0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Magdelė

 Namukas buvo dideliame bukmedyje, medžio viršuje, tarp skaisčiai žalios lapijos. Į namuką galėjai užlipti sulankstomomis, medinėmis kopėčiomis. Jei prireiktų, galėtum jas sulankstyti ir nesuktum sau galvos dėl neprašytų svečių. Namukas buvo iš šviesaus medžio. Švarūs langai irblizgančios lentos rodė, kad jis reguliariai valomas. Stogas dengtas tamsaus medžio čerpėmis.
 Vilė ėjo dailia aksomo spalvos pieva, kurioje augo daugybė bukmedžių ir gluosnių. Čia žydėjo viržiai, skraidžiojo daugybė drugelių, o pietinę pilies pusę juosė žiedais apsipylę rožių krūmai. Po kojomis čežėjo aksominė, rasota veja.
Turbūt ją ką tik nupjovėpagalvojo mergaitė, žiūrėdama į žolės kuokštelius, kurie nuo kaitros jau spėjo kiek padžiūti.
 Pagaliau ji pasiekė didelį bukmedį.
 Puiku pagalvojo mergaitė, žiūrėdama į jaukų namelį.Turbūt vaizdas pasakiškas
  Vilė čia atkeliavo laukti Voveres - pagaliau ji sužinojo tos varniukės, sutiktos prie laiptų, vardą ir dabar atsikvietė ją čia, kad galėtų nors kiek pralinksminti.
  Ji net nenutuokia, kaip čia gražu-pagalvojo mergaitė, kopėtėlėmis užlipusi į viršų ir grožėdamasi pasakišku peizažu. Iš čia matėsi ežeras, kuriame kaip tik pražydo baltosios lelijos, be to matyti ir uždraustojo miško medžiai, apgaubti prieblandos ir saulėlydis horizonte.
  Vilė nusprendė išsikrauti savo krepšį. Kadangi ketino čia nakvoti ji pasiėmė porą daiktų. Naktys tebebuvo šaltos, tad pasigriebė pūkinę antklodę, minkštą pledą ir bagalvę, miegmaišį. Dar susikrovė visą maistą, kurį pavyko nugvelbti nuo stalo:kiaulienos ir višienos kulšelių, pasikepti virš laužo, du duonos kepalus, sviesto indelį, miltų, pieno, vandens ir dar bala žino ko. Taip pat pasiėmė ir būtinus stovyklavimo daiktus: žibintuvėlį, porą turistinių puodelių, katiliukų ir keptuvėlę. Padvejojusi įsidėjo ir nediduką žarsteklį ir degtukus, abu prieš tai kruopščiai susukusi į storą, rudą vyniojamajį popierių. Nenorėjo jų dėtis, nes pamanė, kad ugnį galėtų užsikurti ir magijos pagalba, o žarsteklį išsiburti iš oro.
 Mergaitė nusileido ant žemės, parinko žagarų ir rūpestingai sukrovė lauželį. Kaip tik grįžo į šiltą jaukų guolį, kai pamatė merginą.
 Vovereatpažino mergaitė šviesius plaukus ir mėlynas linų spalvos akis ir vėl nusileido pas draugę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Willy Phoenix »

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Voverei mintis ,kad reikės miegoti lauke nelabai patiko.Jinai nebuvo pratusi miegoti lauke.Tad pati pasiėmė tikrai nereikalingų daiktų.Kurie pagal ją  buvo labai svarbūs .Mergaitė su savim pasiėmė dvi šiltas paklodes , purškalą nuo uodų, miegmaišį,keletą eliksyrų dėl viso pikto, pora mantijų , žibintuvėli ir didelę kuprinę kur galėjo viską susidėti.Jai dvylikametė turėtu kitus daiktus tai tikriausiai ji būtu ir juos pasiėmusi.Dar pakeliui varniukė užsuko į virtuvę ir pasiėmė kelis užkandžius.Kai jau ji buvo išėjusi iš pilies ji jau būtu ėjusi link tos vietos kur buvo Willy ,bet jinai nežinojo kelio.Kaip galėjau pamiršti paklausti kur eiti . Supanikavo mintyse antrakursė.Ir pabandė eiti į priekį. Pora kartų ji pašaukė ,bet nebuvo jokio atsako. Pagaliau Ji pamatė viržiais apaugusia pievą kurios vidurį buvo jaukus namelis medyje.Ji dar kartą ,bet tyliau pašaukė ir Ir pasigirdo švelnus jos vardo paminėjimas ir pasirodė iš namelio pati Willy.Voverei iškarto pasidarė geriau.Ir ji nusiramino.Po to nuoširdžiai nusišypsojo ir prabilo:
-Sveika , čia labai gražu,- apsižvalgė aplink,- ar galiu įsikurti?
Ir Vovere praėjo pro Willy ir užlipo ant namelio.Kur buvo pasakiškas vaizdas.   
Pasaulis mane stebina.

*

Magdelė

Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
 Vilė išgirdusi malonų balsą ir pamačiusi draugišką veidą nusišypsojo.
-Žinoma,-atsakė ji į klausimą ir parodė į jaukų kamputį pusiau dengtą stogu,-manau ten tau patiks miegoti.
Vilė nusileido prie laužo pakurstyti jį. Ugnis kaip reikiant įsiliepsnojo ir Vilė pakvietė sužvarbusią Voverę pasišildyti. Vilė sėdėjo prie laužo atkišui rankas, tol kol vos nenusvilo pirštų vienam liepsnos liežuviui kyštelėjus savo ilgus pirštus jai prie riešų.
 Kai sušilo, mergaitė užlipo kopėčiomis ir priėjo prie kuprinės. Išsiėmė iš jos valgį. Viską išsidėliojo ir kiek pasvarsčiusi nusprendė, kad vištieną, kiaulieną ir duoną geriausia suvalgyti dabar, o rytoj pamėginti iš kitų produktų išsikepti blynų virš laužo.
 Vilė vėl nusileido ant rasotos vejos. Šitas begalinis laipiojimas ją jau pradėjo erzinti. Staiga tarp pienių lapų pamatė keletą pažįstamų lapelių.
 -Mėtos!-atpažino ji smailius kraštelius.
 Prisirinko jų ir išvirė Voverei ir sau arbatos. Tada paklausė varnanagės:
 -Ar jau nori valgyti? Padariau tau arbatos.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Namelis buvo labai jaukus ir iš tikrųjų ten buvo neapsakomai gražus vaizdas.Įdomu koks turėtu būti vaizdas naktį. Pasmalsavo savo mintyse Vovere.Ir jau norėjo paklausti Willy ,bet nusprendė ,kad geriau iš pradžių susidės daiktus .Tad ji nuėjo prie jaukios namelio vietelės kur rodė Willy.Ir pradėjo dėtis daiktus. Iš apačios girdėjosi daugybe garsų švelnus vėjelio pūtimas, paukščių giesmės ir kaip Willy kažką darė.Dvylikametė nebuvo miško ar gamtos žmogus ,bet jai patiko jame būti.Po dešimties minučių ji išgirdo raudonplaukės klausimą.Tad varniukė nulipo kopėčiomis ir pradėjo susimąsčiusiu balsu kalbėti:
- Na dar nelabai noriu valgyti, aš šioje pievoje pirmą kartą tad gal norėtum pasivaikščioti ?Ir taip pat galėtum aprodyti kur kas yra.
Ir tik po žodžių ji pastebėjo Willy rankose skaniąja mėtų arbatą.Ir šiek tiek pagalvojusiu vėl pasakė:
-Na gal arbatą būtu galima išgerti dabar arba einant .
Ir paėmė dar verdančią arbatą.Ir šiek tiek gurkštelėjo.Arbata buvo skani ,bet mergaitei atrodė ,kad dar per karšta.Ir padėjo ant lygaus akmens.Tegul šiek tiek atvėsta. Nusprendžia antrakursė.Ir pasižiūri į Willy maloniomis akimis kurios laukė atsakymo.
Pasaulis mane stebina.

*

Magdelė

Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
 Vilė smagiai vaikštinėjo pamiške ir bendravo su varnanage. Kuo toliau, tuo labiau jai patiko ši mergina. Vovere jai atrodė graži, protinga ir rūpestinga-tikra draugė. Vilė kramsnojo sausainius ir gurkšnojo arbatą. Kai  pasidarė mirtinai šalta pasiūlė naujai draugei šiltą apsiaustą, nes pati nejuto, kad mirtinai vėsu. Kaip visada ji vaikščiojo basomis, o suknelė (kaip visuomet balta) ir raudoni, nepaprastai ilgi plaukai plaikstėsi jai už nugaros ir išryškino jos blyškų, stazdanotą veidą ir žalias, lyg deimantai blyksinčias akis. Staiga kažkur tarp medžių kažinkas baugiai suurzgė ir kaukštelėjo. Vilė kiek išsigandusi pažvelgė Varniukei į akis. Ta mėlyna spalva ją ramino ir mergaitė nužingsniavo toliau. Staiga iš už medžių išpuolė kažkas didelis. Vilė išsigando, bet nepuolė. Laukė, kol paaiškės, kas tas padaras.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Vaikščioti po mišką jai su kiekvieną minutę vis labiau patiko. Ir tai buvo daug smagiau negu ji pati galvojo. Aukšti tiesiog neįkainojami medžiai, kvapnus žolės kvapas, kojas raižančios šakos ir tas malonus, gaivus gamtos oras. Ją tai labai džiugino ir tokie jausmai jai neleido būti nelinksmai ir niūriai. Viskas buvo tiesiog puiku ir kalbos su Willy irgi buvo tiesiog tobulos. Viskas buvo puiku iki tol kol ji išgirdo keistoką garsą už krūmų ją tai nesmarkiai išgąsdino ir ji pažvelgė į Willy atrodė, kad ir ji buvo susirūpinusi. Aišku po to garsas paaštrėjo ir už krūmų išlindo gauruotą leteną po to galvą, o po jos ir visas kūnas. Tai buvo didelė gauruotą mešką.Ji iš pradžių nieko nedarė, bet po to garsiai ir grėsmingai suriaumojo. Dvylikametės širdis pradėjo garsiai plakti. Ir jos visas kūnas paskendo baimėje ji labiau už visus bijojo lokių ar meškų. Ir tą baimė buvo stipri. Tą akimirką ji pamiršo visus miško patogumus ir gryną orą. Ji laisvai galėjo sušaukti, bet laikėsi sukandusi lūpą. Varniukė galėjo be jokio vargo pasiimti lazdelę ir įveikti mešką. Bet ji taip stipriai bijojo,kad bet negalėjo žvilgtelėti į Willy. O ką čia kalbėti apie burtažodį. Mešką vis labiau artinosi prie mergaičių ir kiekvienas jos žingsnis Voverei darė vis didesnią baimę.   
Pasaulis mane stebina.

*

Magdelė

Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Vilė matė, kad Vovere išsigandusi. Nors ir pati bijojo, bet neprarado šalto proto ir ėmė atsargiai artintis prie meškos.
 Lokiai niekada nepuola be priežasties pamanė Vilė, žiūrėdama į urzgiantį lokį. Tada išsitraukė lazdelę ir atsargiai prisiartinusi paglostė meškai snukį. Pamačiusi, kad lokys nurimo, ji apžiūrėjo meškos kūną. Pamatė letenoje pliauską, skaudžiai įsmigusią tarp pirštų. Švelniai ramindama lokį, Vilė ištraukė pliauską. Be abejo skaudėjo, nes meška tarsi suurzgė ir  sumojavo letenomis. Aštrūs nagai įsikirto į odą ir įrėžė du gilius brūkšnius. Skaudėjo, bet ne tiek, kad negalėtų paeiti, tad mergaitė draugiškai pamojo lokiui ir patraukė atgal prie namelio. Reikėjo nuplauti žaizdą, be to ji norėjo valgyti.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Vovere su baime stebėjo Willy veiksmus su meška. Kiekvienas jos judesys mergaitei teikė pasitikėjimo. Tad kai jau meška nuėjo dvylikametė nusišypsojo. Nors dar jautė baime. Kai jos ėjo varniukė  pažvelgė į žaizdą kuria turėjo Willy ir ji dar bijančiu balsu paklausė:
- Ar labai skauda ? Ar reikia kažką pakviesti pagalbos ? - ir antrakursė jau visiškai pamiršusi meška pažiūrėjo link Hogvartso pusės tikėdamasi kažką pamatyti.
Bet aišku nieko nebuvo ir ji pajuto savyje visiškai netikėta alkį. Bet buvo gerai tai, kad jos jau buvo prie namelio. Tikiuosi niekas iš mūsų nieko nepavogė. Tikėjosi Vovere. Ir viskas buvo kai ir jos palikusios. Ji jau būtu ėjusi kažko užkasti, bet prisiminė grifės žaizdą. Tad užlipo ant namelio tikėdamasi kažką rasti, bet dvylikametė nerado jokių medicinos priemonių savo krepšį.Tikriausiai neįsidėjau. Prisiminė varniukė. Ir iš namelio sušuko:
- Vile, ar tu įsidėjai medicinos priemonių ?
Po klausimo ji pasiėmė lazdelę ir nulipo nuo namelio.Gal prireiks jeigu ir ji nepasiėmė priemonių. Galvojo žiūrėdama į lazdelę antrakursė. Ir dar kartą pažvelgė į kruviną žaizdą.
   
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
Kaip ir eilinę dieną pirmakursė neturėjo po pamokų ką veikti. Pilyje už lango snigo, lauke visur balta. Mergaitė nusprendė nebesėdėti pilyje ir nueiti į lauką kur nors pasivaikščioti. Vaikštinėdama liūdnai Veronika aptiko namelį medyje. Namelis medyje?? Galvojo klastuolė ir pabandė užlipti ten. Sunkiai lipdama į medį pasiekė savo nedidelį tikslą ir užlipo į namelį. Namelyje buvo labai jauku, šilta, net nesinorėjo iš jo išeiti. Mergaitė atsisėdo ant nedidelės sofutės ir išsibūrė sau su Katiniausius kerais arbatos, kaip ir mokino jos kerėjimo profesorė. Arbata gavosi iš ties skani ir ją gerti jaukiame namelyje buvo nuostabu. Bet kažko Veronikai trūko, ji ne iš tų žmonių kurie mėgsta būti vieni, tad jai norėjosi kokios nors kompanijos. Ji labai nesirūpino ir tikėjosi jog kažkas kaip ir ji atsitiktinai galbūt užsuks ir aplankys ją, bet labiausiai nenorėjo, kad ateitų koks nors švilpis ar švilpė, nes švilpynės narių ji nemėgo taip kaip moliūgų sriubos. Nu kodėl aš viena? Nesuprantu ar aš rimtai neturiu visiškai draugų?

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Tai buvo viena iš idiliškų žiemos dienų, kai Etanas vėl susiruošė išsliūkinti į lauką pasivaikščioti. Vildamasis, kad dar kartą neteks gelbėti Danielos liepsnotosios pelėdos iš hipogrifo panosės, metamorfmagas gan laimingas klampojo per sniegą.
Snaigės kaip balerinos sukosi pilkšvame danguje ir kartu su jų judesiais Etanas užsisvajojo. Svajojo, kada galės pasakyti tiesą, svajojo pamatyti jų nustebusius, bet greitai persimainančius į karštą džiaugsmą, veidus. Berniukas pats nejučiomis įsišiepė.
Bet dar reikia palaukti...Nes juk ...žinai. Etano nuotaika iš karto surūgo.
Netikėtai nosį pakuteno šiltos arbatos kvapas ir išsivaikė visos blogos nuotaikos. Žmogus! Hogietis! Kad keksiukai pragare sudegtų! Kaip verdančio vandens apipiltas švilpis kaip mat atgijo, svajones nugrūdo į sielos gelmes ir vėl pasiruošė įvairiapusiškai toliau slapstytis.
Buvo nemandagu lyg niekur nieko praeiti medį su nameliu, kai žinai, kad jame kažkas tūno. Visgi dvivardis šiandien nenorėjo su niekuo bendrauti. Todėl ryžtingai patraukė tolyn, vengdamas bet kokio akių kontakto. Jo plaukai nusidažė pilkai mėlyna.

[Detalios Metamorfmago plaukų reikšmės angliškai]


*

Neprisijungęs Veronica Spellman

  • Menininkė
  • ***
  • 147
  • Esu pripiešus gal penkiasdešimt juodų katinų.
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Kažkas įėjo. Mokinė išsitraukė lazdelę jeigu reikėtų gintis ir pasislėpė už fotelio. Kas čia per žilai mėlynas senis atėjo?
- Laba diena, aš esu Veronika Spellman, jeigu ką senų žiobarų neturi būti, burtų ir kerėjimo mokykloje ar kažkur šalia negalima rodytis žiobarams, pala, pala ar tu mokinys?
Taip, deja mergaitė klydo ir tai buvo jaunas mokinys, o senis atrodė tik iš jo negražios pilkai mėlynos spalvos.
- Labai atsiprašau, nu, bet ir tavo skonis, nepergyvenk aš esu labai puiki stilistė ir siuvu rūbus, galiu nudažyti plaukus, tau žinok labai netinka ši spalva, bet tiktų juoda, arba tamsiai ruda kaip ir mano. - Stengdamasi padėti tarė mokinė.
Ji nužiūrėjo berniuką nuo galvos iki kojų ir svarstė kaip jis galėjo turėti tokią plaukų spalvą.
- Žinai... kažkur esu skaičiusi.. ai taip, man net gi nereikia skaityti, nes aš esu ragana ir žinau jog esi metamorfmagas, ach, panašu, kad nesutarsime..
Kaip nekenčiu šių padarų..

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 32
  • Taškai:
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Taigi Lestrange nusprendė apžiūrėti ką ši mokykla turi lauke ir pirmu žvilgsniu jai kliuvo namelis medyje ir Violeta nusprendė pažiūreti ko ten yra taigi užsilipo kopėčiomis. Čia turėtų būti saugu , o jai ką turiu ir lazdelę po šios minties mergaitė jau buvo viduje ir viską čia žiūrinėjo. - O čia visai miela,- pasakė ji balsu pati sau. Radusi ten kur atsisėsti tai ir padarė. Paskui išsitraukė lazdelę ir ištarė:Protego Maxima.po šių kerų ištarimo mergaitė pamanėŽinau , kad tai visų teritorija , bet taip saugiau be to noriu pabūti viena.Po šių minčių Lestrange jaunesnioji išsitraukė knygą iš kuprinės kurią buvo pasiėmusi iš bibliotekos ir ją atsivertė. Tai buvo knyga apie kvidičą. Violeta čia sėdėjo iki tol kol galėjo paskui prieš išeidama nuėmė apsaugos kerus ir laiminga su šypsena išėjo. Man čia patiko ateisiu čia kita karta . 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Violeta Lestrange »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • IV kursas
  • *
  • 146
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #12 Prieš 2 metus »
Davidui pradėjo patikti Hogvartse. Jau kurį laiką nematė to bjauraus berniuko, viską sugadinusio magijos istorijos pamokoje. Vagilė, Davido voverė, pradėjo pateisinti savo vardą. Kas gali būti geriau?! Berniukas buvo viskuo patenkintas, nors prisiminęs tėtį jis vis dar nusimindavo.
Vis dėlto šiandien jis buvo itin patenkintas. Kažkur pilyje rado katę, kurią, savaime aišku, iš karto nusavino. Viskas buvo taip paprasta! Jeigu visi nesaugotų savo daiktų ir jeigu po kojomis nesipainiotų visokios "princesės", viskas būtų pernelyg lengva. Būtų net neįdomu! Dabar Davidas galėjo pasidžiaugti pergalės džiaugsmu. Jis nešinas kate keliavo ežero pakrante, kol pastebėjo kažkokį namelį medyje. Berniukas pamatė kopėčias ir užlipo jomis į viršų. Įsitaisė patogiai ir apsikabino nudžiautą katę.
- Kuo tu vardu? - paklausė jis gyvūno, tačiau atsakymo nesulaukė. Bet koks nemandagumas! pasipiktino Davidas tikėjęsis bent jau kniauktelėjimo. Laimei, čia sėdėti buvo visai smagu, vaizdas gražus, tad berniukas ant katės ilgai nepyko. Jis tiesiog įsitaisė patogiau ir nutarė pabūti čia ilgai. Jo tikrai niekas neras, katė kol kas buvo rami, tad kam jam kurs nors eiti? Ne, viskas buvo tiesiog nuostabu!

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #13 Prieš 2 metus »
Ši žiema atnešė Deoiridh daug klausimų. Ji vis dar nežinojo, kas sieja ją ir Sigurdą, Sabrina čia padėti negalėjo, o apie tai kalbėti su Matthew nebūtų jauku. Natūralu, kad mergaitė dažnai paskęsdavo mintyse, kas galiausiai pradėjo atsiliepti ir mokslams. Deoiridh spėjo, kad anksčiau ar vėliau tėt... profesorius Turner ją vėl išsikvies rimtam ir nebaisiai maloniam pokalbiui, bet apie šitą situacijos dalį stengėsi negalvoti.
Dabar Deoiridh labiausiai norėjo atsipalaiduoti ir pabendrauti su varlėmis, tad su Matthew ir Davina kišenėje ji keliavo ežero pakrante. Šių dviejų varlių tarpusavio supratimas jau kurį laiką žavėjo grifiukę, tad ji vis dažniau ir dažniau pasiskolindavo Daviną iš Matthew (Turner), ir jos trys (Matthew varlė buvo mergaitė) leisdavo laiką drauge.
Pastebėjusi kažkokias kopetėles medyje Deoiridh susidomėjo ir pakėlė akis. Nustebo supratusi, kad nežinojo čia esant namelį medyje. Ta proga kažkuri iš varlių (būdama žmogaus pavidale grifiukė vis dar negalėjo atskirti jų balsų) garsiai kurktelėjo ir jau norėjo stryktelėti iš kišenės. Deoiridh staigiai čiupo apsiausto klostę ir suspėjo sulaikyti Daviną: dabar jau suprato, kad tai buvo ji.
- Ne. Užlipkime į tą namelį ir pabūkime ten, - sumurmėjo mergaitė. Šią akimirką ji labai tingėjo (nors tai ir yra Llewellyn'ų prerogatyva) verstis į varlę ir šią informaciją iškurkti, tad teliko tikėtis, kad Davina ją supras. Ir neapsimes nesupratusi. Dabar reikėjo paleisti kišenę ir užlipti kopetėlėmis į viršų, bet čia Deoiridh susidūrė su problema: Davina niekada nebuvo labai klusni varlė, tad vos paleidus kišenę ji tikriausiai stryktelės laukan. Vis dėlto azartas pagavo grifiukę, ir ji tiesiog privalėjo patekti į tą namelį.
- Matthew, pažiūrėk, kad ji nedarytų nesąmonių, - tyliai sumurmėjo Deoiridh ir neužtikrintai atleido kišenę. Porą sekundžių palaukė, bet Davina, atrodo, buvo nusprendusi elgtis tinkamai. Taigi rudaplaukė sėkmingai užlipo kopetėlėmis ir patogiai įsitaisė namelyje.
- Bus smagu, ar ne? - sumurmėjo ji varlėms išsitraukdama jas iš kišenės. Atsargiai padėjusi Daviną ir Matthew šalia savęs Deoiridh išsitiesė ant grindų. Kopetėlės liko kabėti, o iš namelio netrukus pradėjo sklisti malonus ausiai dviejų varlių kurkimas.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Namelis medyje prie pietinės pilies sienos
« Atsakymas #14 Prieš 2 metus »
Rudų akių savininkas žingsniavo ežero pakrante. Kartu su juo buvo ir Varlytė. Jo varlės vardas taip ir nepasikeitė. Tas vardas tiesiog tiko. Varlytė net atsiliepia kviečiama į jį, o tai juk šioks toks pasiekimas jo gyvūnų dresūroje. Ak, kad greičiau sueitų aštuoniolika. Švilpis pagaliau galėtų įvykdyti savo svajonę - atidaryti zoologijos sodą. Tam santaupų turėjo, juk Burtų Trikovės turnyras labai gerai pasitarnavo kišenės pildyme. Prizas buvo tikrai labai geras.
Tylą ir vaikinuko mintis nutraukė garsus kurktelėjimas. Sukurkė ant jo peties tupinti Varlytė. Ji nusprendė ištraukti savo šeimininką iš susimąstymo. Na, arba tiesiog nusprendė sukurkti, kadangi pasigirdo kitų varlių kurkimas. Švilpynės koledžo atstovas apsižvalgė ieškodamas varlių, bet ant žemės jų nepamatė. Aplink nebuvo varlių. Jaunuolis suraukė savo antakius nesuprasdamas kas čia darosi kol vėl išgirdo kurkimą iš viršaus. Jones pavardė nešiotojas susiraukė, bet tada vaikinukas pamatė kopetėles. Matyt ten ir yra varlės. Tik kaip jos ten užlipo? Jos greičiausiai ne vienos ten mąstė rudaplaukis švilpis. Na, bet ir kas ten bebūtų, Jones gali užlipti viršun. tas kas yra viršuje neturėtų užmušti ar nužudyti vaikino. Tik geri žmonės gali auginti varles.
Galiausiai vaikinas pradėjo lipti viršun. Dar tai lėtai, kadangi ant jo peties vis dar tupėjo Varlytė. Jei vaikinas ją sužeistų sau tikrai neatleistų dėl to. Po kelių minučių švilpis atsidūrė viršuje. Jis buvo kažkokiame namelyje. O čia ir varlės su šeiminike.
- Deoiridh? - paklausė Ryan būdamas kiek nustebęs.
There's no such thing as fate.