0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
 Jautėsi įtampa ore. Atrodė, bet kurią sekundę galėtų kas nors pratrūkti ir sugriūti. Chaosas. Ne graikų dievybių pradžia, o sumaištis galvoje, aplinkoje ir visur kur tik įmanoma. Jautėsi taip, lyg mūšis galėtų prasidėti kiekvieną sekundę ir tai pareikalautų pusės mokinių gyvybių. Ne, ji nekovotų. Tie, kurie už taiką - nekovoja. Kovojantys nori kažką įrodyti arba bijo dėl savęs ir šeimos.

***

 - Sveiki visi,- pasisveikino su mokiniais, tačiau šypsenos, kurią visi išvysdavo pamokos pradžioje, nebuvo. Suolai vėl buvo sustatyti po du. Visuomet šviesios sienos atrodė lyg patamsėjusios, tačiau greičiausiai tai tebuvo užslinkęs šešėlis ar akių apgaulė.- Šiandien dirbsime su Malio laikrodžiais. Ant savo suolų turite po vieną dėžutėje, po būrimo ten jį ir sugrąžinkite. Galite ir dabar išsitraukti,- leido mokiniams lįsti prie būrimo priemonių, nors dažnai tai būdavo draudžiama. Pati išsitraukė kišeninį auksinės spalvos laikroduką su tokios pat spalvos grandinėle.- Tik nenumeskite ir nesudaužykite. Malio laikrodžiai gan jautrūs smūgiams.
 Khanna sekundėlei nusisuko nuo mokinių ir mostelėjo lazdele. Ant lentos atsirado laikrodžio ciferblato ir trijų rodyklyčių piešinys, o šalia atsirado skaičių eilutės, kurios mokiniams kol kas dar nieko nereiškė.
 - Šiandien nesužinosite kas nutiks. Galėsite išsiaiškinti kada įvyks jūsų laukiamas ar nelabai įvykis. Tam ir panaudosime laikrodžius. Kaip jau turbūt pastebėjote, jie turi tris rodykles: raudoną, žalią ir mėlyną. Žinoma, reikia pradėti nuo klausimo sugalvojimo. Kuomet sugalvosite įvykį, kurio pradžią norite sužinoti, turite išsirauti vieną plauką ir jį apvynioti aplink grandinėlę. Štai taip,- pademonstravo išraudama vieną iš savo tamsių plaukų.- Laikroduką laikote delne. Tuomet pasukat straigtelį du kartus į dešinę ir vieną kartą į kairę. Nieko įspūdingo nenutiks, bet atidžiai žiūrėkite: žalia rodyklė greičiausiai sustos ant kokio nors skaičiaus. Jei sustoja ant 1, 6, 10 ar 11, tai įvyks po kažkiek metų. Jei ant 2, 4, 8, 12 - po kažkiek mėnesių, o jei 3, 5, 7, 9 - dienų. Tuomet užsirašykite rezultatą ant pergamento ir atidžiai toliau išsiaiškinkite kada įvyks įvykis. Gali būti kelių dienų paklaida, tačiau dažniausiai parodo gan tiksliai. Kita jums reikalinga informacija ant lentos. Jei neturite kokių klausimų, galite pradėti dirbti. Išsiaiškinkite dvi datas, reikės dviejų skirtingų plaukų,- uždavė užduotį.- Beje, vos nepamiršau. Galite klausti visko, išskyrus savo mirties ir antros pusės sutikimo datos. Neparodys jokio atsakymo.
Citata
Kada įvyks?
2 į dešinę, 1 į kairę.
Reikšmės: 1, 6, 10, 11 - aiškintis metų, mėnesių, dienų skaičių
2, 4, 8, 12 - aiškintis mėnesių, dienų skaičių
3, 5, 7, 9 - aiškintis dienų skaičių
apsisuka kelis kartus ir niekur nesustoja - niekada neįvyks


Metų aiškinimas:
2 kartai į dešinę
Mėnesių aiškinimas:
2 kartai į kairę
Dienų aiškinimas:
1 į kairę, 1 į dešinę


Jei pajuda TIK raudona rodyklė, toks metų/mėnesių/dienų skaičius
Jei raudona ir mėlyna, skaičius reikia sudėti
Jei raudona ir žalia - sudauginti.

[Vyks tik praktika, parašykite du bent 1500-2000 simbolių įrašus. Jei kyla kokių klausimų, klauskite. Sėkmės darbe!]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš 3 metus »
    Prieš įžengdama į klasę Daniela išsišiepė kaip per savo gimtadienį. Po paskutinės pamokos ji nelabai norėjo dėti koją į kabinetą, tačiau mintis, kad tai paskutinė ateities būrimo valanda šiais metais, jai padėjo. Ji linktelėjo profesorei ir netgi išspaudė pasisveikinimą, tačiau ir kurčias suprastų, kad jis nei natūralus, nei mandagus.
    Vėlavimas ne visada būdavo į naudą - šįkart galiniai suolai buvo užimti, net jos nuolatinė vieta viduryje. Ji rūsčiai perliejo žvilgsniu tą mokinuką ir susirangė pačiame priekyje. Per vidurį. Tai dar labiau numušė klastuolės nuotaiką.
   Ant lentos buvo primarginta skaičių ir žodžių "metai", "mėnesiai"... O vargeli. Iškart pasidarė aišku, kad šią pamoką nusimuilinti nuo darbo nepavyks.
    Profesorė Khanna pradėjo aiškinti apie darbą. Deja, vėl įsijungė nuobodulio mechanizmas - po žodžių apie plaukų traukimą Dani smegenys užsiblokavo ir vėl pradėjo dirbti tik jai nustojus kalbėti. Klastuolė stengėsi neparodyti, kad buvo atsijungusi pastarasias minutes, todėl greitai atsidarė tamsaus medžio dėželę. Joje ant kraujo atspalvio pagalvėlėmis išmušto paviršiaus gulėjo mažas sendinto aukso laikrodukas. Ar jis vadinasi Mailiaus laikrodis?
    Paėmus prietaisą į rankas, Danielos galva užfiksavo, kad jis neįtikėtinai slidus, tarsi būtų blizgintas kelias valandas. Ir ši savybė nelabai pasitarnavo: po kelių sekundžių laikrodukas išslydo trečiakursei iš delno ir skambiai sudužo ant grindų.
    Kravitz apsilaižė viršutinę lūpą ir nekaltai pažvelgė į mokytoją. Ji jautė aplinkinių žvilgsnius, mat šis mažas prietaisas dūžtelėjo nepaprastai garsiai. Tiesą sakant, ši visa situacija pasirodė mergaitei juokinga, tačiau suprunkšti šiuo metu būtų pats kvailiausias dalykas. Todėl ji kuo švelnesniu balsu, tramdydama iš krūtinės kylantį virpėjimą, paklausė:
 - Jis veiks po Reparo kerų, ar ne? - ir išsitraukusi lazdelę tuoj pat panaudojo burtus, nukreipusi ranką į auksines šukeles.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Fiadh o Ceallachain

Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš 3 metus »
Dar viena pamoka, kurios egzaminas nusimato kaip didžiausia tragedija. Tiesą sakant, toks jausmas Fiadh net nusibodo. Būtų logiška manyti, kad reikėjo tiesiog mokytis. Tačiau šiai grifei buvo daug lengviau verkti ir galvoti apie tai, kad motina ją išmes iš namų, nes neišlaikys pakankamo kiekio VML egaminų. Pakankamas kiekis, žinoma, buvo dešimt. Fiadh tikėjosi išlaikyti kokį vieną. Gal.
Atėjusi į ateities būrimo pamoką mergaitė suprato, kad net nelabai žino, apie ką šitas dalykas yra. Buvo girdėjusi apie kažkokius krištolo ar kokius ten rutulius, tačiau neprisiminė, ar kada nors pati bandė burti ateitį. Kam man žinoti, kas bus ateityje? susiraukė grifiukė atsisėsdama klasės viduryje. Ateities būrimas buvo iš tų dalykų, kurių ji neketino rinktis kitais mokslo metais. Vadinasi, ir egzaminas nereikalingas. Jeigu motina nebūtų tokia beprotė, Fiadh tikrai čia ir nosies nekištų.
Grifiukė nuobodžiaudama išklausė, ką šneka profesorė. Nedrąsiai paėmė dėžutę į rankas. Iš karto po to išgirdo, kaip kažkokia klastuolė išmetė savąjį laikrodį. Pagaliau ne aš apsidžiaugė Fiadh, nors galvoje ir sušmėžavo mintis, kad ji neturėtų džiaugtis kito nesėkme. Vis dėlto jausmas, kad susimovė bet kas, o ne ji, buvo toks geras, kad mergaitė nieko negalėjo sau padaryti.
Fiadh perskaitė užrašą ant lentos. Dar kartą pažiūrėjo į savo laikrodį ir galiausiai ištraukė jį iš dėžutės. Aišku, nepagalvojo pirmiau iškelti klausimo, bet kol kas viskas sekėsi lyg ir gerai. Tiesa rauti sau pačiai plauko šiaurės airė visiškai nenorėjo. Ji užvertė akis ir ilgokai bandė sugalvoti kokį nors klausimą. Gal reikėtų paklausti, kada mane išmes iš namų? pagalvojo ji, bet vis tik šitos minties atsisakė - pernelyg bijojo sužinoti atsakymą į šitą klausimą. Deja, toks pasiūlymas sau pačiai sukėlė didelį liūdesį. Ji turėtų mokytis rimtesnius dalykus, na, pavyzdžiui, kerėjimą (apie transfigūraciją ir galvoti nesinorėjo), o reikia čia sau plaukus rautis... Ir šį kartą tiesiogine prasme. Fiadh pasijuto beviltiškai: čia besėdėdama ji nieko neišmoks, tad tik švaisto laiką. Akyse pradėjo kauptis ašaros. Su keistu pykčiu ji pažvelgė į koledžo vadovę. Juk ji turėtų rūpintis, kad koledžo mokiniai išlaikytų egzaminus! Kam jai sukinėti kažkokį prakeiktą sraigtą?
Fiadh vis labiau ir labiau graudinosi. Galvoje aiškiai stovėjo vaizdas, kuriame ant jos šaukianti motina išvaro iš namų, o tėtis nieko negali padaryti... Galiausiai Fiadh skubiai sukišo laikrodį atgal į dėžutę ir kūkčiodama padėjo galvą ant suolo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš 3 metus »
Šį kartą į astronomijos pamoką Elliw nueis tikrai pasiruošusi. Turės ir teleskopą, ir visus reikalingus vadovėlius, ir bus nusiteikusi dirbti. Tiesa, gal kiek keista, kad pamoka vyksta ne naktį. Na, bet ką jau padarysi, Hogvartsas pilnas keistenybių. Gal čia įmanoma netgi žvaigždes stebėti vidury dienos?
Elliw atėjo į klasę ir iš karto pamatė kažkokias dėžutes ant stalų. Tai ją visai sudomino, tačiau nepakuždėjo minties, kad ji ir vėl supainiojo pamokas. Profesorių veidų visiškai neįsiminė, tad klasės priekyje pamačiusi indiškos išvaizdos moterį nenustebo. Mergaitė tik atsargiai pastatė teleskopą ant stalo. Net nustebo, kai jis nenusivertė.
Švilpė bandė klausyti, ką kalba profesorė, deja, nutarė, kad ką nors kita veikti bus įdomiau. Tad ji pradėjo įdėmiai apžiūrinėti teleskopą. Išgirdo profesorę minint žodį "laikrodžiai", tačiau to pernelyg nesureikšmino. Ką gali žinoti, galbūt mokysis iš žvaigždžių nustatyti laiką? Tiesą sakant, tai būtų visai įdomu.
Elliw apsižvalgė po klasę ir atkreipė dėmesį, kad nė vienas mokinys neturi teleskopo. Na, nebent jie telpa į kuprines, tačiau tai neatrodė itin logiška. Vis dėlto netrukus velsietė nutarė, kad taip yra dėl to, kad pamoka vyksta dieną. Taip, žvaigždžių nesimato, o į Saulę žiūrėti negalima pamokė pati save rudaplaukė ir apmaudžiai atsiduso. Panašu, kad ji ir vėl susimovė... Bet kam tada daryti pamoką bokšte? Galėtume sėdėti kokioje nors klasėje pirmame aukšte. Tiesą sakant, faktas, kad pamoka vyksta bokšte, buvo pagrindinė priežastis įsitikinti, kad šį kartą ji tikrai keliauja į astronomiją. Na, kokia gi dar pamoka vyktų taip aukštai?
Staiga Elliw nutarė, kad būtų visai įdomu pro teleskopą pasižvalgyti po klasę. Na, ne žvaigždės, tačiau kadangi jau atsitįsė tą daiktą taip aukštai, kodėl juo nepasinaudoti? Tuo labiau, kad bus visai įdomu pamatyti, kaip klasės draugai atrodo aukštyn kojomis.
Pirmiausia rudaplaukė nukreipė teleskopą į profesorę. Mokėjo visai neblogai juo naudotis, tad nesugaišo daug laiko ir nesukėlė triukšmo. Ji atsistojo, kad galėtų pažiūrėti pro okuliarą. Deja, tuo metu atsitiko tai, ko buvo galima laukti. Ji užkliudė teleskopą ir tas garsiai nudribo ant grindų. Savaime aišku, jis su savimi nusitempė ir abi ant stalo gulėjusias dėžutes, kuriose, jeigu Elliw gerai išgirdo, buvo kažkokie laikrodžiai (nors kam jie reikalingi astronomijoje?). Velsietė iš karto išgirdo keistą garsą, kuris galėjo reikšti tik viena: abu laikrodžiai sudužo. Pažvelgusi žemyn mergaitė suprato, kad to ir reikėjo tikėtis: abi dėžutes buvo prispaudęs krentantis teleskopas.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš 3 metus »
    Vengdama profesorės akių Daniela bukai spoksojo į greitai į pradinę padėtį sulimpančias šukes. Ne jai vienai nesisekė ramiai pradėti pamoką - kažkokia nevykusi švilpė vienu metu nuvertė kelis daiktus. Tai turėjo nukreipti mokytojos Khanna dėmesį, todėl Dani skubiai pasilenkė ir pastvėrė mažąjį laikroduką.
    Klastuolė negirdėjo, ar gautus rezultatus reikės surašyti ir palikti profesorei, todėl dėl visa ko išsitraukė pergamento skiautę ir, trumpai koją prabrūžinus per medines grindis, sumąstė klausimus. Jai labiausiai rūpėjo jos pačios mirties data, tačiau, kaip minėjo profesorė, iš to nieko nesigaus, todėl įrašė kitą artimą žmogų.
Citata
Kada mirs mano mama?
Kada Hogvartsas nustos gyvavęs?
    Dani išsitraukė kaštoninių plaukų siūlą ir apvyniojo juo ploną grandinėlę, kaip buvo parodyta. Ji primiršo visą eigą ir sistemą, tačiau visa laimė, kad prieš akis stovėjo lenta su painiomis instrukcijomis. Nuo kada ateities būrimas tapo toks komplikuotas? Tuomet Kravitz prisiminė, kad negirdėjo, kaip "perduoti" klausimą sukant sraigtelius: ar suveiks plauko "jėga" ar reikia apie tai galvoti? Trečiakursė eilinį kartą iškeikė savo nesugebėjimą klausytis. "Bet," - mąstė tingioji klastuolė, - "tai ne mano problema, kad tokią nuobodžią pamoką nukišo į tokį tvankų kabinetą..."
    Daniela nusprendė tiktai stipriai mintyse kartoti pirmą ramybės neduodantį klausimą dėl motinos. Ji pasuko sraigtelį du sykius į dešinę ir vieną sykį į kairę (nors nebuvo šimtu procentų tikra, ar nereikėjo veiksmo atlikti atvirkščiai). Nors ir ką tik išskaidytas dalimis ant grindų po mergaitės kojomis, jis iškart pradėjo veikti - žalia rodyklė suskato keliauti apačion, o tada pakilo į viršų, ant skaičiuko dešimt. Klastūnyno globotinė žaibiškai pakėlė galvą - pagal kreida sumestus aiškinimus dešimt reiškė metus. Ačiū Dievui...
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Dora laiminga įbėgo į klasę ir kiek subjuro pamačiusi suolus sustatytus po du. Jai visai patiko praėjusios pamokos sustatymas po vieną, nes poros dažniausiai reiškia darbą su kitais mokiniais. Vis dėl to mergytė val pralinksmėjo užmačiusi visiškai tuščią suolą prie palangės gale ir klestelėjo į jį. Iš čia ji vos įžiūrėjo lentą, tačiau bent jau buvo užtikrinta, jog turi mažiausią procentą būti matoma ar paklausta.
Kalbant apie lentą, šiandien joje buvo surašyti įvairūs skaičiai ir koordinatės, kas pranašavo sudėtingą pamoką. Ir profesoriai radėjus dėstyti praktiką varnės nuogąstavimai pasitvirtino. Tik mokytojai paminėjus ji pastebėjo dėžutę ant stalo ir atsargiai pakėlė jos dangtelį. Viduje gulėjo nedidelis trapus aukso spalvos laikrodukas. Dora iškart pajuto jo skleidžiamą energiją ir jai nugara perėjo šiurpuliai. Ji vos privertė save atitraukti akis nuo šio įrenginio ir įdėmiai klausytis dėstomos praktikos. Skaičiai ir nurodymai neužsilaikė jos galvoje, pro vieną ausį įėjo ir nesudarė jokios prasmės.
Išklausiusi mokytojos aiškinimo mergina staigiai nusirašė lentoje esančią informaciją (gal gi kada prireiks) ir po apačia daug nemąstydama užrašė du klausimus.
Citata
Kada pasieksiu savo didžiausios svajonės?
Kada neteksiu savo mylimiausio žmogaus?
Pirmi galvoje atbudę klausimai kitam žmogui nesuteiktų jokio konteksto, tačiau Dorai jie buvo labai aktualūs. Kalbėdama apie mylimiausią žmogų omenyje ji turėjo savo geriausią draugę, likusią namuose, žiobarų mieste. Dėl didžiausios svajonės taip pat buvo visiškai tikra, visada svajojo tapti viena iš Hogvartso profesorių, tereikėjo išsiaiškinti ar jos svajonė išsipildys.
Mergytė pakėlė ranka prie galvos ir staigiu judesiu išsirovė vieną iš ilgų tamsių (ir, deja, gan seniai neplautų) plaukų. Sulėtinusi judesius ji pakėlė laikrodį iš dėžutės ir apsuko plauką aplink paskui jį besitęsiančią grandinėlę. Kas dabar? Ji pirštų galais pavartė laikroduką. Vienintelis išsikišimą už ko pagriebti buvo nedidelis sraigtelis celibato šone. Viena akimi žvelgdama į užrašytus nurodymus, ji suspaudė tą sraigtelį ir ėmė sukti. Du į dešinę, viens į kairę... Nagi, kas tokioj vietoj gali susimauti. Ji susikaupė ir ėmė mąstyti apie pirmą klausimą. Rankose laikrodis atrodė dar trapesnis nei gulintis dėžutėje. Staiga iš vietos pajudėjo žalioji rodyklytė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš 3 metus »
 Liucija šiandien aiškiai pasakė Elliw, kad dabar bus ateities būrimas. Dar aiškiau nurodė, kad mergaitė jos lauktų bendrajame kambaryje ant sofos.
 Ir vis tiek švilpės atėjusi nerado.
 Liucija, nusprendusi, kad savo mokslų neaukos dėl tos katastrofos, patraukė ateities būrimo kabineto link. Pakeliui keletos vyresnių bendrakoledžių paklausė, ar čia nepraėjusi tokia su rudais bet kaip nukirptais plaukais, bet ir tie keli, kurie panašią žmogystą matė, sakė, kad ji ėjo su teleskopu. Ne Elliw. Elliw žino, kad dabar ateities būrimas, tai kam jai teleskopas.
 Vos įžengusi į klasę, rūpesčio ir nerimo pilna širdimi, Liucija, nepastebėdama taip ieškotos švilpės, atsisėdo gale. Ši pamoka, regis, buvo skirta kaip tik jai. Mergaitė labai norėjo sužinoti, kada vėl susitiks su savo tėčiu. Po metų? O gal kelių mėnesių?
 Dūžtančio stiklo garsas. Kažkas nusivertė. Susidomėjusi, Liucija atsistojo. Ak, ta velnio nešta ir pamesta Elliw. Priėjusi prie rudaplaukės pamatė teleskopą ir du sudužusius Malio laikrodžius.
-Elliw, sakiau, kad ateities būrimas, o ne astronomija,-atsidususi tarė baltaplaukė bei atsitūpusi patraukė teleskopą ir pradėjo rinkti šukes nuo žemės. Mokytoja pyks. Mokytoja labai pyks. Keli smulkesnis stikliukai supjaustė mergaitės pirštus ir jų dabar labai silpnai bėgo kraujas, bet šukės su sudaužytais laikrodžiais buvo dėžutėse. Pakėlusi galvą, švilpė pamatė neužimtą suolą priekyje ir dvi dėžutes ant jo. Palikusi sudaužytus laikrodžius ant stalo, Liucija kruvinais pirštais suėmė Elliw riešą ir nusitempė ją į priekį.  Pasisodinusi švilpę šalia, atsargiai išėmė auksinį laikrodį.
-Elliw, aš tau, jei reikės, padėsiu. Taigi, sugalvoji klausimą, ir pasuki, kaip parašyta ant lentos. Aš tau padėsiu su matematika, gerai? Ir laikrodį laikysiu aš, nereikia labiau erzinti mokytojos,-šyptelėjusi, Liucija laikė laikrodį Elliw pasiekiamoje, bet vis dar saugioje, vietoje.

 
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš 3 metus »
Elliw žiūrėjo į teleskopą ir nuoširdžiai nežinojo, ką dabar daryti. Nepažinodama profesorės ji negalėjo būti tikra, kaip toji reaguos. Gal jai jau garantuotas areštas? Tiesą sakant, tai gal ir nebūtų taip baisu - velsietė paprasčiausiai pamirštų į jį nueiti. Aišku, tai galbūt sukeltų tik dar didesnių problemų, tačiau ne tai dabar buvo svarbiausia. Kažkokiu būdu reikėjo sutvarkyti teleskopą ir tuos du sudužusius daiktus, kurių paskirties astronomijoje mergaitė vis dar nesuprato.
Ir tada iš kažkur atsirado jos gelbėtoja, vardu Liucija. Deja, nepanašu, kad ji buvo itin laiminga - o ir kas būtų, jeigu apsiimtų padėti tokiam žmogui kaip Elliw?
- Sakei? - šiek tiek suirzusi paklausė rudaplaukė. Taip, Liucija (ne Liučija, ar ne?) jai tikrai padeda, bet nereikia elgtis kaip su nevisprote mažvaike! - Kokio velnio ateities - ką ten tokį? - daryti bokšte? Juk akivaizdu, kad tai turi būti astronomijos pamoka!
Elliw ir pati suprato, kad elgiasi kvailai. Juk tikrai didesnė tikimybė, kad tai ji kažką supainiojo, o ne Liucija. Vis dėlto eilinės klaidos pripažinti nesinorėjo.
Paimta už rankos Elliw atsiduso. Tai buvo kiek geriau nei apkabinimas, bet negali sakyti, kad mergaitė jautėsi laiminga. Ypač vėliau pastebėjusi, kad jos ranka kruvina. Velsietė kiek išsigando, tačiau tada suprato, kad tai tikriausiai Liucijos kraujas.
- Ar tu išsikruvinai? - nuoširdžiai nustebusi paklausė mergaitė, rodos, jau visai pamiršusi, kas visai neseniai įvyko prie kito suolo.
Pagaliau buvo galima pradėti pamokos darbą. Panašu, kad Liucija buvo ne tik geras žmogus, tačiau dar ir iš tų, kurie žino, ką reikia daryti per pamokas. Tai buvo labai pravartu.
- Puiku, - sumurmėjo Elliw ir išsitraukė aplūžusią plunksną. Atsisuko rašalo buteliuką (jam bekrentant ant žemės sugebėjo sugauti) ir pamirkiusi plunksną išskrebeno:

Citata
Kada baigsis šita pamoka?
Kada vyks astronomijos pamoka?

Rudaplaukė pasijuto visai patenkinta. Juk jau atliko dalį pamokos darbo, o dar niekas nesudužo (net ir pastebėjusi ant grindų gulintį teleskopą nebūtų prisiminusi, kad jis kažkaip susijęs su ja). Puiku. Dabar tereikia... Daryti kažką.
Elliw ištiesė ranką ir pabandė pasukti žaliąją rodyklę. Deja, nieko neišėjo. Ar ji ir vėl susimovė? Švilpė to tikrai nežinojo, bet visas noras kažką daryti kažkur išnyko.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš 3 metus »
 Elliw galbūt buvo beviltiškas reikalas, bet Liucija jos nekaltino. Tiesiog išklausė jos įsitikinimus apie astronomiją ir nieko neatsakė. Bergždžias reikalas. Supjaustytus pirštus įkyriai skaudėjo, o ir iškruvintą laikrodį buvo sunku laikyti, nes jis vis bandė išslysti mergaitei iš rankų.
 Stebėdama, kaip Elliw suka sraigtą, Liucija ir vėl atsiduso. Gal geriau ji praktiką atliks pirma, mat su rudaplauke taip gali iki vakaro prasėdėt. Nors tas jos, kaip keista, neerzino. Tiesiog baltaplaukė labai norėjo sužinoti atsakymus į savo klausimus. Prisitraukusi laikrodį prie savęs, Liucija šiaip ne taip iš tvirto kuodo išsipešė plauką ir apvyniojo aplink grandinėlę.
 Kada vėl susitiksiu su tėčiu?
 Ir pasuko sraigtelį su kartus į dešinę ir kartą į kairę, kaip buvo pasakiusi mokytoja. Rodyklės sujudėjo. Mergaitė juto, kaip iš jaudulio jos širdis daužosi.
 Vienas ratas.
 Antras.
 Nieko.
 Liucija sustingusi spoksojo į laikrodį. Taip negali būti. Kaip tais, niekada neįvyks? Laikrodis sugedęs, kito paaiškinimo nėra. Čia vien dėl to, kad sėdžiu šalia Elliw. Reikia pabandyti kitą klausimą.
 Švilpė atsiduso. Juto, kaip akyse kaupiasi ašaros ir nors protas suprato, kad labai maža tikimybė, kad laikrodis meluoja, bet širdis rėkė, atsisakydama priimti faktą, kad mergaitė gyvenime liko visiškai viena.
 Kada sugrįšiu namo?
 Namais Liucija vis dar vadino tą mielą namelį gimtinėje, kur praleido visą savo gyvenimą iki Anglijos. Išsirovusi antrą plauką, mergaitė nepastebėjo, kaip ant jos baltų plaukų dabar puikiai šviečia kraujo dėmės, ir apvyniojo jį aplink grandinėlę.
 Ir vėl, drebančiomis rankomis, pasuko sraigtelį du kartus į dešinę ir kartą į kairę.
 Žalia rodyklė pajudėjo ir sustojo ant šešių. Greitai žvilgtelėjusi į lentą, mergaitė pasuko sraigtelį du kartus į dešinę. Dabar pajudėjo raudona ir mėlyna rodyklės, sustodamos ant aštuonių ir penkių. Trylika metų? Ką?! Nesąmonė. Šitas laikrodis tikrai sugedęs. Vis tiek, smalsumo vedama, Liucija pasuko sraigtelį du kartus į kairę. Raudona rodyklė pajudėjo ir sustojo ant septyneto. Gruodžio mėnesį... Liko tik dienos, tad nieko nelaukdama, Liucija susuko sraigtelį kairėn ir dešinėn. Vėl pajudėjo raudona rodyklė. Dvylika. Gruodžio dvidešimt ketvirta už trylikos metų? Skamba kaip nesąmonė. Kodėl taip ilgai laukčiau?
 Visiškai praradusi pasitikėjimą būrimu, švilpė padėjo laikrodį ant stalo. Rodo visiškas nesąmones. Pakėlusi savo sukrešėjusiu krauju aplipusią ranką, mergaitė paklausė:
-Profesore, ar gali būti taip, kad šitie laikrodžiai rodo visiškas nesąmones? Tarkim, sako, kad tai niekada neįvyks, o tai įvyksta.
 Ne, prie šitos nesąmonės Elliw neprileis. Ir taip gana, kad bendrakoledžės sudaužė net du šituos daiktus.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš 3 metus »
    Taigi, metų aiškinimas... Kad ir kaip šlykštu buvo pripažinti, mažytė Danielos dalis troško išvysti mažą skaičiuką, susijusi su mamos mirtimi. Ji be galo mylėjo savo motiną, taip, tačiau energiją siurbiančios giminės dėka ji tapo visiškai kitas, silpnas ir niūrus žmogus. Stebėti susigūžusią, atitolusią mamą daužė trečiakursės širdį. Kad ir kokia cinike ją vadintų, Daniela žinojo, kad ramiai mirti motinai būtų daug geriau negu kankintis mėlynėmis nusėtame kūne. Ir ji tebuvo vienintelė priežastis, kodėl klastuolė taikėsi su alkocholikų dėdžių šėlionėmis. Dani bandė nustumti šias mintis į šoną, bet... Jeigu mama paliks šį pasaulį, jos dukra galėtų išeiti į pasaulį. Tikrą pasaulį, kupiną atradimų ir džiaugsmų. Dabar josios telaukė šalti, keiksmų pripildyti vakarai mažame namelyje, kuriame spaudėsi ištisa Kravitzų karta.
    Rudaplaukė piktai papurtė galvą. Kaip tu gali taip galvoti? Nieko keisto, kad beveik neturi draugų... Tokio šlykštaus žmogaus dar reikėtų paieškoti... Ji bandė nustumti šias mintis į šalį, tačiau galvoje aidėjo, ko gero, užsitarnautos, gimtinėje skambančios pravardės.
    Vėl pakėlusi akis į lentą, suprato turinti sraigtelį du syk pasukti į dešinę. Dani atliko šį veiksmą ir nerimastingai pradėjo stebėti tris rodyklėles. Greitai iš vietos pajudo raudona ir mėlyna...
    Klastuolės širdyje vyko šėlstanti kova tarp dviejų pusių. Prašau, pasisuk kuo toliau... Ne, reikia mažo skaičiaus, bet... O Dieve, užsičiaupk! Jos smegenys greitai atliko veiksmą ir ji suprato, kad aukščiausias metų skaičius būtų dvidešimt trys. O žemiausias...
    Ryškiosios rodyklės ramiai sustingo ant labai nutolusių skaičių: trijų ir devynių. Daniela išleido užspaustą oro gurkšnį ir žinojo, kad turi džiaugtis, tačiau ilgai laikytos ašaros pasirodė akių kampučiuose. Psiche tu, kas tau negerai??
    Ji greitai įkvėpė pavasariško, su jos nuotaika visiškai nederančio deguonies ir virpančia ranka užrašė rezultatą.
Citata
Remiantis šiuo laikrodžiu, mano mama mirs po dvylikos metų.
    Stambi ašara kaptelėjo ant sauso pergamento, ir pasibaisėjusi Kravitz atšlijo. Pabandė apsiausto kraštu išdžiovinti besiplečiančią dėmę, tačiau jos galvą vėl aptemdė man nerūpi, ką profesorė pagalvos energija. Daniela tiesiog išsirovė antrąjį plauką ir suktelėjo sraigtelį, piktai mąstydama apie šios mokyklos lemtį.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 169
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #10 Prieš 3 metus »
Dorotėja įsispoksojo į greitai, tačiau tuo pačiu kankinančiai lėtai judančia žalią rodyklę. Ji negalėjo patikėti, jog ji tikrai suveikė. Rodyklytė šliaužė nuo vieno iki dviejų, tada nuo dviejų iki trijų ir taip beveik visą ratą. Mergytė jau buvo pasiruošusi nusivylimui, jog pastaroji tik suksis ratu niekur nesustodama ir ši jos pati didžiausia svajonė niekada neišsipildys, kai rodyklė galiausiai sustojo. 11! Ačiū dievui. Ji užmetė akį į nusirašytus nurodymus. Taigi teks aiškintis ir metų, ir mėnesių, ir dienų skaičių. Tai geras ženklas tiesa? Būtų buvę gan keistą jei profesore norinčiai tapti pirmakursei laikrodis būtų parodęs tik dienų ar mėnesių skaičių. Ji ir nesitikėjo svajonės išsipildymo artimiausiu metu. Ką gi, laikas išsiaiškinti tikslų skaičių.
Dora dar kartą pačiupo sraigtelį ir pasuko du kartus į dešinę, kaire ranka pasiruošusi iškart užsirašyti parodytus duomenis. Tada dar du kartus į kairę ir galiausiai - vieną į kairę ir vieną į dešinę. Baigus judėti paskutinei rodyklei jos lapas atrodė maždaug taip:
Citata
1. Metai: 3Ž, 3R - 3×3=9
2. Mėnesiai: 4R - 4
3. Dienos: 12M, 8R - 12+8=20
Ji atsitraukė pasigėrėti savo darbu. Užtruko kiek laiko kol suvokė kaip reikia šifruoti laikrodį pagal mokytojos nurodymus, tačiau matydama aiškų darbo rezultatą ji jautė didelį pasididžiavimą savimi. Taigi.. Devyni metai, keturi mėnesiai ir dvidešimt dienų. Skamba taip, tarsi vyktų už amžinybės, tačiau Dora nujautė, jog jie praeis nepastebimai. Galiausia ji liepė sau susiimti ir išnerti iš svajonių primindama, jog atliko dar tik pusę darbo. Laukė antrasis neatsakytas klausimas. Šį kartą viskas ėjosi daug sparčiau nei pirmą, mergytė puikiai žinojo ką daro. Staigiu judesiu išsirovė plauką, apvyniojo jį aplink grandinėlę, pasukiojo sraigtelį ir akimis ėmė sekti judančią žaliąją rodyklę. Tačiau šį kartą ji nesustojo. Apsisuko vieną ratą, tada kitą, galiausiai trečią. Galiausiai sustojo tik mergaitei nuvyniojus nuo grandinėlės plauką. Taigi pagal šį prietaisą jai niekada neteks prarasti mylimiausio žmogaus. Vienu metu ir raminanti ir džiuginanti mintis. Toks atsakymas tikrai geresnis negu pamatyti likusius porą mėnesių ar net dienų, tačiau kas žino ar šis laikrodis tikslus. Na, ji bent jau gavo atsakymą į pirmąjį klausimą, o tai vis šis tas geriau nei nieko.
Tamsiaplaukė atsargiai įdėjo laikrodį atgal į dėžutę ir ėmė laukti pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #11 Prieš 3 metus »
    Žvilgantis sraigtas garsiai pasisuko nurodytomis kryptimis ir rodyklėlė pajudėjo. Ji širdyje labai tikėjosi, kad Hogvartsas - jos nuostabūs ir šilti namai - niekada nebus apleisti, niekada nesugrius. Tačiau Daniela taip pat žinojo, kad tai mažai tikėtina: ar yra bent vienas dalykas, kuris gyvuotų per amžius?.. Ir Žemė, ta nesisuks aplink saulę amžinai.
    Klastuolė greitai plakančia širdimi stebėjo rodyklę - kad tik niekur nesustotų... Ši pilis Dani reiškė labai daug - ne tik pabėgimą nuo Kravitzų pasaulėlio, taip pat ir džiaugsmą, paslaptingus koridorius, skanų maistą, juoką keliančius vaiduoklius, o kiekviena pamoka, net ir pati nuobodžiausia, turėjo tam tikrą aurą, kurios mergaitė nė į nieką nebūtų iškeitus. Pagalvoti, kad viso to gali nebelikti, kad ateities mokinukai (kad ir kokie nervinantys būtų), nepatirs šio kvapą užgniaužančio pasaulio, buvo nepakeliama. Trečiakursė nebuvo kvaila - žinojo, kad net ir nutrūkus šios mokyklos darbui, burtininkai neliks be mokytojų naujose vietovėse, naujuose rūmuose, tačiau kas galėtų lygintis su Hogvartsu??
    Rodyklė, žinoma, sustojo. Ji lėtai nuslinko ant mažyčio vienuolikto skaitmenio  simbolio. Danielos nosis sutrūkčiojo tarsi neramaus triušiuko. Na, žinoma. Jai vėl teko pakelti akis į lentą, mat niekaip negalėjo įsiminti tos sekos. Metai. Staigai jai į buką galvą toptelėjo, kad su tokiais skaičiais kaip dešimt ir vienuolika reikėjo surasti ir mėnesius, ir dienas - ne tik varganus metelius. Klastuolė riebiai nusikeikė. Akys sustojo prie sakinio apie mamą. Tada niršiai suprato negrįšianti prie tos stingdančios temos, tik greitai apskaičiuosianti Hogvartso "mirties" datą.
    Du į dešinę. Pajudėjo raudona ir žalia - ir, dėkui visiems dievams, sustojo ant dižiausios galimos sumos, dvylikos ir dvylikos. 144 metai... Dabar rudaplaukė suktelėjo sraigtelį du kartus į kairę, iš vietos pajudėjo raudona ir mėlyna. Dani pėda nervingai stukseno į grindis, tikintis kuo didesnio skaičiaus. Dabar - dešimt ir vienas. Dar vienas nepadorus keiksmažodis paliko jos burną. Vienuolika mėnesių. Paskutinis veiksmas buvo pasukti vieną syk į kairę, kitą į dešinę. Dienas nulemsiančios raudonoji ir mėlynoji rodyklės pradėjo suktis. Raudona greitai surado savo vietą ant vieneto. Mėlyna kiek uždelsė ir nusistovėjo ant devyneto. Dešimt dienų... Ką gi.
   
Citata
Remiantis laikrodžio duomenimis, Hogvartsas nustos gyvavęs po šimtas keturiasdešimt ketverių metų, vienuolikos mėnesių ir dešimties dienų.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrėja
  • ***
  • 166
  • Lytis: Moteris
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #12 Prieš 3 metus »
Ar stiklas silpnėjo nuo įtampos? Kažin, tačiau šukių klasėje atsirado visai nemažai.  Abejojo ar tokie kerai kaip reparo gali sutaisyti tokį sudėtingą daiktą, tačiau netrukdė užsiimti saviveikla, nes buvo per vėlu, o jei bus nepažeistas mechanizmas, laikrodis gal būt net parodys beveik tiksliai.
Net pašoko išgirdus nuvirstant teleskopą (Lakšme, atnešk ramybės ir sėkmės į šį kabinetą!), netrukus lazdele sunaikino net smulkiausias šukeles. Jau tikėjosi, kad tuo viskas pasibaigs, tačiau mokinė uždavė klausimą. Ech, tokia mokytojo dalia, tačiau šiandien jautėsi nebe klasėje, o pragare. Trūko tik į bokštą atbėgusio kentauro.
 - Panele... Andersson,- priėjusi prie mokinės, perskaitė pavardę.- Dažniausiai laikrodžiai rodo tiesą, tačiau ateitis gali keistis, jei bus pasielgta kitaip, nei būtų nutikę. Būna, kad išbūrę labai tragišką ateitį, būrėjai pasistengia pakeisti ją ir kartais pavyksta. Jei ne paslaptis, koks konkrečiai atvejis neduoda jums ramybės?
Cessiondi pažvelgė į vargšus švilpiukės delnelius ir bežodžiais kerais greitai juos nuvalė ir švelniai užgydė. Lengvu mostu nuvalė ir raudoną spalvą nuo plaukų, nenorėdama turėti kruvinų mokinių pamokoje.
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #13 Prieš 3 metus »
 Ateities būrimas galbūt ir buvo nesąmonė, bet bent jau mokytoja mergaitei pasirodė maloni. Vos tik profesorė ją pastebėjo, nuo Liucijos pirštų ir plaukų dingo kraujas, o ir žaizdos buvo užgydytos. Lankstydama  šiek tiek nutirpusius pirštus, švilpė mąstė ar verta kažką sakyti. Na, jeigu jau niekas prie jos ir taip neprisikabino dėl tėvo vardo, vis sušmėžuojančio Magijos Žiniose, galbūt būtų įmanoma patikėti, kad niekas nieko neįtaria. Mintimis prabėgo prisiminimas apie Nojų, tą keistą ex-aurorą, kur prilipo prie jos Gringotse. Jis greitai sujungė visus taškus, taigi, yra žmonių, galinčių atkasti tą ryšį. Nors ką čia atkasi, Anderssonų pasaulyje pilna, tik ji tą dieną atrodė kaip pabėgusi iš rezervato... Ak, bet taip ir buvo.
-Ačiū. Laikrodis rodo, kad su tėčiu niekada nesusitiksiu. Bet tada kokia tikimybė pakeisti šitai? Nesuprantu, kam tada būrimas, jeigu viskas vis tiek netikslu ir pakeičiama?-Liucija nuoširdžiai bandė suprasti viso šito esmę, bandė save įtikinti, kad laikrodis sugedęs, nelabai tinkamai kokios planetos išsidėstę ar tiesiog jos protėvių Dievai nenori, kad mergaitė sužinotų ateitį. Ir vis tiek viduje ji juto kylantį liūdesį.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Morisas Banoveris

Ats: Trečia AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #14 Prieš 3 metus »
Sėdėdamas Ateities būrimo kabinete ir laukdamas pamokos pradžios Morisas aptiko lapelį ant kurio buvo rašoma praeitąją pamoką. Kadangi išvados jame dar nebuvo jis jį įsikišo į kišenę, lyg tikėdamasis, kad nuo kišenės šonų atkibusios medžiagos ims ir parašys ant pergamento. Idėja buvo nelabai tikėtina, bet čia juk magijos pasaulis, jame daug kas gali atrodyti neįmanoma nors ir yra priešingai. Pastebėjęs dėžutę ant stalo norėjo ją apžiūrėti, bet nuskambėjas varpas ir profesorės pradėjimas aiškinti ką reikės daryti per pamoką, tai padaryti sutrukdė. Vaikinas apsidžiaugė, kad neteks klausytis didelio kiekio informacijos. Eh, ir vėl reikės galvoti klausimus, o tų pačių nelabai norėsi naudoti.
Klastuolis nusprendė, kad kol neišsiaiškins atsakymų į tuos klausimus nebandys nuspėti kuomet tai įvyks. Kadangi klausimai nesigalvojo tamsiaplaukis nusprendė tiesiog apžiūrėti dėžutę kuri kaip atrodė nebuvo pavojinga. Bet norint tuo įsitikinti ją reikėjo praverti, nes ką gali žinoti, galbūt ten dabar laukia mažesnė raudonojo monstro, likusio apleistam name giminė. Jo liūdesiui ir nusivylimui jame buvo tiktai laikrodis kuris kaip sakė turėjo padėti išsiaiškinti kuomet nutiks koks nors įvykis. Pasiėmęs rašymo priemonę ir iš kišenės išsitraukęs tą patį kelis kartus perlenktą pergamento lapą ėmė ar bent bandė rašyti klausimus. Gerai, pirmasis klausimas galėtų būti susijęs su mano ateitimi, tuomet su kažkieno kito. Bet jeigu sunkiai sau susigalvosiu, tai ką jau bekalbėt apie kažkam kitam. Pirmas klausimas... koks gi jis galėtų būti. Laikas tiksėjo, ėjo, važiavo, o gal net ir skrido, bet į Moriso galvą nelindo niekas, na gal tik oras, mikroorganizmai, mikrobai ir kiti maži dalykai kurių plika akimi negalėjai matyti arba ne tokie maži.
Po keletos minučių į jo smegenis pasibeldė pirmasis klausimas kurį mandagiai priėmęs užrašė ant lapo, o vos ne po jo atvyko ir antrasis, kuris taipogi atsidūrė ant pergamento.
Citata
1. Kada aš darysiu tai kas man patinka ir tai bus mano darbas?
2. Kada aš turėsiu vaikų arba įsivaikinsiu vieną?
Antrasis klausimas jo nuomone nebuvo nuostabus, bet nesinorėjo palikti tik vieno, tad antrasis, kad ir koks bebūtų buvęs tiko. Išsitraukęs iš dėžutės laikroduką ėmė jį apžiūrinėti. Buvo panašus į žiobarišką, tik, kad tie dažniausiai turėjo dvi rodykles, bet pasitaikydavo ir taip sakant kitokių, išsiskiriančių. Pažvelgęs į lentą pasitikslindamas į kurią pusę reikia sukti ratuką, paėmė jį ir švelniai bei išlėto ėmė jį sukti. Dvi į dešinę, viens į kairę. Žalioji rodyklė ėmė po truputį suktis ir sustojo ties skaičiumi trys.