0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #30 Prieš 3 metus »
Michelle išgirdusi, kad berniukas į jos atsiprašymą sureagavo labai šiurkščiai šiek tiek pyktelėjo, bet staigiai jos pyktis pavirto į liūdesį. Švilpė suprato, kad būtų lygiai taip pat pasielgusi, kaip ir šis berniukas, kuris, atrodė, buvo tokių pat metų, kaip ir pati Michelle. Mergaitė pasijautė tikra nevėkšla ir jos akyse pradėjo kauptis ašaros. Michelle, bet tu ir kvailė. Greit eik iš čia nebeverkus, nebetrukdyk tam berniukui. Rivera surimtėjo ir pasiėmus pirmą po ranka papuolusią knygą atsisuko į berniuką ir dar kartą ištarė, tik ištarė tyliu balsu:
-Dar kartą atsiprašau...
Mergaitė apsisuko ir pradėjo judėti link bibliotekos išėjimo. Ji norėjo kuo greičiau iš čia dingti, atsidurti savo miegamajame ir ramiai, prie lango prisėsti ir paskaityti apie augalus.

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #31 Prieš 3 metus »
Indio šiek tiek blogai pasijuto taip šiurkščiai pavaręs mergaitę, tačiau ji pati būtų pasielgusi taip pat kaip jis. Juk ji pati kalta, kad taip išgąsdino klastuolį. Kad ir kaip bebūtų, mergaitė atrodė labai nusiminusi, lyg tuoj bus pradedanti verkti. Nors ir norėdamas, Indio nežinojo kaip reikia jos atsiprašyti, visai nebuvo pratęs taip daryti, nes dažniausiai su juo niekas nekalbėdavo, todėl ir nereikdavo atsiprašinėti. Ši mergaitė viena iš pirmųjų jo pažinčių Hogvartse. Buvo šiek tiek liūdna, kad kiti nelabai nori su Indio bendrauti, tačiau supratęs, kad ši situacija yra puiki proga susirasti potencialių draugų, pirmakursis nusprendė ja pasinaudoti.
- Gerai, atsiprašau - prieš pat mergaitei išskubant iš bibliotekos nuleidęs galvą, tars būtų pats prasikaltęs, ištarė Indio. Laikydamas rankoje knygą, kurioje vis dar nebaigė skaityti apie Velnio Raizgus, klastuolis užvertė ją ir nežiūrėdamas į akis atkišo mergaitei.
- Imk, šita įdomesnė.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #32 Prieš 3 metus »
Mergaitė būtų išskubėjusi iš bibliotekos, tačiau ją sustabdė tas pats berniukas atsiprašydamas. Michelle sustojo ir atsisuko į jį. Švilpei išgirdus, kad berniukas duoda jai savo skaitytą knygą nustebo ir nelabai žinojo ką daryti. Michelle prisiminė, kad pats berniukas ją skaitė. Neilgai trukus ji tarė:
- Tau nereikia atsiprašinėti, čia aš kalta. O dėl knygos... Mačiau, kad tu ją skaitei, o aš skaitysiu... Pala, kas čia iš vis per knyga?
Pirmakursė pažvelgė į viršelį. Knygos pavadinimas buvo ,,Nykstantys ir išnykę augalai". Ne, ne. herbologija ne man, o skaityti apie išnykusius augalus irgi ne man. Reikia ją padėti atgal. Mergaitė greitai praėjo pro berniuką, padėjo knygą atgal į lentyną ir grįžo.
- Gal aš iš vis dabar nieko neskaitysiu,- nusišypsojo švilpė. - O, kuo tu vardu?

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #33 Prieš 3 metus »
Indio pasiūlius knygą, mergaitė stabtelėjo ir atsisuko. Ji atrodė visiškai geros nuotaikos, lyg jos niekas nebūtų įžeidęs. Šiek tiek dėl to suirzęs Indio suraukė antakius. Klastuoliui labai nepatiko kai kitiem žmonėm taip dažnai kinta nuotaikos. Šiek tiek suirzo ir kai mergaitė pasakė, kad jos nereikia atsiprašinėti. Juk pati ką tik vos neapsiverkusi buvo besiruošianti bėgti iš bibliotekos. Nelabai perprasdamas nepažįstamosios mąstymą Indio visgi apsidžiaugė, kad ši nusprendė keisti temą.
- Aaaaaa, net neįsivaizduoju, - burbtelėjo juodaplaukis. - Nepažiūrėjau į pavadinimą kai pasiemiau.
Indio žvilgtelėjo į knygą ir perskaitė pavadinimą, kuris šiek tiek sužadino berniuko smalsumą sužinoti daugiau apie nykstančius augalus. Indio šiek tiek širdį grybštelėjo nusivylimas kai mergaitė atsisakė skaityti knygą. Tačiau jis nusprendė grįžti čia vėliau ir knygą vėl paskaitinėti.
Indio jautėsi visai neblogai, kad už savo šiurkščius žodžius atsiprašė mergaitės, tačiau jam nuotaika šiek tiek subjuro kai paaiškėjo, kad ana visai nenori niekur eiti, o mieliau tęsti pokalbį su pirmakursiu.
-Indio, - atsakė rudaakis kai išgirdo ko buvo klausiama. Nusprendęs, kad taip bus mandagiau, vos girdimu balsu ir pats paklausė koks mergaitės vardas.

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #34 Prieš 3 metus »
Švilpei, išgirdus berniuko vardą, nusišypsojo ir pagalvojo, kad šis berniukas gali tapti Michelles vienu iš pirmųjų draugų.
Išgirdus tylų klausimą, mergaitė ramiu veidu atsakė:
- Aš Michelle.
Pirmakursė šiek tiek suglumo ir nelabai žinojo ką sakyti. Mergaitė tikrai norėjo susirasti draugų, bet kažkoks baimės jausmas buvo visą laiką kartu su ja. Nemanau, kad jis nori su manimi daugiau kalbėti. Manau aš jį erzinu... Kita pusė Michelle's mąstė visai kitaip. Kas tau yra negerai. Namuose, su žiobarais bendrauti gali o su tikrais burtininkais ne?! Pasibaisėtina...
Švilpė iš paskutiniųjų bandė sugalvoti ką daryti. Jos galvoje sukosi dvi mintys. Ji norėjo pratęsti kalbą su Indio, bet tuo pačiu norėjo iš čia dingti.
- Iš kokio tu koledžo? - staiga paklausė mergaitė, nors puikiai žinojo atsakymą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Michelle Rivera »

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #35 Prieš 3 metus »
Išgridęs atsakymą, mergaitės vardą tuoj pat pamiršo ir tik nežymiai linktelėjo galva. Indio nebuvo tikras ką čia veikė. Knygos skaityti nebebuvo ūpo, dar kad prie pat jo stovi mergaitė, aiškiai norinti su juo šnekėtis. Ar taip Hogvartse yra surandami draugai? Tiesiog daužaisi į žmones ir po to su jais šnekiesi? Nežinodamas ką atsakyti Indio tik akimis bėgiojo pro įvairaus storio ir dydžio knygas, apsimesdamas labai susidomėjusi nors pavadinimų neperskaitydavo. Klastuolis jau beveik buvo įsitikinęs, kad mergaitė tuoj pasitrauks ir eis savu keliu, bet tada netikėtai nutraukdama tokią nuostabią tylą uždavė klausimą.
Juodaplaukis atsakė, kad gina Klastūnyno garbę ir tikėjosi, kad jų pokalbis greitai baigsis, nes klastuolį kaip ir traukia visai prie miego. Susizgribęs, kad pats nepaklausė iš kurio mergaitė koledžo, tyliai pralemeno:
- Na o tu iš kokio?

*

Neprisijungęs Michelle Rivera

  • III kursas
  • *
  • 148
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #36 Prieš 3 metus »
Švilpė dar vis stovėjo prie to pačio berniuko. Mergaitė pastebėjo, kad Indio nelabai benori šnekėti su Michelle ir suprato, kad jau reik eiti į savo miegamąjį.
Išgirdusi, kad berniukas yra iš Klastunyno ir, kad jis klausia iš kokio koledžo yra mergaitė, ištarė:
- Aš iš Švilpynės.
Švilpė greit atsisuko į knygų lentyną ir akimis varinėjo nuo vienų knygų pavadinimų iki kitų. Geltonplaukė norėjo pasiimti kokią nors knygą. Šiuo momentu nelabai rūpėjo kurią. Sakei neskaitysi, neskaitysi, o ką tu dabar darai?
Po kelių momentų Rivera pasiėmė knygą pavadinimu ,,Paslaptingi augalai rasti senovėje". Gal normali bus...
- Gerai, iki. Gal susitiksim vėliau. Sėkmės! - pasakė klastuoliui, apsisuko ir, su knyga, nuėjo.

*

Neprisijungęs Indio Dellso

  • III kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Why so serious?
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #37 Prieš 3 metus »
Dėmesį sutelkti Indio buvo sunku. Pirmakursių pokalbiui vis labiau einant į pabaigą, klastuolis ėmė mindžikuoti, lyg kažkur skubėtų. Kad Michelle buvo iš Švilpynės, pirmakursiui nieko nereiškė. Jis nelabai suprato ką reiškia visi tie koledžai, nes kai jį skirstė kepurę, didžiąją dalį laiko jis nesiklausė. Linktelėjęs ir šyptelėjęs po mergaitės atsakymo Indio ir pats pajautė kaip ir mergaitė nori dingt iš čia.
Indio stebėjo kaip švilpė apžiūrinėjo knygas ir vieną pasičiupusi ir ilgai nesvarsčiusi, atsisveikino, palinkėjo sėkmės ir išdrožė iš bibliotekos, juodaplaukiui net nespėjus sureaguoti. Jis dar norėjo pavymui sušukti atsisveikinimo šūksnį, bet mergaitės jau nebematė.
Indio nesitikėjo, kad taip jo ilgai lauktas momentas, kai Michelle nuo jo atstos, bus toks neypatingas. Prisiminęs, kaip mergaitė sakė, kad su Herbologija nedraugauja, klastuolis nusprendė kada nors ją pamatęs paklausti kodėl ji vis dėl to pasiemė vieną knygą. Su šiokia tokia tuštuma viduje, Indio taip pat pasuko bibliotekos išėjimo link.

*

Neprisijungęs Vincent Lémery

  • IV kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • the dead know everything, but don't give a damn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #38 Prieš 3 metus »
Ore sklandė dulkės, o kartu su dulkėmis - Vincento smegenų ląstelės. Ir magiškų augalų ląstelės. Pusiau prirašytas pergamento ritinėlis gulėjo išvyniotas ant stalo tolimiausiam Herbologijos skyriau kampe, prie pat arkinio lango. Rašalo buteliukas nebuvo paliktas džiūti, priešingai, tvarkingai užsuktas, o plunksna nuvalyta gulėjo šalimais. Kažkur tolėliau girdėjosi puslapių ir pergamentų šiurenimas, neaiškus šnibždėjimas užu lentynų ir sienų. Skambėjo tyla.
Vincentas žiūrėjo pro langą. Dangus buvo apsiniaukęs su protarpiais saulės, kuri savo dieviškos apvaizdos spindulius vis karts nuo karto nuleisdavo į ežero paviršių. Varniukas, išbarstęs paskutinius savo smegenų pajėgumus, leido sau išsipleikti ant nepatogios kėdės, išskėsti ilgas plonas kojas ir nusvarinti rankas link grindų. Ir gal jis atrodė šiek tiek kvailokai su savo pražiota burna ir susiglamžiusiu, išvirkščiai užrištu varnanagišku kaklairščiu, bet aplink nebuvo nieko, kas galėtų pamatyti.
Penktadienio popietės neskirtos mokslams, tą trečiakursis turėjo susivokti jau seniai. Deja, susivokimai, susiję su asmenine gerove, paprastai nelabai greitai įsiregistruodavo į galvą, ir už tai buvo galima kaltinti tik genetiką ar kažką panašaus. O gal jo seneliai buvo itin didūs haliucinogeninių lapų mėgėjai. Įdomu tai, kad Vincas augaliuką su būtent tokiais lapais buvo užtikęs viename iš šiltnamių. Nukištą į pakampę, tamsoje, bet tikrai būtent tokį, kokį matė vadovėlyje. Kažkas augina nelegalius augalus. Vincentui tai atrodė šiek tiek žavinga.
Kažkur toli už lentynos kampo kažkas sukikeno. Berniukas suktelėjo galvą į tą pusę, tačiau vos po akimirkos vėl nusisuko į langą. Lauke taip smarkiai niekas nevyko, kad net buvo įdomu stebėti. Įdomiau už herbologiją, bent jau.
SEE YOU, SPACE COWBOY...

*

Neprisijungęs Leonas Hollandas

  • V kursas
  • *
  • 62
  • Taškai:
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #39 Prieš 3 metus »
  Slinko dar viena monotoniška diena Leono gyvenimėly. Tiesą sakant, jau buvo prašvaistęs pusę dienos niekams, jei galima taip pavadinti bandymą dalyvauti herbologijos pamokoje. Na taip, skamba banaliai, juk reikia aktyviai dalyvauti pamokose: atsakinėti į klausimus, dėl dievo meilės, juos ir uždavinėti, intensyviai dirbti, kad net prakaitas varvėtų, tačiau Leonui tai mažiausiai rūpėjo, ko negalėtų pasakyti apie tėvus. Matote, jau tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad varnius buvo vienturtis, tai tėvai itin daug tikėjosi iš vargšo, o ypač aukštų pasiekimų mokslo srityje. Aha, mokslo... Žiobarų pasaulyje tikrai būtų stengęsis, siektų pirmūno titulo, tačiau Hogvartsas yra kitas reikalas. Čia viskas taip magiška, o tai labai gąsdino Leoną. Žinoti, kad tokia baisi galia glūdi tavyje, o tu dar turi problemų su pykčio valdymu? Katastrofa kvadratu, žmonės. Kartoju, katastrofa kvadratu. Tai va, dėl to jis ir nekentė šios vietos - bijojo paties savęs.
  Tad ir dabar, besitrindamas tarp knygų lentynų bibliotekoje, Leonas keiksnoji save ir kitus tyliai po nosimi. Per keturis metelius dar nespėjo susigyventi su faktu, kad jis ne toks, kaip jo mylintys tėvai, kad jis ne toks, ko tikėjosi pastarieji. Žodžiu, problema. Matote, Leonas, gražiai tariant, buvo linkęs nuvertinti save, prikišinėti begalę dalykų sau ir dėl jų kaltinti save. Žodžiu, nesveikas. Na bent taip "gražiais" žodeliais sakydavo darželio psichologas, pas kurį tekdavo lankytis vargšeliui. Gal nuo čia viskas ir prasidėjo? Tas asilas psichologas, baigęs kokius kursus tik internete ir gyvenime nekalbėjęs su vaiku, įkalė mažam Leonui į galvą tai ir štai, iki ko tai privedė.
  Bet nesvarbu, reikia grįžti į Hogvartsą. Matote, reikia padaryti ten kažkokį pristatymą apie kažkokio nusususio pensininko herbologo atrastus augalus. Tad nėra reikalo stebėtis, kad varnius, susikišęs rankas į kišenes, vaikščiojo palei lentynas, tikėdamasis rasti kažką naudingo. Nepatikėsite, rado kur kas daugiau, nei tikėjosi. Net du tomus, o pastarieji ir svėrė. Baisu net. Reiks vargšeliui gal vakarais pradėti sportuoti ar dar kažką? Atsispaudimą kokį vieną ar panašiai. Velnias ten tik žino, ką reikia daryti.
  Apėjęs dar ratelį bibliotekoje, galiausiai nutarė atsisėsti kažkur atokiau nuo čia besisukiojančių žmonių. Nepatiko jam kitų draugija. Na... Išskyrus JĮ, tačiau čia istorija kitam kartui. O dabar tikriausiai teks atsisėsti va prie to stalo tolėliau, atrodo gana atokiai. Bent Leo taip galvojo, kol neišvydo kito varniaus, besitrinančio ten. Velnias. Žinoma, galėjo apsisukti ir nešti kailį kuo toliau, tačiau buvo pora kartų kalbėjęs su vaikinu, gal nelįs labai į akis. O ir šiaip nenorėjo pasirodyti nevykėliu.
  - Labas, - atlošė galvą Vincentui, mat rankos storais tomais buvo užimtos. - Nieko prieš, jei pavogsiu vieną vietą prie stalo? Aišku, galiu kitur paieškoti laisvo stalo.
  Nejaukiai pasimuistė ir jau sukosi ant kulno, kai netikėtai pasigirdo kažkieno juokas. Dieve, ne jis vienintelis čia psichas.

*

Neprisijungęs Vincent Lémery

  • IV kursas
  • *
  • 68
  • Taškai:
  • the dead know everything, but don't give a damn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #40 Prieš 3 metus »
Tačiau jo nykus visiško niekio stebėjimas buvo visai nešiurkščiai nutrauktas vyresnio varno, kurio vardą pusiau prisiminė, ir kurio veidą ir plaukus prisiminė daug geriau. Truputį piktas ir galimai mizantropas (Vincentas nežino tokių žodžių, čia autorės mandrumo apraiškos) stovėjo priešais jį su didžiule ir labai sunkiai atrodančia knygų krūva rankose ir klausė, ar galėtų pavogti vietą. Prie stalo. Per kurį išpleiktas gulėjo Vincento pergamentas.
Varniukas suskubo išsitiesti nuo savo krevetiško sulinkimo, susirinkti plunksną ir pergamentą, pastarąjį susukdamas ir melsdamasis, kad rašalas jau nudžiūvo. Savo gražiomis, rudomis ir išplėstomis migdolo formos akimis žvelgdamas į Leoną su jo visais tamsiais plaukais (kokio velnio jam taip užkliuvo tie plaukai už akies?), papurtė galvą, paskui dar kartą papurtė galvą ir vėstelėjo delnu į laisvą vietą priešais, idant vyresnysis vaikinukas susiprastų, kad ne, Vincentas visai neprieštarauja. Kanadietis netgi menkai švelniai šyptelėjo ir susikišo palaidą sruogą už ausies.
Leono jis nepažinojo, lygiai taip pat, kaip nepažinojo kitų savo amžiaus varniukų, ką jau kalbėti apie kitus koledžus. Žinoma, veidai be vardų, tylus knarkimas naktimis berniukų miegamąjame ir į knygas ir pergamentus sukištos nosys bendrąjame kambaryje - tiek ir tebuvo pažinojimo, su nei vienu, ko gero, nebuvo persimetęs daugiau nei trim žodžiais. Akimirką prisiminė Gabrielių, su kuriuo buvo persimetęs daugiau, nei trim žodžiais, bet anas buvo keistokas, aplink Vincentą nuolat susinepatoginęs, ir, rodos, kvailokai susižavėjęs. Ką tai galėtų reikšti, Vincentas nežinojo (tikrai, Vincai, negali žmogus labiau obvious būt).
Kad ir kaip ten bebūtų, herbologija ryškiai kankino ne jį vieną. Vincentas galbūt būtų galėjęs susirinkti daiktus ir patraukti savais keliais, nes kam buku dykinėjimu trukdyti kitam dirbti. Bet ak, yra ir kitų būtų trukdyti žmonėms dirbti, ypač tokių, kuriais nesusivoki užsiimąs. Taigi varniukas vėl išsipleikė nelabai patogioje kėdėje ir nusisuko į langą, už kurio vis dar nieko nevyko, tik iš dangaus ėmė leistis viena kita vieniša snaigė. Po valandos ar dviejų turėjo pradėti temti.
SEE YOU, SPACE COWBOY...

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 77
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #41 Prieš 3 metus »
Taigi Luna jau kurį laiką be perstojo lankėsi bibliotekoje prie lentynos su knygomis apie Herbologiją. Lunai tikrai labai patiko Herbologijos pamokos , tad ji šiai pamokai ieškojo kuo daugiau informacijos. Ir štai jau Luna vėl priėjo prie lentynos ieškodama ko nors įdomaus ir naujo. Luna tiksliai nežinojo ko jai reikėjo ji tiesiog ėjo ir žiūrėjo kiekvienos knygos pavadinimą Lunai tai nemažai ką sakė. Ir štai mergaitė jau ruošėsi išeiti kaip kaip ant grindų pamatė gulinčią dar visai nematyta knyga. Luna atsargiai ją apžiūrėjo , pavartė ir tada Luna mintyse Taip tikriausiai tai ir yra ko man reikia. Atsargiai apsižvalgiusi ar niekas nemato Luna atsitraukė nuo lentynos ir nubėgo tolyn pasiklausti bibliotekininkės ar negalėtų ji pasiimti šios knygos. Gavusi leidimą mergaitė laimingą su šypseną išėjo iš bibliotekos
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #42 Prieš 2 metus »
Deoiridh tikrai nebuvo ta, kuri dažnai lankėsi bibliotekoje. Mokytis jai nepatiko, o teorija iš viso buvo kažkoks nesusipratimas. Būtent dėl šios priežasties profesoriui kažko paklausus grifė atkakliai tylėdavo, o prie knygų prisiartindavo nebent egzamino rytą.
Vis tik šiandien buvo kitaip. Šiandien rudaplaukė turėjo padėti mokytis Zoey. Žinoma, biblioteka tam nebuvo tinkama vieta - mokyti teorijos ji nė neketino. Kaip gali išmokyti tai, ko nemoki pats? Kitaip sakant, Deoiridh ruošėsi pasišvaistyti kerais. Kodėl tai nusprendė daryti būtent bibliotekoje, neturėjo nė menkiausio supratimo.
Vieta, aišku, nebuvo pati tinkamiausia. Čia buvo tylu, tad kas nors būtinai išgirs tariamus burtažodžius ir ateis pasižiūrėti. Kilo įtarimas, kad tai nebus labai gerai, ypač jeigu Zoey kas nors nepasiseks. Liko tikėtis, kad jai seksis ne taip jau ir blogai. Mergaitės jautrumas grifę gerokai gąsdino. Jeigu vidury užsiėmimo ji, pavyzdžiui, apsiverks, bus labai nesmagu.
Kad ir kaip ten būtų, Deoiridh atėjo į biblioteką ir pradėjo vaikštinėti pirmyn atgal. Mokinių nebuvo daug, kas jai visiškai tiko. Patogiausiose vietose, deja, kažkas buvo įsitaisęs, tad teko rinktis iš ne tokių gerų variantų. Priėjusi gerai pažįstamą lentyną, kurioje stovėjo daugybė Matthew mintinai žinomų knygų, Deoiridh išsišiepė. Tikėtina, kad joms besimokant kokia knygiūkštė nukentės. Kodėl nepasinaudoti proga sugadinti keletą to kvailo dalyko vadovėlių? Matthew to nesužinos, o ji pati galės išlieti keistą nemeilę, nukreiptą herbologijos pusėn. Argi ji kalta, kad tėtis moko tokį kvailą dalyką.
Atsirėmusi į lentyną grifė ėmė laukti Zoey. Pasiėmė pirmą pasitaikiusią knygą, bet perskaičiusi vos du sakinius suprato, kaip tai yra nuobodu. Fu. Ne, geriau jau ramiai stovėti ir laukti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #43 Prieš 2 metus »
Zoey neramiais žingsniais žingsniavo bibliotekos link. Ji labai nervinosi. Gana ilgą laiką rinkosi tinkamą megztinį, kadangi norėjo gerai paslėpti savo randus. Nenorėjo, kad Deoiridh pamatytų jos randus, kurie buvo tikrai bjaurūs ir baisūs Ant rankų buvo ne tik randai, bet dar ir keletas žaizdų, kurios nebuvo tokios šviežios, bet matomos. Mergina atsiduso.
Galiausiai violetinplaukė pasiekė biblioteką. Šiek tiek vėlavo dėl viso savo pasiruošimo, bet tikėjosi, kad grifė laukianti jos, nesupyks. Nenorėjo prarasti galimai naujo draugės, juk kitų draugių Zoey faktiškai neturėjo. Ji norėjo būti draugėmis su Deoiridh, kadangi mergina iš tiesų jai padėjo ir vėl padės, tik šį kartą su mokslais.
Richter pavardės nešiotoja nardė tarp lentynų ieškodama kur yra grifė. Galiausiai ją rado prie knygų apie herbologiją. Nežinojau, kad jai patinka herbologija pagalvojo mergaitė su šypsena prieidama prie rudaplaukės.
- Sveika! Atleisk, kad šiek tiek vėluoju, užtrukau beiruošdama, - pasakė tiesiai šviesiai nuleisdama akis žemyn. Bijojo, kad dabar jos galimai nauja draugė supyks dėl to.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Lentyna su knygomis apie Herbologiją
« Atsakymas #44 Prieš 2 metus »
Tai, kad herbologija buvo kvailiausias dalykas pasaulyje, dabar visai nepadėjo. Žinoma, merginos šio kvailo dalyko nesimokys, mat Deoiridh ketino parodyti Zoey kokių nors burtų, kurių augaliūkščiams visai nereikia. Bet stovėti tarp šio dalyko vadovėlių buvo daugiau nei kvaila. Teliko tikėtis, kad švilpė labai ilgai netrukus ir bus galima susikaupti ties pamoka. Kodėl pasiūliau jai kartu mokytis? Tikrai nesu ta, kuri gali padėti kažką išmokti... svarstė grifė, kai pagaliau išgirdo lauktus žingsnius.
- Sveika, - nusišypsojo Deoiridh ir iš karto sutriko: atrodė, kad Zoey kažko bijo. - Net nepastebėjau, kad vėluoji, tad viskas gerai, - bandė nuraminti jaunesnę mergaitę. Atidžiai į ją pažvelgė ir pradėjo svarstyti, ar Zoey jaučiasi bent kiek geriau nei aną kartą, kai stovėjo baugiai arti stataus šlaito. Ar reikėtų ją prakalbinti, ar ne, grifė spręsti nesiryžo. Vis dėlto kol kas geriau ramiai pasimokyti, ką ir planavo padaryti. Pasitikėjimas galbūt ateis kiek vėliau.
- Nuo ko norėtum pradėti? - nežinodama, kaip vesti "pamoką", paklausė Deoiridh. - Turiu perspėti - transfigūracijoje esu buka kaip bato aulas, tad geriau pagalbos nė neprašyk.
Grifė nusijuokė. Toli gražu nesijautė esanti pakankamai protinga, tačiau jeigu jau pažadėjo, teks kažką ir padaryti. Panašu, kad ji ir vėl įsivėlė į kažkokią nesąmonę, iš kurios pačiai teks gelbėtis. Nebent Zoey nepastebės, kad vyresnė mokinė nežino, ką daryti, nors tai atrodė menkai tikėtina - Deoiridh nuomone, švilpė nebuvo kvaila.
- Accio kerėjimo vadovėlį, - burbtelėjo škotė, ir netrukus knyga jau buvo jos rankose. Tikėjosi bent jau iš ten pasisemti kokių idėjų. Neužtikrintai jį atsivertė, bet ten nieko įdomaus nerado. Daug smagiau būtų mokytis kaip, pavyzdžiui, padidinti kokią nors knygą, o ne "naudingų" nesąmonių, ar ne? Mergina viltingai atsisuko į Zoey ir tikėjosi, kad ji sugalvos geresnį būdą šiai "pamokai" pradėti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight