0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Šią dieną Igoris susitarė susitikti su Mela Magijos Ministerijoje, kad galėtų aptarti porą reikalų dėl vilkolakių, tačiau anksčiau išėjęs iš Skutelio, turėjo kelias laisvas valandas iki susitikimo, todėl nusprendė pasivaikščioti.
Tauerio tiltas nebuvo sausakimšiškas, jog trūktų oro kvėpuoti, bet ir nebuvo tuščias. Igoris ramiu žingsniu ėjo, niekam nekrisdamas į akis. Mėlynai pilkos akys be jokio įtarumo ir atšiaurumu, stebėjo londoniečius ir miesto svečius. Praėjo daug metų, bet vis vien Igoris nežinojo kuo save laikė - amerikiečiu, turinčiu rusiško kraujo (kurį, aišku, užmiršo), ar britu. Turbūt iki savo gyvenimo pabaigos to nesužinos. Akies krašteliu dirsteldavo į tamsius Temzės vandenis, kurie nejučiomis primindavo Emilijaną. Jiedu per gyvenimą yrėsi lėtai, neretai žengdami daug daugiau atgal, nei į priekį. Igoris akimirkai užsimerkė, kietai sukąsdamas dantis. Sau priminė, jog daugiau to jau nebebus, tačiau kažin kodėl giliai širdyje tuo nenorėjo patikėti. Per daug kas nutiko, jog galėtų ramiai tikėti šviesia ateitimi.
Bet buvo ir kitų problemų. Klanai ir gaujos buvo tas erzinantis akmenėlis Igorio bate. Kaip nauja alfa, bandanti įsitvirtinti savo klanui naują teritoriją Ūdrų Žabanguose, troško neįsivelti į jokį konfliktą su kaimynais. Tačiau mažas klanas buvo gardus kąsnelis tiems, kuriems knietėjo išsiplėsti savo gaują ir valdas. Igoris vylėsi, kad tokių buvo mažai ir mintys liko mintimis, nes nutuokė - jo klanas buvo per mažas ir silpnas atremti kitų vilkolakių atakas, o sąjungos neviliojo - per istoriją žinojo, jog tokios sutartys tarp valstybių neretai virsdavo į valdovo ir pavaldinio santykius. Igoris nė per nago juodymą nenorėjo kažkam paklusti, ne tada, kai nesenai Lorijanai ir Emousai išsilaisvino iš jau subyrėjusio Senato gniaužtų. Lorijanas vylėsi, jog Mela turės tam tikros informacijos apie vilkolakius, pagelbstinčios jo klanui.
Staiga, jį iš minčių išbudino skambučių virtinė, reakcijos dėka, metėsi kiton pusėn, pro šalį praskriejo dviratininkai. Jų pavymui pasigirdo keletas keiksmažodžių iš žiobarų lūpų. Igoris piktai dėbtelėjo į dviratininkus, tačiau nieko nesakė. Turbūt, mąstė, jog būtų geriau keliavęs oru - jau bent tuo metu tavęs nenukirstų žiobaras ant dviračio. Klausą sudirgino aiktelėjimas ir Igoris kaip mat išvydo prie turėklų besilaikančią žmogystą. Vienas kitas spartus žingsnis ir beveik trečią dešimtį beskaičiuojantis jaunuolis prisiartino prie koją kryptelėjusios merginos.
-Ei, tau viskas ger...- ir tada suprato, kas per ta žmogysta buvo.
Neprisivertė pabaigti klausimo, nes nenutuokė ką sakyti tokiai žmogystai kaip Lunai, su kuria jau nesutaria iki pasaulio sukūrimo pradžios.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
   Trumpam užsimerkė sukąsdama dantis. Mintyse nuskambėjo keiksmažodis. Troško pasivyti dviratininkus ir nejuokais šiuos papurtyti, jog smegenėlės kaip reikalas susikratytų. Gal tuomet išmoktų taisyklingai važinėti tokiomis transporto priemonėmis. Beabejo, galėtų paprasčiausiai nušveisti dviračius į apačioje tyvuliuojančią upę.
   Atsimerkė. Safyrinės akys nuslydo, regis, sveikai atrodančia koja, tik šįkart akys apgavo. Dešinę koją velniškai skaudėjo. Tyliai atsiduso. Niekis, buvo ir kur kas stipriau sužeista.
   Pabandė pastatyti pėdą ant žemės, tačiau aiktelėjusi tuoj pat pakėlė. Ne, per daug skaudėjo, jog įstengtų paeiti. Išsitiesė nusibraukdama plaukus nuo veido, kai čia pat išgirdo balsą. Atrodė pažįstamas, tik mergina nesugebėjo prisiminti, kur buvo girdėjusi jį. Tas balsas... Iki gyslų įaugęs į kūną...
   Kilstelėjo galvą. Safyrinės akys susidūrė su melsvai pilkomis. Igoris Lorijanas Greywindas. Ak, ir kas būtų pagalvojęs, kad pirmą kartą su nepažįstamu, iš visai kitos šalies atvykusiu vaikinu, suvedęs tiltas, suves ją su tuo, kurio taip nemėgo.
   Pravėrė rausvas lūpas ketindama leisti aštriam liežuviui įgelti, tačiau susilaikė. Dabar Igoris buvo lygus jai. Naujasis alfa, naujas klanas, tik ar tikrai jis buvo lygus jai? Alfai, vadovaujančiai senai ir didelei gaujai?
   Vyptelėjo. Galėjo su pasididžiavimu sumenkinti gerokai vyresnį vaikiną, tačiau to nepadarė. Nė pati nesuprato kodėl.
   -Pakankamai gerai,-gūžtelėjo pečiais lūkuriuodama, ką gi šis darys toliau. Ar ir toliau vaidins pasipūtūsį, visažinį vilką? Jei taip, tuomet galės prisijungti prie žaidimo.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Ach, taip, nutuokė kas galėjo vykti Lunos galvoje. Kai pirmą kartą su šia susitiko ar tik ne Kambaryje iki Pareikalavimo (?), suprato kokia ši išdidžia, pasipūtusia ir kandžia galėjo būti. Tikėjosi ir to paties ir dabar nesulauks. Jo nuostabai, deja. Igoris kilstelėjo antakius ir tiesiog linktelėjo.
-Tada...Gerai...- sutrikęs pratarė. Turbūt ją laikas pakeitė arba nenori kariauti su žodžiais prie žiobarų...?
Nejauki tyla Igorį varė į neviltį. Pasakyti, jog gali apsilankyti Skutelyje ir dėl profilaktikos pasitikrinti (tačiau ar tik neįžeis jos išdidumo?), ar tiesiog kažką sumurmėti ir atsisveikinti tarsi nieko nebūtų įvykę? Nei pirmas variantas, nei antras nebuvo prie širdies, nes nemėgo Pusmėnulio gaujos alfos, tačiau Hipokrato priesaika neleido nesirūpinti savo priešais. Tad visgi prabilo:
-Net ir jei vis vien blogo nieko nėra, turėtum Skutelyje pasitikrinti,- ir tik tiek pasakęs, susiprotėjo, jog lūžiai yra priskiriami jo skyriui. Nusikeikė mintyse. Negalėtų Luna netyčiom nueiti į techninių traumų skyrių? Aišku, ne ten jos niekas nepagydys, bet vis vien...
Nemanė, kad Luna galėtų sirgti žiobarų osteoporoze, kai žmogaus kaulai linkę lūžti ir žmogus paprastai nejaučia skausmo, mat aiškia girdėjo Gardner aiktelėjimą, tačiau negalėjo atmesti galimybės, jog Luna gali meluoti. Tačiau ir neatmetė galimybės, jog nieko rimto nėra ir Igoris viską išsigalvoja. Bet atsargumas gėdos nedaro.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
   Būtų plačiai nusišypsojusi, kai tik safyrinės akys pastebėjo sutrikusį, nustebusį Igorio žvilgsnį. Jis tikėjosi ir laukė kandaus atsakymo. Tokio, kokį visuomet gaudavo vos tik jiedu susitikdavo.
   Švelniai krimstelėjo apatinę lūpą stengdamasi išlikti rimta ir, reikėjo pripažinti, jai tai puikiai sekėsi. Brangakmenį primenančios akys be jokios linksmos kibirkštėlės stebėjo naująjį alfą.
   Kaip seniai jiedu stovėjo vienas priešais kitą žmogaus pavidalu...
   Kiek rauktelėjo antakius. Paskutinį kartą Igorį matė dar Hogvartse, kai šis prigavo ją su baltaplaukiu arbaleto šauliu. Tuo metu ji tebuvo mokinė, jis - profesorius, o štai dabar, po daugiau nei penkerių metų, stovėjo kaip alfa prieš alfą.
   Žvilgsnis lėtai nuslydu vaikino kūnu. Kaip priešininkas jis buvo vertas pagarbos, klausimas ar kaip alfa irgi?
   Žvilgsnis šovė į viršų susirasdamas melsvai pilkas akis. Stengėsi suprasti, kaip Greywindas jaučiasi. Laukusi vienokio žaidimo, gavo visai kitokį ir visai įdomų. Naujas tamsiaplaukės elgesys stebino Lorijaną.
   -Tai ne pirmas kartas, kai tenka ištverti, ką nors panašaus,-gūžtelėjo pečiais išsitiesdama, visu kūnu atsisukdama į Igorį.
   Po tiek laiko, po visų nesutarimų ir nasrų kaukšėjimo jie pagaliau kalbėjosi kaip du suaugę žmonės. Net jei vienas jų šitai laikė pramoga.
   Kaip ilgai ji, Luna Gardner, ištvers su juo, Igoriu Lorijanu Greywindu?
   Prisimerkė apsižvalgydama. Kiek siekė žinios, Lorijanai, kaip ir ji, gyveno Ūdrų Žabanguose, tad... Ką jis veikė čia, Londone?
   -Ar neturėrum būti Ūdrų Žabanguose?-gana maloniu balso tonu pateikė klausimą. Pažanga.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #19 Prieš 3 metus »
Igoriui teliko tik linktelėti galvą - negalėjo ginčytis su Luna - tai tikrai jai nebuvo pirmas kartas ir galėjo tik įsivaizduoti, jog Pusmėnulio gaujos alfa buvo patyrusi daug rimtesnių sužeidimų. Kojos niktelėjimas tebuvo lašas jūroje.
Visgi, dar negalėjo atsistebėti Lunos elgiasiu. Jei būtų mokėjęs legilimantiją, būtų pašiurpęs, sužinojęs, jog šis pokalbis - tik linksmybė Gardner. Deja, legilimantijos nemokėjo ir manė, kad Luna subrendo (kiek ir jis) suaugėliškam pokalbiui...(?) Jei tik pamiršim mėlynakės žvilgsnį, tyrinėjantį jo išvaizdą. Negi, tikėjosi iš jo nugaros staigiai išdygstant porai kalavijų, grasinančių pasmeigti ją?
-O tu irgi neturėtai būti tenais? - pakėlė antakius, tačiau balsas nebuvo pašaipus ar kaip nors įžeidžiantis. Paprastas pasmalsavimas,- Dirbu Londone,- per daug nesigilindamas į detales, atsakė.
Nemanė ar ši būtų girdėjusi apie hilerį vilkolakį, dirbantį Skutelyje, mat jo kolegos kaip užčiaupti tylėjo apie jo rasę. Ką padarysi - mainai. Rūpinuosi vilkolakiais paverstais pacientais, o už tai gaunu darbą Skutelyje. Ech, ta baimė niekur neišnyko.- karčiai pagalvojo hileris, dirsteldamas į Lunos niksteltą koją. Tada vėl pažvelgė į šią.
Žmonės praeidavo pro juos, kartais niūrniais žvilgsniais perliedavo, mat tekdavo brautis, susidarydavo mini kamštis. O ir šiaip, susitikimams Tauerio tiltas nė per nago juodymą netiko, tad Igoris apsižvalgė į šalis, svarstydamas ką daryti toliau.
Nei jie draugai buvo, nei ką. Per daug nerūpėjo ką Londone veikė Luna (o nė nenutuokė ką ši dirba, jei iš viso dirba), todėl tolimesnis pokalbis tarp judviejų nelabai ir rūpėjo. Iš viso, apie ką jie galėjo kalbėtis. Vilkolakiai? Kai aplinkui trainiojasi žiobarai? Šie juos palaikytų trenktais rašytojais, besikalbančiais apie fantasy žanro istoriją. Ne, juos greičiau supakuotų burtininkai, netoliese bevaikščiojantys, prisibijoję žiobarų įtarinėjimų dėl Magijos pasaulio. Visgi, Magijos Ministerija nebuvo taip toli - tik kokios septyniolikos minučių važiavimas su automobiliu (kita kalba yra apie ėjimą pėsčiomis).
-Jei dar turi kažką pasakyti dėl visų mūsų reikalų,- turėdamas omeny nesantaiką, vilkolakių bendruomenes, pratarė,- sakyk, nes daugiau nematau prasmės su tavim šnekėtis,- užbaigė, dar kartą apsižvalgydamas, ar jų niekas nesiklauso. Dar kartą pasikartosiu - atsarga gėdos nedaro.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #20 Prieš 3 metus »
   Gudrus ėjimas, Igori...
   Kilstelėjo galvą kiek iš auksčiau nei dera žvilgtelėdama į vaikiną. Būtum galėjęs pamanyti, jog ši ir vėl pasipūtė priešais naująjį alfą, jei ne safyrinės akys keistai spindinčios. Šįkart šiose spindėjo... Pagarba? Eilinis priešininko vertinimas. Turbūt tai jau įaugę į merginos kraują kur kas giliau nei ji pati manė.
   -Nutariau prasiblaškyti,-nieko neslėpdama, bet per daug ir neišsiplėsdama, pateikė gana aiškų atsakymą. Visai, kaip ir patsai Lorijanas. Galbūt šitaip žaisti kur kas įdomiau nei kariauti ir nuolat tvardytis neperplėšus gerklės?
   Linktelėjo į tamsiaplaukio žodžius. Per daug nerūpėjo nei kur, nei ką dirba vyresnysis Lorijanas. Tiesa sakant, vis dar nesuprato, kodėl jiedu kalbėjosi. Na, bent jau nesuprato jo siekių šiame pokalbyje. Galėjo paprasčiausiai nueiti.
   Tamsiai rudi antakiai šovė į viršų. Safyrinėse akyse suspindo nuostaba. Turbūt vis dar neišmoko slėpti savo emocijų nuo aplinkinių. Ką gi, laiko treniruotėms dar yra įvalias.
   Atrodė, jog ji būtų pasikvietusi hilerį pasikalbėti ir užuot priėjusi prie reikalo gaišo brangų jo laiką.
   Štai ir pasibaigė visas įdomumas...
   -Kiek pamenu - ne aš priėjau prie tavęs,-gūžtelėjo pečiais. Ji nelaikė jo pririšto šalia tavęs, nebuvo nergi žvilgsniu prikausčiusi, tad galėjo drąsiai dingti iš čia.
   -Vargu ar kada nors buvo prasmė mums šnekėtis,-atsiduso papurtydama galvą ir pagaliau prileisdama koją prie žemės. Skaudėjo, bet skausmas buvo pakenčiamas. Galbūt prie šito prisidėjo patirtis ir ištvermė? Iškentusi kur kas rimtesnes žaidzas šitai galėjo užmiršti. Tai tebuvo tik paprastas katės drykstelėjimas palyginti su milžiniškais liūto nasrais.
   -Hm, ačiū,-vyptelėjo jausdama poreikį visgi padėkoti už rūpestį net jei jis baigėsi greičiau nei tikėjosi.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Igoris Lorijanas Greywindas

  • Hileris
  • ****
  • 402
  • Lytis: Moteris
  • Chirurginio skyriaus hileris, magizoologas.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #21 Prieš 3 metus »
Atsakė kaip jis. Dėl to nepyko, tik šyptelėjo, leisdamas jai suprasti, jog daugiau nekamantinės.
-Žinau, tačiau prisiminus, visas
nesantaikas ir pasikeitus statusams, negaliu žinoti ką naujo gali pasakyti mano priešininkė,- šyptelėjo,- tikiuosi, kad niekados  neatsiras prasmė mums šnekėtis.
Tai buvo per daug drastiškas teiginys, kai kalbiesi su galingiausia vilkolakių gauja (Po Iano netikėtos žūties, jo suburta gauja iširo, todėl Igoris puikiai žinojo, jog Pusmėnulio gauja vėl pakilo ant galybės pjedestalo).  Aiškiai matėsi, jog diplomatas iš Igorio išeitų prastas. Deja, šis dalykas kol kas nerūpėjo Lorijanų alfai. Jis nenorėjo nieko turėti bendra su Gardner, džiaugėsi, jog jo klanas nėra šiems kaimynai - būtų vargas abiems.
Daugiau nieko nebeatsakė. Šią dieną daugybę kartų įsitikino, jog arba Luna yra geros nuotraukos, arba kaltas planetų išsidėstymas, mat Pusmėnulio alfa tikrai elgėsi kiek kitaip, ar net keistai. Tiek to, užteks svarstymų kas nutiko Lunai, nes Igoris tikrai jau nebeturėjo ką pasakyti šiai, tad tik šia atsisveikino:
-Žiūrėk, tik, kad sprando nenusisuktai,- vyptėlėjo,- Tikiuosi, daugiau nesusitiksim,- ir patraukė tolyn.
Dar turėjo kelias laisvas valandas iki susitikimo su seserimi, todėl neskubėjo. Ir taip retai matydavo Londoną, visą laiką būdavo arba užsiėmęs Skutelyje, arba įtrauktas į Magijos pasaulio konfliktus. Jau senai iš atminties išplaukė Londono parkas su Emi, jau praėjo tie laikai, kai dar viskas buvo prieš akis, ir buvai dar pasaulyje nesigaudantis jaunuolis.
Igoris perrėjęs Tauerio tiltą, dingo kitoje Temzės upės pusėje.
Kita stotelė: Magijos Ministerija.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #22 Prieš 3 metus »
   Kiek įtariai ėmė žvelgti į besišypsantį Igorį. Ar jis irgi įstiraukė į žaidimą, kuris taip patiko anglei? Ar visgi tai buvo patvirtinimas, kad galbūt pasistengę jie galėtų tapti draugais?
   Būtų naivu tuo tikėti...
    Linktelėjo. Neįsivaizdavo, kas turėtų nutikti, jog ji, Luna Gardner, trykštų noru pasikalbėti su juo, Igoriu Lorijanu Greywindu. Prabėgo per daug laiko, per daug susitikimų, kad dabar, kai jie abu buvo lygūs (nors mergina buvo linkusi abejoti tuo), kas nors pasikeistų.
   -Aš irgi,-vyptelėjo mintyse planuodama tolimesnę savo kelionę po Londoną. Laikas ėjo į pabaigą, netrukus reiks grįžti į namus, vos po kelių dienų grįš ir Marlena. Šitai prisiminti net ir po visų metų buvo keista. Regis, neapsiprato su mintimi, kad mažoji Harfield nuo šiol jos rūpestis.
   Būtų šyptelėjosi, tačiau susilaikė. Ne, hileris to nenusipelnė.
   -Igori,-šūktelėjo benueinančiam vaikinui, kaip ir ji, neturinčiam jokio noro bendrauti,-būk atsargus žaisdamas su uginimi,-paslaptingai šyptelėjo stebėdama, kaip tamsiaplaukis vilkolakis dingsta tarp kitų.
   Regis, niekada negali žinoti su kuo Londonas, o gal derėtų sakyti likimas, nuspręs suvesti. Gyvenimas kupinas netikėčiausių posūkių. Šituo mergina įsitikino per daug kartų, jog drįstų abejoti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Luna Gardner »
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #23 Prieš 3 metus »
Dafydd staiga sustojo ir pasibjaurėjęs paleido Mayros ranką. Apsižvalgęs suprato atsidūręs prie upės. Ir, laimei ar nelaimei, sustojo kaip tik po tiltu. Londono labai gerai nepažinojo, tik jo kanalizaciją. Vis dėlto net ir iš apačios matėsi tilto įspūdingumas, tad vaikinas spėjo, kad tai legendinis Taueris. Tiesa, tai nebuvo svarbu.
Nesupratęs, kodėl čia atsitempė buvusią koledžo draugę dabar velsietis norėjo, kad ji tiesiog nešdintųsi. Dafydd stovėjo ir tylėjo. Jautėsi keistai uždusęs. Susiraukęs žiūrėjo į vandenį ir galvojo, ką daryti dabar. Kadangi pyktis buvo apmažėjęs, dabar visai neberūpėjo, ar Mayra įsineš kokias nors "medžiagas" į Ministeriją, ar ne.
Ilgą laiką velsietis net nežiūrėjo į jos pusę. Net nebuvo tikras, ar ji nesiteikė tyliai pasišalinti. Toks variantas būtų buvęs geresnis už gerą. Vis dėlto nebuvo galima atmesti tikimybės, kad praėjo vos pora akimirkų. Tai buvo netgi labai tikėtina, mat jam atsisukus į tą pusę, kur paliko tamsiaplaukę, ji tebuvo ten pat. Iš pradžių pakėlė akis tik akimirkai, tačiau staiga sustingo spoksodamas į ją. Nors buvo diena, tiltas metė neblogą šešėlį, tad patiltėj buvo šiek tiek tamsiau. Kiek atokiau stovinti gan aukšto ūgio mergina priminė jam kitą. Tą, kuri niekaip negalėjo palikti vaikino minčių. O juk paskutinį kartą, kai jiedu matėsi, ji lyg tyčia buvo persidažiusi plaukus tamsiai...
- Miona?.. - labai tyliai sušnibždėjo vaikinas. Jis vos ne bėgte prisiartino prie merginos ir tik būdamas visiškai arti - netgi pernelyg arti - suprato, kad tai ne buvusi grifė. Ne, deja, tai tebebuvo ta pati isterikė, kurios velsietis juodai nekentė. Vis dėlto noras, kad tai būtų Miona, buvo stipresnis už viską. Dafydd stovėjo korpusu liesdamas merginą ir žiūrėdamas jai į akis svajojo, kad galėtų dar kartą viską išsakyti buvusiai grifei ir kad jos atsakymas būtų kitoks...

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #24 Prieš 3 metus »
 Kaip naiviai Mayra tikėjosi, kad Dafydd ją paliks ramybėje. Deja, ausis pasiekęs šūksnis (Magijos įstatymų priežiūros departamento vadovas? Jis kažką vartoja?) ir šiurkštus prisilietimas sakė, kad mergina taip lengvai nepraspruks.
-Paleisk, beproti!-bandydama atitrūkti nuo Dafydd bet kokia kaina, šūktelėjo juodaplaukė, deja, veltui. Netrukus ji buvo įtempta į židinį.
 Pelenų skonis burnoje, dusulys ir šiek tiek ašarojančios akys - dėl šito mergina leidosi kaip marionetė tempiama kažkur. Dar kažkiek pasimuistė ir pajuto, kad ji vėl laisva. Na, ranką skaudėjo žvėriškai, tarsi ji būtų sulaužyta, o ir širdis niekaip nenorėjo nurimti. Atsargiai rankove nusivaliusi ašaras, Mayra, lyg apimta transo, stebėjo Dafydd. Nežinojo, kaip reaguoti į visą šitą. Ko jis norėjo iš jos.
Gal pabėgti?
Sprendimas buvo priimtas per vėlai ir nedrąsus žingsnis atgal neišgelbėjo židinių tinklo reguliuotojos nuo ant jos beveik užgriuvusio vaikino. Merginos kūnas iškart įsitempė, tarsi laukdamas smūgio. Visai kaip vaikystėje.
 Deja, smūgis buvo ne fizinis, o... Na, emociniu jo nepavadinsi, tai sakykim, kad čia kokia psichinė ataka, nutaikyta į ir taip gležną Mayros psichiką, kuri siūbavo tarp dviejų asmenybių, kol trečia verkė po sūpynėmis.
-Dafydd? Tau viskas gerai?-bandydama kažkaip atsitraukti nuo buvusio klastuolio, juodaplaukė paklausė tyliai.

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #25 Prieš 3 metus »
Dafydd juto, kad Miona ne, tai isterikė!!! įsitempė. Buvo akivaizdu, kad ji nesijaučia labai jaukiai. Tai vaikino nestebino, nes ne kitaip jautėsi ir jis pats. Tuo labiau, kad vis dar nesuprato, kas čia įvyko. Dar prisiminė, ką galvojo, kai tempė ją lauk iš Ministerijos. Bet kodėl su ja atėjo čia? Ir ką galvojo dabar, šitaip prie jos prisiartindamas? Mayra lyg ir bandė žengti žingsnį atgal, tačiau raudonplaukis neleido jai atitolti - žengė iš paskos. Jeigu tu pakeisi nuomonę, aš padarysiu bet ką. Sutinku netgi grįžti į Brajano namus, jeigu tik tu apsigalvosi... įtemptai galvojo jis. Žinoma, žodžiai nebuvo skirti tai, kuri dabar buvo šalia, jie buvo skirti tai, kuri šalia buvo tik vaikino svajonėse. Negalvok negalvok negalvok! liepė sau raudonplaukis. Pats juto, kad įtampa kyla dar labiau, nors tai atrodė neįmanoma.
Vienintelis būdas "sutvarkyti" situaciją dabar gulėjo velsiečio kišenėje. Tame maišelyje, apie kurį jis nuolat pagalvodavo. Ne. Gyvenime neišpirksi dar kartą turėjo save subarti vaikinas. Vis dėlto ranka neatsiklaususi nuslydo į kišenę. Dafydd teikėsi šiek tiek atsitraukti nuo Mayros, tačiau suprato nenorintis, kad ji dabar nueitų. Pats nesuprato, kodėl, mat jausmai šito žmogaus atžvilgiu tikrai nebuvo pasikeitę. Deja, velsietis puikiai prisiminė, kaip dar ką tik buvusi koledžo draugė atrodė pernelyg panaši į Mioną.
Išsitraukęs nelemtą maišelį Dafydd įdėmiai jį apžiūrėjo. Pradėjo svarstyti, kad nedidelio kiekio Faustpalaikis gal ir nepasigestų. Raudonplaukis žvilgtelėjo į Mayrą. Ar ne už tokius dalykėlius ištempei ją iš Ministerijos, ką? saviironijos pažėrė jis. Galbūt reikėtų pasiūlyti? Dafydd jau ketino vėl prieiti prie juodaplaukės ir įvykdyti tą sumanymą. Jis žengė žingsnį jos link, tačiau staiga apsigalvojo. Nežinojo, koks proto užtemimas užėjo, tačiau užuot pasiūlęs nelemtų miltelių velsietis paprasčiausiai ją apkabino.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #26 Prieš 3 metus »
 Ak, kaip ji norėjo pabėgti, bet kažkas neleido, tarsi stūmė ją Dafydd link. Keistas jausmas. Tarsi ji turėtų būti čia ir dabar, o ne kur kitur. Galbūt tai ir buvo tie Likimo pančiai, besityčiojantys iš žmogaus, kol šis kaip žuvis tinkle bando iš jų ištrūkti? O gal tai paslaptingasis gyvenimo autorius, kuris geria jų skausmą su kančios prieskoniu bei stebi viską už nežinomybės širmos ir tik juokiasi, juokiasi...
 Nors labiau Likimą ir autorių įprasta vadinti Dievu...
 Matydama tokį sutrikusį Dafydd, Mayra ir pati jautėsi sutrikusi. Nors dabar pasišlykštėjimą ir susierzinimą buvusiu bendrakoledžiu pakeitė... Gailestis? Mergina pati negalėjo pasakyti, bet ji buvo tikrai susirūpinusi vaikino savijauta.
 Nejučiomis juodaplaukės akys nukrypo į Dafydd laikomą maišelį. Ar jis vartoją šį šūdą, pardavinėja jį, o gal abu? Klausimas liko be atsakymo
 Ir taip stovėjo jiedu beveik vienas prieš kitą. Mayra nejučiomis vėl paėjo atgal, tarsi tikėdamasi, kad padidinus atstumą, visi tie keisti, juos siejantys, ryšiai sutrūkinės kaip elektros laidai nuo šalčio. Bet ir štai, Dafydd, vis dar keistai elgdamasis ne tik kad priėjo prie jos, bet ir apsikabino.
 Mergina stipriai užsimerkė. Ne dėl kvapo, nors tas ir buvo nelabai malonus, bet todėl, kad pati sunkiai atsiminė, kada buvo apsikabinusi ką kito nei katinas. Todėl ji nieko nesakė. Tiesiog apsivijo rankomis Dafydd ir padėjo galvą jam ant peties.
-Dafydd...-nejučiomis Mayra sušnabždėjo jo vardą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #27 Prieš 3 metus »
Dafydd neįsivaizdavo, kodėl prisiartino prie merginos. Jis nežinojo, kodėl iš viso užvirė šitą košę, bet ją dar ir apsikabinti?! Ne, to buvo per daug. Jis tikėjosi, kad isterikė skubiai atstums ir viskas bus gerai. Dar kokius penkis kartus sau priminė, kad mergina, stovinti šalia jo, yra ne Miona. Jis galėjo svajoti, galėjo netgi kartoti jos vardą, tačiau fakto niekas nepakeis: ši mergina yra Mayra, jo buvusi koledžo "draugė" ir itin nekenčiamas žmogus.
Eilinį kartą sau tą pasakęs velsietis jau ketino atsitraukti, juk aišku, kad Mayrai poelgis neką labiau suprantamas nei jam pačiam. Deja neilgai trukus raudonplaukis gavo gerokai nustebti: nespėjus nei atsitraukti, nei padaryti dar ko nors, mergina į apkabinimą atsakė tuo pačiu! Buvęs klastuolis nepatraukė rankų, tačiau dabar stovėjo dar labiau sutrikęs ir visiškai sustingęs. Išgirdęs savo vardą jis vos nenusikeikė: labai panašiu tonu jis buvo ištartas Mionos tada, kai ji...
Minties vaikinas neužbaigė, ji buvo pernelyg skaudi. Geriau jau galvoti apie merginą, o ne apie tai, ką ji pasakė prie ežero, per paskutinį jų susitikimą Hogvartse.
Staiga velsietis tarsi atsitokėjo. Suprato, kad stovi apsikabinęs Mayrą Wallflower. Jautėsi taip, tarsi būtų pabudęs iš miego, kurio metu sapnavo ne itin malonų sapną. Dafydd skubiai išsinėrė iš kolegės (??) glėbio ir atsitraukė kelis žingsnius. Atidžiai nužvelgė ją. Sakė, kad nebevartoja? Tikriausiai melavo, viskas čia aišku. Bet kaip į tai galėjo įsivelti jis? Ta mintis privertė susivokti, kad milteliai tebėra rankoje. Nieko nelaukusi medžiaga grįžo į kišenę, o Dafydd nusisuko nuo Mayros. Žvelgė į vandenį ir mąstė. Iš paskutiniųjų bandė pasiteisinti sau, kodėl prie jos artinosi. Deja, pateisinimo rasti nesisekė.
- Ką mes čia darome? - pagalvojo Dafydd. Ir tik tada suprato, kad klausimą uždavė balsu. Pats to išsigando, tačiau žinojo: Mayra tikriausiai puikiai jį išgirdo.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #28 Prieš 3 metus »
 Dafydd atsitraukė nuo jos. Žinoma, viskas buvo lengvai suprantama. Pati Mayra jautėsi, tarsi darytų kažką negero, kažką neleistino ar net prieštaraujančio jos prigimčiai. Galbūt čia būtų buvęs laikas prisiminti sužadėtinį, bet ak, ką čia prisiminsi, kai net žiedas, jų pažado simbolis, kuo ramiausiai šiuo metu gulėjo namuose, dėžutėje, atskirai nuo kitų papuošalų. Jei jis būtų dingęs, mergina būtų pastebėjusi tik tada, kai jai reikėtų eiti susitikti su Luku. O dabar, akys nemato, širdies neskauda. Širdies, kuri nebesugebėjo spinduliuoti meilės, tik reikalauti, kad į joje žiojinčią bedugnę savo jausmus piltų kiti.
 Mayros niūrus žvilgsnis nukrypo į Temzę. Tamsus upės vanduo ramiai tekėjo ten, kur jam reikėjo, turbūt liūliuodamas įvairias žoles ir gyvius dugne. Galbūt anksčiau tai būtų padėję juodaplaukei nusiraminti, bet tada drumzlinas vanduo tik juokėsi iš jos jausmų ir rūpesčių.
 Merginos tie keli sunkūs žingsniai, kuriais ji artėjo arčiau Dafydd, nuaidėjo tuo mažu tuneliuku po tiltu. Kaip gerai, kad nebuvo jokių žmonių. Visa ši scena būtų per daug keista žiobarų, ne, ji buvo per daug keista ir magijos pasauliui. Bet užteko tik dabar susikūrusio laikino burbulinio pasaulio, kuriame egzistavo Mayra, Dafydd ir jai nežinomos merginos šmėkla, apsigyvenusi vaikino mintyse ir širdyje.
-Ar būtina atsakyti į šį klausimą? Ar mes turime pasirinkimą?-Mayra ranka švelniai brūkštelėjo per Dafydd nugarą ir atsiduso.
-Kodėl, Dafydd? Kodėl čia? Kodėl aš? Ar visada būsiu tik lėlė, skirta kažkieno pykčiui sugerti? Pasakyk man, Dafydd, kodėl gyvenimas toks sušiktai neteisingas?-mergina net nepajuto, kai pratrūko. Žengusi kelis žingsnius, nugara atsirėmė į turėklus, skiriančius ją nuo šalto ir mirtino Temzės vandens.
-Kas apraudotų narkomanę, tragiškai paskendusią šaltą dienos rytą tamsiuose vandenyse?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Mayra Wallflower »

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Menininkas
  • *
  • 1963
  • Lytis: Vyras
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Tauerio tiltas
« Atsakymas #29 Prieš 3 metus »
Dafydd atrodė, kad dabar galės jaustis kiek ramiau. Atsitraukė nuo merginos, vadinasi, dabar bus galima pamiršti, kas čia įvyko.
Deja deja. Mayra, atrodo, nebuvo tam nusiteikusi. Vos tik raudonplaukis kiek nusiramino, išgirdo žingsnius. Problema buvo ta, kad jie artėjo. Tarsi to būtų maža, buvusi koledžo draugė atsakė į kvailai užduotą klausimą. Nors atsakymas, buvo ne toks, į kurį tikrai reikėtų atsakymo, velsietis nebuvo laimingas. Juk tą mintį jis iš viso norėjo pasilikti sau.
Tarsi viso šito būtų maža, Mayra sugalvojo jį paglostyti! Kažkokiu būdu pavyko nenusipurtyti. Tikriausiai padėjo tai, kad Dafydd pabandė įsivaizduoti, kad tai yra Miona. Jam pavyko taip puikiai, kad kelioms akimirkoms ir vėl pamiršo čia esantis su visai kitu žmogumi. Dėl tos priežasties pavyko pajusti kažką panašaus į džiaugsmą.
Jo ausis - ir smegenis - pasiekė merginos sakomi žodžiai. Labai panašiai ne kartą yra kalbėjusi... Ne kas kitas, o Miona. Ar ji pyksta ant manęs? paklausė savęs raudonplaukis suprasdamas, kad tokia reakcija visai nestebintų. Juk tai jis buvo tas, kuris elgėsi kaip tikra kiaulė. Net ir ten, Magijos ministerijoje, kur ji stengėsi kalbėti mandagiai.
- Ne... Aš atsiprašau, - sugebėjo ištarti Dafydd, nors neįprastas žodis nenoriai paliko lūpas. - Aš... - vėl pradėjo jis, tačiau laiku susigriebė: kažin ar Mayrai įdomu, kaip jam (ne)sekasi. Jeigu čia išties būtų Miona, situacija atrodytų visiškai kitaip. Deja, buvusi grifė ir toliau po tiltu buvo tik Dafydd iliuzijose.
Juodaplaukei atsirėmus į turėklus ir ištarus įtartinus žodžius velsietis staiga persigando. Kažkokia nuojauta pakuždėjo jam, kad tai nėra šiaip retorinis klausimas. Dafydd buvo tikras, kad Mayra apie tai galvoja rimtai. Vadinasi, kam nors reikėjo daryti kažką, kad ją sustabdytų. Kadangi jiedu buvo vieni, kaip ir nekilo klausimų, kas tas "kas nors" bus. Dafydd suprato: jis turi kažkokiu būdu sutrukdyti Mayrai įgyvendinti šitą užmačią.
- NE! - garsiai užriko jis. - Nereikia!
Jis pripuolė prie merginos ir sugriebęs už rankos stipriai trūktelėjo - kad tik būtų toliau nuo nelemto turėklo. Deja, neapskaičiavo jėgų, tad patraukė per stipriai: neišlaikęs pusiausvyros nuvirto ant grindinio, o Mayrą užsivertė ant savęs.