0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 277
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: Prekybos centras (Venisas, Florida)
« Atsakymas #15 Prieš 2 mėnesius »
   Venise ji gyveno jau gana ilgą laiką, tačiau nei draugų, nei pažįstamų taip ir nesusirado. Nors buvo draugiška ir linksma, tačiau visuomet šeima buvo prioritetas, o dabar, kai Sabrina turėjo jaunesniąją vampyriukę, kuri pilygo seseriai, atrodė, kad aplinkiniai nė neezgistuoja. Visgi atsiradęs Markas ir jo draugai kiek kitaip nuspalvino gyvenimą. Nors Heidi ir Mayran jų nemėgo, von Sjuard džiaugėsi turėdama tokius draugus, jei šiuos galima buvo taip pavadinti. Markas buvo nepaprastai mielas ir draugiškas vaikinas, be to, nors numanė, kad šis simpatizuoja jai, buvo tikra, kad vaikinas iškarto suprato, jog jos širdis užimta. Mayran vienintelis sugebėjo prisibelsti iki tos mažutės, tačiau be galo mylinčios ir atsidavusios širdutės.
    Pravėrė rausvas lūpas ketindama paklausti, ką čia veikia Markas. Nuojauta kuždėjo, kad atėjo susitikti su draugais, mat buvo tikra, kad vieną matė pro parduotuvės vitriną, bet šaukti atrodė neprotinga, o ir rūpėjo tuo metu kai kas kitas. Visgi nei paklausti, nei atsakymo išgirsti nespėjo. Girdėjo, kaip už nugaros stovintis Mayran sumažino atstumą, tačiau buvo tikra, kad šis tai padarė tik tam, kad paspaustų ranką tamsiaplaukiui Venisiečiui, kad ir nenoriai. Nieko panašaus neįvyko.
   Von Sjuard su pasibaisėjimu stebėjo, kaip garbaniaus kumštis įsirėžia Markui į veidą. Po to seka dar vienas, ir dar vienas. Vampyrė ne iš karto suvokė, kas vyksta, kurį laiką negalėdama patikėti savo akimis, stovėjo ir stebėjo. Žinojo, kad turi atplėšti apsauginį nuo niekuo dėto vaikino, tačiau nei kojos, nei rankos neklausė. Tarsi būtų virtusi statula.
   Nes aš tave nužudysiu...
   Žodžiai it elektra pervėrė kūną. Rudaplaukė nepajėgė suvokti, kaip toks mielas, geras ir mylintis žmogus gali šitaip pasakyti. Ji būdama vampyre nuolat griauždavo save dėl nekaltų gyvūnėlių žudymo, o Mayran...
    - Liaukis! Gana! - suklykė iš siaubo, pagaliau atsipeikėjusi.
   Puolė prie Mayran norėdama atitraukti nuo Marko, bet šis ir be jos pagalbos atsitraukė. Dar didesnį siaubą sukėlė ant abiejų jaunuolių veidų matomas kraujas. Praėjusį kartą ji susivaldė, nes kūną valdė baimė, tačiau dabar... Kaip Mayran galėjo visa tai nerūpėti?
   - Markai... - Pratarė nežinodama, ką daryti.
   Bijojo eiti arčiau, bijojo, kad garbaniaus pradėtą darbą ji gali užbaigti. Bijojo ir to, kad gali sužeisti patį vaikiną. Auksines akys suspindo nuo ašarų. Ką jai dabar daryti? Būtų viską atidavusi, jei tik šalia būtų pasirodęs Sorenas ir viską išsprendęs. Apkabinęs ją ir nuraminęs.
   - Ar tu iš... - Norėjo suklykti, tačiau suvokė, kad Mayran negirdės. Jo čia nebebuvo.
   Pirkinių krepšiai gulėjo ant žemės, keli drabužiai matėsi ant žemės, bet vaikino nebebuvo.
   - Mayran... - tyliai pratarė tarsi tai būtų privertę mėlynakį sugrįžti.
   - Kas tam šunsnukiui užėjo? Visai išprotėjo? - įniršio perkreiptu veidu atsisuko į merginą.
    Norėjosi skradžiai žemėn prasmegti. Per ją dabar vidury gatvės stovėjo sumuštas vaikinas. Kitas bastėsi po Venisą vienui vienas. Niekad nebūtų pagalvojusi, kad šitaip nutiks. Niekad. Du vaikinai dėl jos vienos.
   - Aš... Stengėsi kuo ilgai sulaikyti kvėpavimą. - Markai... Bus geriau, jei aš eisiu... Patikėk... Man labai gaila, aš atsiprašau dėl to, kas įvyko, bet situacija gali tik pablogėti, nes... - ėmė trauktis atatupsta.
   - Neprivalai atsiprašinėti dėl to mulkio. Viskas gerai, - nusibraukęs kraują nuo nosies, pabandė sulaikyti merginą, tačiau ši paėmusi ant žemės numestus krepšius tik papurtė galvą jausdama, kaip skruostais ima riedėti ašaros. Nekentė jų. Išdavikės.
   Apsisukusi patraukė ieškoti Mayran. Ašaros blogino matomumą, bet Sabrina ir toliau atkakliai žygiavo gatvėmis. Pyko ant garbaniaus, bet dar labiau nenorėjo jo palikti vieno. Nesvarbu, kad būtent tai padarė jis.
   - Mayran! - šūktelėjo užkimusiu balsu, keli praeiviai atsisuko, bet nei vienas iš jų nebuvo panašus į jos ieškomą vaikiną.
   Galiausiai po kelių valandų paieškų, užverktu veidu ir pilnomis rankomis krepšių, it pasiklydęs vaikas, ieškantis mamos, patraukė į namus.
   Visos viltys buvo dužusios į šipulius.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.