0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #255 Prieš 2 metus »
Džeinė nužvelgė Dori ir dar kartą optimaliai įvertino, ar ši juodaplaukė sugebės iškėsti visas tris, o gal keturias, patyčių kurso dalis. Vis dėl to, tai juk pačios Džeinės Klerės kursai! Mendel turėtų džiaugtis, jog blondinė jai suteikė tokią didžią galimybę mokytis iš jos.
-Hm, gerai. Ženk paskui mane. Ir neatsilik.
Tai paliepusi, Džeinė apsisuko ir jau žadėjo eiti iš ten, kur atėjusi. Su naująja mokine ieškoti aukų. Tačiau už kelių žingsnių ją pasitiko abejonės banga- kas, jeigu Dori nėra patikima? Galbūt tiesiog paliks Klerę po pirmosios pamokos? Na, bet tai jau būtų tikrai ne Bromley bėdos.
Bromley svarstė, kokios bus kitos patyčių kurso pamokos- be abejo, reikės kokios nors išdaigos. Tik klastuolė akivaizdžiai nesumastė, kas per išdaiga tai galėtų būti. Galbūt kokie spąstai, ar kas.. Ne, Džeinė šiuo metu apie tai negalvojo. Šią akimirką jai svarbiausia buvo patyčių pamoka Dori Mendel.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #256 Prieš 2 metus »
Džeinė paliepė Dori eiti paskui ją ir pirmakursė iškart paklausė vyresnėlės. Tačiau netrukus šviesiaplaukė, regis, susimąstė. Galbūt ji dvejoja? Kodėl? Taip tikrai negali būti. Juk per nuodų ir vaistų pamoką Džeinė gerokai pasijuokė iš tos nevykusios grifės. Tai kodėl ji turėtų abejoti dėl patyčių iš kitų dabar? Mendel prikando lūpą. O gal ji mano, kad aš per daug skysta iš kitų tyčiotis? Gal vis tik tai aš jai pasirodžiau nevykusi? Nusigandusi tokios minties Dori kaip tik įmanydama nustatė kuo klastuoliškesnę, klastingesnę, atsainesnę miną, kad tik labiau primintų savo koledžo atstovę. Dabar ją apniko noras eiti ir kuo greičiau sutikti kokio nors kito koledžo mokinį, geriausia - iš Grifų gūžtos, ir kaip reikiant jam įkrėsti malkų. Tokių minčių lydima Dori paspartino žingsnį, ištiesė galvą ir nusuko už kampo dingdama iš šio apleisto koridoriaus. Dabar bus metas jai ir Džeinei parodyti, ką klastuolės sugeba.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #257 Prieš 2 metus »
Andrew ilgai gulėjo Varno Nago vaikinų kambaryje ant lovos, kol pasijuto vienišesnis kaip niekada ankščiau. Tokiu atveju tikriausiai reiktų eiti su kažkuo pasikalbėti, bet Andrew neturėjo su kuo ir nelabai norėjo. Tokiu metu jam geriausia išsiverkti kažkokioje slaptoje, niekam dažnai nelankomoje vietelėje. Varniukas pakilo iš lovos, iš stalčiaus išsitraukė mažą dėžutę kurioje gulėjo labai daug įvairių spalvų ir dydžių magiški akmenėliai. Užsivilkęs apsiaustą ir į kišenę įsidėjęs dežutę, Andrew patraukė ieškoti tinkamos vietelės išsiverkimui. Koridoriais praeidavo vienas kitas mokinys, vakaras, nebuvo ko stebėtis. Visi keistais žvilgsniais nužiūrinėjo Andrew, arba tik jam taip atrodė, per daug depresuotas vaikas buvo tas Andrew. Varniukas nudelbė akis į žemę ir pasileido bėgti, tai tikriausiai turėjo pasirodyti dar keisčiau praeinantiems, ignoruokime faktą, jog praeivių nebuvo prūdai. Taip stipriai bebėgdamas, užkliuvo už sienos plytos atsikišimo ir skaudžiai krito ant akmeninių mokyklos grindų. Mintyse nusikeikęs atsistojo ir nusikeikė, stovėjo ten kur jam ir reikėjo.
- Lumos.
Šviesos kerų čia tikrai reikėjo, nes buvo labai tamsu. Tiesa, labai buvo keista kaip Andrew čia pateko, nejaugi reikėjo taip greitai bėgti? Taip išeina, jog taip. Atsargiai pradėjęs eiti, Andrew vis tvardė ašaras, per daug įvairių nelemtų įvykių įvyko jo gyvenime, jaunajam Roux buvo tai labai sunku ištverti. Kritęs ant grindų, atsirėmė į sieną ir pradėjo verkti.
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #258 Prieš 2 metus »
Mokslo metai jau buvo įpusėję. Nelanna jau spėjo priprasti prie pasikeitusio gyvenimo naujoje vietoje, Hogvartso pilyje. Jeigu anksčiau ji dienas leisdavo namie, padėdama mamai, tai dabar jos dienotvarkė susidėdavo iš pamokų, namų darbų darymo ir maisto, kurį gaudavo Didžiojoje salėje. Laisvo laiko beveik neturėjo, nebent savaitgaliais. Bet labai dėl to nesigraužė, nes turėjo tikslą - gerai mokytis, kad būtų tokia pat gera mokinė, kaip jos mama ir vyresnė sesuo Felissa.
Mergaitė laisvo laiko dažnai neturėjo, tad stengėsi naudingai išnaudoti kiekvieną laisvos akimirkos progą. Kadangi pilyje dar nebuvo susiradusi draugų, dažniausiai laiką leisdavo viena. Tad ir šį kartą, vos atsiradus laisvam laikui, Nelanna nusprendė toliau tyrinėti pilį. Ji svarstė, kiek laiko gali prireikti, kol apeis kiekvieną pilies kampelį, kiekvieną aukštą ir koridorių. Jei tai apskritai įmanoma padaryti. Mergaitė apsivilko dieninį apsiaustą, įsidėjo į kišenę burtų lazdelę (Dėl viso pikto, gal prireiks) ir išėjo iš Varno Nago bendrojo kambario.
Vos užlipus ant pirmųjų laiptų, šie pradėjo keistis. Antri ir treti laiptai, mergaitės susierzinimui, taip pat pasikeitė. Kas čia dabar darosi? Kodėl būtent dabar jie taip elgiasi? Nebenorėdama patirti to paties ant ketvirtų laiptų, Nelanna išlipo pirmoje pasitaikiusioje laiptų aikštelėje ir įžengė į koridorių. Per tuos visus laiptų pasikeitimus mergaitė jau nebesuprato, kur ji yra, nežinojo netgi į kokį aukštą išlipo ir tuo labiau - kaip po to reikės grįžti atgal į bendrąjį kambarį.
Šiek tiek paėjėjusi, Nelanna išgirdo kažkokį garsą. Įtempusi ausis ji tikrai kažką išgirdo, tarsi kas verktų. Paėjusi dar šiek tiek, į pusę, iš kurios sklido verksmas, ji pamatė berniuką. Buvo jį mačiusi Varno Nago bendrajame kambaryje ir per pamokas, bet dar nebuvo susipažinusi.
- Em... Labas, - nedrąsiai ištarė Nelanna, priėjusi prie berniuko. - Kas nutiko? Gal galiu kaip nors padėti?

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #259 Prieš 2 metus »
Andrew galbūt taip ir būtų verkęs iki ryto, tačiau išgirdo žingsnius ir akimirkai nusiramino. Oj, jeigu profesorius? Arba koks mokinys kuriam nesimiega ir tuoj iš manęs išsityčios? Andrew išsigando, kaip kokia pelė. Nusišluostęs ašaras, vaikinas į kišenę sugrūdo lazdelę ir tikėjosi, jog ji nesulūžo. Galvoje piešdamas jau baisiausius scenarijus, Roux išgirdo malonų balsą, pasisveikinimą ir klausimą.
- Eeee... Labas? Nutiko gyvenimas... - Nusivylęs ištarė Andrew. - Nesimiega? Galime pasišnekėti, jeigu nori... - Davė pasiūlymą vaikinas.
Varniukas pastebėjo, jog mergaitė, priėjusi prie jo taip pat iš Varno Nago. Keista, niekada jos dar nemačiau Varno Nago kambaryje, ar Didžiojoje salėje... Andrew bandė nusiraminti ir visai gerai sekėsi, matyt atėjusi mergina skleidė gerą energiją. Manau, jai teks padovanoti akmenuką...

[RPG metu Andrew pirmakursis.]
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #260 Prieš 2 metus »
Berniuko balse Nelanna išgirdo nusivylimą. Jai buvo smalsu, kas jam nutiko, kad atėjo į neaiškų koridorių paverkti, bet nedrįso klausti. Mama ją buvo gerai išauklėjusi, tad ji žinojo, kad nemandagu kištis į kitų gyvenimą ir per daug klausinėti. Bet ji norėjo padėti. Nežinojo, kaip tą padaryti, nežinojo, kas nuliūdino bendramokslį, bet norėjo būti naudinga. Tik pirmiausia kažkokiu būdu reikėjo išsiaiškinti, kas jį slegia.
- Ai, aš net nebuvau atsigulus, - atsakė į varniuko klausimą Nelanna. - Ir taip nėra laiko viskam - tiek daug įspūdžių pily. Tenka aukoti miegą, jeigu noriu ką nors pamatyti ir patirti. Sesė pasakojo, kaip netikėtai gali pasikeisti laiptai, bet kol nepamačiau to pati, netikėjau ja. Sakė, kad dažniausiai keičiasi, kai vėluoji į pamoką. Tai aš stengiuosi anksčiau išeiti, kad tik nepavėluočiau. Žinai, kiaulystės dėsnis gali suveikti, o aš to visai nenoriu. Nenoriu, kad ant manęs koks profesorius Turner užrėktų, jei netyčia leisdamasi iš bokšto pakliūsiu ant laiptų niekadėjų ir pavėluosiu į šiltnamį. Geriau nerizikuoti…
Taip staigiai viską išbėrusi, Nelanna sunerimo, kad galbūt savo kalbom erzina nepažįstamąjį. Bet nieko negalėjo su savim padaryti. Jai norėjosi bendravimo, tačiau nedažnai to paties sulaukdavo iš pašnekovo.
- O tu turi vyresnių brolių ar seserų? - staiga pridūrė su viltim, kad dar neužkniso berniuko ir jis nepabėgs nuo jos.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #261 Prieš 2 metus »
Andrew viduje vis dar juto nerimą, baimę, nusivylimą ir dar kuokštą neigiamų jausmų. Tačiau bendrakursės skleidžiama energija savotiškai viską ramino. Roux šyptelėjo, tai gana retas reiškinys jo gyvenime.
- Sutinku su tavimi. Ši pilis rojus žemėje, tiek daug gražių ir įspūdingų vietelių. - Tyliai ištarė berniukas. - Kuo tu vardu? - Paklausė.
Kišenėje jis ieškojo tinkamo akmenuko, ši mergaitė jo nusipelnė. Galbūt ir nebuvo geras sprendimas juos švaistyti, bet, Andrew jautė pareigą kažką padovanoti kažkam, kažkam kuris jam padėjo. Varniukas išgirdo klausimą.
- Ne, deja neturiu. Gyvenus su dvejomis mamomis. Nors, visai norėčiau sesutės ar broliuko. - Labai linksmai tai ištarė ir panaudojo šviesos kerus, čia buvo tamsu. - Tikiuosi nepyksi už kerus, čia tiesiog laaaaabai stipriai tamsu, o tu? Ar turi brolių ar seserų?
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #262 Prieš 2 metus »
Nelanna taip pat buvo pagalvojusi, kad Hogvartso pilis - viena nuostabiausių vietų, kuriose jai teko apsilankyti per savo dar neilgą gyvenimą. Aišku, jos tėčio lankomi požemiai ir visokios užkerėtos šventyklos su daugybe užduočių, kurias reikia įveikti norint pasiekti paslėptus artefaktus, taip pat turėtų nenusileisti šiai paslaptingai piliai, kurioje jos laukia dar šeši nuostabūs metai. Kad ir kiek kartų Nelanna prašė, tėtis jos net per atostogas nesutikdavo imti kartu - ji per maža, neturinti patirties, visą ekspediciją lėtintų, kai jis su bendradarbiais dar turėtų pasirūpinti ir ja, ne tik savimi. Iš pradžių Nelanna dar bandė priešintis ir įkalbinėti, netgi buvo parašiusi 5 pergamento ritinėlių ilgio rašinį su argumentais, kodėl ją turėtų pasiimti kartu, bet tėtis vis tiek nesutiko. Mergaitei beliko tik susitaikyti su tuo.
- Keista, bet ir aš tą patį buvau pagalvojusi. Apie rojų žemėje, - nusišypsojo varniukė. - Aš Nelanna, o tu?
Mergaitė pastebėjo, kad jos naujasis draugas vis kažką veikia kišenėje, tarsi kažko ieškotų. Koridoriuje staiga pasidarė šviesiau, kai berniukas panaudojo šviesos kerus, tad dabar Nelanna galėjo jį geriau apžiūrėti.
- Turiu vyresnę sesę Felissą. Ją ir minėjau, kai sakiau apie besikeičiančius laiptus pilyje. Ji mane kartais erzina, kai tarsi didžiuojasi savo pasiekimais ir leidžia suprasti, kad aš niekad nebūsiu tokia gera kerėtoja, kaip ji. Bet aš ją vis tiek myliu, - mergaitę apėmė nostalgija prisiminus seserį, ir ji trumpam nuklydo į mintis. - Beje, ką ten turi kišenėje? Tikiuosi, ne kokių nors smarvinių bombelių, kurias ruošiesi paleisti, kai jau norėsi manim atsikratyti? - nusijuokė Nelanna ir klausiamai pažvelgė į berniuką.

*

Neprisijungęs Andrew Elijah Roux

  • Astronomas
  • ***
  • 45
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #263 Prieš 2 metus »
Andrew patiko pašnekovė, ji atrodė įdomi ir labai gera. Andrew galutinai nusprendė, mergaitė gaus akmenuką iš jo.
- Labai gražus vardas, Nelanna, ir labai įdomus. Aš Andrew. - Prisistatė ir nusišypsojo vaikinukas.
Andrew atmintinai žinojo kiekvieno akmenuko formą, išlinkimus, įlinkimus ir nelygumus. Nagi, kur tu. Ai, va. Iš kišenės Roux ištraukė smaragdo spalvos akmenuką ir jį paglostė.
- Oj, ne. Čia tikrai ne smarvinės bombytės. Mano Nuodų ir Vaistų žinios tiesiog neleistų pagaminti jų. Čia - akmenukas, bet, ne bet koks akmenukas, jis ypatingas. Tai mano močiutės palikimas, kurį gauna visi kurie to nusipelnė, tu nusipelnei jo. Nagi, imk. - Andrew padavė akmenuką mergaitei ir toliau tesė. - Jis turi gydomųjų savybių, jeigu tau ką nors pradėtų skaudėti ar sunegaluotum, pridėk akmenuką prie skaudančios vietos ir turėtum pasijusti geriau. - Pažvelgęs į ant rankos esantį laikrodį išsižiojo ir vos nesurėkė. - O mano mūza, kiek valandų! Man reiktų keliauti į Varno Nago bokštą ir lįsti į lovą, greičiausiai, aš jau eisiu. Buvo labai malonu su tavimi bendrauti ir saugok šį akmenuką. - Tarė Andrew ir paliko mergaitę koridoriuje, o pats nuėjo į Varno Nago bokštą, įlindo į savo lovą ir labai greitai užmigo...
Être adulte, c’est être seul.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: Ilgas nenaudojamas koridorius
« Atsakymas #264 Prieš 2 metus »
Berniukui iš kišenės ištraukus akmenuką, Nelanna mažumėlę nustebo. Tikrai ne tokio kišenės turinio mergaitė tikėjosi. Ji dar labiau nustebo, kai Andrew tą akmenuką padovanojo jai - ne kasdien ji gauna tokias dovanas.
- A-a-ačiū… - išspaudė Nelanna. - Nereikėjo, tikrai… Pažadu saugoti ir branginti šį nuostabų akmenuką.
Nelanna džiaugėsi gauta dovana. Akmenukas jos delne mirgėjo, vartant jį, spalvos keitėsi - pasukus jį viena pusę, akmenukas buvo visas mėlynas, pasukus kitaip - į paviršių išlįsdavo sidabrinių blyksnių. Mergaitė nekantravo sužinoti kuo daugiau apie šį nuostabų magišką daiktą, tačiau Andrew netikėtai išbėgo.
- Labanaktis! - jam pavymui sušuko Nelanna. - Dar kartą ačiū!
Likusi viena, varniukė dar kurį laiką pabuvo su savo mintimis, pavartė stebuklingąjį akmenuką, o kai galiausiai ją apėmė miegas, sugrįžo į bendrąjį kambarį. Kaip ir atėjo nežinia kaip į šį koridorių, taip ir sugrįžo - tarsi kojos pačios ją būtų parnešusios.