0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • IV kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #30 Prieš 9 mėnesius »
Pily buvo aklinai tamsu. Zoey, nors šiek tiek ir bijodama tamsos, nusprendė išeiti pasivaikščioti po pilį. Šiandien naktis ją kažkodėl ne gąsdino, o žavėjo. Tad mergaitė pasiėmusi tik savo lazdelę išėjo iš Švilpynės mergaičių kambario. Buvo kiek baisu, kadangi nors šiandien naktis ir žavėjo, Hogvartso pilis buvo bauginanti. Nebuvo aišku kada koks vaiduoklis išnirs iš kažkur ir išgąsdins blondinukę, tad Zoey stengėsi būti labai atsargi. Žvalgėsi ar kur nors nėra kokių profesorių, kurie jai areštą paskirtų ar taškus atimtų už tai, kad ši naktį vaikšto Hogvartso pilies koridoriais.
 Staiga pasigirdo garsas. Richter pavardės savininkė persigando ir pradėjo bėgti. Bijojo, kad tą garsą skleidė koks nors profesorius. Po kelių akimirkų mergaitė pribėgo vieną iš tualetų. Deja, jis buvo bendras. Gal nors kiek apsisaugosiu pagalvojo ir atsidariusi duris įėjo į jį. Čia pamatė Liuciją stovinčią tarp nemažai nukirptų plaukų. Jos draugės plaukai buvo daug trumpesni, bet Liucijai tiko.
- Labas, - gana droviai tarė blondinukė, kadangi matyt, kad užklupo Liuciją labai keistoje vietoje. - Gal reikia pagalbos? - paklausė švilpynės koledžo atstovė taip pat droviai. Tada melsvai žalsvų akių savininkė priėjo kiek arčiau savo dabar jau trumpaplaukės draugės. Greitai nuskenavo ją savo akimis, nieko daugiau nebesakydama.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • V kursas
  • *
  • 311
  • Taškai:
  • Saulės užtemimas vieną dieną baigsis
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
 Liucija spoksojo į veidrodį. Mergina jame nebuvo panaši į ją. Atsargiai palietusi nelygiai nukirptas baltas sruogas, švilpė ištiesė ranką. Ledinis paviršius, susidūręs su jos pirštais, privertė baltaplaukės odą pašiurpti. Tas žvilgsnis. Tai nebuvo ji, bet tuo pačiu… Taip kaip ir ir buvo jo. Liucija Andersson. Mergaitė, išsiųsta į Angliją su vienu lagaminu ir viltimi kada nors vėl gyventi. Ta pati mergina, kuri pro ašaras matė, kaip iš jos buvo atimtas paskutinis brangus žmogus.
 Žirklės išslydo iš šaltų švilpės pirštų ir garsiai nukrito ant plytelių prie baltų kaip sniegas sruogų. Kad kažkas ateina Liucija pirmiau pajuto nei išgirdo - turbūt čia ir vėl pasireiškė jos po ilgo magiško miego bundantys gebėjimai. Tačiau balsas, nuaidėjęs per tualetą, privertė baltaplaukę krūptelėti.
-Zoey?-nenorėdama tikėti, kad prieš ją tikrai stovi jos draugė, sušnabždėjo Liucija,-Ką čia veiki?
 Merginai nepatiko tiriamas bendrakoledžės žvilgsnis. Žinoma, ji turėjo su tuo susitaikyti - rytoj ryte ne vienas persekios jos kreivą šleivą šukuoseną akimis. Vėl palietusi savo nelygiai nukirptus plaukus, švilpė nusuko akis į veidrodį. Taip, pagalba jai praverstų - nesinorėjo sulaukti pašaipų ar bandant pačiai ištaisyti klaidą nusikirpti plikai. Todėl Liucija paėmė žirkles nuo žemės, nupūtė nuo jų plaukus ir ištiesė Zoey.
-Gali palyginti? Na, kad neatrodytų kaip penkiamečio darbas,-paprašė baltaplaukė ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • IV kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #32 Prieš 8 mėnesius »
 Zoey stebėjo savo draugę. Ji su trumpais plaukais atrodė kiek keistai, bet kartu ir labai gražiai. Jai trumpi plaukai suteikė kažkokį dalyką, lyg kažką tokio kas, ko Zoey tiesiog nemokėjo apibūdinti. Geltonplaukė nuleido savo akis į nukirptus plaukus esančius ant žemės. Pagalvojo, kad toks įkyrus spoksojimas nėra labai malonus dalykas. Tai juk galėjo sunervinti ar suerzinti jos draugę, o Richter tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų. Švilpė tiesiog norėjo kaip nors padėti savo Liucijai, nes toks jos plaukų nusikirpimas atrodė kiek keistas, kadangi baltaplaukė rūpindavosi savo plaukais. Išgirdusi savo vardą tariamą kiek klausiamai pakėlė savo akis.
- Amm aš tiesiog vaikščiojau po pilį ir tada atrodo, kad išgirdau kažkokį garsą ir išsigandau. Tada atbėgau čia, - paaiškino situaciją, tyliai. Nenorėjo pasirodyti baili, nesvarbu, kad tokia ir buvo. Norėjo atrodyti drąsi ir padedanti, bei gera. Žinojo, kad matyt taip nėra, bet kartais svajonės virsta realybe.
- Oh, taip, - pasakė paimdama žirkles iš Andersson. Mėlynakė priėjo kiek arčiau merginos ir švelniai suėmė jos plaukus. Juos prieš tai pašukavo pirštais, o tada ėmėsi darbo. Šiek tiek pakirpo galiukus priekyje, o tada ėmėsi galo. Kadangi čia plaukai buvo nukirpti trumpiau juos ėmė lyginti taip, kad nenukirptų per daug.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • IV kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 55
  • Lytis: Vyras
  • Klastūnyno prefektas
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Graži pavasario popietė buvo puikus pretekstas išeiti pasivaikščioti po pilį. Nors ir neįprastas, bet galima sakyti Saeterhaug laikas. Popietė vis greičiau lėkė į vakarą, kone mėgstamiausią klastuolio laiką. Kokia geriausia vieta pasivaikščiojimui? Klausimo į atsakymą realiai nebuvo. Ant šios minties, juodaplaukį aplankė nenumaldomas noras aplankyti tualetą. Taip norėjosi nusilengvinti, jog Vegard ,net pamiršo ko išėjęs. Jaunuolis rodos buvo trečiame aukšte, tai reiškė jog netoli yra tokia patalpa kuri vadinasi - Bendro naudojimo tualetas. Kiek prisiminimų jis sukėlė, bet dabar galvoje buvo ,kas kita. Juodaplaukis skuodė koridoriumi, apsiaustas taip pleveno jog rodos tuoj užkris ant veido, tai reiškė tik vieną, jis labai greitai bėgo. Trečiakursis išties buvo greitas. Dabar reikėjo tik nepargriūti bebėgant. Nepraėjo net minutė ir Saeterhaug stovėjo priešais tualeto duris. Buvo toks jausmas jog stovi prieš rojaus duris, tai buvau net geriau už rojaus duris. Atplėšęs duris jis įlėkė į kabiną ir nusilengvino. Išėjęs iš kabinos jis jautėsi lyg laimėjo kokį oskarą. Na, bent nusilengvino.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • II kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 100
  • Lytis: Moteris
  • Numerus stultorum infinitus est
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
Tą vakarą Meg vėl klajojo po pilį. Jos pasivaikščiojimai ėmė darytis įpročiu. Nors paprastai švilpiukė laiką leisdavo lauke, šiandien ji to nenorėjo. Tad teko užsiimti kita nė kiek nemažiau įdomia veikla - pilies tyrinėjimu. Klaidžiodama koridoriais rudaplaukė mąstė nežinia apie ką. Merlino ordino už savo mintis gauti nesitikėjo, nes tai buvo paprastos mergaitės klajonės po fantazijų pasaulį. Jei kažkas dabar būtų paklausęs Meg, apie ką ji galvoja, mergaitė nebūtų sugebėjusi atsakyti. Nežinotų.
Toliau klaidžiodama be tikslo, Meg užklydo į kažkokį keistą, akivaizdžiai seniai nenaudotą koridorių. Jame valymo kerai tikrai nebūtų padarę žalos, nes visas grindis klojo storas dulkių sluoksnis. Bet mergaitei tai nerūpėjo, ji iš vis nekreipė dėmesio į išorinį pasaulį. Tačiau jos ramybė netruko ilgai. Rudaplaukę į realybę sugrąžino kažkas, šmėstelėjęs koridoriaus gale. Iš pradžių švilpiukė ketino nekreipti į tai dėmesio - koks jos reikalas, kas kur šlaistosi? Tačiau smalsumas ir nuobodulys nugalėjo ir Meg greitu ir gerokai pagyvėjusiu žingsniu patraukė į koridoriaus galą. Ten, pasukusi už kampo, mergaitė pastebėjo senas, kiek aplūžusias duris. Užrašas ant jų skelbė, kad tai yra bendro naudojimo tualetas. Niekada nemaniau, kad tokie egzistuoja. Nors, gal ir visai nebloga idėja. Tačiau tikrai ne visais atvejais. Meg, paklusdama kažkokiam keistam norui apžiūrėti vidų, pastūmė duris ir įėjo į patalpą. Iš pirmo žvilgsnio švilpiukės akys neužfiksavo nieko ypatingo - tualetas atrodė kaip visi. Tačiau po kelių sekundėlių, kurių prireikė, kad rudaplaukės akys apsiprastų vakaro prieblandoje, mergaitė pastebėjo kažką stovintį kitoje kambarėlio pusėje. Meg staigiu judesiu išsitraukė lazdelę ir ištarė:
- Lumos.
Jos lazdelės galas įsižiebė ir blausioje šviesoje rudaplaukė pamatė figūrą. Žmogaus. Meg priėjo kelis žingsnius artyn jo (arba jos), kad žinotų, su kuo susidūrė. Mergaitė mėgo žinoti, su kuo turi reikalų. Kritiškos švilpiukės akys užfiksavo, kad figūra - vaikinas, kiek už ją vyresnis (gal trečiakursis?), juodaplaukis ir iš Klastūnyno koledžo.
- Sveikas. - tarė Meg, nesugalvojusi, ką daugiau pasakyti.
If I cannot move Heaven, I will raise Hell

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • IV kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 55
  • Lytis: Vyras
  • Klastūnyno prefektas
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #35 Prieš 2 mėnesius »
Išėjęs iš kabinos, jis vakaro prieblandoje išvydo siluetą, greičiausiai koks pirmakursis (arba pirmakursė) bus užklydusi. Siluetas panaudojo lazdelės užžiebimo kerus, kuriuos Vegard asmeniškai labai mėgo. Įdomu ką jis labiau mėgo ar Lumos ar Avada Kedavra, na nesvarbu. Klastuolis prisiminė kaip jis nekartą panaudojo nedovanotinus kerus. Ar jis gailėjosi? Taip, labai gailėjosi, padarytų viską jog grįžtu į tas akimirkas ir pakeistų viską. Kaip norėjosi jog iš dangaus nukristų koks laiko atsuktuvas, ar dar kokia naudinga nesąmonė, nors buvo naivu tuo tikėtis. Klastuolis giliai įkvėpė ir atsiduso, būtent po to kai su juo pasisveikino. Siluetas kiek prisiartino (arba taip tik juodaplaukiui atrodė), na bent jis galėjo įžiūrėti kas tai. Tai buvo mergina, pagal ūgį ir veido bruožus, pirmakursė ir dar iš Švilpynės. Kartais atrodė jog pilyje vieni Švilpiai, nes kur jis tik ėjo sutikdavo Švilpius. Luna Evanns, kažkokia dar mergiotė kurios Vegard jau nebeatsiminė, dabar šita. Knietėjo sužinoti koks jos vardas, nes iš Vegard galima tikėtis visko. Ims dar ir susikurs kokį sąsiuvinį su švilpių vardais kuriuos sutiko. Jis bandė pasisveikinti kuo maloniau, ir nutaisyti gero bei malonaus žmogaus balsą.
- Sveika, aš vardu Jacob, o tu? - Savo vardą sumelavo trečiakursis. - Gražus vakaras, tiesa?
Jis elgėsi kvailai ir labai banaliai, bet jis tikrai ruošėsi užsivesti sąsiuvinį su švilpių vardais, jam tiesiog buvo mirties ir gyvybės klausimas - Koks šios žavingos švilpiukės vardas. Ir kišenės jis išsitraukė kažkokį segtuką, tiksliau ženkliuką. Tai buvo Švilpynės prefekto ženkliukas, tiesa, labai senas, bet vistiek labai gražus. Iš kur jis gavo jį? Kažkas galbūt paklaus. Na, atsakymas gana aiškus: pavogė, žinoma rado eidamas pro Švilpynės bendrajį kambarį. Jis pajuto šviežų levandų kvapą. Jis buvo nuostabus ir sklido tikriausiai nuo kokio muilo, nes čia nebuvo nieko ,kas galėtų gradžiai kvepėti. Arba čia tos švilpės kokie kvaili kvepalai. Bet kokiu atveju, kvepėjo maloniai ir norėjosi čia būti vis ilgiau.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • II kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 100
  • Lytis: Moteris
  • Numerus stultorum infinitus est
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #36 Prieš 2 mėnesius »
Meg nuo klastuolio skyrė penki metrai. Norėdama suprasti, su kuo turi reikalą, rudaplaukė priėjo arčiau. Atstumas tarp jų sumažėjo iki keturių metrų ir švilpiukė galėjo geriau įsižiūrėti į vaikiną. Jis turėjo juodus kaip anglis plaukus ir žalias akis. Be to, reikia pripažinti, buvo gražus. Rudaplaukei nepatiko tai pripažinti, tačiau tokia buvo tiesa. Tačiau jis akivaizdžiai tai suprato, dėl to buvo dar pavojingesnis. Jis stovėjo laisvai, akivaizdžiai pasitikėdamas savimi. Veido bruožai buvo valdingi ir ryškūs, įsimintini. Už Meg vaikinas buvo gerokai aukštesnis - juos skyrė kiek daugiau nei dešimt centimetrų. Mergaitė pastebėjo klastuolio reakciją, kai jis pamatė jos koledžo emblemą. Vėl tie klastuoliai su savo stereotipais. Vien dėl to, kad esu iš Švilpynės nereiškia, kad esu draugiška kiekvienam ir visiems. Vaikinas pasisveikino ir prisistatė Jacob vardu. Tu man dar ketini meluoti? Na gerai, palauk... Meg kuo puikiausiai žinojo, kas iš tiesų yra vadinamasis Jacob. Švilpiukė buvo apie jį girdėjusi, nes mokykloje sklandė gandai apie vieną žiauriausių visoje istorijoje mokinių, be to, įsijautusi į savo Šešėlio vaidmenį, ji porą kartų buvo jį pasiekusi. Rudaplaukei kartais patikdavo pasekti žmones, nes panorėjusi ji mokėjo vaikščioti tyliai, tarsi būtų šešėlis. Mergaitė prisibijojo klastuolio, mat žinojo, ką jis gali. Tačiau, žinoma, savo baimės neparodė.
- Gražus vardas, bet tau netinka. - gražiausiu ir švelniausiu, kokį tik galėjo išgauti, balsu tarė Meg. - Ar niekada nesvarstei pasikeisti? O mano vardą manau kurį laiką palaikysime paslaptyje, neprieštarauji? - išgirdusi kitą vaikino sakinį rudaplaukė pridūrė: - Taip, vakaras tikrai nuostabus.
Meg nusprendė, kad gana apsimetinėti ir dabar ji jau gali pamėginti nuleisti klastuolį ant žemės ir padėti jam suprasti, kad jis nėra šios pilies karalius. Švilpiukei labai nepatikdavo, kai jai kas nors meluodavo. O dar labiau ji nekentė žmonių, kurie įsivaizduodavo esą valdovai. Tad rudaplaukė ėmėsi vykdyti savo planą.
- Gerai, Jacob. - pabrėždama antrą žodį pasakė rudaplaukė vis dar meiliu balseliu, nubraukdama savo plaukus už nugaros. - Žinai, aš visada maniau jog nėra įmanoma, kad kas nors būtų toks kvailas, koks yra aukštas, bet pasirodo klydau. - tarė ji reikšmingai nužvelgdama klastuolio ūgį. Neleisdama jam įterpti nei žodžio, švilpiukė kalbėjo toliau, o jos balsas su kiekvienu skiemeniu šalo ir vis labiau įgavo piktą toną. - Nežinojai, kad mokykloje turi reputaciją? Ir tikrai ne pačią geriausią? Nepastebėjai Šešėlio sekančio tave į kai kurias tavo "misijas"? Ką pasakysi sužinojęs, kad nesi toks gudrus, koks dediesi, Vegard?
Meg žingtelėjo dar žingsnelį arčiau, žiūrėdama į klastuolio veidą, nes nenorėjo praleisti Vegard reakcijos. Tačiau, kaip ir sakė, švilpiukė žinojo klastuolio įpročius ir, kad ir kokia nutrūktgalve dėjosi, nemėgo tampyti mirties už ūsų. Tad Meg iškėlė lazdele ir riktelėjo:
- Protego!
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Meg Pritz »
If I cannot move Heaven, I will raise Hell

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • IV kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 55
  • Lytis: Vyras
  • Klastūnyno prefektas
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #37 Prieš 2 mėnesius »
Klastuolio veido išraiška žaibiškai pasikeitė. Jam nepatiko būti taip arti kažkokios nusususios švilpės. Supratęs jog melas išaiškės, ir labai greitai, Vegard tyliai nusikeikė. Kvailys, tu Vegard, kvailys. Veidas eilinį kartą persikreipė. Saeterhaug dabar buvo panašus į Draką Smirdžių kuris buvo sumaišytas su Hermiona Įkyrėle, taip - veidas buvo labai keistas ir kiek juokingas, bet nieko gero nežadėjo. Jis labai nepastebimai stengėsi išsitraukti lazdelę, dėl viso pikto. Ši švilpė atrodė ne iš kelmo spirta. Ar jam pavyko nepastebimai išsitraukti magišką ginklą? Nežinia, na bent pavyko ją pasiimti. Dabar vaikinas lazdelę laikė paslėpęs po apsiaustu kuris vakaro prieblandoje labai gražiai atsispindėjo. Hogvartso uniformos medžiaga yra labai maloni, išties, vienas malonumas vilkėti tokį daiktą. Ypač kai jis atspindi kokiame tauriame koledže mokosi Vegard. Klastūnynas - šis taurus koledžas neprilygo niekam. Dabar jau juodaplaukis paėjo žingsniu artyn, norėjo labiau apžvelgti nepažįstamąją švilpę. Pažvelgęs dar kartą į jos veidą ir išgirdęs lemtingą sakinį jis prisiminė kas ši mergina. Meg Pritz, Švilpiukė, pirmakursė, grynakraujė. Klastuolis Meg gerbė tik dėl jos kraujo grynumo. Klastuolio nuomone Grynakraujai yra geriausi ir kitokio kraujo burtininkai, nesvarbu ar jie puskraujai, ar purvakraujai neturi teisės vadintis šiuo garbingu vardu - Burtininkais.
- Man mano vardas patinka, Meg. Ir tikrai neketinu jo keisti, Meg. Rodos nereiks tavo vardo laikyti paslaptyje. - Sarkastiškai ir lyg su tokia panieka išlemeno žalių akių savininkas. "Jacob" užsimerkė, jis darė tai ,kas jam patinka tik išgirdęs vieną sakinį, sklidusį iš Pritz lūpų, žaibiškai atsimerkė. Žinoma jis įtūžo ir norėjo čia ir dabar pasmaugti tą mergšę.
- Ką tu gali žinoti apie mano reputaciją? Nusususi pirmakursė (būtų mielai pasakęs purvakraujė, bet žinojo jos tikrąjį kraujo grynumą). - Išgirdęs savo vardą jis vos neišgriuvo iš batų.
Ką? Kaip? Kaip ji sužinojo? Klastuolis įtūžo, paraudonijo ir greitai išsitraukė lazdelę dar Meg nespėjus nieko padaryti. Nukreipęs lazdelę į Pritz, piktai išpoškino:
- Mano "misijos" garsina mokyklą, ir man nesvarbu kokios jos, ar blogos, ar geros. Ką tu gali žinoti? Nususėle? Aš esu protingesnis už visus Varnonagius ir kitus didžiuosius burtininkus sudėjus! Man nenurodinės niekas, o tavęs laukia galas. - Ant šių žodžių, Vegard išgirdo kerus. Ar jis galės kažką padaryti dabar? Žinoma, kaip toks genijus nesugebės sunaikinti tokio paprasto skydo? Iš lazdelės jis pradėjo šaudytis įvariais kerai, tarp jų buvo ir nedovanotinų. Ar sunaikinus skydą, kažkurie pataikys į tą nususėlę?

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • II kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 100
  • Lytis: Moteris
  • Numerus stultorum infinitus est
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #38 Prieš 2 mėnesius »
Meg laukė Vegard reakcijos ir nusivilti rudaplaukei neteko. Klastuolio veidas suakmenėjo ir jį iškreipė panieka, nuostaba ir pyktis. Su pasimėgavimu ir šypsena švilpiukė stebėjo vaikiną, tačiau sekantys jo žodžiai privertė šypseną dingti ir nuo Meg veido.
- Vadinasi, mes lygūs, Vegard. Stebiuosi, kad mane prisimeni. Maniau, nekenti švilpių ir su jais neturi jokių reikalų, juk Klastūnynas geriausias koledžas. - su sarkazmu ir visa įmanoma panieka pasakė švilpiukė. - Jaučiuosi pagerbta.
Po vaikino žodžių apie tai, kad "jo misijos garsina mokyklą" Meg sunėrė rankas ant krūtinės ir stebėtinai ramiu balsu prabilo:
- Tavo misijos jei ir garsina mokyklą, tai tiktai į blogąją pusę. Mokykla, kurios mokiniai naudoja Nedovanotinus kerus sulaukia kitokio dėmesio, nei tu norėtum. O atsakant į tavo klausimą, aš žinau labai daug. Ar kada pastebėjai šešėlį, sekantį tave? Gal ir nustebsi, tačiau tai buvau aš. Mėgstu pasinaudoti savo gebėjimu vaikščioti taip tyliai, kad niekas nepastebi. Taip ir tapau Šešėliu. Šis būdas patogus renkant informaciją ir paskui ją naudojant įvairiausiais tikslais. Visai pravartus laisvalaikio užsiėmimas, nesutiksi? Jei kartais pažiūrėtum toliau savo nosies, gal ką nors ir pamatytum. Aš žinau, koks tavo gynėjas. Aš žinau apie tuos kartus, kai tu panaudojai Nedovanotinus kerus. Aš žinau, kad tu mokeisi lotynų kalbą. Aš žinau, kad tavo motina trokšta, kad tu taptum kunigu. Aš daug ką žinau. O už Varno nago moksleivius tu tikrai nesi protingesnis. Pameni tą kartą, kai belstukas tavęs neįleido į Varnanagės bendrąjį kambarį? Ir, Vegard, aš ne pirmą dieną šioje žemėje gyvenu ir ruošiuosi čia dar kiek pabūti. 
Pasakiusi šiuos žodžius Meg panaikino apsauginį skydą ir pati puolė į ataką nelaukdama, kol vaikinas pramuš jos gynybą. Ką tu žinai, kokius kerus gali panaudoti klastuolis? Ir dar toks, kuriam įstatymų rinkinys lygus laikraščiui, kurį naudoja, kad ugnis įsidegtų?
Vegard pradėjo laidyti kerus, Meg nuo jo neatsiliko. Jos balsas atsimušė į ankštos patalpos sienas ir aidėjo dvigubai garsiau nei turėtų. Švilpiukės laidomi kerai skaldė viską aplink. Rudaplaukė nematė, ar bent vieni jos leidžiami kerai pasiekė taikinį, tačiau labai tikėjosi, kad taip, nes nebuvo vilties, kad Vegard leis jai tiesiog išeiti.
Meg naudojo visus gynybinius ir puolamuosius kerus, kokie tik atėjo jai į galvą. Bandė išmušti lazdelę klastuoliui iš rankų, sustingdyti, suklaidinti, paralyžuoti, nutildyti jį, kad nerėktų burtažodžių. Net pabandė paleisti Sectumsempra kerus, tačiau nebuvo tikra, ar nors vieni pasiekė vaikiną. Visame chaose mergaitė pastebėjo raudoną kerų spindulį ir baimė nusmelkė rudaplaukę. Vegard pradėjo naudoti Nedovanotinus kerus. Meg nebebuvo vilties ištrūkti gyvai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Meg Pritz »
If I cannot move Heaven, I will raise Hell

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • IV kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 55
  • Lytis: Vyras
  • Klastūnyno prefektas
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #39 Prieš 2 mėnesius »
Juodaplaukis tiesiog mėgavosi šia akimirka ir laukė kažko tokio kuo galėtų pasirodyt. Tik, ar jam šįkart pavyks?
- Mes? Lygūs? - Vaikinas garsiai nusijuokė. - Tu man nei per vieną galą neprilygsti! Su tavimi galiu sutikti, Klastūnynas geriausias koledžas, bet nesu nusistatęs prieš nei vieną koledžą. - Kiek pasididžiuodamas savimi išpoškino Klastuolis. Netrukus, jį pasitiko ilgiausia litanija į kurią Vegard turėjo nuostabų atsakymą. Galiausiai kai ji užsičiaupė Klastuolis pradėjo savąją litaniją.
- Sakai Šešėlis? Aš puikiai žinau kaip jis vadinasi - gandai. Kalbant apie gynėją, nekart abu dalyvavome Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje kurioje reikėjo gynėjo kerų, tad čia savaime aišku, jog žinai. Nedovanotinus kerus? Būtent, nes aš juos neseniai paleidau į tave. Lotynų kalba, aš ja prabylu ,net nesuprasdamas, gal kur ir išgirdai. Mano motina, brangioji purvakraujė mamytė, man vienodai rodo jos nuomonė. Plius, neretas žino jog mano motina tiesiog trokšta jog užsiimčiau tuo bjauriu darbu, jeigu kur išgirdai, tai paaiškina situaciją. Varno Nago kambarys, visa mokykla apie tai žino ir apie tai sužinojo tikrai ne iš tavęs, Meg Pritz. - Visas šis paaiškinimas buvo pasakytas su labai žiauriai ir nedėkinga panieka. Netrukus, ta bjaurybė Švilpė pradėjo svaidytis kerais, panašiai kaip ir Vegard, tik jos kerų žinynas buvo labai jau skurdus. Lyginant su kerais kuriuos žinojo (tai nereiškia jog jis visus juos bent kartą naudojo) Vegard, Meg kerai buvo menkniekis. Klastuolis visaip bandė išsisukti nuo kerų, bet nepavyko. Į jį pataikė kažkokie nežinomi kerai, kurie privertė klastuolį pasijusti prastai (arba jis tik taip manė).
- CRUCIO! - Suriko Vegard ir stebėjo kaip iš pirmo karto sėkmingai panaudoti kerai skriejo link to mergiotės.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • II kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 100
  • Lytis: Moteris
  • Numerus stultorum infinitus est
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #40 Prieš 2 mėnesius »
Meg, stovėdama kovinėje pozicijoje pasiruošusi gintis, klausėsi, ką kalbą klastuolis. Taigi, tu manimi netiki. Netiki, kad aš žinau apie tave daugiau, nei bet kas kitas. Tačiau palauk, vieną dieną tu savo kailiu patirsi, ką aš sugebu. Ir pažadu, ta diena tikrai nebus tau laiminga.
Vegard kalbėjo sudėjęs į savo žodžius visą įmanomą panieką ir žiaurumą, todėl švilpiukė pajuto neapsakomą malonumą erzindama jį ir klausydamasi jo žodžių abejingu veidu, tarsi jai būtų nuobodu. Tai turėjo išvesti jį iš kantrybės. Ir taip nutiko. Tačiau per greitai ir Meg dar nebuvo pasiruošusi. Viskas, ką ji spėjo sugalvoti ir padaryti valdoma instinktų, buvo paleisti Skydinius kerus. Jų būtų užtekę apsisaugoti kovojant su garbingu varžovu, tačiau rudaplaukė kovėsi su Vegard - vienu žiauriausių klastuolių Hogvartso istorijoje, kuriam panaudoti Nedovanotinus kerus buvo toks pat įprastas dalykas kaip, tarkim, parašyti laišką. Tačiau kad ir kokius kraupius dalykus darė klastuolis, jis pasiekė savo - jo vardą žinojo visi mokiniai.
Į Meg lėkė Vegard paleista raudona Kankinimo kerų liepsna. Kerai perkirto menką švilpiukės gynybą ir spindulys įsmigo jai į krūtinę. Pasaulis išnyko. Liko tik skausmas. Akinamas, veriantis skausmas. Rudaplaukė pajuto, kad guli ant kieto ir šalto paviršiaus, tačiau neprisiminė, kaip ant jo atsirado, kur ji buvo, ar kas ji iš vis tokia. Mergaitė neprisiminė net savo vardo. Viskas, kas egzistavo jos pasaulyje, dabar buvo tik skausmas. Jis smelkėsi per kaulus, kūną ir odą, galva, rodos, skilo per pusę. Meg klykė taip, kaip dar nebuvo gyvenime klykusi. Ji troško vieno: kad viskas baigtųsi. Nesvarbu kaip. Nualpti... Numirti... Niekur nebūtų blogiau nei čia.
If I cannot move Heaven, I will raise Hell

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • IV kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 55
  • Lytis: Vyras
  • Klastūnyno prefektas
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #41 Prieš 2 mėnesius »
Iš lazdelės išsiveržęs raudonas, Kankinimo kerų, žaibas palietė mergina. Ši susmuko ant grindų ir pradėjo raitytis ir klykti nesavu balsu iš skausmo. Ar juodaplaukis mėgavosi reginiu? Šiek tiek, bet kerų nutraukti neskubėjo. Jis ėjo link merginos vis ją magiškai kankindamas, šalia jos gulėjo lazdelė, tikriausiai jos pačios. Saeterhaug koja, ją pritrypė ir traukė link savęs. Tas medžio trinties į akmenis garsas tiesiog varė iš proto. Na, bent jis pasiekė savo - paėmė lazdelę ir toliau kankina merginą. Nors ir dedasi labai drąsiu, toks nėra. Jis žinojo jog nutraukęs kerus greičiausiai gaus į galvą, dėl to priėjo prie durų, jas pravėrė ir kaip tik tą akimirką nutraukė užkeikimą. Sugrūdęs Meg lazdelę sau į apsiaustą jis lėkė koridoriumi, vis šaukiant įvarius kerus. Koridoriuje lėkė įvairių šviesų žaibai, kai kurie pataikydavo į sienas, langus ir juos išmušdavo. Šis - trečiojo aukšto koridorius atrodė kaip po karo. Dulkių debesys vertė kosėti ir springti. Vegard nežinojo ar jį vijosi, galbūt nuo skausmo Meg jau nebeatsigaus, kas ten žino. Kur Vegard bėgo? Taip pat niekas nežinojo. Sustojęs už kampo Klastuolis perlaužė Meg lazdelę ir ją metęs nubėgo link požemių.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • II kursas
  • *
  • 142
  • Taškai: 100
  • Lytis: Moteris
  • Numerus stultorum infinitus est
Ats: Bendro naudojimo tualetas
« Atsakymas #42 Prieš 2 mėnesius »
Rodos amžinybę trukęs skausmas staiga nutrūko. Meg drebėdama gulėjo ant šaltų tualeto grindų giliai alsuodama. Akinamas skausmas išnyko, tačiau smegenys ir kūnas vis dar jautė jį, be to, gėlė nugarą ir kairę ranką, kurias rudaplaukė susimušė krisdama. Vis dar gulėdama ji išgirdo koridoriumi tolstančius žingsnius. Aha, pasirodo, esi apgailėtinas bailys, Vegard Saeterhaug. Bijai susidurti su po Kankinimo kerų nusilpusia mergaite akis į akį. Švilpiukė prisivertė atsistoti ant kojų. Pasaulis siūbavo, kūną maudė, tačiau Meg nekreipė į tai dėmesio. Ignoruoti skausmą ji išmoko jau seniai, o galvos svaigimas nebuvo pats blogiausias įmanomas dalykas. Rudaplaukė apsidairė, ieškodama savo lazdelės. Tačiau jos niekur nesimatė. Buvo du galimi variantai: lazdelė pariedėjo kur nors toliau arba ją pasiėmė tas niekšas klastuolis. Švilpiukė buvo labiau linkusi tikėti antruoju variantu, tad, kiek pasiremdama į sienas, išėjo į koridorių.
Koridorius atrodė, švelniai tariant, kaip po karo. Dulkės, nusprendusios pakeliauti, nuo grindų paliko į orą. Sienos buvo skylėtos, langai išdaužyti. Panašu, kad Vegard bėgdamas dar ir paleido porą užkeikimų sau per petį, jei netyčia Meg būtų atsigavusi greičiau nei jis tikėjosi. Bailys. Visiškas bailys. Vaikštantis vietos ir resursų švaistymas. Apgailėtina intelekto nesužalota persona.
Kažkodėl keikiant klastuolį visais įmanomais ir neįmanomais būdais Meg buvo lengviau bėgti. Aš rasiu būdą kaip tau atkeršyti. sunkiai šnopuodama mintyse pažadėjo rudaplaukė. Ir, jei pasiseks, atgausiu savo lazdelę. Nepaisydama nugarą varstančio skausmo, mergaitė bėgo tolyn, sekdama klastuolio dulkėse paliktais pėdsakais.
Koridoriaus, kuris veda į požemius, gale rudaplaukė pamatė savo lazdelę. Švilpiukė norėjo džiaugsmingai šūktelti, tačiau kaip mat teko nusivilti. Jos numylėta lazdelė buvo sulaužyta. Laimei, dar buvo plonas siūlelis, kuris laikė abi lazdelės puseles kartu. Meg atsargiai paėmė savo ginklą ir saugiai paslėpė apsiausto klostėse. Tada pasisuko į laiptus, kurie vedė į požemius ir kuriais greičiausiai nusileido klastuolis, o jos akys užsidegė ryžtu.
- Aš tau dar atsilyginsiu, Vegard Lysfjord Saeterhaug. Paminėsi mano žodį, aš šito nepamiršiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Meg Pritz »
If I cannot move Heaven, I will raise Hell