[Lukas Dubajus]

Lukas stebėjo kaip mokiniai vienas po kito ima buteliukus ir išmaukia buteliuko turinį, na, o po kelių akimirkų dingsta iš kabineto į kažkurią pasaulio vietovę. Vos tik visi mokiniai pradingo vaikinas pagaliau galėjosi imtis kokio nors darbo, o tam visai tiko namų darbų taisymas kurių buvo prisikaupusi nemaža krūvelė, na ar bent taip atrodė. Rudaplaukis džiaugėsi, kad didžioji dalis dariusių namų darbus nepasirodė tokie durni ir susirinko visai gerą taškų skaičių. Na, bet kaip gi be tų kurie gauna vos kelis taškus ar nukopijuoja kito darbą pakeisdami vos keletą detalių.
Buvęs klastuolis buvo beveik baigęs darbą, kai viena iš buteliukų kopijų sumirksėjo ryškia, raudona šviesa, o tuomet taip pat greitai, kaip ir atėjo pradingo. Nors ir galėjo numanyti, kad tai tėra trumpam iškelta lazdelė ir šis veiksmas nieko nereiškia, bet Lukas negalėjo leisti sau rizikuoti, tad pagriebęs vieną iš buteliukų išgėrė jo turinį ir jau po kelių akimirkų dingo iš kabineto.
Vos tik atsidūrė kažkokioje plynoje vietovėje vaikinas ėmė dairytis kokių nors pėdsakų kurie vestų iki mokinės, tačiau tokių nerado, bet vietoj to išgirdo kaip kažkas didelio ir kieto trankėsi į kitus tokius dalykus. Pakėlęs akis į viršų išvydo raudoną taškelį. Tegul susikiša ji tuos burtus į sėdimąją mintys nebuvo labai draugiškos, bet šiuo metu rudaplaukis kitaip negalėjo. Pasinaudojęs įgytu gebėjimu jis atsidūrė kiek žemiau merginos ir nukreipęs lazdelę į riedulius paleido sustingdymo kerus:
Arresto Momentum, -akmens gabalai sustojo trumpai akimirkai, tad buvusiam klastuoliui beliko padaryti du dalykus.
Viens ir du mintyse skaičiavo vaikinas teleportuodamasis iki mokinės, o tuomet kiek galėdamas arčiau Hogvartso. Lukas nujautė, kad jis šiaip ne taip išgelbėjo jai gyvybę ir vos nežuvo pats, tai darydamas.
 -Tas tavo išpuikimas vos tavęs nepražudė. Juk sakiau kelti lazdelę į viršų, o tai nėra lygu kažkokiems kerams. O dabar eini pasitikrinti ar tau viskas gerai yra.
Sulig šiais žodžiais vaikinas po truputį patraukė kabineto link. Kelias nebuvo labai ilgas, bet ir nebuvo labai trumpas, tad įžengęs savo nuostabai nerado nei vieno mokinio. Kaip bebūtų gaila, bet šioji ramybė netruko ilgai, nes jau kitas buteliukas ėmė švytėti, tad jam teko vykti gelbėti kito mokinio. Buteliuko turinys iš lėto suvarvėjo į skrandžio gilumą, o jis pats vidury laukų. Kiek apsižvalgęs šiaip ne taip pamatė virš žolių viršūnių kyšantį pagaliuką ir nedidelę dalį rankos.
 -Imk šitą buteliuką, -įbruko švilpiui į rankas, o pats tuo metu teleportavosi iš šitos vietovės. Atsiradęs šiek tiek pažįstamoje vietoje rudaplaukis patraukė pilies link tuo pačiu taku kuriuo ėjo išgelbėjęs pirmąją mokinę.
Kabinete jo jau laukė (na gerai, ne jo, o pamokos pabaigos) keleta mokinių.
 -Galit išeiti anksčiau, -atsidūręs klasės priekyje prakalbo Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius.
Pirmoji pamoka buvo įveikta, bet tuo viskas nesibaigė.