0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 751
  • Taškai: 52
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #30 Prieš 10 mėnesių »
Profesorė Keit turbūt neleis maudytis. Nors ji buvo gera, kartais atrodė esanti pernelyg rūpestinga. Norėjosi pabėgti nuo jos ir išbandyti viską, ko ji tikrai neleistų, nes pasakytų, kad tai nesaugu. Ar kas išlįs koks gyvūnas. Gal be reikalo prašė nusimaudyti?
Ji taip ir pradėjo šnekėti, tačiau Eion labai pasistengė nuslėpti nusivylimą. O ko čia nusivilti, jeigu to ir tikėjosi? Ir vis dėlto netrukus profesorė prašneko kitaip. Berniukas pasidžiaugęs pakėlė akis į ją. Pirmą kartą šios kelionės metu pasijuto tikrai patenkintas. Norėjo apkabinti profesorę ir jai padėkoti, bet laiku save sustabdė. Dabar labai gėdijosi tų kartų, kai prie jos praskysdavo.
Bet iškilo kita problema. Ar jam lįsti į vandenį su drabužiais? Nusivilkti marškinėlius tikrai drovėjosi, tad galiausiai nutarė, kad teks taip ir padaryti. Gal ir keistas jausmas, bet kelio atgal nebuvo.
- Būsiu atsargus, - stengdamasis slėpti entuziazmą ir kalbėti ramiai pratarė. Nenusiavęs nė batų priėjo prie vandens ir įkišo ranką. Šalta. Vis tik norėjosi išbandyti, tad galiausiai taip ir nenusivilkęs nė vieno sluoksnio įlipo į vandenį.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #31 Prieš 8 mėnesius »
  Tamsiaplaukė matė, kad jai pradėjus kalbėti Eion veide pasirodė nusivylimas. Taip, berniukas bandė jį slėpti, tačiau taip emocijas slėpė jau daugelį kartų, todėl Roma puikiai jas suprato.
  Tada Eion artėjo prie vandens. Lyg prieš tai kažką įtemptai mąstė, tačiau Roma nežinojo ko čia dar mąstyt. Nusirengi ir viskas. Ir tada viskas paaiškėjo - jis greičiausiai mstė ar nusirengti, tačiau... jis pasirinko maudytis su drabužiais? Čia dabar! Pagalvojo profesorė.
- Ei ei! Ko nenusirengi?! Čia tau negalėsiu išdžiovinti drabužių. Negi nori visą likusią dieną vaikščioti šlapias? Bent batus nusiauk! - šūktelėjo jam. Ko ko, bet va to jau ji tikrai nesitikėjo. Gi žiobarų pilna... Tai man ką daryt? Geriau leist jam šlapiam vaikščioti ar nueiti už kokio medžio, bet rizikuoti magijos slaptumu? Mintyse bandė apsispręsti, tačiau ir tas, ir tas variantas buvo pernelyg blogas. Tuo labiau Eion jau buvo pilnai vandeny, todėl nebeliko ką darti. Tik leisti jam toliau maudytis taip.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 751
  • Taškai: 52
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Džim Džim krioklys (Australija)
« Atsakymas #32 Prieš 6 mėnesius »
Profesorė Keit ragino nusirengti drabužius, tačiau Eion taip to ir nepadarė. Jautėsi saugiau. Ši moteris jam ne mama. Ji... Kas ji jam buvo? Profesorė? Na taip, profesorė. Tad nenuostabu, kad visai nesinorėjo nusivilkinėti drabužių.
- Man gerai ir taip, - neužtikrintai atsakė Eion, tačiau vandenyje ilgai neišbuvo. Negalvojo, kad Australijoje gali būti taip šalta. Tai, tiesą sakant, netgi kiek nuvylė. Tikėjosi, kad čia bus daug šilčiau nei Anglijoje ar Airijoje. Teko išlipti iš vandens. Visas drebėdamas stovėjo netoli profesorės Keit ir galvojo, ką daryti toliau. Ji dabar būtinai pasakys, kad reikėjo nusivilkti drabužius. O gal iš viso nesimaudyti.
- Gal galime eiti į viešbutį? - nykiai paklausė klastuolis. Jautėsi sutrikęs. Nežinojo, kaip reikėtų elgtis. Tiesą sakant, jau norėjo grįžti į Londoną ir pabūti vienas. Į profesoriaus Senklerio butą negrįš, bet nereikės galvoti, kaip bendrauti su profesore Keit.
Daugiau nieko nebepasakęs Eion pasileido į tą pusę, iš kurios jie buvo atėję. Jeigu pasiseks, ras viešbutį. Jeigu ne... Ką gi, jis kaip nors išgyvens.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.