0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #60 Prieš 2 metus »
Zoey augina varlę?! apsidžiaugė Deoiridh, bet staiga širdį užplūdo apmaudas: draugė būtų galėjusi leisti savo varlei prisijungti prie žaliaodžių kompanijos ir paversti profesorių pamokas dar didesniu pragaru! Dabar buvo jau paskutiniai grifės mokslo metai Hogvartse, kažin ar jos dar suspės šitaip smagiai praleisti laiką pamokose…
Na, bet dabar taip pat buvo pamoka ar bent jau kažkas panašaus į tai. Tiesa, profesorė buvo ji pati, kas neleido nė pagalvoti apie varlių kankinimą. Būtent dėl to geminio kerai negalėjo būti naudojami dauginti šioms žaliaodėms.
- Kitą kartą suorganizuosiu tau sraigių, - išsišiepė Deoiridh. Jai išties buvo smagu taip leisti laiką. Nuoširdžiai tikėjosi, kad ir Zoey jaučiasi bent kiek smagiai. Atrodė, kad jos nuotaika yra nebloga, o tai buvo kaip tik tai, ko ir reikėjo. Norėjosi padėti draugei ne tik moksluose, bet ir paprasčiausiai pasijusti geriau.
- Visai gudru, - sukikeno. - Bet yra vienas atvejis, kada evanesco išties praverčia. Kai susimauni per nuodus ir vaistus ir nenori rodyti profesorei savo nesąmonių. Tiesa, nė karto neišbandžiau, nes paprastai per nuodus ir vaistus su varlėmis leidžiame laiką profesorei ant veido.
Deoiridh prisiminė, kaip prieš keletą metų su keliolika varių užpuolė profesorę Hopes. Dabar tai atrodė kiek keista - vis dėlto ji nebuvo visiškai bloga. Gal toks susimąstymas reiškia, kad mergina baigia užaugti? Tai jau ne!
Išsitraukusi lazdelę nukreipė ją į plunksną ir susikaupė. Neprisiminė, ar kada naudojo kerus, kuriuos pasiūlė dabar, tad nesijautė visiškai užtikrinta. Kas nutiks, jeigu plunksnų pasidarys tiek, kad jos paskęs?..
- Geminio, - galiausiai ryžosi ir bakstelėjo į plunksną. Nieko neįvyko, tad teko pakartoti kerus. O tada nutiko tai, ko škotė ir bijojo - plunksnos pradėjo daugintis tiesiog nevaldomu greičiu, netrukus nukrito ant žemės ir pradėjo sklisti po visą biblioteką.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #61 Prieš 2 metus »
Gera nuotaika tiesiog tvyrojo ore. Zoey buvo labai smagu. Visi šie burtai su Deoiridh pagalba buvo smagūs ir įdomūs. Richter mąstė, kad jos draugė būtų puiki profesorė.
- Gerai. Lauksiu kito karto, beje, - pasakė violetinių plaukų savininkė. Ji tikrai būtų norėjusi ir vėl bandyti mokytis kartu su Deoiridh. Tiesa, tai greičiausiai nepasikartos, kadangi jos draugė baigs Hogvartsą ir bendrauti bus kiek sunkiau.
- Na, taip tada manau, kad kerai gali praversti, - tarė sukikendama. - Oho, čia turėjo būti tikrai smagi pamoka. Gaila tuo metu stengiausi išvengti pamokų lankymo, Markizas mielai būtų sudalyvavęs tokioje veikloje. Jam patinka krėsti išdaigas, kurios man sukelia problemas, - pasakė mergina nusišypsodama. Iš tiesų, Markizas buvo nuostabus augintinis, kuriuo švilpė skųstis tikrai negalėjo. Jis buvo jos geriausias klausytojas, nors nieko jai ir neatsakydavo. Nors dažniausiai geriausias klausytojas ir yra tas, kuris nieko nesako. Tas kuris leidžia išsikalbėti ir išsirėkti tiek kiek geidžia tavo sužeista širdis.
Mergina smalsiai stebėjo varlės savininkės judesius. Klausėsi ir kerų tarimo, kad žinotų kaip teisingai ištarti, kurį skiemenį pabrėžti ir panašiai, tačiau vos kerai suveikė, violetinplaukė suprato, kad jai jų naudoti tikrai nereikės. Visa biblioteka skendo plunksnose.
- Niekada negalvojau, kad bibliotekoje galėsiu maudytis plunksnose, - pasakė nusijuokdama švilpė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #62 Prieš 2 metus »
Tai, kad dabar buvo smagu, išties džiugino. Neatrodė, kad Deoiridh ir Zoey yra artimos draugės, tačiau ši pamoka buvo kažkas, kas leido patikėti, kad jos tokiomis gali tapti. Žinoma, tai buvo paskutiniai grifės mokslo metai Hogvartse, bet juk ir po to galima parašyti laišką, ar ne? Parodyti, kad prisimeni draugę, kad ji yra reikalinga ir branginama. Draugų sąrašas buvo visiškai trumpas, tad škotė mielai pridėtų į jį ir šią ramią, bet smagią švilpę.
Tai, kad ji lauks kitos pamokos, šiek tiek trikdė. Ar bus laiko dar vienai pamokai? Galbūt reikėtų kartu ruoštis egzaminams? Bet ar Deoiridh sugebėtų būti naudinga mokantis rimtus dalykus?.. Laimei, Zoey prašneko apie savo varlę, kas, žinoma, buvo paprastesnė tema nei egzaminai ir mokslai.
- Man patinka Markizas. Manau, būtų puikiai tikęs į kompaniją, - nusijuokė Deoiridh, bet širdį ir vėl persmelkė liūdesys. Jau tuoj tuoj ji nesusitiks su prie ežero gyvenančiomis varlėmis, nebeužšoks jokiems profesoriams ant veido… Ar suaugusiojo gyvenimas nėra pernelyg nuobodus? Ar ji galės ir toliau kvailioti ir taip pralinksminti niūrią dieną?
Vis dėlto kol kas galėjo apie tai negalvoti. Biblioteką užplūdusios plunksnos tikrai nebuvo nuobodu. Buvo šiek tiek neramu, kad jas užtiks koks piktas profesorius. Bet viską čia tvarkyt? Tai jau ne, būtų pernelyg nuobodu ir suaugėliška. Be to, kas įtars, kad tai padarė Deoiridh? Ji taip retai lankydavosi bibliotekoje, kad įtarmai tikrai kristų ant kitų mokinių galvų. Kokių nors gerų vaikučių, kurių gyvenimas yra pakankamai nuobodus, kad jie mokytųsi. Niekas neįtars Zoey, ar ne? susirūpino Deoiridh ir suprato: geriau jau nešdintis iš čia, kol niekas neprigavo.
- Klausyk… - nelabai ryžtingai pratarė. Nenorėjo sugadinti smagaus laiko kartu, bet pakliūti visai nereikėjo. Tik jau ne dabar, kai reikia mėgautis paskutinėmis dienomis Hogvartse. - Gal vis dėlto jau eime iš čia?
Pasičiupusi keletą plunksnų grifė ryžtingai nubrido išėjimo iš bibliotekos link. Šypsena atsirado veide, ir Deoiridh knygų karalystę paliko būdama visai patenkinta.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #63 Prieš 2 metus »
Violetinplaukę aplankė liūdesys. Jos draugė juk jau greitai baigs Hogvartsą, o Zoey liks čia. Iš draugių jai liks tik Dori su kuria mergina bendrauja kiek mažokai. Reikės pradėti bendrauti su ja daugiau pagalvojo Richter pavardės nešiotoja.
- Kada nors kai susitiksime, galėsiu atsinešti jį. Manau, kad jis norės susipažinti su tavo Matt. Greičiausiai jie sutars gerai, - pasakė mergina. Markizas iš tiesų buvo gana draugiška varlė tik labai jau mėgdavo kur nors pasidėti ir pabėgti. Nors su tokia varle jos gyvenimas buvo tik smagesnis. Jei ne Markizo išdaigos greičiausiai ji būtų pabėgusi ir iš vaikų namų, ir į Hogvartsą greičiausiai nebebūtų sugrįžusi.
- Aha, jau pats laikas būtų nešdintis iš čia, - pasakė Zoey nusijuokdama ir pasiimdama keletą plunksnų kaip Deoiridh. Bus prisiminimams pamąstė violetinių plaukų savininkė pasitvarkydama savo plaukus ir išeidama iš bibliotekos.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #64 Prieš 1 metus »
Neseniai buvo pasibaigusi transfigūracijos pamoka, per kurią Sakura dirbo su Nelanna. Merginos kalbėjosi apie tai, kad abiems derėtų pasilikti prie herbologijos. Ir tada šviesiaplaukė prisiminė, jog viena bendrakoledžė jai sakė, kad bibliotekoje yra didžiulė knygų lentyna su skaitiniais būtent apie augalus.
Varnanagės ilgai ieškojo bibliotekoje informacijos apie tą keistą augalą, kurį pamatė miške, tačiau nerado jokios informacijos. Augalą jos kartas nuo karto aplankydavo. Visai nesvarbu, koks būdavo metų laikas, jis buvo išdygęs vienas, tarsi sustojęs laike. Ar saulė, ar liūtis, ar sniegas. Augaliukas stovėjo ten pat ir toks pat. Ir bent jau kol kas taip ir nepražydo.
Taigi, dabar mokinės susirado šią lentyną ir Sakura stovėjo žiūrėdama į ją.
- Labai tikiuosi, kad pavyks bent ką nors išsiaiškinti. Nemanau, kad aš kada nors galėsiu tą augaliuką pamiršti, - nusijuokė ir pradėjo žiūrinėti, kokios gi knygos čia slepiasi.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #65 Prieš 1 metus »
Kartu su Sakura atėjusi į biblioteką, Nelanna patraukė link lentynos, kurioje buvo sudėtos knygos, skirtos herbologijai. Nors jau ne pirmus metus mokėsi Hogvartse, mergaitė nežinojo, kad pilyje yra šitiek daug knygų apie jos mėgiamą dalyką. Jeigu tiek daug knygų, skirtų vien tik augalams, tai kiek iš viso egzistuoja augalų rūšių?, svarstė mintyse.
- Labai tikiuosi, kad rasime bet kokios informacijos apie tą neįprastą augalą, - pasakė Nelanna draugei. - Čia šitokia daugybė knygų, kad mes per pusdienį tikrai nesugebėsime visų jų perversti! Jei tik knygose bus paveikslėliai, turbūt užtektų peržiūrėti tik iliustracijas. Ar visgi manai, kad turėtume skaityti viską iš eilės?
Nelanna mintyse išvydo gerai pažįstamą vaizdą. Štai jos vėl miško pievoje ir ne pirmą, ir tikrai ne dešimtą kartą apžiūrinėja augalą, primenantį lankutį. Tik šis augalas baltas, o ne žalias, kaip visiems gerai pažįstamas gyvūnėlis. Mergaitės tikėjosi, kad kiekvieną kartą eidamos apžiūrėti surasto augalo, jo iš žemės išdygęs ilgas stiebas bus kažkiek paaugęs arba kad ataugėlių bus daugiau. Tačiau nei stiebas neaugo, nei ataugėlių skaičius nesikeitė, nei žiedai jose nepradėjo megztis. Atrodė, kad augalas yra sustingęs laike ir jo aplinka visiškai neveikia.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #66 Prieš 1 metus »
- Nemanau, kad sugebėtume viską perskaityti, - apmaudžiai šyptelėjo skaitinėdama vienos iš knygų turinį. - Blogai yra tai, kad mes nežinome, ko ieškoti, - atsiduso. - Žinome tik tai, kad augalas yra baltas ir kad jis nesikeičia... Bent kol kas...
Sakurai buvo kilusios įvairios mintys apie augaliuką. Kad galbūt kažkas su juo vyksta po žeme. Ir dabar jai taip atrodydavo. Tačiau kaip patikrinti?
Šią akimirką šviesiaplaukė buvo susikaupusi ir ėmė imti kiekviena knygą iš eilės. Perskaitydavo jos pavadinimą, turinį. Praversdavo paveikslėlius.
Deja, nieko neįprasto kol kas nepamatė. Tiesą pasakius, didžioji dalis augalų, apie kuriuos buvo rašoma, strazdanei jau seniai gerai pažįstami. O jeigu tai naujas augalas, šmėstelėjo mintis galvoje. O jeigu apie tokį niekas nieko nežino...

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #67 Prieš 1 metus »
Nelanna ištraukė visas knygas iš apatinės lentynos. Nusinešė jas prie artimiausio stalo ir ėmė vieną po kitos versti. Knygas, kuriose buvo vien sausa teorija, be paveiksliukų, ji iškart padėjo į šoną. Jei ir pavyks rasti augalą knygoje, tai atpažins jį tik iš paveiksliukų. Perverstų knygų stirta augo, tačiau nieko panašaus į miške surastą augalą Nelanna nepastebėjo. Pažvelgusi į knygų lentyną ir pamačiusi, kiek dar liko nepatikrintų, Nelanną apėmė negera nuojauta.
- Šitokiame kiekyje knygų tikrai neįmanoma kažko rasti, - pasiguodė Nelanna draugei. - O, kad tik žinotume kažką daugiau apie jį, gal knygų pavadinimai pasufleruotų, kuriose ieškoti.
„Tūkstantis stebuklingų žolių ir grybų“, „Gydomosios žolelės ir medžiai“, „Ką skinti, jei pasiklydai miške“. Tai tik maža dalis knygų, kurias pravertė Nelanna ir kuriose nerado nieko, kas bent šiek tiek primintų jos ir Sakuros surastą paslaptingą augalą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #68 Prieš 1 metus »
- Aha, - liūdnai pritarė Nelannai Sakura.
Varnanagės jau nemažą laiko tarpą praleido bibliotekoje, tačiau nei vienai nepavyko rasti informacijos apie paslaptingąjį augalą. O galbūt visai ne čia ieškome, ėmė svarstyti Sakura. Gal tas augalas yra labai pavojingas, gal vis dėlto reikia ieškoti ne šiame skyriuje? Bet juk ir kituose skyriuose mes tiek kartų ieškojome ir nieko neradome...
Prieš tai strazdanės viduje buvo sužibusi stipri viltis, kad čia, lentynoje su knygomis apie herbologiją, draugės tikrai kažką ras. Bent kokią užuominą. Dabar ta viltis ėmė blėsti.
- Ak, Nelanna, nežinau, ar verta toliau ieškoti, - apmaudžiai tarė Sakura ir atsiduso. - Panašu, kad mes niekada neišsiaiškinsime, kas ten per augalas...
Šią akimirką baltapūkė vartė storą knygą, kurioje buvo skyrius apie augalus, mėgstančius gyventi po vieną. Užversdama knygą ji užmatė lankučio pavadinimą, tačiau sureagavo per vėlai.
- Palauk! - po to suriko ji ir greitai atvertė knygą atgal, ėmė ieškoti tos pačios vietos. - Baltastiebis margenis, tai augalas vienišius, pakankamai retas, kuris savo išvaizda primena lankutį. Turi ilgą baltą stiebą, daug ataugų, iš kurių skleidžiasi margaspalviai žiedai, tačiau norint, kad baltastiebis margenis pradėtų žydėti, jį reikia palaistyti specialiu eliksyru. Receptą žiūrėkite kitame puslapyje, - susijaudinusiu balsu skaitė Sakura. - Iki tol augalas metų metais gali stūksoti išdygęs toje pačioje vietoje bet kokiu oru. Pražydęs ima daugintis, - perskaičiusi pagrindinę informaciją parodė puslapį Nelannai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #69 Prieš 1 metus »
Nelanna nunešė nebereikalingas knygas atgal į lentyną ir jau ruošėsi paimti dar keletą kitų, kai tuo tarpu Sakura pašaukė ją.
- Oi, negi radai kažką?! - sušuko draugei varniukė ir pasileido bėgti atgal prie stalo. Nekantriai stebėdama, kaip Sakura verčia knygą, Nelanna laikė kumščius, kad tik knygoje būtų jų augalėlio aprašymas. Ir štai! Baltastiebis margenis. Joms pavyko! - Koks gražus jo pavadinimas!
Nelanna buvo labai susijaudinusi ir netvėrė savo kailyje iš laimės. Reikia laistyti specialiu eliksyru... Įdomu, koks jis.., galvojo mergaitė. Sakura jai parodė surastą puslapį. Nelanna jį perskaitė ir pervertė į kitą, kur turėjo būti parašytas eliksyro receptas.
- Na štai... Receptas... Sutrinti penkis smulkius melsvosios bruknuolės žiedus iki miltelių, juos sumaišyti su 10 ml šliužų gleivėmis. Gautą mišinį supilti į verdantį vandenį ir maišyti prieš laikrodžio rodyklę, kol viralas taps skaisčiai melsvos spalvos. Mišinį palikti pastovėti ir jam atvėsus įlašinti 7 lašus jauno drakono kraujo. Gerai išmaišius, dar kartą užvirti. Spalva turi pasikeisti į ryškiai violetinę.
Vieną kartą garsiai perskaityti receptą neužteko, tad Nelanna dar kelis kartus jį perbėgo akimis. Tuomet išsitraukė pergamento ritinėlį ir plunksną bei persirašė receptą. Dėl viso pikto.
- Melsvosios bruknuolės žiedų turėčiau turėti, šliužų gleivių taip pat manau, kad rasim. Bet iš kur gauti drakono kraujo? Ir dar jauno?

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #70 Prieš 1 metus »
Nelannai perskaičius eliksyro receptą, Sakuros viduje pasisėjo nemažai abejonių. Jauno drakono kraujas... Bet tik septyni lašai... Šviesiaplaukė ėmė galvoti, ar šiame pasaulyje nužudomas jaunas drakonas ir paskui jo kraujas mililitrais pardavinėjamas daugybei eliksyrininkų, ar yra gerų žmonių, kurie tiesiog paima šiek tiek kraujo iš drakono ir leidžia jam toliau ramiai gyventi.
Pievoje, strazdanė žinojo, jeigu kam nors prireikdavo kažko iš gyvūno, niekas to gyvūno neskriausdavo. Atsargiai pasiimdavo tai, ko reikia, ir paleisdavo jį. Na, žinoma, žuvys, vištos ir triušiai, dėl jų visai kita kalba. Juk jie skirti maistui. Bet ne drakonas.
Ieškoti kur pirkti drakono kraujo merginai pasirodė labai rizikinga. Nes iš kur žinosi, kas atsitiko su tuo drakonu? Rasti jauną drakoną pačioms? Bet kur? Ir kaip mes paimtume jo kraujo?
Mėlynakė ir vėl paėmė knygą ir dar šiek tiek paskaitinėjo apie baltastiebį margenį.
- Čia rašo, kad iš margenio žiedų gaminamas odą drėkinantis tepalas, - pasakė draugei. - Ir kad jo žiedai turi savybę kelti nuotaiką, be to, augalo stiebas, numetęs žiedus, tampa labai skanus ir maistingas. Baltastiebis margenis tikras lobis, Nelanna! Toks maistas pats sveikiausias, natūralus, rašo, kad stiebą galima dėti į salotas!
Prieš minutėlę Sakura, tiesą pasakius, svarstė, kad galbūt reikėtų augalą palikti ramybėje. Tačiau paskaičius apie jo naudingąsias savybes... Ir žinant, kad po eliksyro panaudojimo augalas pradės klestėti...
Yra vienas žmogus, kuriuo galėčiau pasitikėti... Herbologijos profesorė atrodo išties gera ir atsakinga. Manau, kad ji nepalaikytų jauno drakono nužudymo, ėmė galvoti mergina.
- Žinai, galbūt... Galbūt galėtume paklausti profesorės Evenstar?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #71 Prieš 1 metus »
- Oho, koks naudingas mūsų augaliukas! - džiaugėsi Nelanna. - Įdomu, ar pavyktų iš jo žiedų pagaminti hidrolatą ir eterinį aliejų? Jeigu žiedai kelia nuotaiką, tai ir jų eterinis aliejus galėtų turėti tokias pat savybes, kaip manai?
Sakura Nelannai jau buvo tiek pripasakojusi apie eterinius aliejus, hidrolatus ir apskritai apie aromaterapiją, kad jau ir pati varniukė ėmė ieškoti naudingųjų savybių kiekviename augale. Ne tik įprastų, plačiai paplitusių panaudojimo būdų, bet ir naujai sužinotų.
- Pabandykime pirmiau pačios gauti jauno drakono kraujo, o jei nepavyks - galėsime nueiti pas profesorę. Per artimiausią išvyką į Kiauliasodį galėtume užeiti į vaistinę ir ten pasiteirauti, gal turi. Pasakytume, kad reikia pamokoms ir kad pasibaigė mūsų atsargos.
Kad ir kaip Nelanna gerbė direktorę, šiek tiek jos prisibijojo. Ir dabar pat eiti pas ją varniukė neišdrįso.
- Ką gi, apsilankymas bibliotekoje buvo sėkmingas! Jei dar kada prireiks paskaityti baltastiebio margenio aprašymą, jį rasime „Paslaptingieji augalai ir jų naudingosios savybės“ knygoje.
Padėjusios storą knygą atgal į lentyną ir vis dar negalėdamos patikėti savo sėkmingu radiniu, mergaitės paliko biblioteką.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #72 Prieš 1 metus »
Badis atėjo į biblioteką grąžinti suklijuotos knygos apie herbologiją. Padėjęs knygą į lentyną jis prisiminė, kad bus pamoka apie Velnio raizgus.
- Reikėtų pasiieškoti informacijos apie juos.
Beieškodamas knygos su informacija apie Velnio raizgus vos neatsitrenkė į Walguną ir Pinasiją.
- Ką jūs čia veikiate? - paklausė. - Gal padėtumėt ieškoti informacijos apie Velnio raizgus?
- Aišku, kad padėsime! - Kaipgi nepadėti! - Atsakė grifas ir varniukė.
- Radau! - Po kelių minučių sušuko Badis. - Ačiū, kad padėjote ieškoti.
- Nėra už ką. - Atsakė anie du.
Atsisveikinęs su draugais Badis pasiėmė knygą, atsisėdo ant fotelio ir pradėjo skaityti.
- Oho! - Apsidžiaugė Badis. - Ši informacija tikrai bus naudinga herbologijos pamokoms.
Praėjo geros dvi valandėlės kol Badis susiprato, kad laikas eiti miegoti. Taigi pradėjo knygą ir nuėjo link Grifų gūžtos bokšto.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Badis Smudge »
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 141
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #73 Prieš 1 metus »
Vakaras. Už lango tamsu. Badis bendrajame kambaryje neturėjo ką veikti. O dar tos muštynės su tuo kažkokiu berniuku. Grifui jo koledžo draugas (tiksliau nedraugas) nepatiko.Gerai, kad atėjo koledžo vadovas ir mus išskyrė. Man ir taip iš rankos bėga kraujas. Taip begalvodamas Badis pamatė, jog stovi prie bibliotekos durų.Gal užeisiu, visados ten nusiraminu. Įžengus į biblioteką pirmiausia po akim pasipainiojo Nuodų ir Vaistų skyrius. Pro jį berniukas pralekė kiek įmanoma greičiau.Aš tikrai čia nebūsiu po to karto su Walgunu. Na jau ne. Nenoriu, kad mane dar kas nors įžeistų. Bet Badis greit nusiramino, nes pamatė, kad priėjo Herbologijos skyrių. Taip, šis skyrius berniukui patiko. Jam ir ta pamoka patiko. Ir profesorius patiko. Atėjus į biblioteką reikia ir paskaityti. Pagalvojo Badis. Beieškodamas knygos jis pastebėjo vieną su pavadinimu "Įvairiausi magiškieji augalai". Pirmakursis paėmė knygą ir atsisėdo ant fotelio. Atvertęs knygą vaikis pamatė, kiek joje buvo prirašyta (čia kaip kam, vienam daug, kitam mažai). Tačiau Badžiui tai buvo tik "skaitalas". Grifas vertė puslapius ir staiga kai ką aptiko. "Stingdomosios pupelės".
- Skamba įdomiai. Ir berniukas skaitė toliau.
"Ši raukšlėtai atrodanti pupa yra dedama kaip sudedamoji dalis į Gyvosios mirties nuodą.  Stingdomosios pupelės sunka geriau išsiskiria jas traiškant su sidabrinio durklo geležte, o ne pjaustant." Badį labiausiai sudomino ne pupelės, o tas nuodas. Mes tokio per Nuodus ir vaistus dar nesimokėm.
- Įdomu ar tas Walgunas žino apie Gyvosios mirties nuodą ką nors. - Grifas padėjo knygą atgal ir nulėkė į Nuodų ir vaistų skyrių. Grįžęs į Herbologijos skyrių atsinešė knygą "Įdomiausi nuodai".
- Reiks pasiimti ir kokį vakarą su Walgunu paskaityti, gal rasim tą Gyvosios mirties nuodą. Ir gal susitaikysim. Tikiuosi. - Ir berniukas išėjo iš bibliotekos. Buvo visai pamiršęs apie muštynes su berniuku bendrajame kambaryje.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #74 Prieš 1 metus »
Ta pamoka sukėlė pernelyg daug minčių. Nepaisant to, kad ji buvo pakankamai rami (na, tik Erka nedavė ramybės, bet argi kada nors būna kitaip?), kažkas atsitiko. Kažkas pasikeitė, tik Matthew ilgą laiką negalėjo suprasti, kas.
Galiausiai pavyko. Trumpai sakant, jis ir vėl įsikliopino mokinę. Po daugelio metų nelaimingos meilės Davinai Murrell (profesorius vis dar nepajėgė mintyse vadinti jos dabartine pavarde) galiausiai išstūmė ją iš savo širdies. Labai dėl to džiaugėsi, tačiau paskutinės pamokos metu suprato: vėl įklimpo į tą pačią bėdą. Tik čia problema buvo dar didesnė - naujasis taikinys buvo jaunesnis už jo paties dukrą.
Atkakliai kartojo sau, kad tai tiesiog džiaugsmas, kad kažkas domisi jo dėstomu dalyku. Kad per pamokas dirba, o ne ieško būdų susprogdinti šiltnamį.
Bet į galvą vis lindo kitokios mintys. Tik ką daryti, kad naujoji šviesiaplaukė jaunesnė ne keliolika, o beveik trisdešimčia metų? Tai buvo tiesiog šlykštu.
Ramindamas save, kad iki papildomos pamokos (tai ir bus pamoka, ar ne?) dar liko šiek tiek laiko, Turner atslinko į biblioteką. Norėjo rasti čia vieną knygą, kuri padės pasiruošti kelioms artimiausioms pamokoms. Reikėjo galvoti apie tai, o ne apie Daviną Murrell Sakurą Levins. Taigi galvodamas tik apie herbologiją Turner pasiekė reikiamą skyrių ir pradėjo apžiūrinėti lentynas.