0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Diskusijos apie vyną Matthew visai tiko ir patiko. Nepaisant to, kad neišmanė pernelyg daug, kalbėtis tokia malonia tema buvo pakankamai lengva. Vis geriau negu aptarinėti mokinius, kas anksčiau ar vėliau privestų prie pokalbio apie Deoiridh. Tiesą sakant, herbologas nė nežinojo, kodėl kolegei taip ir nepasakė apie mergaitę. Nes... tai ne jos reikalas? bandė save teisinti herbologas.
Deja, nespėjus nieko atsakyti nei apie vyną, nei apie dar ką nors, pasigirdo durų trinktelėjimas. Po velnių! keiktelėjo profesorius tikėjęsis, kad Monika išeis anksčiau nei pareis Deoiridh. Ko tikėtis dabar, Matthew nė neįsivaizdavo. Žinoma, mergaitė neslėpė nepasitenkinimo, kad rado namuose tą profesorę, kurios negalėjo pakęsti - ir niekad to neslėpė. Turner priekaištingai pažvelgė į ją, tačiau Monica, regis, buvo nusiteikusi bent jau pabandyti išspręsti situaciją be konfliktų. Kolegės užduotas klausimas buvo kiek nepatogus: apie Deoiridh Matthew nebuvo užsiminęs iš viso, o tai, kad jiedu kartu gyvena, turi kažką reikšti. Ir vis dėlto... Argi jiedu giminės? Dar ne.
Žvilgsnis, kurį į jį metė Deoiridh, pasakė daugiau nei reikėjo: mergaitė turėjo žinoti, kodėl ji rado Matthew ne su kuo kitu, o su Monica Lilly Moonlight. Nors ji niekad nebuvo nieko sakiusi, herbologas spėjo, kad atradus tėtį jai norėtųsi ir mamos. Tikiuosi, ji neįsivaizduoja nieko, ko nėra? staiga susirūpino Turner. Tik dabar susiprato, kad vaikiška mergaitės vaizduotė čia gali pripiešti įvairiausių vaizdų.
- Profesoriai džiaugiasi atostogomis ne mažiau nei mokiniai, - atsakė jis į neužbaigtą klausimą. - Nutariau, kad galime padaryti tai kartu su profesore Moonlight.
Juodaplaukis atidžiai žiūrėjo į mergaitę. Tikėjosi ją suprasiant, kad dabar sakyti, ką galvoja apie šitą žmogų, nėra nei laikas, nei vieta.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
    Kuo toliau, tuo labiau atmosfera kambaryje darėsi nejaukesnė - Monica kone galėjo girdėti šia vėjinga vasara besidžiaugiančių musių dūzgesį. Deoiridh vos išspaudė klausimą "kodėl?", o Matthew atsakė sumišęs ne mažiau nei mergaitė. Gal atvykti čia, tiesiai į jo namus, buvo klaida, - sunerdama pirštus ant kelių pagalvojo Monica. Gavusi kolegos laišką, lyg ir galvojo pasiūlyti kokią kavinukę, tačiau nujautė, kad būtų buvus nemandagi.
    Na, bent jau kalbėtumėmės, o ne sėdėtume pastirę, - priminė sau šviesiaplaukė. Ji kilstelėjo taurę prie lūpų ir baisingai garsiai nugėrė gurkšnį. Eeee, kuo toliau, tuo blogiau. Monicos galvoje šmėstelėjo visi įžeidimai, kurių galėtų tikėtis grįžusi į pilį (pradedant alkoholike, žinoma), o tuomet ji vos susilaikė nesuprunkštus. Situcija rodės tokia juokinga apgirtusiai Monicai.
 - Na, tai kaip Deoiridh sekasi herbologijoje? - šiaip ne taip paklausė, nors norėjo tyliai laukti, kol namų šeimininkai pratęs nutrauktą pokalbį. - Aš tik žinau, kad mano dėstytose pamokose ji... labai kūrybingai krečia išdaigas. - Nutilknutilknutilk. - Nors namų darbai visada būna nepriekaištingi, tiesa? - dar paklausė ir vėl stvėrėsi taurės. Ten teliūskavo vos vienas graudus gurkšnelis. Pabandė prisiminti, kaip jaustųsi, jei nekenčiama profė primintų josios nesąmones, o tada dar namų darbus pagirtų...
    Mintyse sudejavusi, Monica susmuko kėdėn. Nenuostabu, kad su paaugliais nesutaria.
 - Šokolado? - paklausė, stumtelėdama savo atsineštų kriauklyčių. Kiek save atminė, šokolado pasiūlę žmonės jai visada praskaidrindavo nuotaiką. Tačiau gal taip būdavo tik dėl to, kad pati Monica - pernelyg nepataisoma smaližė. Gražiausia, dabar Deoiridh pagalvos, kad aš kokia apsirijėlė, - paniuro mergina. - Bet kodėl man išvis rūpi, kuo ji mane laiko?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #17 Prieš 2 metus »
Tai, kad Matthew nieko nepaaiškino, sutrikdė mergaitę. Tuo labiau, kad jis ne tik neperspėjo jos - jis neatsakė ir į tos nelemtos Moonlight (kokia dar Light?.. Moonthedarkesthell!) klausimą. Ne, Matthew pasirinko varstyti Deoiridh akimis, kas mergaitei visiškai nepatiko. Rudaplaukė spėjo, kad herbologas įtaria ją tuoj pradėsiant švaistytis itin nemandagiomis frazėmis gerbiamosios profesorės Moon... link. Tai šiek tiek skaudino, mat ji, nors ir augo itin keistomis sąlygomis, nebuvo nei visiškai kvaila, nei nevykusi (priešingai nei pats Turner magijos srityje, kad ir kaip Deoiridh nenorėjo to pripažinti).
Išgirdusi tos taip nekenčiamos profesorės žodžius grifiukė visai nustėro. Tai, pasirodo, jai negalima pratarti nė žodžio, o štai Moonlight gali atvirai skiesti visokias nesąmones?! Tai buvo ta amžina nelygybė, kai suaugusieji visada teisūs. Jeigu Matthew nepapriekaištaus kolegei už tokias bjaurias šnekas, Deoiridh bus labai nusivylusi. Tiesa, kol kas to rodyti nereikėjo, tad ji tik atsakė į klausimą:
- Tiesiog puikiai.
Ir tegul Matthew tik pabando užsiminti apie tai, kad ji tose nelemtose herbologijos pamokose net nesilanko. Ir nedaro namų darbų.
- Nuodai ir vaistai yra įdomu, - griežtokai rėžė mergaitė. - Tik... - tu ne. Vis dėlto pavyko laiku prikąsti liežuvį. - Tik man nepatinka girtuokliai profesoriai! - staiga nesusilaikiusi sušuko Deoiridh. Taip, argi Moonlight nėra verta to, kad kas nors jai pasakytų visą tiesą? Na, ne visą. Kad ji yra neįtikėtinai bjauri, Deoiridh nesakys. Kol kas.
Monicai pastūmus kažką link jos, grifiukė nejučia atsitraukė su visa kėde. Jau iš ko ko, bet iš šitos tai ji tikrai nieko neims. Užnuodyta? Ar galėjo būti, kad Moonlight žinojo apie Deoiridh, o dabar labai nuostabiai vaidina? Rudaplaukė įsispoksojo į Matthew laukdama reakcijos. Labiausiai reikėjo įsitikinti, kad ji vis dar gali pasitikėti tuo, kuris jai turbūt buvo artimiausias. Į galvą labai nelaiku atėjo mintis apie Sigurdą, bet Deoiridh atkakliai spoksojo į herbologijos profesorių ir laukė kokio nors paaiškinimo.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #18 Prieš 2 metus »
Ech, nebegalima net ramiai išgerti. Matthew kuo puikiausiai suprato Deoiridh nepasitenkinimą, kai vietoje, kuri turėjo tapti jos namais, sutiko tą taip nemėgstamą profesorę. Vis dėlto atvirai demonstruojamas priešiškumas herbologui visiškai nepatiko. Tiesa, Monica irgi nebuvo šventoji, mat Turner nutarė, kad klausimas skambėjo nei draugiškai, nei maloniai. Ko gero, tai tebuvo sarkazmo dozė siekiant įkąsti Deoiridh.
Matthew nenorėjo palaikyti kažkurios "pusės", tad kol kas iš viso tylėjo. Buvo smalsu, ką mergaitė atsakys į tą klausimą. Kad ji herbologijoje yra itin retas svečias, žinojo turbūt visi, esantys šioje virtuvėje (nors Matthew nebūtų galėjęs pasakyti, ar Monicai tokia informacija yra prieinama). Turner vylėsi, kad Deoiridh nepakels skandalo. Svarbu buvo tai, kad jis tikėjo, jog ji to nepadarys. Išgirdęs ne itin draugišku tonu ištartą, bet ramų atsakymą herbologas šyptelėjo. Mergaitė stengėsi padaryti viską, kad šis keistas susitikimas nesibaigtų visiška tragedija.
- Deoiridh... - priekaištingu tonu visai tyliai sumurmėjo juodaplaukis. Suprantama, kad paauglei Monica (tiksliau, jie abu) dabar atrodo kaip girtuokliai, bet argi būtina švaistytis tokiais žodžiais?.. Matthew žvelgė į mergaitę ir netrukus gavo dar labiau susiraukti: atsakymas į draugišką gestą, kurį pasiūlė kolegė, tikrai nebuvo tai, ko norėtųsi laukti.
- Ko tu dabar bijai? - visai tyliai sumurmėjo Turner žvelgdamas į mergaitę. Taip, jis jai buvo skolingas kokį nors paaiškinimą, bet prie profesorės reikėtų elgtis šiek tiek mandagiau.
- Atsiprašau, kad neperspėjau, - kvailai sumurmėjo Matthew. Nežinojo, kuriai sako šitą apgailėtiną sakinį, bet jis, ko gero, buvo skirtas abiems. Dabar labai norėjosi gurkštelėti vyno, bet atidus Deoiridh žvilgsnis neleido to padaryti. Tad herbologas tiesiog nusuko akis į Monicą taip bandydamas parodyti, kad jai nereikia drovėtis - jeigu ji norės, jis su mielu noru papildys taurę.

*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
    Staigmena, staigmena, - mintyse sudainavo Monica, Deoiridh ją išvadinus girtuokle. Toks komentaras nebuvo netikėtas, juolab kad mergina šią akimirką šimtu procentu su juo sutiko. Kažkada (greičiausiai prieš kelias minutes, laiką Monicai pradėjo diktuoti alkoholis) išgertas vyno gurkšnis pasiekė smegenis ir ji su džiaugsmu suprato - jai visiškai vienodai tokia mokinės nuomonė. Atrodo, senų seniausiai rūpinosi, ar Deoiridh nepalaikys jos tuo ar anuo (čia - ne vaizdingas rašymo būdas; Monicai išties buvo sunku sugalvoti būdvardžius jos situacijai apibūdinti).
 - Patikėk, šokoladas nesikandžioja, - pokalbin, kuris tikrai buvo tik Matthew bei Deo reikalas, įsiterpė Moonlight. O tada niūnuodama (varge. Ar aš tikrai niūniuoju?) stumtelėjo taurę Matthew link. - Išgerčiau dar, - kuo mandagiau pasakė. Vengė Deoiridh žvilgsnio, bet palauk, ar Monicai vėl pradėjo rūpėti mokinės nuomonė?? Aišku, ne, - tvirtai apsisprendė šviesiaplaukė ir atsisukusi visu kūnu įsispoksojo į mergaitę. Mandagiai. Mandagiai įsispoksojo į mergaitę.
    Idealu.
    Bet kažkodėl Monicos pasąmonėje dar kirbėjo mintis, kad atmosferai trūksta jaukumo. Ar bent jau, žinote, normaliai plaukiančio pokalbio. Todėl mergina pamėgino prisiminti, apie ką jos tėvai šnekėdavo, atėjus svečiams ar/ir nepageidaujamiems asmenims (kažkas jai kuždėjo, kad Monica buvo abu).
 - Taigi, ar pastaruoju metu nuveikėte kažką įdomaus?
    Ji patenkinta nusišypsojo. Monica, tu galėtum vesti pokalbių laidas.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Deoiridh antakiai kilo vis aukštyn ir aukštyn. Na, iš tos kvailės Moontenkažko geriausia nieko nesitikėti. Daugiau nei akivaizdu, kad ji yra visiškai beviltiška profesorė ir dar, maža to, girtuoklė. Bet Matthew? Kodėl jis palaiko tą kvailą vištą? Kodėl priekaištingi žodžiai yra skirti Deoiridh? Tai mergaitę labai skaudino, ir ji suprato: po to, kai ta višta išsinešdins, herbologas turės labai rimtai pasiaiškinti. Jeigu iki to laiko neprisigers kaip visiškas ožys piktokai pagalvojo mergaitė.
Ji nieko neatsakė nei Matthew, nei tuo labiau Monicai. Ką šita iš viso dar veikia jos namuose?! Kaip Matthew galėjo taip pasielgti?! Tai buvo daugiau nei žiauru. Visas pasitikėjimas, kurį Matthew užsitarnavo, pamažu pradėjo nykti kaip dūmas. Grifiukė jautėsi įskaudinta ir be galo vieniša. Natūraliai iškilo klausimas, ar bent jau Sigurdu būtų galima pasitikėti, bet Deoiridh atkakliai stūmė tą mintį į šoną. Apie tai pagalvoti bus galima ir vėliau, o dabar reikėjo kažkokiu būdu nusikratyti tos kvailės.
- Šokoladas gal ir nesikandžioja, bet aš kandžiojuosi, - nesusilaikė Deoiridh. Puikiai žinojo, kad gerbiamai profesorei Girtuoklei išsinešdinus ji gaus velnių, bet dabar tai rūpėjo mažiausiai. Reikėjo taip sugadinti Moonthedarkesthell nuotaiką, kad ji nė negalvotų rudenį grįžti į mokyklą. Na, o jeigu ji turės tiek kvailumo grįžti... Tada Deoiridh padarys viską, kad nauji mokslo metai tikrai būtų "the darkest hell".
Ko čia vypsai?! visai suirzo mergaitė, pamačiusi dirbtiną (arba ne) Matthew kolegės šypseną. Ji kažko paklausė, bet tai buvo visiškai nesvarbu: grifiukė nė neketino šnekėtis su tokiais žmonėmis: Monica Lilly Moonthedarkesthell buvo pernelyg bjauri.
- Tiesiog patylėk! - staiga sušuko Deoiridh. - Negi dar nesupratai esanti čia nepageidaujama?!
Dabar, žinoma, jai tikrai nesibaigs geruoju. Bet o koks, po galais, skirtumas?! Tai Matthew kaltas, kad pasikvietė tą kvaišą į svečius ir nieko nepasakė jai! Deoiridh buvo be galo pikta, bet nutarė daugiau nesakyti nieko. Ji tik atsistojo nuo kėdės ir nieko nesakiusi neapykantos kupinomis akimis nužvelgė tą taip nemėgstamą profesorę. Kvėša. Šiuo epitetu Deoiridh nusprendė nesidalinti. Išdidžiai kurį laiką paspoksojusi į profesorę Girtuoklę ji nužygiavo savo kambario link. Kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti, buvo be galo pikta.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Situacija buvo daugiau nei kvaila. Matthew jau kelis kartus save prakeikė. Kodėl negalėjo visko suorganizuoti kažkaip protingiau? Jis nebuvo kvailas (bent jau iki to laiko, kai išsitraukdavo lazdelę), tad kaip galėjo šitaip susimauti?
Herbologas tylėjo ilgai - galbūt netgi pernelyg ilgai. Būtent jis turėjo vesti šitą pokalbį ir pakreipti jį tinkama linkme. Deja, juodaplaukis nė neįsivaizdavo, kaip reikėtų tą padaryti, tad tik klausėsi “malonaus” mokinės ir kolegės pašnekesio.
Labai norėjosi dar kartą sudrausminti Deoiridh, bet suprato, kad ji jau dabar yra pikta, tad dar vienas kartas, kai jis “palaiko profesorę Moonlight”, nebūtų į gerą.
- Žinoma, - sumurmėjo Matthew ir dosniai pripildė Monicos taurę. Tiesą sakant, atrodė, kad jai jau reikėtų sustoti, bet kas jis toks, kad pradėtų pamokslauti? Tuo labiau, kad ir pats mielai išgers dar taurę ar dvi. Pasipildęs ir savąją kukliai gurkštelėjo.
- Kol kas nelabai… - pradėjo Turner, bet teko staiga nutilti: Deoiridh tikrąja to žodžio prasme pradėjo šaukti ant profesorės. Žalios akys išsiplėtė iš nuostabos. Šito iš mergaitės jis tikrai nesitikėjo. - Deoiridh? - tyliai pridūrė jis, nors atrodė, kad per vėlu: grifiukė buvo labai pikta. Po to, kai Monica išeis, jų laukia ilgas ir labai nemalonus pokalbis. Tik klausimas, kuriam jis bus nemalonesnis…
Nežinia, ar dar kas nors būtų galėjęs nustebinti herbologą, bet tai, kad Deoiridh nieko nebesakiusi išėjo iš virtuvės, buvo tai, ko, ko gero, ir reikėjo laukti. Dabar teliko kuo greičiau nuspręsti, ar verta kažką apie tai sakyti kolegei. Vis tik ignoruoti tokio fakto nepavyko, tad Matthew neužtikrintai sumurmėjo:
- Atsiprašau už… Šitai…
Toli gražu ne taip kukliai nugėręs dar vieną gurkšnį herbologas pažvelgė į Monicą ir pagaliau atsakė į klausimą:
- Nelabai spėjome ką nors nuveikti. Atostogos dar tik prasidėjo. Tačiau turime planuose kelionę po Ispaniją, vėliau galbūt po Britaniją.
Buvo šiek tiek keista kalbėti apie savo ir Deoiridh planus su žmogumi, kuris ką tik sužinojo, kad juos kažkas sieja. Klausti apie kolegės planus kažkodėl nebuvo noro, tad Matthew tiesiog paėmė vyno butelį į ranką ir draugiškai pasiūlė:
- Nori dar?
Tiesą sakant, Turner vylėsi, kad kolegė atsisakys. Ir ne tik atsisakys, bet ir susiprotės pagaliau išeiti. Jam labai reikėjo pasišnekėti su Deoiridh.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Kalėdos vis dar buvo laikas, kuris Matthew buvo ganėtinai sudėtingas ir sunkiai suprantamas. Visą gyvenimą jas mėgęs norėjo tą patį perteikti ir Deoiridh, tačiau neatrodė, kad mergaitei ši šventė būtų itin svarbi. Ko gero, tuo stebėtis nereikėjo - nuo pat ankstyvos vaikystės ji neturėjo nieko, kas Kalėdas paverstų švente. Vis dėlto tai jau buvo ne pirmos Kalėdos kartu, tad mergaitė turėtų žinoti, koks tai ypatingas metas.
Deja, pastaruoju metu kažkas buvo pašliję. Pirmas konfliktas vasarą, kurį sukėlė netikėtas Deoiridh dingimas, kad susitiktų su tuo vaikinu, pasirodė besantis ne paskutinis. Itin prastas pamokų lankomumas vis labiau krito į akis, ir Matthew nebegalėjo tylėti. O mergaitė tikriausiai buvo įgijusi drąsos paprieštarauti. Tai šiek tiek skaudino: atrodė, kad supratusi neprarasianti tėčio ji pradėjo rodyti tikrąjį veidą, kuris, pasirodo, nebuvo toks švelnus ir mylintis. Turner atkakliai stengėsi taip negalvoti apie mergaitę, tačiau keli dideli konfliktai mokykloje lėmė tai, kad Kalėdų rytą jis atsikėlė ne pačios geriausios nuotaikos. Žinoma, jis veikė “pagal taisykles”: stalas netrukus buvo nukrautas skanėstais, stovėjo netgi kaimynės iškeptas tortas. Dovana supakuota gulėjo po Kalėdų eglute. Ir vis dėlto Turner jautė, kad kažkas yra ne taip. Nereikėjo daug laiko, kad suprastų: jis bijo, kad jiedu ir vėl susipyks ir susigadins nuotaiką visoms likusioms atostogoms. Ką daryti, kad to neatsitiktų? Kartais atrodė, kad su Deoiridh darosi nebeįmanoma bendrauti. Herbologas dažnai klausė savęs, kaip Sigurdas ją dar pakenčia, nes mergaitės charakteris su kiekviena diena darėsi vis sunkesnis.
Ilgokai vaikščiojęs po namus Matthew galiausiai priėjo prie dukters kambario durų ir sustojęs įsiklausė. Nieko negirdėjo, tad spėjo, kad ji dar miega. Dabar reikėjo apsispręsti, ar geriau palaukti, ar pažadinti ir kartu draugiškai papusryčiauti. Ilgokai stypsojęs Turner galiausiai patraukė atgal į virtuvę, kur sklandė visokie nosiai malonūs kvapai. Kulinaras iš jo buvo nekoks, bet su kaimynų pagalba viskas pasisekė ne taip jau ir blogai. Norom nenorom profesorius susimąstė apie tai, kad namuose trūko moteriškos rankos. Ko gero, labiausiai tai jautėsi tada, kai jis nežinojo, kaip kalbėti su Deoiridh. Jai trūko motinos, ir šito nebuvo įmanoma nuneigti. Profesorius ne kartą jautėsi beveik kaltas, kad negali suteikti mergaitei visavertės šeimos. Bet ką jam daryti, kad ta, kuri visam gyvenimui įstrigo jo širdyje, pasirinko kitą? Tai buvo liūdnos mintys, tad Matthew pasistengė nustumti Daviną į kuo tolimesnę smegenų kertelę. Kad ji visiškai paliks mintis, viltis nebuvo verta: Turner labai jau dažnai prisimindavo tą gerokai už save jaunesnę šviesiaplaukę.
Įsitaisęs prie stalo Matthew kantriai laukė, kada Deoiridh išeis iš kambario. Vakarykščiai buvo minėjęs, ką tikisi šiandien nuveikti, tad tikėjosi, kad mergaitė teiksis nerodyti nepasitenkinimo. Kažkokiu būdu reikėjo šią dieną praleisti ramiai ir draugiškai. Sunkiausia užduotis, ko gero, bus nesupykdyti paauglės mergaitės. Matthew tik dabar pagalvojo, kad po eglute gulinti dovana gali sukelti kaip tik tokią reakciją. Lūpas paliko sunkus atodūsis - ar tik nebus žiauriai suklydęs?

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Deoiridh atsimerkė ir apsidairė. Kažkaip sugebėjo pamiršti, kad dabar yra atostogos, tad kelias akimirkas nesusigaudė, kur esanti. Pagaliau atėjo supratimas, ir ji lengviau atsiduso. Puikiai žinojo, kodėl taip jaučiasi: tą patį vakarą jos laukė susisitikimas (pasimatymas?) su Sigurdu, o Matthew kol kas apie tai nieko nežinojo. Mergaitė kuo puikiausiai suprato, kad šį kartą teks pasakyti. Tik ar tėtis neįsižeis, kad ji Kalėdų vakarą išeina su kažkuo susitikti? Grifiukės nuomone, laiko, praleisto kartu dieną, turėjo visiškai užtekti. Bet ką gali žinoti, ką galvoja Matthew? Turint omenyje, kaip padažnėjo konfliktai, pradėjo atrodyti, kad herbologas įsižeidžia dėl kiekvieno menkniekio. Tarsi paauglys…
Ilgokai gulėjusi lovoje Deoiridh išgirdo tylius žingsnius. Suprato, kad Matthew nekantrauja, kada ji atsikels. Jam žinoma, norėjosi turėti gražias Kalėdas su dovanomis, maistu ir “vertingu” laiku kartu. Vis dėlto Deoiridh ši šventė reiškė tik tai, kad nereikia eiti į pamokas. Tiksliau, girdėti Matthew priekaištų dėl to, kad ji į jas neina. Pamokų (ne)lankomumas pastaruoju metu buvo tapęs itin sudėtinga tema. Namų darbus Deoiridh kartais darydavo. Išlaikė daugybę VML egzaminų. Ir vis dėlto Matthew vis tiek nevengė priekaištauti. O ką daryti, kad ji randa įdomesnės veiklos nei sėdėti klasėje? Kartais atrodydavo, kad tėtis tiesiog ieško priežasčių paburbėti.
Kol Matthew stovėjo prie durų (bent jau taip atrodė Deoiridh), ji nė nekrustelėjo. Ne dėl to, kad nenorėjo kalbėti apie pamokas. Buvo tikra, kad šiandien šios temos herbologas nelies. Ne, mergaitei paprasčiausiai reikėjo šiek tiek daugiau laiko, kad sugalvotų, kaip pasakyti, kad eis susitikti su Sigurdu. Ir, tuo labiau, kaip pasakyti, kad jis galbūt neturi kur nakvoti? Ką Matthew pagalvos tada? Supratusi, kad šito pasakyti neišdrįs, grifiukė išgirdo, kaip Turner nueina, ir lengviau atsikvėpė. Laimėjo dar kelias, o gal net ir visas keliolika minučių. Deja, tai visiškai nepadėjo sugalvoti, kaip prieiti prie šitos temos. Vis dėlto dabar reikėjo ne mąstyti apie sudėtingas temas, o pagaliau keltis iš lovos ir eiti į virtuvę. Nenoromis išlindusi iš po antklodės kurį laiką pavaikščiojo po kambarį, kol pagaliau išties atsibudo. Plačiai nusižiovavusi išlindo į koridorių, kur iš karto užduodė malonų maisto kvapą. Gal ne taip jau ir blogai… nutarė ji ir iš karto susiraukė: labai jau išlepo. Na, šiandien galima ir pasimėgauti, tačiau vėliau išties reikės susiimti. Kartais mergaitė susimąstydavo, kas atsitiktų, jeigu Matthew kur nors dingtų. Nori nenori tekdavo pripažinti, kad išgyventi būtų labai sunku.
- Labas rytas, - pratarė rudaplaukė įėjusi į virtuvę. Labai nesinorėjo daugiau nieko sakyti, tačiau reikėjo nesugadinti herbologo nuotaikos, tad kuo žvaliau pridūrė: - su šventomis Kalėdomis!
Įsitaisiusi priešais tėtį Deoiridh nusišypsojo. Galvoje vis sukosi mintys apie žmogų, su kuriuo susitikimo laukia daug labiau nei šito valgymo. Vis dėlto dabar laikas buvo skirtas Matthew, tad mergaitė pasistengė susikaupti ir nusiteikti ramiai pasiplepėti ir užkąsti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
Galvoje sukosi mintys. Nebuvo lengva visiškai atsipalaiduoti ir ramiai laukti Deoiridh. Matthew pernelyg norėjo nesugadinti šitos dienos. Jis įtarė, kad jaučiama įtampa kaip tik prie to ir nuves, bet negalėjo nieko padaryti: gerokai suprastėję santykiai vertė galvoti, kad ir šiandien kas nors būtinai atsitiks. Ar galima tikėtis, kad mergaitė nori ramiai praleisti dieną? Matthew vylėsi, jog taip. Labai nesinorėjo galvoti esą Deoiridh nori kelti barnius, ypač Kalėdų dieną. Nepaisant to, kad ši šventė jai neatrodė svarbi, Turner tikėjosi, kad pasistengs bent jau dėl jo. Būtent dėl dukters Matthew pasiliko savo namuose. Mielai būtų aplankęs tėvus ir brolius, tačiau Deoiridh norai šį kartą buvo aukščiau. Profesorius žinojo, kad ji nesijaučia jaukiai bendraudama su kitais šeimos nariais, ir tai, tiesą sakant, nestebino. Pačiam teko ilgai vargti, kol įgavo mergaitės pasitikėjimą, tad nenuotabu, kad nepažįstami žmonės kiek gąsdino - net jei ir buvo tėčio šeimos nariai.
Turner nė nepastebėjo, kaip mintys nuklydo kažkur toli ir tik išgirdęs pasisveikinimą suprato, kad Deoiridh atsirado virtuvėje. Skubiai sukoncentravo žvilgsnį ir nusišypsojo. Sveikinimas su Kalėdomis tikėtinai nebuvo nuoširdus ar ištartas noriai, tačiau jis buvo. Tai kol kas buvo svarbiausia.
- Su šventėmis ir tave! - su gerokai daugiau entuziazmo atsiliepė Turner. Nepaisant to, kad tai nebuvo pirmos jų Kalėdos, buvo visai neaišku, ką reikia daryti dabar. Matthew nežinojo to priežasties, bet spėjo, kad dėl to kalti gali būti gerokai suprastėję santykiai. O prie to, reikia pripažinti, nemažai prisidėjo Sigurdas, nes būtent Deoiridh susitikimas su juo sukėlė pirmąjį rimtą konfliktą. Ar susiradus draugą taip ir turi atsitikti? susimąstė Matthew. Jis nieko panašaus nepatyrė, mat mokyklos laikais nesugebėjo susirasti jokios panelės, o vos baigęs Hogvartsą kuo skubiau išsikraustė iš tėvų namų. Problema buvo ta, kad Deoiridh pasirinkimas tikrai nebuvo blogiausias, tačiau vis tiek iššaukė barnį. Kaip tokių situacijų išvengti?
- Turbūt nuo pat ryto prisikimšti nesinori, tad kalakutieną valgysime vėliau, - po nemaloniai ilgos tylos pagaliau sugebėjo išsižioti Matthew. Pažvelgė į mergaitę ir svarstė, kada reikėtų pereiti prie dovanos. Galiausiai nutaręs tą padaryti vėliau herbologas pridūrė: - Dabar galime užkąsti sumuštinukų. Tavo pasirinkimas - su kiauliena ar su lašiša.
Maistas vis dar buvo dalykas, kuris Deoiridh rūpėjo mažiausiai. Tai, žinoma, tik paskatins ją nuobodžiauti. Vis dėlto Matthew negalėjo sau leisti neparuošti ko nors ypatingo. Be to, paauglei mergaitei svarbu maitintis ne tik sveikai, bet ir pakankamai. Žinoma, situacija taisėsi, bet, herbologo nuomone, Deoiridh vis dar buvo pernelyg smulki.
Matthew pastūmė sumuštinukų lėkštę kiek arčiau mergaitės. Pats paėmė į ranką vieną su lašiša ir atsikando. Ar maistas tikrai buvo toks geras, ar paprasčiausiai gera buvo akimirka, bet sumuštinis tikrai buvo skanus. Turner dar kartą nusišypsojo. Be galo vylėsi, kad ir Deoiridh maistas patiks. Šiaip ar taip, būtent jis ir laikas kartu buvo svarbiausi Kalėdų atributai, be kurių šios šventės nebūtų galima net įsivaizduoti.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Tai, kad Matthew buvo giliai susimąstęs, nežadėjo nieko gero. Ar jis buvo nusiteikęs, kad Deoiridh kels konfliktą, ar ko nors bijojo, ar galvojo visai apie ką kita, mergaitė neįsivaizdavo. Vis dėlto nuotaika kažkodėl buvo keista. Atrodė, kad net Matthew nejaučia to šventiškumo, kurio pats taip norėjo. Tai visiškai nepataisė nuotaikos ir, žinoma, nenumušė įtampos dėl vakaro.
Itin entuziastingas pasveikinimas su šventėmis gerokai suerzino, bet Deoiridh prisivertė to neparodyti. Tėtis norėjo smagios dienos, ir ji turi pasistengti to visiškai nesugadinti. Pyktis nesinorėjo, tad teliko nutaisyti draugišką išraišką ir kažkaip iškentėti. Apie Sigurdą vis tiek reikės pasakyti… Viskas buvo sudėtinga, ir Deoiridh nežinojo, kaip elgtis. Kaip prieiti prie temos? Ir kada tą pasakyti? Gal geriau kol kas palaukti: jeigu tai sugadins Matthew nuotaiką, jie bus turėję bent jau smagų rytą? Taip, šis variantas nebuvo toks jau blogas.
Rudaplaukė taip paskendo savo mintyse, kad po to nežinojo, ar tarp jų išties vyravo tyla, ar ji paprasčiausiai neišgirdo, ką Matthew jai sakė. Tiesa, ausims pavyko pagauti kažką apie maistą, tad grifiukė prisivertė nustumti mintis į šoną. Pagalvos apie tai vėliau. Dabar reikėjo susikaupti ir kažkokiu būdu pernelyg nesiraukyti. Kad ir kaip nesinorėjo nei valgyti, nei mąstyti apie maistą, būtent jis dabar buvo pokalbio tema. O gal reikėjo iškepti Sigurdui kokių sausainių? labai nelaiku dar viena trikdanti mintis apsigyveno galvoje. Išties tokia dovana būtų nuoširdesnė ir asmeniškesnė nei kažkas, kas buvo paprasčiausiai nupirkta. Vis tik Deoiridh tikėjosi, kad vaikinui užteks ir to, kad ji šį kartą pagalvojo apie dovaną. Taip, jis tikrai apsidžiaugs.
Deja, “dabar” ir toliau buvo netinkamas laikas galvoti apie islandą. Reikėjo pagaliau atiduoti dėmesį Matthew. Jis, ko gero, jau pastebėjo, kad Deoiridh mintimis skraidžioja kažkur toli. Turbūt jau reikia laukti nepasitenkinimo, tačiau mergaitė tikėjosi susipratusi laiku. Gal tėtis vis dėlto labai nesupyks.
Alkio nebuvo visai, tačiau Matthew to žinoti tikrai nebuvo būtina. Akimirką pasvarsčiusi, kurį sumuštinuką imti, pasirinko tokį patį, kokį valgė ir herbologas. Tiesa, mergaitė lašišos nuo kiaulienos tikrai negalėjo atskirti, tačiau galiausiai atsikando. Nieko ypatingo vos neleptelėti žodžiai vis tik liko tik mintyse. Deoiridh pasistengė atsipalaiduoti ir atrodyti šiek tiek linksmesnė. Deja, tai buvo sunku, mat sėdėti ir vaidinti, kaip jai čia smagu, buvo sunku.
- Kodėl šiemet neplaukei pas tėvus? - po kiek laiko paklausė ji ir susigrūdo likusį sumuštinį į burną. Apsimetinėti gerokai pavargo, bet perspektyva laukti dar vieno barnio buvo dar nemalonesnė. Taigi rudaplaukė išspaudė beveik tikrą šypseną ir pažvelgė Matthew į akis. Labai tikėjosi, kad dar vieno sumuštinio imti nereikės: šiaip ar taip, kažkada dar teks valgyti kalakutieną.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
Keistas buvo šis rytas. Kalėdos - metas, kai gali praleisti laiką su artimiausiais žmonėmis. Ir vis dėlto kažkodėl tiek Deoiridh, tiek pats Matthew atrodė visiškai paskendę savo mintyse. Herbologas neįsivaizdavo, apie ką mergaitė mąsto, bet vylėsi, kad tai nėra nieko, kas jam visiškai nepatiktų. O tai, visų pirma, būtų naujos išdaigos planavimas. Vis tik Deoiridh nebuvo blogas vaikas, tad herbologas nuoširdžiai tikėjo, kad ji galvoja apie ką kita. Puikiai suprato, kad santykiai yra suprastėję. Suprato ir tai, kad Deoiridh tą žino. Tai vertė tikėtis, kad mergaitė specialiai nedarys nieko, kas sugadintų šį rytą.
Tik kažin apie ką ji taip galvoja, kad, atrodo, atsidūrė visiškai kitame pasaulyje? Smalsumas kankino Matthew, tačiau jis kuo puikiausiai suprato, kad klausti nedera. Nori nenori juto įtampą, kad kažkas būtinai atsitiks. Tikrai nebuvo verta tokių dalykų skatinti. Tuo labiau, kad mergaitė pasistengė grįžti į Žemę ir prisiminti, kad sėdi virtuvėje kartu su Matthew. Pastarasis žiūrėjo, kaip Deoiridh ragauja sumuštinį. Tik dabar suprato laukęs kažkokios reakcijos. Jos nebuvimas gerokai erzino ir netgi skaudino. Deoiridh dažnai nemokėjo įvertinti kai kurių dalykų, bet šį kartą kažkodėl buvo ypatingai nemalonu. Norėjosi kažko paklausti ar pasakyti, bet nutraukti tylą buvo… nejauku. Laimei, tą padarė pati mergaitė, užduodama visai paprastą klausimą. Jis buvo pakankamai lengvas, kad atsakyti būtų galima negaištant laiko:
- Nutariau šiais metais Kalėdas praleisti dviese su tavimi. Vyriausias brolis neseniai sulaukė anūkės, o aš žinau, kaip nemėgsti vaikų - kaip ir tai, kad viskas dėmesys bus atiduotas naujagimei. Nuvyksiu jų aplankyti po Kalėdų. Žinoma, jei norėsi, galėsi vykti kartu. Jeigu ne, galėsi likti čia.
Turner nutilo. Pradėjo klausti savęs, kodėl šito nepaaiškino Deoiridh kiek anksčiau. Ką gali žinoti, gal ji tokiu atveju būtų pasirinkusi likti mokykloje? Dabar parvažiavo namo, o vos po poros dienų jis pats išvažiuos kitur. Keikdamas save už žioplumą Matthew paėmė sumuštinuką su kiauliena ir padrąsinamai šyptelėjo grifiukei. Tikėjosi, kad ji susipras galinti valgyti tiek, kiek jai norisi, nors kartais dar atrodydavo, kad Deoiridh tokiuose paprastuose dalykuose stinga drąsos. Galėtų ne taip drąsiai kelti gaisrus per pamokas… negirdimai atsiduso Matthew ir leido žvilgsniams susidurti.
- Kada nori išpakuoti dovaną? - po kiek laiko paklausė jis, kai atrodė, kad virtuvėje ir vėl įsiviešpataus tyla. Matthew niekaip negalėjo suprasti, kur dingo tie nerūpestingi pasiplepėjimai, kuriais jiedu dalindavosi tuomet, kai Deoiridh jo dar bijojo. Kodėl net tuomet ji buvo atviresnė ir laisvesnė nei dabar, kai tarsi viskas galėtų ir turėtų būti gerai? - Labai tikiuosi, kad tau patiks…
Tiesą sakant, Turner tikėjosi, kad dovana mergaitės neįžeis. Ką ten gali žinoti, kai ji, atrodo tik ir laukia supykti ir sukelti dar vieną konfliktą? Vis tik per Kalėdas taip mąstyti nesinorėjo, tad profesorius pasistengė atsipalaiduoti ir dar kartą nusišypsojo. Taip, šiandien būtinai viskas bus gerai.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Tyla. Taip puikiai pažįstama situacija, kuri kažkodėl pastaruoju metu darėsi vis keistesnė ir sudėtingesnė. Šios tylos tikrai nepalyginsi su ta, kuri sieja su Sigurdu. Atrodė, kad anksčiau Matthew viską suprato, o dabar tarsi spaudžia plepėti. Deoiridh niekada neišgirdo jokio priekaišto, tačiau atrodė, kad tėtis norėtų išgirsti daugiau žodžių. Vis dėlto jis puikiai žinojo, kad baimė pasakyti per daug vertė iš viso tylėti. Kad ir kaip Deoiridh stengėsi pratintis pliurpti, tai vis dar buvo sunki užduotis. Ypač dabar, kai iš minčių niekaip nedingo faktas, kad reikia pranešti apie vis artėjantį susitikimą. Tik kaip - kaip apie tai pasakyti, kai iš viso baisu išsižioti? Atrodo, kad Matthew tuoj įsižeis dėl kokios nors nesąmonės, tad ką jis pagalvos išgirdęs, kad dukra Kalėdų vakarą ruošiasi išeiti susitikti su vaikinu?
Laimei, užduotas klausimas iššaukė pakankamai daug žodžių, kad būtų laiko pamąstyti. Puse ausies klausydamasi, ką kalba tėtis, Deoiridh apstulbo. Pajuto kylantį susierzinimą: jeigu būtų iš anksto žinojusi, kad Matthew išvažiuos, būtų galėjusi pakviesti Sigurdą tam laikui! Visas namas priklausytų tik jiems! Teko skubiai suvaldyti beįsišėlstančias mintis, tačiau apmaudas niekur nedingo: vietoj kelių dienų jiedu turės vos vieną vakarą ir, jeigu Matthew nepridarys nesąmonių, galbūt ir kitą rytą. Reikėjo apie tai prabilti.
Deoiridh nė nepastebėjo, kad profesorius senokai baigė šnekėti. Tyla tikriausiai sklandė virtuvėje jau kurį laiką, mat Matthew pats uždavė klausimą. Jis, tiesa, nebuvo labai smagus, nes privertė susivokti, kad ji pati dovanos neturi. Tiksliau, turi, bet ji yra skirta ne tam žmogui, kuris dabar sėdi kartu su ja.
- Nežinau, - abejingai gūžtelėjo pečiais Deoiridh. Dovanas gauti buvo smagu, bet ji vis dar nemokėjo jų priimti. Ką tokiais atvejais reikia sakyti? Kaip nuslėpti, jeigu dovana visai nepatinka? Tokio atvejo, tiesa, dar nebuvo, bet ką ten gali žinoti? Ir ką daryti, kad dabar galvoje sukasi mintys apie visai ką kita?
Rudaplaukė pakėlė akis į Turner ir išsižiojo pranešti naujieną. Na, tokia čia ir naujiena, paprasčiausias faktas. Neklausiu, ar galiu. Bus per paprasta pasakyti “ne” brandino planą Deoiridh. Vis tik ištarti tuos žodžius kažkodėl buvo bjauriai sunku, tad ji leido sau tik tiek:
- Turiu tau kai ką pasakyti…
Nedrąsiai pakėlusi akis Deoiridh pajuto, kaip rausta. Norėjosi riebiai nusikeikti, bet šį kartą pavyko žodį sulaikyti savyje. Mergaitė nusuko akis ir su tam tikru smalsumu laukė Turner reakcijos.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Deoiridh vėl kažkur išnyko, ir virtuvėje akivaizdžiai liko tik jos pavidalas. Tokia situacija pradėjo šiek tiek erzinti, bet Matthew neįsivaizdavo, ką galėtų padaryti, kad mergaitė liktų su juo ir mintimis. Vis tik prieštarauti bent jau kol kas neketino. Deoiridh atrodė viskuo patenkinta, tad reikėjo džiaugtis ramybės akimirka. Tokia ramybe mėgautis būtų galima be galo ilgai, bet vis dėlto norėjosi ir pabendrauti. Deja, čia Matthew gavo dar labiau nusivilti: visiškai abejingas Deoiridh tonas, kai ji atsiliepė apie dovaną, tikrai nebuvo tai, ko profesorius laukė. Per tuos keletą metų, kai jie apsigyveno kartu, mergaitė jau turėjo priprasti prie gaunamų dovanų. Argi tai nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios vaikai mėgsta Kalėdas? Jeigu Deoiridh tai nerūpi, gal jai visai nesvarbios ir pačios Kalėdos? Reikėjo susikaupti ir kažkaip nepasiduoti liūdesiui bei susierzinimui. Tik ką daryti, kad mergaitė, tegul ir nenorėdama (bent jau to tikėjosi Matthew), nuolat skaudina? Galbūt reikėjo tai pasakyti, bet labai nesinorėjo jos erzinti, tad apie tai herbologas tylėjo.
- Galbūt tuomet po pietų? - pasiūlė tikėdamasis, kad sukels bent šiokį tokį susidomėjimą. Pažvelgęs pro langą pamatė, kad sninga, tad norėjo pasiūlyti išeiti į lauką, bet susidūrę žvilgsniai tarsi bylojo, kad tuoj nutiks kažkas svarbaus. Galbūt Deoiridh norėjo kažką pasakyti. Galbūt reikėjo laukti kokios nemalonios naujienos. Vis tik profesorius juto, kad artėja kažkokia svarbi akimirka.
Ir netrukus suprato neklydęs. Nepaisant to, kad kažko svarbaus ir laukė, sakinys vis tiek sukėlė labai jau daug nerimo. Matthew žvelgė į Deoiridh ir stengėsi ką nors išskaityti iš akių. Deja, ji skubiai savąsias nusuko, tad beliko tik spėlioti. Išraudęs veidas nedaug tepaaiškino, bet galvoje pradėjo suktis įvairios ir labai gąsdinančios mintys. Kas galėjo atsitikti? Ar tai bus kažkas, ko jam tikrai nesinori žinoti? Jeigu tai būtų kokia smagi žinia, mergaitė nebijotų to pasakyti tiesiai šviesiai. Dabar ji akivaizdžiai bandė laimėti laiko, ir tai, ko gero, buvo baisiausia dalis. Herbologas žiūrėjo į dukrą ir bandė ją kažkaip padrąsinti. Neįsivaizdavo, kaip tą reikėtų padaryti, mat pats drąsiai toli gražu nesijautė. Jautė, kaip baimė pradeda kaustyti visą kūną.
- Žinai, kad man gali pasakyti bet ką. Kad ir kas atsitiko. Svarbiausia, kad būtum atvira ir nieko nenuslėptum, - galiausiai sugebėjo pasakyti Turner, nors jautė, kad siaubingai nusišnekėjo. Vis dėlto tylėti ir nesakyti nieko būtų dar blogiau. Matthew atsistojo nuo kėdės ir priėjo prie mergaitės. Apkabinęs ją per pečius kurį laiką taip stovėjo nejudėdamas. Juto, kad ramina ne tik ją, bet ir save. Deja, nieko negalėjo padaryti: rimtu tonu ištarti žodžiai gerokai gąsdino. Baisiausia buvo tai, kad profesorius nė neįsivaizdavo, apie ką ji nori kalbėtis. Nesėkmė mokykloje? Galbūt su kuo susipyko? Ar tai susiję su Sigurdu? O gal… Staiga į galvą atėjo, ko gero, pati baisiausia mintis: galbūt mergaitę rado tikroji jos šeima ir dabar nori, kad ji grįžtų gyventi su jais?
Ši mintis buvo tokia gąsdinanti, kad Matthew nejučia stipriau apkabino dukrą. Na jau ne. Jeigu bus būtent taip, jis taip paprastai jos neatiduos. Šešiolika metų mergaitės niekam nereikėjo. Jis neleis taip paprastai atimti vienintelio šviesulio jo gyvenime.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Matthew Turner namas (Aberdinas, Škotija)
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
- Aha, gerai. Po pietų, - sumurmėjo Deoiridh, nors juto, kad dovana dabar yra tikrai ne pačioje prioritetų sąrašo viršūnėje. Tiesą sakant, ji iš viso nerūpėjo, bet nesinorėjo skaudinti Matthew, tad grifiukė vylėsi, kad balsas spinduliuoja bent šiokį tokį susidomėjimą.
Įtampa, sukilusi po vieno neilgo sakinio, tiesiog sustingdė virtuvę. Atrodė, kad net laikrodžio rodyklė nebejuda. Deoiridh spoksojo į grindis ir laukė. Norėjo, kad Matthew ką nors pasakytų. Ką nors, kas padėtų bent šiek tiek išslaidyti įtampą. Deja, neatrodė, kad jis žinotų, ką dabar daryti, mat stojusi tyla tęsėsi ištisą amžinybę. Rudaplaukė juto, kad jai yra šiek tiek apmaudu: vis dėlto Matthew yra jos tėtis, tad jis, atrodo, turėtų šiek tiek gaudytis tokiose situacijose. Deja, atrodė, kad herbologas lygiai taip pat nežino, ką dabar reikia sakyti. Ką tuomet daryti jai - mergaitei, kuri dvylika metų gyveno viena ir bijojo pratarti žodį?
Galiausiai Matthew teikėsi pražioti burną. Jo žodžiai gerokai sutrikdė. Nieko neatsitiko. Kol kas, žinoma. Ji dar net neišėjo į tą susitikimą. Kodėl turėjo kažkas atsitikti? Deoiridh tik dabar susiprato gerokai išgąsdinusi Matthew, tad jau norėjo atsiprašyti.
Netikėtas apkabinimas tą norą tik padidino, bet dėl kažkokios priežasties rudaplaukė tylėjo. Vėliau dažnai klausė savęs, kodėl leido tėčiui taip ilgai jaudintis, bet atsakymo į šį klausimą taip ir nerado. O dabar tiesiog sėdėjo apkabinta ir tylėjo. Kažkodėl vis tiek nebuvo drąsu pasakyti tai, ką reikėjo, nors ir žinojo, kad tai tėtį gerokai nuramins.
- Nieko neatsitiko, - galiausiai teikėsi sumurmėti Deoiridh. Nesijudino, nors juto, kad apkabinimas pamažu pradeda erzinti. Norėjosi, kad jis jau baigtųsi, bet to pasakyti garsiai buvo nevalia. Bent jau ne dabar, kai visai nenorėdama siaubingai išgąsino tėtį. - Tiesiog…
Nežinia, ar profesorius išgirdo gerokai tyliau ištartą žodį. Nepaisant to, kad naujiena tėtį tikrai nuramins, ją pasakyti vis tiek nebuvo jauku, ir Deoiridh galų gale suprato, kodėl. Matthew nusiramins, tačiau nesijaus laimingas. Tai tikriausiai jį įskaudins ar įžeis. Ak, ir kodėl ji nežinojo liksianti namuose viena? Tada situacija būtų visai kitokia. Išbūtų šią dieną su tėčiu, pasidžiaugtų (arba ne) dovana, ir viskas būtų gerai. O dabar… Ir viskas per tą nelemtą Matthew tylėjimą! Išties - kodėl jis negalėjo pranešti išvyksiantis pas tėvus kiek anksčiau? Dabar per tas dienas liks tik slankioti namus ir galvoti, ką būtų galima veikti su Sigurdu. O ką jis pagalvotų, jei pasikviesčiau jį čia? nejučia susimąstė Deoiridh ir pati išsigando tos minties. Gal vis dėlto gerai, kad Matthew iš anksto nieko nesakė? Gal būtent islandas ir buvo to priežastis? Bet ar gali būti, kad tėtis taip puikiai ją perprato? Tai nebuvo smagus supratimas, bet viena yra visiškai aišku: tėtis ir toliau nežino, ką tokio svarbaus ji, Deoiridh, turi pasakyti. Reikėjo galų gale praskleisti tą paslapties ir nerimo šydą.
- Aš… - dar kartą pabandė pradėti. - Susitariau su kai kuo šiandien susitikti. Bet tai bus vakare. Mes turime dieną sau. Ir aš būtinai išpakuosiu dovaną.
Grifiukė suprato plepanti bet ką, kad tik nustumtų žinią kuo toliau. Sąžinė gali būti rami: tai, ką reikia, ji jau pasakė. O toliau “ant viršaus” užkalbėjo kažką, kad tik tėtis neatkreiptų dėmesio į tai, kas buvo svarbiausia.
Ir vis dėlto jis atkreips - dėl šito Deoiridh buvo visiškai tikra. Tai kiek gąsdino ir vertė susigūžti savyje. Nors kita vertus… Ar Matthew neturėtų džiaugtis, kad ji pagaliau turi kur nueiti ir su kuo pasimatyti? Ar tai nėra tai, kuo užsiima jos normalūs bendraamžiai?
- Tikiuosi, nepyksti? - tyliai paklausė mergaitė vis dar nesiryždama veržtis iš tėčio glėbio. Kita vertus, toks variantas buvo ne toks jau ir blogas: būtent taip buvo galima jaustis apsaugotai nuo netyčinio susidūrimo akimis.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight