0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #45 Prieš 3 metus »
Viskas atrodė labai sudėtinga. Atrodo, turėtų būti priešingai: du žmonės, norintys ir po atsiskyrimo palaikyti ryšį laiškais. Tad galima tiesiog tai ir daryti! Deja, Deoiridh tikriausiai buvo pernelyg sudėtinga asmenybė, kad tokie paprasti gyvenimiški dėsniai jai veiktų. Ji viską dvidešimt kartų apgalvos, paklaus, ar tikrai galima taip daryti, o paskui jau priims sprendimą.
Mano noras jam suprantamas? Ką dar tai turėtų reikšti? vėl puolė savęs klausinėti rudaplaukė. Negi Matthew tikėjosi ir laukė šito klausimo? Jeigu taip, kokia to priežastis? Ir, svarbiausia, kodėl Deoiridh negali juo tiesiog pasitikėti?! Deja, ji vis dar negalėjo. Taip, buvęs profesorius įrodė esąs geras žmogus. Argi jis ja nesirūpino jau gana ilgą laiką nieko už tai neprašydamas? Visą laiką atrodė, kad jam išties užtenka tiesiog paplepėti, ką Deoiridh su mielu noru ir darė. Net ir ji suprato, kad ramiai pasišnekėti, kai tema nėra kažkokia neleistina, jai norisi. Tad kodėl ji vis dar jaučia įtampą? Ką Matthew gali jai padaryti? Net vogti iš jos nėra ką.
- Nesitikėjau tokio entuziazmo, - tyliai pratarė Deoiridh. Norėjo, kad Matthew suprastų, kaip jai buvo sunku to paklausti, tačiau garsiai pasakyti nesiryžo. Teliko tikėtis, kad vyriškis tą supras ir pats. Nors tikriausiai jau suprato. Mergaitė ir vėl bijojo susidurti su juodaplaukio akimis. Jis galvodavo, kas bus po vasaros? Ar jis taip labai nori su manimi bendrauti ir toliau? ir vėl paklausė savęs Deoiridh. Tiesą sakant, nuo tokių minčių ji jau buvo gerokai pavargusi, tačiau nieko negalėjo pakeisti. Pasitikėjimas tiesiog neatėjo. Atrodė, kad stovi už durų ir laukia, kada mergaitė jas atvers. Tačiau ji niekaip negalėjo to padaryti. - Na taip, su herbologija man pagalbos kartais tikrai prireikia, - pridūrė ji po kiek laiko. Apsižvalgė. Visiškai nežinojo, kur yra, tačiau ar galima dabar kalbėti apie tokius dalykus? Ne, daug svarbiau buvo išsiaiškinti visus (ne)pasitikėjimo klausimus. Tik prieš tai reikėjo sugalvoti, kaip tą pasakyti. Rudaplaukė kelis kartus giliai įkvėpė. Atsisuko į Matthew ir jau žiojosi, bet kelis kartus teko užsičiaupti nieko nepešus. Buvo pernelyg nejauku.
- Matthew... - galiausiai pradėjo ji. Deja, net ir pradėtas sakinys nepasidarė lengvesnis jį išrėžti. - Aš atsiprašau, - galiausiai ištarė ji. Dar kartą giliai įkvėpusi pratęsė: - Tikriausiai turi man daugybę klausimų. Turbūt atrodai nenormali ir keista. Bet aš... Tiesiog negaliu kitaip. Noriu. Bet negaliu.
Kiek išsigandusi Deoiridh nutilo. Tikriausiai pasakė per daug. Vis dėlto ji juto, kad nori pagaliau pradėti lipdyti kažkokį tvirtesnį ryšį, kas be pasitikėjimo yra visiškai neįmanoma.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #46 Prieš 3 metus »
    Šiltos vasaros atostogos degino kiekvieno žiobaro ir burtininko odą ir pripildydavo vitamino D, o gyvūnai jau buvo išlindę iš savo urvų ir mesdavo kailį. Kiekvienas Hogvartso mokinys tupėjo namuose ir susitikdavo su šeimos nariais ar iškeliaudavo atostogauti. Deja, antrakursė Silverstone neteko galimybės pasigėrėti šiltais spinduliais ir šeimos šiluma. Mergaitei reikėjo viską paimti į savo rankas.
    Birželio mėnesi Katherine jau buvo susidariusi detalų planą, kaip ir kada prasmukti į lėktuvo bagažo skyrių. Viskas turėdavo išeiti nemokamai ir paslaptingai, kad niekas nesuuostu, kad ji yra Italijoje - ilsisi ir valgo picas, makaronus.
    Liepos antra diena. Neturėdama kišenėje nė galo ar euro, mergaitė jau buvo susidėjusi būtinus daiktus į kuprinę - juodus akinius nuo saulės ir papildoma megztinį kelionei, o kaip visada ir Italijos žemėlapį, kad žinotu kur rastųsi.
    Antrakursė jau iš pačio ryto buvo susiruošusi ir jau buvo iškėblinusi prie oro uosto. Mergaitė stengėsi kiek įgalėdama užsimaskuoti, kad jos niekas nepastebėtu. Kiekviename savo žingsnyje sėlino iki bagažų skyriaus. Kai viskas sekėsi, kaip iš plano, jau gulėjo bagažo skyriuje.
    Nebuvo komfortiška kaip įsivaizdavo grifė, bet kirsti nelegaliai Italijos sieną buvo ekstremalus įvykis jos gyvenime ir dar viena. Tai buvo vienintelis įvykis kuriuo ji džiaugėsi, kad nerūpi savo motinai - Abriellai Silverstone, kur bastosi jos dukra.
    Skrydis nebuvo vienas geriausių, bet jau po kažkiek valandų atsidūrė Italijos Neapolio oro uoste. Stengėsi šiek tiek anksčiau išeiti iš bagažo skyriaus, kad jos nepastebėtu visi keleiviai ir stiuardesės, bet neišėjo. Per vėlai suprato, kada reikia išlipti.
    Atsargiai prasmuko po ilgo skrydžio, bet kažkas buvo pastebėjęs (tikriausiai italas grįžęs į savo gimtinę) Antrakursė jau buvo išgirdusi žmonių balsus, kaip ja šaukė itališkai, bet ji bėgo kuo toliau nuo lėktuvo.
       - Atrodo italai nėra beviltiški. - pratarė kelis žodžius ir žvelgė į apsuptus apsauginius.
  Apsauginiai jau bėgo į jos pusę, o baltaplaukė jau buvo sumišusi į kuria puse reikia bėgti. Du apsauginiai jau buvo ja pagavę už alkūnių. Kiek įstengdama muistėsi į visas puses ir surėkė:
       - Was habe ich dir getan!?
    Kol muistėsi vokietė, sugebėjo pasprukti nuo stiprių rankų. Lėkė kur akys vedė. Į galą nesigrežė, bet jau nebesigirdėjo italų garsai ir šūksniai.
    Mergaitė stiptelėjo ties senamiesčių ir giliai kvėpavo, kiek įgalėdama. Grifė apsižvalgė aplinkui ir jau matėsi kavinukės ir sklindantis kvapai - ka tik iškepusios picos ir išvirę makaronai. Tolimoje dar vis girdėjosi italų šūksniai ir policijos švyturėlių garsai.
    Antrakursė nesusivaldžiusi prilėkė, prie vieno iš kavinukių ir lauke stovėjo staliukas su kėdute. Ant modernaus stalo gulėjo, patiektas vandens ąsotis su tuščia stikline.
    Pridususi dvylikametė prisipylė stiklines vandens ir godžiai išgėrė. Pavargusi be pavolios bėgti grifė, prisėdo ant kėdės ir atsirėmė į kėdės atlošą.
    Šilti spinduliai šildė antrakursės odą ir po ilgos ir varginančios kelionės užsimerkė ir gėrėsi saulės spinduliais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Katherine Silverstone »

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #47 Prieš 3 metus »
Pats maloniausias metas. Vasaros atostogas. Per kurias gali pailsėti ir patirti nemažai nuotykių. Princesė per kiekvienas vasaros atostogas dažniausiai būdavo pilyje arba pas močiutę Rosą. Per šias atostogas, mergaitė gavo iš tėčio bilietą, kad pailsėtų ir nebevažinėtų į Niujorką, vis dėl to tenai mokinė užsibūdavo per ilgai. Gavusi bilietą ir pinigų, nusprendė keliauti arba savo rožine riedlente, arba traukiniu. Ne, važiuoti riedlente buvo prastas sumanymas. Susidėjusi visus savo daiktus, drabužius, riedlentę ir žinoma feneką, tvirtai užsegė lagaminą ir nužingsniavo link savo traukinio į kurį ir turėjo įsėsti. Maila vis norėjo pabėgti, dėl to ją įdėjo į lagaminą kur buvo ir visi daiktai. Atleisk man Maila, tačiau nenoriu aš tavęs prarasti... Christina įsėdo į traukinį ir pasisveikino su darbuotoju.
- O kiek mes laiko važiuosime į Italiją?- Paklausė princesė.
Vairuotojas nieko neatsakė, o tik atsigėrė savo alaus. Prakeiktas vairuotojas. Labai nekreipusi dėmesio, atsisėdo ant kėdės ir žiūrėjo pro langą, matėsi daug gražių vaizdų. Kol kas kelionė mergaitei labai patiko. Praėjo dvi valandos, mokinė jau miegojo. Tiesą sakant buvo jau naktis, tik griifiukę pažadino ne, bet kas, o to kvailo vairuotojo knarkimas.
- Ar tu užsičiaupsi?
Susinervinusi princesė užsidėjo sau pagalvę ant galvos ir prispaudė ausis, kad nieko nebegirdėtų. Siaubas, nemiegosiu aš čia.. košmaras tikras.. Visą naktį kankindamasi ir tik kelias valandas pamiegojusi, atėjo rytas. Reikėjo dar pavažiuoti kokias tris valandas ir jau princesė stovėtų Italijos senamiestyje. To be galo ir be krašto laukė. Kadangi buvo jau rytas, kažkokia pardavėja dalino traukinyje užkandžius, knygutę davė ir Christinai, kol ji išsirinko ko nori valgyti. Gal vyno? Ai ne.. neskanus jis, čia tik pusseserei jis patiktų..
- Taigi, aš noriu jogurto, o mano Mailai duokite salotų, spasyba. - Paprašė ji.
Padavėja išpildė princesės norą ir atnešė braškinio jogurto ir šviežių salotų. Salotas Maila kramsnojo kaip išprotėjusi, o jogurtą Granger negalėjo net per valandą suvalgyti. Per visą tą ilgą laiką, jau traukinys priartėjo Italijos, matėsi ir senamiestis ir gražios kavinės. Mergaitė atsistojo, pasiėmė savo lagaminą ir išlipo iš traukinio, o tam kvailam vairuotojui net nesiruošė duoti arbatpinigių. Tegul paspringsta su savo alumi.. Pasitaisiusi savo baltą sijonėlį, pradėjo žvalgytis ir žiūrinėti nuostabųjį senamiestį. Kadangi, jogurto mokinei neužteko, ji nusprendė užeiti į kokią nors kavinukę ir pasiimti kokio nors skanaus kokteilio. Ši tikėjosi, kad Maila neužduso toje kuprinėje, nes karšta buvo be galo. Garbanė nusprendė nueiti į pirmą pasitaikiusią kavinę, atrodė visai gerai. Užsidėjusi savo nuo saulės akinukus priėjo prie stalelio ir išvydo pažįstamą veidą.
- Janina? Oi, Katerina! Ką tu čia veiki? Nupirk man vanilinio kokteilio.
Šiek tiek pasidžiaugusi, jog yra ne viena dar pridūrė.
- O, žiūrėk, šiandien vakare, šioje kavinėje bus kažkoks italo koncertas, gal nuvarysime? Aš vis dar nežinau kokiame viešbutyje apsistosiu, galbūt rasiu kokią vietelę nakvynei.
Laukusi kol ji atsakys, Christina vis dar apsižiūrėjo kur randasi, o per nugarą perėjo šiurpuliai ne iš šio ne iš to.



*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #48 Prieš 3 metus »
   Po ilgo laiko grifė patyrė poilsio. Veidą švietė saulės šilti spinduliai. Mergaitė buvo užsimerkusi, o pro vokus matėsi šviesa.
   Tai buvo nuostabus patirtas malonumas - poilsis. Italų policijos mašinų garsai netrukdė, kaip ir iš tolo girdintys balsai, kol.. Savo akyse pasidarė tamsu. Atsimerkusi mergaitė iš pradžių išvydo juoda siluetą, bet dar karta pamirksėjus pamatė įkyrų veidą Christin'os Granger.
     - Achh.. Ką tu čia veiki? - įniršusi antrakursė burbtelėjo ir atsiduso. - Labas, ar neturėtum būti savo Niujorke? Išvis kyla klausimas, ką tu čia veiki. Aaa.. Ir aš esu čia su šeima, o tu?
   Eilinis melas, nors ne... Tiesos nuslėpimas, tai nebuvo nuodėmė antrakursei. Atsiduso ir pasiėmė kuprinę sau ant keliukų ir palengva atidarė užtrauktuką. Išsitraukė juodus akinius nuo saulės ir užsidėjo. Pasitvarkė plaukus ir atsistojo prie Christinos ir tarė:
     - Tu jog princesė, nejaugi neįperki paprasčiausio kokteilio? Pernelyg žema, tavo šeimai.
   Mergaitė jau norėjo eiti, kuo toliau nuo Christinos. Ji jautė, kad Christina gali sugadinti jos trumpas atostogas, bet kai Granger paklausė dar vieno klausimo, staptelėjo ir atsisuko:
     - Ne mano bėdos, kad negali apsistoti viešbutyje. - šyptelėjo lūpų kampučių. - O dėl vakarėlio abejoju, kad vyks. Pranašavo, kad šiandien bus lietaus.
   Pridurti kiekvieną smulkmeną galėtu ir daugiau, bet laikas vis bėgdavo greičiau.
   Diena įpusėjusi, o būsto kuriame baltaplaukė apsistos, dar nebuvo žinia, bet svarbiausia, buvo, kad Katherine neprasitartu dėl savo nuotykių, kaip atkeliavo į Italiją, kitaip antrakursė galvojo, jei pasakys kilmingajai Christinai prasitars policijai.
     - Be to turiu eiti. Ir turiu perspėti, jeigu nežinai žiobarų pasaulyje negalima naudotis burtais. - sušnibždėjo, kuo tyliau.
   Galėtu kalbėti daugiau, bet Christinos veide, matė karalių - karūną ir pasipūtimą ir savimeilę, o ir garbė troškimas viską sugadindavo.
   Nors ir Christina buvo uždraustajame miške maloni, Katherine nenorėjo toliau tęsti bendrauti su Christina ir dar karta tarė:
     - Žiūrėk, štai ir šiurpuliukai jau eina. Paprastai šiurpuliukai eina nuo baimės arba oro pakitimų. Tai kuris iš jų tau dabar yra?
   Įniršis kilo, kad ji jau sugebėjo sugadinti trumpas baltaplaukės atostogas ir žvilgtelėjo į Granger laukdama atsakymo.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #49 Prieš 3 metus »
Kas tai Katerinai? Visai nuoboda pasidarė..
- Kaip tai ne tavo? Tai tu kas ne žmogus gal? Taigi žiūrėk, jeigu princesė sako, kad neturi kur apsistoti, tai reiškia, kad tu turėsi man rasti vietą, nu mokyt tave ir mokyt reiks.. - Atsakė nesusiprasdama Christina.
O išgirdusi, kad ji paprasčiausiai išeis, dar labiau nusivylė.
- Nesupratau? Koks dar lietus? Taigi nesvarbu, dar smagiau, lyja, vakarėlis, koncertas, ai, bet kaip nori, nekankinsiu tavęs, vis dėl to buvai man draugė.
Pasielgiau ką tik visiškai ne princesiškai.. Numojusi mokinė ranka, pakvietė pardavėją ir užsisakė vieną vanilinį kokteilį. Palaukusi kol jai atneš, vėl pradėjo drebėti.
- Eik jau, aš princesė, geriau nusimanau, aš tiesiog esu pernelyg liekna ir dėl to mane krečia drebuliai.
Praėjo penkios minutės, visą tą laiką mergaitė pratylėjo, kol jai neatnešė gėrimo.
- Žinokite, aš nemokėsiu, aš karaliaus dukra, man viskas turi būti nemokamai. - Išdidžiai pasakė pardavėjai, Christina.
Gurkštelėjusi pro raudoną šiaudelį gėrimo, šiek tiek paspringo, tikriausiai atėjo karma už mintyse palinkėjimą tam vairuotojui. Pro kavinę, pralėkė apsauga, to vėliau ir policija. Ech, kiek šiais laikais nusikaltėlių.. Parodžiusi princesė liuksą policijai, atsisuko į Katherinę.
- Hm, liko valanda iki koncerto, aš tau sakau garsus italas dainuos, aš noriu autografo, bus linksma, bus daug picų, o vėliau galėsime eiti į viešbutį kurį tu ten užsakei, tik tau reikės pasakyti administracijai, kad atvežtų dar vieną lovą ir būtų aštuoni čiužiniai. Arba... arba galime neiti niekur ir visą dieną čia būti.
Christina net nenorėjo iš Katherines atsakymų "negaliu", "ne", "nežinau", ir taip toliau. Pirmąją dieną, mergaitė norėjo praleisti kaip nors smagiai, juk Italijoje būdavo tiek daug koncertų.  Tikiuosi, kad ji sutiks..



*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #50 Prieš 3 metus »
   Christin'os logika varė grifę į neviltį. Kai pranašauja lietų, turėtu dabar mergaitė ieškotis būsto, kuriame apsistos, bet leisti vakarą su Granger ir pasikėlusia asmenybe, nebuvo vilčių.
   Katherine ir Christina buvo dvi skirtingos asmenybės. Katherine drėbta iš unikalaus požiūrio į gyvenimą ir keisto gyvenimo būdo, o Christina iš karališkos šeimos ir kokybės. Dvi skirtingos tapatybės žmonės, buvo nesuderinamos, o Katherine įsivaizduoti drauges su Granger nebuvo įmanoma, nebent pažįstamas, bet galvoje pradėjo svarstyti galimybes: Taip, taip. Jeigu Christina taps mano drauge, vadinasi ji man pagalboje pagelbės ir duos pinigų. Ir jei pakvies į svečius (pilį) galėsiu pasiimt keletas daiktų. Bet nejaugi turėsiu, dabar aukoti savo vaidinimo įgūdžius jai ir vaidinti jos drauge? Tikrai taip
   Užsisvajojusi mergaitė po ilgo laiko grįžo į realybę ir pažvelgė į Christina. Mintis jau nebelėkė kaip anksčiau ir nusišypsojo mergaitei.
   Katherine vaidinimas prasidėjo, bet ji geležine kantrybe nepasižymėjo, kartais galėjo pratrūkti ir išpilti ant ''princesės'' pažeminimo žodžius.
      - Žinoma, galėsime čia pabūti. Paklausysime italo. - šyptelėjo lūpų kampučių.
   Iš tolo dar girdėjosi policijos garsai, bet jie vis didėjo ir artėjo. Mergaitė jau pastebėjo ir greitu metu užsimaukšlino kuprinę ir nulėkė prie kavinukės šono. Tamsoje nesimatė grifės, bet kai žvelgė į Christina veido išraiška sakė ''ne eik čia, būk rami''. Policija jau buvo privažiavusi prie Christinos ir policininkas išlipo iš savo mašinos. Iš tolo girdėjosi keli pareigūno žodžiai:
     - Laba diena. Ar nematėte čia prabėgančios mergaitės su baltais plaukais ir juodų megztinių? Ji nelegaliai prakirto Italijos sieną. Jeigu ką jus sužinosite, praneškite mums.
   Deja Katherine negirdėjo, ką atsakė Christina, bet pareigūnas nuėjo link krautuvės ir greitu metu išbėgo iš jos ir įlipo į mašiną. Dūmai jau pasiliko senamiestyje nuo policininkų mašinos ir prilėkė prie Christinos:
     - Ką jam pasakei? Nieko nesakei apie mane?
   Mergaitė viduje jaudinosi, bet to neparodė išorėje ir žvelgė į Christiną laukdama atsakymo.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #51 Prieš 3 metus »
Atsakymas, mergaitę pradžiugino. Jaunoji princesė tik šyptelėjo.
- Tai va ir sakau, bus smagu, tas italas garsus dainininkas, tau patiks, tiesą sakant mano tėtis tą dainininką dievina.
Christina puikios nuotaikos, išgėrė visą savo kokteilį ir išsitraukė Mailą, vos gyvą.
- Dovanok, tiesiog tu būtum pabėgus..- Tarė kelis žodžius Mailai.
Fenekas ramiai sėdėjo prie Christinos kojų ir žiūrėjo keistu žvilgsniu į Katherinę, lyg kažką suprastų. Vėl buvo tie policijos garsai. Tiesą sakant, jie šiek tiek gąsdino princesę, nes pati mėgdavo kartais ką nors pavogti. Kai pareigūnas priėjo prie mergaitės, Granger išsigandusiu veidu klausėsi. Baltų plaukų? Juodu megztiniu? Kažką primena.. Garbanė negalėjo tiksliai prisiminti, ką tie bruožai priminė, bet stengėsi nieko nesakyti.
- Ne, aš tai nemačiau, beje nelyskite prie jaunosios princesės, ir išmokite dirbti patys, čia žmones už jus neieškos, eikite, netrukdykite, po galais koncertas turi prasidėt! - Klykavo mergaitė.
Kai policija nuvažiavo toliau, Christina keistai pasižiūrėjo į Katherinę.
- Am nesakiau, išvis nieko nesakiau, tegul patys ieško. - Atsakė vis dar įtartinai antrakursė.
Pro kavinės duris įėjo italas, dainininkas. Su aukštais batais, juodomis kelnėmis ir švarku. Va, Katherine pagaliau žinos kas yra tikrieji dainininkai. Kadangi pradėjo baisiai lyti, o garbanėlės sušlapo, mokinė vėl pradėjo klykauti.
- Mano plaukai! Mano šukuosena susigadino! O tas baltas sijonas irgi šlapias, tikiuosi, kad nepersišviečia. - Sunerimo rėksnė.
Ji greitai įbėgo į kavinę ir tikėdamasi, kad Katherine įėjo kartu, uždarė duris. Dainininkas pradėjo kaip koks laidų vedėjas pristatinėti savo sukurtą itališką dainą, buvo kiek keista, bet kalbėjo rusiškai, tą kalbą Christina šiek tiek mokėjo.
- Katerina? Nubėk prie kito stalelio man picos paimt, tik be sūrio.
Laukusi kol tai grifė padarys, pati išsišiepusi stebėjo italą. Kavinėje švietė violetinės lempos, pro langą lijo ir buvo tamsu, tačiau senamiestis vis tiek atrodė labai gražiai. Po kelių minučių, italas pradėjo dainuoti tikrą rokenrolą. Princesė pradėjo šokti ir netyčia nugriuvo ant žmogaus. Bet po to atsistojusi toliau šoko ir linksminosi. Mano tėvui čia patiktų.. Buvo kiek keista, kad Vaidilo kol kas nesimatė, jis dievino šią šalį, o ypatingai tą italą. Buvo vienintelis minusas būnant kavinėje, tai, jog sijonas niekaip negalėjo išdžiūti, tad greitai nubėgo į kavinės tualetą ir persirengė į gražią, rožinę suknelę, ją vežėsi visokiems vakarėliams, tačiau ir šį momentą buvo gerai ją panaudoti. Atbėgusi atgal, kur ir vyko visas "koncertas", Christinos vos nesumynė pilną žmonių, jų buvo tiesiog per daug, o kai kurie prisigėrę italai pradėjo lysti prie kažkokios mergaitės, Christina negalėjo įžiūrėti ar ten buvo Katherine. Ji tik pradėjo ieškoti draugės, kad gautų pagyrimą už suknelę, kurią kažkada padovanojo močiutė.



*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »

  Laikas bėgo greitai. Kaip ir greitai įsiplėtė ir lietaus pliūpsnis. Plaukai po truputi sušlapo, bet tai nebuvo jokio skirtumo - jie vis dar buvo lygus ir lengvai judėjo palei vėją.
  Katherine's norai nebuvo išgirsti ar išsakyti, ji galėjo ramiai palinksėti galvą ir sekti Christina, dėl svarios priežasties - tapti draugėmis ir vėliau atimti iš jos pinigus, jai nepastebėjus.
  Mergaitė sekė Christiną ir atėjo į prašmatnia kavinukę. Viskas buvo nulieta kaip iš žurnalų, kuriuos žiūrėdavo prie fontano ir viduje kildavo pavydas. Violetinės lempos. Senamiestis. Pro langus buvo matyti lietaus smulkus lašeliai, bet viską sugadino Christin'os Granger balsas.
  Baltų plaukų savininkė išgirdo Christin'os norą, bet ji nesiruošė to daryti, dar nebuvo pasiekusi dugno - žemo lygio. Mėlynos akutės nuvedė prie stalelio, kuris buvo prie lango, o pro jį matėsi senamiesčio gatvė.
  Visgi nebuvo sunku prasibrauti pro žmonių minia.
  Štai jau ir sėdėjo ant medinės taburetės ir žvalgė į vykusį koncertą, bet staiga iš išvaizdos primenanti abiturientas užkliudė už Katherine's peties.
   - Hey! Ką tu čia dabar darai? - piktai atsisuko į abiturientą. - Jau ant tiek silpnas, kad puoli jaunesnius už save?
  Nelaukus nė sekundės abiturientas atsisuko į antrakursę, kelias sekundes pažvelgė į grifę ir atrėžė:
   - Ha! - Atsisuko į savo draugelius už nugaros ir vėl pažvelgė į mokinę. - Manai, ka galėčiau pasielgt taip su vaikais? Tikrai ne. O silpnesnių negaliu net paliest, jie iškart nugriūna nuo mano taiklumo. Panašiai kaip ir tu.
  Šaipus abituriento juokas jau skambėjo grifės galvoje, bet ji viduje šiek tiek įsižeidė ir buvo kiek sumišusi, bet niekada nepasimesdavo tokiose situacijose ir atsistojo prieš abiturientą ir jo draugus.
   - Ką vadini silpnais? - už mėlynų akučių užsikabino smiginis prie kurios dar nebuvo niekas priėję. - Gerai sakai dėl taiklumo, tai pažiūrėkime kuris yra taiklesnis prie smilkinio, o, kad būtų įdomiau lažinamės iš noro.
  Vaikinas tik palinksėjo galva ir Katherine su abiturientų prasibrovė iki smilkinio.
  Iš pradžių turėjo nuspręsti kas pirmas mes strėlytes, bet nelaukus iškart Katherine pataikė arčiausiai į taikinį. Iš abituriento akių matėsi, kaip jam buvo sunku, gal net pernelyg įtemptas. Katherine buvo atsipalaidavusi ir rami. Lengvai pataikydavo į vidinį žiedą ir į kraštinį, vis keisdavo savo metimą, kad neatrodytu per daug įtartina.
  Aplink buvo daug susirinkę žmonių ir suteikė dėmesį lažyboms, nei italams kurie dainuodavo beveik kiekvieną vakarą.
   - Atrodo, kad aš laimėjau, tad mano noras yra... - dvylikametė taip ir nepabaigė minties, nes pertraukė kažkoks kitas žmogelis.
 
 

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
Vis dar testovėjusi su savo prašmatnia suknele, ieškojo žvilgsniu draugės. Mergaitė džiaugsmingai atsistojo priešais dainininką ir klausėsi to nuostabaus rokenrolo. Po minutės, princesės kojos net pradėjo trypsėti. Nuostabu! Ji jautėsi tobulai ir visiškai nebuvo pavargusi. Trukdė įsijausti į muziką, kažkokie balsai, suprantama, jog jų buvo masė, bet tai buvo girdėtas balsas, Katerinos Silverstone. Christina susiraukė ir nupėdino link šauksmų.
- Ai tai va kur tu, matau, kad linksma, ką aš tau sakiau? Ach taip, sakiau, kad atneštum man picos, o tu dar ir sugebėjai nueiti toli nuo manęs, ir išvis kas jis toks? Gal jis man atneš picos? Nagi, nemėtykite jūs tų strėlių, nesąmones kažkokias darote, italas sakė, kad mano gražus sijonas!- Nusikikeno ji.
Prisiminusi dar vieną žinią, pridūrė.
- Ir beje, kažkokie trys paaugliai sakė, kad bus užduotėlės, kvies vos ne kiekvieną žmogų, bus smagu Katerina, einame! Ir tu Bevardi, eisi su mumis? - Paklausinėjo džiaugsmingai Christina.
Prieš smagias užduotėles, grįžo atgal į tualetą ir pasitepė lūpas avietiniu lūpdažiu, kuris dar ir kvepėjo, na ir žinoma, pasipurškė kaklą, levandų kvepaliukais. Na štai, tobulai. Po penkių minučių, vėl priėjo prie jų ir nusitempė iki pat scenos.
- Klausykitės, nu tu, Bevardi išvis čia ne prie ko, bet kaip mano tėvas sako, kuo daugiau kompanijos, tuo smagiau!- Vėl nusikvatojo princesė.
Trys kažkokie paaugliai, atrodantys kaip tikri blogiukai, pradėjo vesti savo programą.
- Tai sveiki, bondžiurno, aš Lukas, aš Fausta, aš Edgaras. - Prisistatė paaugliai.
Princesė nusišypsojo ir toliau klausėsi ką jie pasakys. Pradėjo pirmas kalbėti Edgaras.
- Taigi, greitai bus pirmoji užduotis, reikės drąsiausio žmogaus, kuris savimi pasitikėtų, mokėtų linksminti žmones ir turi žinoma, gerą stiliuką, tas kuris toks yra, pakelkite ranką.
Tada prakalbo ir Lukas.
- Taip, visiškai sutinku su Edgariuku, kelkite rankas, pirmas pakėlęs ateis ant didžiosios scenos.- Pridūrė Lukas.
Fausta ten atrodė tyliausia ir ramiausia. Christina šiek tiek prisibijojo užduoties, tad rankos nepakėlė, visko gi galėjo būti. Pakėlė pirmasis ranką, tas abiturientas. Fausta su ranka mostelėjo jam, kad ateitų ant scenos.
- Katerina? Tu matai? Eina sauu, kaip nekantrauju pamatyti kas bus. - Pašnibždomis tarė Katerinai, Christina.
Šis su savo puikiais judesiukais, užlipo ant scenos. Iš jo pradėjo beveik visi žmonėms šaipytis.
- Ė, ko čia juokiatės? Kas nepatinka? Aš šaunus!- Riktelėjo per visą kavinę, jis.
Princesė ir vėl nusijuokė, šią dieną tikriausiai juokėsi mažiausiai aštuonis kartus. Fausta pradėjo sakyti užduotį abiturientui.
- Taigi sveikas kietuoli, tu turi uždainuoti dainą, padainuok dainą žmogui, kurio galbūt nekenti, arba kaip tik, dievini. Taip, pirmoji užduotis pernelyg lengva, bet jus dar nenorite pamatyti kitų užduočių, bus dar sunkiau.
Edgaras nusikvatojo. Lukas irgi. Abiturientas po kelių sekundžių nusidainuodamas pradėjo dainuoti.
- Vienas, vienas, tu mergyte, esi manoji šviesaaaa, aš tavęs per daug nekenčiuuuu, tu laimėjai prieš maneeee, tegull, teguuul nepasiseka tau.... sugadinai tu man šventę, dink iš čia, nes būsi greit nebegyva, tavo norų niekas neišpildiiiiis. - Dainavo abiturientas.
Christina šyptelėjo ir tarė Katerinai.
- Palauk, ar čia jis tau dainuoja? Eina sau, kaip miela!
Tikriausiai, ši daina buvo skirta Katerinai. Daugiau tęsti tas berniokas nebegalėjo, jį sustabdė Fausta.
- Gerai užteks, kaip matau dainą pats sukūrei, siaubas, nemoki dainuoti, eik kur ir buvai, dabar bus antroji užduotis, joje prireiks dar daugiau drąsos! Kas pasisiūlys?
Fausta laukė norinčių, Christina gal ir būtų pakėlusi ranką, tačiau ir vėl prisibijojo.





*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
  Katherine nespėjo pabaigti minties ar labiau gal noro.
   - Na tai random jaunuolis, kuris vykdys mano du norus, tai ačiū tau. - šyptelėjo, - O dėl picos, sakė, kad ją jau išpardavė, nes per daug lankytojų šiandien buvo. - padarė trumpa pauze ir leptelėjo. - Amm.. gerai galim eit. - neužtvirtintai pasisakė.
  Mergaitė linktelėjo galvą abiturientui link savęs sakydama, kad ją sektu, o su laiku pasakys norus.
  Katherine nusekė Christina, o paskui ją abiturientas su jo keliais draugeliais.
   - Cirkas. - pagiežingai sumurmėjo antrakursė ir toliau stebėjo, ką sakys trys paaugliai.
  Buvo nuobodu jaunajai Silverstone, kaip kokioje meno parodoje, kai pasakoja, kaip piešti šešėlius, o į galvą greitai pralėkė mintis, koks būtų pirmas noras. Pasilenkė prie abituriento ir pašnibždom pasisakė:
   -Mano pirmas noras būtų nueik ant scenos ir kažką įdomaus nuveik. Bus įdomu pažiūrėt. - nusijuokė ir toliau stebėjo koncertą. Po minutės ar kelios jau girdėjosi, kad siūlėsi abiturientas dainuoti, o jau po kelių sekundžių girdėjosi melodija ir jaunuolio balsas.
  Katherine negalė nustoti juoktis, kai daina buvo apie ja ir dar šmaikšti! Po truputi išgirdo ir Christinos balsą.
  Baltaplaukė atsisuko ir vos išlaikė juoką savyje ir pradėjo kalbėti:
    - Manau, kad taip. - nušvietė veidą didelė šypsena.
  Staiga pasigirdo plonytis balselis dėl antros užduoties, tai buvo Fausta.
    - Hey, hey! Dabar bus antra užduotis, ją padiktusuosime kai atsiras savanoris, tai kas ateis ant scenos? - Katherine staiga iškėlė Christinos ranką, kaip savanorės, o Fausta greitai atkreipė dėmesį ir sušuko, - O matau savanore. Ta mergaite su prabangia suknele, ateik čia! - baltaplaukė stumtelėjo Christiną į priekį ir jau matėsi ant scenos Christina, - Manau, kad laikas antrai užduočiai. Matau turi gražia suknelę. Pagirtina. Antra užduotis yra suderk savo suknelę su dažais ir apkarpyk ją, o ant plaukų užsipilk medaus. Jei neįvykdysi sąlygų į tave paleis bičių, kas tikėtina, kad įgels tau į veidą.
  Fausta kaip mat parodė rankomis į stalą ant kurio gulėjo žirklės, įvairių spalvų dažai ir žirklės, o šalia matėsi ir medus.
  Mergaitė pasiraižė į viena kita puse su kaklų ir nulėkė arčiau scenos. Žvelgė mėlynomis akutėmis į Christinos suknelę ir su pasitaikančiu telefonų greitai fotografo, kad parodytu progresą po užduoties.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
Siaubingas momentas. Užduotyse, karališkosios šeimos atstovė visiškai nenorėjo dalyvauti, ji nebuvo kažkuo talentinga, mokėjo tik groti gitara ir važinėtis riedlente. Už pačią Christiną, pakėlė jos ranką, Katherine, kaip savanorės. Mergaitė piktai žvelgė ir jau stovėjo ant scenos. Ši jautėsi itin keistai, šie paaugliai buvo keisti, bet.. kaip sakoma, smagu. Užlipusi ant scenos, mojavo visiems žmonėms ir šypsojosi, kad atrodytų, jog nėra ji piktas žmogus. Užduotis išgąsdino jaunąją princesę, gal net per stipriai. Norėjosi alpti.
-Nereikia. Jus tikriausiai nežinote su kuo kalbate, na, turiu omenyje, aš jums ne kokia kaimo boba, o atvykusi iš Niujorko pilies, jus tikrai manote, jog aš tai padarysiu? Eikite geriau bulvių skųsti.
Užpykusi, spyrė Faustai į koją ir pradėjo eiti iš scenos. Asilai. Bet, bet... Lukas sustabdė ją ir atvedė atgal prie scenos. Ką?
-Juk tu žinai, kad privalai atlikti užduotį, nebent nori pabendrauti su bitutėmis.- Tarė Lukas.
-Jo, nebūk kvaila ir įvykdyk užduotį, o tai rimtai, paleisim bites.-Pritarė Edgaras.
Christina nebežinojo ką daryti, ar prašyti draugės pagalbos, ar bėgti kuo toliau, ar tiesiog įvykdyti užduotį. Princesei sąžinė to neleido daryti ir reputacija. Ta suknelė verta trijų tūkstančių. Kodėl turėtų ją karpyti?
-Gerai, aš įvykdysiu šią užduotį, bet užtai, turėsite man daug sumokėti.- Tarė ji ir pasiėmė žirkles.
Pasiėmusi tas žirkles, pradėjo karpyti suknelės rankoves ir kaklą, kuris buvo gražiai išpuoštas. Ant suknelės užpylė rožinių dažų. Ach, ta akimirka... Mergaitė pasiėmė medų ir apipylė Faustą, Edgarą ir Luką.
-Savo garbanų aš niekada, niekada negadinsiu, o jūs už suknelę, duodate pinigus, staigiai! Arba žinokite aš tuoj iškviesiu policiją.
Edgaras garsiai nusijuokė ir priėjo prie bičių "namelio". Taip pat, ten buvo servetėlių, su jomis nusivalė nuo veido medų.  O ne...
- Bėkite, slėpkitės, čia žudikai.
Pro duris, įėjo kažkoks, su ilgomis kelnėmis, gražiu švarku vyras. Jis kažkur buvo labai matytas. Su juodomis garbanomis, aukštais batais. Tai tikrai buvo pažįstama išvaizda. Neatkreipusi dėmesio mergaitė į vyrą, greitai nubėgo prie staliuko ir prie Katerinos. Vyras atsisėdo prie kito stalo ir nusiėmęs nuo saulės akinukus tarė.
-Oi kaip senai buvau Italijoje, atvykau vienut vienas, pailsėti, o tai visai žmona išprotėjo.. Kur mūsų Italijos dainavimo žvaigždė? Kas čia per piemenys? O Jėzus, Marija, Antanai ir visi šventieji, dukra čia tu? Kokią tu gėdą darai, varyk greit iš čia su savo suknele, siaubas.
Princesė vos nemirė iš gėdos, ši greitai išbėgo iš kavinės ir nusprendė pabūti šalia jos, lauke. Ką tas čia veikia? Kodėl jis visur man turi pridaryti gėdos? Edgaras, Fausta ir Lukas, išpūtę akis, vos prakalbo.
-Atsiprašau ką? Ponaiti, jūs gal blogai miegojote šiandien? Koncertas senai baigėsi, o ir taip tyčiotis iš žmonių nėra mandagu, arba elgiatės normaliai, arba čiuošite iš kavinės, supratote?- Įsakė Edgaras.
Christinos tėtis nusijuokė ir praignoravo visa tai, jis tik atsivertė meniu ir žiūrėjo ką galėtų užsisakyti. Mergaitė norėjo dingti.



*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
   Christina Granger žinoma kaip princesė Niujorko apylankėse, jau Italijos mieste tik atvykusi pasinaudojo galimybe padaryti gėdą savo šeimos vardui ir gadino savo reputaciją norėdama atlikti menka užduotį, kuri turėjo didelės įtakos jos gyvenimui.
 Katherine prasibrovusi pro nežinomus žmones, jau išvydo, kaip po truputi išdidi mergaitė su atšipusiomis žirklėmis karpė savo praštmatnia suknelę neturėdama pasirinkimo, kiekvienas jos pasirinkimas turėdavo atpildo ir įtakos jos išvaizdai.
  Jaunoji Silverstone vaidinusi drauge toliau fotografavo Niujorko princesės veiksmus, kai Christina gadino savo suknelę, bet jau po kelių minučių stovyniuodama Katherine's bendrakursė su apdriskusia suknele  apipylė medumi jaunuolių veidus, kurie žvelgė, kaip žemino save jaunoji Granger.
   Grifų gūžtos įniršusi mokinė Granger ryšliai pradėjo viską sakyti, kad net Katherine patraukė kamerą ir nutraukė fotosesiją, o pati priėjo arčiau scenos, kad stebėtų vedėjų veido išraiškas į Christin'os pykčio priepuolį. Išlepintos mergužėles balsas girdėjosi per visas kavinukes valdas, kad net kai kurie žmonės atsitraukė kiek toleliau nuo scenos, kad negirdėtų jos cypavimų, kaip feneko, kuris yra kankinamas per naujuosius metus.
  Viskas ėjosi taip greitai, kad po kelių akimirkų viską pertraukė grifų gūžtos mokinukė pradėjo klykauti per visą teritoriją apie artėjanti žudiką.
  Baltų plaukų savininkė staigiai atsisuko į pusę, kuria žiūrėjo mėlynų akučių princesė. Iš tolo matėsi, kiek stambokas juodas siluetas, bet kūno forma šviesoje staigiai pasikeitė, kai vyriškis ėjo link kavinės centro, kurioje buvo puoselėjama daugiausia šviesos ir kuri apšvietė didžiają dalį kavinukės, per gūdanti lietų.
  Gyvačių mylėtoja dar nespėjusi susiorientuoti aplinkoje, jau po kelių sekundžių pastebėjo, kaip Christina atlėkė prie jos, pati tyliai sužnibždėjo fenekų savininkei:
   - Klausyk, kam tu rėkiai ant to vyriškio, kad jis žudikas? Ir kodėl jis komentuoja tavo nuostabia suknelę?
  Staigiai rudaplaukė išbėgo į lauką, o šalimai vykstantis pokalbis pertraukė grifę. Baltaplaukė viena ausimi pradėjo klausytis pašnekesių tarp nežinomo juodo silueto ir trijų paauglių.
  Baige kalbėti Fausta, Edgaras ir Lukas greitai pasišalino iš vyriškio akiračio, o Katherine negalėdama pabūti ramiai dėl savo sąžinės graužaties priėjo prie būsimos trečiakursės.
  Balti plaukai staigiai sušlapo, o juodas megztinis pasidarė kiek sunkesnis. Mergaitė tyliai priėjo prie Granger ir monotoniškų balsų prakalbo:
    - Ar tau viskas gerai? - atsiduso ir vėl tyliai prakalbo. - Kas tas vyras? Jis toks nemandagus buvo su tavimi.

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
Jausmas buvo tikrai nesmagus ir nejaukus. Visas šis chaosas, atrodė juokingai ir per žiauriai. Ir dar kai matėsi vienas žmogus, Vladzė Vaidilas Granger. Tai buvo pats nemėgstamiausias Christinos tėtis, jis baisiai gadino jaunosios princesės gyvenimą ir na, netik jos, gadino ir motinos, kitų giminaičių. Susiėmusi už galvos, nuėjo prie gėrimų staliuko. Pasiėmė vieną plastikinį puodelį, kuriame buvo vynuogių sultys su ledukais. Pamaišė raudonu šiaudeliu gėrimą ir gurkštelėjo kelis gurkšnius. Galva sukosi baisiai, reikėjo gryno oro, bet ar tikrai norėjosi lysti po lietumi? Ne. Bent jau ne Christinai. Fenekų savininkė kažkiek nusiramino ir grįžo, kur ir buvo. Priėjus Katherinei, princesė netikrai šyptelėjo.
- Toks jau jis. Pasipūtęs, nieko nesuprantantis vyras,- Trumpai, papasakojo apie savo tėvą, tamsiaplaukė. Kad nepasirodytų liūdna, dar kartelį nusišypsojo ir stebėjo ką daro jos mielasis tėvelis. Ah taip, lindo prie žmonių ir kalbėjo nesąmones. Kartais, princesei atrodydavo, kad jis pastoviai girtas, nes ar taip kalbėtų sveiko proto žmogus? Toks, karalius nebuvo. - Tikrai nori žinoti ar man viskas gerai? Katerina, šis žmogus yra labai kvailas ir galėčiau pačiais blogiausiais žodžiais jį apibūdinti. Jis mano tėvas, - Prisipažino atvirai sunkaus charakterio mergaitė. Tiesą sakant, net nežinojo kodėl tokius dalykus pasakojo jai, bet tikriausiai dėl to, nes pasitikėjo. Ech, nebegaliu čia būti.-
   Susinervino Christina ir išėjo iš kavinės ar restorano, net nežinojo kaip šią vietą pavadinti. Kol karalius sėdėjo ir rinkosi patiekalus, mergaitė greitai uždarė kavinukės duris ir nors ir lijo, jau geriau pasėdėti lietuje nei būti toje pačioje patalpoje kur Vaidilas. Kol kas, kavinėje fenekų mylėtojos nebebuvo. Gal tik buvo išlikęs jos rožių kvapas. Edgaras, Lukas ir Fausta, pamatę kokia persona buvo įėjus, išpūtė akis.
- Atneškite man keptų bulvių su sasyskom,- Paprašė, o gal labiau įsakė? Karalius. - Ir viskas? Gerai, o neprisijungsite prie mūsų žaidimo? Mokėsite grynais ar kortele?- Klausinėjo priėjęs Lukas. Princesė pajautė kaip jos plaukai, pasidarė šlapi ir nešvarūs nuo šalto lietaus. O ant megztuko, kapišono nebuvo. Šventas Jeronimai!- Nervinosi ji. Nebegalėdama būti lauke, sugrįžo į kavinę, nuėjo prie Katherines ir piktai žvelgusi, tarė.
- Žinai ką, man jau nusibodo, pamokome mano tėvą! Tu jam vožk per galvą, aš spirsiu, jis mirtinai mane užkniso,- Panikavo Christina. Vaidilas atsisuko į pusę, kurioje kalbėjo garbanė ir šyptelėjęs pakvietė prisėsti mergaites šalia.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Christina Granger »



*

Katherine Silverstone

Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
  Stovėjusi ant šalto lietaus ir sušlape plaukai styrojo ant asfalto gatvelės prie kavinukės, bet iš mergaitės akiračio fenekų garbintojo pasišalino ir vėl įlėkė į buvusia teritoriją, kurioje buvo, bet ten jau buvo pasikeitusi vieta, kai įžengė tas juodas nepagarbus siluetas.
  Katherine jau, net nežinojo ar tikrai nori vėl lėkti paskui Christina į Italijos kavinukę, kurioje vykdavo pradedančiųjų daininkų kelias į žvaigždes, bet artėjantis policijos garsas privertė Katherine skubiai išsigręžti plaukus ir įžengti į vietą, kurioje buvo vyriškis ir ne, bet koks vyriškis, o Christin'os tėvas, kuriam turėjo parodyti gerą įvaizdį ir įrodyti, kad jaunoji princesytė nebendrauja su šiukšle iš gatvės.
  Baltų plaukų savininkė išsigrežė purvinokus plaukus, nuo ilgos kelionės, bet nespėjus jau žengti pirmus žingsnius į kavinę, greitai pravažiavo per balą itališko stiliaus automobilis. Mėlynakės rūbai ir plaukai buvo daug purvesni nuo balos, prie kurios stovėjo, o ant skruostų matėsi keli taškeliai purvo. Plaukai tapo rudesni, jau buvo palaikyti Katherine rudaplauke,  o rankoves kraštų nusivaliusi veidą, tapo dar labiau purvinesnė. Buvo galima teigti, kad būsimoji trečiakursė yra išlindusi iš urvo ar, net pelkės būdama tokia nešvari.
  Vagilė numojo ranka, jog ji įėjusi į kavinę galėtų nueiti pasiimti servetėlių ir nusivalyti veidą ar paprašyti Christin'os naujų drabužių. Patraukė rankeną ir atsivėrė durys, ausyse skambėjo linksma muzika, bet išvydusi maža paslaptėlę jau buvo išaiškinta, tas piktas juodas stambokas siluetas, buvo Christn'os Granger tėvas. Jaunosios Silverstone akimis, matė jos tėvą storžievį ir garbėtroška, o patsai negerbė savo tikrosios dukros ir aplinkos, kurioje tikrai nebuvo karalius, o aplinkui nebuvo matyti jo tarnų.
  Įžengusi į šildomą vietą iš tolumos išgirdo, ko ponaitis užsisakė ir jau buvo galima spręsti, kad bendrakursės tėvas aukštuomenės skonių negalėjo pasigirti, o grifė tik piktai nužiūrėjo sėdinti vyrą, kol grifų gūžtos mokinukės nesusitiko Granger.
   -Žinai, turiu geresni pasiūlymą. - šyptelėjo bendrakursei, - Aš turiu dar antra norą iš to vaikino su kuriuo lažinome. Jam įsakysiu nugirdyti tavo tėvą ir išnešti jį iš šios skylės ir paguldyti jį į tavo viežbučio kambario, o jį pamokyti galėsi viežbučio kambaryje. Tai ar sutari? - atsidususi ir netikrai šyptelėjusi - Nekreipk dėmesio, kaip aš atrodau, buvo bloga diena. Tai ar pakviesti tą pralaimėtoją?

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Senamiestis (Neapolis, Italija)
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
Ko tu nori? Aš tuoj pasiimsiu peilį ir mesiu jį tau tiesiai į širdį.- Ruošėsi kovai, Christina. Tikrai nesiruošė sėsti prie savo "tėvelio" ir dar su juo bendrauti! Jau geriau apsipiltų savo suknelę medumi, ir dar kartelį ją iškarpytų, nei nueitų prieš visus žmones, prie jo. Bet ką gi, ką jau padarysi, reikėjo tai reikėjo. Garbanė dar šiek tiek pastovėjo prie draugės ir nugirdusi jos tobulą planą, draugiškai šyptelėjo.
- Tiksliai,- Prisiminė abiturientą. - Įsakyk, jis privalo tai padaryti, tik... tik jis pas mane kambaryje, gulės ant grindų,- Visiškai sutiko su Katherine ir paėmusi jai už rankos, nusitempė iki karaliaus stalelio. Palauks, tas abiturientas, dabar turime pasišnekėti su mano tėvu. Nusitempusi ją kartu, atitraukė kėdes ir prisėdo net neprakalbėjusi. Ehem.. Vaidilas vėl nusišypsojo ir pradėjo tauškėti nesustodamas.
- Gal balsą praradai? Kaip pilyje dainuodavai, o dabar iš tavęs beliko tik pikčiurna ragana, su ne visai kokiu stiliuku, - Įžeidinėjo princesę, tėvas. Grifė norėjo mirti, žinojo, kad suknelė ne itin gera, bet ką ji galėjo padaryti jeigu tai buvo užduotis? Nieko. Nebent nueiti greit vėl persirengti. Ar buvo laiko? Nelabai. Ai, persirengsiu vėliau. - Pagalvojo garbanė ir piktu balsu, atsakė karaliui.
- Nieko tu nežinai ir nesupranti, protinguoli. Ko čia išvis atsigrudai? Žmona valgyti negamina? Veiklos trūkumas? Tikriausiai visi šie variantai teisingi, ir ne, Žanos čia nėra, tad gali pavalgyti ir dingti man iš akių.- Atsakė gal kiek per žiauriai, princesė. - O čia, mano geriausia draugė Katerina, tikiuosi proto pas tave bent kažkiek dar liko ir nepasiūlysi jai to pačio, ką siūlei Žanai,- Baigė savo ir atsivertė meniu. Vaidilo veide, pasimatė baisus pyktis, jis sukumščiavo rankas ir trenkė per stalą.
- Aš tau panašus į kvailį? Nebegaliu jau į Italiją važinėti? Neberūpi man ta Žana, tegul gyvena savo gyvenimą kaip nori, atsisakė tokių brangenybių, pati kalta. Be to, labai gražus vardas, Katerina, tikriausiai labai gera draugė. Tik man labai keista, kad išvis turi draugų su savo šlykščiu charakteriu,- Dar stipriau, įžeidinėjo Christiną, karalius. Princesė jau nieko nebeatsakė, o tik pakvietė tą patį Luką, kuris buvo kažkur nuėjęs ir paprašė ko norėjo. - Man kakavos, su daug pieno,- Paprašė ji, o Lukas mandagiai apsimetęs padavėju, nuėjo atnešti kakavos. Ant Vladzės stalelio buvo jau atnešta lėkštė, kurioje buvo dešrelės ir keptos bulvytės.Fu, sasyskos, tikras karalius, ką galiu pasakyti. Šiek tiek patylėjusi, pradėjo šnekėtis su Katherine.
- Kviesk savo abiturientą, kol nenumiriau.- Laikiusi rankas ant kaktos, sumurmėjo Katherinei ir tikėjosi, kad pakvies jį kuo greičiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Christina Granger »