[Cristal Daunt]

Kai jau rudas siūlas ir dvi vienodos oranžinės medžiagos buvo paruoštos, Cristal ėmėsi sunkiausios ir painiausios dalies. Šiaip ne taip išsiaiškinusi kaip nupieštas ant lentos dygsnis turi atrodyti ant jos pagalvėlės, ji įbedė adatą į suglaustus oranžinių medžiagų kampus ir ją ištraukė pro kitą pusę. Vėžlio greičiu ji šitaip susiuvo tik pusę pirmos kraštinės. Susiūta buvo nelygiai, dygsniai buvo visiškai nevienodų tarpų ir medžiaga buvo susiraukšlėjusi. Keletą kartų subadytas pirštas dabar ėmė kraujuoti, bet mergaitė nekreipė dėmesio ir nusivalė kraują į iš kišenės išsitrauktą servetėlę.
Antra žaliaakės pagalvėlės kraštinė ėjosi jau geriau, Cristal išmoko geriau ir laisviau valdyti adatą, tik brunetė įsiverdavo per trumpus siūlus dėl to dažnai tekdavo juos vertis iš naujo.
Kai jau atrodo, kad pagaliau Cristal ėmė sektis, brunetė per stipriai patraukė vieną medžiagą nuo kitos, norėdama panaikinti raukšlės, ir, medžiagoms atsiskyrus, visas jos triūsas nuėjo šuniui ant uodegos.

[domutis]

Domantas išklausęs praktinės užduoties nieko nelaukęs pradėjo ją vykdyti. Grifas labai nusiminė dėl gautų nulį taškų ,bet jau yra kaip yra. Tad pasiėmė iš dėžės dvi skiautes jas pamatavo,iškirpo,susmaigstė smeigtukais. Pradžia padaryta mintyse pamanė jaunasis Grifas. Liko tik susiūti tad Domantas pasiėmė raudoną siūlą ir adatą ir pradėjo siūti. Grifas siuvo apie 15 minučių. Baigęs siūti išvertė pagalvę į gerąją pusę ir prikimšo į ją plunksnų ir užsiuvo. Nusprendė ,kad nesiuvinės jokių raštų ,nes tai ką nori užims labai daug laiko. Pagalvė buvo jau beveik baigta liko tik apžiūrėti ar viskas gerai ir ar nėra jokių trūkumų. Štai pagalvė baigta. Ant lapelio Grifas užrašė: Domantas Varnanagis,Grifų Gūžta,0 taškų.

[Dorotėja Hopes]

Dorotėja apsižvalgė po klasę davusi sau sekundėlę atsipūsti. Visi skubiai vykdė savo užduotį aiškiai nešvaistydami laiko, taigi ir varnė suskubo palinkti atgal prie savo darbo. Kraštus jau buvo apėjusi porą kartų ir nusprendusi šiek tiek paimprovizuoti ir daryti savai. Ji išvertė jau susiūtas medžiagas gerąja puse į viršų. Kadangi buvo palikusi nemažą skylę šone pro kur reiks prikimšti pagalvėlę, ji galėjo laisvai įkišti ranką su adata vidun. Ištraukusi likusį siūlo galiuką ji dar kart per adatą perkišo bronzinį siūlą ir įkišusi ranką į pagalvėlės vidų kažkaip, nesilaikydama jokios taktikos, tačiau palaikydama lygias linijas didžiosiomis raidėmis išsiuvinėjo "DORA". Raidės gavosi kiek kampuotos, o ir siūlo ant galo pritrūko, taigi "A" išėjo kiek mažesnė nei kitos raidės, tačiau taip ji uždėjo antspaudą ant savo darbo ir pasididžiavimas nustelbė visus netikslumus.
Pagaliau patenkinta vaizdu kurį mato prieš save ji ant stalo rastais pūkais prikimšo pagalvėlę, palikdama šiek tiek vietos, kadangi mėgo galvą miegant laikyti žemiau. Tada sugaišo geras penkias minutes trečią kartą veriant adatą. Pirmus kartus ji įslydo gan lengvai, tačiau nuo vardo siuvinėjimo jos pirštai buvo subadyti ir pamažu tino, taigi įverti ploną siūlo galą tapo vis sunkiau. Galiausiai jai pavyko ir nieko nelaukdama ji užsiuvo tą likusį tarpą.
Pagalvė buvo baigta ir mergina kiek per garsiai ėmė tvarkytis darbo vietą parodydama kitiems jog baigė pirmoji.

[Cristal Daunt]

Dviem medžiagos skiautėms atsiplėšus viena nuo kitos, Cristal pašnibždomis nusikeikė. Visas jos darbas nuėjo perniek dėl to, nes ji per stipriai timptelėjo medžiagą. Nesąmonė.
Pamačiusi, kad jos pažįstama antrakursė iš Varno Nago jau baigė ir buvo besitvarkanti stalą, brunetė suskubo dirbti. Pasimokiusi iš savo klaidos, ji abi medžiagas per vidurį sutvirtino smeigtukais, o tada iš naujo įsivėrė siūlą. Kuo greičiau siūdama būsimos pagalvėles kraštus, ji stipriai susibadė sau pirštą, tačiau nekreipė į tai dėmesio, nes norėjo kuo greičiau pabaigti užduotį.
Apsiuvusi tris iš keturių pagalvėlės kraštų ir palikusi mažytį tarpą pūkams, žaliaakė ištraukė smeigtukus ir ėmė kimšti pagalvėlę pūkais. Kai jos kūrinys jau buvo pakankamo storio, antrakusė skubiai užsiuvo likusį tarpelį ir apžiūrėjo savo pagalvėlę. Nors vietomis dygsniai buvo netavrkingi ir nevienodi, Cristal savimi didžiavosi, nes tai buvo jos pirmas kartas siūnant, o ir išėjo visai neprastai. Ant pergamento lapelio išraičiusi savo vardą, pavardę, kursą bei koledžą, grifė rado kelias minutes atsikvėpti.

[Mark Fraceller]

Mark beveik juodomis akimis keistai nužvelgė klasę ir sustojo ties profesoriumi. Išklausęs pamokos užduotį, garbanius šiek tiek pasimetė, nes tikėjosi, jog jį kažkas pamokys siūti, jei reikės - ateis ir padės. Bet prisiminęs visas vasaras, praleistas pas tetulę Betę, klastuolis greitai atgamino visą informaciją apie siuvimą. Pirmakursis peržvelgęs visus medžiagų pasirinkimus dėžutėje, pagriebė kietos tekstūros tamsios ciano spalvos audinį. Įdomu, ar aš išeisiu iš šio kabineto gyvas ir sveikas? Prisidėjęs liniuotę, tamsiaplaukis su muilo gabalėliu nubrėžė du lygius kvadratus ir, patogiai paėmęs itin aštrias žirkles, tyliai jomis čežėdamas iš medžiagos iškirpo vieną kvadratą, neilgai trukus ir kitą.


[Tetulė Betė - NPC personažas]           

[Sigurd Eddi Hallgrimsson]

Šviesiaplaukis nusižiovavo. Čia jam nebuvo kas veikti. Jis sukluso, kai profesorius paminėjo mokinio pavardę, bet vėliau nelabai kreipė dėmesio į vyro aiškinimą. Viskas islandui buvo suprantama, tačiau kol kas jis neketino nieko siūti. Ir namie to užteko. Vis dėlto pro ausis nepraslydo, kad šiandien jaunieji burtininkai mokysis siūti pagalvę. Grifas šyptelėjo ir ranka pasirėmė smakrą. Gerai, kad prijuosčių nedavė siūti. Akys netyčiomis nuslydo prie įrankių dėžutės. Iš jos kyšojo šviesiai geltonos ir pelkių spalvos medžiagos skiautės. Oi, ne.
Žvilgsnis ėmė klaidžioti tarp dirbančių mokinių, matėsi, kad kai kurie kažką nutuokė, o kiti nelabai. Ir visi siuvo. Išskyrus Sigurdą. O jam stebėti irgi nusibodo, tad nežinodamas ką dar veikti be siuvimo, šviesiaplaukis sunkiai atsidusęs pasiėmė citrininių saldainių spalvos audeklą. Ir šiaip vaikinukui nebuvo labai malonu matyti, kad visi aplinkui taip dirba, stengiasi, o jis tinginiauja.
Be didesnio vargo grifas išsikirpo du vienodus stačiakampius ir į adatą įvėrė geltoną siūlą. Ties pirmuoju dygsniu Sigurdas pajautė, kad įsidūrė į pirštą, bet savo darbą tęsė toliau, lyg nieko nebūtų atsitikę. Baigiant pirmąją kraštinę, jis atvertė siuvinį, norėdamas pažiūrėti, ar nepadarė kokių klaidų. Bet šviesiame audinyje raudonavo mažytė kraujo dėmelė. Mėlynakis susilaikė nenusikeikęs ar kaip nors kitaip išreiškęs savo pyktį, bet buvo apmaudu matyti, kad darbas nuėjo šuniui ant uodegos.

[domutis]

Pamoka dar nėjo į pabaigą. Tad Grifas nusprendė jog visgi reikia ką nors išsiūvinėti ant pagalvėlės. Siūvinėsiu Grifų Gūžtos herbą . Tad Grifas pasiėmė raudoną,geltoną,juodą ir pilką siūlus. Domantas suprato jog tikriausiai nespės iki pamokos galo išsiūvinėti. Kerai ar rankos Grifo mintyse sukosi tokios mintys. Panaudosiu kerus ne taip atliksiu užduotį. Nu gerai rankos.. Grifas taurujį liūtą siuvinėjo ilgokai ,o pamoka jau ėjo link pabaigos. Susikaupk,pasistenk sau sakė mintyse Grifas. Reiks pagalvę Grifų Gūžtos vadovei padovanoti arba ant lovos sau pasidėsiu siuvinėdamas mintyse svarstė Domantas. Liko visai visai nedaug. Tuo metu Domantas pažvelgė į laikrodį. Praėjo tik pusę pamokos?

[Ryan Jones]

Ryan buvo beveik pabaigęs piešti granianą, bet staiga prie jo priėjo profesorius ir pasakė, kad jis baigtų ir, kad turi išvesti Trėjų iš klasės. Jam trumpai nusisukus Ryan pasimaivė parodydamas kelias kvailas grimasas ir atsistojo iš suolo.
Trėjau, tau teks pabūti už durų. Aš pažadu greiati baigti pasakė mintyse vaikinas Trėjui ir nuėjo su juo už durų. Jis paglostė drakoniuką ir grįžo į klasę. Persėdo arčiau sienos, kad galbūt galėtų pabandyti mintimis šnekėti su Trėjumi. Tada vaikinas nužvelgė ant stalo esančius daiktus. Jam visi daiktai buvo pažįstami iš to kai sesuo bandė išmokyti jį siūti. Tada vaikinas susibadė savo pirštus ir prižadėjo sau, kad daugiau adatos į rankas nepaims. Tai jis atsidūso ir pradėjo rinktis audinį. Jį suviliojo geltonos spalvos audinys. Vaikinas jau norėjo pradėti siūti, bet į galvą šovė geresnė mintis. Jis paėmė ir tokio pat dydžio kvadratą išsikirpo ir juodos medžiagos. Tada abu kvadratus sukarpė į septynias juosteles. Jis nusprendė, kad jo pagalvėlė bus juodai geltona. Ant jos matyt miegos Simba ar Nala, o gal net pats vaikinukas. Juk vis tik tai bus jo rankų darbas. Galbūt padovanos mamai ar tėčiui. Ryan paėmė juodą siūlą ir įvėrė jį į adatą. Tada paėmė vieną juodos spalvos juostelę ir kitą geltonos spalvos. Vaikinas pradėjo lėtai ir atsargiai jas susiūti ir jam gavosi visai gražiai. Tada prie šių dviejų juotelių prisiuvo ir trečią. Jau dabar darbas atrodė visai gražiai tik buvo labai mažas.

[domutis]

Siuvinėti Grifų Gūžtos herbą Domantui liko labai nedaug tik liūto kojos. Liūto kojas siuvinėti teko ilgokai. Iki pamokos galo liko dar dešimt minučių. Viskas baigta lengvai mintyse atsipūtė Domantas. Ką aš veiksiu tą dešimtį minučių? savęs klausė Grifas. Kai liks penkios minutės iki pamokos galo pakelsiu ranką ir atsiskaitysiu darbą profesoriui ,o dabar papiešiu ant to pergamento kurį perkirpau per kerėjimą.
Domantas išsitraukė tą lapą ir pradėjo piešti. Iki pamokos galo liko jau penkios minutės. Tad Domantas pakėlė ranką ir kreipdamasis į profesorių pasakė:
-Profesoriau, baigiau darbą.
Dar varpas nesuskambėjo tad baigsiu savo piešinį. Mintyse pamanė Grifas ir baigė savo piešinį.

[Liucija Andersson]

 Liucija pirštu patrynė medžiagos kraštą, bandydama nuvalyti muilo likučius, bet greitai pasidavė. Likęs pamokos laikas sparčiai seko, o ji dar net nebuvo įpusėjusi darbo. Susiradusi ne visai smulkią adatą, mergaitė įsivėrė rudą siūlą ir gale surišo mazgeliu. Ji labai seniai siuvo, tad, nenorėdama susibadyti piršto, užsidėjo ir blizgantį metalinį antpirštį. Alfonsa, susidomėjusi audiniu, šoktelėjo ant jo.
-Ne, palauk dar,-atsargiai nukėlusi varlytę nuo medžiagos, sumurmėjo Liucija. Žaliaodė nepatenkinta sukurkė, mat, turbūt, nesuprato, kodėl jai negalima būti ant to rudo kvadrato. Suglaudusi du medžiagos kvadratus gerąja puse į vidų, mergaitė padarė pirmą dygsnį ir prisiminė, kad nesusitvirtino audinių smeigtukais. Liucija, supratusi savo klaidą, sukikeno ir grįžo vienu žingsniu atgal.
 Kai medžiagos gabalai tvirtai buvo susieti smeigtukais, švilpė grįžo prie darbo. Nusprendusi, kad paprastas dygsnis nebus pakankamai tvirtas, mergaitė nusprendė dirbti šiek tiek kitaip. Žinoma, darbas užtruks dvigubai ilgiau, bet medžiagos tikrai ilgai neatsiskirs.
 Siuvimas buvo labai raminantis užsiėmimas. Adata sparčiai judėjo aukštyn žemyn, po savęs palikdama lygią, tvirtą liniją. Alfonsa, stebėdama nusiraminusią savo šeimininkę, patenkinta kurkė, lyg nujausdama, kad šis kūrinys skirtas būtent jai.
 Pamokai einant į pabaigą, pagalvėlė buvo beveik pasiūta - liko tik ją papuošti ir prikimšti. Liucija išvertė savo darbą į gerąją pusę ir įsitvirtino adatą. Pasiėmusi kitą adatėlę, mergaitė įsivėrė žalią siūlą. Ji norėjo kampe išsiuvinėti mažą varlytę, nors mokėjo siuvinėti tik kryželiu. Vadovėlio kampe pieštuku greitai pasidariusi mažą brėžinuką, švilpė ėmėsi darbo.
 Varlė išėjo kreivoka, bet buvo galima suprasti, kad tai ne buožgalvis. Dar pasidžiaugusi, kad pagalvėlės kraštai išėjo visai lygūs, Liucija prikimšo ją plunksnomis ir užsiuvo. Baigusi darbą, pasodino Alfonsą ant jos, galvodama, kaip jai reikėtų ant jos viršaus užauginti samanas.

[Darren Hasley]

Profesoriui ilgai laukti nereikėjo, nes mokinys su drakonu buvo supratingesnis nei Darren manė. Todėl vos tik mokinys išvedė savo gan mielą augintinį už durų, Darren pajuto įvykdęs misiją, tačiau tuo pačiu metu ir netikėtai užklupusią kaltę, kad mokinys turėjo augintinį išvesti laukan. Jis žinojo, kad tai buvo privaloma ir drakonas galėjo sukelti didžiulį chaosą klasėje, tačiau širdyje vis tiek kirbždėjo kaltės jausmas, noras leisti mokiniui parsivesti drakoną atgal, rizikuoti pamokos ir mokinių saugumu bei tvarka. Gerai ar negerai pasielgiau, bet taip visiems bus geriau ir saugiau. Kaipgi bebūtų, profesorius dar kartą nužvelgė mokinį ar jis nepiešia ir pamatęs, kad jis pradeda darbą, Darren pradėjo vaikščioti po klasę, iš lėto eidamas savo suolo link. Tačiau darant tai, staiga pasigirdo keistas garsas, primenantis varlės kurksėjimą. Profesorius į tai stengėsi nekreipti dėmesio, tad nuėjo į savo suolą, kur patogiai įsitaisė ir stebėjo mokinius. Laikas ėjo, mokinai dirbo ir jokios varlės nebuvo matyti, tačiau kurksėjimas niekur nedingo, jis pasigirsdavo kartas nuo karto ir Darren‘ui kėlė nerimą. Jis jautėsi taip, lyg iš ties būtų išprotėjęs dėl varlių, jų rodymosi ir pamokų gadinimo. Tačiau tuo pačiu metu nenorėjo į tai gilintis, nes gyvūnų jam buvo per akis kaip ir konfliktų su jų šeimininkais, todėl gyvai arba vaiduoklio pavidalo varlei leido toliau ramiai gyventi.

[Mark Fraceller]

Prieš Mark gulėjo du tamsiai melsvai žalios spalvos, iš audinio iškirpti kvadratai. Po nekukliai ilgą laiką trukusių paieškų, klastuolis surado siūlą, kuris buvo pakankamai panašios spalvos į tuos du kvadratus. Nukirpti tinkamo ilgio siūlą ir įverti jį itin mažą adatos skylutę pirmakursiui bėdų nebuvo, nes jis turėjo labai gerą regą. Deja, pirmas bandymas surišti siūlo galus buvo nesėkmingas. Antras - irgi. Bet po kelių minučių dėl atkaklių pastangų Mark delne spindėjo adata, prie kurios prisikabinęs kabėjo siūlas, gale surištas mazgeliu. Dabar laukia sunkiausia dalis... Pora minučių ir vienas būsimos pagalvėlės kraštas buvo gražiai, bet vietomis nelygiai susiūtas. Na, nebuvo taip sunku. Pirmakursis savo tamsiomis akimis dar kart apžvelgė klasę: profesorius, vaikštantis aplink mokinių suolus, kažkoks mokinys, nešantis savo drakoną už kabineto durų, baltaplaukė, pakerėjusi jį ir dar daug kitų dirbančių mokinių. Po dar maždaug dešimties minučių trys pagalvėlės kraštai buvo pilnai susiūti., o kevirtąjame palikta vietos plunksnoms sukišti.

[Ryan Jones]

Vaikinas susikaupęs  siuvo juosteles. Pagalvėlės viršutinė dalis vis didėjo ir didėjo kol ant vaikino stalo nebeliko jų. Juostelės buvo susiūtos stebėtinai gražiai. Na, juk jis buvo mokytas siūti tai gal tas mokymas prisidėjo ir dėl to jam viskas taip gerai gavosi? Apie tai kiek pamąstęs Ryan paėmė didelį geltoną kvadratą ir po truputį jį susiuvo su tuo gražiuoju kvadratu. Jis paliko vieną galą nesiūtą. Tada išvertė pagalvėlę į gerąją pusę. Atrodė daug geriau nei Ryan tikėjosi, kad atrodys. Jones paėmė daug žasų plunksnų ir dėžės. Tada kiek praplėtė neužsiūtą vietą  ir pro ją prikimšo pagalvėlę žasų plunksnų. Prikimšo tiek, kad pagalvė būtų jam patogi gulėti. Galės ant jos miegoti namuose. Vaikinas užsiuvo ir tarpelį pro kurį sukišo plunksnas. Jo darbas buvo baigtas. Kadangi dar liko šiek tiek laiko jis nusprendė auksiniu siūlu išsiūvinėti ant pagalvėles augintinių vardus. Pirma išsiūvinėjo drakoniuko vardą, tada jo šunytės, tada ėjo feneko vardas, o galiausiai pitono ir graniano vardai. Dabar pagalvėlė tikrai buvo baigta ir labai patiko vaikinui. Jis ją norėjo išsinešti iš pamokos, tad paėmė šiek tiek pergamento.

Mano pagalvėlė yra Švilpynės koledžo spalvų ir ant jos yra išsiūvinėti mano augintinių vardai kadangi turbūt visi mano augintiniai ja naudosis
Ryan Jones II kursas Švilpynė

Jones padėjo lapelį ant mokytojo stalo ir išėjo iš kabineto. Čia jo paklusniai  laukė Trėjus.
Geras drakoniukas mintyse jam pasakė Ryan ir kartu su augintiniu nuėjo į kambarį.

[Gerda Marqeen]

Žvelgdama į du lygius kvadratus, Gerda greitai surado tobulai tinkantį siūlą ir, po ilgo laiko bei išeikvotų begalės pastangų, jį įkišo į tą mažytę, vos matomą skylutę adatoje. Pirmas dygsnis. Kaštonplaukė netyčia aštriu mažu daiktu bakstelėjo į pirštą, todėl šis pradėjo nežymiai kraujuoti, tad nieko nelaukusi, varniukė pradėjo kuistis dėžutėje ieškodama antpirščio. Bus nepatogu, bet bent jau išeisiu iš šio kabineto be mažais kruvinais taškeliais nusėtų pirštų. Neilgai trukus kraujavimas baigėsi ir trečiakursė tęsė darbą. Pakankamai greitai Varno Nago mokinė pilnai užsiuvo tris būsimos pagalvėlės kraštus, o ketvirtajame paliko nedidelį tarpelį, tada ištraukė smeigtukus, kuriais buvo susmaigsčiusi medžiaginius kvadratus. Gerda sunkiai išvertė pagalvėlę į gerąją pusę ir atsirėmusi į kėdės atlošą pažvelgė į ją, padėtą ant stalo. Kelios akimirkos poilsio ir mokinė kibo į jai neįprastą darbą - kišo plunksnas pro nepatogiai mažą tarpelį, kurį buvo palikusi šiai ne itin lengvai užduočiai atlikti. Po poros minučių pagalvėlė gulėjo jos kūrėjos rankose pilnai užsiūta ir prikimšta plunksnų taip, kad atrodė suvalgiusi šventinę vakarienę, gamintą penkių asmenų šeimai. Laiko neliko daug, tad gal jau nebepuošiu savo pagalvėlės, ji ir taip gražiai atrodo. Nuliūdusi, jog atsisakė idėjos pagalvėlę išmarginti spalvotais taškeliais, Gerda prisitraukė ant stalo buvusį pergamento lapelį ir kuprinėje sugraibė plunksną bei rašalo buteliuką. Po kelių minučių ant lapelio gražiu pasviru raštu gulėjo išraityti žodžiai.

Siūti pagalvėlę man sekėsi visai gerai, tik užtrukau nemažai laiko. Ši užduotis man labai patiko, bet nemanau, kad norėčiau atlikti panašią užduotį dar kartą. Mano pagalvėlė yra dangiškos melsvos spalvos, nieko ant jos nesiuvinėjau.
Gerda Marqeen, III kursas, Varno Nagas

Šaunuolė. Paėmusi pergamento lapelį, varniukė nunešė jį ant profesoriaus stalo ir su kuprine ant pečių bei pagalvėle rankose ji išėjo iš kabineto.

[Mark Fraceller]

Mark savo tamsiai rudomis akimis nužvelgė tarpą pagalvėlėje, per kurį planavo sukišti plunksnas. Ne, nesugebėsiu. Klastuolis mikliai suprato, jog tai labai mažas tarpelis, kai jis pats įsivaizdavo didelį tarpą. Ah, prisidirbau tai prisidirbau, reikia ištaisyti viską. Griebęs po ranka buvusį įrankį siūlėms ardyti, tamsiaplaukis lėtai, bet sklandžiai padidino tarpelį ir jis tapo tarpu. Sukišęs visas plunksnas, kiek tik jų buvo ant stalo ir užsiuvęs tarpą, garbanius ilgokais pirštais perbraukė per kietą, šiek tiek šiurkščią, išsipūtusią ir beveik praradusią savo kvadrato formą, pagalvę. Nuostabu. Pamatęs, jog dar liko šiek tiek laiko, vienuolikmetis auksinės spalvos siūlu išsiuvinėjo pirmąją savo vardo raidę - M. Kai atrodė, jog pagalvėlė nebegali atrodyti geriau, rudaakis netvarkingu raštu ant pergamento lapelio parašė:

Mano pagalvė yra tamsios ciano spalvos, ant jos auksiniu siūlu išsiuvinėta raidė M. Darbas nebuvo sunkus, mielai dar kart veikčiau kažką panašaus.
Mark Fraceller, I kuras, Klastūnynas.

Padėjęs lapelį ant profesoriaus stalo ir pasiėmęs visus daiktus, mokinys išpėdino iš kabineto.