0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
|Tema: Žiobariški eksperimentai|

Pavasaris. Paskutinė pamoka. Vasaros ir atostogų kvapas. Už lango buvo nepakartojamai gerai oras, žalia spalva sužaliavusi gamta, tačiau Darren‘as nebūtų Darren‘u jeigu pamoką geru oru darytų ne kabinete, o prastu ne lauke. Tas kartas buvo ne išimtis, jis kruopščiai ruošėsi pamokai – kabinete, kuri nusimatė ne itin lengva. Tačiau, profesorius jau prieš pamoką nuspėjo ir nusiteikė, kad dauguma mokinių spoksos pro langą ir nieko nedirbs, o jeigu ir dirbs, tai tik nosį krapštys ar darys kitą beprasmę veiklą.
Klasė po geros valandos triūso buvo paruošta žiobariškiems eksperimentams ir laukė mokinių suoluose. Gale, prie galinės klasės sienos, ant stalo, buvo sudėti visi reikmenys trims darbams atlikti, ant suolų puikavosi pakartotinės instrukcijos kaip ir ką daryti, o prie profesoriaus stalo tie patys puikiai įrengti narvai gyvūnams, atsibeldusiems į klasę.
Suskambėjus mokyklos varpui ir visiems mokiniams susirinkus į klasę, profesorius atsistojo nuo kėdės ir paslinkęs ją kiek tolėliau nuo kojų (patogumo dėlei) tarė:
-Laba diena visiems. Štai ir atėjo paskutinė pamoka šiais mokslo metais, tačiau tikiuosi, kad mane dar kažkada išvysite, tad, kas pagalvojot, kad atsikratėt šia ‘‘nuobodulybe‘‘, nesidžiaukit. - Nutilo Darren‘as ir nužvelgė veidus, bandydamas pamatyti, kas norėjo jo nebepamatyti. – Mažiau kalbų, daugiau darbų. Šiandienos pamokos tema – žiobarų eksperimentai, o kitaip tariant dalykai, kurie palengviną darbo atlikimą, leidžia sutaupyti pinigų padarant iš kelių daiktų reikiamą daiktą. Tokių ‘’life hacks’’ yra tūkstančiai, tačiau šiandien pamėginsime atlikti tik tris, žinoma, nevisi iš jų vertingi. Taip pat, kai kuriuos atliksim ir su burtų pagalba ir taip pagrįsim vieną teoriją iš dviejų. Žiobarų ar burtininkų kasdienis gyvenimas yra lengvesnis. Todėl tikiuosi, kad namų darbai bus visų tobuli, - padarė trumpą kalbėjimo pauzę Darren‘as, kad galėtų pasiimti lapą su darbo eiga. – Pirmas bandymas bus užrašyti nematomą žodį/žinutę žiobarišku ir magišku būdu. Be to, pamiršau paminėt, visi daiktai klasės gale. Jums reikės: popieriaus lapo, pilko pieštuko su apvaliu galu (galima naudoti bet ką, kas padėtų įspausti žodį lape), plunksnos, nematomo rašalo, burtų lazdelės, baltos vaškinės kreidelės. Darbo eiga: ant balto lapo užrašykite su balta vaškine kreidele žodį ir tada su pilku pieštuku pieškite ant tos vietos, kur parašėte žodį, žodis turėtų išryškėti. Antru bandymu pamėginkite su antru pieštuko galu įspausti žodi ir paskui vėl pieškite ant tos vietos kur spaudėt, vėlgi žodis turėtų išryškėti. Trečiu bandymu su nematomu rašalu užrašykite žodį ir su Aparecium burtažodžiu jį išryškinkite. Kai atliksite šiuos mini bandymus, susitvarkykite ir laukite kitos užduoties. Kaip jau ir minėjau, prisiminkite ką darėte pamokoje, nes namų darbai tai patikrins. Turite apie 15 minučių. Sėkmės. -Pasakė Darren‘as ir pradėjo vaikščioti po klasę, kad galėtų stebėti kaip mokiniams sekasi atlikti darbus ir, ar klasėje nėra kokio gyvūno.

|Bus trys eksperimentai, paskelbiami kas 3-4 dienas. Tad, kitą bandymą įkelsiu 11-05, apie 20h. Jeigu nespėsite atlikti pirmo bandymo iki naujo paskelbimo ar į pamoką prisijungsite vėliau, rašykite taip, lyg būtumėte atlikę prieš tai buvusį bandymą. Reikalauju vieno ilgesnio posto, kuris būtų 1200+ arba dviejų trumpesnių po 600+ simbolių. Jeigu kyla kokių neaiškumų, drąsiai rašykite man a.ž.. Sėkmės!|
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Kad ir kaip norėjo Violeta išeiti ir pabūti kur nors gamtoje, vis dėl to nusprendė sėdėti paskutinėje žiobarotyros pamokoje, bet vis tiek už lango geras oras regis kvietė išeiti. Mergaitė į galvą rimtai neėmė, todėl lengva buvo visą dėmesį skirti profesoriui. Vis dėl to, mėlynplaukė dažniausiai laiką leido viena, bet tuo ir nesiskundė. Būti vienai jai buvo gan malonu.
 Išklausė visų jo žodžių, palaukė kol kiti pasiims reikiamus daiktus, o tada pati pakilo nuo kėdės ir nuėjo į klasės galą. Nesunkiai rado reikiamas priemones, o tada grįžo į savo suolą. Viską susidėliojo gražiai. Tiesą sakant, nors ir žinojo, kad laiko tarpas ribotas, tačiau vis tiek tam neskubėjo. Pasiėmė į ranką vaškinę kreidelę, kiek pagalvojo, o tada užrašė savo vardą. Paėjusi kreidelę, paėmė pilką pieštuką su kuriuo piešė ant tos vietos. Žodis išryškėjo. Stephenson šyptelėjo, jai patiko tokie eksperimentai, kurių dar nebuvo mačiusi. Nieko nelaukė ir kitu galu pieštuko pradėjo įspaudinėti žodį, kol galiausiai pavyko. Tuomet vėl piešė ant įspausto žodžio, tol kol išryškėjo. Galiausiai apačioje lapo beveik, su nematomu rašalu, plunksna užrašė savo vardą ir vėl, tik šįkart gražiai su pasvirusiomis raidėmis. Padėjusi plunksną, į ranką paėmė burtų lazdelę. Tyliai atsiduso.
- Aparecium, - tarė burtažodį, pamosikavusi lazdele. Žodis ir šį trečią mini bandymą išryškėjo. Violetą šiek tiek didžiavosi savimi, nors tai ir nebuvo sunki užduotis, tačiau vis vien mėlynų plaukų savininkė nebuvo labai išranki, kaip kad norėtų.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Michelle jau sedėjo pamokoje. Švilpė apžiūrinėjo visus daiktus esančius kabinete, pažvelgė pro langą ir užsisvajojo. Manau man šiose pamokose seksis, nes, juk, namuose turėjau daug draugų žiobarų. Žinau jau gana daug apie juos...
Visas mintis mergaitei nutraukė suskambėjęs mokyklos varpas, kuris pranešė apie pamokos pradžia, pradėjo klausytis profesoriaus aiškinimų.
Išklausius visų nurodymų švilpė pakilo nuo kėdės, nuėjo į klasės galą ir, susirinkus visus reikiamus daiktus, grįžo prie savo stalo.
Gerai, pirma su vaškine kreidele reikia užrašyti žodį... Michelle užrašė ant balto lapo savo vardą ir pasiėmus pilką pieštuką pradėjo spalvinti, kad žodis išryškėtų. Žodžiui išryškėjus mergaitė labai apsidžiaugė ir tuoj pat, su kitu pieštuko galu, ėmė įspausti savo vardą. Įspaudus Michelle vėl pradėjo spalvinti, kad jos vardas vėl išryškėtų. Švilpės vardas dar kartą išryškėjo, todėl mergaitė nusišypsojo.
Na, ir paskutinis eksperimentas! Michelle pasiėmė plunksną, pamirkė ją į nematomą rašalą ir vėl, ant to pačio lapo, parašė savo vardą. O koks dabar burtažodis?! Accio? Ne, bet tikrai kažkas iš a raidės... Ar iš p? Gražiausia, nesugebu prisiminti vieno burtažodžio. Mergaitė susiėmė už galvos ir nebežinojo ką daryti. Ji nusprendė palikti viską taip kaip dabar yra ir nieko nebedaryti, bet staiga išgirdo kaip kiti mokiniai ištarė burtažodį. Aiii, tiksliai!
Michelle pasiėmė savo burtų lazdelę ir ištarė:
-Aparecium.
Švilpei viskas pavyko. Jos vardas dar kartelį išryškėjo. Dabar mergaitė sedėjo ir laukė kitos užduoties žiūrėdama pro langą...

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Darren’as visą penkiolika minučių nuolatos vaikščiojo po klasę pirmyn atgal ir lyg paranojos apimtas tikėjosi išgirsti varlę, pamatyti kokį kitą gyvūną, tačiau ko ieškojo – nerado. Jokio gyvūno, jokio įtarimo, jokio garselio. Viska atrodė tobula. Nors ir buvo užsiėmęs kita veikla, tuo pačiu metu stengėsi stebėti, kaip sekasi mokiniams, kad galėtų juos tinkamai įvertinti. Per lengvai ir gerai jiems čia sekėsi, gerai, kad laukia kita užduotis. Galvojo ir žiūrėjo klastingu veidu į keletą mokinių vis dar darančius darbą bei tiksintį laikrodį.
Mokiniams vienaip ar kitaip baigusiems savo mini eksperimentus, profesorius vėl pasiėmė savo draugą lapą,su visą informaciją, į rankas ir stovėdamas prieš klasę tarė:
-Darbą atlikote beveik įsitekę į laiką, 17 minučių. Tikiuosi visiems viskas pavyko ir susidarėt šiokią tokią nuomonę. Kiek stebėjau, atrodė, kad darbas buvo žymiai per lengvas. Na o dabar, kitas darbas. Tikiuosi sunkesnis,-pabrėždamas balsu du paskutinius žodžius pasakė profesorius.- Antras bandymas bus stiklainio atsukimas. Jam reikės: keturių gerai užsuktų uogienės stiklainių, lipnios juostos, peilio, žinoma, burtų lazdelės. Darbo eiga susidarys iš keturių etapų ir nebūtinai jie visi turi jums pavyks. Pasistenkite padaryti ir išspausti viską, kas įmanoma ir geriausia iš šio darbo. Pirmu bandymu pabandykite trinktelėti į dangtelį su alkūne, o tada jį atsukite, žinoma, jeigu tai jums pavyks. Antru, su peiliu padarykite skylę dangtelyje ir bandykite atsukti. Trečiu, dangtelio šoną apsukite lipnia juosta mažiausiai tris kartus ir palikę galą tempimui, pamėginkite tempdami atsukti. Ketvirtu, pasinaudokite Covertium burtažodžiu, kuris atsuks dangtelį jį praplečiant ir pakeliant apie 10 centimetrų į orą. Saugokite savo veidus. Be to, būkite geri, nesuvalgykite visos uogienės, aš irgi valgyti norėsiu. Laiko turite 25 minutes. Jeigu kils bėdų, pakvieskite, prieisiu.  Tikiuosi bent du eksperimentai pavyks ir žiobarai vieni kitiems nemeluoja skleisdami klaidingus dalykus palengvinančius gyvenimą. Sėkmės! – Pasakė savo kalbą Darren‘as ir pradėjo vėl daryti tai, ką pirmas 15 minučių – vaikščioti po klasę.

|Naujas eksperimentas 11-08d, apie 20h. Reikalauju taip pat vieno 1200+ arba dviejų po 600+ simbolių postų. Pasistenkite visi visko tobulai neatlikti. Jeigu kyla klausimų rašykite man į a.ž..|
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Michelle išklausiusi visus profesoriaus aiškinimus tingiai pakilo nuo suolo, vėl nuėjo į galą, pasiėmė reikalingus daiktus ir grįžo į savo vietą. Taip.... Pirma reikia trinktelėti alkūne į pirmą stiklainio dangtelį... Mergaitė pakėlė ranką, trinktelėjo į stiklainio dangtelį ir pabandė atsukti. Jai nepavyko. Pabandžius dar du kartus ir įsitikinus, kad švilpei niekaip nepavyks pradaryti pirmo stiklainio, susinervino. Tas nelemtas daiktas neatsidaro!!!! Viskas daugiau nieko nebedarysiu.
Michelle prasėdėjo gal kokias 5 minutes nieko neveikdama, tačiau jai pabodo ir, vis dėlto, pasiėmė antrą stiklainį, peilį ir pradėjo savo antrą eksperimentą. Švilpė peilį užkišo už stiklainio dangtelio, šiek tiek jį pajudino ir padėjo peilį šalin. Michelle pabandė pradaryti stiklainį ir... Jai pavyko! Pagaliau! Mergaitė pauostė uogienę. Švilpė užuodė braškes ir prisiminė vasarą, kai pas močiutę kaime skynę braškes, jas valgė... Tačiau supratus, kad laiko nebebuvo likę tiek daug susiėmė ir pasiėmė trečią stiklainį bei lipnios juostelės. Michelle apvyniojo stiklainio dangtelį lipnia juosta, maždaug keturis kartus, ir pabandė patraukti ją. Kad ir kiek stipriai švilpė trauktų, nieko nesigaudavo, dangtelis kaip buvo vienoje vietoje, taip ir buvo. Michelle ir vėl susinervino ir nebenorėjo nieko daryti, bet prisiminus, kad paskutiniam eksperimentui bus naudojama magija pralinksmėjo ir pasiėmė paskutinį, ketvirtą stiklainį bei savo burtų lazdelę.
Deja, mergaitė ir vėl neprisiminė koks burtažodis turi padėti pradaryti stiklainį, todėl bandė pasakyti pirmą, į galvą šovusį burtažodį:
-Conf...
Michelle staigą sustojo, nes prisiminė, kad šį burtažodį naudojo jos mama, norėdama ugnimi susprogdinti senus laikraščius. Švilpė bandė prisiminti reikiamą burtažodį. Visos viltys buvo prarastos, nes mergaitei niekaip nesisekė.
Bėgant paskutiniosioms minutėm mergaitei lyg perkūnas į galvą šovė mintis. Aiii tiksliaiii!!
-Covertium,- pasakė pirmakursė.
Jai pavyko pradaryti ir ketvirtą stiklainį. Dabar Michelle sėdėjo linksma ir laukė pamokos pabaigos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Michelle Rivera »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Priartėjus pavasario galui, Alrisai parūpo sužinoti, kaip burtininkai išsidirbinėja ir vaizduoja, kaip puikiai pažįsta žiobarus. Štai kodėl apsilankė šioje pamokoje. Pasirinkusi geriausią stebėjimo vietą - galinį suolą - ji buvo beveik nematoma iš profesoriaus vietos. Tačiau šis, kaip tyčia, sugalvojo vaikščioti po klasę. Klastuolė susigūžė. Vis dėlto netramdė noro patyliukais kalbėtis su savimi ir neatlikinėti užduoto darbo. Laimei, ji nebuvo pastebėta.
Profesoriui paskelbus antrąjį eksperimentą, mergaitė staigiai atsisuko. Iš tiesų, ant priemonių stalo dabar puikavosi nemažai uogienės stiklainių. Akys paslaptingai sužibo, bet jos tuojau šovė paniekinamą žvilgsnį suaugusiojo pusėn. Kvailys. Negi jis nori, kad mes nudvėstume iš bado? Nieko nelaukdama pirmakursė paknopstom puolė prie stiklainių ir, kol kiti mokiniai dar nespėjo prieiti, susigriebė net penkis iš jų. Aišku, juodaplaukė vieno vos neišmetė, tačiau pavyko jį išsaugoti ir kartu su kitais galiausiai padėti ant stalo. Klestelėjusi atsiduso:
-Ir kokių mes čia skonių turime?
Susidomėjusi ir visiškai pamiršusi aplinkinį pasaulį, ji ėmė apžiūrinėti uogienes. Trys buvo pasipuošusios gražiu, sodriu raudoniu, taip ir masinančiu paragauti bent šaukštelį. Bet mergaitė nebuvo tikra, ar tai vyšnios. O kitos dvi pasižymėjo keistu violetinės ir mėlynos spalvos mišiniu, net verčiančiu abejoti, ar jis valgomas. Taigi, širdis labiau linko prie raudonojo marmelado, tad atsinešusi peilį pradėjo nuo būtent jo. Nemažai užtruko besikrapštydama su dangteliu, todėl netekusi kantrybės trinktelėjo per jį:
-Atsidaryk, bjaurybe!
Alrisa patenkinta tyliai sumykė, kai šis negarsiai pokštelėjo, tarsi ženklas pradėti puotos pradžią. Ji nepamiršo apžiūrėti, ar nesimato pelėsio ir pastebėjo, kad uogienė beveik skysta: ją, didelei klastuolės laimei, bus galima tiesiog gerti. Užsivertė stiklainį. Deja, jau pradingus kokiam ketvirtadaliui jo turinio, ji kažką pajuto. Burna susitraukė, veidas persikreipė nuo rūgštumo. Raudona masė buvo staigiai išpurkšta ant priekyje sėdinčio mokinio galvos, palydėta pasibjaurėtino žiaukčiojimo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Violeta Stephenson

  • VI kursas
  • *
  • 86
  • Taškai:
Mergaitė šiek tiek tikrai džiaugėsi pirmuoju bandymu, tačiau nebuvo nustebusi ar dar ką. Išklausė profesoriaus kito eksperimento. Jai pasirodė kiek kvailoka, bet dėl to nesiskundė. Atsistojusi, susirinko po pirmojo bandymo turėtas reikiamas priemones, jas sudėjo į vietas, iš kurių buvo paėmusi. Sudėjusi, susirado kitam bandymui reikalingus daiktus. Prie pat šalia savęs pasidėjo stiklainį bei nusprendė pirmiausia daryti su alkūne. Kelis kart trinktelėjo ja į stiklainį bei pabandė atidaryti. Nieko neįvyko. Dar kartelį kelis kartus trinktelėjo, tik šįkart stipriau. Nors sunkiau, bet vis tiek atidarė. Nusišypsojo, bet tai buvo trumpai, kadangi laiko daug nebuvo. pastūmė tolėliau stiklainį bei paėmė kitą. Į dešinę ranką paėmusi peilį, trenkė į dangtelį peilio smailiu galu, taip padarydama skylę. Pajudino peilį, traukdama jį į save, kol ištraukė, tuomet be tokių ir didelių pastangų, atidarė dangtelį. Laiko džiaugtis neturėjo, tad paėmė trečią stiklainį. Lipnia juosta tris kartus apvyniojo dangtelio šoną bei bandė traukti, bandydama atsukti. Tačiau taip tik delnai paraudonavo, o po to ir lipnia justa plyšo. Mergaitė vos nenuvirto atgal, bet spėjo ranka sugriebti suolo šoną. Stiklainį pastūmė į šalį ir per daugiausiai negalvodama paėmė ketvirtąjį stiklainį. Rankoje jau laikė savo burtų lazdelę, tad tarė negarsiai, ją pamosikuodama:
- Covertium, - Tikėjosi, kad atsidarys, bet nieko nenutiko. Todėl tarė dar sykį, bet garsiau ir tvirčiau. - Covertium, - pastebėjusi, kad dangtelis prasiplėtė, šiek tiek atsitraukė nenorėdama, kad kas nors atsitiktų. Dangteliui pakilus į orą, paėmė jį ir padėjo ant pačio stiklainio. Patraukė jį į šoną, tuomet paėmė stiklainį, kuriuo bandė trečiu bandymu su lipnia juosta. Nenorėjo pasiduoti. Todėl jį apvyniojo jau penkis kartus, bandydama jį vis atsukti. Jau seniai neturėjo noro, kažką darant.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Laikrodžio tiksėjimo garas dūzgė profesoriaus galvoje. Jis negalėjo susikaupti. Galvojo ir mintyse kartojo tik du garsus, tik, tak. Vienu momentu, jis net norėjo jį susprogdinti, mesti į žemę, pro langą, tačiau šiaip ne taip susilaikė. Visa to priežastis buvo neturėjimas ką veikti, mokiniams sekėsi itin gerai, niekas neprašė jo pagalbos ir dirbo sklandžiai. Aviečių uogienės kvapas spėjo pasklista per pirmas penkias minutes, o susimaišius visiems uogienių kvapams, kvapas buvo dar labiau neapsakomas. Praėjus tik 18 minučių, dauguma jau valgė uogienes, o kiti baigė savo darbus arba jų net nepradėjo, todėl Darren‘as nieko nelaukęs grįžo į klasės priekį. Pasiėmė lapą. Tarė:
-Iš kvapo galiu pasakyti, kad padirbėjot puikiai. Liko tik vienas eksperimentas. Tik vienas darbas ir jūs laisvi. Iki pamokos galo jūs bandysite pašalinti kramtomą gumą iš audinio trimis būdais. Tad nuo gale esančio stalo jums reikės pasiimti: tris norimo skonio gumas, audinių skiaučių, stiklinę vandens, į induką įsidėti ledo gabalėlį (iš šaltkrepšio), dantų pastą, servetėlių. Iš pradžių iškramtykite gumas ir uždėję jas ant audinių skiaučių, prispauskite jas taip, kad būtų neįmanoma švariai nuimti su rankomis. Pirmu bandymu bandykite su ledu pašaldyti gumą apie pusė minutės ir tada mėginkite ją gražiai nuimti. Antru bandymu ištepkite dantų pasta prispaustą gumą, dantų pastą palaikykite bent pusė minutes ir servetėles pagalba bandykite nukrapštyti gumą, o tada vandens ir servetėles pagalba – ant audinio skiautės patekusią dantų pastą. O trečiu bandymu, naudokite Gumlendio burtažodį, kuris atskiria vieną prie kito sulipusius daiktus, šiuo atveju kramtomą gumą ir audinį. Viską atlikus susitvarkykite savo darbo vietą ir jeigu liks laiko iki pamokos galo, palaukite, neišeikite ankščiau iš pamokos. Jeigu reikia pagalbos, kelkite ranką ir aš prieisiu. Nenušalkite rankų ir neišsitepkite su dantų pasta. Sėkmės atliekant paskutinį ‘‘life hack‘‘.   
Baigęs savo kalbą Darren‘as ir vėl judino savo kojeles po klasę ir bandė nesiklausyti laikrodžio tiksėjimo. Be to, pradėjo po truputį tvarkyti klasę, nešdamas nuo galinio stalo jau panaudotus daiktus į dėžes.

|Pamokos pabaiga 11-11d, apie 20h. Reikalavimai tie patys. Jeigu kyla klausimų rašykite man į a.ž..|
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Pamoka ėjo į pabaigą, kaip ir mokinių eksperimentų atlikimas. Daugumos gumos buvo atlipintos, kai kuriems trūko visai ne daug, o Darren‘as per jam laisvą laiką spėjo sukrauti beveik visus daiktus į savo vietas, dėžes. Kraudamas pastebėjo, kad mokiniai ėmė daugiau gumų nei buvo sakyta, tačiau tuo net džiaugėsi, nes jis nekentė gumų ir vis tiek visas būtų išmetęs į šiukšlinę.
Visiems mokiniams baigus savo darbus ir nuskambėjus mokyklos varpui Darren‘as tarė:
-Ačiū už jūsų darbus, jums liko visai ne daug. Dar vienas namų darbas, egzaminai, o po jų visų trokštamos atostogos. Tad susimatysime kitais, o gal dar kitais mokslo metais. Galite eiti. Geros dienos.
Darren‘o žodis buvo neilgas, tačiau pakankamas jo akyse susidaryti ašaroms. Jis jautėsi prislėgtas, nusiminęs ir visiškai nesidžiaugė, kad dar vieni mokslo metai artuosiuose namuose taip greitai praskriejo. Tai jam net trečias sykis, tos pačios sienos, tie patys daiktai klasėje buvo visus trejus metus kartu su juo. Viskas buvo taip, lyg tai būtų paskutinis kartas. Jis to nenorėjo, bet žinojo, kad gyvenimas yra nenuspėjamas ir negailestingas. Kad ir kaip bebūtų ir ką jis bemąstytų, toliau tvarkė klasę su ašaromis akyse ir prisiminimais.