Su džiugiomis mintimis, Rivera pastūmė su lazdele mažąjį gyvi iki lango ir dar kartą ištarė:
- Koltar.
Anthrakas lėtai, vos judėdamas išvyko pro langą, o Michelle padėjo visus daiktus ant profesoriaus stalo ir sulaukusi pamokos pabaigos, išėjo iš kabineto.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #44 Prieš 3 metus »
Keistą emocinį transą labai lengvai išblaškę profesoriaus įsiūčio perkreiptas veidas ir pykčio kupinas riksmas. Grįžo baimė ir išgąstis. Vienintelis geras dalykas buvo tai, kad profesorius neatrodė labai sužeistas, apart to fakto, kad visas permirkęs gulėjo šventinto vandens baloje. Jau buvo bepuolanti atsiprašinėti, tačiau prisiminusi ta pykčio kupiną veidą greitai persigalvojo. Geriau nusprendė eisianti tęsti savo pamokos darbo. Geriau neduoti daugiau priežasčių pykti. Ech, kodėl net tokiems įvykiams vykstant aš turiu galvoti apie tai, kaip profesorius net gulėdamas ant žemės atrodo pritrenkiamai. Ir dar tai, kad mane paliko po pamokų, o aš tegaliu galvoti apie tai, kad liksiu viena su juo klasėje. Mergina, aišku, nieko nesitikėjo, tačiau kvailas ir įkyrus jaudulys vis tiek jautėsi.
Taip Žaneta, su padrikų minčių kupina galvą nužengė atgal į klasės galą. Bus toliau nuo profesoriau ir galbūt nebe pridirbs daugiau nieko kvailo, ir galės ramiai, tikriausiai ir nepastebimai stebėti profesorių. Pirmi bandymai tęsti darbąbuvo nesėkmingi, vandenį purkšdavo bet kur, padarėliai nepaisydavo jos norų nukreipti juos link lango, o ir kerai jai beviltiškai nesisekė. Bandė dar ir dar kartą, tačiau mintyse sukosi tik tai kaip jai teks likti po pamokų. Mergina net nežinojo ko reikėtų tikėtis, nė karto nebuvo palikta po pamokų, ir tuo labiau ne su profesoriumi kuris versdavo ją raudonuoti. Taip pat ir baiminosi, kad jai nepavyks paslėpti savo išraudusių žandų ir profesorius palaikys ja iškrypėle. Per pamokas jai dažniausiai pavykdavo susikaupti ties darbu ir kiek užgožti mintis, tačiau nebežinojo ar likusi viena kabinete jai tai pavyks. Likusią pamokos dalį ji nusprendė tiesiog vaikščioti nuo palangių ir atgal, apsimetinėjant, kad dirba. Kerai tikrai nebe pavyks, bet ir dykaduoniaujanti nenorėjo pasirodyti.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts