0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Vargšai Eylfai visai nepatiko būti pamokoje, kur lyg apgirtę skraidžiojo kažkokie mašalai. Žinoma, iš pradžių ji džiaugsmingai sukurkė ir puolė ryti tuos neaiškius vabzdžius, bet jie pasirodė nelabai skanūs. Sigurdas, klausydamasis profesoriaus, ramindamas paglostė varlei nugarą, nes ši užsilipo ant delno. Paprastai ji nekantriai šokuodavo ieškoti savo draugužių, o dabar kažkodėl įsibaimino ir nesitraukė nuo islando. Girdėdamas mokinių pasakojimus, atsargiai paėmė augintinę bei įsidėjo į kišenę - ten tikrai bus saugiau nei čia.
Jis pamosikavo ranka priešais akis, taip pravalydamas regėjimo lauką. Atsiduso. Kabinete nesimatė Deoiridh, vietoj jos sėdėjo kita rudaplaukė, kuri, kaip vaikinukas spėjo, buvo tikra škotės priešė. Kaip tik tuomet kažkas sukirbo širdyje, tačiau netroško gilintis - nebuvo tinkama vieta ir laikas.
Kiek pasitaisęs purvinai žalią kaukę grifas tarė:
-Sielvarto demonas Djùsluvis minta žmonių sielvartu ir retais atvejais gali pats jį skatinti. Įprastai jis vienu metu naudojasi šeima, ar tiesiog mažą žmonių grupe, kuri išgyvena šį jausmą. Pasimaitinęs jis juos nužudo. Djùsluvis yra maždaug žmogaus ūgio, tačiau yra visiškai baltas, neturi galvos -  visos trys juodos akys išsidėsčiusios pilvo srityje stamenai. Todėl kartais juokais jis gali būti pavadintas seniu besmegeniu.
Nutilęs net pats nustebo, kiek daug pasakė. Šalia Deoiridh tikriausiai nebūtų išspaudęs nė pusės to.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
 Nors maži rutuliukai toliau skraidė klasėje, niekas taip Marko neerzino kaip mokiniai. Šiuos demonus buvo galima išvaryti ir sugaudyti, o tu va taip padaryk mokiniui ir sėdėsi be darbo. Ir tada reiks kraustytis į kokią Rusiją ar Indiją.
 Visų pirma, profesorius išgirdo Elliw balsą. Dar vienas jo pavardės variantas (Goore) privertė jį šyptelėti, bet vaikinas jau nieko nebeatsakė. Ir štai, toliau visi kaip kokia lobotomizuoti ir prikelti lavonai pradėjo sutartinai kartoti: vardas toks, kursas anos, koledžas ir taip toliau, tarsi Markas nebūtų šito jau atsiklausęs. Ne pirma pamoka gi, žmonės, išmokit skaityt.
 Ir nors klasėje vyko besmegenių konkursas, mokytojas išgirdo Danielą (kaip visada pradžiuginusią jį savo pasirodymu, mat ta mergina teikė kažkokių vilčių, kad ne visi bukapročiai), Mulungu, apie kurį  jis jau buvo įspėtas ir Vegard, vėl išsidirbinėjantį kaip darželinukas nusmukusiu pampersu.
-Saeterhaug, jeigu išsisnargliavai kaukę, pasiimk kitą,-piktai burbtelėjo Markas žinodamas, kad pirmoje eilėje sėdintis berniukas jį išgirs. Galiausiai, užvertęs knygą, mokytojas laipteliais skubiai užlėkė į savo kambarį ir atsinešė dėžę su purkštukais ir plastikinį kanistrą.
-Sveikinu, besmegenių konkurso nugalėtoją galėsite išsirinkti už klasės durų, bet jūsų pasirodymai buvo griebiantys už širdies. Visų pirmą, jūsų vardų, koledžų ir asmens kodų neprašiau ir man nusispjaut, jūs iš grifynės ar švilpynės. Kitą kartą nežiopčiokit kaip žuvys ten, kur nereikia. Prašiau demonų - kalbat tik apie demonus. Jokių sumautų prisistatinėjimų!-suerzintas mokytojo balsas aidėjo kabinete,-Antra, šiandienos užduotis. Šie maži juodi skraidantys burbuliukai žaliomis akimis ir trikampėmis ausimis bei plonomis uodegytėmis vadinami anthrakais. Jie kaupiasi ten, kur dulkėta ir nešvaru. Arba nutiko kas nors itin blogo, suteršiančio aplinka taip, kaip mes nematom. Teoriškai, šitie padarai yra nepavojingi, bet juos įkvėpus gali pradėti pūti jūsų plaučiai. Taip pat jeigu anthrakas palies atvirą žaizdą, didelis šansas, kad prasidės gangrena. Nors pavieniui jie nepavojingi, šitie maži nenaudėliai gali susijungti į spiečius, kurie, sudarydami visokiausių gyvūnų formas, miesto gal ir nesunaikintų, bet keletą nelaimingų jo gyventojų prarytų.
 Šiandienos užduotis - pasiimat nuo mano stalo purkštuką su šventintu vandeniu ir lazdelę. Nuvejat anthraką iki atidaryto lango ir tada su Koltar burtažodžiu išstumiat juos lauk, kad negrįžtų. Jeigu prikimba prie kokio paviršiaus, purškite šventintu vandeniu tol, kol atsiklijuos. Tikiuosi pamokai pasibaigus klasė bus švari ir tuščia.
 Baigęs kalbėti, Markas kerais atidarė langus, ant lentos pažymėjo burtažodžio tarimą bei mostą ir pats galiausiai grįžo prie stalo skiesti švęsto vandens.

Turite išvyti bent 5 anthrakus. Jų aprašymą ir gebėjimus rasite įraše. Pasiimate purkštuką ir lazdelę, padarų pilna klasėje. Iki IV kurso burtažodis neturėtų pavykti iš pirmo karto.
3 įrašai 600-1200
2 įrašai 1200+
Pamoka vyks iki 12-20 20:00
Jeigu kas neaišku, laukiu až.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Michelle stebėjo mažus padarėlius ir galvojo, ką jie tokio blogo gali pridirbti.
Mergaitės nuotaika buvo visai gera, iki tol, kol Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius prakalbo. Išgirdusi labai šiurkščią kalbą, švilpė norėjo išeiti iš kabineto ir niekada daugiau nebegrįžti.
Deja, išklausiusi profesoriaus užduoties, pirmakursė giliai įkvėpė, iškvėpė ir nuėjo prie profesoriaus stalo. Ji pasiėmė purkštuką su šventiniu vandeniu bei lazdelę.
Michelle atsisuko į klasę ir ji iškart pamatė vieną anthraką prie pat atidaryto lango. Italė purkštuką ir lazdelę pasidėjo ant savo suolo ir išsitraukė lazdelę. Mergaitė nukreipė lazdelę į gyvį ir aiškiai ištarė:
- Koltar.
Gaila, tačiau pirmakursei nepavyko, nes anthrakas šiek tiek pajudėjo, bet ir tai nebuvo Michelles nuopelnas. Ji dar kartą pabandė ištarti burtažodį.
Ir dar kartelį.
Viskas, jei dabar nepavyks, nebedarysiu. Rivera dar kartą ištarė burtažodį, tik šį kartą garsiau:
- Koltar!
Anthrakas išskrido pro langą ir mergaitė apsidžiaugė, kad jai pagaliau pavyko. Na ką, liko dar keturi.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Moore pradėjo kalbėti, tai reiškė ,kad prasideda praktinė dalis ,nes šis profesorius be reikalo burnos neaušins. Aš išsnargliavau kaukę? Kaip jis drįsta. Vegard apžvelgė stalus, už jo niekas nesėdėjo ir tikriausiai nesėdės tad juodaplaukis pasiėmė kaukę nuo kito stalo. Tikiuosi taip galima. Pagalvojo užsidėdamas mėlyną kaukę. Štai kodėl reikia kaukės. Pagalvojo Vegard kai Moore išdėstė praktinę dalį. Berniukas pakilo nuo stalo, apsigraibė ar turi lazdelė. Kur lazdelė, kur aš ją padėjau? Visgi lazdelę juodaplaukis rado ir jau laikė ją rankoje. Pasiėmęs purkštuką akimis pradėjo ieškoti anthrakų. Vienas jų skraidė prie pat jo galvos.
-Koltar!!!
Pirmas kartas nesėkmingas, antras, trečias, ketvirtas taip pat. Neveltui toks morkagalvis esu.
-KOLTAR!!!,-Nuaidėjo visa klasė, dauguma mokinių atsisuko į klastuolį.
Keistas juodas padarėlis pradėjo keliauti link lango. Atrodė viskas jau juodas padaras išskrido tai ne reikėjo jam prilipti prie lango. Greit išsitraukęs purkštuką, pradėjo purkšti padarėlį šventintu vandeniu.
[Po keletos minučių.]
Išpurškus beveik pusę buteliuko anthrakas atlipo ir išskrido pro langą. Ką gi pirmas demaskuotas. Vegard vėl pradėjo ieškoti padarėlių. Kitas juodas kamuoliukas levitavo prie pat lango.
-KOLTAR!!!
Pirmas, antras, trečias... Kol kerai pavyko kažkokia grifiūkštė jau spėjo iškeldinti padarą į lauką. Vegard susiraukė. Juodas kamuoliukas prie pat knygų lentynos, puiki proga. Vaikinukas skuoste skuodė prie burbuliuko.
-KOLTAR!!!,-Vėl sukriokė vaikinukas.
Kaip galvojate ,kas atsitiko? Aišku ,kad nepavyko.
-KOLTAR!!!
Pirmas, antras...nesėkmingai. Trečias? Taip šis buvo sėkmingas. Juodaplaukis vėl trėmė pabaisiuką iš kabineto ,bet tas vėl prie lango prilipo. Berniukas išpurškė visą buteliuką ,bet atlipino juodą kamuoliuką nuo lango ir išmetė- sėkmingai. Liko dar du.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Vegard Saeterhaug »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Mergina labai susigėdo aprėkta už bereikalingą prisistatymą. Žinojo, kad rėkta buvo ne vien ant jos, bet vis tiek jautėsi labai blogai. Dar kartą pasidžiaugė, turinti kaukę ir jau beveik nepyko dėl jos spalvos. Galėtų ir daugiau pamokų vykti su jomis, bent jau šio profesoriaus. Suprato, kad švaisto brangų pamokos laiką ir pasijautė kiek vaikiškai verkšlenanti dėl tokio dalyko.
Daugiau nieko nelaukdama mergina atsistojo, greitai, nudelbusi akis nuėjo prie mokytojo stalo, pasiėmė purkštuką ir staigiai nusuko į klasės galą, dėl lenktos klasės buvo galima nueiti į toliausią kampą ir būti beveik nematomai profesoriaus. Sau teisinosi, kad tai daro dėl laisvesnės erdvės ir, kad nenori trukdyti kitiem mokiniams. Pati žinai Žaneta, kad nieko neapgausi ir žinai, kad nenori matyti profesoriaus,nes nenori pasirodyti kaip menka nevertelė, po tavo įgūdžių demonstravimo geriausia ką sulauktum būtų neapykantos pilnas išsityčiojimas tiesiai iš mokytojaus lūpų. Gražių lupų. Po velnių! Išliedama pasipiktinimą savimi, ėmė purkšti kur tik matė. Po kelių sekundžių suvaldė save ir pagalvojo kaip iš šono turėjo atrodyti šviesiaplaukė agresyviai purškianti mokyklinį suolą.
Supratusi dar nieko nepadariusi, grfiukė ėmė ieškoti mažųjų padarėlių. Vieną pamatė kaip tik prie suolo kurį prieš akimirką atakavo šventinto vandens purkštuku. Kelis pirmus purkštelėjimus padarėlį vijo į kitą pusę, bet kiek pakeitusi kryptį pradėjo purkšti link lango. Galiausiai, nelabai sklandžiai, bet rezultatą pasiekė - juodas burbuliukas buvo ant palangės. Tiesa langas tyčia ar netyčia buvo toliausiai nuo profesoriaus stalo. Paskutinį kartą purkštelėjo tiesiai į padarėlį ir atsistojusi nugara į mokytoją, užsimojo lazdele:
- Koltar. - Žinoma, kaip ir buvo galima tikėtis, kad merginai nepavyko. Tiesą sakant, padarėlis net nepajudėjo. Žaneta greitai suvaldė sklindanti nusivylimą nuo veido ir pabandė dar kartą. - Koltar. - Šį kartą nors jau ir matėsi, kad kamuolėlis sujudėjo, pro langą vis tiek neišskrido. Susitelkusi tiktais į kerus ji mostelėjo dar kartą. - Koltar. -Šį kartą, pagaliau, merginai pavyko. Padarėlis labai nenoriai ir vangiai, bet vis dėl to išskrido pro langą.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
 Pasirodo profesoriu buvo piktesnis nei Amelijai atrodė. Klusydama profesoriau žodžių ji pasižadėjo sau daugiau niekada neprisistatinėti per jokią pamoką. Nebent profesorius prašys, žinoma. Ji dairėsi po klasę akimis sekiodama mažus padarėlius. Beveik kaip magiškųjų gyvūnų priežiūra. Pagalvojo ji klausydamasi praktikos užduoties. Išklausiusi ją iki galo Amelija išsigando. Kas nutiks mažiesiems vabaliukams kai jie išskris pro langą? Jie gi sušals! Numirs! Amelija norėjo tai ir išrėkti profesoriui, bet bijojo. Todėl tik didelėmis akimis stebėjo bejėgius mažylius. Gal vis dėl to jais kas nors pasirūpins. O gal jie tiesiog bjaurūs parazitai? Taip, jie bjaurūs parazitai. Nieko daugiau. Bandė sau į galvą įsikalti Amelija. Ji mėgino susikaupti, kad galėtų pradėti darbą ir akimis sekiojo vablėlius. Dar gerai, kad čia buvo tik vabalėliai, nes kitaip, nors ir labai bijotų, bet Amelija tikrai nepasikeltų nuo suolo ir klasė turbūt pavirstų ašarų bala. Nebent profesoriu užtikrintų, kad jiems viskas bus gerai, bet žiūrėdama į šį Amelija tuo labai abejojo.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
 Vaikinas sėdėjo suole su kauke ant veido. Nesuprato kam tos kaukės jei ten tiesiog maži ir gana mieli skraidantys rutuliukai. Į teorijos klausimą berniukas nusprendė neatsakinėti. Demoną sugalvoti tingėjo, tad tiesiog padėjo savo galvą ant sulenktų rankų ir užsnūdo. Pabudo tik tada kai profesorius pradėjo pasakoti apie praktinę pamokos dalį. Pasirodo, kad šituos kamuoliukus reikės naikinti. Vaikinas kiek palaukė kol kiti mokiniai pasiėmė tuos purkštukus ir priėjo prie profesoriaus stalo. Tada pasiėmė vieną purkštuką ir nuėjo prie vieno kamuoliuko. Jis matyt atsitrenkė į sieną ir todėl prie jos prilipo. Švilpis pradėjo purkšti švęstą vandenį ant žaliaakio pabaisiuko. Po maždaug penkių purkštelėjimų anthrakas atsikabino nuo sienos ir vaikinukas nuvijo jį prie langoje. tada išsitraukė savo lazdelę.
- Koltar, - meistriškai tarė ir pabaisiukas atsidūrė už lango. Jones nusišypsojo būdamas visai patenkintas savo darbu ir nuėjo prie kito pabaisiuo. Šį prie lango nuvarė daug greičiau nei praeitą. Staiga kaukė ėmė kiek dūsinti rudaakį. Jis apsižvalgęs ir nepamatęs anthrakų greitai atitraukė kaukę ir jau norėjo įkvėpti šviežio oro gurkšnį, bet tada pradėjo dusti.  Tada prisiminė, kad burtažodžio nepasakė.
- Pro.....fe......so.....riau....., - prikimusiu ir dūstančiu balsu tarė vaikinas. Tada ranka pasirėmė į palangę bandydamas įkvėpti oro, deja, nieko gero iš to neišėjo. Jones pradėjo smarkiai kosėti. Iš pradžių atrodė,kad kosėja paprastai, bet tada pamatė, kad vos jam nusikosėjus iškosėja ir kraują. Pilkaplaukis persigando ir susiėmė už krūtinės. Jam labai skaudėjo vidų.

There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
Kad ir kaip nesisektų praktinėje dalyje pirmakursis nepasidavė ir vistiek džiaugėsi gyvenimu. Pabaisiukų buvo pilna klasė ir jie tiesą sąkant erzino. (Šitas nesupranta ką veikia gyvenime.) Atrodė ,kad pamoka praeis be trikdžių ir niekas nesusižalos arba nepradės dusti, arba dar blogiau neįkvėps Ahtrako tai ne kažkokiam švilpiui reikėjo pradėti dusti ir kosėti krauju. Šaltakraujis klastuolis praleido tai pro akis ir tesė užduotį. Pabaisiukas skraidantis netoli lango patraukė klastuolio dėmesį ,bet įvyko vėl tas pats, vikresni mokiniai jį jau pašalino iš kabineto. Kvaili morkagalviai. Piktai pagalvojo juodaplaukis. Giliai įkvėpęs:
-Koltar!
Antras, trečias... ir daug kitų kartų ,bet visgi vienas kvailas pabaisiukas jau buvo už lango. Truputį susidomėjęs įvykiu Vegard pradėjo stebėti reginį. Žiūrėti buvo klaiku ir nejauku. Žiaurus jausmas persmelkė klastuolio kūną. Šiurpas privertė nusipurtyti. Tikiuosi tas morkagalvis Moore reguos! Neapsikentęs reginio Saeterhaug nusisuko ir tesė darbą. Liko vienas, vienintelis. Ši mintis truputį gąsdino ,bet tuo pačiu ir džiaugsmas persmelkė krutinę. Vegard akimis pradėjo ieškoti anthrakų ,bet dauguma jų jau buvo išnešdinti iš klasės. Žalių akių savininkas nusiminė ,kad tik tris pavyko išgabenti. Staiga ant jo peties padėta ranka privertė kūną pašiurpti ,bet nekreipęs dėmesio vaikinas apsisuko ir staigai smogė į pilvą tam kas ,,užpuolė''. Nutaisęs laimingą keistoką mimiką nuėjo prie durų. Jau norėjo palikti kabinetą ,bet prieš pat akis išvydęs anthraką tarė:
-KOLTAR!!!
Labai keista ,bet pavyko iš pirmo karto. Savaime aišku pilnos kelnės buvo laimės. VISKAS. Jau keturi kiek ir buvo nurodyta buvo pašalinti iš klasės, Vegard laimingas į apsiaustą įsikišo šlapią nuo prakaito lazdelę. Darbas atliktas. Berniukas vedamas smalsumo pasuko žiūrėti žiauraus reginio.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Olivia Legrand

  • Magizoologė
  • ***
  • 56
  • Lytis: Moteris
  • Fallen Angel of the night
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Puse pamokos pragulėjo ant stalo be jokių gyvybės ženklų. Jautėsi tokia pavargusi, jog neįstengė pakelti galvos. Visiškai negirdėjo kas buvo pasakojama profesoriaus. Nebuvo gabi apsigynimo nuo juodosios magijos ir vaistų bei nuodų pamokose.
Minutės slinko lėtai. Šurmulys klasėje teorijos metu erzino. Šiaip ne taip iškentusi teorinę dalį pakėlė galvą praktikai prasidėjus. Chaosas klasėje padidėjo dvigubai. Lakstantys pirmakursiai klykiantis vieną ir tą patį burtažodį baigė išvesti tamsiaplaukę iš kantrybės. Ramiai, Olivija, paskutiniai metai, kvėpuok. Mintyse save ramino. Jeigu būtų pratrūkusi tikriausiai drėbtų įžeidimus ne tik vaikams, bet ir pačiam profesoriui. Stengėsi išlikti neutrali, nekelti konfliktų, kad ir kaip norėjo nusukti tiems mažiems vabalams sprandus. Atsidususi pirštais suėmė lazdele praverdama lūpas. Rodos, jau buvo pasiruošusi tarti burtažodį, bet keistas kriuktelėjimas po kojomis sukaustė brunetės dėmesį. Kas per velnias? Susiraukusi lėtu judesiu kiek palenkdama visą kūną, jog akys įstengtų matyti kas vyksta po stalu. Rožinės spalvos paršelis su milžiniška knysle tiesiog spoksojo į jaunąją burtininke.
- Ne.. vaidenasi, - prunkštelėjusi papurtė galvą. Vylėsi, jog akys apgaudinėja, tačiau riebiam padarui dar kartelį sukriokus privertė brunetę įsitikinti realybę. Sumirksėjusi pasibaisėjo padaru vikriu judesiu šoktelėdama ant mokyklos kėdės, kurioje ką tik šildė užpakaliuką.
- Čia suknistas paršas! - šūktelėjusi nutaisė burtų lazdelę į rausvą būtybę. Negalėtų teigti, jog bijo paršelių, tačiau nelabai toleruoja tokius gyvūnus. Paršeliui priekinėmis kojytėmis įsirėmus į kėdę ir atkišus dar arčiau savo knyslę, mergina pasibaisėjusi užšoko ant stalo. Dabar tikrai kas antro klasėje esančio mokinio dėmesys buvo nukreiptas į žydraakę burtininkę. Ne kas dieną galėjai pamatyti vyresniųjų kursų mokinį stovintį ant stalo.
     
~ With her sweetened breath, and her tongue so mean She's the angel of small death and the codeine scene ~


*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
Mokinė nuliūdo, kad ne taip atsakė ir galvojo Nu gi koks skirtumas ar aš sakau kaip į mane kreiptis ar ne , viskas tam mokytojui netinka! Bet Kristina suprato, kad nėra čia ko liūdėti todėl nuėjo iki profesoriaus stalo pasiimti purkštuko šventinto vandens. Taip pat reikėjo nuo stalo pasiimti ir lazdelę , mokinė jau norėjo ieškoti anthrakų , bet jau keli buvo įlindę į grifės plaukus , ji staiga sušaukė:
- Ak tu šlikštyne! Aš šiandien plaukus gražiai išsišukavau ir dar išsiploviau ir dar mano šukuoseną sugadinai!
Į ją pradėjo žiūrėti visi mokiniai lyg jai kažkas ne taip būtų , bet ji nekreipė dėmesio ir išsitraukė lazdelę sušaukdama:
- Koltar!
Bet atrodė, kad jie tik šaiposi iš jos ir nieku gyvu neskrenda iš klasės , ji visa susinervavus ištarė dar kartą:
- Ar negirdite? KOLTAR!
Vienas pabaisiukas jau išskrido, bet kiti net nesiruošė , o kas dar baisiau nutiko, kad vienas anthrakas apipylė ją specialiai jos gertuve ,kurioje buvo vanduo.
- Nu tu baidykle , dabar jau lauk karo! KOLTAR!!!
Vienas anthrakas prilipo prie lazdelės , todėl ji apipylė jį šventu vandeniu. Visi į grifę žiūrėjo labai keistai, ji dar garsiau rėkė negu tas klastuolis Vegard.
- Ah na gerai bandau dar kartą , nežinau kiek čia reikės kartoti. Koltar.
Šį kartą žinoma, kad jai nepavyko, nes sakė burtažodį ramiai ir be jokios energijos. Mokinė iš tiesų truputėlį pavargo tai pagalvojo prisėsti, o anthrakai nuėjo pas kitus mokinius. Kristina žinojo, kad vis tiek ateis tie anthrakai, todėl ilgai ne sėdėjo ir dar šiek tiek pagalvojo kaip galėtų juos atbaidyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Christina Granger »



*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
 Amelija priėjo prie vieno vabalėlio ir gausiai papurškė vandeniu. Tas mažylis parazitas buvo nusileidęs pailsėti ant Amelijos suolo. Dar kartą mergaitei papurškus jis atsiklijavo. Amelija jį pradėjo varyti link lango. Bet jis nelabai norėjo ten keliauti ir vis bandė ištrūkti. Todėl Amelija jį vijo ne tik purkšdama šventintą vandenį, bet ir mosikudama rankomis, kad neleistų jam pabėgti. Privijusi vabalą prie lango Amelija nukreipė į jį lazdelę ir ištarė burtažodį. Vabalas išskrido. Bet ne pro langą, o kažkur į klasės vidurį. Amelija pasileido paskui jį. Dabar tai tu nepaspruksi parazite. Vydama vabalą prie lango.
- Koltar! - nieko.
- Koltar!!! - šį kartą nelaukdama kol padarėlis pabėks dar kartą sušuko Amelija. Pavyko! Amelija nurijo paskutinę liūdesio gaidelę ir nuėjo medžioti toliau. Staiga ji pamatė klasėje paršelį. Ir mergaitę ant stalo. Amelijai paršelis pasirodė labai mielas. Ji pribėgo prie gyvūno ir jį paglostė.
- Kaip čia atsidūrei!? - tyliai paklausė gyvūno. Tada išsigando, kad gal ją stebi profesorius, todėl atsitraukė atgal ir vėl priėjo prie kažkokio vabalo, bet vis dar stebėjo paršelį.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
 Kristina truputėlį pamastė, pamastė ir pagalvojo, kad gali atbaidyti anthrakus su Stupefy kerais. Hmm.. ar labai supyks mokytojas jeigu atbaidysiu anthrakus visiškai kitais kerais, nu , bet neturėtų supykti, nes išvis jie mano gražią šukuoseną sugadino. Ji jau norėjo trauktis lazdelę ir sakyti burtažodį, bet penki anthrakai vėl prilipo prie jos plaukų, o kiti trys apkabino jos kojas ir kuteno. Kristina pamastė ir pasakė:
- Gerai bandysiu šitais kerais , nes dar mokytojas supyks. KOLTAR
Jie visiškai neklausė ir dar labiau kuteno, o jos šukuosena atrodė tragiškai , visa susivėlusi kaip kokia ragana. Ne nu ką daryt? Mokinė dar kartelį susinervavus pasakė:
- Mokytojau ! Šitos šlikštynės neatstoja .- Susirūpinusi pašaukė mokytoją Kristina.
Bet nuo viso šurmulio atrodė, kad mokytojas jos net negirdi. Todėl mokinė visa susinervavus ir nebežinojus ką daryti pasiėmė knygą ir pradėjo juos daužyti :
-  Jus nenaudėliai !
Atrodė, kad visi juokiasi iš jos šio būdo. Pala čia iš manęs juokiasi? Nu dar ir gėdos prisidariau nu gražu.
Kristina iš ne vilties nusitvėrė anthrakus visus penkis laikė tvirtai, kad jie niekur nepaspruktų ir garsiai garsiai pasakė:
- KOLTARRRRRRRRR!!!!
Visi keturi anthrakai nuskrido nuo jos galvos liko tas vienas nenaudėlis kuris labiausiai buvo pavojingas ir pats pirmas įlindęs į mokinės plaukus. Grifė galvojo Nu su tavimi tai aš tikrai susitvarkysiu kiek tu man gėdos pridarei , mano šukuoseną sugadinai ir dar išsityčiojai iš manęs tu nusipelnei dar daugiau negu koltar. Grifė greitai išsitraukė lazdelę ir ant paskutinio anthrako panaudojo Stupefy kerus , bet užtat anthrakas sustingo ir nebelindo prie mokinių. Kristina jau suprato, kad profesorius gali supykti todėl ramiai atsisėdo į savo vietą ir tylėjo kaip angeliukas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Markas Moore »



*

Neprisijungęs Amelija Harmon

  • III kursas
  • *
  • 193
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
 Amelija vijo link lango dar vieną bejėgį parazitą. Jautėsi truputį kvailai, nes vis mosikavo rankomis, neleisdama vabalėliui prasmukti atgal.
- Koltar! - aiškiai ištarė pasiekus langą ir akimis nulydėjo dar vieną nelaimėlį. Staiga Amelija pamatė ant sienos, šalia vienas kito, tupinčius du vabalėlius. Ji nuspreendė pabandyti išvyti juos abu iškarto. Labai stenkdamasi nė vieno nepaleisti ji juos nuvarė prie lango, vis purkšdama šventintą vandenį. Kai jau atsidūrė arti tikslo borėjo juos išvyti, bet prisiminė, kad paliko savo lazdelę ant suolo. Amelija nusiminė ir jai teko paleidus vabalėlius keliauti paiimti lazdelės. Tada ji sugalvojo, kad lengviau bus vaikyti vabalėlius, kurie jau yra arti lango, todėl nuėjo ir pradėjo vyti juos lauk. Išvijus dar kelis parazitus Amelija pamatė, kad pamoka turi greitai baigtis, todėl išvarė pro langą paskutinį padarėlį ir grįžo į savo vietą.
Galbūt...

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
Mergaitės nenustebino profesoriaus grubumas. Bet ji vis dar nežinojo ar ji atsakė gerai ar blogai. Bet ji nenorėjo pasirodyti per daug įkyri, tad nusprendė geriau patylėti ir paklausyti praktikos.  Praktiką ji pasirodė gana savarankišką ir savanaudišką. Nors ir padarai nebuvo labai pavojingi. Bet jeigu tau nusmunka kaukė tai gali baigtis nelabai gerai. Bet Vovere gerai pasitaisė savo kaukę, pasiėmė lazdelę ir dar pagriebė purkštuką. Dėl visą pikto. Anthrakų buvo pilną visą klasė atrodė, kad jie tuoj užvaldys visą Hogvartsą. Tad trylikametė nieko nelaukdama nuėjo į klasės galą netoli išėjimo durų. kur skraidė pora padarų. Ji ėjo lėtai, nes nenorėjo, kad ją pastebėtu anthrakai. O jie prie durų tik tai skraidė ir leido keistus ir negirdėtus grasus. Varnė stengėsi net nekvėpuoti, kad galėtu išvyti baisiuosius padarus. Ji sustojo kai iki jų buvo gal koks pusmetris. Ir vis dar stengdamasi neskleisti garsų nutaikė lazdelę į anthrakus ir garsiai ištarė:
- Kol,- pradėjo tarti, bet nebaigė, nes anthrakai ją pastebėjo ir patempė jai už plaukų.
Ji tada nukrito ant grindų ir susidaužė galvą.O po velnių tos baisios bjaurybės. Labai stipriai mintyse supyko ant padarų trečiakursė. Ir su dar skaudančia galvą atsistojo. Pasiėmė nuo žemės lazdelę ir purškiklį. Tie anthrakai jau siaubė visą klasę. Mergaitė pasižiūrėjo aplink jį skraidantį padarėlį ir su lazdelę nusitaikė į jį ir ištarė:
- Koltar.
Ir anthrakas nulėkė pro langą. Ir mergaitė atsipūtė.
 
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '20-'21 žiema
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Varlė tupėjo ant stalo. Nenorėdama atkreipti dėmesio, į klasę Deoiridh pateko būdama kažkokios mokinės kišenėje. Rezultatas visai tenkino: atrodo, Moore jos bent jau kol kas nepastebėjo.
Teorinė pamokos dali nebuvo labai įdomi, tuo labiau, kad nereikėjo tikėtis, kad šitas profesorius suprastų kurkimą. Teliko tylėti ir toliau apsimesti, kad varlių kabinete nėra.
Deoiridh buvo nepastebėjusi Sigurdo, tad išgirdusi jo balsą net stryktelėjo: pasirodo, sugebėjo įsitaisyti visai netoli. Atrodė, kad jis šnekėjo protingai, tad pritariamai kurktelėjo. Gavo nustebti: galėjo prisiekti, kad iš jo pusės taip pat atsklido kurkimas. Eylfá? apsidžiaugė Deoiridh. Norėjo nukeliauti iki neblogai pažįstamos varlės, tačiau jautėsi šiek tiek sutrikusi: kaip reaguos Sigurdas? Be to, prasidėjus garsiam kurkimui Moore tikrai atkreips dėmesį. Ilgokai tupėjusi ant stalo išsprogusiomis akimis užkliuvo už paties nemėgstamiausio žmogaus Hogvartse. Jeigu tik būtų turėjusi, būtų kilstelėjusi antakius. Deja, varlės šia kūno dalimi nepasižymi, tad teko tai atidėti vėlesniam laikui. O dabar reikėjo leistis į žygį.
Atsargiai nušokusi ant žemės žaliaodė turėjo labai saugotis: Marko Moore pamokos niekada nebuvo tos, kuriose varlei labai saugu būti ant žemės. Ir ši pamoka buvo ne kitokia: bet kurią akimirką ją kas nors galėjo sutrypti. Deoiridh ir žmogiškame pavidale pasižymėjo vikrumu, tad padaryti tai esant varle buvo visai nesudėtinga. Ji buvo įsidėmėjusi, kur maždaug sėdi Daniela Kravitz, ir netrukus buvo netoli jos. Neįsivaizdavo, ar ji varlių bijo, ar tik buvo nepatenkinta, kai keturios iš jų atsidūrė jos eliksyre, tačiau nutarė, kad pabandyti verta. Jeigu pasiseks, niekas net nesužinos, kad tai ne šiaip varlė, o mokinė. Kad tik nepradėtų skųstis Moore! kiek gąstelėjo žaliaodė, tačiau jai pernelyg patiko idėja, kad dabar viską mestų.
Deoiridh sustojo visai prie pat taikinio. Gerai apžiūrėjo batus, bet nusprendė, kad jie nėra verti dėmesio. Ne, geriau įsitaisyti tiesiai ant plikos odos, kad ta pasipūtėlė iš karto ją pajustų. Labiau ropodama nei šokinėdama ji užlipo Danielai ant kojos. Pajutusi žmogišką odą, patenkinta tyliai sukurkė.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight