0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sarah Rebecca Ó Briain

  • V kursas
  • *
  • 128
  • Taškai:
 Grindys toliau smagiai siūbavo, vienas stalas pakrypo bei ant jo buvusi rašalinė nučiuožė ir išsitaškė ant grindų, aptaškydama Marlenos kojines. Mergaitė susiraukė, bet greitai jos dėmesį patraukė paukštis, praskridęs virš jos galvos. Gal transfigūracija nėra tokia nuobodi?
 Klausydamasi mokytojo, Ashley mintyse nusipiešė jį žymiai juokingesnį, o ir kažkoks klykaujantis profesoriūkštis niekaip negalėjo prilygti vien Lunos ėjimui artyn.
 Grindis grįžus į pradinį kietumą, Marlena šyptelėjo ir labai garsiai ir aiškiai laimingu balsu atsakė:
-Ne, profesoriau, man tiesiog absoliučiai nusispjaut ant jūsų ir jūsų pamokos, o areštą jau užsidirbau. Jei kas nepatinka, rašykit laišką Lunai, ji mane primuš už jus. Iki arešto!
Ashley užsilipo ant kėdės, tada ant suolo ir kuo ramiausiai mojuodama nustraksėjo durų link. Tų durų, kurios vedė iš klasės į pilį, o ne salą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Deoiridh nuobodžiavo. Visai neturėjo noro sėdėti transfigūracijoje. Koks beįdomumas, kai dabar profesorius kitas? Juk pernykštė mergužėlė pasižymėjo tuo, kad bijojo varlių. Ją bent erzinti buvo smagu. O ką veikti dabar? Deoiridh neįsivaizdavo, tad į teorinį klausimą nesivargino atsakinėti. Norint kad ji pakeltų ranką, reikia daug labiau pasistengti.
Žinoma, atsirado geručių, kurie kažką atsakė. Dar lengviau buvo nuspėjamas Elliw išsišokimas. Vis dėlto grifiukė sėdėjo klasės gale ir į nieką nekreipė dėmesio. Galvojo, ar pasiversti varle, tačiau neįsivaizdavo, ką galėtų veikti, tad liko sėdėti žmogiškajame pavidale.
Iki to laiko, kol išgirdo pristatomą praktiką. Nenoromis teko pripažinti, kad ji skamba įdomiai. Deoiridh atidžiai nužvelgė bendraklasius ir mintyse paklausė savęs, kaip ten planuoja išgyventi, pavyzdžiui, Elliw.
- Profesoriau, - garsiai ištarė rudaplaukė. - Nemanau, kad kai kuriuos yra saugu paleisti į salą vienus. Deja, šioje klasėje esama tokių mokinių, kurie tikrai nesugebės ten išlikti gyvi nė penkių sekundžių. Manau, būtų daug prasmingiau, jeigu kas nors eitų kartu su jais. Vieniems būtų lengviau išgyventi, kiti pasisemtų praktikos. Ką manote?
Deoiridh nebuvo tikra, ar profesorius ją išgirdo, nes klasėje nebuvo visiškai tylu. Jeigu animagė gerai suprato, Marlena sugalvojo nudažyti vieną iš gyvūnėlių rausva spalva. Nenoromis mergaitė sukikeno. Nepaisant to, kad ta varnė buvo įtartina, kai kuriais atvejais sugebėjo prajuokinti. Deoiridh nusišiepė. Gal vis tik reikėtų kada nors daugiau su ja pabendrauti? paklausė ji savęs, tačiau daugiau nespėjo nieko apsvarstyti: kadangi praktika skambėjo visai įdomiai, reikėjo pradėti ją atlikinėti. Žvilgtelėjusi į bambukines duris susimąstė. Labai norėjo eiti vidun, tačiau kažkodėl buvo šiek tiek ir nedrąsu. Vienu momentu ji jau buvo bežengianti žingsnį, tačiau staiga vėl sustojo.
- Ar tikrai suteiksite pagalbą, jeigu reikės? - kuo garsiau paklausė grifiukė, mat norėjo šį kartą būti išgirsta. Niekaip negalėjo suprasto, kodėl ją kamuoja ta keista baimė, bet niekaip negalėjo jos nusikratyti. Ji paprasčiausiai toliau stovėjo ir žiūrėjo į duris. Šią akimirką toli gražu nebuvo tikra, kad lįs vidun.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
 Rafael suprato, kad sėdėjimas profesoriaus kėdėje yra galvos skausmas. Vos dvi mokinės žengė pro duris į salas, kurias jis kūrė porą dienų. Kam jam iš viso tada reikėjo stengtis ką nors daryti jei niekas nenori nieko daryti? O dar ta išsišokėlė Marlena pridaranti labai daug betvarkės... Gerai, kad pamokoje pasirodė tik vienas pirmakursis vaikinukas, kuris elgiasi gražiai ne taip kaip ta Marlena. pagalvojo buvęs švilpis. Kas būtų jei pamokoje būtų buvę daugiau vaikinų? Juk dažniausiai ne mergaitėm, o berniukam nusispjauti į mokslus. O čia mergaitė ir dar Varno Nago koledžo mokinė!
- Lunai laišką būtinai parašysiu. Tikrai nesiruošiu taikstytis su tokiu tavo elgesiu, - tarė profesorius griežtu balso tonu. Profesoriaus pečiai nulinko. Dabar rudaplaukis tenorėjo išgerti ir savo tikrai prastą pamoką ištrinti iš savo gyvenimo istorijos. Iš mąstymų apie alkoholį vaikiną pažadino mokinės klausimas.
- Na, kol kas tokių mokinių dar nelabai pastebėjau, bet jeigu taip yra  manyčiau, kad tuos mokinius į salą turėtų lydėti kas nors, - tarė vaikinas. Jis iš tiesų nepagalvojo apie tuos mokinius, kurie patys nelabai galėtų išgyventi saloje. Greitai jis sulaukė klausimo. Tada tiesiog šyptelėjo.
- Taip, aš tikrai padėsiu jei pagalbos prireiks, - tarė Beaumont pavardės nešiotojas stebėdamas mokinę.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
- Jūs tokių mokinių nepastebėjote? - pasitikslino Deoiridh, pamaniusi, kad blogai išgirdo. - Jūs turbūt dar iki šiol nepastebėjote Elliw. Ji viena ten tikrai neišgyvens.
Bet tai nereiškia, kad aš ją lydėsiu, Kad būtų apsaugota nuo tos pasaulio nelaimės, vos išgirdusi patvirtinimą, kad, jeigu ką, profesorius ją išgelbės, animagė vis tik nėrė pro duris. Daug svarbiau buvo išsisukti nuo visos pamokos su ta kvaiša negu kokios nors kitos nesąmonės. Tuo labiau, kad negyvenama sala asocijavosi su šiluma ir saule, tad ten turėtų būti visai smagu.
Deja, Deoiridh, ko gero, nebuvo pagalvojusi, ką išties reiškia "negyvenama sala". Kad ir ko tikėjosi, tai, ką išvydo, tų vilčių nepateisino. Na taip, ten buvo šilta ir saulėta, tačiau rudaplaukė tikėjosi bent kažkokios gyvybės. Nė nesusimąstė, kad negyvenama ir reiškia, kad saloje nieko nėra. Tiesa, neilgai trukus grifiukė įsitikino, kad bent jau gyvūnų ten tikrai esama. Ji neatpažino to didelio padaro, kuris ją labai išgąsdino, tačiau suprato, kad jis gali būti pavojingas. Tiesa, pliaže ji pastebėjo daug mažesnį gyvūną - kažkokį nematytą driežą.
- Vera verto! - neįsivaizduodama, koks tai burtažodis, suriko mergaitė. Jos nuostabai, netrukus vietoj driežo pamatė taurę. Pakėlusi ją susimastė: ir kodėl ji turi atsiminti tokius visiškai nereikalingus burtažodžius? Tuo labiau, kad jūros vanduo kažin ar buvo tinkamas gerti.
Neįsivaizduodama, ką daryti toliau, Deoiridh patraukė per salą. Stengėsi būti atsargi, bet jos vis tiek vos neužpuolė kažkokia keista beždžionė. Mergaitė norėjo pasinaudoti sustingdymo kerais, tačiau prisiminė esanti ne apsigynimo nuo juodosios magijos, o transfigūracijos pamokoje. Ką tuomet man su tavimi daryti? pasidomėjo ji, tačiau klausimo garsiai neuždavė - vis tiek beždžionė nebūtų atsakiusi.
- Offero! - prisiminusi praėjusių metų transfigūracijos pamokas suriko Deoiridh, tačiau nieko neatsitiko. Ji pikčiau pakartojo burtažodį, tačiau vis tiek bergždžiai. Deja, ji nežinojo, ką tiksliai daro tas burtas, tačiau buvo tikra: jį mokėsi per transfigūracijos pamoką.
- Nesąmonė, - suburbėjo grifiukė ir patraukė toliau. Tiesą sakant, jai čia jau nusibodo. Norėjo grįžti į klasę ir leisti laiką ten. Galbūt pasišaipyti iš Elliw ar apmėtyti Danielą kiaušiniais... Dar neišsirinko, tačiau buvo tikra: ten tikrai bus smagiau negu šitoje kvailoje saloje.
Dabar ji buvo visai viena paplūdimyje. Įtarė, kad profesorius už tai nepagirs, tačiau išėlusi lazdelę paleido raudonas žiežirbas - spėjo, kad būtent taip reikia šauktis pagalbos. O jeigu jis klaus, kas atsitiko... Na, sakykime kažkoks pabaisa išlipo iš vandens. Būtent tokį sprendimą priėmusi mergaitė nekantriai laukė pasirodant profesoriaus.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Pamokos laikas ėjo į pabaigą. Staiga pasirodė raudonos kibirkštys. Profesorius suprato, kad kažkam reikia pagalbos, tad tiesiog atidarė duris. Jis iš karto atsidūrė vietoje, kurioje buvo Deoiridh, mokinė kuriai reikėjo pagalbos.
- Kas nutiko? Nors tai jau nelabai svarbu, kadangi pamokos laikas baigėsi. Eikš, grįšk į klasę, - pasakė profesorius palaikydamas duris mergaitei. Tada nužvelgė mokinius ir juos išleido iš klasės taip baigdamas pamoka. Jam buvo šiek tiek liūdna dėl to, kad iš tiesų mažokai mokinių dirbo stropiai, bet ką padarysi. Vaikinas tikėjosi, kad kitą pamoka daugiau mokinukų atlikinės praktiką ir gal atsakys į teorijos klausimą. Apie tai galvodamas buvęs švilpis panaikino duris ir ten gražino knygų spintą. Tada pasiėmė savo augintinius ir kartu su jais dingo iš kabineto.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr