0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • V kursas
  • *
  • 311
  • Taškai:
  • Saulės užtemimas vieną dieną baigsis
 Liucija jau spėjo apsidžiaugti, kai Elliw paėmė mėtinuką iš jos delno, bet netrukus tą džiaugsmą pakeitė rūpestis. Iš baimės išsiplėtusiomis akimis mergaitė stebėjo, kaip jos draugė vis bando atsikratyti to ne į ten patekusio saldainio. Koks ten tas manevras? Hamleto? Heimlicho? Pasiruošusi bet kurią akimirką pulti gelbėti rudaplaukės, Liucija atidžiai stebėjo, kaip jai sekėsi susidoroti su svetimkūniu.
 Laimei, viskas pasibaigė gerai, tik dabar baltaplaukė jautė kaltę, kad nepagalvojo apie Elliw gebėjimą viską paversti tragedija.
-Aš... Atsiprašau! Turėjau apie tai pagalvoti! Elliw, ar viskas gerai?-rūpesčio kupinu balsu švilpė kreipėsi į draugę, kai visai arti išgirdo balsą žmogaus, kurio artimiausiu metu nesitikėjo sutikti.
-Mark?-mergaitė atsisuko į klastuolį.-Tu... Metei knygą į varles?-jos veide atsispindėjo nuostaba ir pasibjaurėjimas. Netikėtai, Liucija tapo itin rimta ir, paėmusi Elliw už rankos, šaltai tarė:
-Elliw, einam prie kitos užduoties.
 Taip, baltaplaukė suvokė, kad ne jos vieta gydyti žmones nuo besmegenystės. Nors ko ir reikėjo tikėtis iš Mark! Varlės gi nieko nedarė, net netrukdė pamokai, o tas klastuolis... Liucija kažkodėl jautėsi įskaudinta.
 Tvirtai suėmusi Elliw už riešo, švilpė apsidairė ir, ieškodama mažiausiai pavojaus keliančios užduoties, apsidairė. Viskas atrodė pavojingai, bet, galiausiai, Liucija patraukė prie šieno krūvos.
-Paimk saują šieno ir einam pašert avyčių,-su liūdna šypsena veide pasiūlė baltaplaukė. Kad ir kas, bet šakės Elliw į rankas neduos. Dar sau akį išsidurs!

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • IV kursas
  • *
  • 346
  • Taškai: 10
  • 187 teleskopai (21-09-13)
Nereikia stebėtis, kad Liucija išsigando, kai Elliw pradėjo kosėti. Tokia gera mergaitė tikrai turėjo išsigąsti. Švilpė labai norėjo nuraminti draugę, tačiau nesugalvojo, ką pasakyti, o netrukus jau buvo pamiršusi, dėl ko Liucija iš viso atsiprašė.
Šviesiaplaukei pradėjus kalbėti su kažkokiu berniuku Elliw nesiklausė. Nežinojo, ko jis iš viso atėjo, tačiau dabar svarbiausia buvo nusiraminti ir galiausiai pradėti pamokos darbą. Regis, taip atrodė ir Liucijai, kuri tikriausiai buvo nusiteikusi eilinį kartą padėti nelaimėlei Elliw. Pastaroji tikrai dėl to neprieštaravo.
Kažkur tempiama Elliw nesipriešino. Teliko tikėtis, kad Liucija nori atlikti užduotį, o ne padaryti kokią nors nesąmonę. Vis dėlto koledžo draugė buvo gera, tad tikriausiai nebūtų vertusi Elliw krėsti kokių nors kvailysčių.
Paėmusi šieną mergaitė jautėsi sutrikusi. Nežinojo, kur yra tos avys, mat nesusiprotėjo apsižvalgyti. Tik ilgokai stovėjo ir nieko nedarė. Vis dėlto galiausiai jos akis užkliuvo už gyvūnų, tad velsietė neskubėdama patraukė jų link. Užkliuvusi už kažkokio kupsto vos nepargriuvo ir išmetė beveik visą šieną, tačiau ir toliau ryžtingai kulniavo avių link. Galiausiai priėjo visai arti ir jau norėjo padėti šieną ant žemės, tačiau nepastebėjo arčiausiai esančio keturkojo ir netyčia jam įspyrė. Nereikia ir sakyti, kad avis nebuvo tuo labai patenkinta, tad švilpė gerokai išsigando.
- Gelbėkit! - riktelėjo ji, skuosdama atgal prie Liucijos. Tik grįžusi prie draugės kai ką prisiminė. Nužvelgė visą laukymę, kurioje vyko praktika. Ne, jo čia nėra. Elliw išsigando ir galiausiai sumurmėjo draugei: - Man atrodo, aš palikau teleskopą kabinete...
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Mark Fraceller

  • V kursas
  • *
  • 57
  • Taškai:
  • Esu kažkas tarp bejausmio žmogaus ir perdėtai emocionalaus lavono.
Mark atidžiai žiūrėjo į judančia Liucijos lūpas ir besikeičiančią jos veido išraišką. Akys ir ausys meluoti vienu metu negali, tiesa? Garbanius pasimetęs žiūrėjo, kaip baltaplaukė nueina dirbti ūkio darbų savo draugę (jeigu klastuolis teisingai išgirdo, jos vardas - Elliw) tempdama už riešo. Švilpė kažką jai sakė, bet pirmakursiui į tai jau buvo visiškai nusispjaut. Jam buvo keista matyti, kad kažkas ant jo nuoširdžiai pyksta - juk beveik visada suirzęs būdavo jis, pykdavo tik jis ir rodydavo neapykanta tik jis. Bet šįkart buvo kitaip, o tai suvokti jaunajam burtininkui buvo labai sunku. Suvokęs, kad ir jam reiktų pradėti dirbti, Mark pradėjo apžiūrinėti traktorių - dar kartą prasilenkti su švilpe jis tikrai nenorėjo. Maža ką, gal užsipuls, verčiau pasisaugosiu. Lėtais žingsniais apėjęs švarų, bet kartu ir purviną technikos prietaisą, brunetas įlipo. Vairas, pedalai, visokios svirtelės ir mygtukai - valdyti važiuojantį traktorių tikrai painu... Tamsiai rudų, beveik juodų akių žvilgsnis perliejo aikštelę, paskirtą žiobarotyros pamokos praktinei užduočiai. Iššokęs iš žaliai blizgančio traktoriaus ir stipriai susitrenkęs kojas, Mark nulėkė prie antrojo kuoliuko lyg apsėstas. Keliuose kastuvuose pripildytos žemės tūnojo sumestos į ne itin gilią duobę. Beveik tuzinas užsimojimų rankiniu pjautuvu ir graži krūvelė javų gulėjo ant sušalusios žemės. Va šito aš tikrai nenoriu. Lyg kažko tramdomas klastuolis priėjo prie krūvos šiaudų. Su šake paėmęs tiek, kiek pakelia ir telpa ant jos, Mark stengdamasis praignoruoti Liuciją ir Elliw numetė šieną į gardą.
Klaidžiojau naktyje ieškodamas atsakymų.


*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
Varlė į žmogų neatvirto, bent taip mane Darren’as, nes jis to nematė, o gal tiesiog žvalgydamasis pražiopsojo kelių sekundžių atvirtimą, tačiau, kad ir kokia tiesa buvo, jis nežadėjo ieškoti mokinės varlės arba jau nebe varlės, todėl toliau dirbo savo darbą. Stengėsi būti kuo geresniu profesoriu, kas jam sekėsi ne itin gerai, dėl savo žioplų klaidų, nepakankamo apdairumo ir atsidavimo. Ech, ar aš tikrai esu bent vidutinio lygio profesorius? Antri metai, pasikeitimų nulis.Peikė mintyse save Darren.
Pamoka ėjo į pabaigą, buvo daug mokinių riksmų, verksmų ir įvairių nesėkmių, tačiau jis visko nesugebėjo atlikti vienas, nes jam einant prie vieno mokinio, pradėdavo reikėti pagalbos kitam, o kai bandydavo padėti pas tą ką ėjo iš pradžių, mokinys jau dirbdavo toliau. Taigi, kad ir kaip jis stengėsi, viskas buvo bergždžia, todėl jam beliko gėdingu veidu atsisveikinti su mokiniais ir palinkėti geros dienos, nes pagalbos jis sugebėjo suteikti keliems mokiniams, įskaitant ir traktoristę.
-Taigi, kaip matote iki pamokos galo liko vos kelios minutės. Visiems susirinkusiems norėčiau padėkoti už jūsų darbą, kurį pasistengsiu įvertinti kuo geriau, nes pastangų kaip mačiau buvo daug, o viskas sektis gi negali. Tad geros jums likusios dienos, viso gero. – Tarė paskutinius žodžius profesorius varpo dūžiams suskambėjus.
-Be to, mokinės su augintiniais, jūsų varlės dar vis narvuose, pasiimkite jas.- Prisiminęs, kad varlės vis dar pas jį tarė Darren‘as ir pradėjo tvarkymosi darbą, kuris nusimatė ilgas ir sunkus.
 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Darren Hasley »