0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
  Pirmasis rudens mėnuo. Pirmasis Ginger darbas. Ir dar su mokiniais. Kabinetas tuščias, niekuo nepasikeitęs nuo Džeimso Greywindo dėstymo metų. Praverti langai leido šviežio oro pripildytam vėjo gūsiui šiek tiek prikelti pridususią patalpą. Pro atviras duris įžengė mergina, laikanti rankose terariumą. Jau penktąjį ir paskutinįjį. Varliagyviams veisti patalpos buvo sustatytos prie Makgonagal stalo, prieš kitus suolus. Nuo jaunosios, galbūt net per jaunos, profesorės sklido ne kiekvieno nosiai patrauklus cigarečių kvapas. Pavargus, neišsimiegojus, dar vis sutraiškyta.
  Ant kiekvieno laisvojo suolo atsirado kone įkaltas transfigūracijos alfabetas. Lentoje atsirado trys punktai, kuriuos Adelės profesoriavimo metais mokiniai turės mokėti kaip Tėve mūsų. Balta, šlykšti kreida rėžė tuos žodžius, lyg norėdama amžiams įkalinti juos į lentą. Dar akimirką vėpsojo, kitą jau apsisuko. Lazdele mostelėjo, durys su trenksmu užsivėrė.
- Esu Ginger,- trumpai ir aiškiai, be jokių ceremonijų.- Šie punktai,- mostelėjo ranka į lentą.- Turi būti jūsų galvose įkalti taip, jog pažadinus naktį išgirsčiau kaip prancūziškus être ir avoir, kaip maldą Tėve mūsų, kaip gimdytojos vardą. Pirmiausia tarimas, tik vėliau judesys. Ir galų gale,- trumpam nutilo.- Viskas kartu. Ant suolų matote visą abėcėlę. Ją turite mokėti idealiai, kitaip tarimas nuplauks kartu su jūsų smegenimis pelkėn. Bet kada galiu patikrinti, tad net nebandykit išsisukti. Kovoje su jumis niekas nesicackins.
  Žemaūgė praėjo pro mokinių suolus, patikrino, ar kur nesitrina kokia pabėgusi salamandra. Nieko, dar viskas buvo tvarkoje.
- Praėjusiais metais praktikavote paprastuosius pavertimus, kiek smegenys leidžia atsiminti, su varliagyviais,- būtų leidusi ją pataisyti, jeigu netyčia suklydo ties šiuo faktu.- Šią pamoką tai pratęsime. Varliagyvio vertimas į rankinę granatą,- užkėlė vieną iš terariumų ant stalo.- Salamandros. Kuri salamandros dalis pavirsta granatos kakleliu, o kuri – rutuliu? Ir kas įvyksta, jeigu rutulio sienelės per plonos? Atsakymus pagrįskite, nesimėtykite tuščiai.
  Galvoje šmėstelėjo mintis, jog Džei buvo vienintelis transfigūracijos meno genijus jos akyse. Nepastebimai atsiduso. Tikėjosi, sugebės vos jaunesnius už ją mokinius kažko išmokyti.

Teorija iki trečiadienio (birželio 3d.) 20h.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Kai mokytoja uždavė klausimą Vovere suprato ,kad negalima klysti.Jai trancfiguraciją patiko ,bet šį kartą  ji turėjo ilgai galvoti kaip atsakyti .Ji labai nemėgo varlių ,bet tik šį sykį ramino ji save.Pagaliau bijodama ištarė:
-Uodegą pavirstą granato kakleliu ,o kitas kūnas rutuliu.Jeigu sienelės per plonos jis susprogsta.
Vovere atsakiusi truputį atsiduso.Kas bus tas bus pamanė ji.Ir mintyse bandė spėlioti kas bus toliau.Ji sėdėjo viduryje tad nevisus mokinius matė,bet jei tai netrukdė.Galvodama prisiminė kelius įvykius kurie buvo vasarą ,bet nenorėjo apie jos galvoti tad susikoncentravo į pamoką.Bet netikėtai ją užliejo įkvėpimas ir norėjo tai užsirašyti tad paėmė esanti poperėlį ir pradėjo rašyti. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Vovere Krisina »
Pasaulis mane stebina.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
 Liucija paaugo, užkrito Nojui ant galvos kaip atsakomybė, persikraustė gyvent į naujus namus ir beveik laiminga grįžo į Hogvartsą. Gyvenimas su globėju mergaitę net privertė trumpam pamiršti apie savo tragišką šeimą - ji net nepastebėjo, kai nustojo pelėdos nešti jai laiškus nuo tėčio. Bet džiaugsmas dėl artėjančių mokslo metų viską nustelbė, pripildydamas šią baltą galvelę paprastais, žemiškais rūpesčiais.
 Ji - nebe pirmakursė, nereikės tris pamokas mokytis laikyti lazdelę, bet košės galvoje vis dar maža. Vis dar kupina to naujametinio pasiryžimo kuo geriau pabaigti mokslo metus ir išmokti visus trisdešimt tris vadovėlius, Liucija sėdėjo suole ir iš jaudulio truputį drebėjo kaip drebulės lapas. Švilpės ranka pakilo į orą ir ji tarė:
-Uodega į kaklelį, nes ji plonesnė, o likęs kūnas į rutulį. O jeigu sienelės per plonos, granata, hm, turbūt nuo stipresnio smūgio pati savaime susprogs, o tai, na, nebūtų labai gerai.
Apie granatas Liucija nieko nežinojo, tai čia tebuvo toks aklas spėjimas. Bet jeigu jau reikės šiandien versti tuos gyvius į ginklus? Na ir mokslo metų pradžia!
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Po nuostabiai karštos ir stebėtinai trumpos vasaros Daniela sugrįžo į Hogvartsą. O dar pati pirma pamoka - tranfigūracija. Ši klastuolei sekėsi tikrai gerai, tačiau, deja, sunkūs judesiai ir "formulės" neigiamai veikė josios smegenis, todėl tranfigūracija buvo viena tų pamokų, kurias įveikti sugebi lengvai, tačiau neapkenti.
    Gal dabar kažkas pasikeis, - mąstė Dani, sėdėdama švariame suole. Eilinį kartą ketvirtakursė užsiėmė stalą, toliausiai nuo mokytojos ir arčiausiai langų, kad saulutė maloniai šildytų odą. Naujoji profesorė buvo tikrai jauna, bet gal taip atrodė dėl jos ūgio. Žemesnė net už mane. Plaukai buvo neįprasto atspalvio, akys ryškaus mėlio. Bendras vaizdas atskleidė tik tiek, kad ji ką tik pabaigusi mokyklą. Tikiuosi, labiau supras mokinius, - niūriai pagalvojo Daniela, pirštais perbraukdama plaukus.
    Pasirodo, profesorė Ginger griežtumo nestokojo. Iškart uždavė klausimą apie salamandras ir granatas. Pirmas atsakymas į nelabai nugirstą klausimą buvo kone toks pat, kaip ir pirmosios prabilusios varnės ir jau pažįstamos švilpės, todėl Klastūnyno globotinė nė nesivargino kelti rankos - pasirąžė ir įbedė akis į ant stalo esantį alfabetą.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

domutis

Domantui naujoji mokytojai nelabai patiko.Mokytoja buvo šiurkšti ir labai pikta.Domantas suprato jog suklydus gero nelauk.Domantas pakelė ranką ir pasakė:
-Uodega pavirsta kakleliu,nes uodega dažniausiai būna siauresnė ,o rutuliu pavirsta Salamandros priekis.Domantas valandėle stebėjo profesores veido išraiška ir pamanė jog pasakė visiška nesamonę kaip atsakymą.Tuomet Domantui užkliuvo jo paties stalas ant stalo buvo išgraviruota Hogvartsas keista ,nes ankščiau Domantas to nepastebėjo.Tikriausiai Domantas arba yra visiškas glušius arba čia pastatytas naujas stalas ,bet Domantas nekreipė dėmesio ir toliau klausėsi pamokos.Pamokos valandos slinko neapsakomai ilgai.Klausimas kodėl?Ogi todėl ,kad Domantas labai nemėgsta Transfigūracijos pamokos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Domantas Varnanagis »

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Po nuobodokos, bet labai šiltos vasaros Cristal nesitvėrė savame kailyje sėdėdama pirmoje pamokoje naujais mokslo metais. Ji buvo išsiilgusi Hogvartso, čia vykstačių pamokų ir patiriamų nuotykių.
Naiviai tikėdamasi, kad pirma transfigūracijos pamoka bus įvadinė ir jie neveiks nieko rimto, grifiukei teko nusivilti. Jauna, bet ne mažiau griežta mokytoja labai greitai sugadino Cristal puikią nuotaiką. Profesorė jau nuo pat pirmųjų minučių įbaugino antrakursę ir ši, bijodama atsakyti neteisingai į profesorės užduotą teorinį klausimą, nes apie salamandras žinojo nedaug, užčiaupė savo burną ir tyliai sėdėdama klausėsi kitų mokinių atsakymų. Antrakursė šiek tiek gailėjosi, kad neatsisėdo klasės gale.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
  Pavyzdinga mokinė. Velniop tą pavyzdingumą kai kone kasmet keičiasi koledžų vadovai ir tu tiesiog išsiputi kaip oro balionėlis, paleistas skraidyti po kambarį. Žinoma, prefekte Amira netapo. Dar 18 mėnesių kankynės. Ir Mayros nebus šalia. Felikso irgi kažkaip nesimatė. Nusimato nuobodūs metai. Neturint ką veikt kas belikę buvo. Apsilankyti pamokose. Kodrinas nepatenkintas skrido koridoriaus palubėmis. Net sakalui buvo nuododu likti Švilpynės teritorijoje, o prie pelėdų anas nepritapo.
  Greywindas. Kur po paraliais Džeimsas ir kas ši, peroksidinė blondinė? Raudonplaukei jau nepatiko tas faktas, kad negalės paerzinti transfigūracijos profesoriaus. Išgirdusi pamokos temą prisiminė, kad ir praėjusiais berods kažkas panašaus buvo.
  - Salamandros galva virs granatos kakleliu, likęs kūnas rutuliu, esant per plonoms sienelėms granata susiraukia kaip suspaustas butelis. - Pareiškė visai kitokią informaciją nei kiti, girdėti iki šiol.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Amira Eliadė »

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 59
  • Taškai:
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Sophie nelaukusi nieko išskubėjo į pamoką - vasaros atostogos merginai atrodė, kad eina metais, o ne dienomis. Gyvenus ilgą laiką su savo įvaikintoja, trečiakursė (taip, jau trečiakursė!) beveik pamiršo, kaip atrodo nuostabios Hogvartso sienos, kaip atrodo jaukus Švilpynės bendrasis kambarys, kaip gera prisivalgyti iki soties ir miegoti minkštai, lankyti įdomias pamokas. Sophie nekantravo kuo greičiau pradėti lankyti pamokas, daryti namų darbus ir nors baisiai trumpą laikotarpi pamiršti, kad vasarą laukia grįžimas namo, na tiksliau tą baisią vietą. Namai merginai buvo čia - Hogvartse.
Transfigūracijos mergina nemėgo - jai buvo sunku. Žinoma, tai ne pasiteisinimas, bet trylikametė mėgo lengvus dalykus, kuriuose beveik nereikėjo galvoti.
Atėjus į kabinetą, Sophie apsižvalgė ir lėtai nuėjo į galinį suolą. Ten išsidrėbė ir pradėjo laukti kada profesorė pradės kalbėti.
- Na, aš prancūziškai moku. Bet tėve mūsų, tikrai ne. Ir nežinau savo gimdytojos vardo, - nieko neprašyta prabilo Sophie. Kalbėjo garsiai. - Tikrai nežinau. Tai manau, kad tuos punktus turėtumėme mokėti kiek geriau, tiesa? Nes jeigu reikia mokėti lygiai taip pat kaip tėve mūsų arba gimdytojos vardą, manau, kad tikrai nieko neišmoksiu.
Išgirdus klausimą, Sophie susiraukė. Na va. Kaip tyčia pirmą pamoką tokį klausimą... Nežinau...
Rudaplaukė, net nepakėlusi rankos garsiai prabilo:
- Manau, Uodega į kaklelį, nes ji.... aaaa... plona?... O tada... likęs kūnas į rutulį? Aš nežinau. O kas atsitiks? Manau sprogs. Tiesiog sprogs.
Sophie žinojo, kad viską laužia iš piršto - ir kad nieko gero nepasakė. Kas bus, tas....

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Jau antrakursė Dorotėja buvo maloniai išsiilgusi pamokų. Pilis vėl kvepėjo rudeniu, tačiau šiluma, užsilikusi iš vasaros, dar net nežadėjo trauktis iš mūrinių sienų. Būtent tokia siena atpalaidavusi ranką mergina suko ratus klausydama mokytojos prisistatymo. Ji atsainiai klausėsi ne dėl to, jog mokytoja buvo jauna ar nauja, bet rudaplaukė dar niekaip negalėjo įsitraukti į klasės veiklą ir pripažinti akivaizdų faktą, jog teks vėl pradėti dirbti. Viena ausimi ji išgirdo mokytojos užduotą klausimą, tačiau galvoje švilpavo vėjai. Dorai transformacija nebuvo stiprioji sritis, o ir tai, jog praeitais metais praleido gal pusę pamokų nepadėjo. Tik mokytojai nutilus pasipildo atsakymų lavina ir mergina susiraukė. Negali būti, jog visi iš kart čia jau tokie atsakingi maži genijai. Taigi pilkaakė nusprendė praleisti šį klausimą.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Nauji metai Hogvartse atėjo daug greičiau negu Delfė tikėjosi. Ketvirtas kursas, kažkaip nelabai viliojo. Daug daugiau reikalaujama ir jau niekas atlaidžiai nenusišypsos kaip droviai pirmakursei. Deja.
Nuolat kankinama įvairių minčių, ir gerų, ir blogų, ketvirtakursė liūdnai stebėjo transfigūracijos kabinetą, kuriame sėdėjo. Sėdėjo pačiame viduryje. Regis vienoje blogiausių vietų, mat žvilgsnis visada krypsta į tave.
Išgirdus klausimą, mergina sukluso. Regis labai daug mokinių žinojo atsakymą į šitą klausimą, tad Delfė nusprendė surizikuoti ir atsakyti visiškai atvirkščiai.
- Likęs kūnas rutuliu, o uodega kakleliu. Todėl, kad uodega yra plonesnė, kaip ir kaklelis. Likęs kūnas yra stambesnis, dėl to likęs kūnas virs rutuliu, nes rutulys irgi stambesnis. Jeigu rutulio sienelės per plonos, viskas išsipūčia kaip balionas ir plečiasi kol švelniai sprogsta. Švelniai.
Delfė viską išsigalvojo, mat norėjo didesnio efekto - jeigu nusikopins tai kažkaip bus nemalonu. Šaunu. Gal nors vieną taškelį gausiu?....

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Šiandien Ryan'as buvo puikios nuotaikos. Jis buvo užsidegęs dalyvauti pamokose. Juk nauji mokslo metai. Plius tėvai padėjo jam susikurti tokią kuprinę kurioje jis laikys savo zoologijos sodą. Taigi vaikinas dar ir prisiminė kaip su šypsena nužingsniavo į transfigūraciją.
Dar jis prisiminė kaip atsisėdo į galinį suolą. Jo prisiminimai buvo nutraukti kai jam teko pradėti klausyti profesorės klausimo. Tada Ryan susikaupęs pradėjo mąstyti. Jam reikia sugalvoti atsakymą į klausimą. Nors transfigūracija jam nesisekė jis nuprendė pabandyti atsakyti logiškiausią variantą.
- Granatos kakleliu virsta jos uodega, o galva pavirsta rutuliu. Jeigu granatos sienelės per plonos ji gali susprogti net jos nenorint pradėti naudoti, - pasakė savo atsakymą vaikinas. Tikėjosi, kad profesorei jo atsakymas tiks ir patiks ir už vaikinukas gaus nors vieną taškelį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Ryan Jones »
There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 186
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Zoey prisiminė kaip šiandien buvo labai išsigandusi. Vis tik šiandien ji pirmą kartą dalyvaus pamokoje. O dar tai bus transfigūracija. Juk šis dalykas iš tiesų sunkus, bet mergaitė nusprendė, kad vistiek privalo joje dalyvauti. Ji net naktį prastai miegojo dėl to, kad bijojo per pamoką nieko nežinoti. Zoey visada būdavo šiek tiek bailiukė, tad ir pamokos baiminosi. Ji lėtais žingsniukais pasiekė transfigūracijos kabinetą. Richter lėrai praverė duris ir įėjo į kabinetą. Tada ji atsisėdo gale netoli kažkokio violetinplaukio. Iš jos minčių apie atėjimą į klasęją pažadino greitai ji išgirstas profesorės klausimas. pamąsčius bei palaukus kol atsakys kiti atsakė į jį.
- Aš manau, kad gyvatės uodega virsta kakleliu, o galva rutuliu, nes pagal proporcijas taip paprasčiau, - atsakė mergaitė ir tada vėl pradėjo galvoti kaip atsakyti į antrą klausimą. Jis buvo lengvas tad Zoey atsakė greitai. - Jeigu sienelės bus per plonos granta ims ir sprogs. Bum, - pasakė šyptėldama mergaitė ir laukė kol profesorė pasakys ar mergaitė arsakė teisingai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Zoey Richter »

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
 Laikas be Adelės bėgo keistai. Kartais savaitė prabėgdavo akimirksniu, o kartais valandos stovėdavo vietoje. Bet nepaisant to, kaip greitai aplink jį keitėsi pasaulis, Markas jautėsi sustingęs, todėl grįžo į Hogvartsą tikėdamasis prasiblaškyti ir vėl atrasti gyvenimo prasmę. Ir pabėgti savo poelgių, dėl kurių kasdien plakdavosi nematomu rimbu.
 Koks  kvailys.
 O Adelė, jo Adelė, irgi atrodė siaubingai. Ta žavi mėlynakė, pavergusi jo širdį, dabar vaikščiojo išverktom akim ir pajuodusiais paakiais. Pamatęs ją sėdint prie Garbingojo stalo, Markas akimirką net stabtelėjo, galvodamas, kad tai tik jo protas krečia žiaurius pokštus. Bet ne, Adelė, ta Likimo žiauri išdaiga, vaidenosi jam priešais akis kiekvieną dieną. Šalia, taip arti, bet nepasiekiama.
 Jau buvo prabėgę pusė pamokos. Gal daugiau, gal mažiau - nesvarbu. Markas vis dar nerimastingai vaikščiojo už transfigūracijos kabineto durų. Ne, jis neišdrįs. Dabar pamoka, pilna mokinių, reikia palaukti. O gal? Galbūt vilties dar yra ir Adelė jį priimtų atgal? O jeigu jau galutinai atstums - jis nusipelnė tokio pažeminimo.
 Sukaupęs visą drąsą, Markas atidarė kabineto duris ir sustojo lyg įkaltas. Kad ir kokia pavargus ir sugniuždyta, mergina vis dar sugebėjo atrodyti nuostabiai ir atimti žadą. Ir dar su tuo sijonu, kurį nupirko jai turguje. Prieš akis iškilo paskutinis jų susitikimas. Tai jis kaltas. Dėl visko kaltas jis.
 Markas priėjo prie blondinės ir krito ant kelių. Paėmęs jos rankas, nuleido galvą.
-Adele,-garbaniaus balsas užlūžo.-Adele, maldauju. Žinau, kad viskas mano kaltė, bet be tavęs negaliu. Leisk man būti šalia tavęs, mano saule. Pažadu daugiau nenuleisiu akių nuo tavęs. Esi ir būsi mano viskas, mano gyvenimas. Adele Ginger, maldauju, atleisk man, visiškam kvailiui, kuris nemokėjo vertint to, ką turėjo.
Gėda degino iš vidaus kaip Pragaro liepsnos. Taip, jis nusipelnė šito. Jam nelemta būti laimingam. Dabar belieka pasiruošti smūgiui, kai mergina jį atstums.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
  Mergina pagaliau pajautė, pagaliau suprato, kokio velnio Džeimsas nestokodavo Emeriko Žabo vadovėlių, įmūrytų makaulėn. Pieš akis vaidenosi varnės, grifai, tūkstančiai švilpių ir viena Marko globotinė. Marko. Susiturėjusi mirktelėjo. Negalėjo į jį nei pažvelgti, nei kvėpuoti tuo pačiu pridvisusiu oru, net tą dieną, prie Garbingojo stalo, išbuvo vos kelias minutes, o tuomet prasisuko kaip viesulas. Skausmingai atsiduso. Tačiau nebuvo tokia blondinė, jog asmeninius santykius painiotų su darbiniais, o gal ir buvo. Kas ten žino.
  Ir pirmoji prabilo Varno Nago atstovė, atsakiusi tik į pirmąjį klausimą teisingai, tačiau be pagrindimo. Nagai suniežėjo. Tačiau dar tylėdama klausė kitų. Kas pataikė, kas nelabai, o kas išvis nusprendė patylėti. Ir, matyt, protingai darė. Nebylieji išliko nepaliesti sustingusiai stiklinio akių mėlynės žvilgsnio.
- Uodega į kaklelį, o likusios kūno dalys į rutulį. Prašiau argumentuoti, panele Krisina,- vos ne vos įžlibino pirmakursės pavardę. Kol kas švilpės atsakymo į pirmąjį klausimą nelietė. Nusprendė prisikabinti vėliau. Bjaurybė ji kaip profesorė.- Priekis, Varnanagi?- kilstelėjo antakius.- Kuriame gale, tavo nuomone, tas priekis? Panele Eliade,- žavi mergina, pasidabinusi spalvotaisiais plaukais, patraukė dangaus mėlį.- Atvirkščiai,- trumpai ir aiškiai pridūrė.
  Tuomet nutilo. Bandė suformuluoti paaiškinimus į antrąjį klausimą. Tačiau vargiai pavyko, tad pasinaudojo pirmą kartą gyvenime matoma švilpe. Tiksliau jos praverta burna. Visai ne laiku. Ignoruodama jos atsakymą, žengė priekin. Po jos sekė dar tuzinai balsų iš Švilpynės. Ir iš kur jų tiek priviso? Į kitų atsakymus nebekreipė dėmesio, tik Digori dvejonės į antrąjį klausimą iššaukė menką šypsnį išvargintame jaunosios profesorės veide. Švelniai. Nereikia nei sprogsta, nei plečiasi.
- Nes visiems tikrai rūpi, panele Garcia, ką moki ir ko nežinai,- pavartė akis.-Neprašiau komentuoti. Gali pasirinkti išmokti juos kaip savo batų dydį, jeigu ir to nežinai, tuomet gal dar sugebėsi suskaičiuoti, kiek pirštų randasi ant dešinės rankos ir įsikalti viską į galvą,- išpyškinusi atstojo nuo švilpės. Kokia šlykšti ta Ginger, siaubelis.- Digori,- prisikabino prie kitos švilpės.- Beveik, tau trūksta tiek nedaug. Granata nesipūs kaip balionas, tačiau sprogimo smūgis bus per silpnas, tad tavo apibūdinimas iš dalies tinka. Tik iš dalies,- klausą sudirginęs dar vienos mokinės atsakymas iš vis išmušė iš vėžių.- Kas kalbėjo apie gyvates? Būtum pasakius salamandra, būčiau užskaičiusi. Ir, po velniais, granata sprogs, jeigu jūs to norėsite. Savaime ne, nebent iškart po pavertimo truktelėsite virvelę ir laikysite ją rankoje. Tačiau, nemanau, jog savisaugos instinktas jums leis taip veikti. Taip pat, bet kuriuo atveju, po sprogimo, salamandros nuodai pasklis ant artimiausio paviršiaus.
  Daugiau nusprendusi nebekomentuoti grįžo prie terariumo. Iš vieno ištraukė gyvį, padengtą juoda ir geltona spalvomis, ugninę salamandrą. Lazdele mostelėjo. Apskritime įstrigusi v raidė. Tai buvo pavertimo judesys. Adelė jau sugebėjo naudoti nebyliuosius kerus tobulai, tačiau tai irgi buvo praktikos dėka. Dabar rankose laikė sprogmenį, nebe salamandrą.
- Burtažodis paprastas,- atsisuko pilnai į mokinius.- Venena ir apvestos v raidės judesys,- atsargiai padėjo granatą toliau nuo mokinių.- Gale yra dėžės su įvairioms saugos priemonėm, jeigu pavertimo metu ką nors suklystumėte ir granata vis dėlto nuspręstų sprogti. Nenoriu nei vieno tempti į sparną. Užsidenkite kvėpavimo takus, akis ir rankas.
  Jautė, jog kažkas šiandien įvyks. Galbūt tai nebuvo susiję su pamoka, nuodingosiomis salamandromis (pagalvojo, galbūt nereikėjo imti suaugusių salamandrų, dar rimtai užsilenks). Tik stebėjo jaunuolius, dar kai kuriuos visai vaikus. Tikėjosi, kiekvienas turėjo proto užsidėti apsaugas, kiekvienas bus nusprendęs pasikviesti ją, jeigu kažkas atrodys ne taip. Dievaži, mergina nebuvo visiška bejausmė, ji tik norėjo išmokyti transfigūracijos meno. Ir... Štai pasirodė jis. Prieš jos stiklines akis. Visu gražumu. Visu paklaikusiu žvilgsniu. Vyras, pakišęs po jų bendru čiužiniu akmenį, peilio ašmenis, velniai žino dar ką, tačiau kažką itin skausmingo bemiegant. Lyg įžeminta sustingo, galbūt būtų tuoj pat išskraidinusi profesorių pro duris, tačiau dar nedrįso. Išsigandusi stebėjo, kaip šis, visaip kaip tik įmanoma išniekinęs ją, griebėsi josios rankos, klaupėsi lyg prieš patį aukščiausiąjį. Tačiau tas prisilietimas tik vertė šlykštėtis, sudrebėti ir tik kalti sau galvą, jog jos lietė ne vien ją. O ir tą maišytąjį ispaną, airį, žodžiu, Karūnos lošėją. Klausėsi jo širdį veriančio balso. Net negirdėjo žodžių, tik balsą ir lyg suglušusi stebėjo.
  Ištraukė ranką iš Marko gniaužtų, pasibjaurėjusi, paklaikusi iš baimės, jau cunamio apimtomis akimis atsitraukė, atsitrenkė į stalą, vos nenumušdama terariumo.
- Pasiimkit po salamandrą ir pradėkit vertimus,- dar besilaikanti orumo, visai slystančio iš rankų, susakė visus titulus.- O tu dink,- magiškasis įrankis, stipriau sugniaužtas rankoje, pakilo. Kartu ir čia atsivilkęs vyras.- Dabar dar labiau skauda!- surikusi nusviedė merginos širdies dužimo kaltininką tiesiai į duris, kurios beveik pačios išsimušė iš vyrių.
  O tuomet, norėdama, bet tuo pačiu ir bijodama skęsti gėdoje, neapykantoje, ašaros ir rūkaluose, apsisuko. Susiėmė už galvos, kažką itin neaiškaus sukliedėjo, randais suteptos kojos nutirpo. Ir būtent per pirmąją josios pamoką. Lyg kitu laiku negalėjo čia atsibelsti, lyg išvis turėjo teisė rodytis Ginger akyse.

Praktika iki birželio 11 dienos. Bent trys postai arba du po 1300 simbolių.
Nebijokit klausti, jei ko nesupratote, visada atsakysiu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Adelė Ginger »
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Delfė nusijuokė. Švilpynės koledžo mokinė juk viską laužė iš piršto - bet atsakė iš dalies teisingai. Ilgų blondiniškų plaukų savininkės veidą nušvietė menka šypsenėlė.
Daugiau visą laiką mergina tylėjo. Nieko nesakė, tiesiog su milžiniška šypsena stebėjo mokinius ir profesorę. Stengdamasi į nieką nekreipti dėmesio ir sutelkti visą dėmesį į praktikos darbą, mergina nuėjo pasiimti apsaugos priemonių ir greitai pačiupo salamandrą. Vos atsisėdusi, švilpė pasiėmė burtų lazdelę ir tyliai sumurmėjo:
- Venena.
Nieko neįvyko. Nors Delfė taip ir tikėjosi, buvo kiek apmaudu. Liūdnai žvilgtelėjusi į kitus mokinius, Delfė bandė dar kartą.
- Venena.
Vis dar nieko neįvyko.
- Kodėl taip yra? - gana piktai sumurmėjo keturiolikmetė. Geros nuotaikos kaip nebūta. Delfė atsiduso ir pabandė dar kartą.