0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 151
  • Lytis: Moteris
Šiandien Venera buvo labai palanki Marso atžvilgiu, tad ateities būrėja buvo laiminga ir patenkinta. Nieko blogo neturėjo nutikti, pilyje sklandė ne tik nepatenkinti vaiduokliai, bet ir gan gera atmosfera, šią savaitę niekas nesusimušė ir buvo labai gražus rytas. Cessiondi sėdėjo prie lango ir gurkšnojo arbatą su cinamonu, kas būdavo beveik visuomet, nes šį sumaišius su keletu kitų prieskonių ir žolelių, turėdavo daugiau kantrybės ir būdavo ramesnė. Ir tai buvo gerai, nes paprastos švelnios žolelių ar batos ar tragiško skonio valerijonų lašiukai tik paversdavo mieguista. Jei ne profesorės pareigybės, būtų mielai pramiegojusi keletą pamokų. Turėjo gan nemažai kantrybės, tačiau mokiniai, it kokie parazitai, traukdavo paskutinius lašelius.
Kalbant apie gerą Veneros poziciją - Khanna jau seniai laukė tos dienos, kai Saturno padėtis pasitaisys, o Venera bus palanki, kad skirtų šį ateities būrimą. Gabesni mokiniai šią pamoką galės pajusti ore tvyrančią pagalbą, o ne tokiems gabiems turėtų tiesiog pasisekti, tik gal jie to nesupras. Žinoma, pasitaikydavo įvairių situacijų...

Po pietų, kuomet jau išvarginti kitų pamokų (Cessiondi pykdavo dėl tokio valdžios nuosprendžio ateities būrimą kelti į antrą dienos pusę, tačiau teko pripažinti, kad tai nebus taip svarbu, kaip, pavyzdžiui, kerėjimas) mokiniai užėjo į kabinetą, turėjo pamatyti nelabai įprastą vaizdą - suolai buvo vienviečiai, kas buvo nelabai dažna šiame kabinete. Atidesni galėjo pastebėti ir tai, kad silpnai kvepėjo kažkokiais prieskoniais, kurie turėjo padėti susitvarkyti su užduotimi.
Varpas. Geras būdas mokinius priversti atsitysti į klasę laiku, tačiau šios mokyklos atmosferą kiek gadino dėl netikėtumo ir žemo garso.
- Sveiki, šiandien dirbsite po vieną. Pasiimkite nemažai pergamento ir plunksnas su rašalu. Lapo viršuje užsirašykite jums rūpimą klausimą ar kelis, susijusius su ateitimi, į kuriuos nebūtų galima atsakyti tik taip arba ne, tai turėtų būti gan platus klausimas. Nerašykite klausimo, į kurį atsakymą tikrai žinote. Tuomet rašykite viską, kas šauna į galvą, negalvokit apie tai, ką rašote ir jokiu būdu neskaitykite ką parašėte. Jeigu visiškai nesirašo, vis vien rašykite ir negalvokite, kad rašote visiškas nesąmones arba perskaitykite užduotus klausimus dar kartą. Netriukšmaukite. Galite pradėti,- Cessiondi nuleido galvą ir pradėjo skaityti kitų mokinių darbus, kuriuos reikėjo įvertinti. Nenorėjo blaškyti mokinių savo žvilgsniu.


[Sveiki, tai yra pirmoji praktikos dalis, balandžio 23 įkelsiu antrą dalį (nors galėsite atlikti ir po antros paskelbimo, siūlau atlikti iškart). Pirmai daliai atlikti parašykite bent vieną 2000 simbolių įrašą arba kelis trumpesnius, tačiau orientuokitės į tokią apimtį. Būtinai nurodykite kokius klausimus veikėjas iškėlė, tai padės antroje praktikos dalyje. Jeigu kyla kokių klausimų, kreipkitės. Sėkmės!]
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Burtininkė
  • *****
  • 798
  • Lytis: Moteris
  • NaH
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
 Pro praeito susitikimo su ateities būrimo profesore, Mayra nebegalėjo net pažiūrėti į jos pusę. Visiškai neatsiminė, kas į vyko po pasikeitimo. Gal net ir žinot nenorėjo, ko kita asmenybė prikalbėjo vargšei mokytojai. Tokie pasikeitimai niekada nesibaigdavo gerai. Mergina atsibudo tik su keliomis mėlynėmis bei užgydyta ranka. Ir visiškai tuščia galva su milžiniškomis atminties spragomis. Regis, po pokalbio kabinete iki atsikeitimo praėjo net pilnos trys dienos. Trys dienos niekur. Visą laiką iki sekančios pamokos, klastuolė tarsi nematomu rimbu save plakė vien už tai, kad sugalvojo įvelti mokytoją, kuri net nežino, kaip su jos situacija susitvarkyti.
 Kaip kvailai pasielgė.
 Mayra bijojo vėl susitikti su profesore. Ji sau net nesistengė meluoti - bijojo kaip pirmakursis Paskirstymo kepurės. Tad prieš pamoką užsuko į tualetą. Nusiraminti. Pagalvoti. Ji viduje jautė, kad šiandien viskas baigsis gerai, bet nepasitikėjimas savimi klykė kartu su baime unisonu, užgoždami bet kokius subtilesnius jausmus.
 Vanduo stipria srove bėgo iš krano ir kaupėsi kriauklėje. Mayra stebėjo savo tamsias akis veidrodyje. Kaip visada, tas blyškus veidas atrodė nesavas.
Yra būdų...
 Sunkiai iš atminties ištraukti profesorės žodžiai.
 Viltis
 Užsukusi kraną, klastuolė nužingsniavo kabineto link.
 Į akis iškart krito pasikeitę suolai. Kaip visada, kabinete tvyrojo kažkokių žolių ar smilkalų kvapas. Kaip visada, profesorė atrodė savotiškai. Viskas beveik normalu, o kažkodėl viduje tvyrojo keistas kaltės jausmas.
 Gal pasikeitė ne pati aplinka, o ji?
 Kiek pastovėjusi tarpduryje, Mayra atsisėdo į vieną iš pirmųjų suolų. Jie visada būdavo tušti, o klastuolei ankščiau čia sėdėti patikdavo. Gal ir dabar patiko, ramiai dėliojant ant stalo švarius bei tvarkingus pergamento lapus.
 Mokytoja susikaupusi žiūrėjo į kitų mokinių darbus, o Mayra negalėjo patraukti savo tamsių akių nuo profesorės. Norėjo atsiprašyti, kažką padaryti ar pasakyti...
 Žiūrėdama į tuščią lapą, klastuolė ir pati jautėsi tuščia. Klausimų begalybė, bet atrodo, kad visus atsakymus ji jau žino. Keli žodžiai ar vaizdiniai užsiliko mintyse, bet tada jau atsirado kitas klausimas: ar verta rizikuoti? Šį kartą pasikeitimas vyktų ne tik vargšės profesorės akivaizdoje, bet ir kitų mokinių.
 Plunksna pakibo virš lapo ir nuo jos nulašėjo tamsus rašalo lašas. Ir Mayra pasiryžo. Jautė, kad atsakymus gaus, kad ir kaip tai nepatiks kam nors.
Kodėl atsirado kelios mano asmenybės?
Klausimas, kurį vien skaitant mintyse tarsi kažkas braukė nagais per lentą, rėkdamas bėgti. Antras klausimas nebuvo toks skaudus:
Kokia laisvės kaina?
Du svarbūs klausimai, du atskiri lapai jiems. Ir vis dar abejojanti Mayros ranka.
Vienas.
Plunksna atsargiai nusileido ant lapo.
Du.
Mayra užsimerkė ir giliai įkvėpė.
Trys.
Merginos ranka pajudėjo.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 152
  • Lytis: Moteris
  • Vivre est un acte égoïste
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Dorotėja tiesiog spirgėjo nekantrumu laukdama antrosios ateities būrimo pamokos. Pagaliau pamoka kurioje ne tik beveik neįmanoma pasirodyti visiškai kvailei, bet ir galimybė jai lavinti savo "nuojautą" kuri vis dažniau pasireikšdavo nuo to laiko kai ji pradėjo mokytis šioje pilyje.
Pirmakursė laiminga įšuoliavo į klasę ir pamačiusi po vieną sustatytus suolus kiek stabtelėjo. Lažinamės, jog reiks daug rašyti, prunkštelėjo pati sau mintyse. Vis dėl to, net šitai negalėjo sugadinti jos geros nuotaikos. Klasėje buvo jauku, o mergaitė nesibodėjo rašymo. Netgi atvirkščiai, ji mėgo išlieti susikaupusias emocijas ant popieriaus, tada jas skaityti iš naujo ir bandyti perprasti. Tai jai padėdavo priimti svarbius sprendimus, susitvarkyti su iškylančiais beprasidedančios paauglystės jausmais. Toks metodas jai ypač padėjo pradinėje mokykloje, kai ėmė lysti pirmi ženklai, jog mergaitė turi magiškų gebėjimų ir pirmą kartą išgirdo apie tokią vietą kaip Hogvartsas.
Profesorė paskalbė šiandienos užduotį ir mergaitės nuotaika kiek apniuko. Viena yra rašyti apie jausmus, o visai kas kitą negalvoti apie tai ką rašai. Tačiau ji turėjo pripažinti, jog užduotis įdomi ir tikrai prasminga psichologiniu požiūriu.
Varniukė pažvelgė į lapą prieš save ir kurį laiką spoksojo į jį nekrutėdama. Galvoje kaip visada sukosi minčių begalybė ir ji nenorėjo be reikalo priterlioti pargamento kol nebuvo visiškai įsitikinusi, jog būtent šis klausimas jai rūpi labiausiai. Po poros minučių atidaus žiūrėjimo į vieną tašką Doros galvoje išryškėjo viena mintis. Ji išsišiepė ir puolė rašyti.
Kur mane nuves mano nuojauta?
Kaip sakoma, gera pradžia - pusė darbo. Dabar beliko rašyti toliau. Mergaitė kiek suglumusi apsižvalgė ką daro kiti. Ar ji turėtų užsimerkti ar..? Staiga ji pajuto šiokį tokį tempimą plaštakoje ir žvilgtelėjo žemyn. Laikoma plunksna tarsi prašėsi prispaudžiama prie popieriaus.
Citata
Mūsų nuojautos mus veda neįtikėtinais keliais parodydamos mums kelius kurių per gyvenimą net nesitikime rasti. Jos tarsi balti dažai tamsiame koridoriuje - išryškina tai ką mums svarbiausia pastebėti. Savotiškas ateities matymo būdas pasirenka už mus tada, kai esame pasiklydę minčių labirintuose ir mums labiausiai reikia švyturio, vedlio, atramos. Nuojauta niekada neparodo atsakymo, tačiau parodo į kairę ar į dešinę sukti gyvenimo kryžkelėse.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dorotėja Hopes »

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
    Danielą, kaip ir per kiekvieną šiandienos pamoką, lydėjo mieguista nuotaika, nulemta itin skaisčios saulės, mojančios pro beveik kiekvieno kabineto langą. Todėl mintis, kad tokiu oru teks tupėti troškiame kabinete ir "burtis" ateitį, klastuolei visiškai apsunkino dieną.
    Ateities būrimo kabinete laukė pasikeitimas, nuo kurio beveik visi mokiniai apstulbo lyg gyvenime nebūtų tikėjęsi tokios staigmenos. Vienviečiai suolai. Negaliu patikėti, kad profesorė taip su mumis pasielgė... Prasibrovusi pro beveik išsižiojusius mokinukus, ji klestelėjo paskutiniame suole. Storas vadovėlis užėmė dalį staliuko, todėl, išgirdusi mokytojos Khanna užduotį, ji su džiaugsmu įmetė šią į krepšį. Deja, tuo geros žinios ir baigėsi: ant pergamento reikėjo rašyti nenuspėjamus klausimus, o tada nemąstant sukurpti atsakymą. Tokios nesąmonės Dani dar nebuvo girdėjusi. Man negalvoti ir rašyti bet ką??
    Kadangi trečiakursė nemokėjo visiškai apvalyti minčių ir netikėjo, kad jos pasąmonė atsakys į paslpatinguosius klausimus, ji tiesiog nusprendė daryti tą, ką profesorė ir paliepė: rašyti visiškas nesąmones.
    Tiesa, klastuolės ūpą dar labiau numšė stebint, kaip kiti mokiniai visiškai rimtai pildo lapus. Kas. Čia. Vyksta.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Dafydd Carwyn Llewellyn

  • Burtininkas
  • *****
  • 765
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Neprisiminė, ar yra čia buvęs. Nebuvo tikras, ar yra matęs profesorę savo akyse. Tik žinojo, kad vis kažkokiu būdu išlaikydavo egzaminą, nes pamoka tvarkaraštyje vis dar buvo. O jis žiūrėdavo į tvarkaraštį? Ko gero, taip, nes sugebėjo atslinkti į ateities būrimo pamoką laiku.
Pirmąsias dienos pamokas Dafydd buvo praleidęs. Tačiau tai nereiškė, kad jis turi bent kiek noro dirbti per šitą nesusipratimą. Didesnis laiko gaišimas net už magiškųjų gyvūnų priežiūrą pagalvojo velsietis įsitaisydamas klasės gale. Mažiausiai norėjosi, kad profesorė (kokia ten jos pavardė?) nuolat žiūrėtų, ką jis veikia. Mat, savaime suprantama, klastuolis neketino veikti nieko, kas patiktų profesorei.
Ir tada profesorė paskelbė užduotį.
Dafydd sustingo. Galvoje pradėjo šmėžuoti pačios įvairiausios mintys. Gal reikia paklausti ko nors apie tėvą? Tiesa, tas žmogus jau seniai buvo palaidotas beviltiškumo liūne. Bet tikriausiai yra verta klausti ko nors apie žmogų. Patėvis? Ne, Dafydd nenori visą laiką galvoti apie tą prakeiktą idiotą. Brolis? O kam rūpi, kaip tam žiopliui seksis gyvenime?
Ir tada atsakymas atėjo kaip žaibas. Miona. Tereikėjo suformuluoti klausimą. Reikėjo parašyti taip, kad jis būtų "gana platus", kaip kad sakė profesorė. Gal reikia čia parašyti laišką, kuris guli mano planuose jau ilgoką laiką? pasiūlė sau Dafydd. Bet tada suprato, kad profesorė gali skaityti tą tekstą, kuris bus parašytas. Ne, šitaip rizikuoti negalima. O gal tada paklausti kokios nors nesąmonės, kuri man visai nerūpi? Vis dėlto toks variantas irgi netiko. Jeigu čia galima iš tiesų ką nors sužinoti, kodėl nepasinaudoti proga? Kita vertus... Jeigu Dafydd bandys ką nors sužinoti, o išeis šnipštas, jis bus be galo nusivylęs. Klastuolis susinervino. Jis paėmė tuščią pergamento lapą ir jį suglamžęs paleido profesorės link. Ir kodėl ji turi daryti kažkokias nesąmones?! Kaip žinoti, ar tai, ką čia išsiaiškins, yra tiesa? O jeigu ta tiesa bloga, ar galima tai kaip nors pakeisti? Ši prakeikta pamoka iškėlė daug daugiau klausimų negu kad pateikė atsakymų. Vis dėlto galiausiai Dafydd naujame pergamento lape užrašė:

Citata
Kaip klostysis mano ir Mionos reikalai?

Žodžio "santykiai" vaikinas rašyti nesiryžo. Visų pirma, ar tai galima vadinti santykiais? O jeigu profesorė tikrai skaitys šitą šlamštą, jam gali geruoju ir nesibaigti. Tuo labiau, kad ji berods dar yra ir Grifų Gūžtos vadovė!
Dafydd nežinojo, ką rašyti toliau. Galva buvo visiškai tuščia. Tačiau jis priglaudė plunksną prie pergamento ir pradėjo vedžioti raides. Beliko tikėtis, kad šito neskaitys niekas - taip pat ir jis pats.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
    Po kelių minučių planavimo tiesiog atsistoti ir išeiti, Daniela galų gale užrašė tris visaip iškraipytus klausimus:
   
Citata
Kada žmonės visiškai nustos egzistavę?
    Ar man lemta sutikti tikrą sielos draugą?
    Ar aš kažkada ištrūksiu iš savo šeimos gniaužtų?
    Klastuolė nenorėjo pripažinti, bet paskutinis klausimas ją išties jaudino. Mergina nebuvo tikra, ar kažkada sugebės palikti kelis mylimus šeimos narius pūti Kravitzų giminėje, ar išdrįs nutolti nuo visų nuoskaudų, įsirėžusių jos smegenyse... Visi svarbiausi (ir labiausiai traumavę) įvykiai Klastūnyno globotinės gyvenime buvo nutikę būtent apsuptai giminaičių, ir, rodos, buvo neįmanoma nusikratyti jų užkrautos naštos. O jeigu ir bandytų... Turėtų palikti miestą, mamą... Deja, vienintelis svarbus žmogus jos gyvenime, kad ir koks supuvęs viduje, buvo motina... Papurčiusi galvą ir nuvydama ašaras Dani šyptelėjo. Kas kas, bet ši pamoka (ir šis metodas) tikrai neatsakys į tokį klausimą.
    Užrašius tuos tris sakinius, pasiruošė keverzenti kažką ant lapo, bet niekas neatėjo į galvą. Klastuolę rimtai prajuokino profesorės patarimas rašyti kokias tik nori nesąmones. Pati prisiprašei. Daniela pamirkė išdžiūvusį plunksnos smaigalį rašale ir pradėjo greitai raityti žodžius.
   
Citata
Saulė. Avis. Voverė. Man patinka sausainiai. Kalbu-kaip-robotas. Žiobarų dainos užknisa. Klausimas? Labas rytas. Ūsaiii. Slaptas pranešimas. Gyvybė. O ne! Magijos istorija. Ateities būrimas = nesąmonė.
    Atsitraukus ji pasigrožėjo savo šedevru. Mergaitė visai norėjo, kad profesorė susirinktų darbus, tačiau žinojo, kad kaip mat praras mažiausiai penkiolika taškų. Na, dariau viską, ko ji prašė.
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 209
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Eidama į ateities būrimo pamoką Cristal galvojo kokias nesąmones jie burs šią saulėtą popietę. Turbūt vėl teks spėlioti savo ateitį iš linijų ant delno. Kokios nesąmonės. Grifukė ėjo į šią pamoką tikėdamasi linksmai praleisti laiką kartkartėmis patyliukais nusijuokdama iš rimtų mokinių veidų kai mokytoja porina kaip planetų išsidėstymas veikia mūsų sprendimus ir nuspėja ateitį. Vis dėl to ji nenorėjo pasirodyti įžūli, taigi per pamokas stengdavosi neatsakinėti į klausimus, nes žinojo, jog būtų leptelėjusi kokią nesąmonę. Cristal sunkiai sekėsi laikyti liežuvį už dantų kai grifei kažkas nepatikdavo, todėl nieko nesakyti per ateities būtimo pamokas jai būdavo tikrai nelengva.
Įžengus į kabinetą jai į veidą tvoskė žolelių ir smilkalų kvapas. Šiek tiek nustebusi, kad suolai buvo atskirti po vieną ji nusprendė per daug į tai nesusikoncentruoti ir klestelėjo į suolą arčiau sienos.
Mokytojai paminėjus pergamentą ji įkišo ranką į kuprinę ir išsitraukė keturis, užlenktais galais ir truputį aptaškytus rašalu, pergamento lapus. Brunetė tvarkingai išsidėliojo pergamento lapus ir rašalo buteliuką ant stalo ir laukė kol mokytoja pasakys ką reikia daryti. Išgirdusi pamokos užduotį žaliaakė kelias minutes sėdėjo ir stebėjo mokytoją. Kas užduoda tokias nesąmones? Šiek tiek prisibijodama pasekmių, kurios gali pasireikšti jai užrašius visiškas nesąmones ji susikaupė ir nusprendė pagalvoti klausimų, į kuriuos nuoširdžiai nori gauti atsakymus.
Plunksna palietė pergamento paviršių ir ant lapo atsirado klausimas Kam turėčiau išleisti savo santaupas? Stengdamasi laikytis mokytojos nurodymų Cristal neperskaitė parašyto klausimo ir negalvojo apie galimus atsakymus.
Kas aš būsiu po dešimties metų? Dar vienas klausimas atsidūrė ant pergamento paviršiaus. Kadangi daugiau niekas neatėjo į pimrakursės tamsią galvą ji nusprendė apsistoti su šiais dviem klausimais.
Cristal laukadama kol mokytoja kažką pasakys stebėjo kitus mokinius ir šiek tiek šypsojosi iš jų rimtų ir susikaupusių veidų rašant klausimus. Kokia juokinga pamoka.
my morning face:

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Praeitą ateities būrimo pamoką Ryan'as praktikos pabaigti nesugebėjo. Berniukui staiga pasidarė boga ir tada jis tiesiog spruko iš pamokos. Matyt tą dieną buvo užvalgęs ko nors kas jo skrandžiui tikrai nepatiko. Berniukas lėtai kulniavo pamokos link. Šiadien jis pasistengė nuo pat ryto nevalgyti, kadangi laba norėjo sudalyvauti visoje pamokoje. Ateities būrimą jis mėgo, nes per šią pamoką jis sužinodavo daug apie ateitį ko pats tikrai nesužinotų. Greitai jis pasiekė reikalingą kabinetą. Vaikinas įėjo į klasę ir pamatė, kad visi suolai išstumdyti po vieną. Jis pamąstė, kad turbūt reikės dirbti vieniems. Ši idėja berniukui labai patiko. Šiandien poriniems darbams nuotaikos jis visiškai neturėjo. Ryan atsisėdo į suolą esantį pačiame klasės priekyje. Jis išklausė pirmosios pamokos dalies ir atsidūso. Klausimų turėjo labai daug, bet keli jau sukosi jo mintyse. Vaikinukas paėmė plunksną ir iškvėpė bei įkvėpė oro. Jis užrašė pirmą jam labai rūpimą klausimą.
Citata
Ar James sugrįš?
Vaikinas į klausimą žiūrėjo kelias minutes ir greitai jį nubraukė. Suprato, kad turbūt jau žino atsakymą arba tiesiog nenori jo žinoti. Vaikinas manė, kad jam bus geriau nežinoti atsakymo į šį klausimą. Taip jis mažiau skaudins save. Vaikinas vėl pradėjo įtemptai mąstyti. Jo galvoje iškylo dar du labai svarbūs ir jam rūpimi klausimai. Jų atsakymus sužinoti būtina pamąstė vaikinas ir parašė pirmąjį klausimą. Galbūt nelabai rimtą ir svarbų, bet jam pačiam gana rūpimą. Jis iš tiesų norėjo tai sužinoti.
Citata
Ar ateiviai ir vaiduokliai egzistuoja bei ar aš juos pamatysiu bei surasiu?
Taip. Vaikinas tikėjo vaiduokliais bei ateiviais. Tai galėjo atrodyti kiek kvaila, bet vaikinukui patiko tuo tikėti, net jeigu kitiems tai atrodė ir nesąmonės. Tada vaikinukas su kiek drebančia ranka pradėjo rašyti sekantį labai rimtą ir labai svarbų jam klausimą. Jis privalėjo sužinoti atsakymą į jį bet kokia kaina. Vaikinukas įkvėpė ir iškvėpė orą. Atrodė, kad šiuo metu jam trūksta jo, bet taip nebuvo. Jis šiek tiek bijojo sužinoti atsakymą į tą klausimą, bet kartu jis ir labai norėjo sužinoti atsakymą.
Citata
Ar aš kada nors nustosiu žaloti save ar ne?
galiausiai parašė klausimą vaikinas. Atrodo, kad nuo jo širdies akmuo nusirito. Dėl šio dalyko jis buvo tikras psichas, o tokiu būti jis visai nenorėjo.Kai sužinosiu atsakymą pasidarys dar lengviau pamąstė jis ir patraukė klausimus bei rašalą su plunksną nuo stalo vidurio ir padėjo ant jo galvą.

*

Morisas Banoveris

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Nors Ateities būrimo pamoka ir nebuvo jam tokia įdomi, kad eitų tenais taip pat kaip eina į kokią Astronomijos pamoką nors ji irgi nebuvo pati mėgstamiausia, tad puikiai tiko šitam palyginimui. Vienintelis pliusas, kad per šią pamoką netekdavo daug dirbti ir vargti kažką darant. Įėjęs į kabinetą atsisėdo prie suolą ir nuskambėjus varpui kuris pranešė profesoriams, kad laikas pradėti pamoką, o mokiniams, kad laikas pradėti mokytis, o ne šlaistytis koridoriais. Kai profesorė ėmė aiškinti ką reikės daryti per pamokos praktinę dalį Morisas klausėsi aiškinimo, bet po kiek laiko pasidavė, tad dalykai kuriuos girdėjo, tiksliau kurie labiausiai įsiminė buvo ,,klausimai, visokie žodžiai, nežiūrėti ir daug pergamento". Iš tų galėjo spręsti, kad reikia parašyti klausimus ir tada rašyti įvairiausius žodžius, nežiūrėti ką rašai ir pasiimti daug pergamento. Tiek informacijos atrodė jam užtenka, tad pasiėmęs pergamentą ėmė bandyti ant jo rašyti bent vieną klausimą. Po ilgo laiko galvojimo ir mąstymo galų gale kažką užrašė ant lapelio.
Citata
Klausimai:
1. Ar kada nors prarasiu gebėjimus susijusius su gyvūnais?
2. Ar kada nors įvyks kažkas kas paveiks apsoliučiai visus pradedant žiobarais ir baigiant burtininkais ir kas nebus susiję su burtininkų pasaulio atradimu apie kurį žinos visi žiobarai.
Nors klausimas ir nebuvo suformuluotas labai aiškiai, bet bent jau jis jį suprato. Kadangi nelabai žinojo ką rašyti, nors to ir nereikėjo žinoti ėmė ir apsibraukė savo ranka užrašytus klausimus, o tuomet aplink jį ėmė piešti gėlytes ir visokius kitokius dalykėlius. Kai piešimo darbas buvo baigtas kiek  prisimerkė ir ėmė rašyti pirmus žodžius kurie šovė į galvą, kad ir kokie kvaili jie buvo.
Citata
Višta, sūris su jautiena, salotainis, mėsainis, namas, dešrainis be vištos, krūtinėlė, mėgstu valgyti vakarinės dalies klausimą, kunigas, langinės į lauką.
Dabar pažvelgęs į juos nelebai suprato ką ten parašė ir iš viso kas tas salotainis. Buvo panašu, kad tai yra salotų ir dešrainio mišinys, bet kam maišyti tokius dalykus jis nelabai žinojo, o tuo labiau iš kur atsirado tasai žodis. Tuomet kitas klausimas iškilęs po viso to dalykas buvo kas po perkūnais valgo vakarinės dienos klausimą, o tuo labiau tai net nėra maistas. Dar kiek pamąstęs ties tuo pasidėjo rašymo priemonę ir pergamentą ant stalo ir jausdamas atlikęs ką reikia, o tuo labiau taip kaip leido jo jėgos. Bet visvien po šito nelabai nutuokė ką čia iš viso reikia daryti. Galbūt reikėjo klausyti ką aiškina.

*

Karen Rasel Džekė De Taer Rafaelė Realfė

Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Nors Ateities būrimo pamoka ir nebuvo viena jos mėgstamiausių, bet stengdavosi niekada nepraleisti progos nueiti į šią pamoką. Vien dėl to, nes kartais šičia įvykdavo kas nors įdomaus, o ypač tada kada jos nebūdavo pamokose. Užlipusi laiptais į viršų atsisėdo į suolą ir kiek nustebo. Nes dažniausiai jie būdavo sustumpti po du, o šį kartą po vieną. Tai buvo ženklas, kad turėtų vykti kažkokio kitokio stiliaus pamoka kur tau neteks burti kitam ateities, o bursi savąją. Šį retą atvejį patirti buvo reta, tad juo tikriausiai reikėjo mėgautis. Vienaip ar kitaip pamokomis ir reikia mėgautis ir šiek tiek mokytis, bet labiausiai mėgautis. Nes bandymas įgrūsti į galvą informaciją kurios galbūt net nereikės nebuvo labai faina, todėl mergina stengėsi mėgautis kiekviena čia patirta akimirkai. Nuskambėjus varpui ir profesorei pradėjus šnekėti klastuolė gaudė kiekvieną žodį. Nesvarbu kas jis toksai buvo ar jungtukas, ar ištiktukas, ar būdvardis, o gal net ir veiksmažodis, ji jų neatsirinkinėjo, ji juos tiesiog gaudė ir dėjosi į galvą. Kai buvo išaiškinta praktinė dalis Karen vos ne iš karto ėmėsi darbo. Pasiėmusi pergamento ir rašymo priemonę ėmė galvoti kokių klausimų ji galėtų užduoti, kai jai į galvą atėjo mintis apie mirtį. Dar nuo mokslo metų pradžios jai įžengus į Hogvartsą vos ne kas antrą naktį ji sapnuoja įvairias savo mirties scenas, kuo labiau artėja mokslo metų galas, tuo labiau žiaurėjo jos sapnai kurie trukdavo vis ilgiau ir ilgiau, o kartais atsibusdavo viduryje nakties klykdama, o toje vietoje kur sapne buvo patiriamas skausmas skaudėdavo ir realiame pasaulyje. Bet jie ėmė ir nesirodė jau kokią savaitę, o tai merginai nelabai patiko. Tie visi sapnai lyg pranašavo jos artėjančią mirtį, tad norėdama daugiau sužinoti apie tai ėmė rašyti klausimus susijusius su mirtimi.
Citata
Kas bus mano žudikas?
Kur vietoje aš mirsiu?
Ar mano žudikas bus man pažįstamas ar bent kažkur matytas žmogus, o gal aš mirsiu pati?
Kuris iš tų sapnų simbolizuoja mano mirtį?
Užrašiusi klausimus dar kartą juos perskaitydama ir pagalvodama ar nenori ko nors pridurti, bet nusprendusi, kad čia galutinis variantas kiek žemiau ėmė rašyti toliau.
Citata
Kraujas, kryžius, gėlių darželis, paveikslas, peilis, šakutė, skausmas, daug skausmo, medžių viršūnės.
Baigusi rašyti klastuolė net nenorėjo žvilgtelėti ką tenais prirašė, o tuo labiau galvoti apie savo mirtį kuri net nežinojo ar iš viso artėja, o gal tie sapnai tiesiog reiškia, kad mirs jai artimas žmogus.

*

Neprisijungęs Cessiondi Shetaka Khanna

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 151
  • Lytis: Moteris
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Į jos pusę atskriejo pergamentas, tačiau toliau buvo nuleidusi galvą, kol pabaigė taisyti vieną iš darbų. Tuomet apžvelgė mokinius ir suradusi oranžinių plaukų kupetą, tyliai atsiduso. Kad tik tylėtų...
Cessiondi nuskraidino gniužulą į šiukšlių dėžę ir toliau taisė kelis mokinių darbus, stebėdamasi kaip kai kurie sugebėjo šitaip susimaut ieškant būrimo reikšmių.
- Trumpa teorijos dalis,- po gana padoraus laiko tarpo, kai dauguma jau sėdėjo ir savo gražiomis akutėmis žiūrėjo į profesorę laukdami kažko, atsistojo ir pradėjo.- Ką dabar rašote, yra vadinama sielos arba automatiniu rašymu. Per daug negalvojant ant popieriaus paliekate tai, kas susikaupę galvoje. Gan senas būrimas, burta nuo to, kai būdavo pakankamai popieriaus tokiems dalykams. Britanijoje išplatino iš Prancūzijos atvykusi Maria Bisset. Svarbiausi yra šie punktai,- mostelėjus lazdele užrašė visus šešis ant lentos.- Minčių išvalymas ar nusiraminimas, klausimų kėlimas, rašymas, pertrauka tarp rašymo, skaitymas ir analizavimas, išvada. Atlikote jau pusę, nors analizavimas bus sudėtingiausia dalis. Greičiausiai egzamine bus šio būrimo teorija, tad namų darbams pasiskaitykite daugiau,- po gan greitos kalbos, padarė pauzę, jog leistų mokiniams suvirškinti informaciją.- Skaitymas ir analizavimas. Jei dar nebaigėte rašyti, po teorijos pabaikite ir pasidarykite trumpą, iki penkių minučių pertrauką prieš skaitymą, nes pamoka nėra beribė. Po pertraukos perskaitykite iškeltus klausimus ir atidžiai skaitydami tekstą pasibraukite tas vietas, kurios jums atrodo, galėtų atsakyti į klausimus. Tai gali būti ne tik tiesiogiai išreikšti teiginiai. Gal būt į klausimus daug atsakymų nerasite, tačiau kažkas tikrai turėtų būti. Po to bandykite susieti atskiras dalis ir priimti išvadą, tačiau ją priimkite tik tada, jei esate tikri, jog yra pakankamai įrodymų. Jei yra klausimų, klauskite, jei ne - sėkmės dirbant.
Indė apžvelgė klasę, bandydama iš veidų suprasti ar paaiškino gerai.


((Antrai praktikos daliai - taip pat bent 2000 simbolių arba daugiau postų, kurių bendra apimtis būtų panaši.
NEDALYVAVUSIEMS PIRMOJE DALYJE, BET NORINTIEMS DALYVAUTI: atlikite pirmąją dalį, tačiau rašykite, lyg veiksmas vyko prieš teoriją.
Pamoka iki gegužės 1 dienos. Sėkmės!))
It’s only a matter of time.

*

Neprisijungęs Daniela Kravitz

  • ****
  • 351
  • nothing is bigger than family ♥
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
    Profesorė pagaliau pratęsė pamoką. Klastuolės akys merkte merkėsi, o bežiūrint į pustuštį gelstelėjusį pergamentą norėjosi jį išmesti pro langą. Ir, tiesą sakant, šokti su juo, mat tokios nuobodžios pamokos Dani gyvenime nebuvo patyrus.
    Mokytoja paliepė pasidaryti pertraukėlę ir tada analizuoti atliktą "darbą". Kravitz su džiaugsmu ėmėsi įgyvendinti pirmąją dalį: sunėrė rankas ant suolo ir apdžiūvusiu rašalu aprašinėto popieriaus, ant jų patogiai pasidėjo galvą ir leidosi glostoma saulės spindulių. Pamažu jos smegenys iš tikrųjų pradėjo vykdyti profesorės nurodymus: mintys išnyko, protas apsivalė, tebeliko beplūduriuojantys, neaiškūs klausimai...
    Krūptelėjus trečiakursė pabudo. Jautėsi gan maloniai po nusnaudimo, tačiau pasąmonės laikrodis aiškiai sakė, kad tai nebuvo penkių minučių pogulis. Ji apsidairė. Mokiniai jau seniai buvo praėję pabraukinėjimo dalį ir stropiai raitė analizes. Kai kurie jau baiginėjo... Danielai tiesiog norėjosi vėl panirti į miegą, tačiau paliepė sau bent jau pasibraukti pavienius žodžius.
    Klastūnyno globotinė bukai spoksojo į atsakymus. Avis, voverė, kalbu kaip robotas, labas rytas, ūsai? Kas man negerai? Plunksna beprasmiškai laukė merginos rankoje. Ką, po velniais, man brauktis??
“Because she looked like a monster, that’s why. And it never occurred to me that monsters might feel pain.”

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Burtininkė
  • *****
  • 798
  • Lytis: Moteris
  • NaH
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
 Mayros ranka judėjo beveik nevaldoma, dažniausiai nieko nereiškiančiais brūkšniais bei kilpelėm, bet kartais susidarydavo žodžiai. Mergina sąžiningai užsimerkusi rašė. Tuščia galva labai nemaloniai priminė jos pasiruošimą patekimui į transą - reiktų tik visiškai atsipalaiduoti ir... Ne, ne. Išmetusi tokias kvailas mintis, klastuolė perkėlė plunksną ant antrojo pergamento. Skrebenimas, pripildęs klasę, veikė raminančiai. Galvoj tik tas keistas garsas, o ranka, lyg atskiras padaras, toliau piešia sau.
 Pajutusi, kad jau rašo ant stalo, Mayra atmerkė akis. Kaip ir tikėjosi, ant lapų buvo linijų raizgalynė, o jos ranka ir rankovė - ištepliotos rašalu.
 Pirmas lapas buvo pilnas linijų, kurios labai dažnai sudarydavo žodį ne. Kaip ir Mayra tikėjosi, į šitą klausimą atsakymo, be kitos asmenybės įsikišimo, gauti negalėjo. Ir vis tiek sugebėjo pamatyti keletą žodžių, kurie per Gynėjos cenzūrą prasprūdo: motina, tėvas, naktis ir ne man. Pasibraukusi tuos raidžių  junginius, dar labiau sutrikusi nei prieš tai, Mayra bandė sujungti visus taškus. Deja, daugumos dėlionės detalių vis dar trūko ir mergina abejojo, kad kada nors jas ras. Bet šiokį tokį atsakymą gavo. Tik jis visiškai nestebino - jos šeima visada ir buvo jos kančių šaltinis.
 Antrasis pergamentas buvo šiek tiek aiškesnis. Žinoma, kai kitos asmenybės nebando pasinaudoti tavo atsiribojimu nuo kūno ir minčių, būrimas pavyksta. Skaitydama raidžių bei žodžių maišalynę, Mayra susikaupusi ieškojo bet ko, kas leistų jai perprasti žinutę, bet viskas buvo taip padrikai išsimėtę, kad neiškentusi klastuolė išsirašė visus rastus žodžius ant atskiro pergamento.
 Auka, kūnas ir kraujas, raudona, siela, pilnatis, sutartis.
 Atsakymas nieko gero nežadėjo. Ir tada Mayros akys užkliuvo už eilutės, parašytos itin smulkiomis raidėmis pergamento apačioje. Savo rankomis atimsiu tai, ką gavau, išmainysiu save į taiką tarp žemės ir dangaus. Toks neįtikėtinai rišlus sakinys mokinę išgąsdino. Raštas - jos. Tai ne kita asmenybė, sugalvojusi pažaisti. Ir ne koks demonas - būtų pajutusi jo šlykščią leteną ant savo rankos. Ne. Ar tai buvo pranašystė, jos pačios sakoma jai?
 Galbūt yra priežastis, kodėl žmonėms nelemta žinoti ateities. Kodėl visi bijo aiškiaregių, kurie saugiai patupdo ją į stiklinius rutuliukus ir uždaro Ministerijos viduriuose.
 Galbūt buvo ir priežastis, kodėl Mayra išsigando pati savęs. Tas nereikšmingas, sunkiai pastebimas sakinys kažką merginos viduje pajudino. Kaip savęs dar ji nepažįsta! Pas mokytoją eiti nenorėjo - praeitą kartą prisidirbo. Reikės, kaip visada tvarkytis pačiai. Šiek drebančiomis rankomis, ant dar vieno lapo (vaje, kaip ji šiandien gadina popierių!) persirašė viską, ką iššifravo. Atplėšusi dar vieną papildomą juostelę, dar kartą perrašė sakinį, nors, regis, jis į atmintį įsirėžė kaip bet kuris kitas svarbus prisiminimas). Atsargiai sulanksčiusi juostelę, tyliai priėjo prie mokytojos ir vis dėlto įdėjo jai sulankstytą lapuką į rankas. Nedrįsdama pažiūrėti profesorei į akis (o tai buvo pakankamai sunku, nes jos abi buvo beveik tokio paties ūgio), Mayra tyliai tarė:
-Atsiprašau.
Merginos balsas neužlūžo ir nesudrebėjo. Tiesiog paprastas šiek tiek sukrėsto žmogaus atsiprašymas. Pagriebusi prirašytus popierius nuo stalo, Mayra išlėkė iš kabineto, po savęs garsiai trinktelėjusi duris.
 Kartais tiesa blogiau už nežinią, o Likimas labai mėgsta pokštus.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • VI kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Vaikinas susikaupęs išklausė teorinę pamokos dalį. Šis būrimas buvo iš tiesų labai įdomus. Dar kartą perskaitė ant lentos užrašytus veiksmus ir pradėjo juos vykdyti. Jis užsimerkė ir nustojo mąstyti. Jo galvoje liko visiška tuštuma. Jis nemąstė apie nieką, o gal mąstė apie viską. Pilnai atsipalaidavo ir išsivalė savo mintis. Violetinių plaukų savininkas greitai pramerkė savo gintariniai rudos spalvos akis. Jis dar kartą perskaitė klausimus ir staiga jo ranka lyg pati pradėjo rašyti. Greitai ant pergamento atsirado atsakymas į pirmąjį klausimą. Atsakymas patenkino vaikiną kadangi jis buvo toks: ateiviai ir vaiduokliai gali egzistuoti ir tu laisvai gali juos surasti. Vaikinas trumpai šyptelėjo. Atsakymas jam iš tiesų patiko, bet dabar laukia daug rimtesnis klausimas. Vaikinas gyliai įkvėpė ir vėl užsimerkė. Jam buvo labai baisu sužinoti atsakymą į šį klausimą, bet jis norėjo jį sužinoti. Ryan susikaupė ir bandė  vėl nemąstyti, bet jam į mintis pradėjo lįsti jo rankos, kraujas, peiliukas, tvarstis. Supjaustytas kūnas vonioje. Kūnas buvo jo. Vaikinas papurtė galvą ir staigiai atsimerkė. Norėjo surikti, nes mąstė, kad  tai dar vienas košmaras, kuriuos pabusdavo kiekvieną naktį. Šis košmaras jį kankino ilgai. Tai buvo vienas iš jo gyvenimo įvykių virtęs košmaru. Dažnai gyvenimo sukrečiantys įvykiai tapdavo košmaru jam. Jis tikėjosi, kad gal atsakymas į klausimą padės. Greitai vaikinas ir vėl užsimerkė. Šį kartą jam pavyko nebemąstyti apie nieką ir greitai jo pačio parašytas atsakymas atsirado ant pergamento. Vaikinas jį perskaitė kelis kartus. Vis iš naujo ir iš naujo. Atsakymas skambėjo štai taip: Kai tu pats to norėsi ir kai tau to nebereikės . Vaikinas garsiai atsidūso. Matyt tas košmaras turėtų viską užbaigti. Vaikinas turėjo kaip nors viską išsiaiškinti. Jam reikia tai padaryti arba toliau kentėti. Vaikinas pradėjo įtemptai mąstyti. Galbūt jam reikia tieisiog  kam nors apie viską papasakoti? Galbūt jeigu jis viskuo pasidalintų su kokiu nors žmogum viskas išsispręstų? Galbūt jam tereikia paieškoti pagalbos ir viskas baigsis. Vaikinas pats sau linktelėjo.
Suprato, kad išpręsti kilusius klausimus ir suprato, kad šį būrimą tikrai panaudos dar kartą. Jis turbūt vienas naudingiausių ateities būrimų, kuriuos jis šiuo metu žino. Greitai vaikinas atsistojo iš suolo ir išėjo iš kabineto mąstyti apie viską.


*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 152
  • Lytis: Moteris
  • Vivre est un acte égoïste
Ats: Antra AB pamoka visiems kursams | '20 pavasaris
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Dorotėja buku žvilgsniu stebėjo savo popieriaus lapą. Porą minučių po to kai mokytoja išdėstė teoriją ji praleido persirašinėdama tai kas parašyta lentoje. nors egzaminai šiais metais jai dar negrėsė, tačiau savo atmintimi ji nepasitikėjo ir stengdavosi viską užsirašyti. Galiausiai nusiskrebenusi šešis išdėstytus punktus ji nusprendė pasidaryti tą penkių minučių pertrauką ir pramankštinti akis. Varniukė įsižiūrėjo į vaizdą už lango ir į lėtai plaukiančius debesis. Didžiąją dalį laiko įtampos perkreiptas jaunas jos veidelis atsipalaidavo, lūpose ėmė žaisti lengva šypsena. Visą gyvenimą praleidusi skubėdama, būdama atsakinga, atsakingai mokydamasi žiobarų mokykloje ir tuo pačiu ruošdamasi mokslams Hogvartse, mergaitė išmoko vertinti kiekvieną jai duodamą poilsio minutėlę. Taigi ji žiūrėjo pro langą atsakingai, tarsi ieškodama ko specifinio, apžvelgdama kiekvieną matomo kraštovaizdžio kertelę. Jei metodikoje parašyta, jog reikia daryti pertrauką, vadinasi pertrauka duodama ne be reikalo ir Dora buvo tvirtai pasiryžusi darbą atlikti gerai.
Galiausiai pamačiusi, jog kiti vaikai jau kažką brauko ir pajutusi, jog galva kiek prašviesėjo ji vėl įsispoksojo į savo popieriaus lapą. Jau buvo ir spėjusi pamiršti kokiu sapalionių ji čia prirašė, todėl dabar tik bukai spoksojo skaitydama sakinius vis iš naujo. Kaip išskirti svarbiausius teiginius jei čia išvis teiginių nėra. Varniukė labai nekentė neatlikti pamokoje užduotu užduočių, o dar blogiau - užduotis atlikto blogai, todėl ji įsistebeilijo į lapą dar smarkiau. Nežinia ko ji tikėjosi, gal kad svarbiausi žodžiai pradės švytėti ar pasidarys ryškesni, tačiau kaip nieko nevyko, taip nevyko. Ji pradėjo jausi akyse besikaupiančias ašaras, nežinia ar nuo nusivylimo savimi, ar nuo įtempto spoksojimo. Kuo ilgiau žvelgė tuo mažiau tekstas turėjo reikšmės kol galiausiai viena ašara nusirideno jos skruostu ir užtiško ant pargamento. Ji nesusigėrė, o pasiliko ant popieriaus paviršiaus tapdama mažu padidinimo stiklu ir išryškindama žodį "švyturio". Na geresnio ženklo nesulauksiu, nusprendė ji ir pabraukė tą žodį. Tačiau klausimas liko neatsakytas. Ji ir pati galėjo suvokti, jog jos nuojauta tai švyturys padėsiantis jai gyvenime, tam suprasti nereikėjo daug analizavimo. Vis dėl pagrindinis klausimas - kur ši nuojauta ją nuves - liko neatsakytas ir mergaitė nusprendė susilaikyti nuo išvadų rašymo. Kol kas bus gerai taip.