0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 153
  • Lytis: Moteris
Venera prieš mokslo metų pradžią buvo uždengusi Merkurijų, kas yra labai geras metas burti. Nebeaišku kelintus metus Cessiondi grįžo į savo kabinetą ir šį kartą tik jį aptvarkė, nes šviesios sienos dar nebuvo įgrisusios. Abejojo šių metų mokymosi planu ir tuo, ar išvis reikėtų to mokyti, tačiau suprato, kad gyvenimas yra ir taip žiaurus, tad per ateities būrimo pamokas gali jam paruošti.

***

Kai visi mokiniai susirinko ir nuskambėjo varpas, pranešantis apie pamokos pradžią, Adhira, pilka Khannos katė, tupėjo ant spintos ir nužvelgė mokinius. Indė pasijuto kiek nejaukiai, nes panašiai elgdavosi ir Selė.
- Sveiki visi susirinkę, jei manęs nepažįstate, esu Cessiondi Shetaka Khanna ir šiemet mokinsiu ateities būrimo meno. Tikiuosi sutarsime ir atsiras gabių. Vadovėlyje rasite tik būrimų aprašymus, išvalyti mintis ir susikaupti vadovėlis nepadės, tai ateis su laiku. Dabar paprašysiu pakilti iš suolų ir pasiimti po padėklą, pergamento, maišelį su gėlėmis ir pirmakursiai, jei nemokat Incendio, pasiimkite po žiobariškų degtukų dėžutę. Šiuos mokslo metus pradėsime ne nuo optimistiško dalyko, tačiau geriau išmokti dabar, nei apie tai kalbėti per Kalėdas.
Adhira nušoko nuo spintos ir pasislėpė nuo mokinių. Vargšelė, teks prie to priprasti. Juk prie visko priprantama. Net kariamas šuo pripranta.
- Taigi, pasidėkit padėklą ir visus kitus daiktus ant jo. Dabar trumpai papasakosiu apie būrimą ir darbo eigą, tačiau nepradėkite, nes reikės išvalyti mintis. Taigi, šis būrimas švelniai vadinamas neužmirštuolių būrimu. Pavadinimas kilo iš gėlių, apšlakstytų šventintu vandeniu, esančių jūsų maišeliuose. Buriama nuo viduramžių, žinoma, atlikta nemažai pakeitimų. Šiandien pamėginsite išsiburti artimiausios jus liečiančios mirties datą. Kuomet atsikratysite pašalinių minčių, reikės išberti džiovintas neužmirštuoles ir uždegti. Greitai, kol jos nesudegė, virš liepsnos turite palaikyti pergamentą. Tik jo nesudeginkit. Esat ne maži vaikai, tikiuos, nereikės nieko gesinti,- nužvelgė mokinius, ieškodama tų, į kuriuos turėtų atkreipti papildomą dėmesį.- Kuomet neužmirštuolės baigs degti, pakelkite pergamentą. Greičiausiai bus atsiradę juodi žodžiai ar data. Iš dalies tai priklauso nuo jūsų susikaupimo, tačiau įtaką turi ir aukštesnių jėgų norai. Jei gausite, pavyzdžiui, žodį ,,žiema", tai nereiškia, jog koks nors, jums svarbus žmogus mirs ateinančią žiemą. Jis gali mirti ir po penkių metų, tačiau žiemą. Tiksli data yra labai reta ir ją gali sužinoti tik stiprią vidinę akį turintys būrėjai, pažengę šiame mene. Jei pamatysite kryžių, aukštesnės jėgos labai nenori, kad jūs tai sužinotumėte,- Khanna stabtelėjo, leisdama mokiniams ,,suvirškinti" informaciją.- Šio būrimo pagrindinis minusas - nežinoma, kurio žmogaus mirties laiką sužinote. Tačiau gerai stebint, kartais galite ką nors apsaugoti.
Profesorė uždegė smilkalų lazdelę ir įstačius į smilkalinę, paliko smilkti ant savo stalo.
- Svarbiausia dalis - pašalinių minčių atsikratymas. Jis nulems būrimo sėkmingumą. Kiek neįprastas metodas, bet užsimerkite. Atsipalaiduokite ir įsivaizduokite siaurą keliuką. Koks jis? Ar akmenuotas? Tiesus ar vingiuotas? Matote daug medžių. Prie kiekvieno paliekate po su būrimu nesusijusią mintį,- kalbėjo lėtai, su pauzėmis, aiškiai ir ramiu balsu tam, kad visi suspėtų viską įsivaizduoti.- Po truputį tokių minčių nelieka,- vėl stabtelėjo.- Nelieka. Prieinate prie antkapio. Ant jo neparašytas nei vardas, nei pavardė. Iš kokio akmens antkapis? Po truputį iš jo kyla kažkokia data, bet jos gerai nematote. Galite atsimerkti,- davus laiko pagalvoti ir įsivaizduoti, paliepė.- Dabar turėtumėte būti susikaupę. Atlikite likusią būrimo dalį. Jeigu neturite klausimų, galite pradėti dirbti.
Ypatingai ramiu balsu liepė atlikti užduotį. Išlindusi Adhira pradėjo trintis į kojas.


[Šiai užduočiai atlikti parašykite bent du įrašus po 1500 simbolių. Ypatingą dėmesį skirkite minčių valymui. Sėkmės!]
It’s only a matter of time.

*

domutis

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #1 Prieš 11 mėnesių »
Domantas išklausė mokytojos. Grifas mokytoją jau pažinojo ,nes ji Ateities Būrimo mokė praeitais metais. Užduotis buvo labai sunki. Kabinete tupėjo ir katė. Domantui patiko katės jos tokios mielos. Grifas ,kad išvalyti visas nereikalingas mintis jau ruošėsi naudoti Obliviate. Bet to nepadarė ,nes vienas neteisingas žingsnis ir visam gyvenimui durneliu gali palikti. Gal kitaip pavyks atsikratyti nereikalingų minčių. Grifas galvojo ir apie kelius ir apie viską ,kad tik nusikratyti nereikalingų minčių. Bandė net prisiminti ankstensnes Ateities būrimo pamokas ,bet niekaip neišėjo sukoncentruoti minčių ten kur reikia. Ir kodėl man taip kai nereikia tai pilna gerų minčių būna ,o kai reikia špygą gausi iš mano minčių. Domantas buvo piktas ,kad jam nepavyksta sukoncentruoti minčių. Nėra padeties be išeities. Prisiminė Grifas šį nuostabų sakinį. Blogai ,kad negalima naudotis kompiuteriais kaip pas žiobarus. Domantas prisiminė senelio laikrodį. Puiku! Domantas taip nudžiugo ,nes senelio laikrodis visada padeda Grifui susikaupti. Domantas pradėjo knistis. Ahh palikau laikrodį Grifų Gūžtos bokšte. Grifas norėjo eiti jo pasiimti ,bet neišeisi vidurį pamokos ,,Pasivaikščioti,, Reikia rasti kitą būdą. Grifas ilgai suko galvą ką čia galima sugalvoti ,bet ir vėl niekas neatėjo į galvą ,o juk dar reikia atlikti ,,deginimo procesą,,. Mintis ,kad reiks padėti pergamentą virš ugnies Domantą neramino ,nes kai Grifas toks nevykėlis visko gali nutikti. Domantas prisiminė Godriko Daubą ir visos neigiamos mintys iš septintakursio galvos išgaravo. Domantas ruošėsi atlikti kitą užduotį.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 152
  • Lytis: Moteris
  • Vivre est un acte égoïste
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #2 Prieš 11 mėnesių »
Dorotėja rado save vėl sėdinčią ateities būrimo klasėje. Mergina negalėjo patikėti, kad jau prabėgo tiek laiko nuo paskutinės akimirkos kai ji matė pažįstamą profesorę paskutinį kartą. Iš ties, nors pačios profesorės gerai nepažinojo ir nors bandė visus pernai metus, ji taip ir nenusprendė ar ji jai patinka ar negali jos pakęsti. Vis dėl to ji jautė pagarbą šiam mokslui, ypač dėl to, jog pati turėjo didelę trauką ir neblogai mokėjo vadovautis vidine akimi, taigi ir mokytoją ji gerbė.
Varnė įdėmiai klausėsi praktikos aiškinimo. Kai tik mokytoja ištarė žodžius ką reikia susirinkti ji iškart pakilo ir pasiėmusi sau padėklą, pergamento ir maišelį su gėlėmis grįžo į suolą tikėdamasi, jog jos neapvils pernai tik porą kart naudotas ugnies įžiebimo burtas. Paprastai savo jėgomis ji taip aklai nepasitikėdavo, tačiau mažiausiai norėjo pasirodyti negabi pačią pirmą mokslo metų pamoką.
Dora toliau klausėsi profesorės ir jai galiausiai priėjus prie dalies kaip iš ties išvalyti savo mintis, ji užsimerkė pasiruošdama sekti nurodymus esamuoju laiku.
Mergina atsipalaidavo ir pasistengė įsivaizduoti kelią. Mintyse iškilo nedidelis kaimo keliukas, toks, per kuriuos pravažiavus pakyla dulkiu debesis ir giliai užsikosi. Kelias tiesus, tarsi su liniuote brėžtas, šalia jo iš abiejų pusių, maždaug kas du metrai, auga medžiai - didžiuliai klevai - ir meta šešėlius. Ji įsivaizduoja save judančią ir vis ryškėjančiame vaizdinyje prisiartina prie pirmo medžio. Galvoje iškyla visiškai su pamoka nesusijusi mintis. "Kažin, kas pietums?" Ji nusišypso ir lengvai suvyniojusi mintį į kamuoliuką palieką ji prie klevo šaknų. Ima judėti tolyn ir prisiartinus prie kiekvieno medžio tarsi iš rūko išplaukia aiškios mintys. Ji jas vis vynioja ir palieka, vynioja ir palieka, kol galiausiai rūkas išsisklaido ir ji pasijaučia esanti neįprastai lengva. Galva tuštutėlė.

*

domutis

Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #3 Prieš 11 mėnesių »
Domantas pasiėmė visus užduočiai reikalingus daiktus. Pasidėjo gėlę ant padėklo ir išsitraukė lazdelę. Grifas atsistojo nuo kedės ,kad nepadegti ko nereikia.
-Incendio.
Gėlė užsiliepsnojo. Tegul truputį padega. Grifas nusprendė jog reikia šią užduotį atlikti atsistojus ,kad nepridirbti ko nors. Tuo metu Domantas pasiėmė pergamentą ir padėjo virš ugnies. Staiga pajuto ,kad kažkas smirda. Ir pamatė ,kad liepsnoja pergamentas. Nusvilęs buvo tik vienas kraštelis. Todėl Domantas pradėjo gesinti menamą gaisrą. Galiausiai popierius nebėdegė. Ačiū dievui. Tada jau patraukęs vėl padėjo pergamentą ,kas jis įkaistų ir parodytų datą. Domantas pamatė ,kad ant pergamento užrašytas tiksliau nupieštas kryžius. Tai reiškė ,kad aukštensnės jėgos neori ,kad Grifas tai žinotų. Na ką darysi.
Domantas pradėjo gesinti pačia gėlę ,bet nereikėjo nieko gesinti ,nes ji pati užgeso. Tada Grifas susirinko visus savo daiktus ir pasuko link Bibliotekos ,nes savo užduotį įvykdė ir nėra ką jam čia sveikti.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 152
  • Lytis: Moteris
  • Vivre est un acte égoïste
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #4 Prieš 11 mėnesių »
Dorotėja vis vyniojo ir paliko, vyniojo ir paliko savo mintis, kol galiausiai ankstesnis rūkas išsisklaidė ir ji pasijautė esanti neįprastai lengva. Galva visai tuštutėlė. Staiga medžių aplink ją neliko kaip ir minčių todėl mergina staiga nusigando. Kas bus jei šis procesas negrįžtamas? Tada suprato, jog negali ką tik atlikto darbo paleisti vėjais leisdama panikos pilnoms idėjomis užvaldyti jau vėl nebetuščią galvą. Ji atsiduso ir įsivaizdavo dar porą medžių prie kurių paliko staiga iškilusias neramias mintis.
Varnė užsimerkė tik sekundei ir po to akimirksnio pajautė atsidūrusi visiškai naujoje erdvėje. Nors tai tik jos vaizduotė, tačiau Dorotėja galėjo prisiekti kaip oda jaučia švelnų vėjelį ir per kojas braukančią žolę. Ji stovėjo laukymėje. Nors teoriškai laukymė turėtų būti apsupta medžių, jų nesimatė - dengė pažįstamas rūkas. Laukymės viduryje stoviėjo medinis kryžius, toks paprastas. Tarsi kas karo metais rado mirusį kareivį ir nežinodami nei jo vardo nei pavardės palaidojo šalikelėje. Kryžius apgriuvęs, papuvęs, aiškiai ne pirmus metus stovintis. Dora ėmė artintis prie jo. Kuo arčiau ėjo tuo aiškiau įsivaizdavo datą. Jau atrodė dar sekundė ir pamatys išryškėjusius skaičius...
Varniukė atmerkė akis. Nieko nelaukdama ji pasiėmė saujelę neužmirštuolių, pabėrė jas ant padėklo ir išsitraukė lazdelę.
-Incendio, sumurmėjo ir prieš akis žaismingai ėmė šokinėti liepsna. Patenkinta savimi antrakursė šyptelėjo.
Gėlėms sudegus, skubėdama, kol nespėjo išgaruoti garai, ji atsikirpo pergamento ir prikišo dūmų. Popierius ėmė tamsėti palikdamas vidurį šviesų tol, kol mergina aiškiai galėjo išskaityti žodį.
Citata
Birželis
Skelbė išraitytos raidės. Ji su nerimu pažvelgė į mokytoją. Būtų buvę paprasčiau jei būtų atsiradęs kryžius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 mėnesių sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Elizabeth Von Westorm

  • II kursas
  • *
  • 16
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #5 Prieš 11 mėnesių »
Į ateities būrimą Elizabeth vos spėjo ateiti, mat buvo beveik beužsnūstanti bendrajame kambaryje prie židinio. Nors ši pamoka ir nebuvo mergaitės mėgstamiausia (tikriausiai iš dalies dėl to, nes nevisada itin sekėsi) tačiau ji gaudė kiekvieną profesorės pasakytą žodį. Išklausiusi profesorės ji susirinko visus būrimui iš neužmirštuolių reikalingus daiktus ir vėl grįžo į savo ankstesnę vietą nužvelgdama pilką katę tupinčią pakampyje. Kai galiausiai viską susidėliojo, mergaitė pasirengė tikriausiai sunkiausiam dalykui: išvalyti savo mintis. Kadangi nesitikėjo, jog jai pačiai pavyks sugalvoti kaip atsikratyti minčių, kurios tarsi įkyrios musės vis zvimbė ir zvimbė galvoje, ji nusprendė pasinaudoti mokytojos pasiūlytu metodu.       
Elizabeth užsimerkė ir giliai įkvėpė, o tada iškvėpė ir pradėjo įsivaizduoti keliuką. Jis buvo grįstas įvairaus dydžio ir spalvų akmenimis, tačiau tiesus, be jokių vingių, visai panašus į tokį, kuris veda prie jos namų. Nagi susiimk, nepradėk galvoti apie namus, nes tada tikrai nepavyks klastuolė pati save sudraudė ir tęsė darbą dar kartą giliai įkvėpdama ir iškvėpdama. Iš abiejų keliuko šonų augo jauni beržai ilgais kamienais ir tarsi rankas į dangų tiesiančiomis šakomis. Pirmiausia Elizabeth nusprendė atsikratyti minčių apie namus, kuriuos taip priminė šis keliukas. Patrindama rankas ji tarsi suformavo ilgą giją, panašią į šilko juostą ir paleido vėjui ją nunešti iki artimiausio medžio. Ji iškarto pajuto palengvėjimą galvoje ir tęsė kelionę minčių išvalymo link. Kita gija, kuri apsivijo beržo tankmę buvo apie maistą, nes mergaitė išgirdo jos pilvą tyliai sugurgiant.                                                                   
Ji ėjo ir ėjo, kas pasirodė tartum ištisa amžinybė, kol galiausiai jos galva jautėsi tokia lengva, kad atrodė jei ji nebūtų pritvirtinta prie kūno, tas pats vėjas galėtų ją nunešti. Ir ji jautėsi pasiruošusi tęsti būrimą.
If your eyes could speak, what would they say?

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 255
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #6 Prieš 11 mėnesių »
   Auksinės akys stebėjo priešais stovinčią profesorę ir ant stalo juos, mokinius, stebinčią katę. Nors buvo šunų mylėtoja, tokia, beje, patapo visai neseniai, mat, anksčiau pirmenybę teikdavo paukščiams, o dar tiksliau - sakalinės šeimos atstovams, tačiau teko pripažinti, kad pilko kailio keturkojė atrodė išties dailiai. Akimirką netgi pasvarstė apie galimybę į namus grįžti su tokiu pat padaru, tačiau tuoj pat tokią mintį nuvijo. Namuose ir taip buvo pakankamai žvėrių, o jei dar paskaičiuosime tuos, kurie naktimis vaikštinėjo aplink namus...
   Papurtė galvą profesorei prakalbus. Mintys nenoriai apleido jaunosios von Sjuard galvą. Deja, ne visos, kai kurios ir toliau it kokios bangos plakėsi į krantą. Leisdama ir toliau minčių jūrai banguoti klusniai pakilo iš savo vietos ir nužingsniavusi pasiėmė visus reikiamus daiktus. Paskutiniai Cessiondi žodžiai viduje privertė pabusti nerimą ir blogą nuojautą. Nors ateities būrimas ir nebuvo pats patikimiausias, tačiau Sabrinai jis patiko, tik, regis, ne šįkart.
   Kalėdos. Paskutiniu metu šio žodžio neišgirsti buvo neįmanoma. Vien baltas vaizdas už lango skėlbė apie artėjančią šventę, o kur dar Hogvartse pamažu įsikaraliaujanti šventinė nuotaika ir visos tos dekoracijos? Netgi profesoriai ėmė dažniau minėti šį žodį, o mokiniai nekantriai laukti, kada pagaliau galės sugrįžti į namus.
   Krūtinę pervėrė ilgesys. Pastaruoju metu buvo taip pasinėrusi į mokslus, jog apie pašalinius dalykus galvoti nebuvo laiko. Kaip ji ilgėjosi Soreno ir Saiko... Mažasis pūkuotukas (Saiko, ne Sorenas) turbūt bus gerokai ūgtelėjęs ir privertęs vyresnįjį šeimos narį nusirauti visus plaukus nuo galvos.
   Vyptelėjo nuo tokios minties, o tuomet dar kartą papurtė galvą. Kažkurį sakinį praleido, nors abejojo, kad tai buvo tik vienas sakinys, o juk profesorė aiškiai pasakė, kad mintis teks išvalyti.
   Tyliai iškvėpė orą šįkart iš tiesų bandydama susikaupti ir visą dėmesį sukoncentruoti į pamoką. Mintis, kad teks sužinoti mirties datą svarbaus žmogaus, jaunosios prancūzės visai nežavėjo. Akimirksniu ėmė gailėtis atėjusi į pamoką. Ne, ji visiškai nenorėjo netekti dar vieno svarbaus žmogaus.
   Paklusniai užsimerkė stengdamasi atsipalaiduoti ir išvalyti visas mintis. Ramus ir tylus Khanna balsas išties padėjo susikaupti, tačiau turbūt ne taip gerai, kaip reikėjo.
   Vaizduotė nesunkiai nupiešė keliuką. Liūdnai šakas nulenkę rikiavosi karpuotieji beržai, iš aukšto nutvieksti vakarinės saulės, dangų pamažu nudažančios raudona spalva. Rauktelėjo antakius nuo tokio keliuko. Tarsi scena iš kokio nors romantinio filmo. Tetrūko besiglaustančios poros.
   Neiškentusi tyliai sukikeno, tačiau tuoj pat pasigailėjo. Ji ir vėl mintimis nuklydo visai su pamoka nesusijusią mintį, nors šiuo metu pastarųjų išvis turėjo nelikti.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Marlena Ashley Hatfield

  • IV kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #7 Prieš 11 mėnesių »
 Ateities būrimas keliavo į tą pačią dėžę kaip žiobarotyrą ir mėšlo kratytuvai. Tiesą sakant, nė vienas iš šitų dalykų Marlenos nežavėjo. Tokių pamokų kaip kerėjimas ar herbologija svarbą dar buvo galima suprasti, bet ateities būrimas? Ateitis priklauso nuo begalybės dalykų, kaip galima ją numatyti? O ir aukštesniosiomis jėgomis mergaitė nelabai tikėjo, kad toks paaiškinimas ją patenkintų.
 Guodė tik tai, kad pamoka ilgai netruks. Marlena, visai iš nuobodulio sudribusi suole, pirštais vedžiojo griovelius medyje. Tema buvo per niūri. Noro dirbti - nulis. Tinginystė pasiekė klastuolišką lygmenį. Ashley akimis nulydėjo katę. Pasisekė padarui. Nei kvailų būrimų reikia atlikti, nei lazdele mosuoti ar virti šliužų-žolių-bala žino ko košę. Ėdi, šiki, gyveni ir miršti. O ko daugiau gali norėti?
 Sunkiai atsidususi, varnė pakilo iš suolo. Gal dar penkis kartus atsiduso kol pasiėmė priemones ir grįžo atgal. Lazdele mosuoti nenorėjo, tad degtukai turėjo praversti.
 O minčių išvalymas atrodė kaip itin lengva užduotis, mat Marlenos galva buvo tuštesnė nei dubenėlis su nemokamais saldainiais po dešimties minučių. Mergaitė nusižiovavo, atsirėmė alkūne į stalą, pasirėmė ranka galva ir užsimerkė. Jei užmigs, tai irgi nebus tragiškai blogai. Plius, profesorė neminėjo, kad mintis išvalyti būtina atsimerkus!
 Tankus miškas. Medžiai tokie aukšti, kad nesimato jų viršūnių - jas gaubia debesys. Jų žievė sena, suskilinėjusi ir tuose tarpeliuose knibžda visokiausių gyvių. Daugiausia - skruzdėlių. Drėgnos samanos dengė žemę, bet vietomis pasitaikydavo aukštų žolių, kurios siekė Marlenos kelius ir švelniai kuteno.
 Tokia rami aplinka...
 Mergaitė pajuto, kaip jos galva slysta nuo rankos. Tik susitrenkusi nosį į stalą, varnė krūptelėjo ir atsimerkė. Negi tikrai vos neužmigo? Ką gi, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 255
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #8 Prieš 11 mėnesių »
   Nuvijo ir šią mintį šalin pabandydama susikoncentruoti ties savo kvėpavimu. Lėtai iškvėpė, tuomet trumpam sulaikė kvėpavimą it giliai įkvėpė. Visa tai pakartojo kelis kartus, kol galiausiai mintys, regis, išgaravo. Sugrįžo prie profesorės taktikos. Vaizduotė ir vėl nupiešė tą patį vaizdą, tik šįkart kiek niūresnį. Danguje nebešvietė saulė. Medžių kamienai skendėjo rūke, o dangus buvo apsitraukęs šleikščiai pilka, kone juoda spalva. Grasino prapliupti ir imti svaidytis žaibais. Na, štai, dabar tikrai nebe romantinio filmo vaizdas.
   Šyptelėjo įsivaizduodama, kaip žengia miško takeliu link priekyje esančio antkapio. Reikėjo pripažinti, kad tai tikrai nebuvo pats maloniausias jausmas, net jei visa tai tebuvo vaizduotės padarinys.
   Nagi, Sabi...
   Priėjusi trumpam užsimerkė, o tuomet pritūpė prie antkapio bandydama įžiūrėti tai, kas ant jo užrašyta. Giliai įkvėpė atsimerkdama.
   -Incendio,-išbertos užmirštuolės akimirksniu užsiliepsnojo. Klasėje pakvipo visiems puikiai pažįstamu degimo kvapu. Rauktelėjo antakius, o tuomet iškėlusi pargamento lapą taip, kad ugnies liežuviai šio nepaliestų ir nesudegintų, mat, visiškai netroško pridaryti bėdų ar neteisingai atlikti paskirtą užduotį, įsmeigė gintaro spalvos akis į lapą.
   Staiga toptelėjusi mintis privertė išsiblaškyti. Lapą laikė pakankamai aukštai, todėl galimybė, kad šis užsidegs, buvo itin maža, tačiau jei nuleistų žemyn, burtas nepavyktų, o jai nereiktų pamatyti kieno nors mirties datos ar žodžio.
   Per vėlu. Ant pargamento lapo ėmė ryškėti... Sabrina užsimerkė. Turbūt suveikė instinktai. Greitai apsvarstė visus galimus variantus, o tuomet atsimerkė. Ant lapo puikavosi kryžius. Su dideliu, lyg ką tik jai nuo pečių būtų nuimtas kryžius, atsikvėpė. Kažkas, regis, taip pat nenorėjo, kad mergina sužinotų, kada kas nors mirs iš jai svarbių asmenų.
   Laiminga mintyse padėkojo visoms aukščiau esančios jėgoms ir dvasioms.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #9 Prieš 11 mėnesių »
Ryan'o gyvūnų vedžiojimosi į pamokas kalendoriuje buvo pažymėta ateities būrimas. Į šią pamoką jis turėjo eiti su pitonu Hadu. Vaikinukas atsiduso. Hadas labai jau judėjo jo didelėje kišenėje. Jones bijojo, kad jo pitoniukas netyčia gali pabėgti, o tada tai bus bėdų. Taigi jis vistik paliko savo draugą kambaryje. Ji pamokoje sėdėjo vienas ir tikrai nuobodžiavo. Greitai išgirdo koks bus būrimas. Ryan'as atsidūso. Juk jo senelis šiuo metu serga ir vienintelė mirtis gali būti jo. Berniukas labai bijojo atlikti šį būrimą. Jis tiesiog norėjo pabėgti iš pamokos. Kiek pagalvojęs jis atsistojo iš suolo ir nuėjo pasiimti tą padėkliuką. Greitai Jones pavardės nešiotojas jau sėdėjo savo suole užsimerkęs. Jis įsivaizdavo akmenimis grįsta keliuką. Jis buvo labai vingiuotas. Prie jo buvo tikrai daug beržų. Prie pirmojo beržo vaikinas paliko mintį apie skaitytą knygą. Prie antrojo medžio jis paliko mintį apie gyvūnus. Jis labai bijojo, kad netyčia paliko savo stebuklingąją kuprinę prasegtą ir dabar visas jo zoologijos sodelis gali laisvai išeiti pasivaikščioti po Hogvartsą. Tada Jones bus tikrai didelių problemų. Greitai vaikinukas pasiekė dar vieną medį. Jis šį kartą buvo liepa. Prie šio medžio liko mintis apie jo draugą. Tikrai gerą draugą James. Galbūt vaikinai buvo ir kiek daugiau nei geriausi draugai, bet niekas apie tai nežinojo. Berniukas nebenorėdamas to prisiminti keliavo prie kito medžio. Jis buvo paskutinis tarp visų kitų. Čia jis paliko mintį apie skanų šokoladą, kurį jis šiandien ryte suvalgė vietoje pusryčių. Galų gale jis atkeliavo prie antkapio. Jis buvo be vardo ir be pavardės. Padarytas iš balto marmuro. Atrodė labai gražiai. Šalia jo buvo pasodintos našlaitės. Jos buvo violetinės spalvos. Pasodintos buvo tikrai neseniai. Dabar vaikinukas įdėmiau pažvelgė į antkapį. Ant jo buvo neryški data. Tada Jones pramerkė savo akis ir pasiruošė tolimesniam darbui.

*

Neprisijungęs Marlena Ashley Hatfield

  • IV kursas
  • *
  • 115
  • Taškai:
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #10 Prieš 11 mėnesių »
 Šį kartą Marlena neatsirėmė į ranką galva. Tiesiog tiesiai atsisėdo ir užsimerkė. Ją šiek tiek erzino smilkalų kvapas ir kitų mokinių išsigandę šnabždesiai, kai jiems pavykdavo būrimas. O ji buvo savo burbule. Tik ji, gėlės, degtukų dėžutė ir pergamento lapelis.
 Miškas. Medžiai vis dar neįtikėtinai aukšti, o po jų žievę bėgioja padarėliai. Marlena atsiduso. Augalija per daug tanki, kad nuklystum nuo takelio, kuris taip vinguriavo, kad nesimatė, kas jo pabaigoje. Atsargiai, vilkdama kojas per drėgną juodžemį, varnė priėjo prie pirmo medžio. Išvalyk mintis. Tik iš pradžių mergaitei pasirodė, kad jokių minčių jos galvoje nėra. Bet ne, jos kaip kokios skruzdėlės ant medžio šmirinėjo užkulisiuose.
 Pirma, liūdesys. Ji vis dar du tuo nesusitvarko, bet turėjo palikti už savęs, jei norėjo, kad būrimas pavyktų. Gal todėl pasilenkė ir, pasiėmusi aštresnį akmenuką, pradėjo daužyti medžio žievę su juo. Ji turi tai palikti, trumpam.
 Net nežiūrėjusi, ką įrėžė žievėje, Ashley patraukė toliau. Antras vingis, dar vienas medis, dar viena mintis. Didžioji salė ir artėjantys pietūs ar vakarienė. Marlenos pilvas jau grojo maršus. Teko palikti visą tai čia.
 Dar vienas, paskutinis vingis. Tolumoje jau matėsi antkapio kontūrai. Rudaplaukė sustojo ir priglaudė delną prie ąžuolo. Dar viena mintis. Tie prakeikti smilkalai. Reikia juos ignoruoti.
 Galiausiai varnė priėjo prie juodo granito antkapio ir atsiklaupė. Akmens paviršius buvo šiltas ir lygus. Po pirštais tarsi pradėjo ryškėti kažkokie nesuprantami skaičiai ir mergaitė atsimerkė.
 Gal tas minčių valymas ir padėjo. Dabar jos galva buvo keistai tuščia, net kiti mokiniai ir smilkalai nebetrukdė. Pabėrusi neužmirštuoles ant padėklo, Marlena brūkštelėjo degtuku per dėžutės šoną ir, akimirką pažiūrėjusi į liepsną, metė į gėles, kurios greitai užsiliepsnojo. Atsargiai pakėlė pergamento lapelį virš liepsnos ir, kai gėlės beveik baigė degti ir kažkas pradėjo ryškėti, lapelis išslydo iš Marlenos pirštų ir nukritęs į dar rusenančias žarijas užsidegė, per kelias sekundes po savęs nepalikdamas nieko. Galbūt tai buvo ženklas, kad dar niekas neaišku. Galbūt Marlena tiesiog visiškai neturi jokio talento tokiems dalykams. O galbūt tai nesvarbu. Jai pakako ir vienos mirties.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #11 Prieš 11 mėnesių »
Jones sunkiai atsiduso ir išsitraukė lazdelę. Jo rankos drebėjo. Jis tikrai bijojo jeigu lapelis pasakys, kad tai nėra kryžiukas?  Juk tada berniukas tikrai sužinos savo senelio mirties laiką. Jis nenorėjo prarasti savo senelio. Senelis jam buvo lyg geriausias draugas, žmogus kuriam jis galėdavo išpasakoti viską. Jis seneliui net pasakojo, kad jam patiko ne mergaitė, o berniukas. Senelis jį priėmė ir dar pasakė, kad priims jį tokį koks jis yra. Nesvarbu kas benutiktų ir kas patiktų vaikinui. Plius iš senelių jam buvo likęs tik jis ir senelė, bet ji išvykusi ir nežinia kada grįš ir ar iš viso grįš. Ryan'as atsidūso ir galiausiai išbėrė neužmirštuoles.
- Incendio, - sumurmėjo burtažodį tyliai. Gėlytės užsidegė. VAikinas lėtai pakėlė pergamentą virš jų ir pradėjo jį deginti. Greitai gėlytės užgęso. Vaikinukas atvertė lapelį ir pamatė ryškiai užrašyta žodį. Tai buvo mėnesio pavadinimas. Iš vaikino lūpų jam pačiam nejaučiant išsklido klyksmas.
Citata
Sausis
Juk tai bus labai greitai. Vaikinas tikrai nespės atsisveikinti su seneliu ir sudalyvauti jo laidotuvėse. Jis greitai išbėgo iš kabineto nieko nesakydamas profesorei. Jam reikėjo išsiųdsti laišką tėčiui. Jis lieps neleisti seneliui bandyti tų naujų vaistų, nes jis nujautė, kad tai ir pražudys senelį. Jo prarasti berniukas nenorėjo, tad skuodė it vėjas. Jis tikėjosi, kad jam viskas pavyks. Greitai jis išsiunt pelėda su laišku ir dabar buvo ramus. Žinojo, kad senelis liks gyvas ir sveikas dėl vaikino įspėjimo. Vistik Ateities būrimas yra gana geras mokslas. Juk kitaip vaikinas net nebūtų sužinojęs, kad seneliui vaistai nepadės, o pakenks. Jis dabar nors ir serga sveiksta, o tie vaistai turėtų prisidėti prie sveikimo, bet yra ekspermentiniai. Dabar Ryan ramia širdimi galėjo grižti į kambarį ir ilsėtis.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 153
  • Lytis: Moteris
Ats: Pirma AB pamoka visiems kursams | '20 vasara
« Atsakymas #12 Prieš 10 mėnesių »
 Jie visi buvo keistai susikaupę, lyg iš tiesų rūpintųsi ateities būrimu. Nežinojo ar taip pasisekė ir į pamokas ateina tam nusiteikę mokiniai, ar tiesiog dar neprarado vilties gerai išlaikyti egzaminus ir stengėsi. Stebėdama užmerktas akis, Cessiondi šypsojosi. Ar jie tikrai nesugalvojo snūstelėti? Ramiai besidarbuojantys mokiniai - turbūt kiekvieno profesoriaus svajonė. Keista, bet nieko neįprasto neįvyko, nebuvo ašarų, tik keli pabėgimai iš klasės. Dažnai taip būdavo - neištverdavo ir pabėgdavo. Kilo vis daugiau abejonių savo darbu. Tiksliau - profesija. Per daug ateities atskleidžiama mokiniams ir jie nežino ką su ja daryti. Mokina stiprybės ir tvirtumo, tačiau pačių mokinių sąskaita. Kodėl dar neišbraukta iš mokymo programos?
 Suskambant varpui, linktelėjo atsisveikindama su mokiniais. Kerais sutvarkė pelenus ir priemones, giliai atsiduso ir pažvelgė į Adhirą.

[Ačiū už dalyvavimą pamokoje!]
It’s only a matter of time.