[Matthew Turner]

Netoli įėjimo į šiltnamį gulėjo krūva stiklų - profesoriaus Turner bandymas kerėti. Jis buvo pamiršęs raktą, tad pabandė pasinaudoti alohomora kerais. Vis dėlto paaiškėjo, kad per trejus metus, praleistus keliaujant, šita Matthew savybė nepasikeitė - jis ir toliau nemokėjo burti. Teko atsinešti raktą.
Laimei, į darbo vietą atėjo anksti. Šiltnamis ryškiai nebuvo judintas nuo pat praėjusių mokslo metų pabaigos (kur jau ten Matthew susiprotės ateiti ir visko apžiūrėti iš anksto?), o kadangi Grifų Gūžtos vadovas jau įrodė savo magijos "sugebėjimus", suprato, kad viską teks tvarkyti rankomis. Ilgokai valęs visus paviršius profesorius gerokai pavargo. O juk dar reikėjo sunešti augalus... Juodaplaukis ilgokai vargo, kol sunešė reikiamas priemones į šiltnamį. Galiausiai viskas buvo paruošta. Beveik. Teliko surašyti... Burtažodžius. Matthew net nusipurtė. Labai tikėjosi, kad joks mokinys nepaprašys parodyti, kaip veikia konkretus burtažodis... Galiausiai ant didelės lentos atsirado užrašas:

Šaknis - radixo;
Stiebas - derivantur;
Žiedas - flosur;
Spyglys - spinam;
Lapai - foliorum.

Matthew džiaugėsi padarytu darbu. Buvo šiek tiek keista žinoti, kad į pamoką turėtų ateiti Deoiridh, tačiau vyras vis tiek buvo viskuo patenkintas. Tik, žinoma, liūdino faktas, kad į pamokas jau nebeateis Davina... Herbologas stengėsi apie tai negalvoti, tačiau galvos niekaip nepaliko mintys apie buvusią mokinę. Vis dėlto tuo momentu pradėjo rinktis esamieji, tad reikėjo susikaupti.
- Sveiki, esu Matthew Turner, naujasis herbologijos profesorius, - prisistatė juodaplaukis. Atsargiai nužvelgė mokinius - ar Gilbert broliai jau baigę? Jų nepastebėjęs pasijuto geriau. Galbūt šiais metais viskas bus kitaip? - Šiandien kalbėsime apie tam tikrų augalo dalių puoselėjimą. Ant lentos matote burtažodžius, kurie puoselėja vieną augalo dalį. Jeigu tai yra šaknys, jos taps ilgesnės, storesnės. Kitos dalys taip pat padidėja bei pasižymi ryškesnėmis savybėmis, pavyzdžiui, žiedas gali turėti stipresnį kvapą. Pamoką pradėsime nuo praktikos. Čia yra sudėti augalai, su kuriais dirbsite. Turite pasirinkti vieną iš jo dalių ir naudoti jai skirtą burtažodį. Tinkamai panaudotas jis gali padidinti dalį net iki penkių kartų. Jeigu kas neaišku, klauskite.
Matthew nutilo. Labai tikėjosi, kad mokiniai tiesiog ramiai dirbs. Visiškai nesinorėjo jokių nelaimių, kurios baigiasi ligoninėje. Šioje pamokoje augalai net nepavojingi...

[Pasiimate augalą (realus žiobariškas, tačiau pasirinkite patys) ir naudodami minėtą burtažodį bandote išauginti jo pasirinktą dalį (tik vieną, visų didnti nereikia). Didinate tik tas dalis, kurios yra sąraše. Nedidinkite tos augalo dalies, kurios jis neturi (pvz., ne visi turi spyglius). Jeigu kas neaišku, lauksiu pelėdų. Jeigu reikia profesoriaus pagalbos, drąsiai kreipkitės, taip pat parašykite asmeniškai. Bent trys praktikos postai. Praktika iki rugsėjo 12 d.]

[Florida]

Pamokai prasidėjus apsižvalgė. Nematė ar bent nepastebėjo čia esant Elliw Gwawr. Tokiems dalykams net neturėjo laiko. Šiltnamis buvo neįprastu dalyku miestietei, tad Allwyn atidžiai nužvelgė kiekvieną augalą ir patį šiltnamį. Visada galvojo, kad šiltnamiai yra tik arkos arba kvadrato formos. Hogvartse sužinojo, kad yra ir mišrių variantų. Ko tik žmonės neprigalvoja..
Išklausiusi to, ką pasakė profesorius, švilpė norėjo pradėti darbą. Tačiau pajuto palengvėjusį apsiaustą. Ant žemės atsidūrė rausvoji Tina ir skubiai nušokavo profesoriaus link kurkdama. - Tina! - Puolė šios gaudyti rudų plaukų savininkė. Deja, tik išsitiesė prie profesoriaus kojų. Kliudžiusi tai, ant ko stovėjo keli augalai, šiuos nuvertė ant žemės. Vazonai sudužo, o žemės išsibarstė. Veidas aplipo vos vos drėgna šiltnamio žeme, o pajudėjus uniformą suplėšė itin aštri ir sunki vazono šuka.

[Sophie Garcia]

Sophie, tokiu pat šaltu ir nemaloniu veidu įžengė į herbologijos pamoką. Nors ji atrodė viskam abejinga ir pikta, jos vidus tiesiog spindėjo, nes ji pagaliau atvyko į vietą, kuri daro ją laiminga - Hogvartsą. Vasaros atostogos švilpei buvo labai ilgos, kur jos globėja regis dar labiau pradėjo jos nekęsti.
Sophie nebetramdė savo ilgų rudų plaukų, jie buvo susivėlę ir palaidi, akiniai nevalyti. Koks skirtumas? Argi kažkokiam profesorėliui gali rūpėti mano išvaizda? Pff... Įžengusi į herbologijos pamoką, visų pirma mergaitė apsidairė. Lėtu žingsniu nuslinko į pirmą pasitaikiusią vietą ir tuščiu žvilgsniu stebėjo profesorių.
Beveik viską ką profesorius sakė, mergaitė praleido, bet aiškiai girdėjo užduotį tad nuėjo prie augalų ir pačiupo pirmą pasitaikiusią gėlę - tulpę. Švilpė ramiai ir oriai nupėdino link savo pusės. Pasiėmusi augalą Garcia pažiūrėjo jį išblukusiomis savo akimis, pasiėmė savo burtų lazdelę. Ką reikia keisti? Kuris lengviausias? Gal flosur? Sophie lėtai pažvelgė į augalą. Nukreipė lazdelę į žiedą ir staigiu judesiu bedė į žiedą.
- Flosur!
Nieko neatsitiko. Lazdelė įdūrė į tulpės žiedą ir paliko skylutę.
- Šaunu, - sumurmėjo švilpė. - Kas dar šiam gyvenime?
Sophie išbandė labai daug mostų, bet nei vienas nepasitvirtino.
Pamoka bus sunkesnė nei maniau....

Matt: pamokai prasidėjus mokiniai jau yra klasėje. Apie tai, kaip įeini, gali rašyti nebent prisiminimų forma. Prašau pataisyti iki pamokos pabaigos.

[Sabrina von Sjuard]

   Sunkiai nurijo žinojimą, kad šie metai - paskutiniai. Praėjusiais mokslo metais taip išsilgusi namų, dabar suvokė, jog visai nenori baigti Hogvartso. Nebuvo čia jau taip blogai. Susibendravo su keliais mokiniais, patyrė daugybę nuotykių ir... Tyliai atsiduso. Bjauri rūpūžė atšuoliavo eilinį kartą primindama apie tai, jog viskas, pabaiga, daugiau jokių nuotykių čia, Hogvartse. Visgi turėjo paskutinius metus. Laiko prikrėsti šunybėms - užteks.
   Kiek nunarinusi galvą, kiek apsimiegojusi, tačiau susidomėjusi stovėjo šiltnamy. Po apsilankymo Fasiro name augalai užsitarnavo neišpasakytą merginos susižavėjimą ir pagarbą. Taip dailiai nuaugusios rožės prie namo vis dar šmėžavo auksinėse akyse. Gaila, jog neteko ilgiau jomis pasigrožėti.
   Stabtelėjo nužvelgdama augalus, kurie neabejotinai buvo paruošti praktikrai, bei priešais stovintį profesorių, amžiumi primenantį Soreną. Netgi barzdą turėjo juodą. Susidomėjusi nužvelgė šį, kai visai netrukus dėmesį patraukė rožė. Beveik tokia pati, kokia buvo prie Fasiro namų. Stryktelėjo prie šios švelniai pirštais perbraukdama per žiedą. Šyptelėjo. Po susitaikymo su sūnėnu šį prisiminti buvo ne taip jau ir blogai. Neapykanta dingo, nebejautė ir jokio noro daugiau nebesusitikti. Priešingai, po visko, kas įvyko, ėmė gana gerai sutarti. Jautėsi tarsi su dar vienu vyresniu broliu, nors Soreną neretai laikydavo Gilberto vietoje.
   Išsitraukė lazdelę nužvelgdama lentoje esančius burtažodžius. Kurį laiką svarstė, kuris gi būtų tinkamas rožei, kai galiausiai išsirinkusi žiedą, pravėrė rausvas lūpas. Burtas neišsprūdo, nė nespėjo šio ištarti mintyse, dėmesį patraukė po profesoriaus kojomis išsitiesusi mokinė.
   Dar viena? Ar visi nevykėliai lenda į dienos šviesą ar tik pasirodo sukeldami chaosą?

[Aidenas Martinez]

Amanda tyliai tyliai įpėdinusi į herbologijos pamoką nuėjo į pirmą pasitaikiusią vietą. Mergaitė nenorėjo su niekuo kalbėtis, tik tyliai dirbti. Bijojo, kad bet kurią akimirką gali įeiti bet kas ir sakyti "Labas, Amanda". Pirmakursė nenorėjo turėti draugų.
Digori klusniai pažvelgė į profesorių ir labai atsakingai klausėsi ignoruodama viską kas dedasi. Išgirdusi, kad nebus teorijos, nusivylė. Priešingai negu daugeliui, Amandai labiau patiko teorija negu praktika, mat tokio ramaus charakterio švilpei buvo daug maloniau ramiai atsakyti į klausimą, negu atlikti praktiką, kuri dažnai reikalauja daug daugiau pastangų negu atsakyti į klausimą.
Švilpynės koledžo mokinė nuėjo pasiimti augalą - priešingai nei kai kurie mokiniai, mergaitė labai atidžiai peržvelgė visus augalus ir galiausiai pasirinko kaktusą - jai patiko spygliai.
Mergaitė nutarė naudoti spynam burtažodį, nes juk ir patį augalą pasirinko dėl spyglių. Amanda išdidžiai pažvelgė į savo augalą ir pasiruošė burtų lazdelę.

Matt: pamokai prasidėjus mokiniai jau yra klasėje. Apie tai, kaip įeini, gali rašyti nebent prisiminimų forma. Prašau pataisyti iki pamokos pabaigos.

[Daniela Kravitz]

    Danielos vėl laukė linksma valanda herbologijoje, todėl jos veidas švytėjo pykčiu. Eiti čia visiškai nenorėjo, tačiau ateities planams reikėjo bent minimalaus supratimo apie šitą "mokslą". Dani negalėjo pakęsti žemių, troškulio šiltnamiuose, trąšų dvoko (kuris nemaloniai priminė nuotykį Uždraustojo miško duobėje), besimalančių vaikų... Na, visko.
    Naujas mokytojas, kurio vardo mergina neįsidėmėjo, paliepė išsirinkti gėlę ir naudojantis vos vienu burtažodžiu ją išdidinti ar patobulinti. Suprantama, Dani nelabai klausėsi.
    O jergau, kaip nuobodu, - pagalvojo. Visa pamoka - darbas vienu burtažodžiu. Tačiau... galėjo būti daug blogiau. Gerai, kad jis neliepė nieko persodinti ar... nežinau. Ką tie herbologai veikia per dienas?
    Nuslinkusi į priekį penktakursė pagriebė aukštą ploną narcizą. Net pati nustebo dėl tokio pasirinkimo - šitos gėlės jai niekada nepatiko. Gal dėl to mito apie savimylą, paskendusį upelyje, gal dėl vos juntamo, bet šleikštaus kvapo, gal dėl lengvai byrančių žiedlapių. Nepatiko, ir tiek.

[Aaron Atkins]

Aaron nenorėjo mokytis herbologijos, tad pamokoje jis sėdėjo visiškai nesusikoncentravęs. Į ją vaikis netgi įžengė kaip šmėkla naktį, o čia dar tas profesorius kažkur labai matytas, bet atmintis neleido prisiminti, kur. Tai kokio velnio tada jam ir stengtis atsiminti, jei galva nenori to? Vaikio mintys nė neišgirdus profesoriaus pasisveikinimo jau skraidžiojo padangėse su paukščiukais, žiobariškais lėktuvais ir pegasais. Jis tiesiog tikėjosi, kad viskas prasidės nuo teorinių klausimų, tad galima pasvajoti apie tai, koks gabus burtininkas Aaron bus ateityje. Kaip jis gyvens iš būtent savo gebėjimų ir bus užsakomas burtininkas tam tikriems reikalams sutvarkyti. Taip, būtent tokia svajonė buvo Aaron, kadangi būtent taip buvo galima patirti kuo daugiau visokiausių įdomių dalykų.
Bet stebuklingai vaikis susigaudę, kad dirbti teks. Jis nužvelgė ant lentos parašytus burtažodžius ir susiraukė. Vien pagal tai buvo pakankamai aišku, kad tam tikras burtažodis priklausė tam tikrai augalo daliai, tačiau vat, ką jie daro? Tas išsiblaškęs berniukas... Visada dėl to kankinasi, bet kažkaip sugeba prasmukti.
Nužvelgęs augalus jis nusprendė, kad burtažodžius išbandys ant kažkokio nevisai aiškaus augalo jam. Jis jau turėjo pakankamai didelį žiedą, Aaron, akimis, o šalia savęs ir etikėte "bijūnas".
-Hm... O močiutė nekalbėjo apie juos?-garsiai mąstydamas vaikinukas pasidėjo augalą prieš save ir išsitraukė burtų lazdelę. Tik kokia iš tos lazdelės, jei puikiai burtažodžių ištarti negalėjo?
-fla... flo... flour...-tyliai vaikinukas kartojo net nelabai tinkamą burtažodžio pradžią, kadangi puikiai įžiūrėti visų raidžių nesugebėjo.

[Cristal Daunt]

Dūsdama herbologijos šiltamyje, kuriame kiekvieną kartą smirdėdavo žemėmis ir neaiškiais augalais ir buvo be proto tvanku, Cristal stengėsi neprarasti pusiausvyros. Ji mielai griebtų savo daiktus ir neštų iš čia kiek kojos neša, bet žinojo, kad turi sėdėti. Tačiau sėdint, niekas juk nedraudžia nesiklausyti. Vis tiek tas naujas žioplys herbologijos profesorius nieko nepasakys, kas trylikamatei grifei būtų aktualu ar bent jau įdomu, tai kokia prasmė klausyti. Juk žaliaakė mieliau neakivaizdžiai pastebės ką veikia kiti mokiniai. Nors ir jie arba įdėmiai klausėsi profesoriaus arba buvo sukišę akis į vadovėlius.
Kai po kelių minučių kiti mokiniai pradėjo judėti iš savo vietų, atsitokėjusi Cristal pamanė, kad geriausiai būtų sekti paskui juos. Praeidama pro profesoriaus stalą su jau rankoje gulinčiu gvazdiku, žaliaakė nutaisė kuo abejingiausią miną, kad profesorius pamatytų kokia jo pamoka neįdomi. Tik kaži ar jam brunetė išvis rūpėjo.
Pagaliau grįžusi į savo numylėtą vietą Cristal pasižiūrėjo į lentą, kurioje turbūt buvo surašyti burtažodžiai augalo kerėjimui. Kadangi ji negirdėjo ką jie daro, mergaitė pasirinko vieną atsitiktinai. Nukreipusi lazdelę į ant stalo gulintį gvazdiką mergaitė ištarė:
- Flosur.

[Ryan Jones]

 Ryan'as mąstė apie tai, kad šiais mokslo metais jam reiktų kiek ir paerzinti mokytojus, na, kad smagiau jam ir jo bendraklasiams būtų. Taigi šiandienos taikinys - naujasis Herbologijos profesorius. Iš vyresnių mokinių buvo girdėjęs, kad šis profesorius buria prastokai, tad Jones šį kartą apsimes nesusipratėliu, nes kodėl gi ne?
 Berniukas priėjo prie įvairių žiobariškų augalų ir nužvelgė juos. Galiausiai išsirinko augalą, kuris jam pasirodė gražiausiai ir įdomiausiai - saulėgraža. Ji buvo geltona ir jam labai priminė Švilpynę, tad švilpis ją nusinešė ant savo stalo. Ji buvo dar mažytė, tad puikiai tiko šiai užduočiai. Pilkaplaukis išsitraukė lazdelę ir perskaitė visus burtažodžius. Galiausiai išsirinko burtažodį auginantį šaknis. O dabar vaidinimas prasideda pagalvojo rudaakis ir šyptelėjo.
- Profesoriau Turner, gal galite man parodyti kaip burtažodis Radixo veikia? Aš  nelabai suprantu, - tarė berniukas su veide žaidžiančia nieko gero nežadančia šypsena.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw stovėjo šalia ir neįsivaizdavo, ką čia daro. Sugebėjo prisiminti tą pamoką, per kurią labai stengėsi atlikti užduotą darbą, tačiau labai nesisekė. Vis dėlto dabar profesorius buvo kitas - mergaitė buvo tikra, kad anais metais profesorė buvo moteris.
Rudaplaukė pasiraususi atmintyje prisiminė, kad ateidama pastebėjo prie šiltnamio durų gulinčią stiklų krūvą. Mergaitė net išsigando: negi ji buvo atėjusi čia ir dabar to visai neprisimena? Nes kas dar būtų galėjęs sudaužyti šiltnamį? Buvo labai nejauku, tačiau kadangi profesorius lyg ir nepriekaištavo, velsietė irgi neišsišoko. Galbūt jis geresnis nei Koore ir labai ant manęs nepyks? paklausė savęs mergaitė, pagaliau susivokdama esanti pamokoje. Nužvelgė lentą, kurioje buvo kažkokie neaiškūs žodžiai. Spėjo, kad tai yra burtažodžiai, tačiau kadangi profesoriui kalbant mąstė apie šukes, nežinojo, kas čia vyksta. Ir vėl supyko ant savęs švilpė, deja, nieko negalėjo padaryti.
Kadangi mokiniai ėjo pasiimti augalų, Elliw nutarė, kad ir jai reikia tą padaryti. Vis dar nežinojo, ką su juo veiks, tačiau priėjusi išsirinko agurką. Pati nebuvo tikra, ar žino, ką žodis "agurkas" reiškia, tačiau augalas atrodė visai simpatiškai. Dabar tereikėjo jį kažkaip parsinešti į savo vietą. Mergaitė sunkiai atsiduso - vazonėlis buvo sunkesnis nei ji tikėjosi.
Rudaplaukė ėjo be galo atsargiai. Kartą vos neužkliuvo už kažko, ir pati nesuprato, kas ten buvo. Lengviau atsidususi ji paspartino žingsnį. Deja, tai ir buvo jos klaida. Nepastebėjusi gerokai aukštesnės merginos švilpė užkliuvo už jos. Vazonėlis išsprūdęs iš rankos vos neatsitrenkė merginai į veidą ir galiausiai nuskrido kažkur tolyn. Elliw tuo metu jau buvo išsitiesusi ant žemės, kai išgirdo dužimo garsą.
- Tai tavo kaltė! - piktai suriko ji atsistodama ir nužvelgdama merginą. Iš karto prisiminė, kad tai yra ta pati, kuri bibliotekoje ją apmėtė knygomis. Ir ką aš jai padariau?!

[Matthew Turner]

Ar Matthew tikėjosi, kad šiais metais viskas bus kitaip? Pasirodo, tebėra toks pat naivuolis... Pamoka net dorai nespėjo prasidėti, kai po šiltnamį pradėjo šokinėti varlė. Matthew spėjo pamanyti, kad tai Davina, tačiau kažkokia mergaitė puolė jos gaudyti. Ir netrukus išsitiesė jam po kojų. Elliw nutarė profesorius, mat Deoiridh jau buvo jam pasakojusi apie neeilinę nevėkšlą.
- Nagi, viskas gerai, - tarstelėjo Matthew ir pastatė mergaitę ant kojų. Ant apsiausto pamatęs pavardę suprato, kad ji nėra tokia, kokios tikėjosi. Kita nevėkšla? pasvarstė herbologas ir vos susilaikė neprunkštelėjęs. Vis dėlto nebuvo galima parodyti, kad tai atrodo juokinga. Buvo akivaizdu, kad Grifų Gūžtos vadovas nesutaisys nei sudaužytų vazonų, nei mergaitės apsiausto. Tad tik "nepastebimai" pastūmė šukes toliau nuo kelio - sutvarkys, kai baigsis pamoka. Laimei, bent varlę pavyko sugauti, tad jis ištiesė rankas mergaitei ir pratarė:
- Nesijaudink. Pasiimk savo varlę ir tęsk darbą.
Ką gi, dabar jau viskas tikrai turėjo būti gerai. Mokiniai ramiai dirbs, Matthew pastovės apsimesdamas, kad yra rimtas profesorius. Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad Deoiridh neatėjo į pamoką. Tai buvo kiek keista, tačiau ką jau padarysi. O gal tik nepastebėjo jos? Jau norėjo dar kartą atidžiai nužvelgti mokinius, kai išgirdo klausimą. Mintyse keikdamasis juodaplaukis priėjo prie neaiškios plaukų spalvos berniuko. Atrodė ne iš tų, kurie iš karto išsišoka. Gal išties nesuprato burtažodžio? Na, ko čia nesuprasti? nepatenkintas pagalvojo profesorius, tačiau kažką daryti reikėjo. Jeigu mokinys klausia, jo užduotis yra padėti... Niekas nekaltas, kad klausimas yra apie burtažodį. Ir mokinys tikrai nėra kaltas, kad Matthew nemoka burti.
- Ko konkrečiai nesupranti? - maloniu balsu paklausė Turner išsitraukdamas lazdelę. Paskutinio bandymo burti rezultatas stiklų krūvos pavidalu tebegulėjo prie šiltnamio durų. Juodaplaukis negirdimai atsiduso ir bakstelėjo lazdele į saulėgrąžos šaknį. - Radixo.
Savaime aišku, nieko neįvyko. Matthew tyliai pakartojo burtažodį - vėl nieko. Dabar reikėjo kažkaip pasiteisinti prieš vaiką.
- Šiems burtažodžiams reikia labai susikaupti, - tarstelėjo Matthew jausdamasis kaip visiškas kvailys. Įtarė, kad mokinys viską supras, tačiau neturėjo kur dėtis. Laimei, kaip tik tuo metu ant žemės atsidūrė dar viena mokinė. Kas čia darosi? suirzo Matthew. Suprato, kad turi jaustis dėkingas tai mokinei, bet jeigu ir toliau visi vartysis ant žemės, geruoju viskas nesibaigs...
- Kas atsitiko? - atskubėjęs paklausė jis, tačiau mergaitė jau spėjo atsistoti. Ir, atrodo, buvo labai supykusi ant vyresnės mokinės. - Nagi, nereikia pyktis. Jeigu sudaužei vazoną, tiesiog pasiimk kitą augalą. Aš viską sutvarkysiu. - Po pamokos, kai jūs nieko nematysit.
Tarsi to būtų maža, Davinai staiga prisireikė pakeliauti po šiltnamį. Herbologas nė nepastebėjo, kaip jo augintinė stryktelėjo iš kišenės. Pastebėjo ją jau šokuojančią tarp augalų.
- Davina! - nepagalvojęs riktelėjo jis, nuskubėdamas paskui augintinę. Teliko tikėtis, kad bent pats neišdaužys augalų.

[Sabrina von Sjuard]

   Tai, kas įvyko netrukus, labiau priminė niekam tikusį, prasto scenaristo sukurtą filmą apie didžiausius nevykėkius burtininkus, mat, į šią pamoką susirinko visi magijos pasaulio nevėkšlos. Profesorius, tiesa sakant, buvo vienas iš jų.
   Atidžiai stebėjo, kaip ką tik išsitiesusi mergaitė ant žemės pastatoma Turner ant kojų. Jis nė nesivargino sutvarkyti tai, ką pridirbo mažoji.
   Arba jam visiškai dzin, arba jis nežino, kaip tai padaryti...
   Vyptelėjo pasisukdama į savo vazonėlį ir kaip tik tuo metu pro pat veidą praskriejo agurkas. Na, ne pats agurkas, o augalas. Kelis kartus sumirksėjo. Atrodė, kad visas gyvenimas praskriejo pro šalį.
   Pasipurtė atsigręždama. Dabar jai po kojomis buvo išsitiesusi ne kas kita, o ta pati nevykėlė švilpė, kuri bibliotekoje sugebėjo užvirsti ant jos, suplėšyti piešinį, o vėliau dar įstrigti sofoje. Paskutinis prisiminimas buvo juokingiausias, tad teko gerokai įsikąsti į apatinę lūpą, kad nesukikentų.
   -Leisk pa...-rausvos lūpos taip ir liko pravertos. Mergaitė ėmė taip šaukti, kad atrodė, jog tai ji ją pastūmė ir dar ant rankos užmynė, o juk iš vietos nė nepajudėjo.
   -Hm...Atleisk?-klausiamai žvilgtelėjo į švilpę. Prie viso šito spektaklio nusprendė prisidėti ir po šiltnamį šuoliuojanti varlė. Tyliai atsiduso papurtydama galvą ir jau ketindama sugrįžti prie darbo, kai išgirdo vardą.
   -Davina? Kur?-taip staigiai pasisuko į šiltnamio duris ir profesorių, jog ant stalo stovėjęs vazonėlis pavojingai susvyravo.
   Nė neįsivaizdavo, ko Fasirui galėtų prireikti Hogvartse ir kam temptis čia Daviną? O galbūt Davina nusprendė čia išmėginti savo hilerės įgūdžius ir pirmiausia pradėjo nuo visiškų nevykėlių? Tik ar Fasiras būtų leidęs taip paparastai dirbti žinant situaciją?
   Susiraukė. Prie durų nebuvo nei Davinos, nei Fasiro. Žvilgtelėjo į profesorių, besivaikantį varlę.
   Ar jis varlę pavadino mano sunėno merginos vardu? Na ir rūpūžė...
   -Immobulus,-mostelėjo lazdele. Nieko neįvyko. Dar kartą. Varlė sustingo.
   -Ei!-šūktelėjo prieidama prie Matthew,-kodėl jos,-parodė į jo augintinį,-vardas - Davina?-rauktelėjo antakius.

[Daniela Kravitz]

    Aplinkui vyravo chaosas, mat didžioji dalis mokinių, švelniai tariant, buvo kvaili. Ir neišauklėti. Daniela galėjo pavartoti ir daugiau epitetų, tačiau nusprendė susitelkti į pamoką.
    Ji ilgokai mąstė, ant kurios dalies pavartoti burtažodį, o tada suprato, kad didžiausias efektas matysis ant stiebo. Na, jei padidins jį, automatiškai "išaugs" ir visa gėlė, tiesa?
    Dani perskaitė burtažodį. Nieko keisto, bet apie tokį girdėjo pirmą sykį. Mergina iškėlė lazdelę ir akimirką susimąstė. Ar buvo parodytas lazdelės mostas? Ar pasakyta kažkas specialaus tokiems burtažodžiams? Taip ir žinojau, kad reikėjo klausytis, - nelabai apgailestaudama pagalvojo klastuolė. Iškėlusi lazdelę, pabandė perrėkti mokinių maišatį už nugaros:
 - Derivantur! - šūktelėjo ir išbandė įmantrų mostą. Žinoma, būtent tuo metu vaikiščių gausmas pritilo, ir dalis jų pažiūrėjo į rėkiančią Danielą kaip į pusprotę. Tiems spoksotojams penktakursė parodė ne itin gražų gestą ir vėl atsisuko į narcizą. Lyg ir nieko nenutiko. Gal augalą reikia priliesti lazdele?

[Cristal Daunt]

Kadangi šiltnamyje buvo visiškas bardakas, Cristal nesistebėjo, kad jos burtažodis nesuveikė. Tai ne dėl to, kad ji nepakankamai garsiai ištarė burtažodį ar dėl to, nes nemoka reikalingo lazdelės mosto. Kalti visi aplinkiniai, kurie trukdo jai susikaupti gaudydami savo varles daužydami vazonus.
Pavarčiusi akis grifė jau buvo pasiruošusi pasiduoti. Juk tai lengviausias kelias. Nieko nedarymas. Bet kita brunetės pusė norėjo profesoriui įrodyti, kad Cristal gali puikiai dirbti, nepaisant varlių ir chaoso.
Dar kartą išsitraukusi lazdelę žaliaakė nukreipė ją į augalą ir garsiai ištarusi mostelėjo.
- Flosur!
Gvazdiko lapeliai pasidarė didesni ir po kelių sekundžių visas žiedas buvo nežymiai didesnis. Niekas turbūt nepastebėtų, kad kažkas pasikeitė, bet Cristal norėjo tikėti, kad jai pirmajai kažkas pavyko. Neskaitnt dar likusių keturių pakeitimų, kuriuos turi atlikti gėlei.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw šiek tiek nustebo - šį kartą Ta, kuri ją apmėtė knygomis, elgėsi gana draugiškai. Na, pasižiūrėjo, tačiau nepaleido jokio vadovėlio į galvą. Tai jau buvo pažanga. Bet ar taip buvo dėl to, kad ji šį kartą geresnės nuotaikos, ar dėl kokios kitos priežasties, švilpė nesuprato. Vis dėlto vyresnioji mokinė susidomėjo kažkokiu vardu, kuris velsietei jau seniai išgaravo iš galvos. Tai reiškė viena: tas vardas nebuvo Liucija.
Dabar rudaplaukė turėjo nuspręsti, ką daryti toliau: jos augalas, su kuriuo ketino dirbti, buvo kažkur nuskridęs. Profesorius kažką apie tai užsiminė, deja, tokia nesvarbi informacija Elliw galvoje neužsilaikė. Tad ar jai dabar pasiimti kitą augalą, ar tiesiog nebedaryti nieko? Pastarasis variantas, žinoma, buvo saugesnis, tačiau velsietė pajuto keistą norą per šią pamoką dirbti. Tad ji patraukė atgal prie augalų. Tokio, kokį ji turėjo prieš tai, neberado. Ar nepastebėjo, ar tokių nebebuvo, pasakyti sunku. Žinoma, negalima atmesti ir tokios tikimybės, kad mergaitė paprasčiausiai neprisiminė, kokį augalą buvo pasiėmusi pirmą kartą. Galiausiai išsirinko kažkokį žalią daiktą (kaip keista, kai kalbama apie augalus...). Paėmusi už lapų skaudžiai riktelėjo - pasirodo, sugebėjo išsirinkti dilgėlę. Vis dėlto klasėje buvo pakankamai sąmyšio, kad niekas neatkreiptų dėmesio į garsų šūksnį. Kita vertus, Elliw tokios smulkmenos ir nerūpėjo.
Labai atsargiai nešdama vazoną mergaitė lėtai žingsniavo teleskopo link. Laimei, nešulys šį kartą buvo lengvesnis, tad ji turėjo laiko apsižvalgyti - juk reikėjo saugotis, kad koks bjaurus mokinys ir vėl nepakištų kojos vargšei mergaitei.
Galų gale velsietė buvo beveik prie savo brangiausiojo prietaiso. Nelaimei, visai netoliese ji pamatė mergaitę, kurią vadino Ta, kuri ją išterliojo ledais. Tai labai supykdė švilpę. Ji, pamiršusi, kad rankose turi dilgėlę, priėjo prie vyresnės mergaitės ir piktai išrėžė:
- Tavęs į šią pamoką niekas nekvietė.
Ji bandė nusisukti ir eiti sau, tačiau tuo metu vazonas išslydo jai iš rankų ir nukrito tiesiai grifiukei ant kojų.