0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Melijandra Julija Lorijan

Apie Rowling magijos mokyklas (Apmąstymas)

Pakalbėkime apie magijos mokyklas Magijos pasaulyje. Bet pradėkime viską iš pačių pradžių, kad viskas būtų aiškiau:
Yra vienuolika magijos mokyklų, užregistruotų Tarptautinėje Burtininkų Konfederacijoje:
   Ilvermonis. Šioje mokykloje mokinasi mokiniai iš viso Šiaurės Amerikos žemyno.
   Kastelobrūšas. Brazilijos magijos mokykla. Priima mokinius iš visos Pietų Amerikos. Mokykla suteikia mainų programą mokiniams iš Europos magijos mokyklų. Manomą, jog Kastelobrūšas yra įkurtas vietinių gyventojų maždaug 500 metų prieš kolonizaciją.
   Mahūtokoro. Japonijos magijos mokykla. Mažiausiai turinti mokinių mokykla iš esamų 11 mokyklų.
   Vagadu. Sakoma, jog tai yra didžiausia pasaulio mokykla – priimami viso Afrikos žemyno mokiniai.
   Durmštrangas. Mokyklos vieta – Europos šiaurėje, pagal Rowling, mokykla yra arba Švedijoje arba Norvegijoje. Priima tarptautinius mokinius, kaip iš Bulgarijos (Drumštrango įkūrėja yra iš Bulgarijos). Nepriima žiobarų kilmės mokinių.
   Biobetonsas. Prancūzijos magijos mokykla. Mokiniai iš Prancūzijos, dauguma iš Ispanijos, Portugalijos ir Beneliukso šalių (Nyderlandų, Liuksenburgo, Belgijos).
   Koldovstoretzas. Rusijos magijos mokykla.
   Hogvartsas. JK mokykla. Mokiniai iš JK. Galima mainų programa tarp Hogvartso ir Ilvermonio. JK mokiniai gali mokytis namuose, ar būti išsiųsti į kitas magijos mokyklas mokytis.

BURTININKŲ IR ŽIOBARŲ SKAIČIAI
Kaip žinome iš HP wiki, JK turėjo dvidešimt aštuonias grynakraujes burtininkų mokyklas 1930- iais metais. Iš to galime suprasti, jog burtininkų populiacija yra mažesnė nei žiobarų. Nėra tiksliai žinoma, kiek burtininkų ir raganų yra visame pasaulyje, tačiau žinoma, jog žiobarų yra 10 kartų daugiau nei burtininkų ir raganų.  Iš HP wiki:

„If the global Muggle population was about 5 billion in the 1990s, it would mean that the wizard population was 500 million. However, it is also said that the British wizard population is about 3,000, one third being Hogwarts students. This would indicate a very low birth rate (although wizarding families are big, they live more than their Muggle counterparts) and mean that other countries are much more populous than Britain or that there is somewhere in the world where a very large concentration of wizards occur (one much larger than Britain's). In all likelihood, however, the former is a dramatic overestimate, the latter something of an underestimate.”
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Apie Rowling magijos mokyklas. (Apmąstymas)
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
PROBLEMOS VIENO ŽEMYNO MAGIJOS MOKYKLOJE
Turėdami tą omenyje, mes vis dėl to negalime tiksliai nuspręsti kurioje šalyje yra daugiau ar mažiau burtininkų ir raganų, tačiau vis vien yra keista, jog žemynai gauna tik po vieną magišką mokyklą. Žinoma, tų mokyklų gali būti ir daugiau...Ir būtų geriau, jei jų būtų daugiau. Ar lengva būtų vienam žemyno magijos mokykloje susitvarkyti su diskriminacija, netolerancija, rasizmu, kai yra tiek be galo mokinių? Tiek Pietų Amerika, tiek Šiaurės Amerika, tiek Afrika yra daugiakultūriai, daugiašaliai žemynai. Negalime vaizduoti burtininkų ir raganų šventųjų, kad šie nėra karto ko nors diskriminavę ir panašiai.  Voldemortas, Grindelvaldas, dauguma grynakraujų burtininkų, niekinančiai žiūrinčius į žiobarų kilmės raganas ir burtininkus ir šiuos niekinančiai vadinančius „purvakraujais“. Net magijos mokykla – Drumštrangas nepriima žiobarų kilmės mokinių...
Ar neiškils problema, kad didesnių šalių kultūros neužgoš kitų, mažesnių? Ar plačiau vartojamos kalbos neužgoš kitų kalbų? Juk vieno žemyno magijos mokykloje turėtų būti nustatyta viena ar kelios bendrinė(s) kalba(os), kad bent profesoriai galėtų susišnekėti vienas su kitu (kalbant apie atvejus, jei atskirų šalių mokiniai turėtų atskiras savo pamokas, kad galėtų išmokti ir apie savo šalį), tiesa?
Žinome, jog pas žiobarus mokyklų yra įvairių – vienų mokslo kokybė yra prastesnė, kitur – geresnė. Ar burtininkai rizikuotų, jog pasikeitus direktoriui/direktorei, to vieno žemyno magijos mokyklos mokymosi kokybė nesuprastės? Žinoma, JK yra galimybė mokytis ir namuose, bet palaukite. Kas ugdo namuose besilankančius profesorius ar tėvus, kuri nusprendė namuose išmokslinti savo atžalas? Visi keliai veda į magijos mokyklą.
Kaip būtų palaikoma tvarka tarp mokinių, jei vieno žemyno mokykloje tvarka būtų kaip Hogvartse? Ar mokykla nebūtų skirstoma į filialus?
Ir iš viso, kodėl Europa turi Hogvartsą, Biobetonsą, Durmštrangą ir dalį Koldovstoretzo (Rusija priklauso Europos ir Azijos žemynui)!? Jei dar nelabai supratote apie kokį aš absurdiškumą kalbu, įsivaizduokite, kaip viskas atrodytų, kai visos Europos burtininkų ir raganų mokiniai eitų mokytis į Hogvartsą! Europos žemyne yra 50 pripažintos šalys ir dar 6, kurios yra pusėtinai pripažintos (pagal vikipediją). Dabar supraskite, kai Pietų Amerikoje yra 12, Šiaurės Amerikoje – 23, Afrikoje – 56
(angl. 54 of which are member states of the United Nations), two non-sovereign (dependent) territories of non-African sovereign states, and nine sub-national regions of non-African sovereign states.)! O jei prakalbus apie Aziją….Ačiū Dievui, kad yra paminėta tik Japonijos magijos mokykla ir dar nepripezėta kokų nors nesąmonių, bet ir turime suprasti, jog pati Japonija yra 11 vietoje pasaulyje, pagal žmonių populiaciją. O prakalbus apie populiaciją...
Tarkim, visi pasaulio žmonės yra burtininkai ir raganos ir visi yra mokiniai. Vagadu turėtų mokytis 1,340,598,147 mokiniai. Ilvermonyje – 592,072,212 mokiniai. Kastelobrūše - 430,759,766 mokiniai. Ir tarkim, visos Europos mokiniai eina į Hogvartsą - 747,636,026. Pagal tai, daugiausia mokinių būtų Afrikoje, po to Europoje, Šiaurės Amerikoje ir tik tada Pietų Amerikoje (2020 metų rezultatai iš worldometers.info).
Apie vieno žemyno magijos mokyklos problemas galime kalbėti iki nukritimo. Turbūt ir visų neišsakiau. Tačiau turime suprasti, jog šios magijos mokyklos nėra žiobarų universitetai, todėl negalime jų lyginti tarpusavyje (nebent Rowling suteiks daugiau informacijos apie tokius vieno žemyno magijos mokyklas).
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Melijandra Julija Lorijan

Ats: Apie Rowling magijos mokyklas. (Apmąstymas)
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
„ŽINOMA, TŲ MOKYKLŲ GALI BŪTI IR DAUGIAU...IR BŪTŲ GERIAU, JEI JŲ BŪTŲ DAUGIAU.“
Ir pagaliau priėjau prie dalies, kuri ir buvo originali idėja, kodėl prisėdau rašyti šį tekstą, vietoj atrašiusi į savo keturias skolas. Kaip atrodytų magijos mokykla Lietuvoje?
Lietuva yra daug mažesnė nei Jungtinė Karalystė (po internetą nenaršysiu ir neieškosiu kiek kartų), todėl kyla mintis, kad čia vietinių burtininkų ir raganų būtų mažiau – mažas gimstamumas, emigracijos grėsmė...Tačiau, burtininkų ir raganų visuomenei besislepiant nuo žiobarų akių, tikrai galime manyti, jog šių yra daug mažiau nei jų bendrataučių žiobarų? Norėčiau manyti, kad būtų daugiau (cha, nes nenoriu įsivaizduoti, kaip atrodytų viena Baltijos šalių magijos mokykla, nors, neneigsiu, būtų įdomu kartu mokytis su latviais ir estais, išmokti jų kalbų, išmokti apie jų kultūrą, (ei, kažkas juk turi skirtis), istoriją ir sustiprinti daugiašalius santykius su braliukais ir pusbroliais). Bet kas gali žinoti, ar tik ne Lietuvos magijos mokyklos mokymosi kokybė nebūtų prastesnė, lyginant su Hogvartso? Aaaaaaaaaaa....nieks nežino. (O, jei sujungus su Latvijos,o ypač, su Estijos, mokslo kokybė nepagerėtų? Juk Estija su Suomija stiprina bendradarbiavimą moksle (https://www.hm.ee/en/news/estonia-and-finland-decided-strengthen-cooperation-education)  ir jų PISA rezultatai yra daug geresni nei Lietuvos, taigi.....) ((2015 m. Estija buvo tarp dešimties geriausių šalių matematikos ir skaitymo užduotyse, o štai moksliniai įgūdžiai buvo įvertinti trečiąja vieta – po Singapūro ir Japonijos. (Tekstas iš Bernardinai.lt))) Kad ir kas būtų, vis vien pabandykime įsivaizduoti kaip atrodytų Lietuvos magijos mokykla.
Visiškai originalios magijos mokyklos negalėčiau įsivaizduoti, nes kadaise skaičiau knygą, kurioje būta paminėta viena raganų mokykla Žemaitijoje. Dėl tam tikrų situacijų, jaunos raganaitės ir burtininkai mokinosi atskirai, pas savo mokytoją, ir tik atėjus egzamino dienai, jie visi susirinkdavo į mokyklą, eidami per pelkę, ir jų mokykla (jei mano atmintis nemeluoja) buvo po žeme, turbūt po piliakalniu. (Įdomumo dėlei, raganos ir burtininkai keliaudavo šluotomis arba kubilais) Kažkas būtų panašaus ir čia, Rowling pasaulyje. Magijos mokykla būtų ant užmiršto piliakalnio ((rūpūs miltai, susiradau visų piliakalnių žemėlapį ir man akys išraudonavo. https://www.piliakalniai.lt/ )), apsupto gūdaus miško ir pro medžių viršūnes matytųsi Nemunas, ar nors kokia kita upė. Manyčiau, pati mokykla gebėtų keliauti dėl Lietuvos susiklosčiusios geopolitinės padėties ir pačios istorijos (okupacijos). Dėl tokio mokyklos mobilumo, pamokos galėtų vykti vis įvairesnėse Lietuvos vietose – ant skirtingų piliakalnių, ar atsidurtų kur nors Čepkelių raiste, ar ant kokios nors kopos, Kuršių Nerijoje. Tai suteiktų galimybę pamatyti natūralias magiškų gyvūnų gyvenvietes (nereiktų Ūždraustojo miško ir magiškų gyvūnų aptvarų). Aišku, prie tokio keliavimo reikėtų ir specialių tvarkaraščių, pritaikyto kiekvienam kursui. Turbūt, kažkas būtų panašaus į KTU universiteto tvarkaraščius – vienas tvarkaraštis lyginio skaičiaus savaitėms, kitas – nelyginio skaičiaus savaitėms (nežinau kaip kituose universitetuose). Dėl žinomų prasmegusių dvarų (ar pilių. Vėl mano šlubuojančios smegenys, pradėjus kalbėti apie tautosaką), magijos mokykla gebėtų prasmegti žemėn (dar vienas gynybos sumetimai). Magijos mokykla atrodytų kaip  medinė pilis, kurios nebūtų įmanoma padegti... Išvaizda atrodytų kukli ir paprasta, tačiau įėjus į vidų, išsižiotai iš nuostabaus grožio (Pavyzdys kaip Švento Petro ir Povilo bažnyčia). Ant durų būtų išraižyti giedantys gaidžiai ir žalčiai. Niekas negalėtų apsispręsti kas įkūrė šią mokyklą. Lizdeika būtų minima vietoj Merlino, o vietoj JK goblinų karų – karai su kipšais. Koledžai būtų siejami su gamta, dangumi, žemdirbyste – tai, kas atsispindėjo baltų dievuose. Lietuviai būtų geri herbologai, aurorai (dėl LDK laikų, partizaninio pasipriešinimo), magizoologai, astronomai. Manau, visos Hogvartso pamokos būtų ir čia, tik labiau susiejusios su žiobarais, jų istorija, gamta ir karu, politika (Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys yra tarpdurys tarp Vakarų ir Rytų), skraidytų ne tik ant šluotų, bet ir ant aitvarų (o, gal būtų karietos, jų traukiamos?). Tačiau ir neatmenu galimybės, kad bent būtų prisidėjusi ir naujos pamokos –tik, gaila, dabar niekas nešauna į galvą. Laikui bėgant, būtų susiformavęs magiškos knygnešystės menas – kaip rungtynės sukurti tokius kerus, jog einant per tam tikrą trasą, niekas jų nesučiuptų ir nepavyktų atkerėtų jų knygų ryšulių. Po septynių  mokslo metų (o gal ir daugiau), būtų išlikusi tradicija keliauti į kitas Europos magijos mokyklas (pavyzdžiui, Lenkija, Šveicarija) ir ten siekti aukštesnio magiško išsimokslinimo. Magijos mokykla priimtų įvairių tikėjimų mokinius (pvz,- Vilnius buvo vadinamas Šiaurės Jeruzale).

Dabar klausimai jums: kaip jūs įsivaizduotute Lietuvos magijos mokyklą, jos koledžus? Kokias naujas pamokas turėtų nei Hogvartsas?
P.S Vyliuosi, jog Lenkijos magijos mokykla atrodytų taip pačiai įspūdingai kaip Malborko pilis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Apie Rowling magijos mokyklas. (Apmąstymas)
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
 Nu va ir aš prisėdau aprašyt savo trumpus apmąstymus.
 Išties keista, kad žemynui priskiriama tik viena mokykla. Tikrai manau, kad dauguma tėvų atsisakytų leisti savo atžalas į tokią mokyklą, nes iškyla grėsmė pamiršti savo gimtąją kalbą ir papročius, tad būtų žymiai logiškiau, jei tos mokyklos turėtų filialus, skirtus 1 ar 2 šalims. Su tokia sistema būtų galima prisitaikyti prie vietinės kultūros jos nenaikinant. Čia, sakyčiau, jau pati Rowling gerai apie tai nepagalvojo.
 O dėl Lietuvos mokyklos, pirmiausiai nesutikčiau su koledžų idėja. Mums ji yra visiškai svetima, o ir pati Rowling, kurdama Hogvartsą, rėmėsi JK mokyklų sistema, kur koledžų sistema yra labiau tradicija, išlikusi iki šių dienų. Kad Ilvermonyje yra koledžai nesistebiu, nes Amerika pati yra kaip nuo JK atsispyręs žmonių gabalėlis. Sakyčiau lietuviškoje mokykloje labiau tikėtina, kad mokiniai būtų skirstomi į klases, kaip mums yra įprasta ir priimtina. Kokie būtų jų skiriamieji bruožai ar kriterijai, kol kas, nesigilinau.
 O dėl piliakalnių tai yra itin praktiška mintis. Manau, taip netgi būtų paprasčiau susirinkti visus mokinius mokslų metų pradžioje, nes net ir mums būnant palyginus mažai šaliai, atstumai kartais gali pasidaryti visai nemaži. Taip pat tas prasmegimas, kaip minėjai, yra puiki gynybinė taktika.
 Lietuvos mokyklą taip pat įsivaizduoju draugiškai rungiantis su Estijos ir Latvijos mokyklomis, panašiai kaip Hogvartsas dalyvauja Burtų Trikovės Turnyre. Taip būtų ne tik skatinami draugiški šalių santykiai, bet ir būtų galimybė parodyti savo geriausius mokinius ir palyginti mokslų kokybę, kas skatintų ir pačias mokyklas pasitempti.
 O dėl tos 11 pripažintų mokyklų - manau, čia kirstų kokie durni kriterijai, kaip mokinių skaičius ar ugdymo programa, dėl ko tokios mažesnės mokyklėlės galėjo ir likti oficialiai nepripažintos.
 Ko labiausiai pasigedau Hogvartso pamokose - tai istorijos, tos paprastos, žiobariškos. Man skirstymas į magišką/nemagišką atrodo šiek tiek nelogiškas, nes burtininkai, net ir slėpdamiesi nuo žiobarų, visur dalyvavo. O ir tu pabandyk pasakyt lietuviui, kad jo vaikų nemokins apie LDK ir partizanus, o tik kažką mestels iš magijos pusės! Dar ir dėl to, kad burtininkų populiacija Lietuvoje būtų pakankamai maža, taip pat manau, kad mokslas būtų daugiau siejamas su žiobariškuoju pasauliu nei Hogvartse. Visgi, reikia kažkaip pritapti, o ir būdamas herbologu kokiam kaime vargiai išgyvensi. Ir tikrai būtų lietuvių kalbos pamokos. Jau su šituo tai mes buvo užsispyrę per visas okupacijas ir kad nemokintų lietuvių kalbos būtų tiesiog labai nelietuviška. Taip pat manau, kad lietuviai burtininkai yra išsaugoję daugiau informacijos apie mūsų pagonišką tikėjimą, tad nenustebčiau jei būtų mokoma ir apie jį, o prie mokyklos stovėtų koks aukuras.
 O dėl magiškų būtybių - mūsų tautosakoje jų pilna! Manau lietuviai ne tik aitvarus, bet ir sugebėtų visokius kubilus, bačkas ar net vonias pasikinkyt (visgi, esam labai išradinga tauta), o šluotos vargu ar čia prigytų (sėdėjimas kubile>kratymasis ant šluotos bet kokiu atveju).
 Dabar dar pagalvojau apie lazdeles. Lietuviškos raganos nemosuoja pagaliais, norėdamos pražudyti kokį nevykėlį, jos dažniau tiesiog spragteli pirštais ar kažką užkalba, tad, manau, Lietuvoje belazdelė magija būtų itin populiari. O dar taip ir nuo žiobarų lengviau pasislėpti.