[Lukas Dubajus]

Nauja pamokos diena prasidėjo visai neblogai. Švietė saulutė, čiulbėjo vasarai gyventi grįžę paukščiai ir viskas vyko iki tol kol neužplaukė gražus pilkas debesis ir iš dangaus nepradėjo lyti lietus. Maži bei dideli lietaus lašeliai iš lėto krito žemyn ir trankėsi į šalčiui nepralaidžius langus. Šią, ne taip kaip praėjusią pamoką stalai vėl stovėjo ta pačia tvarka kaip ir per pirmąją pamoką kas suteikė klasei pilnumo ir mažesnę praėjimo vietą. Sudėliojęs buteliukus su keistais milteliais Lukas peržvelgė klasę ir nusprendė, kad pamokai viskas buvo paruošta ir beliko sulaukti mokinių kurie turėjo įvykdyti šios dienos Magiškų gyvūnų priežiūros pamokos iššūkį.
 Praėjo vos kelios minutės nuo akimirkos kuomet viskas buvo paruošta iki dabar, kai vienas po kito pradėjo rinktis mokiniai, na, o dar po pusvalandžio nuo pirmo mokinio suskambėjo ir varpas pranešantis apie pamokos pradžią.
 -Sveiki susirinkę į paskutiniąją Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Šioje pamokoje jūs sumažėsite iki atomo ir turėsite ištrūkti iš tokio dydžio ir vėl atsidurti čia visu savo ūgiu. Prieš jus ant stalo yra indeliai su milteliais, įkvėpę jų imsite staigiai mažėti kol galų gale būsite dydžio sulig atomu. Jūsų ten lauks įvairiausi ore plūduriuojantys gyvūnai nors didžioji dalis iš jų nėra pavojingi, bet pasistenkite jų neerzinti, nes kitaip tikrai mirsite. Radę kokį įdomesnį aprašykite jį. Kad grįžtumėte turėsite rasti tenai beklaidžiojantį buteliuką su skysčiu viduje, jį išgėrę atsidursite čia. Iš tokios būsenos galima taip pat dingti medituojant ir siekiant vidinės ramybės ar bandant padidinimo kerus ant savęs. Jeigu norite grįžti gyvi šio metodo geriau nenaudokite. Taip pat iš ten galite dingti radę labai retą Hirorifą ir jį palietę. Bent kol kas nežinau kaip jie atrodo, tad tai jums teks išsiaiškinti patiems. Na ir paskutinis, bet pats sunkiausias būdas yra ieškoti tokio pat dydžio savęs ir jungtis su juo iki tol kol imsite didėti. Dažniausiai prireikia dešimties susijungimų, -rudaplaukis trumpam nutilo. -Manau bus tiek ir tie kurie nesuprato, tai pasakau aiškiai, kad čia jūs galite mirti. Lazdelę į viršų jeigu reikia pagalbos. Sėkmės darbe, -buvęs klastuolis šyptelėjo mokiniams ir atsisėdęs ėmė juos stebėti.

Pauostuote miltelių ir sumažėjate, tuomet atsidūrę ten galite rinktis iš dviejų variantų:
1. Ieškoti buteliuko;
2. Aprašyti gyvūną.
Kai padarote vieną, tuomet padarote ir kitą. Galų gale išgėrę skystį atsidursite klasėje.
3 (600), 2 (1200), 1 (3000)

Pamoka baigsis šeštadienį 21h

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Teleskopas stovėjo ant stalo. Tiesa, šį kartą stalas pasitaikė kažkoks šiek tiek išklibęs. Elliw buvo tikra, kad taip buvo dar prieš jai atsisėdant. Šį kartą ji tikrai dėl to nėra kalta. Deja, tokia mintis nebuvo labai guodžianti: net ir ši mergaitė suprato, kad iškleręs stalas labai gali reikšti teleskopo ateitį ant grindų. O kokia tikimybė, kad jis ten nusileis sveikas? Tereikia tikėtis, kad tokiu atveju ir vėl iš kažkur atsiras Liucija, kuri sugeba susidoroti su bet kokiomis gyvenime ištinkančiomis negandomis.
Nenuostabu, kad Elliw sėdėjo kiek galėdama toliau nuo savo stalo. Atstumdama kėdę ji taukštelėjo į už jos esantį suolą. Skubiai atsisukusi patikrinti, ar ant jo stovinčiam teleskopui nieko neatsitiko, gavo gerokai nustebti: ant stalo nebuvo jokio teleskopo. Elliw visai sutriko: ką gi tas mokinys planuoja veikti šioje pamokoje, jeigu neturi svarbiausio prietaiso?
Profesoriui pradėjus šnekėti, švilpė įsispoksojo į jį. Bandė prisiminti, ar yra kada jį mačiusi. Tikriausiai, kad buvo, juk stengėsi nepraleidinėti pamokų. Deja, prisiminti, kokiomis aplinkybėmis šį žmogų matė, atmintis nepasakė. Teliko spėlioti. Kad ir kaip ten būtų, susitikimas jai tikriausiai nebuvo labai sėkmingas.
Profesoriui užsiminus apie gyvūnus, Elliw suprato, kokioje pamokoje yra. Ir tai jai priminė ankstesniąją pamoką. Jos prisiminti visai nesinorėjo, juk vaikui ant galvos užkrito daugybė suolų. Elliw net nusipurtė. Dar kartą pažvelgė į profesorių. Nežinojo, ar verta šio žmogaus bijoti, ar jis vis dėlto geras. Praėjusią pamoką, aišku, galėjo ir padėti, tačiau ar jis kaltas, kad Elliw nuolat kas nors atsitinka?
Staiga mergaitė suprato mintimis nuklydusi nuo profesoriaus kalbėjimo. Ji skubiai išsitiesė. Netyčia pajudino ranką ir kažką numetė nuo stalo, esančio už nugaros. Jau pamiršusi, kad ten teleskopo nebuvo, persigandusi atsisuko: gal sudaužė kažkieno prietaisą? Laimei, ant grindų gulėjo ne teleskopas, o kažkokia knyga. Rudaplaukė neatsiprašiusi pasilenkė jos paimti, tačiau užuot paėmusi knygą, ji ir pati atsidūrė ant grindų. Atsitiko kažkoks stebuklas, ir kėdė nesulūžo. Tad velsietė galėjo atsistoti ir vėl atsisėsti ant kėdės. Ji taip ir padarė. Kad kažkokia knyga guli ant žemės, ji jau buvo pamiršusi.
Tuo metu daugelis mokinių jau buvo pradėję darbą. Kol Elliw griuvo ir kėlėsi, jos bendraklasiai spėjo kažkur išnykti. Kadangi profesoriui aiškinant užduotį Elliw apie kažką mąstė (štai tau ir visi pažadai atidžiai klausytis, ką kalba profesoriai!), ji negalėjo suprasti, kodėl aplinkui šitaip sumažėjo vaikų. Mergaitė net išsigando: ji buvo tikra, kad dar ką tik žmonių klasėje buvo daugiau. Jau beveik žiojosi paklausti profesoriaus, kas čia vyksta, kai suprato, kad to geriau nedaryti: jeigu jis vis dėlto yra griežtas, gali labai supykti. Juk negalima atmesti tikimybės, kad kaip tik tokia yra pamokos užduotis. O koks buvo teorinis klausimas? paklausė savęs velsietė, tikėdamasi, kad ši informacija padės suprasti, apie ką yra pamoka. Deja, teorinio klausimo prisiminti niekaip nesisekė. Kad jo net nebuvo, Elliw nepagalvojo. Tik ilgai kankinosi, kol suprato, kad jo neprisimins. Sunkiai atsidususi mergaitė prakeikė savo atmintį ir pradėjo apžiūrinėti, kas yra ant stalo. Galbūt tai padės suprasti, ką reikia padaryti? Prieš imdamasi kokios nors veiklos ji dar kartą žvilgtelėjo į teleskopą. Tas vis dar buvo sveikas (!). Ir netgi stovėjo ant stalo. Tai jau buvo milžiniška pažanga. O jeigu dar pavyktų atlikti pamokos praktiką, viskas iš viso būtų tobula. Galbūt netgi būtų galima tikėtis išlaikyti egzaminus, kurie gerokai gąsdino mergaitę: kaip ji atsimins visą informaciją, reikalingą egzaminams? Juk net ne visada prisimena, kur nakčiai paliko teleskopą!
Velsietė nusiminė. Pradėjo galvoti apie tai, kad Bastiano ja labai nusivils. Tikriausiai to neparodys, tačiau kai jį grįš į Merter Tidvilį su visais neišlaikytais egzaminais, italas nebus labai laimingas. Ar jai teks kartoti kursą? Jeigu taip, ji tikriausiai niekada nepabaigs mokyklos. Neatrodė realu, kad kada nors išlaikys egzaminus...
Staiga velsietė pastebėjo, kad kažkoks vyresnis berniukas netoli jos tebėra pamokoje. Ir, atrodo, kažką daro su milteliais, kurie buvo ant stalo. Staigiai apsižvalgiusi Elliw pamatė, kad ir ji turi tuos miltelius. Staigiai čiupo indelį. Deja, didžioji dalis ten buvusių miltelių pateko tiesiai jai ant veido. Rudaplaukė susiraukė, tačiau nieko nejuto, tad buvo galima tikėtis, kad milteliai nėra labai kenksmingi. O štai vaikinukas, atrodo, bandė juos įkvėpti. Galbūt tai reikia padaryti ir jai? Kiek padvejojusi Elliw prikišo indelį prie nosies ir giliai įkvėpė.
Kad ir kas atsitiko, tačiau tai nebuvo gerai: švilpė pradėjo siaubingai čiaudėti, maža to, kažkuo užspringo, tad netrukus prie čiaudulio prisidėjo ir baisus kosulys. Atrodė, kad bet kuriuo momentu gali uždusti.

[Amira Martin]

  Kojos gulėjo ant stalo. Kėdė kabėjo dviem kojom ore. Stalas, Amiros laimei ar nelaimei irgi buvo kažkoks svyruojantis, tad švilpė galėjo pasijusti gulinti hamake ar supama lopšyje.
  Šeštakursė snaudė. Buvo sunki naktis. Miegoti visai nenorėjo. Iki aušros vampyrė vaikštinėjo Hogvartso stogais. Nuo vieno buvo kilęs noras nušokti. Kažkas sustabdė. Mayra. Tiksliau mintys apie Mayrą. Keista. Apie ją jokių žinių nebuvo. Tačiau ją pamiršti buvo sunku. Ak, jei tik žinotų, kad klasės prieky buvusios klastuolės sužadėtinis... Tos pačios Mayros, kuri domisi satanizmu, kuriai ji patinka, kurią ji myli. Turbūt žinodama, jį pro langą išmestų. Laimės kūdikis, tas Dubajus.
  Pamokos praktika visai nedomino ryžaplaukės. Kada ją išvis domino pamokos? Na. Nebent buvo įdomi pamoka, kai ji susikovė su Daniela. Berods tai buvo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Net pats gyvenimas nori Amirą susieti su Mayra. Toks likimas, ką? Nežinia. Pramerkusi vieną akį, pažiūrėjo į Luką. Liežuvis nepasisuktų jo pavadinti profesoriumi. Nors, čia daug tokių. Tikras vaikų darželis.
  Protą netikėtai nušvietė mintis. Juk Dubajui dvidešimt ten kažkiek metų. Gal jis žino kur Mayra? Juokinga būtų tokio dalyko paklausti čia, pamokoje, tačiau koks skirtumas? Jei kas drįs pasišaipyt iš šeštakursės, ši parodys jiems kur vėžiai žiemoja.
  - E, profesoriūkšti. Gal žinai kur Mayra? Mayra Wallflower. - Priėjo prie rudaplaukio. Jos negąsdino jo fiziniai duomenys ir kerėjimo galimybės. Buvo tikra esanti lygi jam.

[Lukas Dubajus]

  Kaipgi pamoka be Elliw? Nors pačią pirmą ir išvengė josios, bet dabar ji lyg koks prakeiksmas vėl pasirodė čia. Nors dar nieko neatsitiko, bet numanė, kad tuoj kažkas įvyks. Stebėdamas mergaitę Lukas galėjo pamąstyti apie senus mokinius su kurių karta jam teko mokytis ir teko pripažinti, kad šioji yra kur kas nenormalesnė. Gal kaip tik senesniems profesoriams ši atrodė padoriausia, bet vaikino atžvilgio taip nebuvo. Labai retas kuris mokinys buvo per viduriuką tarp didžios galios ir durnumo. Tokiam palyginimui puikiai tiko du mokiniai - ponaitis Varnanagis ir panelė Elliw. Vienas iš jų sugebėdavo padaryti vos ne viską, o kitas sugebėdavo nepadaryti vos ne visko.
  Kaip ir praeitą pamoką, taip ir šią kažkoks mokinys ėmė teirautis apie Mayrą, kas ėmė rudaplaukiui sudarinėti įspūdį, kad vos ne visa mokykla ją žino, o tuo labiau kur kreiptis, kad sužinotų kažką apie ją.
  -Darbe, -vienu žodžiu atsakė Amirai ir toliau tęsė darbą su popieriais.
  Neilgai trukus po atsakymo švilpė užspringo milteliais kuriuos reikėjo tiesiog įtraukti ir viskas būtų buvę gerai ir jokios tokios nesąmonės nebūtų pasireiškusios. Buvęs klastuolis pakilo iš savo vietos ir nuėjo prie Elliw nugaros ir kaip jį buvo kažkas mokę penkis kartus sudavė į tarpumentį. Ko Magiškųjų gyvūnų profesorius labiausiai nenorėjo, tai, kad šioji sumanytų mirti jo kabinete ir jam tektų pasiaiškinti. Kadangi atrodė, kad kosėjimas praeina Lukas grįžo į savo vietą laukti pamokos galo.

[Lukas Dubajus]

  Na štai po truputį artėjo ir paskutinės šių mokslo metų Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokos galas. Pamokoje pasirodė vos du mokiniai, bet kaip sakant geriau nei nieko ar tik Elliw. Lukas šiuo metu net nesirūpino ką daro mokiniai, o tiesiog parėmęs galvą galvojo apie vasarą ir ateinančius egzaminus kurių tikriausiai reikės ištaisyti krūvas. Per visą šį laiką kol jis buvo Hogvartse su Mayra sugebėjo susitikti tik vieną kartą ir tai kelios savaitės po pačios pradžios. Eh ir kodėl jis buvo toks durnas ir nesugebėjo jos pasikviesti čia bent dar kokį kartą? Juk tikriausiai turėjo būti koks momentas kuomet ji buvo laisva, o jis irgi buvo laisvas. Bet kas buvo pražuvo, svarbiausia, kad tuoj ateis vasara ir pagaliau vėl galės su ja praleisti daug laiko. Pakėlęs akis pastebėjo, kad tos dvi vis dar kabinete ir nieko nedaro, o gal jam taip atrodė, bet iš tikrųjų jos buvo suvertusios visą klasę. Vienaip ar kitaip nusprendė šį kartą pabūti geru (nors kuomet jis toks nebūdavo?) ir joms abejoms surašyti po dešimt taškų, o ar taip, ar kitaip Švilpynė buvo per daug įsiveržusi į priekį, tad dvi dešimtys nebūtų daug pakeitusios visam šitam reikale.
 -Galite išeiti anksčiau, -pažvelgęs į du švilpikų giminės personažus pratarė rudaplaukis.
  Vos jam kaip kabineto dievui paskelbus džiugią naujieną varpas pranešė tą pačią, tik, kad kitais žodžiais. Pagaliau, po devynių mėnesių kančios aš pagaliau beveik laisvas. Tereikia iškęsti tuos tragiškus egzaminus ir kančios baigtos. Na, o tada prasideda fainesni dalykai ir tuomet vasaros pabaigoje galbūt vėl grįšiu čia ir tęsiu savo kančias. Su tokiomis mintimis buvęs klastuolis paliko kabinetą vieną iš paskutinių kartų šiais mokslo metais.