0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
II MGP pamoka '20
« Prieš 3 metus »
Nauja diena, nauji nuotykiai. Nors šieji ir nevisada pasirodydavo Luko gyvenime, bet karts nuo karto aplankydavo ir jį. Kartais būdavo liūdna, kai per kelias dienas nebūdavo jokio nuotykio, bet jis kaip bebūtų gaila nebuvo tokia įdomi asmenybė kaip Elliw ir jos teleskopas, kad jį persekiotų įvairios nelaimės iš kurių ir būtų susidarę nuotykiai.
Vaikinas įžengė į kabinetą ir iš karto ėmėsi darbo. Kadangi sugebėjo atsikelti anksčiau nei įprastai turėjo mažiau laiko, bet bent geresnį gebėjimą orientuotis aplinkoje. Suolai bei stalai kabinete susitraukė prie galinių sienų ir sudarė vieną nemažą kalną. Likusioje vietoje atsirado stalai, o ant jų narvai, kurie buvo pripildyti įvairiausių lauko detalių. Nuo žolės stiebelio iki medžio, nuo griovio iki upės ar netgi jūros. Pačio profesoriaus stalas ir kėdė išliko toje pačioje vietoje, kad šis galėtų patogiai stebėti mokinius.
Praėjo minutė, kita ir į kabinetą po truputį vienas po kito ėmė rinktis mokinių kompanija, na, o dar po kokių dešimties minučių suskambėjo ir varpas pranešantis, kad pamoka prasideda.
 -Sveiki susirinkę į Magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Tikiuosi visi laikotės gerai ir niekas iš čia esančių man nepraneš, kad yra alergiškas man ar šiai pamokai, -rudaplaukis šyptelėjo. -Kaip ten bebūtų, bet ši pamoka apims senovės graikus ir jų mitologinius gyvūnus. Priešais jus yra sustatyti narvai, kaip matote jie yra pripildyti aplinkos detalių. Pagal tai ir bus nulemta koks gyvūnas jums klius. Išsirinkę narvą pro viršų įkiškite savo lazdelę ir priglaudę prie pagrindo pasukite dešimt kartų į dešinę ir penkis kartus į kairę. Atsidūrę savo asmeninėje iliuzijoje turėsite rasti mitologinį padarą ir jį paliesti lazdele, -buvęs klastuolis trumpam nutilo. -Kai kam tai bus paprasta užduotis, bet kai kam ji bus sunki. Taipogi pasibaigus jūsų pamokai gausite savo asmenines sumažintas mitologines būtybes kurios atsiras narve, tad jeigu norėsite galėsite jas pasiimti su savimi. Nepamirškite, kad jų nepavyks nužudyti, bet jos gali tiesiog išnykti nuo pernelyg ilgo nebuvo narve. Tai galėsite pastebėti žvelgdami į jų odos peršviečiamumą, -baigęs kalbėti paėjo kiek atgal ir atsisėdo į savo vietą. -Na, o dabar galite pradėti darbą.
Tokiu metu beliko tik stebėti kaip vienas po kito dingsta mokiniai.

Išsirenkate sau narvą, pasukiojate lazdelę, surandate ten gyvūną (ribos yra ribotos), jį bakstelėjate lazdele ir grįžtate į klasę. 3 postai (600), 2 (1200), 1 (3000).
Jeigu turite klausimų lįskite į až. Sėkmės dirbant

Mitinių būtybių sąrašas


« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Lukas Dubajus »
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

domutis

Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
Artėjo pavasaris. Lauke jau čiulbėjo paukšteliai. Nauja Magiškų Gyvūnų priežiūros pamoka. Grifas nustebo ,kad reikėjo stovėti ,bet klausėsi pamokos darbo. Domantas į šias pamokas vaikščiojo vien dėl intrigos. Šio profesoriaus pamokos tikrai įdomios. Išgirdęs praktiką nieko nesuprato. Kas tie Graikų mitologiniai gyvūnai? Domantas greitai pasiėmė vadovėlį. Pervertęs rado apie juos temą. Supratau. Na tikrai bus įdomu. Domantas patikrino ar tikrai turi lazdelę ir nuėjo į klasės priekį.(nes stovėjo gale) Ten stovėjo daug narvų su visokiais daiktais. Grifas išsirinko mažiuką narvą su nežinia kokiu daiktų. Įkišęs lazdelę į narvą. (Kaip ir liepė mokytojas) Pasuko dešimtį kartų į dešinę ir penkis kartus į kairę pusę. Staiga pajuto ,kad kažkas vyksta ir po keletos akimirkų Domantas jau stovėjo kažkokiame miške. Kodėl kai tik Dubajaus pamokos aš atsiduriu miške? Miškas buvo pasakų miško ir uždraustojo miško miksas. Grifas vis dar nežinojo kokį gyvūną teks jam gaudyti. Staiga pro Domanto galvą praskrido kaip ir vienaragis ,bet kaip ir ne. Domantas įdėmiau pasižiūrėjo į gyvūną.
-Pegasas. Nuostabu tiesiog kol jį pagausiu tai visą amžinybę praleisiu!,-Pasipiktino Grifas.
Skaičiau apie šiuos padarus jie labai greiti ir beveik nesusekami. Domantas tik dabar atsitokėjo ,kad naktis,lyja ir dar kartu griaudėja. Neblogas oras. Sarkastiškai tarė rudaplaukis. Domantas išsitraukė lazdelę:
-Lumos.
Kerai pavyko. Čia juk tik iliuzija kerai negali veikti. Gal aš nesigilinsiu ir taip daug darbo turiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
    Magiškų gyvūnų priežiūros kabinetas, švelniai tariant, atrodė... neįprastai. Stalai nustumti į krūvas šonuose, o tie, kurie vis dėl to liko viduryje, buvo apkrauti narvais. Jei tai nebuvo pakankamai keista, narvuose vyravo pavieniai gamtos objektai. Gal tai kokie maskuotis gebantys gyvūnai? - spėjo klastuolė, atsistodama kažkur per vidurį. Iš šonų ją "sergėjo" du narvai: su vandens telkinėliu ir smėlio kauge.
    Kai profesorius Dubajus paaiškino pamokos temą, Dani kone sustraksėjo iš džiaugmo: pagaliau įdomi užduotis. Nereikia nieko aprašinėti, analizuoti, pats pasirenki vietą, kur keliausi...
    Kai mokiniai subruzdo rinktis narvus, Daniela suprato, kad turi paskubėti, nes dar papuls į narvelį su sudžiūvusių lapų krūvele. Na jau ne. Ji taip pat neketino lysti į vandens balą po paskutinės pelkynų pamokos su žalianyžiu, o atsidurti dykumoje galėtų norėti tik visiškas idiotas.
    Todėl ketvirtakursė patraukė per kabinetą, pavydžiai stebėdama, kaip įdomiausios vietovės yra sparčiai užimamos. Akimirką svarstė pastumti antrakursį, jau lendantį į vijokliais apipintą narvą, tačiau suprato, kad ir taip taškais atsiliekančiam Klastūnynui tai nepadėtų.
    Staiga prieš jos akis stojo visų aplenkiamas gardelis su trimis akmenimis: pilkais, netaisyklingų formų, sukrautais vienas ant kito. Danielai tokia vieta pasirodė visai įdomi: nenuspėjama, tai gali būti arba visų pamiršta plynė, arba kalnynai, bet kokiu atveju, mitinį padarą pastebėti daug lengviau. Klastuolė įkišo lazdelę pro grotas ir atliko profesoriaus parodytą veiksmą (vėl teko kopijuoti iš kitų mokinių, mat jo visiškai neatsiminė), ir pajuto, kaip už kojų yra traukiama žemyn. Pažvelgus į apačią pamatė, kad kojos iki šlaunų susmegusios į grindis. Traukimas nesiliovė...
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

domutis

Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Domantas klaidžiojo po paslaptingajį mišką ieškodamas pegaso. Gyvūnas buvo prie pat Domanto ,bet šis nevykėlis nepalietė jo lazdele. Grifas pastebėjo ,kad šiame miške yra daugiau padarų tokių kaip Feniksai, chimeros ir daug kitų. Domantas pasimetė. Tai ką man čia gaudyti? Gal geriau gaudysiu pegasą ,nes jis man pirmas pasirodė. Nutarė Grifas. Eidamas užkliuvo už medžių šaknų ir parkrito ant žemės. Nai ir sekasi man.
-Atrodo susilaužiau pirštą.,-Tarė sau Grifas.
Pasukinėjęs kairės rankos pirštą suprato ,kad visgi jis nelūžo. Ačiū dievui. Atsistojęs akimis ieškojo pegaso. Padaras stovėjo ir kraipė galvą ant balto bokšto. Rupuže tu vienas kaip aš ten užlipsiu? Valandėlę paikas padaras stovėjo ant to sumauto stogo. Grifas ant pegaso labai pyko. Juk jis gyvūnas nežinos ką aš galvoju.
-Gal gali ateiti prie manęs?,-Kvailai paklausė Domantas padaro.
Tuo metu pegasas pakilo nuo bokšto. Tai tikriausiai sutapimas. Padarėlis apsukęs kokius gerus penkis ratus nusileido ir pamažėle artėjo prie Grifo. Domantas greitai išsitraukė lazdelę. Padarėlis jau buvo visai arti. Grifas lazdelės galu palietė gyvūno kūną. Domantas vos vos išgirdo kaip gyvūnas sukrenkštė. Tikriausiai jam skaudėjo. Grifas nepajuto kaip stovėjo klasėje ,o narve sėdėjo mažiukas miniatiūrinis pegasas.
-Profesoriau aš jį pasiimsiu su savimi.,-Tarė Domantas pažiūrėdamas į mokytoją.
Paėmęs narvą nuėjo į klasės galą ir laukė pamokos galo.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
    Daniela žaibiškai iškrito pro kabineto grindis. Nebejausdama jokio pagrindo ar prilaikymo, norėjo rėkti ir mosikuoti rankomis, bet po kelių sekundžių ji pajuto kažkokį spaudimą galvoje. Tuoj praplėšė kažin kokias "lubas" ir išniro... kažkur kitur.
    Tai buvo uolėta plynė su keliomis pilkšvomis kalvelėmis ar įdubimais. Daniela sumišusi pasukiojo galvą. Vienoje pusėje tvyrojo akmeninės lygumos, vėliau išblunkančios. Turbūt ten - iliuzijos riba. Kitoje pusėje laukė nemenka akmenų krūva. Na, kur daugiau galiu eiti? Klastuolė pradėjo kopti audrų nugludintais akmenimis. Gal kažkur šone ir laukė lengvesnis praėjimas į kitą pusę, tačiau Dani tenorėjo greičiau užbaigti užduotį. Kas žino, gal gausiu kokį pegasą ar jaguarą, kaip tada tuos pasigausiu? Kuo toliau, tuo labiau gailėjosi pasirinkusi akmenis. Oras buvo ganėtinai vėsus ir malonus, tačiau kraštovaizdis teko nuobodus. Apsisukusi ir pavojingai pabalansavusi ant dantyto krašto, ji tolymoje lyg ir išvydo miestą, tačiau tai irgi buvo už išsiliejusios ribos.
    Pagaliau mergina pasiekė viršų. "Siena" buvo siauroka ir neišvaizdi, tačiau iš čia bent jau matėsi kraštovaizdis. O jis buvo neįtikėtinas. Ir šiurpus.
    Žemiau buvo lygut lygutėlė akmens plokštė. Už keliolikos metrų gulėjo nemenko dydžio riedulys, o ant jo buvo pririštas žmogus.
    Danielai užgniaužė kvapą.
    Ten tikrai buvo surištas žmogus. Už jo matėsi bedugnė, tačiau ir ji taip negąsdino, kaip kažkoks vyriškis, kuriam vidurius plėšė didžiulis erelis. Vyras klykė.
    Koks čia mitas???
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Prieš profesoriaus Dubajaus pamoką, kelias dienas Cristal įnirtingai ruošėsi. Nors pasukutinė pamoka su Žaliaanyžiu mergaitei sekėsi neblogai, ji manė, kad Magiškųjų gyvūnų priežiūra yra labai svarbus dalykas, dėl to norėjo labiau pasistengti. Tai nutinka nedažnai, nes antrakursė mieliau malasi po pilį ar kažką šlamščia Didžiojoje salėje, bet nesimoko. Vis dėl to, atidžiai pervertusi knygas bibliotekoje apie įvairiausius gyvius ir būtybes, ji buvo puikiai pasiruošusi pamokai, tačiau sėdint klasėje ramybės nedavė nelemtas galvos ir pilvo skausmas. Matyt bus tie saldainiai. Nors pamokos praktika atrodė be galo įdomi, Cristal neturėjo jokio noro judintis iš savo vietos. Jautė, kad jei pajudės, visi jos valgyti maistai atsidurs ant priekyje sėdinčio mokinio.
Šiaip ne taip atsistojusi ir sugebėjusi išlaikyti savo skrandžio turinį viduje, Cristal nužirgliojo iki stalo su jau beveik dingusiais narvais. Visi mokiniai kaip išprotėję puolė prie smėlingų ir akmenuotų narvų, todėl žaliaakei liko tik kažkas panašaus į dykumą ir kelis apgriautus pastatus. Na ką gi. Nusivilkusi narvą ant stalo mergaitė išsitraukė burtų lazdelę ir palietusi dugno apačią pasukiojo lazdelę ir pradėjo kelionę naišku kur. Cristal žinojo, kad kelionė iš klasės burtų pagalba, nesumažins jos galvos skausmo arba pykinimo, bet neturėjo kito pasirinkimo. Giliai įkvėpusi ji paskutinį kartą pasuko lazdelę ir pajautė nežmonišką tempimą žemyn. Po kelių akimirkų susmukusi ant kelių ji pajautė, kad mergaitės burna pilna smėlio. Tobula
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Elliw stovėjo šalia ir galvojo, ką čia daro. Profesorius buvo visiškai nematytas, pamokos pavadinimas tvarkaraštyje - irgi (nors būdama kabinete ji jau nebežinojo, kaip tiksliai vadinasi pamoka). Kažkodėl suolai buvo sustatyti prie sienų. Kurį laiką stoviniavusi rudaplaukė nutarė, kad reikia nueiti ir atsisėsti - juk mokiniai per pamokas sėdi, ar ne? Mergaitė šiek tiek nustebo, kad niekam neateina į galvą tokia protinga mintis. Vis dėlto Elliw tokiais atvejais nepabijodavo būti pirma, tad nutarė nebelaukti. Tereikėjo apsispręsti, ar palikti teleskopą prie narvo, ar neštis su savimi. Narvas tikriausiai bus reikalingas praktikai pasakė sau Elliw ir suprato, kad tokiu atveju teleskopas padės jai prisiminti, kuris narvas yra jos. Vadinasi, prietaisas turi likti ten. Švilpė kiek skaudančia širdimi patraukė į klasės galą, kur galėjo atsisėsti. Ar bent jau tikėjosi. Net ir į jos galvą atėjo mintis, kad ten sudėti stalai ir suolai yra gana keisti. Ar kad jų labai daug mažoje vietoje. Vis dėlto velsietė nutarė, kad šiuo metu labai tingi stovėti. Juk profesorius dabar bus teorija, po to profesorius dar aiškins praktiką... Elliw į teorinį klausimą tikrai neatsakinės, o praktikos neprisimins kad ir kur būtų - ar prie narvo, ar patogiau įsitaisiusi klasės gale. Tad, mergaitės sprendimu, jokių kliūčių jai įsitaisyti klasės gale nebuvo.
Švilpė eidama klasės galo link kaip visada už kažko užkliuvo, bet (vėlgi - kaip visada) nieko nesakė. Dabar svarbiau buvo pasiekti prie sienos sustatytus suolus - kol Elliw nepamiršo, ko ten eina. Galiausiai mergaitė priėjo prie suolų ir tik tada suprato, kas su jais buvo negerai: kadangi jie buvo sukrauti vieni ant kitų, sėdėti neatrodė įmanoma. Bet čia kalbama apie Elliw - jai viskas yra įmanoma. Rudaplaukė paprasčiausiai pradėjo kabarotis į viršų, mat ten pastebėjo pakankamai patogiai besilaikantį suolą. Deja, kadangi vis dar yra kalbama apie Elliw, vos po kelių akimirkų ji pajudino netvirtai kabantį stalą ir nukrito ant žemės. Baldas uždribo tiesiai ant jos.
- Auč, - neįtikėtinai ramiai sumurmėjo rudaplaukė. Nors skaudėjo viską, nesinorėjo atkreipti į save dėmesio. Mergaitei ką tik į galvą atėjo mintis: gal vis tik nebuvo galima čia eiti ir sėstis? Deja, kas padaryta, tas padaryta.
Elliw ilgokai gulėjo ant grindų. Atrodo, trenksmas turėjo išgąsdinti klasėje buvusius vaikus, tačiau niekas tikriausiai nė nesiruošė gelbėti nelaimės ištiktos mergaitės. Liucijos pamokoje nėra nutarė Elliw. Argi galėtų jos amžinoji gelbėtoja neatlikti savo pareigų tokioje situacijoje? Ne, tai nebuvo įmanoma. Tad jos tikrai negalėjo būti klasėje.
Galiausiai velsietė nusprendė pabandyti išlįsti pati. Pirmiausiai turbūt reikėjo nustumti stalą, tačiau Elliw atkakliai bandė ištraukti prispaustą koją. Neatrodė, kad būtų kas lūžę, mat skausmas pernelyg nekankino. Vis dėlto pajudinti kojos niekaip nesisekė, tad švilpė pamažu pradėjo irzti. Norėjosi pašaukti profesorių, tačiau kadangi jis galimai ir taip supyko dėl jos žygio, buvo nelabai drąsu. Elliw pabandė stumtelėti stalą, tačiau tas smulkiai gulinčiai mergaitei buvo pernelyg sunkus. Vis dėlto Elliw nepasidavė. Stalas kiek pajudėjo, tačiau tada dar skaudžiau prispaudė koją.
- Auč! - šį kartą garsiau sušuko rudaplaukė. Kelias akimirkas pagulėjo, nes tikėjosi, kad bent dabar pavyks prišaukti dėmesį. Deja, atrodo, niekam nerūpėjo, kad čia po stalu miršta mokinė. Reikia pripažinti, buvo šiek tiek apmaudu. Bastiano man tikrai padėtų liūdnai pagalvojo Elliw. Prisiminė, kaip jiedu keliavo po Skersinį skersgatvį pirkdami reikalingus daiktus. Suprato, kaip jai trūksta jaunojo italo. Pasidarė taip liūdna, kad Elliw nejučia pravirko. Iš po stalo girdėjosi tik kūkčiojimas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
  Profesoriaus Dubajaus pamoka. Wohoo kokia linksma žinia. Apsiverksiu iš laimės. Pagalvojo jaunuolis, bežingsniuodamas koridoriumi, magiškų gyvūnų priežiūros kabineto link. Tiesa buvo tame, kad Quentin dar nė karto nebuvo apsilankęs šio profesoriaus pamokoje, bet iš kai kurių mokinių kalbų jos nemėgo, nors ir profesoriaus pavardė grifui buvo kažkur be galo girdėta. Taip, aš tikrai labai pavyzdingas mokinys. Pagalvojo prieš įžengdamas į kabinetą vienuolikametis ir ruošėsi susirasti suolą sėdėjimui, bet nusivylė pamatęs, kad jie visi sukrauti į vieną kalną. Atsidusęs pirmakursis nužingsniavo prie artimiausios sienos, tuoj pat į ją atsiremdamas nugara. Pamokos praktinę užduotį vaikinukas išklausė nuleidęs galvą į žemę. Ši nebuvo nuobodi, bet  patekimas į iliuziją per pamokų praktines dalis, buvo neretas reikalas šioje mokykloje. Yann dar keletą minučių tingiai patūnojo savo vietoje, akimis nuobodžiai lakstydamas po paprastas kabineto grindis, o tada pakėlė galvą ir atidžiu žvilgsniu pažvelgė tiesiai į profesorių. Grifas suraukė antakius, nes jo veidas buvo kažkur tikrai matytas, o ir pavardė labai girdėta. Staiga jam šovė suvokimas ir Quentin kvailai išsiviepė.
- Tai tu tas Dubajus, kuris yra pakvaišęs dėl arklių ir susimetė su mano teta Mayra? Man kyla klausimas, tu dažniau miegi su Mayra ar su arkliais? - Pasitikinčiu savimi balsu paklausė Beaux, laukdamas atsakymo į jo užduotus klausimus ir nė nesistengdamas kalbėti pagarbiai su profesoriumi bei nesiruošdamas kibti į darbą be atsakymų į užduotus klausimus. Mokinys žinojo, kad tai nuskambėjo kaip pasišaipymas iš profesoriaus, bet jo žodžių daug kas negirdėjo, kadangi dauguma buvo savo sukurtuose iliuzijose, tad Yann nė nesirūpino, kad Dubajus labai įsižeidė. Visgi baltaplaukio tikslas nebuvo įžeisti Luko, jis tik norėjo užduoti klausimą įdomesniu, nenuobodžiu variantu ir pamatyti profesoriaus reakciją į užduotą klausimą. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Quentin Yann Beaux »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
    Daniela nebuvo gerai susipažinusi su žiobarų mitologija. Tiesą sakant, ji visai nieko neišmanė. Kartą, būdama aštuonmetė, mažoji klastuolė buvo apimta keistos manijos ir įsiminė visus pagrindinius graikų dievus. Tai tebuvo jų vardai, nieko giliau, tačiau Dani buvo įsitikinusi, kad yra ekspertė.
    Dabar tuo tikra nebebuvo.
    Koks "dievas" leistų ereliui kapoti kažkokį žmogų? - pasibaisėjusi galvojo klastuolė ir tūptelėjo už pilkšvo akmens, kad paukštis nesugalvotų pulti jos. Bet mums tereikia prisiliesti, kad grįžčiau į klasę... Nejaugi turėsiu prie jo tykinti? Geriau jis pats pas mane atskristų...
    Ketvirtakursė pašoko ant kojų ir suskato mojuoti rankomis. Adrenalinas pradėjo pulsuoti ausyse, ir mergina nebežinojo, ar taip elgtis ją verčia sveikas protas, ar panika. Na, ką jis man spės padaryti? Prisilies snapu ir - iki! Kadangi erelis toliau kankino vyrą ant akmens, Dani, ilgai nesvarsčiusi, pradėjo rėkti. Gyvūnas pagaliau pakėlė galvą. Jis buvo tolokai, tačiau Daniela matė, koks milžinas tas erelis buvo. Plunksnos žvilgėjo rudai, o akys buvo anglies juodumo.
    Tuomet paukštis pakėlė sparnus ir pasuko Danielos link. Tai... nebuvo pati geriausia idėja, - pagalvojo paauglė, kai jos kojos iš baimės pavirto drebučiais. Erelis žaibišku greičiu įveikė tą nemažą atstumą, skyrusį Danielos kalvelę ir akmenį prie bedugnės. Tada gigantiškomis kojomis nutūpė už kelių metrų. Bet delną nukąsti per sekundę jis laisvai spėtų... - tirtėjo Daniela.
    Jos laimei, erelis nieko nedarė, tik smalsiai kraipė galvą. Po kelių minučių klastuolei tai atsibodo: ji pati prišoko artyn ir, saugodama akis nuo aštraus paukščio snapo, ranka praktiškai trenkėsi į erelį. Soriukas, laiko paspoksojimui neturiu. Mergina vėl pajuto traukimą žemyn.

Jį reikia paliesti lazdele, o ne savo oda
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Lukas Dubajus »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
Kai jau beveik visas smėlis buvo dingęs iš Cristal tarpdančių ir ausų, mergaitė galėjo atsitoti. Ar bent jau bandyti. Vieta atrodė tikras karo laukas. Apgriuvę seni, blogai pastayti pastatai, po kojomis visiška dykuma. Ta vieta grifei priminė senelio namuose matytas nuotraukas iš jo kelionių. Tik kad ir kokia šalis ten buvo, ši vieta taip atrodė daug daug amžių anksčiau.
Pakilusią nuo kelių mergaitę vis dar pykino, ne tik nuo kelionės. Vėjas vertė ją siūbuoti į visas puses. Cristal patraukė prie vienos griuvusio pastato. Kad ir koks jai teko gyvis, grifė nesuprato, kodėl jis slėptųsi tarp nuolaužų dykumoje. Iš visų jėgų stengdamasi išsilaikyti ant kojų žaliaakė vis dėl to pasiekė kažkokią užuovėją nuo smėlio, pustomo vėjo. Sudribusi, nugarai atsirėmus į nelabai kokios būklės sieną, Cristal bandė įsiklausyti - gal išgirs kažką. Nieko neišgirdusi dėl ausyse ūžiančio vėjo, rudaplaukė žiūrinėjo aplinkui. Įdomu kas čia įvyko. Kad ir kaip seniai tai buvo, toje vietoje turbūt stovėjo koks miestelis ar kaimas, per ilgą laiką visas užpustytas smėlio. Mane irgi užpustys jei kažkoks gyvūnas neprieis ir neleis man jo paliesti.
Prasėdėjusi ir prasiskundusi kokia nesąmoninga šita užduotis, Cristal atsistojo ir paėjo į priekį turėdama nors menkiausios vilties. Kiek paėjus ji išgirdo keistą garsą. Lyg kažkas būtų suplasnojęs sparnais. Palikusi budresnė ji užlindo už sienos, kuri buvo vos vos už grifę aukštesnė ir laukė kas bus.
Per praktines pamokas, kai reikėdavo kažkur keliauti iš klasės, Cristal niekada nebijodavo, nes būdavo įsitikinusi, kad mokytojai viskuo pasirūpina ir tikrai neleistų mokiniams būti suvalgytiems pabaisos, todėl dažnai į tokias užduotis žiūrėdavo atsainiai. Tačiau kai už gretimos sienos pamatė kyšančias tris galvas suabejojo mokytojo Dubajaus sugebėjimais. Va dabar tai tikrai šakės.
my morning face:

*

Neprisijungęs Lukas Dubajus

  • Burtininkas
  • ****
  • 254
  • Lytis: Moteris
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Mokiniai vienas po kito turėjo eiti link narvų ir pasukioję lazdelę pradingti, bet taip nutiko ne su visais, nes vos jam baigus kalbėti klasės gale nuvirto vienas iš ten esančių suolų, o dar keli planavo tai atlikti per artimiausias sekundes.
 -Arresto Momentum, -vis dar viršuje esantys suolai sustojo, tad Lukas pradėjo judėti link galo ir tik tuomet pamatė, kad po jais yra kažkas užstrigęs. -Lįsk iš po jų, -sušuko vaikinas atsisukdamas į nelaimėlę, kuri kaip nebūtų keista buvo Elliw.
Rudaplaukis turėjo priimti sprendimą iš dviejų pasirinkimų. Vienas iš jų buvo paleisti suolus, kad jie nukristų į apačią, bet tuomet jis dar labiau galėjo sužeisti mergaite, na, o kitas laukti kol ši išlįs iš po stalo.
 -Arba lendi lauk, arba pareis dar daugiau skausmo, -pasakė Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius, tuo metu, kai švilpė pabandė išlįsti iš po stalo, bet galų gale pasidavė su šituo visu reikalu.
Buvęs klastuolis, tai priėmė kaip pritarimą monologe antram, o galvoje pirmam variantui. Stalai vienas po kito ėmė byrėti ant vargšės rudaplaukės, o jų lūčiai pasibaigus vieną po kito ėmė juos stumti žemyn. Darbas nebuvo iš pačių lengviausių, kai kilojai juos vienas ir dar turėjai žiūrėti, kad netyčia neužkabintum kokio nors krūvoje sukeldamas dar vieną griūtį. Vos tik stalai buvo patraukti Lukas pakėlė Elliw nuo žemės ir panešęs ne į tokią pavojingą vietą paguldė.
 -Kuriose vietose skauda? Jeigu gali keliauk į Ligoninės sparną, jeigu ne pagulėk šiek tiek šičia. Palik teleskopą bent šiandien čia, pasirūpinsiu, kad jis atsidurtų tavo kambaryje.
Atrodė, kad dabar jau vaikinas galės pasiilsėti, na, aišku dar reikia sutvarkyti visą šitą reikalą, bet tai nebebuvo labai svarbu, tad vaikinas atsirėmė į stalą, kai iš kito klasės galo pasigirdo klausimas, apie miegojimą.
 -Mayra, -nieko per daug negalvojęs atsakė rudaplaukis. -O dabar eik dirbt neklausinėjęs.
Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius apie tą klausimą bent dabar nieko per daug negalvojo, tad galėjo toliau stebėti visų žinomą nelaimėlę.

Pamoka užsidaro 03d 22h
Arkliukas

Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (kreiptis į mane)

Jei nepavyksta susirasti norimos informacijos, kreipkis į šio departamento vadovą ar darbuotojus, rašyk į pelėdyną arba prisijunk prie IH discord grupės


*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
Tingiai sumirksėjo žvelgdama į priešais stovintį profesorių. Puikiai išsimiegojęs ir energingas vaikinas erzino jaunąją von Sjuard. Knygos ir pamokos turbūt užmušė visus kūne buvusius vampyriškus genus, mat, Sabrina pastarąsias dienas buvo paniurusi ir suirzusi. Negana to mieguista. Laimei, artėjo egzaminai, o tuomet ištisi trys mėnesiai namuose šviečiant saulei ir rankose laikant pieštuką.
Šyptelėjo nuo tokios minties. Bent jau Sorenui didžiuodamasi galės pasakyti, kad šiais mokslo metais iš tiesų nuoširdžiai (ne visada) stengėsi.
Klasę sudrebino balsas, privertęs akimirksniu kilstelėti galvą ir suklusti. Fandango, tupinčio ant peties, nagai kiek per stirpiai susmigo į odą, tačiau tuoj pat Marso sakalas atlaisvino savo gniaužtus.
Nevykęs mėginimas mane prablaškyti...-suirzusi debtelėjo į savo augintinį, o tuomet tyliai atsidususi nužvelgė narvą. Karaliaujanti dykumą ir piramidės nieko gero nežadėjo. Nuojauta akimirksniu ėmė kartoti vienui vieną žodį - sfinksas.
Dėbtelėjusi į profesorių suėmė lazdelę pasukdama ją dešimt... Sutrikusi kilstelėjo galvą. Nebeprisimė, kaip tiksliai turėjo atlikti pirmąjį praktikos žingsnį.
Dešimt kartų į dešinę ir penkis kartus į kairę.-dėkingai šyptelėjusi galvoje nuskambėjus Fandango balsui pasukiojo lazdelę, kaip buvo liepta. Klasės vaizdas staigiai ėmė nykti, vėsus oras mainytis, o aplink triukšmą keliantys balsai išnyko. Priešais atsivėrė ištisi plotai įkaitusio smėlio, tolumoje stūkstančios kelios milžiniškos piramidės bei aukštai danguje besišypsanti, kaitri saulė.
Ranka prisidengusi akis apsidairė. Atrodė lyg būtų išsiruošusi į netikėtas atostogas, kurios anaiptol merginai visai nepatiko. Saulė erzinančiai spigino, o tam nepritaikyta apranga akimirksniu sukėlė nepatogumus. Tapo per daug karšta.
-Galėjo iš anksto perspėti...-sumurmėjo už nugaros pajutusi kažką sujudant. Milžiniško.
Lėtai pasisuko praverdama lūpas. Nuojauta visgi neapgavo, priešais gulėjo gigantiškas sfinksas.
   -Dar viena savanorė pasitikti savo mirtį?-žemę sudrebino žemas, nemalonus balsas, net kūnu perbėgo šiurpuliukai. Pasipurtė it šuo išlindęs iš vandens, siekiantis atsikratyti kailį apsunkinusio vandens.
   -Savanorė įveikti tave,-šyptelėjo mestelėdama atsakymą. Sfinkso veide akimirksniu atsirado pašaipi šypsena. Nuskambėjo galingas juokas.
   -Tokia maža, o įžūlumu pranoksti ir mane,-būtybės balsas merginai visai nepatiko. Erzino ir vertė bėgioti šiurpuliukus visu kūnu.
   -Vadinasi nesi toks nuostabus, kaip apie tave kalbama,-nerūpestingai gūžtelėjo pečiais stebėdama dykumų karalių.
   -Kvaila mergiotė,-žemė sudrebėjo, tačiau sfinksas nesijudino. Gulėjo, kaip gulėjęs.
   -Įminsi mįslę - paliksiu gyvą,-padiktavęs savo reikalvimus pagaliau sujudo. Išsitiesė visu ūgiu, letenas ištiesė prie pat jaunosios von Sjuard. Linktelėjo tebežvelgdama į graikų mitologinę būtybę.
   -Kas ryte vaikšto keturiomis, dieną dviem, o vakare trimis?-dykumų karaliaus veide pražydo pasitenkinimo šypsena, nasrai vos matomai blykstelėjo saulės šviesoje.
   -Ha, paprasta, atsakymas - žmogus,-dar kartą gūžtelėjo pečiais. Auskinės akys išsyk pastebėjo, o galbūt pirma išgirdo, kaip priešais esanti būtybė riaumodama pakyla.
   -Tu sukčiavai!-žemė taip sudrebėjo, jog rudaplaukė vos išsilaikė ant kojų.
   -Tavo mįslė paprasčiausiai pasenusi!-šuktelėjo atgal, tačiau sfinksnas nė nemanė klausytis. Milžiniški nasrai prasivėrė ketindama praryti nė nespėjus mirktelėti.
   Man tereikia jį paliesti lazdele... Paliesti lazdele ir tada atsidursiu klasėje...
   Sukaupusi visą drąsą, net jei visi instinktai klykte klykė bėgti šalin, pasileido riaumojančio padaro link. Regis, toks veiksmas ir šį nustebino, mat, nasrai taip ir liko praverti, o akys - prisipildžiusios nuostabos.
   Vampyrišku greičiu prisiartinusi priglaudė lazdelę prie pirštų ir dykumos vaizdas bei milžiniška pabaisa pranyko.
   Ji ir vėl buvo magiškųjų gyvūnų priežiūros klasėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sabrina von Sjuard »
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Quentin Yann Beaux

  • Burtininkas
  • ***
  • 84
  • ...
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
  Vaikinukas kantriai laukė profesoriaus atsakymų į jo užduotus klausimus, bet didžiosios bėdos patekimas į nelaimę, Lukui buvo svarbiau, o Quentin tik atsiduso viską stebėdamas ir toliau kantriai laukdamas. Iš tolo matėsi, kad vargšiukės bėdos jau buvo atsibodusios ir pačiam profesoriui, bet šis atlikdamas savo pareigą, turėjo jai padėti. Galiausiai suolai buvo sutvarkyti, o švilpukė jau gulėjo saugiai ant žemės. Yann viduje tikėjosi, kad šioji nepatyrė rimtų sužalojimų, bet vistiek dėmesį buvo sutelkęs atsakymų į užduotus klausimus laukime. Dėja, bet atsakymai ir Luko reakcija į klausimus, jaunuolio nepatenkino ir jis rauktelėjo antakius bei nusprendė dar šiek tiek paerzinti profesorių.
- Profesoriau Dubajau, man pasidarė įdomu. Pastebėjau, kad jums atvykus atsirado daugiau kentauriukų. Tai turėčiau suprasti kaip Mayros išdavinėjimą? - Apsimestinai rimtu veidu ir balsu, paklausė pirmakursis, o tada kvailai nusišypsojęs papurtė galvą ir vis dėl to nusprendė atlikti pamokos darbą. Beaux nuėjo ir išsirinko vieną iš likusių narvų. Jam nerūpėjo kas jame yra, šis tik norėjo greičiau atlikti darbą ir išeiti savais reikalais. Quentin kaip ir buvo liepta, įkišo lazdelę į narvą ir pasuko ją dešimt kartų į dešinę ir penkis kartus į kairę. Vaikinukas iš pradžių nesuprato kur randasi, bet apsižvalgęs šis suprato, kad yra prie pat Juodosios jūros krantų. Dažytų plaukų savininkas tvirčiau suspaudė rankoje lazdelę ir apsižvalgė bei bandė prisiminti kažką apie Juodąją jūra, Graikų dievus ir būtybes. Rodosi, kad šiam ilgai mąstyti nereikėjo, kadangi prieš jo akis pasimatė 4 pasiutę žirgai, kurie ganėsi ganykloje. Grifų gūžtos narys iškart susiprato kas jie tokie. Prie čia nagus bus prikišęs Lukas. Neveltui man kliuvo būtent Diomedo žirgai.
Pagalvojo jaunuolis ir atsidusęs žengė jų link. Vos tik pamatę Quentin, žirgai sukluso ir visų jų akis sustojo ties šiuo. Tai ilgai netruko ir keturi nesuvaldomi žirgai pasileido bėgti. Vos tik patekęs į aptvarą, jis pradėjo juos vytis, bet tai buvo neįmanoma užduotis, kadangi žirgai buvo begalo greiti. Yann buvo nustebęs, kad žirgai dar neužpuolė jo, kadangi šis buvo girdėjęs, kad būtent šie keturi žirgai buvo žmogėdros.
- Duro - Atsibodus lakstyti Beaux atstatė lazdelę į žirgus ir paleido kerus. Jiems suakmenėjus, vaikinukas nužingsniavo prie jų ir bambėdamas palietė juos visus lazdele. Greit visas juodosios jūros pakrantės vaizdas pasikeitė į magiškos gyvūnų priežiuros kabineto ir Quentin su narveliu priėjęs prie sienos, atsirėmė į ją, narvelį pastatydamas sau prie kojų.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
Trigalvė pabaisa, atrodo, nežinojo, kad visai šalia jo stovi baisiai kinkas drebinanti grifė. Mergaitė nematė gyvūno kūno, tačiau buvo įsitikinusi, kad tai nebus jos geriausias regėtas dalykas. Jis irgi nelabai judėjo, matyt buvo pavargęs, nors Cristal nelabai suprato, kaip tokia pabaisa gali pavargti.
Mergaitei tereikėjo paliesti jį lazdele. Tačiau kaip prie jo priartėti, jei jis bet kuriuo momentu gali tiesiog suvalgyti ją. Juk trims galvoms mažytis anrakursės kūnelis buvo vienas juokas. Nuvijusi kvailas mintis šalin ji nusprendė pasikliauti mokytoju ir tikėti, kad net jei pabaisa ją valgytų, Cristal sveika ir gyva atsirastų profesoriaus Dubajaus kabinete.
Brunetė norėjo pamatyti kaip atrodo gyvūnas iš kitos pusės. Tylutėliai išlindusi iš už sienos ji perėjo į kitą pusę ir įsitikinusi, kad žvėris jos nemato, iškišo galvą iš už apgriuvusios kolonos. Cristal atvipo žiauna. Visai netoli jos gulėjo pabaisa, sujungtais trimis žmonių liemenimis, trijomis galvomis ir šešiomis rankomis. Tai buvo Gerionas. Vis dėl to net ir keisčiausiose situacijose, grifė gebėdavo prisiminti daugelį dalykų ir šįkart visa medžiaga, kainavusi daug mergaitės laiko, apie mitologinius gyvūnus jai atsipirko.
Gerionas atrodė milžiniškas, tačiau nelabai pavojingas gyvūnas. Jis veikiausiai jau žinojo, kad kažkas su juo yra, tačiau nemanė, jog žaliaakė yra dėmesio verta auka.
Tik paliesti lazdele, nieko daugiau. Prisiminusi pamokos užduotį, Cristal sukaupė kažkiek joje likusios drąsos ir išlindusi iš už kolonos greičiausiai pribėgo prie Geriono ir bakstelėjo lazdele į nežinia kurią kūno vietą, kadangi buvo užsimerkusi. Pajutusi stiprų tempimą ir nebegalėdama valdyti kojų mergaitė apsidžiaugė, kad užduotis jai pavyko ir po kelių akmirkų jau saugiai gulėjo ant žemės klasėje, nes nusileisti ant kojų grifei vis dar nepavykdavo.
my morning face:

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: II MGP pamoka '20
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Jones sėdėjo ant žemės. Jis laukė kol profesorius pasakys ką šiandien reikės daryti ir burbėjo, kadangi ant žemės sėdėti nebuvo patogu, o suolai buvo sukrauti į vieną kalną, tad ant jų pasėdėti nelabai ir įmanoma buvo. Pilkaplaukio lūpas paliko dar vienas atodūsis, kadangi jis pasimuistė norėdamas atsisėsti patogiauu, bet deja įsitaisė dar nepatogiau. Tada vaikinukas sukrižiavo kojas ir pagaliau sėdėjo patogiai. Bernužėlis nusišypsojo ir išsitraukė savo blonknotą bei pradėjo piešti feniksą. Nuostabų feniksą.
 Greitai profesorius paaiškino užduotį ir Ryan'as pusę lūpų šyptelėjo. Jam patiko ieškoti gyvūnų, tad galės tai padaryti dabar. Jis atsistojo nuo žemės ir pasiražė. Tada išsitraukė lazdelę ir nuėjo prie narvų bei ten palaukė kol visi mokiniai dings su savo išsirinktais gyvūnais. Galiausiai jis priėjo prie narvų ir nežiūrėdamas koks gyvūnas bus viduje įkišo lazdelę ten. Jis pasuko lazdelę dešimt kartų į dešinę ir penkis kartus į kairę, o tada pajuto sukimą. Jis užsimerkė ir atsimerkęs jau buvo vietoje. Buvo prie kažkokio milžiniško šulinio, kurio pašonėje augo medis. Pilkaplaukis pasislėpė už medžio ir po kelių akimirkų didingai plasnodamas milžiniškais sparnais nusileido feniksas. Paukščio plunksnos buvo orandžinės ir geltonos spalvos. Vaikinas net išsižiojo stebėdamas šį nuostabaus grožio paukštį. Vaikinukas ir pats svajojo kada nors auginti feniksą savo zoologijos sode. Juk jis toks didingas ir nuostabus.
 Greitai antrakursiui teko pabusti iš savo minčių. Jam juk reikia kažkaip paliesti tą nuostabų ir didingą paukštį. Vaikinukas išleido tylų atodūsį, kadangi feniksas jam priėjus galėjo nuskristi tolyn, o tada rudaakis niekada jo nepagaus. Jones pavardės  savininkas pradėjo galvoti ką jam reikia daryti. Jis kūrė veiksmų planą, o tada įkišo ranką į kišenę. Ten užčiuopė kažkokių it grudelių ar kruopų. Švilpynės koledžo mokinys išsišiepė ir suprato, kad viskas bus daug paprasčiau ir jam reikės paprastesnio plano. Jis numetė kelis grūdus prie šulinio. Feniksas tai pamatė ir priėjo bei sulesė grūdelius. Tada švilpis išdrįso išlįsti iš u medžio ir pats. Jis ištiesė ranką ir užsimerkė. Laukė kol feniksas pats sules grūdus ir taip prisiaukins jį nors trumpam. Po maždaug penkių minučių berniukas pajautė kaip snapu kažkas pakuteno ranką. Tada nusišypsojo ir feniksas pasitrynė į jo ranką. Ryan'as jau norėjo paliesti feniksą lazdelę, bet jis pasisuko ir norėjo skristi. Vaikinukas užsikabino už fenikso kojos ir pradėjo skristi kartu su tuo didingu paukščiu. Jones pažvelgė žemyn ir pamatė, kad skrido virš kažkokios prarajos. Pilkaplaukis užsimerkė ir abiem rankomis apsikabino vieną fenikso koją. Jis labai bijojo nukristi. Juk jeigu nukris tada užsimuš, o Ryan'o Jones blyno niekas tikrai nenorės. Jis blyno pavidalu bus niekam nereikalingas. Greitai jis prisiminė, kad viskas tik iliuzija ir išdrįso viena ranka atsikabinti nuo kojos, o tada lazdele palietė fenikso koją. Atsimerkęs berniukas jau stovėjo stovėjo klasėje su narveliu rankose. Jame tupėjo nuostabusis feniksas tik daug mažesnis nei tass su kuriuo vaikinukas skrido. Jis atsidūso ir pažvelgė į jį. Raudonų bei orandžinių plunksnų savininkas buvo daug šviesesnis. Jis buvo beveik perišviečiamas.
- Kaip norėčiau tave pasiimti, bet deja jau ir taip auginu visą zoologijos sodą, o tave galiu ir netyčia pamiršti, - tarė ir atsiduso antrakursis. Tada nunešė narvelį profesoriui ant stalo ir dingo kažkur kabinete laukdamas pamokos pabaigos. Galiausiai dar išsitraukė ir blonknotą bei pradėjo baiginėti fenikso piešinį. Feniksas gavosi tikrai neblogas. Vaikinas dabar jau patenkintas laukė pamogos pabaigos.
There's no such thing as fate.