0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I magijos istorijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Nereikia stebėtis, kad mieloji profesorė SunMoonlight iš karto prisistatė. Ir, ko gero, nebuvo labai patenkinta tuo, ką veikė grifė. Tačiau tai rudaplaukei nerūpėjo - buvo pernelyg smagu erzinti šitą profesorę. Tą Deoiridh sužinojo dar pernai. Juk, šiaip ar taip, ji buvo nuvogusi Matthew vietą. Nepaisant to, kad dabar draugas (dabar jį vadinti buvo itin keista) grįžo į tą vietą, mergaitė vis tiek mintyse tvirtino, kad ši jauniklė profesorėlė tą vietą iš herbologo pavogė.
- Ko nepasimokiau? - saldžiausiu balsu pasitikslino rudaplaukė. Kaip ji galėjo kažko pasimokyti, jeigu "praėjusį kartą" tai buvo herbologija, o dabar - magijos istorija? Škotė apsimetė nieko nesupratusi. Ji tik žiūrėjo į profesorę Moonlight nekaltomis akutėmis ir apsimetė, kad dabar sunkiai dirbtų, jeigu ji čia stypsodama netrukdytų...
- Na, tau įdomus, o man gal ne, - tyliai suburbėjo Deoiridh, bet vis dėlto atsistojo. Tikrai nenorėjo eiti prie ežero. Žinojo, kad tada tiesiog nuklys pas varles, o tada šita tik dar labiau užsirauks... Nors... Koks skirtumas, ji visada ant manęs siunta, tad gal reikia suteikti jai priežastį? Ji patenkita išsišiepė - ir vėl. Jeigu negrįš į šitą kabinetą, tikrai ne ji dėl to kalta. Tai bus tik šitos profesorės kaltė - pati privertė eiti ten, kur yra daugybė draugų! Juk jeigu reikėtų sėdėti klasėje, Deoiridh tiesiog liktų čia ir anksčiau laiko neišeitų. O dabar... Dėl visa ko ji susirinko visus daiktus - nebuvo tikra, ar dar grįš. O jeigu ne, geriau nerizikuoti, kad turtas atiteks profesorei.
Jau eidama pro duris mergaitė suprato, kad Moonlight tikriausiai bėgs jos skųsti Matthew. Apie tai, kas juodu sieja, šita profesorė tikriausiai nežino. Bet Matthew, be viso kito, dar ir jos koledžo vadovas. O tokiu atveju jis būtinai sužinos. Deoiridh sunkiai atsiduso. Puikiai suprato: teks čia grįžti ir kažkaip užbaigti pamokos darbą. Pala, o ką man reikia padaryti? staiga paklausė ji savęs. Žinojo, kad turi eiti kažkur prie ežero ir rasti kažką susijusio su kažkokiu ten Karoliu, kurio vardas buvo parašytas ant lapelio likučių. O kas po to? Ai, kaip nors bandė raminti save rudaplaukė ir galiausiai patraukė ežero link.
Netrukus pradėjo ieškoti konkrečios vietos, mat užrašo pabaigą buvo nukandusi. Nepaisant to, kad praryti nepavyko, perskaityti nebebuvo įmanoma. Kvaiša, beveik kaip Elliw atsiduso mergaitė. Pastebėjusi kažkokį vienišą medį prisiminė, kad lyg ir kažkas tokio buvo parašyta ant to nelemto popiergalio (ar popierpradžio? Iš kur jai žinoti?). Priėjusi ėmė dairytis. Nežinojo, ko tiksliai ieško, tad abejojo, ar iš viso kada nors ras. Buvo galima ir aiškiau pasakyti, ką man reikia rasti ir vėl išreiškė nepasitenkinimą škotė. Nors giliai širdyje pripažino, kad pamoka visai įdomi, profesorei tikrai nebūtų to sakiusi. Ne, garsiai Deoiridh išreiškė tik visą įmanomą nepasitenkinimą.
- Nenoriu nieko daryti, šita pamoka kvaila, noriu eiti pas varles, - vos ne išdainavo mergaitė vaikščiodama aplink medį. Jis neatrodė kuo nors ypatingas. Kol akis neužkliuvo už kažkokios nelabai natūraliai atrodančios landos. Grifiukė staigiai sustojo. Ji buvo visai nedidelė - ten tilpti galėjo tik labai smulkus žmogus (ji nenoromis ir vėl pagalvojo apie Elliw). Kiek pasvarsčiusi, ką daryti, galiausiai pasivertė į varlę. Įlindusi į skylę suirzo: ten buvo tamsu, tad ji beveik nieko nematė. Nepatenkinta kurktelėjo, bet tada pastebėjo kažkokį baltą daikčiuką. Puikiai suprato, kad būdama varlės pavidale jo nepaims. O būdama žmogiškame pavidale jo taip pat nepaims, nes nepasieks. Piktai sukurkusi iššoko iš landos. Atsivertusi į žmogų patraukė pilies link. Profesorė kaip visada sugalvojo kažkokią nesąmonę...
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I magijos istorijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
Pėdsakai, kuriais Mulungu atsekė iki virtuvės, buvo gerokai pablukę, tačiau vis dar matėsi, tad grifiukas gana ryžtingai keliavo klasės link. Ar bent jau jis tikėjosi, kad eina būtent ten. Vienu momentu jie visai dingo, tad berniukas išsigando ir sutriko: ką jam daryti dabar? Laimei, apsižvalgęs suprato esąs ne kur kitur, o prie kabineto durų. Tad drąsiai jas atidarė ir įžengė vidun. Klasėje nebuvo nė vieno mokinio.
- Kur? - užrėkė berniukas, tačiau nelaukęs jokio atsakymo grįžo į savo vietą. Atsisėdo ir užsižiūrėjo į lapą. Susirado žodynėlį ir jau norėjo pradėti verstis žodžius, tačiau suvokė: tekstas yra labai ilgas ir jis užtruks pernelyg ilgai. Ne, geriau apsimesti, kad kažką supranta. Dar kartą nužvelgė lapą ir bandė rasti bent vieną kitą suprantamą žodį. Deja, sekėsi tikrai nekaip. Tiksliau sakant, nesuprato nė vieno, išskyrus jau minėtą pavardę. Mulungu jau ketino kviesti profesorę į pagalbą, tačiau suprato, kad ji jau ir taip daug padėjo, tad tiesiog sėdėjo savo suole ir mąstė.
Per tą laiką grįžo keletas mokinių. Daugelis iš jų puolė kažką rašyti, tad ir afrikietis išsitraukė pergamentą ir plunksną. Kiek pamąstęs ir išsivertęs reikiamus žodžius galiausiai išskrebeno:

Citata
Mulungu, pirmojo genties medžiotojo vyriausiasis sūnus, Grifų G.

Kadangi neįsivaizdavo, ką daugiau reikėtų rašyti, pradėjo piešti. Iš pradžių nežinojo, ką piešia, tačiau baigęs suprato, kad gautas vaizdas stebėtinai primena profesorę. Kiek padvejojęs Mulungu gūžtelėjo pečiais ir nunešė darbą gyvajam portreto atvaizdui.
- Ačiū! - užbaubė jis ir išėjo iš klasės.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I magijos istorijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Deoiridh labai pikta žingsniavo koridoriais. Vienu momentu jai pasirodė, kad nuskynė kažkokį gyvą daiktą. Labai tikėjosi, kad tai profesorė, nors ir suprato, kad ji turėtų būti klasėje ir laukti, kol geri vaikučiai grįš. Tarp jų ir tu apmaudžiai pagalvojo mergaitė, tačiau neturėjo iš ko rinktis. Dėl visko kaltas Matthew! Jeigu ne jis, grifiukė darytų viską, ką tik nori. O šiuo atveju tai tikrai nebūtų keliavimas kabineto link. Galvoje skambėjo visi įmanomi prakeiksmai. Daugelis jų buvo nukreipti Monicos Lilly Moonlight link. Vis dėlto bent po vieną kitą buvo apdovanotos ir Daniela Kravitz bei Elliw... kad ir kokia ji ten.
Galiausiai Deoiridh pasiekė klasę. Vis dar tebebuvo tokia pati pikta. Neįsivaizdavo, ką turi padaryti dabar. Tik tiek, kad kažką reikia aprašyti. Beveik smalsiai atsivertė vadovėlį ir nesunkiai rado Karolį Maloningąjį.
- Labiausiai pagarsėjo tuo, kad būdamas dvidešimt aštuonerių užsimušė, kai trenkė galvą į žemą durų staktą, - balsu perskaitė animagė. Prieš savo valią susidomėjo: kaip gali būti toks kvailas, kad šitaip numirtum? Ar tai apie Elliw? pagalvojo ji. Vis dėlto ne, tai buvo apie kažkokį ten karalių, kurio vardą grifiukė ir vėl pamiršo.
- Ak taip, Karolis Maloningasis, - netyčia garsiai ištarė rudaplaukė vėl permesdama akimis tai, ką buvo neseniai perskaičiusi. Deja, ji vis dar nežinojo, ką jai reikia parašyti, bet paėmė pergamento lapelį ir nenoromis parašė:

Citata
Deoiridh Mano Vardo Vis Tiek Neatsimeni, Grifų Gūžta, IV kursas
Kitą kartą užduodama užduotis galėtumėte padaryti jas įmanomas, nes landa buvo tokia maža, kad -mogus įlįsti ten negali, o būdama varlės pavidale niekaip negalėjau paimti to balto daikto. Vis dėlto kvailas vadovėlis sako, kad tasai keistuolis nešiojosi su savimi baltą švilpuką, kuriuo mėgdavo prisikviesti paukščius, manau, kad medyje galėjo tas daiktas ir būti, bet nesu tikra, nes šita užduotis buvo neįmanoma atlikti. Pamoka galėjo būti beveik įdomi, bet jūs kaip visada viską sugadinote.

Deoiridh perskaitė ką parašiusi. Pagalvojo, kad profesorėlė gali vis tiek bėgti pas Matthew ir skųstis. Ak, kaip nemandagu! ironiškai subarė pati save animagė, tačiau žinojo, kad nieko netaisys. Ją šitos profesorės persona pernelyg erzino. Ji pernelyg maloni nusprendė grifiukė ir lėtai atsistojo. Dabar, prieš pat nešant lapelį profesorei, kažkur išnyko drąsa. Vis dėlto Deoiridh ne veltui pateko į Grifų Gūžtos koledžą. Na, ką jai Matthew padarys? Nieko. O šita? Nebent skirts dar vieną kvailą areštą, per kurį jos smagiai paplepės. Aną kartą buvo visai smagu. Deoiridh nusišypsojo. Nežinojo, ar profesorė ją mato, nors įtarė, kad gali būti akylai stebima. Vis dėlto tai dabar nebuvo svarbu. Reikėjo pagaliau atsikratyti to lapelio. Rudaplaukė patraukė profesorės stalo link. Pastebėjo, kad prieš ją kažkas jau spėjo išsinešdinti iš klasės. Tai buvo gerai: reiškė, kad jeigu ji dabar išeis, nebus vienintelė išsišokėlė. Be galo patenkinta Deoiridh padėjo lapelį profesorei ant stalo. Buvo be galo įdomu, ar ji iš karto skaitys, tad kuo lėčiau grįžo prie stalo pasiimti daiktų. Vis dėlto atrodė, kad Moonlight ne tokia kvaila - ko gero, palauks, kol "neklaužada grifė" išsinešdins. Žinoma, Deoiridh negalėjo pagailėti tokios paslaugos profesorei, tad pagaliau išėjo iš klasės. Vos uždariusi duris nesusilaikė ir pradėjo kvatoti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Monica Lilly Moonlight

  • Burtininkė
  • ***
  • 190
  • Lytis: Moteris
Ats: I magijos istorijos pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
    Šiaip ne taip grifė išsinešdino, žinoma, nepamiršusi mestelėti kelių replikų. Monica vos ne vos susivaldė ir sučiaupusi lūpas stebėjo dingstančią Deoiridh. Labai nesinorėjo būti iškviestai ant direktorės kilimėlio dėl to, kad pradėjo pravardžiuotis su mokinuke.
    Monica nuobodžiaudama laukė mokinių. Jie, rodos, užtruko, gal net pasiklydo, tačiau it apvaizdos ženklas pranyko juodieji debesys: dangus vėl buvo giedras. Na, bent jau negrįš į klasę kaip šlapios vištos, - niūriai pagalvojo - nuotaiką buvo sugadinusi mieloji Deoiridh. O gal profesorė tiesiog nenorėjo paskui save valytis - urzgiantis pilvas priminė apie senokai valgytus pusryčius.
    Neužilgo pradėjo grįžinėti mokiniai, vienas jų buvo Mululungu. Jis vėl atrodė sutrikęs, tačiau įspūdingas tenoras nesusilpnėjo. Monica smalsiai pažvelgė į atneštą darbą.
    Tada užvertė galvą ir užsimerkė.
    Dieve, kokia suknista diena.
    Greitai pargrįžo ir apsiniaukusi Deoiridh. Kai grifiukė atnešė darbą, profesorė nesusilaikė ir žvilgterėjo: pergamentas buvo prikimštas jos asmeninės inspektorės pastabų.
    Na, bent jau teisingai išmąstė...