[Matthew Turner]

Pavasarėjo. Tai reiškė viena - artėja egzaminai. O po jų - jau nuo rugsėjo pradžios lauktos vasaros atostogos. Deja, iki jų dar reikėjo kažkokiu būdu ištverti vieną herbologijos pamoką. Matthew teliko tikėtis, kad šį kartą Sabrina von Sjuard ir Marlena Ashley Hatfield paims pavyzdį iš Deoiridh ir pamokoje nepasirodys.
Į šiltnamį Turner atėjo anksti. Tiesa, jis jau buvo paruoštas pamokai - tuo, žinoma, pasirūpino ne herbologijos, o magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius. Matthew atidarė duris, tačiau teko skubiai jas užtrenkti. Tiesą sakant, neįsivaizdavo, kaip mokiniai susitvarkys šios pamokos metu. Teliko tikėtis, kad nė vienas iš jų neatsidurs ligoninėje. Tokių nutikimų jau pasitaikė, o šito kartoti tikrai nesinorėjo. Matthew vylėsi, kad mokiniai bus protingesni nei paprastai, ir nieko baisaus nebus.
Vaikams pagaliau susirinkus prie šiltnamio Turner pasistengė nuslėpti atodūsį. Dirbti nebuvo nusiteikęs visiškai. Tuo labiau gelbėti į bėdą patekusių vaikų. O kad šito šiandien bus, jis buvo tikras. Atidžiai nužvelgė mokinius ieškodamas pažįstamų veidų. Vis dėlto neturėjo teisės rodyti kažkam didesnį ar mažesnį palankumą, tad tiesiog prabilo:
- Sveiki susirinkę į paskutinę herbologijos pamoką. Šiandien pakalbėsime apie augalus, vadinamus Karinėmis vynuogėmis. Karinėmis jos yra vadinamos dėl to, kad magijos istorijoje galima sutikti daug pavyzdžių, kai šie vijokliniai augalai buvo naudojami kaip priemonė apginti miestus. Apie tai galite padiskutuoti su profesore Moonlight, ji labai maloniai jus apšvies daugiau. Vynuogėmis yra vadinamos dėl to, kad augina uogas, labai primenančias paprastas žiobariškas žaliąsias vynuoges. Svarbiausias šių augalų bruožas yra tas, kad bet koks prisilietimas prie lapų labai degina odą, be to, jos specialiai yra išveistos taip, kad pultų žmones. Jeigu reikia, sugeba iki penkių kartų pailginti šakas, apaugusias pavojingaisiais lapais.
Matthew nutilo ir nužvelgė mokinius - kokia gi bus reakcija? Reikėjo pagaliau pristatyti praktinę užduotį.
- Vis dėlto uogos yra labai naudingos, dažnai dedamos į eliksyrus. Augalams neveikia nei accio, nei immobulus kerai. Uogas reikia nuskinti savo rankomis. Tokia ir yra jūsų užduotis. Čia yra dėžutės, - mostelėjo Turner. - Pasiimate po vieną ir turite iš šiltnamio parnešti ne mažiau nei tris kekes uogų kiekvienas. Galite dirbti poromis ar grupėmis, tačiau tai nėra būtina. Kiekvienas pasiimkite po buteliuką balzamo - jeigu paliesite lapą, skubiai pasitepkite, tai numalšins skausmą.
Matthew nutilo ir atidarė duris. Dar kartą pasimeldė visiems dievams, kad viskas baigtųsi gerai.

[Galite dirbti po vieną, poromis ar grupėmis. Tačiau KIEKVIENAS turi parnešti tris kekes uogų. Augalai yra visame šiltnamyje, yra tik siauri praėjimai, tačiau nepamirškite, kad jie gali išauginti šakas. Aukštis - nuo žemės iki lubų. Minėti burtažodžiai tiesiog nesuveiks, bet galite bandyti kitus. Pirmame poste jūs DAR NESATE šiltnamyje, nes Matthew teoriją apšneka dar lauke, vadinasi, TURITE PARAŠYTI, kaip įeinate į šiltnamį (tačiau pirmame poste nerašote, kaip einate, jau esate atėję). Galite kreiptis pagalbos, geriau parašykite asmeniškai (Matthew arba Deoiridh). Jeigu kas neaišku, klauskite. Bent trys praktikos postai. Pamoką uždarysiu spalio 31 d.]

[Laura Brack Zurita]

Laura jau stovėjo lauke kai atėjo mokytojas. Jis gana ilgokai aiškino ką mums reikės atlikti, ką daryti ir ko ne. Zuritai tada buvo labai nuobodu tad ji tiesiog paėmė ir užsisvajojo. Kai vienas mokinys pastebėjo, kad ji nesiklauso kelis kartus patapšnojo Laurai per petį ir ją tarsi ištraukė iš vaizduotės pasaulio. Būtent tada kai ji "atsipeikėjo" mokytojas atidarė duris į didelį šiltnamį kuriame matėsi daugybė skirtingų augalų, bet labiausiai išryškėjo į vynuoges panašus augalas. Tuo metu Laura labai troško eiti tenai, bet mokytojas dar turėjo kažką pasakyti...

Matthew: Pailgink žinutę iki 600 simbolių, neįskaitant mano pastabos. Taip pat rašome trečiuoju asmeniu, o tavo žinutėje jis keičiasi su pirmuoju. Pasitaisyk iki pamokos pabaigos.
EDIT: nežinau, ką taisei, tačiau tebėra pirmas asmuo vietomis ir žinutė per trumpa.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Atėjo pavasaris. Tai reiškė egzaminus, šiltesnius orus ir vis augantį tinginį. Waah tik įrodė, kad tapo daugiamečiu augalu ir dabar pamažu krovėsi žalius lapelius, o jos šonuose pradėjo kaltis maži vaikiukai ir dabar jie visi, tyliai dainuodami, siūbavo vėjyje.
 Marlena, atsirėmusi į šiltnamį, spoksojo į dangų ir kažką mąstė. Konstantinas tupėjo jai ant peties ir tyliai stebėjo brazdančius mokinius. Oras irgi pasitaikė toks visai malonus - į šiltnamį grūstis nesinorėjo. Tiesą pasakius, taip sėkmingai iki šiol vengusi herbologijos profesoriaus, mergaitė nelabai įsivaizdavo, kodėl atsivilko į pamoką. Taip, jai herbologija patiko, bet ne mokytojas. Ir tokie jausmai, regis, buvo abipusiai.
 Išgirdusi, kad šiandien reikės dirbti su pavojingais augalais, Ashley ir apsidžiaugė, ir sunerimo. Žinoma, pamokos tema buvo įdomi, bet ką daryti vargšui Konstantinui? Pasiimti į šiltnamį?
 Atsargiai patupdžiusi varlytę į kišenę, varnė užsimovė pirštines (koks durnius į herbologiją nepasiima pirštinių?) , pasičiupo dėžutę uogomis ir balzamo buteliuką. Prieš akis pavarčiusi įtartiną skystį, Marlena atkimšo buteliuką, pauostė ir užsikosėjo nuo smarkaus alkoholio kvapo. Užtruko, kol akys nustojo ašaroti, o nosis - protestuoti, bet mergaitė pagaliau buvo pasiruošusi praktikai.
 Ir, žinoma, prieš įeidama į šiltnamį, ji nepamiršo sušukti:
-Labas rytas, profesoriau!

[Sabrina von Sjuard]

   Tai, jog pagaliau atėjo taip lauktas pavasaris, nors ir ankstyvas, pranešė ne tik pamažu šiltėjantis oras, bet ir saulė, vis dažniau iškišanti nosį iš už niūraus, tingiai plaukiančio debesies. Sniegas taip pat pamažu ėmė tirpti, nusinešdamas tą nuostabų žiemos vaizdą. Dėl pastarojo Sabrina jautėsi nusimunusi. Jai ėmė patikti žiema, negyva, šalta žemė, visur baltuojantis sniegas ir ta keista nuotaika, aplankanti vos tik pasirodo žiema.
   Stovėdama šalia kitų mokinių tingiai spoksojo į profesorių. Nesuprato, kodėl jie neina į šiltnamį ir paprasčiausiai neatlieka praktikos. Kam visus kankinti čia, lauke? Nesiklausydama įžangos nukreipė auksines akis į šalį. Ant peties tupintis Fandangas pasikedeno plunksnas, regis, gerai neišsimiegojęs. Jautė Marso sakalo vangumą ir šiokį tokį mieguistumą, visgi šis savo noru tupėjo ant peties ir klausė kartu su ja instrukcijų.
   Ramybės nedavė mintys, besisukančios ir nuolat besikartojančios apie susitikimą ant šlaito. Niekaip nepajėgė suvokti, ką tokio Matthew padarė tai grifukei, jog ši taip jį... Išskiria. Nuojauta kuždėjo, kad yra kažkas daugiau nei vien koledžo vadovo vaidmuo. Tik štai kitas klausimas: jei jis toks svarbus, kodėl jos nebuvo ankstesnėse pamokose?
   Giliai įkvėpusi prisiartino prie profesoriaus ir nepratardama nė žodžio pasiėmė dėžutę bei balzamą būsimiems sužeidimams. Galbūt čia pasitarnaus vampyriškas greitis ir jo  neprireiks.
   Staigiai pasisukusi ir nepastebėjusi jai už nugaros stovinčios personos, trenkėsi į šią. Amžiaus skirtumas ir jėga sudavė atotranką, išssilaikiusi ant kojų nė nesusvirduliavusi, stebėjo, kaip žemė apkabina kitą mokinį.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Deoiridh stovėjo prie šiltnamio ir puse ausies klausėsi, ką kalba Matthew. Pamoka galbūt turėjo būti įdomi, tačiau mergaitei daug svarbiau buvo kažkokiu būdu nuslėpti viską, kas ją sieja su šiuo profesoriumi. Dėl tos priežasties rudaplaukė džiaugėsi, kad nebus teorinio klausimo - bus galima ramiai keliauti į šiltnamį ir nekreipti dėmesio, kad šios pamokos profesorius yra ne kas kitas, o Matthew. Mergaitė atsargiai žvilgtelėjo į jį ir svarstė, ar jis bent kiek galvoja apie vasarą. Pavyzdžiui, apie tai, kur jiedu nukeliaus.
Išgirdusi, kad mokiniai turi pasiimti kažkokį balzamą nuo sužeidimų, Deoiridh suirzo. Pirmą kartą atėjo į Matthew pamoką, o jis sugebėjo padaryti ją pavojingą! Nenoromis susimąstė apie tai, kad jeigu kažkam prireiktų pagalbos, herbologas nebūtų labai pajėgus padėti. Vis dėlto kuo greičiau tą mintį nustūmė tolyn -juk būtent taip mąstė visi mokiniai, nuolat besityčiojantys iš rudaplaukės draugo. O gal jau reikėtų sakyti "tėčio"? Juk būtent tai ir turėtų būti įteisinta vasarą, kurios taip laukė Deoiridh.
Visiškai netikėtai grifiukė pajuto gulinti ant žemės. Nesuvokė, kas čia atsitiko. Gulėjo ir pasiglostė sutrenktą ranką.
- Žiūrėk, kur eini, - suburbėjo Deoiridh ir pakėlė akis į skriaudiką. Ir kažkodėl visai nenustebo pamačiusi, kad tai buvo ne kieno kito, o Sabrinos von Sjuard kaltė. - A, čia tu.
Sakinukas buvo ištartas tokiu tonu, tarsi absoliučiai nieko kito iš Varno Nago mokinės ir nebūtų galima tikėtis. Deoiridh nepatenkinta atsistojo. Žvilgtelėjo į Sabriną ir kilstelėjo antakius: galbūt ji teiksis pradėti praktiką ir daugiau nebesikabinės prie profesoriaus. Rudaplaukė nukreipė žvilgsnį į jį, tačiau iš karto nusisuko - pernelyg daug norėjo jam pasakyti.
- Ką mes darome šitoje pamokoje? - paklausė ji Sabrinos. Deja, tik uždavusi klausimą suprato, kad jis gali įžeisti Matthew, o užduotas buvo tikrai pakankamai garsiai.

[Sabrina von Sjuard]

   Smūgis neiškart leido suprasti, kas atsitiko. Nesuvokė ar kalta ji, ar ta, kuri voliojosi ant žemės. Bet kokiu atveju, pajuto sąžinės graužatį ir kaltę. Ji juk nė nesusvirduliavo, o štai... Deoiridh! Ta pati grifė, kuri praėjusį kartą vos nenusirideno nuo šlaito ir taip šaukė, sėdėjo ant žemės glostydama vietą, kuriai turbūt teko didžioji dalis smūgio.
   -Atsiprašau,-be jokios paniekos ar pašaipos pratarė (ir vėl) ištiesdama ranką, siūlydama pagalbą. Šįkart mergaitė galėjo pati atsistoti, be pagalbos nebūtų nugarmėjusi jau nuo šlaito, tačiau Sabrina vis tiek pasielgė draugiškai. Visgi rėksnė pati atsistojo stebeilėdama į ją, o žodžius išspjovė it kokia gyvatė. Regis, ji teigiamų emocijų jaunėlei nekėlė.
   Išgirdusi klausimą, kai jau ruošėsi žengti į šiltnamį, nusijuokė.
   -Kai nori, gali būti ir linksma,-šyptelėjo,-nežinau, kaip tu, bet čia eau tam, kad atlikčiau pamokos darbą,-gūžtelėjo pečiais žiūrėdama į rudaplaukę. Staiga von Sjuard požiūris į ją pasikeitė. Grifukė nebeatrodė tokia įžūli ir pasipūtusi, kokia buvo prie šlaito.
   -Nori praktiką atlikti kartu?-abejodama savo pasiūlymu, mat jis neatrodo toks jau ir geras, žengtelėjo šiltnamio link. Jei Deoiridh nuspręs, kad pasiūlymas visgi nėra jau toks blogas, prisijungs sekdama paskui.
Praktika didelio susižavėjimo nekėlė. Vien mintis, kad tai sukels skausmą, atitolino nuo noro ją atlikti. Tiesa, tai mažumėlę kėlė azartą. Buvo smalsu, kaip gi seksis.
   Atsargiai peržengė slenkstį apsidairydama. Visur buvo pilna tų pavojingų augalų. Štai, kodėl Varno Nago globotinei labiau patiko magizoologija.
   Kryptypelėjo galvą vedama smalsumo, norėdama pasižiūrėti ar grifukė su ja. Auksinėms akims pastebėjus čia pat esančią vynuogių kekę, šyptelėjo. Pasielgė neapgalvotai ir impulsyviai, puolė prie jos vampyrišku greičiu ir vos netrukus rankoje laikė kekę, o oda buvo sveika. Bent jau, rodos, jog sveika.
   Patenkinta savimi nusišypsojo. Nebuvo taip jau ir sudėtinga.
   Neperšokusi griovio nesakyk "Op".
   -Štai, imk,-ištiesė laimikį rudaplaukei.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Ar tu rimtai? Aš ir klausiu, koks tas pamokos darbas! suirzo Deoiridh nutarusi, kad von Sjuard jos nesuprato. Vis dėlto nieko kandaus nesakė - nebenorėjo pyktis su šita mergina, kuri vis dar buvo neįkandama mįslė.
- Kartu atlikti praktiką? - nepatikėjo savo ausimis grifiukė. Sabrina von Sjuard jai siūlo dirbti kartu? Kas čia atsitiko? Tai buvo taip netikėta, kad rudaplaukė kurį laiką stovėjo nė nekrustelėdama. Tada susivokė, kad dviese dirbti yra visai neblogai: juk Varno Nago atstovė garantuotai žinos, ką čia reikia nuveikti. Tad galiausiai nuskubėjo paskui ją. Kažkuriuo momentu akys užkliudė Marleną. Pasidarė šiek tiek gaila Matthew: juk akivaizdu, kad ta mergužėlė profesoriui ramybės neduos. Deoiridh žvilgtelėjo į būsimą savo tėtį, tačiau teko ir vėl skubiai nusukti akis. Jau beveik gailėjosi, kad pasirodė šioje pamokoje.
Vos spėjo atsidurti šiltnamyje, kai prie jos atlėkė Sabrina su kažkokiu daiktu rankoje. Grifiukė įtariai pažiūrėjo, tačiau galiausiai nedrąsiai paėmė kekę. Nežinojo, ką su ja daryti, tačiau spėjo, kad tai ir yra pamokos užduotis. Pasidarė gėda, kad visai negirdėjo, ką kalba Matthew. Net jo nesugebi išklausyti? subarė save Deoiridh. Apsižvalgiusi nelabai toli pamatė dar vieną kekę ir nutarė, kad atėjo ir jos eilė prisidėti prie bendro darbo. Nežinodama, kad augalai gali būti pavojingi, ji visai neskubėdama ir nesisaugodama nužygiavo uogų link. Deja, netrukus užkliuvo už kažkokio besimėtančio akmens ir plojosi ant grindų. Augalai, tarsi to telaukę, aplipo mergaitei veidą. Kankinama nepakeliamo skausmo Deoiridh pradėjo klykti.

[Sabrina von Sjuard]

   -Imk, juk neįkąsiu,-gana draugiškai ir netgi linksmai šyptelėjo žvelgdama į jaunesniąją grifę. Besidarbuodamos kartu jos ne tik parodys puikų pavyzdį kitiems mokiniams - dvi skirtingų koledžų globotinės praktiką atlikinėja kartu bei draugiškai padeda viena kitai. Galbūt šitai nuves kur kas toliau nei prie paprasto praktikos darbo baigimo? Mintis papildyti sąrašą, kurio viršuje puikuojasi užrašas "Draugai", visai viliojo. Beabejo, sąrašas tebuvo tik Sabrinos mintyse, o kandidatų jame ne per daugiausiai, niekuomet per daug su niekuo į draugystes nesileisdavo. Galiausiai ji vis tiek nutruks, anksčiau ar vėliau, tačiau paskutiniams mokslo metams einant į pabaigą nuomonė pasikeitė. Toptelėjo, jog būtų įdomu bendrauti su kuo nors iš Hogvartso laikų net ir po jo baigimo. Susirašinėti laiškais buvo įdomu, o ir pelėdos darbo turėdavo, ypatingai Soreno.
   Deoiridh rankose atsidūrus kekei mergina pritariamai linktelėjo apsidairydama. Auksinės akys nuskenavo aplinką, atsakingai rinkosi naują taikinį. Besvarstydama krimstelėjo apatinę lūpą, kai staiga grifė puolė tiesiai pavojingiems augalams į glėbį. Rausvos lūpos it paspaudus kokį mygtuką prasivėrė. Arba ji neišgirdo dalies, kad taip elgtis negalima, arba buvo itin kvaila, o galbūt abu.
   -Ne! Palauk!-jaunoji von Sjuard puolė prie rudaplaukės nė nepagalvodama, kad šitaip nukentės ir ji. Skausmas mažiausiai buvo aktualus merginai, jau spėjo pastebėti, kad gelbėjant kitus pamiršta, kad yra vampyrė, o ne nesužeidžiama.
   Riksmas privertė aiktelėti ir Sabriną, auksaakė stengdamasi iš visų jėgų neužsidengti ausų ir padėti nelaimėlei, išsitraukė lazdelę.
   -Bombardo!-nusitaikė į vienus augalo pančius, o tuomet į kitus,-bombardo.
   Užpuolikas nenoriai atsitraukė palikdamas Grifų Gūžtos atstovę gulėti ant žemės.
   -Žinau, žinau, bet nurimk, padėsiu tau,-labai atsargiai, stengdamasi dar labiau neužgauti savo partnerės, pakėlė šią nuo žemės pasodindama ir atsukdama veidą į save,-giliai įkvėpk, tuoj nebeskaudės,-išsitraukusi balzamą atsargiai ištepė sužeistas vietas. Tik viskam nurimus suvokė, jog skauda kairiąją ranką. Ne iškarto suvokė, kas to priežastis. Galiausiai toptelėjo, kad gelbėdama grifę netyčia palietė viso šito chaoso kaltininką. Pasitepusi delną ir visą riešą giliai įkvėpė.
   -Panašu, kad Fortūna nesišypso nei tau, nei man,-šyptelėjo.

[Danielis Lorijanas]

Etanas stypsojo prie šiltanmio ir kaip ir visi kiti mokiniai tingiai klausė profesoriaus kalbos. Pavasarį mėgo, net labai, tačiau kai stovi/sėdi pamokose, kai saulė taip šiltai šviesia ir kviečia lėkti į lauką ir nieko nedaryti, yra be galo sunku išbūti pamokose. Etanui taip ir buvo - jo mintys skriejo į ežero pakrantė, medinį draugų namelį, kuriame karaliavo kaip namuose.
Tą akimirką jis visiškai nekreipė į savo plaukų spalvą (kuri dabar buvo raudonai ruda), visiškai užmiršo tą patirtą tragediją mediniame draugų namelyje, kai suprato, jog praras privatumą, jei visi atspės jo besikeičiančių plaukų spalvų reikšmes. Juk visgi, jis vienas vienintelis metamorfmagas ant šito škotiško svieto. Yikes.
Čiupo drakono odos pirštines, dėžutę, balzamo buteliuką, ir tada buvo apsimetęs bežengęs prie šiltnamio, kai laisva ranka kyštelėjo į kišenę, patikrindamas ar Arbatinukė/Arbatžolė yra su juo. Pajutęs šiltą plunksnuotą gyvatišką kūnelį, Etanas nusišypsojo. Visai pravartu vaikščioti kartu su savo augintiniais, jie galės ne tik palaikyti kompaniją, bet ir padės pamokose.
Ir tada mėlyna turkio kupeta pradingo šiltnamio augalijoje, prasmukęs pro grifiukės ir varnės šokį tokį sustumdymą, į kurį visiškai nekreipė dėmesio. Iš tiesų ir nepastebėjo nei varlės ir marso sakalo ant dviejų mergaičių pečių.

(([Detalios Metamorfmago plaukų reikšmės angliškai]))

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Drėgnos žemės kvapas, tvyrojęs šiltnamyje, savotiškai ramino Marleną. Jautri klausa dar pagavo tą nežymų augalų šiugždenimą, o kišenėje sujudėjo Konstantinas. Atėjus iš lauko, šiltnamyje vyravo prieblanda, prie kurios mergaitės akys netrukus priprato. Smalsiai nužiūrinėdama augalus, ji svarstė, ką daryti. Kerais kekių nepaimsi, vynuogės agresyvios, o kišenėje varlė, kurią reikia saugoti. Tyliai kažką po nosimi suburbėjusi, Marlena pasiėmė lazdelę ir nedrąsiai žengė į priekį.
 Vos ją apsupo tie grėsmingai atrodantys stiebai, šiugždenimas pagarsėjo ir net greitai reakcija neapsaugojo varnės - viena iš šakų kažkaip įsikibo į jos plaukus. Sukandusi dantis, Ashley stengėsi neklykti. Tiesiog metėsi į priekį, prarado gerą kuokštą plaukų, bet galiausiai buvo laisva. Ir patenkinta. Vynuogė, nelabai. Lėtai paleidusi rudas plaukų sruogas, šaka vėl nusitaikė į varnę.
-Diffindo!-šūktelėjo mergaitė mostelėdama lazdele, kerais netyčia nukirsdama visą augalą. Susvyravęs stiebas, pamažu leidosi, kol atsirėmė į savo daugus ir taip pakibo kaip kokia pavojinga arka. Nusvirusių šakų su tais deginančiais labai užuolaida užtikrino, kad joks sveiko proto beprotis pro ten nelįs. Bėda buvo ta, kad vienintelė ant visos vynuogės buvusi kekė (kaip nesąžininga!) buvo kaip tik tarp tų lapų. Nusikeikusi, Marlena pritūpė ir pabadė pirštinėta ranka pasiekti uogas.

[Danielis Lorijanas]

Vos tik įžengęs į vidų, kaip mat patraukė į šiltnamio gilumą.
Staptelėjo. Darsyk patikrinęs, ar okamė saugiai guli jo kišenėje, užsimovė pirštines.
Šiltnamyje buvo maloniai drėgna, šilta, net silpnas mieguistumas apėmė švilpį. Akimirką tariamai suprato, ko jos (į)seserė Wrena pasirinko herbologiją.
Bet tada buvo išbudintas merginos šūksnio. Tai nebuvo jam skirta, tačiau vis vien krūptelėjo, vos nepametė iš rankų balzamo buteliuko su dėžute, net Arbažolė iškišo savo snapelį pasižiūrėti kas čia nutiko.
Nebejudanti vynuogės šaka nukrito prie Lorijano kojų. Nustebęs, šiek tiek išsigandęs berniūkštis dėbtelėjo į vyresnę varnanagę. Šviesi turkio, įprasta mėlyna, purpurinė paklaikusiškai mainėsi Etano plaukuose, kaip nelyginat automobilio valytuvas įsismarkavęs liūčiai.
Švilpis kelisyk sumirksėjo akimis, stengdamas susigaudyti kas čia nutiko, tuo tarpu nejučiomis bazalmo buteliuką į laisvą kišenę.
Tada susigrizbo ir puolė padėti varnei.
-Eik, palauk!
Etanas prieš įžengiant į šiltnamį turėjo planą kaip greitai nusiskinti kekes, ir vylėsi, kad tai pasiseks.
Kol kas rodės, jog vynuogių šakos aprimo, todėl šviesiai raudona plaukų kupeta skubiai prišoko prie varnės, jo dėžutė dusliai atsirado ant žemės.
-Spongify,- oranžinė vertikali gyvatėlė atsirado prieš Etano burtų lazdelę (taip, prieš tai ir burtų lazdelę ir dėžutę ir balzamo buteliuką vienu metu laikė rankose) ir aplinkui varnę esančios šakos suminkštėjo.
-Dabar turėtų nemušti taip skaudžiai,- išpyškino metamorfmagas.
Išvydęs prie pat varnės kekės ir antrąją kekę, prie šios pasilenkė, tuo pat metu ištraukė okamę iš kišenės ir ši nieko neprašoma nušliaužė nuo delno ant vynuogės šakų ir pradingo tarp lapų, kekę nuraškė. Padavė varnei.
-Imk,- nusišypsojo jai,- Etanas, o tu?
Šiltnamyje buvo prieblanda, tad nelabai įžiūrėjo merginos pavardės antsiuvo ant uniformos.

[Ashton Hughes]

 Ashtonas lauke klausėsi profesoriaus kalbos ir vos susilaikė nenusižiovavęs, nes labai tingėjo ką nors veikti. Anksčiau jis manydavo, kad herbologija bus gėlyčių persodinimas, bet po to, kai netyčia susprogdino saulėgrąžą, teko gerokai viską pergalvoti. Spėjo sugalvoti tik tiek, kad herbologu užaugęs tikrai nebus. Ne tik dėl to, kad Grifų Gūžtos vadovas atrodė išsigandęs dėl savo gyvybės pamokų metu ir pastoviai kas nors nutikdavo. Jei būtų Hughes valia, visi augalai augtų be šaknų, nesispjaudytų, nesimuštų, prisižiūrėtų patys ir mėnesio pabaigoje duotų vaisių. Deja. Kam ta herbologija? Mes nesimokiname nieko, kas būtų susiję su tuo, ką mama augina darže.
 Žinoma, jis profesorės neklaus kuo tos vynuogės tokios svarbios. Herbologai tiesiog neturėjo ką veikti, tad išvedė naujų augalų rūšių. Tačiau kuo toliau klausėsi, tuo labiau niaukėsi Ashtono veidas. Jau mieliau ravėtų milžiniškas morkas ar darytų ką nors naudingesnio, negu bandymas pabėgt nuo kažkokių vynuogių. Tai labiau primena Burtų trikovės turnyro užduotį, nei kokią normalią herbologijos pamoką.
 Pasiėmęs dėžutę ir balzamo buteliuką (žinant kaip sekėsi sprogdinti saulėgrąžas, jam prireiks bent trijų tokių buteliukų), išsitraukė lazdelę ir paskui kitus mokinius įėjo į šiltnamį. Nors pavojus šiek tiek mėgo, bet tikrai ne su tokiomis užduotimis. Juk jis ne princas, turintis atnešti princesei aukso paukštį, obuolį, kriaušę ar dar kokią nesąmonę.

[Sarah Rebecca Ó Briain]

 Išgirdusi berniuko balsą, Marlena krūptelėjo. Laimei, buvo su pirštinėmis, tad netyčia priliestas lapas odos nenudegino. Ne itin patenkinta tokiu įvykių posūkiu, varnė atsiduso ir stebėjo, ką daro tas iš nežinia kur atsiradęs švilpis. O jo plaukai neseniai nebuvo rudi..? Susiraukusi, Ashley bandė prisiminti ar mokytojas neužsiminė apie kokias haliucinogeniškas augalų savybes, dėl kurių jai galėtų vaidentis keisti paslaugūs švilpiai su dar keistesniais plaukais. Lygtais ne - šie augalai taikėsi juos sužeisti ne emociškai, o fiziškai.
 Ir nors Marlena buvo nusiteikusi jėga atimti iš augalų kekes, to pasekoje, žinoma, sugriaudama pusę šiltnamio, berniuko sumanumas jai patiko. Pritardama burtažodžio panaudojimui, varnė tyliai linktelėjo ir stebėjo, kaip mažas, spalvotas padaras paduoda jai kekę.
-Ačiū,-vis dar stebėdamasi keistu gyviu padėkojo mergaitė.-Marlena. Kas čia per gyvūnas?
Žinoma, iki magiškųjų gyvūnų ekspertės jai buvo toli, na, ji labiau pažinojo tuos, kurie gyveno Britanijos miškuose, bet štai, spalvota ir į gyvatę panaši būtybė patraukė mergaitės dėmesį.
 Prisiminusi, kad reikia surinkti daugiau nei vieną vynuogių kekę, Marlena pakėlė akis į viršų. Nežinia ar tik jai taip pasirodė, ar šiltnamis iš tiesų buvo aukštesnis nei įprastai, bet tie grėsmingi augalai nieko gero nežadėjo.
-Matai tas, dar aplipęs uogom?-parodė į šiek tiek tolėliau augančią storą vynuogę Marlena.-Aš nenoriu jos sulaužyt kaip šitos, o ir uogų pakaktų mums abiems. Galime bandyti kaip nors prisėlinti arba... Priverst tas dvi vynuoges susipešt,-vien pagalvojus apie du susivijusius ir bandančius ištrūkti iš kito gniaužtų stiebus, Ashley akyse žybtelėjo nieko gero nežadantys žiburėliai. Atsisukusi į Etaną, varnė klausiamai linktelėjo galva augalo link.

[Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith]

Skausmas buvo nežmoniškas. Deoiridh net neįsivaizdavo, kad galėtų šitaip rėkti, tačiau net nesistengė savęs suvaldyti. Buvo labai baisu, mat atrodė, kad visas pasaulis griūna ant galvos.
Ir tada augalas pradėjo trauktis. Per savo riksmą nieko negirdėjusi grifiukė nežinojo, kas čia atsitiko, tačiau viena suprato aiškiai: augalas kažkodėl apsigalvojo ir nutarė palikti ją ramybėje. Pajutusi prisilietimą rudaplaukė krūptelėjo, tačiau galiausiai susivokė, kad tai Sabrina. Pagaliau susipratusi nustoti rėkti mergaitė apsidžiaugė įsivyravusia tyla. Dabar atėjo ir gėdos jausmas. Ji žvilgtelėjo į Varno Nago mokinę ir nuleido akis. Negi ši mergina ir vėl turi ją traukti iš bėdos?
- Ačiū, - nelabai noriai padėkojo škotė. Ją be galo kankino dvejopi jausmai Sabrinos von Sjuard atžvilgiu. Tiesa, dabar jų nagrinėti nesinorėjo, nes mergina atėjo jai padėti. Ar jai kažko reikia, ar ne, Deoiridh nežinojo. Bet išsiaiškins tą vėliau.
Tik tada, kai Sabrina pradėjo teptis ir savo ranką grifiukė suprato, kokia buvo išsigandusi. Atrodė, kad pergyvena tą baimę dar kartą. Labiausiai norėjosi pašokti ir pulti Matthew į glėbį: ji tikėjo, kad profesorius sugebėtų nuraminti išsigandusią mokinę. Deja, prie kitų vaikų šito daryti nebuvo galima, tad teko tiesiog sėdėti ant šiltnamio grindų, kur ją bet kada ir vėl gali pasičiupti siaubingieji augalai. Matthew, kas tau užėjo su tokiomis pamokomis? Buvo apmaudu, kad pirmoji herbologijos pamoka, kurioje teikėsi pasirodyti Deoiridh, buvo tokia pavojinga ir skausminga. Nepaisant to, kad Sabrinos balzamas tikrai padėjo, grifiukė vis dar jautė įtampą. Vis dar norėjo apsikabinti Matthew. Ir tai vis dar buvo negalimas veiksmas. Kiek padvejojusi ji apkabino arčiausiai esantį žmogų - Sabriną von Sjuard.
- Ačiū, - sumurmėjo ji. Pajuto, kad tame žodelyje buvo daug daugiau nei norėjo pasakyti. Dėl to sutrikusi skubiai paleido varnę ir užsimerkė - labai nesinorėjo matyti jos klausiamo žvilgsnio.

[Sabrina von Sjuard]

   Riksmas nutilo ir jaunosios von Sjuard ausys, priklausančios vampyriškai rasei, palaimingai galėjo ilsėtis. Vienu metu atrodė, kad ausų būgneliai ims ir susprogs nuo tokio kurtinančio klyksmo. Nujautė, kad skausmo buvo kur kas mažiau nei baimės. Pastaroji dažnai žaidžia su smegenimis it koks katinas nutvėręs siūlų kamuoliuką.
   Lengviau atsiduso trumpam užsimerkdama ir linktelėdama į jai išreikštą padėką. Prisiminusi paskutinį jų susitikimą ir kaip Deoridih reagavo į išgelbėjimą, nujautė, kad ir šįkart mergaitė jai dėkojo tik iš mandagumo, nulis dėkingumo. Ką gi, toks jau tas šiuolaikinis jaunimas...
   Žvilgtelėjo į grifę, tuomet į karingąsias vynuoges prisikasdama apatinę lūpą. Pamoka įpusėjo, o jos tebesėdėjo su viena keke ir skaudžia patirtimi. Na, juk sakoma, kad iš klaidų mokomasi. Pravėrusi lūpas ketindama išdėstyti savo strategiją tik žioptelėjo grifės rankoms apsivijus jos kūną. Ko jau ko, bet apsikabinimo tai tikrai nesitikėjo. Teleskopo smūgis per galvą tiek nenustebino, kiek šis veiksmas.
   -Ėėė...Nėra už ką,-sutrikusi šyptelėjo švelniai apsikabindama mergaitę. Atmosfera buvo pernelyg keista, tad kiek lengviau atsikvėpė, kai pančiai buvo panaikinti. Vos matomai papurčiusi galvą sugrįžo prie savo plano. Pasinaudodama skydu, kurio efektyvumu abejojo priešininko atžvilgiu atsistojo tvirčiau suspausdama lazdelę. Antrą kartą apkursti nenorėjo, tad turės veikti viena.
   -Nežinau ar skydas tave apsaugos... Tačiau bet kokiu atveju naudok bombardo, tai padeda... Regis...-liūdnai nusišypsojo,-netrukus galėsim iš čia dingti,-prieš imdamasi darbo giliai įkvėpė dar kartelį žvilgtelėdama į Deoiridh ir vampyrišku greičiu imdama suktis šiltnamyje. Judėjo tikslingai, apgalvotai ir greitai. Dėka burtų ir antgamtinių galių sekėsi visai neblogai. Odą keliose vietose skaudžiai nudegino, bet Sabrina, kaip tikra karė, sukando dantis ir nė garselio neišleido. Nuoširdžiai savimi didžiavosi. Na, juk reikėjo rodyti pavyzdį jaunesniems.
   -Štai, paduosim profesoriui, o dabar dingstam iš čia,-nė nelaukdama pritarimo ištempė mergaitę iš šiltnamio puldama teptis balzamu sužeistas vietas. Norėjosi klykti iš skausmo ir perkąsti gerajam Turner gerklę.