0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
||Tema: fotografija||
Pavasaris šiais metai Hogvartse buvo gan šiltas jau nuo pirmųjų dienų, per kurias spėjo ištirpti visas sniegas ir ledas, po truputį pradėjo žaliuoti pievos su pavasariškomis ankstyvosiomis gėlėmis, kaip snieguolėmis, tačiau toji diena kai Darren‘as pagal pamokų tvarkaraštį turėjo vesti savo paskutinę žiobarotyros pamoką, orai už lango buvo bjaurūs ir netinkami jo sugalvotai praktikos užduočiai. Buvo debesuota, lijo smarkus lietus ir pūtė gan šaltas vakarų vėjas, todėl kaip ir praeitą pamoką jo visi planai eiti į lauką netikėtai žlugo.
Tačiau tai buvo ne taip blogai, kaip mintys ėjusios į jo galvą. Jaunasis profesorius nenorėjo palikti Hogvartso, nes jame jis jautėsi kaip antruose namuose ir kiekvienas atliktas mokinių darbas bei parašytos jų mintys ant pergamento lapukų, kėlė didelį džiaugsmą, tačiau laikas buvo nesustabdomas, todėl likus iki pamokos pusvalandžiui jis patraukė į kabinetą pasiruošti pamokai, kurios tema jam atrodė tokia pat įdomi, kaip ir visos jo buvusių pamokų. Tikiuosi, gyvenimas dar sykį atves į šią nuostabią profesoriaus vietą.
Kabineto tą dieną jis beveik nekeitė, tik ant sienų pakabino paveikslus su įvairaus stiliaus nuotraukomis ir ant savo bei mokinių stalų padėjo reikiamus daiktus pamokai, o tada nužingsniavo į klasės galą pasitikti ateinančių mokinių į dar vieną jo pamoką. Mokiniai vienas po kito ėjo į klasę ir pildė tuščius jos suolus. Suskambėjus mokyklos varpui profesorius uždarė kabineto duris, nuėjo į klasės priekį ir kaip niekad atsipalaidavęs bei pasitikėdamas savimi tarė:
-Sveiki mokiniai, šiandienos tema: fotografija. Pamokos metu pasistengsiu jus kuo geriau supažindinti su šia tema, nes visi puikiai žinome, kad artėja egzaminai, kuriems turite pasiruošti kuo geriau. – Atsidusdamas ir nužvelgdamas susirinkusius mokinius tarė Darren‘as.
-Negaiškime svarbaus pamokos laiko ir pradėkime nuo trumpo teorinio klausimo. Kaip matote ant jūsų stalų yra momentiniai fotoaparatai, kurie Hogvartse neveikia, tačiau dabar jūs galite juos apžiūrėti ir atsakyti mano klausimą. Pasakykite vieną įdomų faktą apie fotoaparatą, tai gali būti apie ant jūsų stalo esantį momentinį fotoaparatą, (pavadinimas parašytas ant stalo, šalia fotoaparato esančio lapuko) arba apskritai apie šį įrenginį.Be to, prašau savo atsakymų nekartoti, nes kiekvienas turime fantaziją ir galime jos pagalba uždirbti savo koledžui du, o ne nulį taškų. – Pasakė jaunasis profesorius ir atsisėdo į savo suolą. Tuo momentu jam užėjo noras skaityti neseniai įsigytą žurnalą, tačiau jis privalėjo būti mokytojas, kuris kreipia dėmesį į mokinius ir stengiasi jiems suteikti kuo daugiau žinių vietoj to, kad užsiimtų savo mėgstama veikla, nes prisiminimai kaip tai darė kai kurie mokytojai, jį net pykdė.
||Manau teorinis klausimas pakankamai aiškus, tačiau visada laukiu jūsų žinučių. Bei prisiminkite, kad panašūs atsakymai vertinami nuliu. Pamoką pratęsiu sekmadienio vakarą, 26 dieną. ||
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Darren Hasley »

*

Emerisė Devona Berker

  Hogvartso pilies viduje pamažu darėsi vis šilčiau ir atrodo aktyvėjo mokiniai. Na, tiksliau jie mažiau tupėjo bendruosiuose kambariuose ir dažniau išlįsdavo į lauką. Juk šilta, kodėl nepasidžiaugt pavasario saulute. Tiesa, buvo viena asmenybė, kuri nedrįso kišti nosies lauk. Pasimes ir nebegrįš. Ir nepasiges niekas. Juk ji tik durnelė pirmakursė, o svarbiausia purvakraujė.
  Eilinį sykį Devona pabandė pažaboti savo likimą ir sėkmingai nueiti į pamoką. Pirmas aukštas, viskas turėtų būti gerai. Aha. Tegul apie tai pasvajoja vienaragių (stop, šitie egzistuoja)... skraidančių varlių šalies karalienė. Risei vėl nepasisekė ir į klasę ji pateko tiesiogine to žodžio prasme įskrisdama. Žinoma, kad ji pakeliui sugebėjo nuvirst ant paprasčiausio kilimo, užgauti šarvus, gauti bent tuziną būsimų mėlynių ir vos nepamest ponios Šokliukės. Netrukus, laikydama savo varlę beveik sau prie galvos, negarsiai nukrito ant grindų ir tada atsistojusi ir labai tyliai padėkojusi bendraamžei Liucijai, atsisėdo prie stalo ir pažiūrėjo į profesorių. Mintyse pradėjo svarstyti kokio čia dalyko pamoka. Magijos istorija? Magiškų gyvūnų priežiūra? O gal Transfigūracija? Iš pamokos temos suprato patekusi į žiobarotyrą. Tačiau apie fotografiją nežinojo nieko, tad tylėjo susigūžusi. Viskas būtų buvę gerai, jei ne ponios Šokliukės pageidavimas susipažinti su aplinka. Ištrūkusi iš šeimininkės rankų varlė užšoko ant stalo.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Mayrai žiobarotyra rūpėjo tiek pat, kiek ir ežero pakrantės akmenukai - kartais smagu pažiopsot, bet vis tiek tai, jos nuomone, buvo bevertis reikalas. Užtat neseniai klastuolė išgelbėjo riebią, žalią varlę nuo savo Katino nagų. Pavadino ją Alfonsa, nors dėl lyties nebuvo tikra, bet žinojo, kad varlė tikrai neįsižeis. Tad dabar naujoji merginos draugė sau ramiai kurkė ant jos delno. Koridoriuose, kaip visada, Mayra keliavo mokinių stumdymo būdu, kelias grifes net išgąsdindama savo riebia varle.
 Ir pagaliau, skambant varpui, prasivėrė kabineto durys ir įžingsniavo klastuolė. Akimis greitai permetusi kabinete sėdinčius žioplius, pastebėjo mergaitę, kuri irgi turėjo varlę. Šyptelėjusi, klestelėjo šalia švilpės. Alfonsa, padėta ant nelabai švaraus stalo, nepatenkinta sukurkė, bet netrukus varliškai įsispoksojo į mergaitės varlę.
-Tuoj bus varliukų,-pasilenkusi, tyliai sušnabždėjo švilpukei į ausį Mayra.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 819
  • Varliokas
Ne taip seniai Deoiridh nutarė naktis leisti varlės pavidale tarp kitų varlių. Neilgai trukus taip susidraugavo su viena iš ten gyvenančių žaliaodžių, kad nutarė pasiimti ją kaip augintinę. Buvo keista turėti draugę - tikrąja to žodžio prasme draugę! - bet mergaitės nestebino, kad ji turi ne dvi, o keturias kojas.
Nuo tada dvi varlės niekada nesiskyrė. Būdama žmogaus pavidale škotė nešiodavosi naująją augintinę kišenėje. Naktimis dažnai likdavo miegamajame ir kartu kurkdavo. Deoiridh įtarė, kad yra siaubingai nekenčiama tarp švilpių - jeigu tik jie moka nekęsti, - tačiau koks skirtumas? Pirmą kartą ji surado žmog... varlę, kuria gali pasitikėti!
Savaime suprantama, švilpė augintinę atsinešė ir į pirmą po draugystės sukūrimo pamoką, kuri buvo žiobarotyra. Apsidairiusi klasėje rudaplaukė nustėro: ant vieno stalo jau buvo dvi varlės! Vis dėlto nuostaba buvo džiugi. Galbūt pavyks daugiau draugų susirasti? Galbūt pagaliau Deoiridh gali turėti tikrai patikimų draugų grupelę? Žinoma, ji nė nežiūrėjo į mergaites, kurioms priklausė gyvūnai, akys buvo prikaustytos tik prie varlių.
Rudaplaukė neskubėdama nuėjo prie stalo, esančio už tų dviejų mergaičių. Pasidėjo augintinę ant stalo ir pati skubiai pasivertė varle. Netrukus išsprogusios akys susižvalgė. Abi varlės stryktelėjo mažesnei mergaitei ant pečių ir netrukus nušoko ant stalo.
Žiūrėdama į tris varles Deoiridh jautėsi laiminga kaip niekada gyvenime.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 669
  • Taškai: 598
  • 265 teleskopai (22-05-15)
Po nesėkmės "astronomijoje", kuri iš tikrųjų buvo apsigynimas nuo juodosios magijos, Elliw penkis kartus perskaitė tvarkaraštį. Jos tvarkaraštis, tiesa, jau seniai netyčia buvo sudegintas židinyje. Vis dėlto mergaitė rado vieną besimėtantį ant stalo ir tikėjosi, kad tiks.
Dabar ji buvo beveik įsitikinusi, kad eina į žiobarotyros pamoką. Beveik. Priėjusi prie kabineto (pakeliui pasiklydo tik vieną kartą!) nedrąsiai žvilgtelėjo vidun. Nežinojo, kaip patikrinti, ar tai tikrai žiobarotyros kabinetas. Vis dėlto įėjo vidun ir įsitaisė pačiame klasės priekyje. Tik pamačiusi daugelį pašaipių žvilgsnių suprato atsisėdusi prie profesoriaus stalo. Velsietė atsistojo ir nė nesiteikusi atsiprašyti persėdo į kitą suolą. Toliau nuo varlių, kurios jau nedavė ramybės astrono... apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje.
Klausimas mergaitei pasirodė itin lengvas. Juk ją augino paprastas žiobaras brolis. Tad pasakyti kelis žodžius, kurie uždirbtų koledžui kokį tašką, buvo lengviau nei lengva. Elliw pamiršo pakelti ranką ir tik garsiai ištarė:
- Teleskopas yra daiktas, skirtas žvaigždėms stebėti. Jis surenka šviesą...
Akys užkliuvo už ant stalo gulinčio fotoaparato. Elliw susimąstė. Ar ji ir vėl susimovė? Panašu, kad taip...
- Fotoaparatas, - nesutrikusi iš naujo pradėjo švilpė. - Yra daiktas, skirtas daryti nuotraukoms. Jis užfiksuoja trimatį daiktą ir perkelia jo atvaizdą į dvimatę plokštumą.
Aš moku tokių protingų žodžių? paklausė savęs mergaitė. Ji patenkinta apsižvalgė ir pasidėjo rankas ant suolo. Pajuto, kad tas kliba.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Vėl atėjo staigmenų kupina žiobarotyra. Rodos, dar vakar Daniela bandė sugroti tris akordus pianinu, o dabar ji mąstė, kokiu keistu prietaisu teks dirbti šią vėjuotą popietę. Tiesą sakant, klastuolė nelabai laukė žiobarotyros, nes nei staiga mesti burtų neketino, nei išmokti naudotis žiobariškais daiktais ją viliojo. Ar pamokose įdomu? Taip, sužinoti, kokiais kvailais būdais žiobarai sprendžia problemas, buvo visai smagu, netgi juokinga, tačiau pagalvojus, kad šią valandą galėtų krimsti prie lovos besiilsinčius sausainukus su šokolado ir džiovintų vyšnių lašeliais...
    Kabinete vyravo kitokia, iš pradžių į akį nekrentanti atmosfera. Dani nustebino ant mūrinių sienų pakabintos nuotraukos, kuriose sustingę teliko įvairių stichijų, daiktų bei žmonių atvaizdai. Į šiuos objektus žiūrėti buvo niūriu ir neįdomu - trečiakursė mąstė, kaip nuobodžiai turėtų jaustis įamžinti dalykai, jei jie sugebėtų jausti.
    Profesorius Hasley gan guviai pradėjo pamoką tą pačią sekundę, kai Kravitz įsitaisė suole gale ir pirštais pradėjo knebinėti tą monentinį (molentinį?) fotoaparatą (lapelis su pavadinimu įspūdingai nuskriejo jai per smarkiai klestelėjus į kėdę). Mokytojas be jokių užsikirtimų pasakė painųjį pavadinimą, tačiau klastuolė žinos, kad ilgai smegeninėje jis neužsilaikys. Pasakyti faktų niekas neskubėjo. Jei būtų kažką žinojusi, mergina akimirksniu keltų ranką ir naudotųsi proga pasakyti kokį lengvutėlį sakinį. Tačiau dabar jos galva tylėjo ir iškėlė vienut vienutėlį klausimą - kas sugalvojo fotoaparatą pavadinti moentiniu?
    Kažkokia švilpė užsikirsdama išdėstė faktą, kurį net ir atsilikęs penkiametis būtų išmąstęs. Tačiau Daniela priminė sau, kad pati vos ne vos išgromuliuoja pavadinimą, todėl neprunkštelėjo. Tada į galvą atėjo tetos Sibilės, giminės kaupikės, kambarys, kuriame tarsi šiukšlyne virtinę kalnų sudarė seni žiobariški (vadinasi, neįdomūs) laikraščiai. Kažkada Dani ten pasislėpė nuo itin blogą dieną turėjusio tėvo, ir, kad ją paguostų, keistoji tetulė pradėjo marmalyti faktus iš vieno numerio. Atgimęs sakinys klastuolės galvoje tuoj pat išsprūdo.
 - Pirmasis skaimeninis fotoaparatas buvo išrastas 1980 metais, - tik ištarusi šiuos žodžius, mergaitė pagalvojo, ar nebus išgalvojusi skaičių, mat datos - ne jos stiprusis dalykas. - Arba 1890. Taip, išrastas 1890 metais.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Daniela Kravitz »
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VII kursas
  • *
  • 372
  • Taškai: 50
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Šiandien vaikinas eidamas į žiobarotyrą buvo labai žvalus. Naktį jis gerai išsimiegojo, kadangi neturėjo ką skaityti ir nesugalvojo ką piešti. Visa jo naktis buvo paskirta tik miegui, tad vaikinas jautėsi labai gerai. Vaikinas švilpaudamas ir su gera nuotaika keliavo koridoriumi žiobarotyros kabineto link. Greitai vaikinas pasiekė savo tikslą. Jis lėtai atvėrė kabineto duris ir įėjo į jį. Ryan atsisėdo į antrą suolą. Šiandien jie kalbės apie fotografiją. ,,Tema tikrai nuostabi pamąstė vaikinas nusišypsodamas. Jo nuotaika tapo dar geresnė. Juk jis svajoja išmokti gerai fotografuoti. Jo draugei Cindy ši tema būtų labai lengva. Juk ji moka gerai fotografuoti. Vaikinukas irgi labai svajojo išmokti gerai fotografuoti ir tikėjosi, kad ir žiobarotyra jam padės prieiti arčiau jo svajonės. Jis įdėmiai išklausė mokytojos klausimo ir klausėsi kitų vaikų atsakymų. Greitai savo mintyse taip pat sudėliojo atsakymą į mokytojo užduotį klausimą.
-  1948 m. buvo pagamintas pirmasis momentinis fotoaparatas. Jame kartu su fotografiniu popieriumi vienoje pakuotėje buvo talpinami ir visi nuotraukos ryškinimui reikalingi chemikalai, ir visiškai paruošta nuotrauka būdavo pagaminama per mažiau nei minutę. Jį sukūrė iš pradžių poliaruotų akinių firma ,,Polaroid" - išpyškino vaikinas. Tai buvo vienas geriausiai jo žinomų faktų. Vaikinas galėtų žinojo gana nemažai, bet šitas jam pasirodė įdomiausias. Vaikinas tikėjosi, kad gaus du taškelius. Jis toliau susikaupęs domėjosi pamoka.

There's no such thing as fate.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 152
  • Lytis: Moteris
  • Vivre est un acte égoïste
Dorotėjos nuotaika šiandien nebuvo tragiška. Pagaliau nuslopo tas bukas galvos skausmas, kankinęs ją pastarąsias dienas. Pragulėjusi lovoje ji nekantravo vėl grįžti į pamokas ir šiandieną lėkė į žiobarotyros pamoką. Dažniausiai žiobarotyra jai, kaip maišyto kraujo merginai, visą gyvenimą praleidusiai žiobarų pasaulyje, sunkumų nekėlė. Iš ties dažnai šias pamokas praleidinėdavo, tačiau šiandieną nusprendė ateiti - jautė, jog pamoka bus įdomi.
Pirmakursė suprato, jog neapsiriko išgirdusi pamokos temą ir ant stalo pamačiusi momentinį fotoaparatą. Ją visad žavėjo ši technologija, tačiau niekad neteko jos laikyti rankoje ar ką nors fotografuoti, todėl dabar ji atsargiai pakėlė prietaisą ir ėmė vartyti rankoje apžiūrinėdama. Probėgšmiais išgirdo, jog kiti vaikai atsakinėja į profesoriaus užduotą klausimą, tačiau pati neskubėjo pakelti rankos. Galiausiai išgirdusi, jog niekas nebešneka ji pakėlė ranką.
-Kažkur girdėjau, jog senuose nuotraukose žmonės niekad nesišypso. Visų pirma dėl to, jog nustatyti fotoaparatą ir padaryti nuotrauką trunka daug laiko, todėl išsėdėti besišypsant gana sunku. O visų antra, tai dėl to, jog nuotraukos darymas buvo laikomas labai ypatinga ir rimta proga taigi žmonės nematė ko šypsotis, sėdėdavo rimti,- sklandžiai užbaigė ji. Tai nebuvo vienos tiksliausių jos žinomų faktų, tačiau šis jai labiausiai patiko ir ji juo švaistydavosi kur reikia ir kur nereikia.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Nors daugelis mokinių Hogvartse manė, kad žiobarotyros pamokos buvo nereikalingos, Cristal jos visada buvo įdomios ir reikalingos, nes mergaitė, būdama grynakraujė, savo aplinkoje buvo sutikusi nedaug žiobarų, tačiau norėjo kuo daugiau apie juos sužinot. Todėl į žiobarotyros pamoką grifiukė ėjo su entuziazmu, beveik pasišokinėdama.
Cristal susirangius nepatogioje kėdėje, mergaitė pamatė ant suolo padėtą kažkokį įrenginį, kurio nebuvo mačiusi gyvenime ir net neįsivaizdavo kas tai galėtų būti. Profesoriui paminėjus žodį fotografija, pirmakursė suprato, kad tas keistas daiktas turbūt bus žiobarų vadinamas fotoaparatas. Permetusi akimis per visus klasės mokinius, Cristal pastebėjo, kad beveik visi esantys šiame kabinete mokėjo naudotis fotoaparatu, o žaliaakė net dorai nežinojo kam jis skirtas. Todėl profesoriui uždavus klausimą ji net minties neturėjo pakelti ranką ir kažką bandyti išlementi, todėl tik ramiai sėdėjo savo suole ir įdėmiai klausėsi kitų mokinių atsakymų.
my morning face:

*

Neprisijungęs Darren Hasley

  • Burtininkas
  • ***
  • 58
  • „Patirtis yra tai, ką gauni, ieškodamas kažko kito."
 Vos tik pirmasis mokinys prakalbo, jaunasis profesorius pastebėjo, kad ant vieno stalo yra net keturios varlės, tiksliau trys tikros ir viena mokinė, kuri pasivertė į varlę su savo puikiomis transfigūracijos žiniomis, ko deja Darren'as niekada neišmanė ir nemėgo. Tačiau rudaplaukis profesorius išliko ramus ir toliau klausėsi kitų mokinių atsakymų į jo užduotą klausimą, galvodamas kaip šįsyk pasielgti su nelauktomis viešniomis. Galvoje sukosi tik du variantai. Pirmas buvo uždaryti varles, tarp jų ir mokinę į narvą, o mokines atsinešusias  savo augintinius palikti po pamokų. Antras buvo leisti šį sykį ir varlėms susipažinti su fotografija atliekant praktiką kartu su savo šeimininkėmis bei nieko nebausti ir bent paskutinę pamoką šiais mokslo metais pabūti supratingu. Žinojo, kad nevalia rinktis antrą variantą, nes tokiu būdu tai gali niekada nesibaigti, tačiau jis nežinojo ar kada nors gyvenime dar kartą sėdės profesoriaus kėdėje, todėl nusprendęs kaip pasielgs, jis toliau įdėmiai klausėsi mokinių atsakymų.
-Smagu, kad visi į mano pateiktą klausimą atsakėte puikiai, ačiū už jūsų nuostabius atsakymus. Visi atsakiusieji savo koledžui uždirbote po 2 taškus, o kiti nenusiminkite, nes nevisi gimėme žinodami viską apie žiobarus ir dar turėsite progą sužibėti praktikos užduotyje. - Atsiduso Darren'as. - Taigi, iš pateiktų atsakymų galėjote susidaryti nuomonę, kas yra fotografija ir pats fotoaparatas. Šie du dalykai yra be galo susiję, nes žiobarų pasaulyje žmonės fotoaparato dėka įamžina svarbiausias šeimos akimirkas, kaip Kalėdas, Velykas ir kitas šventes. Žinoma, kiti iš to gyvena ir visą gyvenimą dirba fotografais, daro fotosesijas ir profesionalias popierines nuotraukas, kurias be to darysite ir jūs. Taip pat nuotraukas vis dažniau daromos ne tik su įvairiausiais fotoaparatais, bet ir paprasčiausiais išmaniaisiais telefonais. Be to, plačiau apie tai galite sužinoti paskaitę žiobarotyros vadovėlį ar kitas žiobariškas knygas. - Pasakė pamokos įžangą jaunasis profesorius ir  leido minutėlę mokiniams suvirškinti visą pasakytą informaciją apie fotografiją.
- Taigi, manau pats laikas pristatyti jūsų praktikos darbą, kuris yra tikrai įveikiamas ir leis atsiverti jūsų menininko ar menininkės sielai, kurią turi kiekvienas žmogus, žinoma, skirtingą. Iš karto pasakau, kas nemėgstate žiobarotyros, šios temos ar tuojau mano pasakytos užduoties, netrukdykite kitiems, o sėdėkite ramiai savo suole. Šiandien, jūs turėsite galimybę sukurti savo fotografijos pasaulį, tačiau jai to nenorėsite galėsi patekti į kito žmogaus sukurtą. Taip pat šiandien pabūsite fotografais ir savo rankomis patirsite visą tai ką daro žiobarų fotografai. Taigi jūsų užduotis: piešimo priemonėmis, kurios yra ant jūsų stalų, nupieškite savo fantazijos pasaulį ant specialaus popieriaus(jis išburtas ir padėtas ant jūsų stalų), kurį norėsite aplankyti ir įamžinti nuotraukomis, tačiau galite nueiti į klasės galą, prie stalų, ir tiesiog išsirinkti jau nupieštą pasaulį. Kai tai turėsite pasiimkite užburtą lipnią juostelę nuo savo stalo ir užklijuokite ją skersai savo sukurto arba pasirinko fantazijos pasaulio, iš kurios pusės klijuosite neturi esmės. Tada į rankas pasiimkite momentinį fotoaparatą ir fotolapelius, kurių ant kiekvieno stalo yra penki vienetai. Po to burtų lazdele prilieskite užklijuotą lipnią juostą ir po kelių sekundžių jūs atsirasite savo sukurtame pasaulyje. Momentinio fotoaparato pagalba įamžinkite penkis pačius gražiausius jūsų manymų objektus ar vietas, apžiūrinėkite dar neregėtą pasaulį, palieskite magijos pagalba sukurtus jūsų nupieštus daiktus ir prilietę vėl tą pačia lipnią juostelę ant popieriaus su burtų lazdele, grįžkite atgal į klasę. Grįžę išsirinkite tris norimas nuotraukas sau, kad niekada nepamirštumėte šios pamokos ir savo pasaulio, o ant kitų dviejų užrašykite vardą, pavardę, kursą ir koledžą bei palikite jas ant mano stalo, kas norėsite galite prirašyti kas pamokoje patiko, o kas ne, nes jūsų nuomonė man yra svarbi. Taipogi pasistenkite kuo gražiau piešti, nes baltas lapas ir keli pagaliukai ar raizgai nesuteiks jokio įdomumo tyrinėjant aplinką ir ją įamžinant. Be to, nupiešti gyvūnai pasaulyje judės, tačiau jūsų sužeisti negalės jei jūs ir nupiešite vilką, nes viskas tik iliuzija.-  Atsidusęs baigė kalbėti Darren'as ir tikėjosi, kad užduotį pristatė gan aiškiai ir suprantamai visiems mokiniams.
-Be to, jei nutiks nesklandumų, pamokai pasibaigus jūs automatiškai grįšite į klasę. Sėkmės! - Pridūrė profesorius ir nuėjo prie mokinių su varlėmis.
-Panele Wallflower ir Berker, šį sykį atleidžiu, kad į kabinetą atsinešėte savo augintinius, tik prižiūrėkit juos ir žiūrėkit, kad varlės nepadarytų nieko blogo kitų atliekamiems darbams. Taip pat jei šiandien atliksite praktikos darbą, galite į sukurtą pasaulį keliauti kartu su savo varle ir ją padaryti kaip jūsų fotografavimo objektu, tik kad taip nutiktų laikykite ją savo rankose prieš priliečiant lipnią juostą su burtų lazdele.

|| Manau praktikos užduotis pakankamai aiški, tačiau jei kyla klausimų rašykite man į a.ž., nes visi darome klaidų. Savo nupieštą ar išsirinktą fantazijos pasaulį pots‘uose kuo išsamiau aprašykite, paminėkite ką per objektus vaizdavote, kokias spalvas naudojote ir pan. Taip pat aprašykite kaip visas pasaulis atrodė gyvai ir ką užfiksavote vienoje iš penkių nuotraukų, nes vis dėlto, visas nuotraukas aprašyti užtruktų nežmoniškai ilgai. Žinoma, neišsiplėskite per daug.
Reikalauju dviejų ilgesnių po 1200+ arba trijų trumpesnių po 600+ simbolių post‘ų. Pamoka baigsis gegužės 9 dieną. Sėkmės!||

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Darren Hasley »

*

narvalas

  Emerisės širdies plakimas sustojo vos išgirdo Mayros balsą. Ta mergina buvo tikrai per arti. Net varlių buvimas ant pečių (nors ir tai truko gana trumpai) taip nebaidė kaip nepažįstamų žmonių bandymas užkalbinti pirmakursę. Kitų žmonių ji jau nebegirdėjo, sustingo ir sėdėjo geras porą minučių, lyg būtų koks nors užstrigęs robotas. Smegenys virškino informaciją. Ne, ne tai ką pasakė Wallflower. To jau nebegirdėjo. Poros centimetrų atstumas. Tai buvo arčiausias įmanomas artumas su svetimu žmogumi, nekalbant jau apie tai, kad Deoiridh buvo ant švilpės peties. Bet mergaitė to juk nesuprato. Visiškai pamiršusi (gal net nepastebėjusi), kad ant stalo šiuo metu tupi keturios varlės, iš kurių viena priklauso jai, blondinukė išgąsčio perkreiptu veidu nuvertė stalą ir pati nukrito su kėde. Suskaudo dešinę ranką. Širdis plakė kaip pašėlusi. Mergaitė pravirko. Ponia Šokliukė, nepatenkinta Alfonsos dėmesiu, nušuoliavo Hasley stalo link.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 819
  • Varliokas
Deoiridh jau buvo bepradedanti kurkti. Atrodė, kad kitos trys varlės yra kiek nustebusios dėl tokio didelio draugų kiekio. Nenuostabu, kad iš karto neužsimezgė pokalbis. O štai ta varlė, kuri iš tiesų buvo žmogus, buvo be galo tuo patenkinta, tad nutarė imti reikalą į savo rankas. Juk jeigu ir kitos dvi varlės gyvena mokykloje, jos gali tapti pačia šauniausia įmanoma ketveriuke! Tereikėjo geriau susipažinti su naujosiomis draugėmis. O koks yra geresnis laikas už dabar? Taigi Deoiridh pasiruošė pradėti pokalbį, kai pajuto esanti nudrėbta nuo stalo.
Pirmiausia animagė pagalvojo, kad tai profesoriaus darbas. Ji jau senokai pastebėjo, kad žmonės itin nemyli vargšių varlių. Bet apsižvalgiusi pamatė ant grindų jaunesniąją mergaitę, kuriai priklausė viena iš varlių. Deoiridh piktai sukvarkė ant jos. Juk dabar dingo galimybė susipažinti! Deoiridh savo augintinės net nematė. Tad ji užšoko ant grindų esančiai verkiančiai mergaitei ant galvos ir pradėjo kurkdama šaukti savo augintinę.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 870
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
 Mayra nuobodžiaudama klausėsi profesoriaus. Alfonsai, regis, švilpės varlė patiko, mat žiūrėdama į žaliaodę ji patenkinta kurkė. Tuoj atšokavo ir dar dvi varlės - pasidarė tikras Varlynas! Patenkinta, Mayra stebėjo, kaip jos nauja augintinė varliškai bendraują su kitomis žaliaodėmis. Kartais klausydamasi nuobodaus profesoriaus aiškinimo, klastuolė į rankas paėmė momentinį fotoaparatą.  Pridėjusi akį, pabandė nufotografuoti savo augintinę, bet, nuspaudus mygtuką, nieko neįvyko. Nepatenkinta, mergina padėjo nereikalingą daiktą atgal ant suolo, kai šalia jos sėdėjusi švilpė nuvertė stalą ir pati nuvirto. Alfonsa nepatenkinta šoko į priešais sėdėjusios mergaitės plaukus, tada ant suolo, ant žemės ir dingo šeimininkei iš akių. Pašokusi ant kojų, klastuolė apsidairė ir, peršokusi nuvirtusį stalą, puolė gaudyti savo žaliaodės augintinės. Vydamasi neįtikėtinai greitą varlę, klastuolė lipo ant kitų suolų ir net nesumurmėdama ,,atsiprašau" brovėsi pro mokinius, kol Alfonsa nesugalvojo užšokti profesoriui ant veido ir kabindamasi savo lipniomis kojelėmis, galiausiai įsitaisė vyriškio plaukuose. Sustingusi, Mayra žiūrėjo į profesorių ir, ištiesusi ranką, sumurmėjo:
-Al...Alfonsa?

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
    Daniela nustebo gavusi du taškus, juolab kad buvo tikra suklydusi bent dviem šimtais metelių. Tačiau to, žinoma, neparodė ir toliau pirštais žaidė su prietaisu.
    Pirmą sykį per visus tris metus Hogvartse žiobarotyros pamoka jai pasirodė iš tikro įdomi ir verta šimto (na gerai, devyniasdešimt devynių) procentų atsidavimo. Ji labai norėjo sukurti kokį keistą pasaulį ir jame atlikti užduotį, tačiau su klastuolės sugebėjimais nuotraukose tesimatytų keli spalvoti pagaliukai. Dani nedvejodama atsistojo ir nuslinko prie gan dailių piešinėlių. Beeinant akies krašteliu išvydo kelias neramias varles ir visai nenustebus pakraipė galvą. Nuo astronomijos jų šeimynėlė gerokai išsiplėtė...
    Skirtingomis spalvomis nusėti darbai ilsėjosi ant šviesaus medžio stalų. Kravitz pirštais perbraukė per smėliu apsuptą ryškią oazę, įspūdingą krioklį su mažytėmis papūgėlėmis kraštuose, pastelinėmis gėlėmis nuklotą slėnį, kurio viduryje stovėjo susmegęs, vijokliais apaugęs namukas... Apie tokį talentą rudaplaukė galėjo tik pasvajoti. Jos širdis lyg ir linko prie itin magiškai atrodančio, rąstais nukloto miško, tačiau lygiai toks pats jau dunksojo mokyklos teritorijoje, todėl Daniela akimis naršė toliau. Priėjusi prie pat dešiniojo krašto, išvydo šiek tiek mažesnio formato kūrinį. Jame buvo pavaizduotos skirtingų žalių atspalvių prerijos, matėsi ganėtinai arti lekiantys mustangai. Saulė atrodė tokia pat tikra kaip ir pro langą šviečiantis aukso kamuolys. Po visos tos kaitros piramidėse, sausose planetose prerijų gaivuma ją tiesiog šaukte šaukė. Dani stvėrė piešinuką ir, išsitraukusi lazdelę, sugrįžo į suolą.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VII kursas
  • *
  • 372
  • Taškai: 50
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ryan susikaupęs išklausė visą praktikos užduotį.Ji iš tiesų nustebino ir nudžiugino praktikos užduotis. Jis galės ir piešti, ir fotografuoti! Ar tai įmanoma? Pasirodo, kad taip. Vaikinas greitai pagriebė spalvotus pieštukus ir lapą. Visų pirma jis nusipiešė kontūrus su paprastu pieštuku. Tinkamas linijas jis paryškino tušinuku. Tos linijos tapo tamsios juodos spalvos. Tada vaikinas pasiėmė spalvotus pieštukus ir pradėjo spalvinti. Kadangi savo piešinyje jis vaizdavo pavasarį, (nes šis metų laikas buvo jo mėgstamiausias ir toks metų laikas tvyravo už lango) čia buvo vienas medis dar nepraskleidęs savo dailių žiedų, o kiti medžiai tai yra sakuros buvo pilnai išskleidusios savo nuostabius žiedus. Jos buvo švelnios rožinės spalvos. Kažkur tarp jų buvo įsimaišiusi alyva ar obelis, kurios žiedai buvo nuostabios baltos spalvos. Tada vaikinas ėmėsi gyvūnėlių, kuriuos buvo pavaizdavęs. Čia tarp sakurų turėjo lakstyti kiškutis su savo mažaisiais kiškučiais. Jie buvo pilkšvai baltos spalvos. O kažkur toliau medžiuose turėjo perėti paukšteliai. Vaikinas paukštelius nuspalvino švelnia mėlyna spalva, o jų pilvelius nuspalvino baltai orandžine spalva. Prie sakurų kažkur žingsniavo ir lapiukai su savo mama. Jie nieko nepuolė, o tiesiog ramiai žingsniavo ir tyrinėjo nuostabų pavasario pasaulį. Lape su lapiukais buvo paprastos orandžinės spalvos su keletu juodų detalių. Vaikinas apžvelgė piešinį ir suprato, kad jame kažko trūko. Greitai jo ranka pati pradėjo piešti žmogaus figūra. Ryan net nemąstyė kas ten bus, nes viską jis atrodo darė ne pats. Atrodė, kad tai daro jo rankos ir mintys kurios gulėjo giliai, giliai užslėptos. Greitai išryškėjo ir tos personos veido bruožai. Vaikinas suprato, kad čia jis nupiešė James. Ryan'as tk atsidūso ir nuspalvino vaikino drabužius. Jo marškinėliai patapo geltoni, o kelnės pavirto į mėlynus džinsus. Vaikinas nusišypsodamas nužvelgė piešinį. Dabar jam nieko tikrai netrūko. Piešinys buvo šimtu procentu patinkantis vaikinui. Jis buvo tiesiog tobulas. Matyt, kad tai vienas geriausiai pavykusiu piešinių. Manau, kad jį pasiliksiu, kaip ir keletą nuotraukų pamąstė vaikinukas. dabar vaikinas buvo pasiruošęs keliauti į savo piešinį. Jis atsiplėšė stebuklingosios lipnios juostelės ir ją užklijavo per visą piešinio ilgį. Vaikinas pasiėmė fotoaparatą ir nuotraukų korteles. Tada Jones iš savo kišenės išsitraukė savo burtų lazdelę ir prilietė lipnią juostelę. Jis atsidūrė savo piešinyje.
There's no such thing as fate.