0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #15 Prieš 3 mėnesius »
Tai, kad Miriam nieko nebesakė ta aiškiai nepatogia tema, nestebino. Ši mergytė visai nenorėjo kalbėtis, ir jos tėvas neįsivaizdavo, kaip tą problemą spręsti. O gal vis dėlto tik jis mato problemą? Gal Mayra teisi, ir viskas čia yra gerai? Nežinia. Ir visai neaišku, kas galėtų atsakyti. Pas Graham dukters tikrai netemps. Tuo labiau, kad šį kartą Mayra turbūt nė nepritartų.
Stalas tikrai buvo geresnė tema. Kai Miriam pajuokavo, Dafydd smagiai suspurdo širdis. Jai įdomu. Tikrai įdomu, tad jam belieka tuo džiaugtis.
- Visko gali būti, - atsakė į mergytės žodžius. Ir vėl teko lipti per save ir kalbėti daugiau nei įprasta. Bet darė tą dėl savo dukters. Reikėjo, kad ji su tėvu ir kitais šeimos nariais jaustųsi gerai ir jaukiai.
Tiesa, dabar stojo tyla, ir Dafydd bent jau kol kas jos netrikdė. Eliotas, žinoma, rastų ką pasakyti. Bet tas berniukas galėtų pliurpti už visą šeimą. Tik tai, žinoma, nereiškė, kad jis kažkuo geresnis ar blogesnis už kitus mažylius.
Dafydd nesuprato, ar Miriam žvilgsniu kažko klausė, tad tik padrąsinamai nusišypsojo. Jai padėjus ant stalo piniginę pajuto kažką panašaus į įtampą. Gal tam baldui tikrai nepatinka knygos? Dafydd buvo bežengiąs artyn, bet pamatė dukters iniciatyvą. Su džiaugsmu sustojo ir laukė įvykių tęsinio. Ir štai knyga vėl nukrito. Šį kartą numetė ir piniginę.
- Ką gi, jam turbūt tikrai nepatinka edukacija, - nusišypsojo Dafydd. Priėjęs paėmė piniginę ir įsimetė į kišenę. - Jei tu nieko prieš, būtų įdomu pabandyti su keturiomis knygomis. Pažiūrėti, ar stalas vis tiek jas numes.
Pažvelgęs į dukrą Dafydd bandė suprasti, ar ji neprieštarauja. Jei nenorėtų tęsti bandymo, ar pasakytų? O gal bijotų tai daryti? Nutaręs, kad atsakymo į šiuos klausimus neras, vėl priėjo prie lentynos. Paėmė dvi vienodas knygas. Vieną įteikė Miriam ir prakalbo:
- Ankstesnę abu paimkime į dešinę ranką, naująją - į kairę. Ir vėl bandykime vienu metu.
Parodė dukrai, kur maždaug reikės padėti knygas. Kai atrodė, kad ji pasiruošusi, pridūrė:
- Vienas, du trys… Dedam!
Nuleido knygas ir stebėjo, kas bus toliau.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 75
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #16 Prieš 3 mėnesius »
Tėtis labai stengėsi kalbėti. Taip turbūt bandė prakalbinti ją. Miriam žinojo, kad jis nėra labai šnekus. Stengėsi pasakyti ką nors daugiau, bet nesisekė. Visai nenorėjo, kad mama ar tėtis dėl jos jaudintųsi. Bet jie iki galo vis tiek nesupras. Niekada.
Buvo smalsu, kaip tėtis reaguos, kai knyga ir vėl nulenkė stalą. Miriam žvilgtelėjo į jį. Reakcija buvo, bet kažkokia neįdomi. Tokia, tarsi būtų jos pačios. O gal ji panaši į tėtį? Niekada anksčiau apie tai nepagalvojo, bet nutarė atidžiau jį stebėti.
- Bet iš kur stalas žino, kad tai knyga, o ne koks akmuo? - dar vieną klausimą uždavė Miriam. Keturių knygų bandymui tikrai neprieštaravo, tik nieko apie tai nesakė. Nenorėjo parodyti per daug entuziazmo. Vis dėlto tikrai norėjo tai padaryti, tad žvaliai paėmė dar vieną paduotą leidinį. Knygas laikė taip, kaip nurodė tėtis, ir vėl atsistojo prie stalo. Kažkodėl šiek tiek bijojo rezultato. Nežinojo, kokio norėtų, bet atrodė, kad nusivils. Tai stebino ir nepatiko. Iš vio šitas eksperimentas neturėtų būti svarbus. Bet jis įdomus tėčiui. Tik ar tai reiškia, kad turi būti įdomu ir jai? Miriam tyliai atsiduso, bet tėčiui nurodžius padėjo knygas ant stalo. Tas susimąstė - ar bent jau taip atrodė. Vis dėlto net ir po poros minučių tylos stalas dar nebuvo nulinkęs.
- Mums pavyko, - neryžtingai ištarė Miriam ir šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
Džiugu, kad pavyksta kalbėti bent jau tokiomis paprastomis temomis kaip stalas ir kiti muziejaus eksponatai. Gal Miriam tiesiog nemėgsta rimtų pokalbių? Dafydd žinojo, kad pats retai atsipalaiduoja. Kartais atrodė, kad paprastas pokalbis su šiuo žmogumi yra nelabai įmanomas. Tai trikdė ir patį Dafydd, bet jis vis dar nemokėjo tiesiog bendrauti. Gali būti, kad šiuo klausimu jie su Miriam tiesiog yra labai skirtingi. Bet tai, žinoma, nereiškė, kad jis šią mergytę myli mažiau. Turbūt Oliveris savotiškai artimesnis tik dėl to, kad moka dalyvauti rimtuose pokalbiuose. Eliotas - ne, bet jis ir į Miriam nepanašus. Visi mažyliai skirtingi, bet vienodai brangūs ir mylimi.
- Geras klausimas, - atsiliepė į dukters žodžius Dafydd ir gerokai tyliau pratęsė: - Jei stalas būtų magiškas, būtų paprasta. Vis tik manau, kad piniginė tiesiog yra lengvesnė, dėl to stalas ir nenulinko.
Galvojo pasiūlyti dar vieną sunkų daiktą (nors pats nieko neturėjo), bet nutarė to nedaryti. Muziejus didelis, tad pirmoje salėje ilgai trukti nenorėjo.
Keturioms knygoms atsidūrus ant stalo, tas liko stovėti. Keista jausti įtampą dėl baldo, bet buvo būtent taip. Dafydd stebėjo knygas, o išgirdęs Miriam žodžius nusišypsojo.
- Aha, - pritarė. Dar leido knygoms kiek pagulėti, bet galiausiai savąsias paėmė. Ko gero, laikas judėti toliau.
Senovinių išradimų salėje jie užtruko itin ilgai. Dafydd stengėsi sudominti Miriam, bet nebuvo tikras, ar bent kiek sekasi.
- Užeikite ir pamatysite tikrą magiją! - garsiai perskaitė virš durų į kitą salę esantį užrašą. Šyptelėjo - kažin ar kas nors muziejuje žino, kad šiuo metu čia lankosi tikras burtininkas su dukra.
- Įdomu, kokia ten ta magija, - tyliai ištarė mergytei ir įžengė vidun. Pirmas eksponatas buvo knyga, kurios tekstas matėsi tik pakėlus ją prieš šviesą.
- Primena nematomą rašalą. Nelabai magiška, ar ne? - sušnibždėjo Dafydd ir nusišypsojo dukrai.

*

Neprisijungęs Miriam Llewellyn

  • I kursas
  • *
  • 75
  • Taškai: 44
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
Tėčiui užsiminus apie magišką stalą Miriam susimąstė, kad šiam muziejui kai ko trūksta. Jis būtų daug įdomesnis, jei būtų įrengtas burtininkų. Tiesa, to tėčiui nepasakė, tik gūžtelėjo pečiais. Turbūt stalas iš tiesų atlaiko tik lengvus daiktus.
Buvo įdomu stebėti ant stalo gulinčias knygas. Tai stebino - namuose toks vaizdas būtų tiesiog absurdiškas. Čia buvo kitaip, tik Miriam to neparodė.
Tėčiui paėmus dvi knygas kitos nukrito. Ji paėmė jas ir padėjo į lentynėlę. Nors niekuo to neišdavė, šis eksponatas jai tikrai patiko. Mergaitė džiaugėsi, kad jie atvažiavo būtent čia. Stengėsi parodyti bent šiek tiek susidomėjimo. Jis buvo nuširdus, tik kad paprastai užslėptas.
- Magiją? - pasitikslino, kai tėtis perskaitė užrašą. Pritarė jam - tikrai smalsu, kas šio muziejaus kūrėjams yra magija. Apie tai ir vėl nieko nepasakė. Tik paėmė knygą ir pakėlė prieš šviesą. Išryškėjo tekstas, ir Miriam tylomis perskaitė. Visai įdomu, bet tikrai sunkiai pavadintum tai magija. Bet apie tai prie žiobarų kalbėti negalima, tad dešimtmetė pasinaudojo proga patylėti.
Miriam klusniai sekiojo tėtį iš salės į salę, bet susidomėjimo atvirai taip ir neparodė. Kodėl, ir pati nebūtų pasakiusi.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1984
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
Kad ir kaip smagu leisti laiką su mažyliais, Miriam abejingumas trikdė. Visai neaišku, ar jai įdomu. Gal mergytė tik paklūsta tėvui, o viduje kankinasi? Tai vertė klausti savęs, ar ji žino esanti mylima. Gal galvoja esanti nereikalinga? Bet kodėl? Niekada neparodęs nė vienam iš mažylių, kad jis mylimas mažiau, Dafydd šito niekaip negalėjo suprasti. O Miriam atsiradimu baigėsi nuostabiausia diena gyvenime. Ar ji neturėtų to kažkaip jausti? O gal tiesiog jos toks būdas? Bet net ir Auris kažką pastebėjo. Teks viltis, kad Hogvartsas šią mergytę išjudins.
- Man atrodo, kad tas žodis kartais vartojamas visai be reikalo, - ištarė Dafydd. Panašu, kad keistų kalbų apie magiją niekas negirdėjo.
Miriam paėmė knygą. Ji iš viso darė viską, ką jis pasakydavo. Jis arba instrukcijos. Nori nenori kilo klausimas, kodėl taip yra. Tiesą sakant, darėsi vis neramiau. Neatrodė, kad tai tiesiog vaikiškas klusnumas. Tuo labiau, kad vaikai paprastai klauso toli gražu ne visada. O štai Miriam augdama darėsi vis tylesnė ir klusnesnė. Ką daryti, kad nerimas kamuoja vis labiau, o Mayros nuomonė visai kitokia?
Stengdamasis susitelkti ne į sudėtingas mintis, o į pramogą, Dafydd rodė dukrai įvairius eksperimentus ir atkakliai stengėsi sudominti. Neatrodė, kad sekasi, bet tikėjosi, kad mergytė bent jau nesikankina. Pačiam šios dienos su mažyliais tapo labai įprastos ir brangios. Kitąmet Miriam per gimtadienį bus Hogvartse, tad teks galvoti, kada paskirti tokią dieną - per Kalėdų ar per Velykų atostogas.
Pasibuvimas muziejuje užtruko tikrai ilgai, bet jis Dafydd patiko. Vienintelis nuotaiką kiek temdantis dalykas buvo tas, kad visai neaišku, kaip jaučiasi Miriam. Susirūpinęs tėvas prašė mergytės pasakyti, jei kas nors negerai. Deja, nebuvo tikras, ar ji tai padarytų. Bet Miriam mylima ir brangi. Ji tikrai tą žino, ar ne?
Galiausiai du Llewellyn šeimos atstovai apėjo visas sales. Eksponatai tikrai buvo įspūdingi. Dafydd dar kartą paklausė Miriam, ar jai buvo smagu, ir galiausiai išsivedė iš muziejaus. Apkabinęs dukterį per pečius patraukė traukinių stoties link.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
Athenai teko pradėti bendrauti su broliu daugiau. Ji vis dar pyko ant Brendano, tačiau jis nemažai padėjo merginai su mokslais, tad O'Connor teko su juo bendrauti daugiau ir dažniau. Tik brolio dėka ji nebuvo išmesta iš Hogvartso.
Kadangi buvo vasaros atostogos, klastuolė susitikimą su broliu buvo suplanavusi Birmingame, kadangi gimtajame Sautende jai tūnoti visą vasarą atsibodo. Ten dažnai apsilankydavo seserys su savo vaikais, tad namai būdavo pilni vaikų klyksmų ir nemalonaus jų elgesio. Tai buvo labiausiai Athenai nepatinkantis dalykas, susijęs su namais.
Tiesa, Birmingame veiklos teko truputėlį paieškoti. Galiausiai O'Connor sesuo pasiūlė nuvykti į kažkokį Nesąmonių muziejų, nes sakė, jog jis buvo įdomus ir kiek kitoks nei visi žiobarų muziejai. Sugalvojusi, ką nuveikti, Athena galiausiai pakvietė Brendaną. Na, tiksliau pasakė, ką jie veiks. JUk būtent brolis dažniausiai norėdavo susitikti, tad smaragdinių akių savininkė nusprendė, jog ir jai reikėtų imtis iniciatyvos. Ji ėmė to gailėtis, kadangi šį kartą jai teko truputį palūkėti brolio prie muziejaus.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 172
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #21 Prieš mėnesį »
Nusprendęs išeiti iš darbo Hogvartse Brendanas pasijuto kiek geriau. Gal ir skaudu, kad negalės padėti Athenai ir Kaedei, bet vylėsi, kad nebūdamas taip arti jų sugebės pataisyti santykius. Antrieji darbo mokykloje metai pavirto visiška nesąmone, ir dabar reikėjo viską vėl grąžinti į savas vėžes. Taigi vyriausias didelės O'Connor šeimos sūnus kartais pakviesdavo jauniausią sesutę ko nors nuveikti, o šį kartą buvo maloniai nustebintas - veiklą pasiūlė pati Athena. Galvojo pasiimti ją iš Sautendo, bet galiausiai sutarė susitikti Birmingeme, kuriame iki šiol lankytis neteko.
Kadangi miestas nepažįstamas, o norėdamas jaustis tikru burtininku telefono vengė, Brendanas ilgokai nerado muziejaus. Galiausiai paklausė kelio ir rado įdomiai atrodantį pastatą, o prie jo - ir sesutę.
- Sveika, Athena, - draugiškai pasisveikino buvęs profesorius ir priėjęs ją apkabino. - Na, eime?
Nusivedęs mergaitę į pastatą nupirko bilietus ir paklausė:
- Ar ką nors žinai apie šitą vietą? Aš apie ją išgirdau, kai tu man papasakojai, tad teks parodyti, kur geriausia nueiti.
Nusišypsojo Athenai ir paragino ją eiti į labiausiai dominančią muziejaus dalį.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #22 Prieš mėnesį »
Athena stebėjo, jog nemažai vaikų ateina į šį muziejų, tad ar nepadarė klaidos čia ateidama? Juk ji jau seniai nebe vaikas, o broliui vaikiški dalykai tikrai neatrodė, kad patiktų. Nors dabar viskas galėjo apsiversti ir pasikeisti. O'Connor pokyčių mažiausiai norėjo, kadangi ji jau pradėjo sutarti su broliu ir viskas tarp jų buvo gerai.
- Labas, - į brolio apkabinimą šį kartą atsakė. Jai vis dar buvo neįprastas toks bendravimas, kadangi iš Breto galėdavai sulaukti smūgio arba netgi spyrio. Jų bendravimas tikrai nebuvo šeimyniškas. - Eime.
O'Connor pavardės nešiotoja peržvelgė į muziejaus iškabas ir žemėlapį.
- Na, kiek aš skaičiau, tai čia žiobarų bandymas atkartoti magiją ir dalykus, kurie yra sukurti magijos pagalba. Manau, kad galėtume pradėti nuo keistų akinių? - pasiūlė mergina, kadangi tai jau atrodė labiausiai suaugėliška.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 172
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #23 Prieš 3 savaites »
Tai, kad sesutė pasisveikino, o ne stovėjo susiraukusi, džiugino. Žinoma, jų bendravimas turbūt niekada nebus visai paprastas - jį apsunkino tiek nelengva šeimos padėtis, tiek paties pridarytos nesąmonės praėjusių mokslo metų metu. Bet štai Athena pasisveikino, o tai jau buvo ne taip ir blogai. Ar bent jau taip pasirodė Brendanui, kuris tikrai nebuvo santykių ekspertas.
- Pamatysime tikrą magiją, ar ne? - kiek per garsiai tokia tema prakalbo buvęs profesorius ir nusijuokė. Žinoma, O’Connor šeima buvo žiobariška, bet stengdamasis gyventi kuo panašesnį į grynakraujo gyvenimą Brendanas jau nekantravo pamatyti, ko čia tie žiobarai pridarė.
Sesutės pasirinkimas tiko, ir vyras nukulniavo į minėtą salę. Neatrodė, kad akinių gali būti tiek daug, kad jų eksponatams reikėtų tiek erdvės, bet išties pamatė ištisas eiles akinių. Prie kiekvienų buvo aprašymas, nurodantis, kuo būtent tie akiniai ypatingi. Skaityti Brendanas kiek tingėjo, bet vis dėlto priėjo prie artimiausių. Jie buvo be stiklų.
- Įsivaizduok, kad akiniai yra kaip tik tokie, kokių tau reikia, - perskaitė informaciją ir prunkštelėjo. Atsargiai paėmė daiktą ir pasiūlė Athenai: - Nagi, užsidėk. Nemanau, kad stiklai atsiras, bet kas žino.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 187
  • Taškai: 29
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #24 Prieš 3 savaites »
Athenai buvo kiek keista bandyti atsiskleisti ir bendrauti su broliu laisviau. Apskritai, bendravimas su žmonėmis jai vis dar buvo nemenkas iššūkis. Ji bijojo, ką nors prisileisti, nes paprasčiausiai bijojo nudegti. Jei jie visi slepiasi po kaukėmis, o iš tikrųjų yra tokie Bretas? Juk niekada negali žinoti, koks žmogus yra iš tiesų.
- Nemanau, nemanau, - pasakė šypteldama O'Connor pavardės savininkė. Ji nemanė, jog tikros magijos kažkur kitur nei Hogvartse ar magijos pasaulyje pamatyti neįmanoma, kadangi tikroji magija yra ten.
Rudaplaukė keliavo į salę, kurią pati pasiūlė. Viduje kirbėjo jauduliukas, kadangi nežinojo ar broliui patiks salė, nes ji net neįsivaizdavo, kas toje salėje bus.
Smaragdinių akių savininkė priėmė akinius iš brolio rankų. Tiesa, užsidėjus tuos akinius nieko neįvyko.
- Ne, neatsirado jokie stikliai, - pasakė ir nusiėmė akinius. Tada Athena nuėjo prie kitų akinių.
- Akiniai, kurie turėtų priversti pažiūrėti kitu kampu, - perskaitė mergina ir pažvelgė į akinius. Juose buvo įtaisyti veidrodėliai ir jie buvo kreivoki.

*

Neprisijungęs Brendanas OConnor

  • Eliksyrininkas
  • ***
  • 172
  • Ar gali rūpėti kitam, jei nerūpi sau?
Ats: Nesąmonių muziejus (Birmingamas, Anglija)
« Atsakymas #25 Prieš 4 dienas »
Panašu, kad Athena jautėsi šiek tiek laisviau. Tai džiugino Brendaną. Jis puikiai suprato praėjusiais mokslo metais pridirbęs nesąmonių. Gali būti, kad paauglei sesutei dėl jo gėda. Bet gal dar pavyks viską ištaisyti? To jie čia ir susirinko, nors Athena gal ir galvoja, kad jis tenorėjo suteikti pramogą.
Su tam tikru smalsumu stebėjo, kaip Athena dedasi akinius. Jeigu atsirastų stiklai, tai turbūt išties būtų magija. Žinoma, niekas neatsirado.
- Ar čia reikia įsivaizduoti, kad tai yra, pavyzdžiui, akiniai nuo saulės? - paklausė jis. Ką gi, jo vaizduotės šitam daiktui tikrai nepakako, tad visai noriai nusekė sesutę. Jai perskaičius informaciją paėmė tuos akinius ir užsidėjo. Matė tai, kas yra kažkur šone. Pasisuko kampu ir tada kuo puikiausiai matė Atheną.
- O šitie visai geri! - džiugiai pareiškė ir nusiėmęs akinius pasiūlė mergaitei. - Pabandyk, tikrai įdomūs.
Norėčiau bent pabandyti atgaivinti pradinę veikėjo idėją. Jeigu kas nors nori su šiuo veikėju paplepėti, nueiti į barą ar vakarėlį, parašykit asmeniškai.