0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Vienuoliktas kambarys
« Prieš 3 metus »
 Kiaurame Katile galėjai gauti ne tik gandų, skanaus maisto ar gėrimų, bet ir kambarį. Dažniausiai juose apsistodavo burtininkai ir raganos, atvykę iš tolimesnių kraštų, mat kaina buvo visai padori, čiužiniai nesikandžiojo, o ir pati užeiga stovėjo netoli Londono centro.
 Vienuoliktas kambarys buvo pirmame aukšte. Į jį galėjai patekti pro duris, kurios buvo netoli laiptų, vedančių į antrą aukštą. Dėl tokios nelabai ramios savo vietos, šis kambarys buvo vienas iš pigesnių.
 Patalpos viduryje stovėjo dvigulė ąžuolinė lova su baldakimu, turbūt skaičiuojanti ne pirmą savo egzistavimo šimtmetį. Čiužinys, vietomis išgulėtas praeitų užeigos svečių, buvo padengtas baltutėlaičiais patalais, kuriuos saugojo gelsvas kaip pienės žiedas užtiesalas.
 Netoli lovos stovėjo šiek tiek apdaužytas naktinis stalelis, ant kurio stovėjo žalvarinė žvakidė su dviem baltomis parafininėmis žvakėmis, jei svečiui netikėtai prireiktų ką nors naktį susirasti.
 Dešinėje sienoje buvo įtaisytas langas, kurio užtekdavo, kad dieną kambaryje būtų šviesu. Jei kambaryje apsistojęs žmogus užsimanydavo šiek tiek privatumo, galėdavo nuo išorinio pasaulio pasislėpti už pelkės žalumo, žemę siekiančių užuolaidų.
 Viename kambario kampe stovėjo apibraižytas stalas ir dvi kėdės, o kitame - neaiškaus medžio spinta, į kurios vidinę vienų durų pusę buvo įkalintas kalbantis veidrodis.
 Jeigu kada pasidarytų šalta, kairėje sienoje įtaisytas paprastas židinys, tik malkų jau reikėtų pasiprašyti užeigos savininkų.

Marko mintyse vis prasisukdavo ta diena, kai jis pagaliau pasibeldė į tėvo namų duris. Šis, pamatęs savo sūnų, tik piktai žioptelėjo, bet, galiausiai, nieko taip ir nepasakęs, atidavė jam dėžę su motinos daiktais.
 Užtat tas rupūžė sugebėjo nevykusiai užkerėti to kartono gabalo, tad daiktai visi sutilpo, bet jų svoris nesusimažino. Ir nusitempk tu beveik šimtą kilogramų sveriančią dėžę į kitą Dublino galą!
 Be krūvos rūbų, kuriuos tuoj su Marko leidimu nusisavino Adelė, vaikino mama turėjo ne tik šimtą ir vieną buteliuką su nežinia kokiomis medžiagomis ir ingredientais, bet ir krūvas abejotino legalumo knygų. Taip pat ir dienoraštį, parašytą panašia į airių kalba. Na, šitam ir taip visų įvykių priblokštam padarui sunkiai smegenys apsivertė tris kartus, kol jis prisiminė, kad jo motina kuo tikriausia škotė. Ir išsiversk tu tas rašliavas į žmonių kalbą!
 Taigi, Markas taip atsidūrė Londone, Kiaurame Katile, vienuoliktame kambaryje su žavia blondine ir savo ištikimuoju lagaminu. Atsivertęs knygą apie škotų gėlų kalbos ypatumus ir šalia jos - savo motinos dienoraštį, vaikinas beviltiškai bandė kažką suprasti. Ir ko jis tik prieš tai neišbandė - nuo kerų iki Google translate - bet jo motina buvo gudrus padaras su plačiu žodynu, tad, galiausiai, teko grįžti prie knygų.
 Tris valandas prasėdėjus nejudant, garbaniaus nugara paseno dešimčia metų ir, žinoma, ją skaudėjo. Persibraukęs delnu per veidą, Markas atsistojo. Jo sąnariai palaimingai trakštelėjo.
-Nesąmonė,-sumurmėjo rudaplaukis.-Kažkas apie Airiją, tėvą, Migelį ir Stounhendžą. Vidury puslapio ji dar kalbą pakeitė ar kažką vėl sumalė. Ir sakai, kad protą paveldėjau iš motinos. Niekas man čia neaišku. Greičiau su savo motina Pragare susitiksiu nei šitą daiktą išsiversiu.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
  Visuomet egzistavo normalūs žmonės, norintys savo vasarą praleisti besiilsėdami ant baltojo arba juodojo smėliuko, pliuškentis vandenyno bangose ir degti po kaitria saule. Į šią žmonių kategoriją įėjo ir Adelė, pagaliau turinti pirmąsias savo atostogas po Hogvartso. Pirmąsias. Tačiau turėjo ir asilą vaikiną, kuris nusprendė pažaisti Šerloko Holsmo detektyvus ir atsitempė ją į Kiaurąjį katilą dėl jai dar vis nesuprantamų priežasčių. Uu, kaip linksma, kaip smagu. Deja.
  Blondinė per tas tris valandas jau buvo spėjusi tame pigiame kambaryje nuveikti daugiau negu tikriausiai buvo įmanoma. Išsimatavo visas Marko motinos šmutkes, pavartė legalias ir ne tik knygas, apėjo dešimt kartų per visą kambario perimetrą, suskaičiavo  turimas siūlų spalvelas, be siuvimo reikmenų ji nedrįso dingti iš Dublino. Na, jau ne, dar ne ant tiek beširdė.
  O dabar, tatuiruotoji, įsispaudusi į pačius baisiausius Marko marškinėlius, (rimtai, kas perka marškinėlius su užrašu 'cool kid'?) vartėsi girgždančioje lovoje ir garsiai, nepatenkintai urzgė norėdama gauti dėmesio. Ir, rodos, pats aukščiausias išklausė jos maldas, nes garbanius pagaliau pakilo nuo tos nelemtos kėdės, kurią mėlynakė dar ir žudė žvilgsniu visas tas valandas. Juk gavo daugiau dėmesio negu mergina! Neatleistina. Staigiai pakilusi nuo lovos, stumtelėjo ant josios vaikiną taip, kad šis įsimūrijo veidu į patalus.
- Jėga, dabar tu mano, ačiū,- užsikabarojusi ant Marko, palaimingai atsiduso.- Ką tu tame dienoraštyje nori rasti?- smulkiais pirštais perbėgo per jo nugarą, pradėjo švelniai, tačiau su menku spaudimu, masažuoti sprandą. Nereikėjo jai aštuoniolikos metų vyruko su aštuoniasdešimtmečio senuko traškėjimais.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
 Vos tik spėjo atsistoti, Markas buvo Adelės parverstas ant lovos, kam visai nesipriešino - protinis darbas vargino. Jo veidui įsimūrijus į tą geltoną ir šiurkštų apklotą, vaikinas nespėjo net pajudėti, kai pajuto merginos svorį ant jo vargšės nugaros. Nepatenkintas susiraukė, bet nieko nedarė. Nuvers Adelę, kaukštelės ji galva į lovos kampą ir galės jis ruoštis pirmoms mylimosios laidotuvėms. Tik, turbūt, kol mergina nenešioja jo pavardės, tol pas ją šansas nelaimingai užbaigt gyvenimėlį mažesnis.
 Adelės prisilietimas privertė Marko odą pašiurpti. Atsidusęs, garbanius užsimerkė. Pastaruoju metu, įsikibęs to dienoraščio kaip paskutinio siūlo, siejančio jį su puse giminės, apleido savo merginą. Kad ten visiems su galva negerai buvo ir taip aišku, pats tai pajuto. Tik vis viduje buvo likęs klausimas - kodėl? Markas pats nežinojo, kiek nežino dalykų, perduodamų iš kartos į kartą istorijomis ir pasakojimais. Ar jo motina būtų įspėjusi jį dėl jausmų Adelei?
 Dabar jau niekada atsakymo į šį klausimą jis nesužinos.
 Po užsitęsusios tylos, per kurią vaikinas gulėjo kaip negyvas, jis pagaliau prabilo:
-Noriu sužinot daugiau apie mamą,-liūdnai šyptelėjo,-Kaip ji susijusi su Emeto tėvu. Kas yra mano seneliai. Kodėl ji pasiliko Airijoje su mano tėvu. Dabar turiu... Nieko. Gal susipažinęs su ja ir save atrasiu. Nežinau.
Liūdesys, atsiradęs vos Markas užsiminė apie savo motiną, pakibo ore lyg koks vaiduoklis.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
  Rankos pakilo, įsipynė pirštais į garbanas, tylėdama klausė liūdesiu pertekusio vaikino balso. Atsiduso. Ore vyravo tiršta melancholijos košė, visai netenkinanti Adelės, tačiau ši nepuolė užsiraukti ir dingti iš čia atgal į Dubliną. Nors ir norėjo. Negalėjo susitaikyti su faktu, jog Marko veide nė menkiausio laimės šypsnio nesimatė. Na, praktiškai ir negalėjo jo net veido matyt, kai tik pakaušis prieš akis pūpsojo.
- Nežinojau, kad ir Emetas čia įveltas,- nulenkusi blondinišką galvą pabučiavo kaklą. Atsitraukė.- Ha, o aš būčiau norėjus išvis niekad nepažinti savosios motinos, jeigu taip galima ją pavadinti,- skausmas, neapykanta ir liūdesys persipynę girdėjosi Adelės balse.
  Išties. Juokingai ironiška, kaip šie troško atvirkščių dalykų. Pažinti ir užmiršti. Nusiropštusi nuo vaikino, priėjo prie spintos, dėl nežinomų priežasčių Adelei prireikė veidrodžio. Įsispoksojo į savo atvaizdą. Mėlynos akys, pavogtos iš mamos, nors ši dėdavosi žalios spalvos lęšius, mergina niekada ir nesuprato kodėl. Smulki nosis, putlios lūpos, neryškios strazdanos, balta it pienas oda, pablyškusi. Ginger buvo iš akies traukta Šarlotė. Tačiau tik išvaizda, charakteris tikrai ne jos. Atsigręžė į Marką.
- Žinai, ko nesuprantu? Kodėl ji delsė tiek laiko, kai galėjo vos pagimdžius mane palikti,- nejučiom įvėlė pirštus į plaukus.- Tu bent jau žinai, kad ji nepaliko tavęs be priežasties.
  Nervingai timptelėjo marškinėlius žemiau, lyg norėdama vėl užslėpti randus. Negalvodama, akimirkai užmiršusi, jog Markas nelaiko jos šlykščia už juos. Užsimerkė, stipriau sukando apatinę lūpą, pajutusi senokai jaustą karščio bangą, nuvilnijusią kojomis iki juosmens, o tuomet išnykusią. Adelės motina buvo beprotiškas dėmesio centras, norėjęs sudeginti savo dukrą. Ha, ragana mėgino padegti raganą. Vos pajutusi gerklę graužiančius dūmus, atsimerkė ir giliau įkvėpė. Kad ir kaip tikėjosi, visa šita painiava, įvykusi prieš ketverius metus, nepaliko merginos ramybėj.
- Jeigu ne tėtis, būčiau tik apdegęs mėsos gabalas,- sumurmėjo grūdama į lovą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
 Liūdesys spaudė vidų ir savo aštriais smulkiais nagučiais draskėsi, bandydamas ištrūkti laukan.
-Mano motina ir jo tėvas buvo pažįstami. Emetas ieškojo informacijos apie tėvą, aš apie mamą ir, pasirodo, maniškė prisidėjo prie jo tėvo pasodinimo į Azkabaną. Taip ir susipažinom,-prisiminęs jaunąjį kortų genijų, šyptelėjo Markas, bet ir tas šypsnis gavosi kažkoks ne toks. Išgirdęs Adelę tyliai tipenant iki spintos, garbanius pasikėlė ir atrėmė galvą į ranką. Matė, kokiu žvilgsniu mergina nužvelgė savo kūną. Ne vaikino galvai suprasti kas ir kodėl - jam blondinė tiko visokia - ir apsirengusi savo kūrybos suknele ir ką tik atsikėlusi su nesušukuotais plaukais ir apsimiegojusiomis akimis. Net ir egzaminų laikotarpio Adelė turėjo savito žavesio.
 Merginai griuvus į lovą, ją prie savęs prisiglaudė Markas. Nemokėjo guosti žmonių žodžiais, nelabai suprato ir ko iš jo tikimasi. Tiesiog švelniai pirštais perbraukė per blondinės kaklą ir žemyn, sustojo prie rando ant šlaunies. Visa tai buvo vienintelė ir nepakartojama jo Adelė.
-Priežastis jau nebesvarbi. Jos nebėra tavo gyvenime,-vaikinas nubraukė nuo mėlynakės veido kelias užkritusias sruogas.-Kad ir kas nutiko, tai nebepasikartos. Jeigu nori, galėsi pradėti lankytis pas psichologą, kai grįšim. Nenoriu, kad tu kentėtum, kai aš nieko negaliu padaryti.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
  Mėlynė įsikabino į vaikino rudąsias raineles norėdama pabėgti nuo galvą spaudžiančių košmarų. Pajutusi prisilietimą, keliaujantį per tatuiruotes kakle, per liemenį, staigiai sugaudė oro gurkšnį skaudančiais plaučiais, vaikino rankai sustojus ties šlaunimi.  Virpėdama paliko atodūsi, įsikniaubė  į jo kaklą, pasitrynė nosimi.
- Ir jūs paprasčiausiai taip gerai sutariat?- murmtelėjo sugrįždama prie Rafaelio ir Marko, išties, jai pasirodė kiek keista, jog Emetas nesugrūdo garbaniaus į voką ir paštu neišsiuntė į Antarktidą. Nors jis ir negalėjo, čia Adelė buvo transfigūracijos genijus.
  Blondinė permetė koją per vaikino liemenį, šiek tiek stumtelėjo, kad šio nugara pilnai susidurtų su tuo pienės žiedo spalvos užtiesalu. Pasakiškai žavingas vaizdas josios akims. Pirštų pagalvėlėmis braukė per kiekvieną veido lopinėlį. O tuomet įvėlė vienos rankos pirštus į garbanas, kita ranka užkabino marškinėlių apačią, kilstelėjo. Psichologo idėja kvailai pakibo kažkuriame smegenų kambarėlyje, merginai užteko Meksikos psichologo, tiesa, vaistai, išrašyti kaip būtinuoju atveju (velniai žino, ar tai buvo būtinybė, nors pats psichologas, kreipėsi į psichiatrus, galinčius legaliai išrašyti vaistus), veikė paūmėjusioms panikos atakoms, tačiau pats tas 'pasikalbėkim' nelabai. Jau jeigu su kažkuo apie tuos įvykius kalbėtis, tai tik Juanas ir Markas, gal net ir Rafaelį įtrauktų į šį sąrašą.
- Tu visada žinai, ką gali padaryti,- prie pat ausies sušnabždėjo. Atsitraukė.- Pavyzdžiui, skirti daugiau laiko man negu tai kėdei, kurią trynei su savo nuostabiąja šikna,- menkai šyptelėjo, prisiglaudusi prie vyro.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Markas jautė, kaip Adelės kvėpavimas kutena jam kaklą. Vaikinas nespėjo atsakyti, kai vėl buvo merginos parverstas ant to ne itin malonios tekstūros užtiesalo. Leisdamas šiai dėmesio ištroškusiai blondinei velti jo plaukus, kuriuos ryte pusvalandį tvarkėsi, atsakė į neseniai nuskambėjusį klausimą:
-Na, iki to reikėjo nusigerti ,,Karūnoje, išsprogdinti Ministerijos archyvus ir susimušti Londono kanalizacijoje, bet jo, tiesiog gerai sutariam nuo tada, kai į butą priėmiau. Negalėjau palikti jo tokio gatvėje.
 Kaip nekeista, jam pasinėrus į darbus, Adelei pradėjo trūkti dėmesio. Ir kaip ji išgyveno tą laikotarpį Hogvartse? Nors net dirbdamas mokykloje tiek nedirbo turbūt. Ir dabar buvo šiek tiek kitokie situacija. Jeigu jis tik skirs daugiau laiko, labiau susikaups tai greičiau viską išaiškins. Dabar atsakymai buvo pakabinti jam tiesiai prieš akis, bet jis niekaip negalėjo jų pasiekti.
-Adele, vis tai tik trumpam. Galėsim kur nors nuvykti, kad į tą patį Stounhendžą. Ten visą dėmesį skirsiu tau. Ir galėsiu pabūt tavo nemokamu fotografu. Ir prie jūros kada nueisim. Tik truputį dar pakentėk, kol pradėsiu kažkiek stumtis į priekį su vertimu.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
- Jetau, gyvenu su kepenis sau daužančiais parazitais,- trumpam pasivaideno prie garbaniaus lūpų.
  Adelė atsitraukė nuo savojo ir jai vienintelei priklausančio grožio, priėjo prie tos nelemtos kėdės, įsiterpusios į jų santykius. Mergina būtų leidusi vaikinui sėdėti ant pačios savęs, kad tik tas medinis, apdaužytas daiktas negautų daugiau dėmesio. Pagriebė dienoraštį ir knygas. Padėjo, beveik užmetė ant Marko galvos. Tačiau netyčia, tikrai.
- Tuomet kibk į darbą,- specialiai dar labiau suvėlė garbanas, negalėjo joms atsispirti.
  Pati septyniolikmetė nusprendė užsiimti savais darbais, jeigu jau ponas šiknius, kurį, beje, labai mylėjo, turėjo išversti tą dienoraščio rašliavą. Pasiknisusi giliajame lagamine, susirado ten įmestą savo darbelį, gipiūrą ir visą siuvimo reikmenų dėžutę. Nepasigėdijo ir vėl nuvogti Marko treningus, kurių, matyt, jis niekad ir nebeatgaus. Na, gal ir buvo kokia miniatiūrinė galimybė, bet, ee, ne.
  Įsitaisiusi ant apibraižyto stalo, dantimis įsikando į siūlą, kitą galą bandė praverti pro adatos skylutę, kas netrukus ir pavyko. Žvilgtelėjo į Marką, bent jau bus pabandžiusi paerzinti, jeigu visą laiką bus sukišęs nosį į dienoraštį. Blondinė nebuvo prieš jo norą susipažinti su motina iš josios rašliavų, tačiau nematė realios prasmės pačiai taip pat tūnoti čia, Kiaurojo katilo kambaryje, kai jai vargiai skiriama dėmesio. Padėti nelabai kaip galėjo, nebent perplėštų dienoraštį pusiau ir pasiimtų sau versti kitą jo dalį, tačiau tai irgi nebuvo pats nuostabiausias variantas.
  - Kai nuspręsi vėl pailsėti nuo to vertimo, pranešk, pademonstruosiu tau naują kūrinį,- pamosavo apatiniais ir gipiūriu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
 Tos trumpos minutės, kai Markas buvo priverstas sustoti ir pasivolioti ant šitos išgulėtos lovos, leido vaikino smegenims pailsėti ir vėl pradėti generuoti visokias idėjas. Garbanius mielai būtų dar apsikabinęs Adelę ir pasnaudęs, bet blondinė, apdovanojusi jį trumpu bučiniu, vėl kažkur pradėjo blaškytis po kambarį, tad Markui beliko išdrėbti lovoje vienam. Na, apie jokį pasnaudimą negalėjo būti ir jokios kalbos, kai netrukus jo žavioji mėlynakė užmetė buvusiam klastuoliui beveik ant veido knygas. Kad ir koks Markas buvo nepatenkintas, nieko nesakė - žinojo, kad kuo daugiau laiko skirs visam šitam reikalui, tuo greičiau viskas pasibaigs.
 Pavartęs akis dėl labai aiškios kūrinio pademonstravimo potekstės, vaikinas paėmė į rankas dienoraštį. Galėtum jį palaikyti kokia vidutinio storio knyga, jei ne pirmas lapas su jo motinos vardu ir užtušuota pavarde. Atsivertė atsitiktinį puslapį, netoli vidurio. Tamsias akis pasitiko detalus Stounhendžo piešinys. Ir kas buvo mano mamai negerai su tais akmenimis? Nerado įdomesnių vietų. Šį kartą Marko dėmesį patraukė trumpa pastraipa ispaniškai. Štai koks kalbų genijus buvo jo motina!
-Adele, tu ten ispaniškai šneki, ane? Galėtum išverst?-nepatraukdama akių nuo tų kelių sakinių, garbanius nulipo nuo lovos, priėjo prie siuvimu užsiėmusios merginos ir pakišo jai po nosimi knygą.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
  Piktai sugniaužė audinį rankose, norėjo sugrūst jį Markui gerklėn, kad šis paspringtų ir galiausiai skirtų visą dėmesį jai. Na, nebūtinai visą, tačiau bent dešimt minučių. Siutino ir tai, kokia buvo jo reakcija. Suknistas. Akių. Pavartymas. Sukryžiavus rankas kažką burbtelėjo po nosimi panašaus į ispaniškus keiksmus. Be jokių įžeidžiančių žodžių jo motinai. Paprasčiausiai mongolo - retardas. Gal to ir neturėjo omeny, tačiau kaip nors vis tiek norėjo išreikšti savo pyktį. Susierzinimą. Ir dar, bala žino, kokius ten jausmus jaučia moterys.
- Tai dabar prireikė manęs,- suniurzgėjo paimdama iš vaikino rankų dienoraštį. Valdėsi neužvertusi ir nepridaužiusi su juo vaikino galvos.- Žinai, jog nesu kalbu genijus Kažkas tokio, kaip ateik, kur žvaigždės šoka su mėnuliu,- atsiduso. Nemokėjo tų įmantrių ispaniškų žodžių.-Kur trykšta gyvybės šaltinis ir saulės apšviesta rasa išgelbės mane.
  Tėkštelėjo dienoraštį į vaikino krūtinę, nustumdama jį toliau nuo savęs. Tegu knisasi toliau su savo detektyvais. Pasiėmė į rankas gipiūrą, buvo likusios kelios siūlės, o Adelės kantrybė jau buvo išsekusi. Visiškai. Su adata atgrasiai nardė per audinius, dantimis (kadangi žirklių nesinešioja) nukando siūlą ir buvo baigtą. Nušoko nuo stalelio, išplėšė iš garbaniaus rankų dienoraštį, padėjo šį ant stalo.
- Klausyk, aš puikiai suprantu, kaip tau visa tai svarbu, gerai?- įbedė pirštą į šio krūtinę.- Tačiau skirk man bent dešimt minučių,- užkabinusi pirštus už apykaklės truktelėjo Marką, krito ant girgždančio, išgulėto čiužinio, kartu nusitempdama ir vaikiną.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
 Tie žodžiai sukosi garbaniaus galvoje. Niekas neaišku. Kalbama apie susitikimą, bet su kuo? Kodėl tokia keista žinutė? Netikėtai tos dienos įrašai tavo šimtu kartų įdomesni. Adelės reakcija irgi pasirodė keistoka - negi ji nebegali kelias dienas pakentėti, nebūdama jo dėmesio centre?
 Stovėdamas it koks stulpas, Markas stebėjo, ką ten daro blondinė. Mergina su adata darbavosi neįtikėtinai sparčiai, o ir jos judesiai šiek tiek hipnotizavo. Taigi taip ir stovėjo Markas, rankose spausdamas seniai anapilin iškeliavusios motinos dienoraštį, o akimis sekdamas tą mažą, aštrų metalo gabalėlį, kai galvoje sukosi viena už kitą absurdiškesnės teorijos. Gal todėl jis ir nepastebėjo, kaip Adelė, baigusi darbą, pašoko ant kojų, kol ji neatėmė knygos iš jo rankų.
 Na ir tada prasidėjo. Skirk moteriai kelias dienas mažiau dėmesio ir štai ji, pasiguldžiusi tave ant lovos, jau liepia nusimauti kelnes. Na, neliepia, bet savo norus duoda aiškiai suprasti.
 Nenorėdamas pritrėkšti merginos, Markas atsirėmė alkūnėmis į lovą. Pažiūrėjo į Adelės mėlynas akis ir, ją pabučiavęs, tarė:
-Nieko nebus, princese. Nenoriu. Tas dešimt minučių galiu skirt nebent kitaip.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
  Dar labiau susiraukė, tačiau netrukus atsileido. Pyktis dėl tokio kvailo dalyko nematė reikalo, galėjo paprasčiausiai kur nors Kiaurajam katile pakabinti savo poreikiams patenkinti vyruką. Tačiau ir nebuvo tokia kvaila bei savanaudė. Ir išvis, nesuprato, ko kimba, jeigu vien akių vartymas aiškiai davė suprasti, jog paliktų jį ramybėje. Gal vis dėlto perdėtai tai suprato.
- Tada išvis neskirk, nes kitu atveju, išprievartausiu,- pavartė akis.
  Pasiridenusi išvengė virš josios kybojančio Marko, atsistojusi vėl pagriebė dienoraštį. O prieš paduodamą jį vaikinui, prabilo:
- O jeigu tavo smegeninė dar vis nesuprato, tai buvo labai akivaizdus kvietimas Emeto tėvui, juk Rafaelo pusiau ispanas, daugiau nieko nežinau,- pagaliau padėjo tą santykių barjerą priešais garbaniaus nosį.
  Netrukus ir skrandis pradėjo reikšti pretenzija, o Adelės nuotaika nusigrūdo į visiškus požemius. Tad nieko nesakiusi savo pačiam mylimiausiam ir dėmesingiausiam vaikinui, išdūmė pro duris, kurias beveik išmušė iš vyrių, ha, piktas terminatorius. Tačiau netrukus ir grįžo. Gal po kokių dešimties minučių, nelabai rūpėjo. O kartu rankose laikė ir maišelį su sparneliais, deja, aštrių nebuvo. O dalintis nežadėjo. Prisiekė sau, jog nulaužys kiekvieną pirštą, kuris bus drįsęs paliesti bent vieną josios sparnelį.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
 Markas jautė, kad per plauką išvengė šios moters rūstybės, nors kitas komentaras ramios nakties vaikinui irgi nežadėjo. Todėl garbanius leido Adelei dingti nuo lovos, o kai tik pats spėjo normaliai atsisėsti, vos negavo iš motinos dienoraščio į nosį. Suraukęs antakius, jis paėmė knygą iš blondinės. Žinoma, Migelio teorija, kaip ją pats pavadino, buvo viena iš pirmųjų, bet jeigu jo motina kalbėjo ispaniškai ir dar lankėsi toje šalyje, tai galėjo būti bet kas. Bet jau nieko Adelei nesakė, o tai gaus ne iš dienoraščio, bet kokio stambesnio daikto į nosį. Arba ji jį sugrūs į voką ir išsiųs į Antarktidą.
 Merginai išlėkus iš kambario, Markas vėl atsivertė tą dienoraščio įrašą. Ten buvo daugiau brėžinių, kuriems suprasti nereikėjo net kalbos mokėti. Kryžiukas po akmeniu ir vėliau angliškai prirašyta pastaba, dalinai paaiškinanti Emilijos manišką susidomėjimą šiais akmenų luitais. Marko mintyse pamažu dėliojosi informacija. Jei ji tikrai susitiko su Migeliu...
-Adele, nori aplankyt Stounhendžą?-nepakėlęs akių, paklausė neseniai į kambarį sugrįžusios merginos. Garbaniaus nosį pakuteno šilto maisto kvapas ir skrandis, primindamas, kad nuo pusryčių nieko taip ir negavo, garsiai sugurgė.
-Ką turėčiau padaryt, kad pasidalintum?-pakėlęs antakį, paklausė garbanius, alkanai spoksodamas į maišelį su dangiškai kvepiančiais sparneliais.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
  Bet Adelė buvo tikrai nenormali motera. Užsiraukusi, nesidalinanti maistu ir baisiai trokštanti dėmesio. Ne, ji nebuvo tokia kaip josios motina, tas dėmesio troškimas nebuvo maniakišas, merginai tiesiog reikėjo bent kokio prisilietimo iš garbaniaus.
- Jeigu dėl tavo mamos reikalų, tai ne, nes tai nebus mūsų laikas, tai bus tavo ir akmenų laikas,-sudribo ant lovos. Ir, žinoma, kad norėjo, bent kažkur bus išlindusi iš šio slegiančio kambario.
  Pravėrė maišelį ir palaimingai atsiduso, o skrandis krykštavo kaip laimingas mažas vaikas. Atsikando vieną iš sparnelių, sudejavo nuo tokio skonio malonumo. Ko jau ko, bet sparneliai - geros nuotaikos šaltinis. Dažniausiai, retas atvejis, kada nepadeda. Deja, su Marku ir nepadėjo.
- Žinai, kad maistu nesidalinu,- piktai pašnairavo į vaikiną.- Uždusinsiu su šitu maišeliu, jeigu prisiliesi, ir išvis, skaityk ir versk toliau. Dabar išdavinėju tave su sparneliais,- vaikiškai iškišo liežuvį ir sugrįžo ties sparneliais.
  Nuo naktinio stalelio paėmė lazdelę, mostelėjo ir prieš akis puikavosi viena iš tų Marko motinos knygų. Atsivertė atsitiktinį puslapį ir peržvelgė vieną iš viralų receptų, o ką, visai neprastai kokius nuodus pamaišyt. Vis šiokia tokia atrakcija.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: Vienuoliktas kambarys
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
 Regis, kuo daugiau maišelį judino Adelė, tuo alkanesnis darėsi Markas. Tarsi specialiai jį erzindama, mergina atsisėdo visai šalia.
-Nagi, prie akmenų lysčiau tik sutemus, kai aplink nebus žiobarų. O visą dieną apie tai net negalvočiau - būčiau su tavimi ir kūnu, ir mintimis,-kalbėdamas, labai alkanom akim garbanius stebėjo, kaip Adelė atsikanda sparnelio. Ot kokia sadistė. Prisislinkęs arčiau, Markas apsikabino blondinę ir pasitrynė nosimi jai į kaklą.
-Žinai, šiuos sparnelius mielai įsileisčiau į mūsų santykius. Nagi, pasidalink ir iki pirmos kelionės prie akmenų nakties neliesiu knygų. Būsiu visas tavo.
 Padėjęs galvą merginai ant peties, Markas žiūrėjo į atverstos knygos puslapį. Nelabai jam patiko tokios žinios Adelės galvelėje, dar ims ir nunuodys jį. Arba irgi kokią narkotikų daryklėlę atsidarys. Koks nevykęs likimo pokštas.